VDU ŽŪA langas. Dešimt įdomių faktų apie žemės ūkį
VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų tribūnoje prof. Astrida MICEIKIENĖ primena: tūkstantmečius praktikuojamas žemės ūkis ir šiandien daro įtaką kasdieniam gyvenimui – net ir tiems visuomenės nariams, kurie žemės ūkyje nedirba.
Žemės ūkis buvo varomoji jėga, padėjusi šiuolaikinių žmonių civilizacijų vystymuisi ir leidusi žmonėms pereiti iš migruojančių medžiotojų / rinkėjų bendruomenių į sėslesnį gyvenimą. Žemės ūkis praktikuojamas tūkstančius metų. Net jei nedirbame žemės ūkyje, tai daro įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui. Štai keletas įdomių faktų apie žemės ūkį!
Pusė tinkamos gyventi žemės yra naudojama ūkininkavimui. Šiandien beveik pusė pasaulio tinkamos gyventi žemės yra naudojama žemės ūkiui, o daugiau nei 3/4 jos naudojama gyvulininkystei. Jei pažiūrėtume į visą žemę, skirtą ganyti arba auginti pasėlius gyvulių pašarui, žemė gyvuliams sudaro apie 77 proc. visos pasaulio žemės ūkio paskirties žemės. Nors gyvulininkystė užima didžiąją dalį pasaulio žemės ūkio paskirties žemės, ji generuoja tik apie 20 proc. kalorijų ir apie 40 proc. baltymų, reikalingų pasauliniam maisto tiekimui.
Maždaug 1/4 pasaulio gyventojų dirba žemės ūkyje. Maistas yra būtinas mūsų gyvenimui. Vidutiniškai per pastaruosius kelis dešimtmečius apie 40 proc. pasaulio gyventojų dirbo su žemės ūkiu susijusiose pramonės šakose. Tačiau, Pasaulio banko duomenimis, maisto gamyboje dirbančių žmonių dalis per pastaruosius du dešimtmečius nuolat mažėjo. Tai pirmiausia lemia infrastruktūros, technologijų plėtra ir ūkių efektyvumo didėjimas, todėl reikia mažiau žmonių, dirbančių ūkyje. Pasaulyje žemės ūkio srityje dabar dirba apie 1 mlrd. žmonių, apie 27 proc. gyventojų. Šis skaičius sumažėjo nuo 44 proc., buvusių 1991 m.
2021 m. galvijų skaičius pasaulyje siekė šiek tiek daugiau nei 1 milijardą, t. y. 13,2 mln. galvijų daugiau nei prieš metus. Tai reiškia, kad galvijai sudaro apie 60 proc. visos gyvulininkystės produkcijos visame pasaulyje.
Apie 40 proc. ūkininkaujančiųjų yra moterys. 40 proc. iš 3,3 mln. ūkių visame pasaulyje valdo moterys. Moterų – ūkių valdytojų – skaičius nuo 2002 m. padidėjo 20 proc., o daugiau nei 75 proc. moterų, valdančių ūkius, yra ir ūkių žemės savininkės. Besivystančiose šalyse moterys yra atsakingos už 60–80 proc. maisto produktų gamybos.
Dauguma ūkių visame pasaulyje priklauso šeimai. Apie 56 proc. visų maisto produktų pagamina šeimos ūkiai. Šeimos valdo daugiau nei 57 mln. ūkių visame pasaulyje.
Kviečiai yra populiariausi grūdai, kuriuos tiesiogiai vartoja žmonės. Kviečiai yra viena iš svarbiausių pasaulyje pagrindinių kultūrų. Jų paklausa didėja, ypač tose vietose, kur auga urbanizacija ir industrializacija. Kviečiai yra labiausiai žmonių vartojami grūdai dėl savo naudos sveikatai ir daugiafunkcio naudojimo.
Ūkininkai turi pagaminti 70 proc. daugiau maisto nei šiandien, kad iki 2050 metų išmaitintų pasaulio gyventojus, kurių skaičius vis auga. Šį skaičių galime pasiekti efektyvindami žemės ūkio gamybos procesus.
Ožkos ir avys buvo pirmieji prijaukinti gyvuliai. Jie yra švariausi iš gyvūnų, švaresni nei karvės, vištos ar šunys. Jos neės užteršto pašaro.
Pirmasis „prijaukintas“ maistinis augalas tikriausiai buvo ryžiai arba kukurūzai. Kinijos ūkininkai ryžius augino jau 7500 m. pr. m. e.
Bitės per apdulkinimą kasmet prisideda prie pasėlių už daugiau nei 15 mlrd. dolerių. Bitės apdulkina 80 proc. pasaulio augalų, įskaitant 90 skirtingų maistinių kultūrų.
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
Partnerio turinys:
