Žemės naudojimo ir administravimo politikos naujovių tikslas – skaidrumas ir efektyvumas?
Vytauto Liako nuotrauka
VDU Žemės ūkio akademijos Žemėtvarkos ir geomatikos katedra
Racionalus teritorijų tvarkymas ir naudojimas valstybinėje bei privačioje žemėje – svarbus strateginis valstybės siekis. Aplinkos ministerija (AM) organizavo nuotolinį pasitarimą Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pertvarkai aptarti bei pristatė teikiamų derinti įstatymų pakeitimus. Įstatymų paketo projektas, kuriame numatomi svarbiausi pakeitimai, susijęs su žemės naudojimo politikos formavimu, valstybinės žemės valdymu patikėjimo teise, žemės reforma, žemėtvarka. Įstatymų projektų tikslas – skaidrinti ir paprastinti valstybinės žemės valdymą bei naudojimą.
Ateityje – reikšmingi pokyčiai
Pristatyti įstatymų projektai parengti įgyvendinant Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 14 punkto nuostatas, numatančias savivaldai suteikti daugiau galių, perleisti daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų, skirti daugiau dėmesio papildomų investicijų pritraukimui į regionus. Taip pat įgyvendinant šios programos 133.1 papunkčio nuostatas, numatančias iš naujo nustatyti NŽT tikslus, kad ji užtikrintų visuomeninę naudą, nestabdydama visuomenei reikalingų iniciatyvų, 157.4 papunkčio nuostatas, numatančias žemės naudojimo politikos formavimą perduoti AM, o NŽT funkcijas – savivaldai, įgyvendinant programos 178 punkto nuostatas, numatančias savivaldybėms suteikti daugiau galių veikti savarankiškai, priimti sprendimus dėl investicijų plėtros, plėsti ir tobulinti viešąsias paslaugas, kelti gyvenimo kokybę ir vietovės patrauklumą bei 191.4 papunkčio nuostatas, numatančias aiškiai atskirti institucijų funkcijas, kad nebūtų dubliuojamas jų darbas ir būtų užtikrintas jo našumas, taip pat aiškiai apibrėžti institucijų atsakomybes, sukurti ir optimizuoti procesus, sudarančius sąlygas darniam šalies regionų vystymuisi, racionaliam inžinerinės, socialinės infrastruktūros planavimui, viešųjų erdvių tvarkymui, teritorijų pritaikymui visiems visuomenės nariams ir kitų Vyriausybės programoje bei galiojančiuose įstatymuose įtvirtintų siekių įgyvendinimui.
Įstatymų projektai grindžiami keliais uždaviniais
Siekiant perskirstyti institucijų funkcijas žemės naudojimo politikos formavimo srityje, siūloma konsoliduoti su teritorijų planavimo ir statybos veiklomis susijusias sritis. AM formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos (išskyrus žemės ūkio paskirties žemę) taip pat geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse, organizuotų, koordinuotų ir kontroliuotų jos įgyvendinimą. Atitinkamai siekiama pakeisti ir NŽT pavaldumą iš ŽŪM į AM. ŽŪM formuotų valstybės politiką, organizuotų, koordinuotų ir kontroliuotų jos įgyvendinimą žemės ūkio paskirties žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos ir žemėtvarkos srityse.
Siekiant skaidrinti ir optimizuoti valstybinės žemės valdymą ir naudojimą bei suteikti vietos savivaldai galimybę efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją užtikrinant, kad savivaldybės visoje šalies teritorijoje veiktų vieningai (netaikytų skirtingų tvarkų ir standartų žemėtvarkos srityje, sprendimus priimtų vadovaudamosi kompleksiniu požiūriu į įstatymų keliamus uždavinius), siūloma nustatyti, kad savivaldybės būtų pagrindinis valstybinės žemės patikėtinis ir patikėjimo teise valdytų visą joms Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinę žemę savivaldybės teritorijoje. Kartu siūloma įtvirtinti galimybę žemės konsolidacijos projektus vykdyti ne tik kaimo, bet ir miestų gyvenamosiose vietovėse.
Taip pat siūloma atsisakyti perteklinių, besidubliuojančių, administracinę naštą didinančių procedūrų, NŽT vykdomas funkcijas paskirstant institucijoms taip, kad būtų geriausiai įgyvendinami subsidiarumo, vieno langelio, efektyvumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kiti viešojo administravimo principai.
Pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais. Pirmajame etape parengti įstatymų projektai siekiant, jog AM nuo 2023-01-01 formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo (išskyrus žemės ūkio paskirties žemės srityje), žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės (išskyrus žemės ūkio paskirties žemės) srityse bei NŽT taptų pavaldi AM. Pirmojo etapo įstatymų projektuose taip pat nurodoma, jog nuo 2023-05-01 savivaldybės taptų valstybinės žemės valdytojos (patikėtiniai) visoje savivaldybės teritorijoje. Antrajame etape planuojamas valstybinės žemės (išskyrus žemės ūkio paskirties žemės) priežiūros ir kontrolės funkcijų analizės ir procedūrų tobulinimas.
Vytauto Liako nuotrauka
Ekspertai pertvarkai nepritaria
Atsižvelgdama į numatomas pertvarkas VDU Žemės ūkio akademijos Žemėtvarkos ir geomatikos katedra, sukaupusi ilgametę patirtį atliekant įvairius mokslinius tyrimus, susijusius su žemės tvarkymo ir administravimo klausimais, bendradarbiaudama su žemėtvarkos specialistais bei Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga, įvertinusi AM pateiktus įstatymų projektus bei išklausiusi diskusijoje pateiktus AM ir ŽŪM specialistų argumentus, siūlančius iš esmės panaikinti NŽT ir jos priskirtas valstybės funkcijas perskirstyti šešioms įstaigoms, įmonėms ir valstybinės žemės valdymą patikėjimo teise perduoti 60 savivaldybių, nepritaria įstatymų projektuose išdėstytam žemės tvarkymo ir administravimo decentralizavimo modeliui, manydami, kad:
-žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, išimtinės svarbos turtas turintis socialinę funkciją – tarnauti tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Teisinis reguliavimas turi būti nustatytas toks, kad atitiktų konstitucinius valstybinio turto valdymo principus. Tačiau siekiamas įgyvendinti žemės tvarkymo ir administravimo decentralizavimo modelis verčia abejoti, ar konstitucinio valstybinio valdymo principai bus pasiekti.
-siūlomais įstatymų projektais diskrecijos teisė perkeliama AM, kai tai turi būti įstatyminės nuostatos, t. y. įstatymo leidėjas turi nustatyti instituciją, kuriai yra suteikiamos teisės ir pareigos ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Dėl to siūlymai AM nuspręsti ir įgalioti institucijas atlikti veiksmus, yra neteisėtas ir pažeidžiantis Lietuvos Konstitucijos nuostatas, nes šių funkcijų priskyrimas vienai ar kitai institucijai turi būti įtvirtintas įstatymuose, šiuo atveju Administracinių nusižengimų kodekse turi būti nurodyta konkreti institucija, kuriai suteikiami įgaliojimai.
-skirtingose savivaldybėse, tikėtina, atsiras skirtingos tvarkos ir reikalavimai įteisinant žemės naudojimą, atitinkamai asmenims bei specialistams vykdantiems projektavimą, kadastrinius ir geodezinius matavimus, padidės administracinė, finansinė našta, dėl padidėjusių darbų krūvių, tikėtina, pailgės darbų atlikimo terminai bei žemės naudojimo įteisinimo procedūros.
Nuotolinio susitikimo metu taip pat išklausius AM specialistų pateiktus argumentus kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai yra nuosekliai įvertinta, kiek ši pertvarka pareikalaus papildomų lėšų jos įgyvendinimui bei užtikrins ir aiškiai paskirstys institucijų funkcijas, kad nebūtų dubliuojamas jų darbas ir būtų užtikrintas jo našumas, taip pat aiškiai apibrėžtos institucijų atsakomybės, sukurti ir optimizuoti procesai, sudarantys sąlygas darniam šalies regionų vystymuisi, ko ir siekiama Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje.
Įvertinus šiuo metu Europoje ir šalyje vyraujančią sudėtingą geopolitinę padėtį, manome, kad šiuo metu kaip tik būtų tikslinga stiprinti visų ŽŪM pavaldume esančių institucijų bei įmonių darbą. Reorganizacijų žingsniai turėtų būti suderinti, siekiant kuo mažesnės žalos nepertraukiamam funkcijų vykdymui ir paslaugų teikimui tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose.
