VDU ŽŪA organizuotoje konferencijoje „Jaunasis mokslininkas 2022“ – mokslinių tyrimų pristatymai ir diskusijos aplinkosaugos klausimais
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kiekvienais metais organizuoja konferenciją, skirtą jauniesiems mokslininkams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, tvaraus gamtinių išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais.
Šiemet konferencija „Jaunasis mokslininkas 2022“ įvyko balandžio 21 d. Konferencijos plenariniame posėdyje jaunuosius mokslininkus sveikino ir padrąsinantį žodį tarė VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Tradiciškai konferencijos plenariniame posėdyje savo mokslo įžvalgomis su jaunaisiais mokslininkais pasidalino patyrę, vedantieji savo tyrimų srityje ŽŪA mokslininkai.
Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. dr. Darius Danusevičius savo pranešime pagrindė genetiškai skirtingų medžių atsiradimo priežastis. Miško medžių genetinė įvairovė susijusi su miško ekosistemų tvarumu, prisitaikymu prie klimato kaitos, miško teikiama nauda. Pranešime paliestas paprastojo ąžuolo genofondo išsaugojimo klausimas. Šiuo metu VDU Žemės ūkio akademija vykdo akciją „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ puošiant Lietuvos mokyklų kiemus iš kilmingų šalies ąžuolų-gamtos paminklų – išaugintais palikuonimis, taip prisidedant, kaip ir kėkštas („miškininko pagalbininkas“), prie ąžuolų genetinės įvairovės didinimo.
Plenariniame posėdyje apie Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros profesorė, Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agrarinės ekonomikos ir sociologijos sekcijos pirmininkė dr. Vlada Vitunskienė pristatė išsamų pranešimą apie mokslo žiniomis grįstos bioekonomikos svarbą, su bioekonomika susietų mokslinių tyrimų pažangą tarptautiniame ir nacionaliniame kontekste, iššūkius darniam bioekonomikos vystymuisi.
Jaunųjų mokslininkų, daugiausiai antrosios studijų pakopos studentų, pristatymai, diskusijos vyko mokslinėse sekcijose, kurių šiemet išskirta net 16. Konferencijoje pristatyta daugiau nei 200 pranešimų. Virš 20 pranešimų skaitė užsienio šalių jaunieji mokslininkai, kurie praplėtė konferencijos turinį plačiu geografiniu tyrimų rezultatų spektru. Konferencijoje taip pat dalyvavo pranešėjai iš kitų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų: Lietuvos sporto universiteto, Kauno technologijos universiteto, Kauno kolegijos. Kiekvienoje mokslinėje sekcijoje buvo išrinkti geriausi pranešimai.
Mokslinėje sekcijoje „Apskaitos ir finansų problemos ir perspektyvos“ geriausiu išrinktas Karolinos Vilimaitės pranešimas „Nuosavybės struktūros poveikio akcinių bendrovių dividendų išmokoms vertinimo metodika“.
Mokslinėje sekcijoje „Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje“ geriausiu išrinktas Egidijos Žaludienės pranešimas „Žaliosios pakuotės inovacijos vystant žalią tiekimo grandinę: teorinis aspektas“.
Anglų kalba vykusioje mokslinėje sekcijoje „Innovations and Solutions in Business Logistics“ išrinkti išskirtiniai 3 pranešimai: Akvilės Žandaravičiūtės ir Viktorijos Varaniūtės pranešimas „Impact of digitalization on the changes in management accounting in SMEs: theoretical assumptions“; Emmanuel Oluwatosin Adeyemo pranešimas „Innovations and solutions in business logistics“; Roger Kudi Otia pranešimas „Strategic development plan for company of poultry sector: case of oticam LTD“.
Mokslinėje sekcijoje „Kaimiškų vietovių darnus vystymasis“ geriausiu išrinktas Agnės Petuchovos pranešimas „Jaunimo, gyvenančio kaimo vietovėse, verslumo skatinimas“.
