VDU ŽŪA vykdomas tarptautinis projektas „GreenCool“ – „Leisk man paveikti tavo žaliąjį aš!“ – apie nuomonės formuotojų įtaką jaunimo aplinkosauginiam sąmoningumui
Aplinkos išsaugojimas ir tvarus vystymasis yra svarbūs globaliems iššūkiams, tarp kurių ir klimato kaita, įveikti. Universitetams tenka išskirtinis vaidmuo sudominant jaunąją kartą aplinkosaugos temomis ir skatinant jomis domėtis giliau. Anot Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkės ir projekto „GreenCool“ – „Leisk man paveikti tavo žaliąjį aš!“ kuratorės doc. dr. Rasos Pranskūnienės, tai ypatingai svarbu, nes jų balsai lems, ar aplinkosauginiai klausimai taps svarbiais visuomenei ir būtent jiems teks ieškoti vis naujų aplinkosauginių problemų sprendimų.
Siekia ugdyti jaunimo aplinkosauginį sąmoningumą
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkė doc. dr. R. Pranskūnienė pastebi, kad kelti aplinkosauginį studentų sąmoningumą, nepriklausomai nuo pasirinktos studijų krypties, šių dienų realybėje tampa itin svarbu, nes tai padeda didinti studentų susidomėjimą. Be to, skatinant aplinkosauginį sąmoningumą universitetuose, galima formuoti studentų požiūrį į aplinką bei jų gebėjimą priimti tvarius sprendimus.
VDU ŽŪA su kitais keturiais partneriais vykdomo projekto „GreenCool“ – „Leisk man paveikti tavo žaliąjį aš! – įgūdžių ugdymas skatinant mąstyseną apie aplinkosauginį sąmoningumą ir tvarų vystymąsi Europos Kultūros sostinėse“ (angl. The GreenCool – “Let me influence your green self! – Skill development in the encouragement of mindset towards environmental awareness and sustainable development in the alliance of EcoC“) pagrindinis tikslas – ugdyti universitetų studentų aplinkosauginį sąmoningumą, darnios plėtros idėjas skleidžiant kuo įvairesnėms amžiaus grupėms gausią auditoriją pritraukiančiuose Europos Kultūros sostinių renginiuose.
Penki projekto partneriai – Vengrijos Pannonijos universitetas, Lietuvos Vytauto Didžiojo universitetas, Rumunijos Vakarų Timisoaros universitetas, Estijos Tartu universitetas ir Graikijos įmonė „Militos Consulting S. A.“ – sutelkę išteklius projekto „GreenCool“ vykdymui, jį supranta kaip strateginio plano dėlionę, siekiant tęstinumo universiteto studentų įgūdžių tobulinimo srityje. Šiuo projektu įsipareigota sukurti inovatyvią internetinių mokymų medžiagą ir integruoti tvarų vystymąsi į įvairias aukštojo mokslo studentų mokymo programas, kad studentai visuomenėje taptų Žaliaisiais nuomonės formuotojais.
Doc. dr. R. Pranskūnienė atkreipia dėmesį, kad projekto tikslas yra suteikti studentams komunikacijos priemones ir tvarų požiūrį, kad jie taptų veiksmingais Europos Sąjungos žaliosios ekonomikos ir kultūros skatinimo šalininkais, aktyviais darnios plėtros dalyviais bei naudos gavėjais. Pašnekovė pasakoja, kad jau įgyvendinta didžioji projekto dalis – atliktas „Greenfluence“ praktikos tyrimas, sukurtas Masinis atvirasis internetinis kursas (angl. MOOC), mokymų turinys pateiktas dviejose internetinėse mokymų platformose, atliktas mišrusis Europos kultūros sostinių Žaliųjų nuomonės formuotojų bandomasis kursas nacionaliniu lygmeniu. „Šiuo metu vykdomas mišrusis Europos kultūros sostinių Žaliųjų nuomonės formuotojų tarptautinis kursas ir rengiami pasiūlymai, kaip integruoti mokymų metu išbandytus metodus į bet kokių disciplinų dalykus, siekiant suteikti žinių bet kuriam universitetui ir kviečiant studentus tapti aktyviais darnios plėtros dalyviais dabar ir ateityje“, – apie įgyvendintus tikslus ir vykstančias veiklas kalba mokslininkė.
