10-oji tarptautinė konferencija „Kaimo plėtra 2021“ – dėmesys bioekonomikai ir klimato kaitai
Rugsėjo 21–23 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko dešimtoji, jubiliejinė tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2021“. Jos dalyvių nuomonė dėl bioekonomikos plėtros sprendžiant klimato kaitos iššūkius buvo vieninga: siekiant darnios pasaulio raidos, kokybiško, saugaus ir švaraus žmonijos gyvenimo, būtini aktyvūs sprendimai mažinantys klimato kaitą bei užtikrinantys senkančių biologinių išteklių apsaugą.
Teigiamus pokyčius kuriančio mokslo vaidmuo auga
Gyvai ir nuotoliniu būdu vykusio renginio metu net 150 ekspertų iš 20-ies pasaulio šalių turėjo galimybę diskutuoti bei siūlyti ekonomines ir socialines inovacijas, įvairius technologinius sprendimus bioekonomikos procesams spartinti. Mokslinių tyrimų rezultatais dalijosi agroinovacijų ir maisto technologijų, biosistemų inžinerijos ir aplinkos darnumo, daugiafunkcinio požiūrio į tvarų biologinių išteklių naudojimo ir kitas aktualias temas gvildenantys mokslininkai, praktikai, politikos formuotojai, NVO atstovai, jaunieji mokslininkai bei studentai. Pristatyti socialinių mokslinių tyrimų tvariai bioekonomikai ir klimato kaita rezultatai.
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė atidarydama renginį priminė ir jo retrospektyvą, t. y. 2003-iuosius, kuomet įvyko pirmoji Akademijos organizuota konferencija „Kaimo plėtra“, skirta vykstančių pokyčių analizei.„Kaip tada, taip ir dabar pasaulis sparčiai žengia pokyčių keliu, todėl rekomendacijas, prognozes teikiančio bei inovacijas kuriančio mokslo vaidmuo yra išskirtinai svarbus. Akademijos misija atskleidžia mūsų pagrindinį siekį: plėtoti ir skleisti mokslo žinias ir nuoširdžiai siekti, kad visiems Lietuvos piliečiams būtų išsaugotas sveikas maistas bei visavertė gyvenamoji aplinka. Galime padaryti daugiau „žingsnis po žingsnio“ žengdami su pasauliniais pokyčiais ir naujovėmis, dalydamiesi novatoriškomis idėjomis, patirtimi ir tyrimų rezultatais“, – kalbėjo A. Miceikienė.
VDU ŽŪA mokslininkai – Europos komisijos ekspertai
Plenarinę konferencijos dalį pradėjęs „Innovation and Knowledge exchange – EIP AGRI“ biuro vadovas Pacôme Elouna Eyenga (Belgija), supažindino su svarbiausiais Europos Komisijos įsteigto EIP-AGRI (Europos inovacijos, partnerystė, žemės ūkio produktyvumas ir tvarumas) inovacijų tinklo pasiekimais, fokus grupių diskusijomis. Pranešėjas akcentavo keitimosi žiniomis svarbą bei VDU ŽŪA pristatė kaip svarbų naujojo laikotarpio EIP AGRI partnerį, kadangi Akademijos mokslininkai profesionaliai teikia ekspertines paslaugas mokslo ir žemės ūkio inovacijų sklaidos temomis.
Nuo iššūkių identifikavimo iki gerosios patirties sklaidos
Konferencijos plenarinėje dalyje pranešimus skaitė Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Lietuvos mokslininkai. Aptarti esminiai tvarumo principai ir būtini sisteminiai pokyčiai pasaulyje tvarumui užtikrinti. Tyrėjai kvietė visuomenę atsigręžti į senkančius gamtinius išteklius bei teikė realius siūlymus, kaip juos išsaugoti. Skirtingų sričių ekspertai sekcijų (sesių) metu buvo kviečiami detaliau analizuoti reikšmingas temas, kurių išvados pristatytos plenarinės finalinės sesijos metu.
