VDU ŽŪA mokslininkas: karas Ukrainoje – iššūkis ir jautrioms ekosistemoms
Karo veiksmai Ukrainos teritorijoje keičia ne tik žmonių gyvenimus. Karinės technikos niokojamos bioįvairovei svarbios buveinės, netekusios prieglobsčio nyksta retos rūšys, teršiamas dirvožemis ir upės, žūsta gyvūnai – tai tik kelios problemos, su kuriomis susiduria Ukrainos ekosistemos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkas dr. Žydrūnas Preikša atkreipia dėmesį, kad nors dalis problemų atrodo lokalios, bet jų įtaka jau jaučiama globaliai.
Naikinamos bioįvairovei svarbios buveinės
Dr. Ž. Preikša pastebi, kad kalbant apie karo Ukrainoje pasekmes ekosistemoms, labai sunku įvardinti žalos mastą, nes iš karo zonos sudėtinga gauti tikslios informacijos. „Šiaurinėje dalyje, kur vyko karo veiksmai, yra Pripetės upės baseinas – svarbi gamtinė teritorija. Jos slėnyje susiformavusi viena didžiausių ir gamtiniu požiūriu vertingiausių Europoje šlapynių. Čia, periodiškai užliejamų pievų, miškų ir žemapelkių komplekse, įsikūrusios vienos didžiausių Europoje globaliai nykstančių paukščių rūšių – didžiojo erelio rėksnio, meldinės nendrinukės, stulgio ir daugybės kitų rūšių populiacijos. Informacijos apie dabartinę šios svarbios teritorijos būklę itin mažai, nes ekologai ten neleidžiami dėl Ukrainos užpuolimo iš šiaurinės pusės pavojaus“, – kalba dr. Ž. Preikša.
„Fronto linija, kur vyksta svarbūs mūšiai – Balaklijos, Iziumo, Limano, Severodonecko miestus jungianti 140 km linija patenka į Šiaurinio Doneco upės slėnį, kur yra viena didžiausių gervių perimviečių Ukrainoje. Neabejojama, kad ten padaryta didelė žala, nes karo veiksmai vyko ne tik šaltuoju periodu, bet ir šiltuoju metų laiku, kai paukščiai perėjo, todėl galėjo labai stipriai nukentėti gervių populiacija. Taip pat daug žalos fiksuojama Udajaus upės slėnyje, kur yra retų rūšių išlikimui svarbios pelkės, ten nustatyta nemažai pačios pelkės sprogdinimo atvejų, ji išvažinėta karine technika, neabejotinai sunaikinta daug retų paukščių lizdų“, – pasakoja ekologas ir atkreipia dėmesį, kad dabar nežinoma, kokia reali situacija net ir nacionaliniuose parkuose, rezervatuose – Azov-Syvaš, Askania-Nova, Černomorsky, kuriuose perėjo didelės jūrinių paukščių kolonijos.
Mokslininkas pastebi, kad ekosistemoms įtakos turi ir karo veiksmai Juodojoje jūroje – informacijos labai nedaug, bet žinoma, kad dėl karo veiksmų jūroje padaryta labai didelė žala delfinų populiacijai. Įvairių šaltinių teigimu, nuo karo veiksmų pradžios, Juodosios jūros pakrantėse rasta šimtai žuvusių delfinų.
VDU Žemės ūkio akademijos dr. Žydrūnas Preikša
Prognozuojamas nebetvarkomų buveinių nykimas
Mokslininkas pasakoja, kad iki karo veiksmų Ukrainoje ir Baltarusijoje buvo tvarkomos nykstančioms rūšims svarbios pelkėtos teritorijos – buveinėse reguliariai vykdyti svarbūs gamtotvarkiniai darbai. „Prasidėjus karo veiksmams, šios vietos paliktos be priežiūros, pievos apauginėja krūmais ir gana greitai gali būti prarastos. Nykstant buveinėms, mažės ir bioįvairovė, nes kartu nyks ir ten prieglobstį radusios retos rūšys“, – įžvalgomis dalijasi dr. Ž. Preikša ir pastebi, kad net ir pasibaigus karo veiksmams, tvarkymas gali būti gana sudėtingas dėl užminavimo, tai pabrėžia ir ukrainiečių gamtininkai.
Anot ekologo, prie natūralių buveinių nykimo prisideda ir degantys miškai. „Pranešama apie daug atvejų, bet kol kas neįmanoma įvertinti šių gaisrų paplitimo ir masto. Toliau nuo miestų esantys net negesinami, miškai dega, kol viskas sudega ir natūraliai užgesta. Taip pat pastebimas didelis pievų pažeidimas, nes sunki karinė technika važiuoja ne tik keliais“, – pasakoja dr. Ž. Preikša.
Žalioji energetika užleidžia vietą pigesniam iškastiniam kurui
Mokslininkas įsitikinęs, kad karas turės įtakos ir Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso įgyvendinimui. „ES buvo priėmusi Žaliojo kurso politiką stabdant bioįvairovės nykimą ir perėjimą prie žaliosios energetikos, bet dėl karo Ukrainoje jau girdime politikų pareiškimus, kad ji turėtų būti peržiūrima, ekologinių problemų sprendimas nukeliamas ir pagrindinis dėmesys skiriamas šių dienų energetinių iššūkių sprendimui. Žaliosios energetikos klausimus keičia pigesnio kuro paieškos, grįžtama prie iškastinio kuro, naftos produktų deginimo ir taip toliau aštrėja klimato kaitos problema“, – kalba mokslininkas.
Brangstantys resursai skatina ne tik ieškoti pigesnių, nors ir aplinkai nepalankių sprendimų, bet ir taupyti. Dr. Ž. Preikša pastebi, kad jau gana stipriai įsijungia taupymo režimas, tai jaučiama ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir visame pasaulyje. „Šį pokytį galima vertinti kaip teigiamą karo Ukrainoje pasekmę, nes taupydami energiją taupome ir žemės resursus, pasikeitusi situacija keičia mūsų įpročius“, – teigiamų aspektų ieško dr. Ž. Preikša.
Ekologas pastebi, kad pasibaigus karui kils dar didesni iššūkiai, nes prasidės sugriautų teritorijų atstatymas – tam reikės labai daug resursų, statybinių medžiagų, pavyzdžiui, cemento, kurio intensyvi gamyba prisidės prie ekologinės situacijos blogėjimo.
Tikimasi mažėjančios korupcijos ir sklandesnio bendradarbiavimo
Mokslininkas atskleidžia – kelerius metus buvo sudėtinga bendradarbiauti su Ukrainos institucijomis dėl itin aukšto korupcijos lygio, bet keičiantis situacijai galima tikėtis pozityvių pokyčių visoje sistemoje. „Prieš karą bandėme kalbėtis dėl kelių gamtosauginių projektų įgyvendinimo Ukrainoje, bet dėl didelės korupcijos nuspręsta šių planų atsistatyti, nes matėme, kad didžiąją dalį lėšų būtų tekę atiduoti valdininkų rėmimui, o ne projektuose numatytų tikslų įgyvendinimui. Jeigu Ukraina bus priimta į kandidates į ES, korupcija turėtų žymiai sumažėti ir, tikėtina, bus galima efektyviau bendradarbiaujant įgyvendinti visai Europai svarbius gamtosauginius projektus. Tikimės, kad dabartinė itin sudėtinga situacija galėtų prisidėti prie teigiamų pokyčių ateityje“, – reziumuoja VDU ŽŪA mokslininkas dr. Ž. Preikša.