Tyrė nuomonės formuotojų įtaką ugdant aplinkosauginį sąmoningumą
Anot doc. dr. R. Pranskūnienės, projekto įgyvendintojai siekė surinkti informaciją apie jaunimo žinias ir požiūrį į socialinę žiniasklaidą, ypač daug dėmesio skiriant nuomonės formuotojams ir žaliosioms temoms. Projekto „GreenCool“ partneriai analizavo šimtus straipsnių, gerosios praktikos ir atvejų tyrimų, atliko anketinę apklausą su daugiau nei 700 studentų, jaunuolių ir nuomonės formuotojų, surengė tikslinių grupių interviu projekto partnerių vietovėse ir parengė Žaliojo nuomonės formuotojo (angl. „Greenfluencer“) praktikos rinkinį.
„Anketinė apklausa atskleidė, kad dauguma jaunuolių, tiek Vengrijoje, tiek Rumunijoje, tiek Estijoje ir Lietuvoje, pastaraisiais metais nuomonės formuotojus stebi „Instagram“, „TikTok“ ir „Youtube“ platformose. Didžiausia nuomonės formuotojų įtaka pastebima Vengrijoje, o mažiausia – Estijoje. Jaunimo sprendimą sekti nuomonės formuotojų kuriamą turinį dažniausiai lemia nuomonės formuotojų paliečiamos įdomios temos, kokybiškos nuotraukos ir linksmas turinys. Įdomu, kad jaunimas seka tiek vietinius, tiek tarptautinius nuomonės formuotojus (kalba nėra kliūtis, nes 96,5 % tyrimo respondentų gerai kalba angliškai), todėl sekami ne tik vietiniai, bet ir gerai žinomi nuomonės formuotojai“, – apibendrintais apklausos rezultatais dalijasi pašnekovė.
Doc. dr. R. Pranskūnienė pastebi, kad įtakingiausi yra gebantys įkvėpti žmonių pasitikėjimą ir besidalijantys unikalia savo patirtimi turinio kūrėjai. „Įdomu tai, kad dauguma apklaustų nuomonės formuotojų nelaiko savęs influenceriais, o labiau nuomonės dalininkais ar nuomonės lyderiais. Taip pat įdomu, kad tyrimo medžiaga rodo jaunimo lūkestį iš nuomonės formuotojų gauti autentiškos ir įdomios informacijos, o juos nustoja sekti dažniausiai tada, kai pasidaro nuobodu. Susidomėjimas mažėja ir kai nekuriamas kokybiškas turinys ar nebeatspindi aktualizuotos problemos, arba skelbiama per daug naujienų“, – pasakoja doc. dr. R. Pranskūnienė. Ji atkreipia dėmesį, kad patys nuomonės formuotojai supranta kokybiško ir išskirtinio turinio svarbą – nori tobulinti savo turinio ir pasakojimo scenarijaus bei vaizdo įrašų kūrimo įgūdžius.
Mokslininkė atskleidžia, kad tyrimo dalyviai svarstė ir neigiamą „žaliąją“ pusę. „Nuomonės formuotojų stebėtojų auditorija tikisi kasdienių, tikroviškų vaizdų, trumpų vizualių istorijų. Įdomu, kad tyrimo dalyviai pastebi ir įvardija atvejus, kai įmonės moka nuomonės formuotojams už norimą netikslios informacijos sklaidą – pateikia klaidingą etikečių interpretaciją ir pan. Jaunimo atsakymai atskleidžia, kad atsiranda ir žaliosios kaltės sąvoka, reiškianti, kad jaunimas bijo būti „žalias“, nes tai gali lemti bendraamžių patyčias. Taip pat pastebima daug klaidingos informacijos žaliosiomis temomis“, – į jaunuolių įvardytas problemas dėmesį atkreipia doc. dr. R. Pranskūnienė. Ji pastebi, kad nuomonės formuotojai turėtų išlikti paprasti ir autentiški žaliaisiais klausimais, kad perteiktų reikiamą informaciją ir paskatintų juos veikti.
