Veimutinė pušis – Pinus strobus L.

Paplitusi Siaurės Amerikos rytuose dideliame areale. 3-7 zona. Auga lygumose ir kalnuose. Sudaro grynuosius medynus arba auga kartu su kitomis spygliuočių rūšimis.

Veimutinė pušis pasiekia 40-50 m aukštį ir 1-1,8 m skersmenį. Brandžių medžių stiebas būna mažai nulaibėjęs. Spygliai po penkis, 5-12 cm ilgio, ploni, vos 0,5 mm pločio, melsvai žali. Ant šakų gyvena 2-3 metus.

Tai viena iš vertingiausių ūkiniu požiūriu pušis. Mediena lengva, minkšta. Didelis jos privalumas tas, kad džiovinama labai nedaug susitraukia. Plačiai naudojama baldų pramonėje, laivų statyboje ir kt. Mediena pasižymi geromis triukšmo ir temperatūros izoliacinėmis savybėmis, todėl išjos gaminami aviliai bitėms.

Europoje plačiai paplito 19 amžiuje, tačiau ją užpuolė serbentinė veimutrūdė ir taip pristabdė jos tolimesnį plitimą.

Lietuvoje auga daugelyje parkų. J.Repšio (1961)duomenimis, ji augo 92 parkuose ir 48 vietose įveista miškuose.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos arboretumo kolekciniame skyriuje auga storiausias veimutinė pušies medis. Po 30 metų šis medis pasiekė 58 cm skersmenį ir 20,5 m aukštį. Siaurės Amerikos skyriuje yra pasodinta jaunų veimutinių pušų grupė.

Veimutinė pušis dauginama sėklomis, o vertingiausius medžius, ypatingai tuose, kurių nepažeidžia serbentinė veimutrūdė būtina dauginti skiepijimo būdu.

Šaltiniai: 1. Navasaitis M., Dendrologija – Vilnius, „Margi raštai” 193-195 p., 2004;

2. Vikipedija.