Agroinovacijų bei maisto technologijų pranešimų sekcija apėmė perteklinio maisto vartojimo, per didelio atliekų kiekio susidarymo, cheminių pesticidų naudojimo, dirvožemio išsaugojimo problematiką, atliepiant Žaliąjį kursą. „Svarbu galvoti apie Žaliąjį kursą, apie naujas strategijas, kurios padėtų sumažinti ūkininkavimo intensyvumą, išsaugant dirvožemio produktyvumą. Sprendimas galėtų būti alternatyvūs ne cheminiai pesticidai, mažinantys riziką tiek žmogui, visuomenei, tiek visai ekosistemai. Šiandien jau turime galimybę rasti sprendimą, kaip kovoti su kenkėjais veikiant be chemikalų“ – kalbėjo doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius, apžvelgdamas mokslininkų pristatytus tyrimus. „Ištekliai yra riboti. Privalome ieškoti būdu kaip sumažinti atliekų kiekį, ieškoti sprendimų perdirbimui, antriniam panaudojimui. Vartodami turime galvoti ne tik apie savo sveikatą, bet ir apie aplinką“ – apibendrino sekcijos moderatorius R. Vaisvalavičius.
Klimato kaitos procesų mažinimui – dėmesys gamtiniams ištekliams
Prof. dr. Algirdas Jasinskas pristatė biosistemų inžinerijos ir aplinkos darnumo pranešimų sekcijos pagrindines įžvalgas. Išklausius mokslininkų pranešimus pasitvirtino Žaliojo kurso tikslų aktualumas, klimato kaitos iššūkių sprendimo būtinybė. „Mokslininkai domisi atsinaujinančios energetikos galimybėmis, technologijų ir aplinkos saugumu, žemės ūkio technikos ir technologijų optimizavimu, darnia gyvulininkyste. Žvelgiant į dešimtmečio perspektyvą, turime pakankamai biomasės išteklių, tačiau kol kas juos panaudojame siaurame lauke, daugiausia biodegalų gamybai. Tam, kad eitume Žaliojo kurso keliu, turime mąstyti ir veikti plačiai“ – kalbėjo A. Jasinskas.
Daugiafunkcinio požiūrio į tvarų išteklių naudojimą sekcijoje daugumos pranešimų tyrimų objektas buvo miškai. Mokslininkai nagrinėjo miško vertybes, biologinę bei genetinę įvairovę, klimato sukėlėjus, aptarė Europos miškų strategijos 2030 tikslus, kuriais numatomas Europos miškų prisitaikymas prie naujų sąlygų, tęsiant socioekonominių funkcijų atlikimą bei užtikrinant kaimo vietovių gyvybingumą. „Žmonės negražinamai pakeitė natūralų kursą, todėl šiandien ypatingai svarbu ieškoti būdų kaip puoselėti tvarius miškus“ – apžvelgdamas mokslinių tyrimų rezultatus, reziumavo sekcijos moderatorius prof. dr. Darius Danusevičius.
Sisteminių pokyčių svarba procesų valdyme ir visuomenės elgsenos formavime
Socialinių bioekonomikos ir klimato kaitos tyrimų sekcija atliepė pagrindinius konferencijos keltus klausimus, apimant elgsenos, socialinius ir kultūrinius pokyčius einant link Žaliojo kurso, socialines inovacijas bioekonomikos plėtrai, atliepiant COVID-19 pandemiją, žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos sistemos pergalvojimą, sumanių kaimų vystymo modelių kūrimą bei ypatingą dėmesį skiriant tvarios maisto sistemos vystymo sprendimams. „Nors nemaža dalis tyrimų yra konceptualiame lygmenyje, mokslininkai taip pat dalinosi aktualiais empirinių tyrimų rezultatais. Temos, kurios buvo sugeneruotos rengiantis konferencijai, konferencijos metu buvo neabejotinai atlieptos. Konferencija sujungė mokslininkus, praktikus ir suteikė galimybę pasidalinti tyrimų rezultatais, tarptautinėmis įžvalgomis, patirtimi ir idėjomis“ – apibendrindama sekcijos tyrimus kalbėjo prof. dr. Vilma Atkočiūnienė.
Konferencijos metu pasiekti svarbiausi tikslai – skatintos tarpdisciplininės mokslinės diskusijos, pristatytos naujos kaimo plėtros procesų idėjos bioekonomikos, klimato kaitos, inovacijų ir socialinės pažangos kontekste. Per 150 mokslininkų tarptautiniu mastu subūręs renginys parodė, kad mokslas jau žengia žingsnius saugesnės ateities link. Konferencija sustiprino mokslinį bendradarbiavimą, patvirtino verslo ir mokslo sinergijos poreikį bei perspektyvas, paklojo pamatą tolesniam bendradarbiavimui.
Kviečiame išklausyti tarptautinės mokslinės konferencijos „Rural Development 2021” plenarinio posėdžio pranešimus bei sekcijų pranešimų apibendrinimus plenarinėje finalinėje sesijoje.