Mokslinėje sekcijoje „Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymas“ geriausiu išrinktas Simonos Gudaitės pranešimas „Žiedinės ekonomikos principų integravimas paukštininkystės sektoriuje“.
Mokslinėje sekcijoje „Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas“ geriausiu išrinktas Sandros Tručinskaitės pranešimas „Energijos vartojimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo Baltijos šalių žemės ūkyje vertinimo teoriniai aspektai ir metodika“.
Mokslinėje sekcijoje „Energijos ir transporto inžinerija“ geriausiais išrinkti pranešimai: Energijos inžinerijos mokslo kryptyje Edvino Bulašo pranešimas „Albedo įtaka saulės elektrinės energetinėms charakteristikoms“; Transporto inžinerijos mokslo kryptyje – Justino Medzevičiaus pranešimas „Elektromobilių bevielės krovimo sistemos ričių formos įtaka galios perdavimo naudingumui“.
Mokslinėje sekcijoje „Mechanikos ir technologijų inžinerija“ geriausiu išrinktas Karolio Mockaus pranešimas „Kombaino su ašiniu kūlimo-separavimo įrenginiu darbo parametrų įtaka aplinkos oro taršai“.
Mokslinėje sekcijoje „Vandens inžinerija“ geriausiu išrinktas Justinos Kopūstienės pranešimas „Biržų nuotekų valykloje sukompostuoto dumblo panaudojimo galimybės“.
Mokslinėje sekcijoje „Žemėtvarka: kraštovaizdžio erdvinės struktūros kaita“ geriausiu išrinktas Karolinos Šimkienės pranešimas „Urbanizuotų teritorijų 3D modelio pritaikymas struktūriniams (erdviniams) tyrimams“.
Mokslinėje sekcijoje „Žemėtvarka: teritorijų planavimas“ geriausiu išrinktas Austėjos Kulbickaitės pranešimas „Inžinerinės infrastruktūros formavimas, vystymas ir naudojimas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektuose“.
Mokslinėje sekcijoje „Agronomija“ geriausiu išrinktas Justinos Deveikytės pranešimas „Augimo reguliatorių ir eksplanto tipo poveikis kvapiojo baziliko somatinių ląstelių dediferenciacijai“.
Mokslinėje sekcijoje „Agroekosistemų tvarumas“ geriausiu išrinktas Livetos Budreckytės pranešimas „Įsėlinių tarpinių pasėlių poveikis dirvožemio biologinėms savybėms ekologiškai auginamų vasarinių rapsų agrocenozėje“.
Mokslinėje sekcijoje „Tvari miškininkystė: medynų formavimas ir miško išteklių apskaita“ geriausiu išrinktas Ilonos Polubenko pranešimas „Paprastosios pušies (pinus sylvestris) derėjimo ypatumai Na augavietėje pietrytinėje Lietuvos dalyje“.
Mokslinėje sekcijoje „Tvari miškininkystė: biologinė įvairovė ir ekosisteminės paslaugos“ geriausiu išrinktas Mariaus Marino pranešimas „Vabalų įvairovė priešgaisrinėse juostose VĮ Valstybinių miškų urėdijos Jurbarko regioniniame padalinyje“.
Mokslinėje sekcijoje „Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas“ geriausiu išrinktas Mindaugo Bakševičiaus pranešimas „Laisvai medžioklės ploto vienetuose lakstančių šunų paplitimas ir įtaka medžiojamajai faunai“.
Konferenciją organizavę VDU ŽŪA mokslinės bendruomenės nariai tikisi, kad šis renginys suteiks studentams-jauniesiems mokslininkams daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir, galbūt, paskatins pasirinkti tolimesnę mokslininko karjerą. Konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2022“ organizatoriai linki studentams ir toliau prasmingai vystyti mokslinę veiklą bei kurti inovacijas siekiant užsibrėžto Europos žaliojo kurso.