Parengta ir nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu testuojama ECoC „Greenfluencer“ mokymų platforma
Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, į Europos kultūros sostinių žaliojo nuomonės formuotojo programą, kuria siekiama rengti žaliuosius ambasadorius, siūlyta įtraukti 12 komunikacijos priemonių bei žaliųjų klausimų, apimančių komunikacines priemones ir diskurso struktūrą, taip pat žaliąją tematiką. Komunikacinių priemonių ir diskurso struktūros srityje pasiūlyta įtraukti istorijų pasakojimą nuotoliniu būdu ir gyvai, blog’ų / žodyno rašymą, trumpus filmus, vaizdo įrašus („Youtube“, „TikTok“), „Instagram“, „TikTok“ technikos ir gyvos veiklos, paveikaus vizualaus turinio kūrimą, trumpus prisistatymus (angl. Elevator pitch), Pecha Kucha, Oksfordo debatus, TED pokalbius, sužaidybinimą, komunikaciją pasitelkiant meną ir muziką, apvaliojo stalo diskusijas. Žaliosios tematikos srityje siūlyta įtraukti mitybą ir maisto atliekas, tvarią madą, miesto gyvenimo būdą, tvarų viešąjį gyvenimą, tvarų vartojimą, energijos taupymą ir alternatyvią energiją, kolektyvinę socialinę atsakomybę, svarbiausias perdirbimo technologijas, atliekų tvarkymą ir žiedinę ekonomiką, klimato kaitos fobiją ir nerimą, „Greenwashing“ ir etinį mąstymą, žaliąjį judumą.
Mokslininkė pasakoja, kad parengus bandomąją mokymų platformą (MOOC), 2023–2024 m. rudens semestre visuose projekto partnerių universitetuose vyko mišrūs ECoC Greenfluencer bandomieji kursai nacionaliniu lygmeniu. Atsižvelgus į pastabas 2023–2024 m. pavasario semestre atverta prieiga į pilnai parengtą mokymų platformą „Greenfluencer: inovatyvi žalioji komunikacija“ – nemokamą ir atvirą nuotolinį kursą jaunimui, besidominčiam tvarumu ir įvairiomis komunikacijos priemonėmis, oficialiai sertifikuotą Tartu universitete.
Šio jau įpusėjusio kurso dalyviai – keturi geriausi studentai ir du dėstytojai iš kiekvieno projekto partnerio universiteto – turės galimybę dalyvauti 2024 m. liepos pirmąją savaitę Tartu vyksiančiame baigiamajame „GreenCool ECoC“ renginyje „International GreenCool Meet-Up“. Po kursų suinteresuotosios šalys, įskaitant dėstytojus ir ECoC ekspertus, apibendrins tarptautinio kurso patirtis.
Sukurta atvira interaktyvi internetinė mokymosi platforma „GreenCool“
Remdamasi mokymų platformos (MOOC) turiniu, projekto partnerė, Graikijos įmonė „Militos“ sukūrė atvirą interaktyvią internetinę platformą „GreenCool“, kurią IT kūrėjai ir „GreenCool“ konsorciumas nuolat tobulina ir derina. Ši platforma gali būti labai naudinga asmenims, organizacijoms ir viešojo, privataus ir trečiojo ekonomikos sektoriaus subjektams, aplinkosaugos ir komunikacijos švietimo paslaugų teikėjams ir visiems, siekiantiems ugdyti aplinkosauginį sąmoningumą.
Doc. dr. R. Pranskūnienė pastebi, kad VDU ŽŪA, dalyvaudama šiame projekte turi unikalią galimybę įsitraukti ne tik į tarptautinės mokymų programos kūrimą, bet ir suteikti studentams šiuolaikines komunikacijos priemones bei tvarų požiūrį, kad jie taptų veiksmingais ES žaliosios ekonomikos ir kultūros skatinimo šalininkais.
