VDU ŽŪA koordinuojamas INTERREG programos projektas „DIVERSE_GENE_WATCH“ vystys miškų genetinio monitoringo sistemą Baltijos jūros regione
Balandžio 8 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Didžiojoje auloje įvyko projekto „DIVERSE_GENE_WATCH: Early Forecasting and Monitoring System for Genetic Biodiversity Loss in Keystone Forest Tree Species“ atidarymo renginys, į kurį susirinko tarptautinio konsorciumo atstovai ir kiti miškų tvarumu bei inovacijomis suinteresuoti asmenys.
Biologinės įvairovės įvertinimui – inovatyvi genetinė monitoringo sistema
„DIVERSE_GENE_WATCH“ tikslas yra sutelkti mokslininkus, valstybines institucijas, miškų savininkus ir nevyriausybines organizacijas tam, kad būtų sukurta, išbandyta ir įdiegta ilgalaikė, transnacionalinė miškų genetinės įvairovės stebėjimo sistema, kuri galėtų veiksmingai įvertinti genetinę biologinę įvairovę ir laiku įspėti apie artėjantį žūties pavojų kertinėms miško medžių rūšims (paprastajai eglei, paprastajam ąžuolui, paprastajam uosiui ir mažalapei liepai) ir kuri atitinkamai leistų atlikti savalaikes tvarumo stiprinimo priemones Baltijos jūros regiono miškuose.
Projekte dalyvauja septynios regiono šalys: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Švedija, Danija ir Vokietija. Miškų genetinio monitoringo sistemą šiose šalyse vystys 11 projekto partnerių, bendradarbiaudami su 16 asocijuotų organizacijų.
Projektą koordinuoja VDU Žemės ūkio akademija, projekto vadovas – akad. prof. dr. Darius Danusevičius.
Bendras biudžetas – 1,9 mln. eurų.
Projekte kurs efektyvius sprendimus
Projekto atidarymo renginį moderavo Lietuvos gyvybės mokslų ir biotechnologijų sektorių vienijančios asociacijos „LithuaniaBIO“ viceprezidentė Virginija Kargytė. Susirinkusius dalyvius sveikino VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė.
„Kaip ir nurodoma projekte, miškai yra mūsų brangiausias turtas. Esame ypač dėkingi už jūsų siekį ir ryžtą padėti mūsų pažeidžiamiausiems miško medžiams, tokiems kaip liepa, eglė, uosis. Tikiuosi, kad šis projektas bus naudingas visai miškų bendruomenei“, – sakė A. Miceikienė.
D. Miniataitė teigė – akivaizdu, kad esame laipsniško klimato kaitos, ypač visuotinio atšilimo, liudininkai. Tai neigiamai veikia biologinę įvairovę, taip pat genetinę įvairovę.
„Šis projektas sujungia partnerius iš septynių šalių, akademines bendruomenes, valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas ir kitus suinteresuotus asmenis, kurie susiję su dabartine Europos miškų situacija ir kurie veikia Baltijos jūros regione. Džiaugiamės, kad Vytauto Didžiojo universitetas yra šio projekto koordinuojantis partneris, turintis daug patirties aplinkotyros srityje. Tikiu, kad šis projektas suteiks realistiškus ir taikytinus sprendimus, kurie leis sukurti efektyvią, plačiai taikomą sistemą, skirtą biologinės-genetinės įvairovės stebėjimui Baltijos jūros regiono miškuose“, – sakė D. Miniataitė.
Kaip stiprinti miškų atsparumą?
Renginio metu Danijos Kopenhagos universiteto prof. dr. Erik Dahl Kjaer pristatė pranešimą „Strateginis tikslas – saugoti genetinę įvairovę ES“, kuriame akcentavo, kad Europos žaliasis kursas skiria ypatingą dėmesį miško medžių genetinės įvairovės išsaugojimui, pabrėždamas, kad genetinė įvairovė yra būtina sąlyga rūšies evoliucijai.
ES „LIFE+“ programos finansuoto projekto „LIFEGENMON“ komandos narys, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas dr. Darius Kavaliauskas dalijosi įžvalgomis apie genetinio miškų monitoringo raidą, patirtį ir pagrindinius rezultatus Europoje. Tuo tarpu projekto „DIVERSE_GENE_WATCH“ koordinatorius, VDU Žemės ūkio akademijos tarybos pirmininkas akad. prof. dr. Darius Danusevičius pristatė numatomą pažangą Baltijos jūros regione įgyvendinus „DIVERSE_GENE_WATCH“ ir dalinosi idėjomis miško ekosistemų tvarumui stiprinti.
Renginio metu taip pat surengta diskusija „Suinteresuotųjų šalių požiūriai į miškų atsparumo stiprinimą Baltijos jūros regione naudojant novatoriškus įrankius“, kurioje dalyvavo Lietuvos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Karolis Mickevičius, „Forest 4.0“ ekscelencijos centro vadovas dr. Nerijus Kupstaitis, Lenkijos miškų instituto prof. dr. Jan Kowalczyk, Švedijos Linnaeus universiteto prof. dr. Johan Bergh, Danijos Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Solveig Pors Nielsen ir Vokietijos Atsinaujinančių išteklių agentūros atstovė Ratna Tondang. Diskusijoje aptarti miškų prisitaikymo prie kintančios aplinkos klausimai ir naujos priemonės, kurios galėtų prisidėti didinant miškų atsparumą. Diskusijoje nuskambėjo apibendrinimas, kad pasyvus miškų saugojimas gali būti pražūtingas miško ekosistemų tvarumui, kadangi visuotinių klimato atšilimo stresorių poveikis yra kompleksinis ir nenatūraliai per stiprus. Būtent mokslu grįstos bioįvairovės praturtinimo priemonės yra reikalingos miško ekosistemomų prisitaikymui prie staigių aplinkos pokyčių.
Renginys buvo užbaigtas Švedijos Linnaeus universiteto prof. dr. Arianit Kurti pranešimu apie „Forest 4.0“ ekscelencijos centro indėlį pritaikant informacines technologijas sumaniam miškų valdymui.
