8000 km dviračiais nuo Olandijos iki Pietų Afrikos: vienas iš „Cycle to Farms“ projekto sumanytojų Lukas Paltanavičius sako, kad svarbiausia tikėti savo idėja
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto absolventas Lukas Paltanavičius su kolege Aisha Hassan susitikime su Akademijos bendruomene noriai dalijosi savo patirtimi ir žiniomis. Dviese nuo Olandijos iki Tanzanijos mindami dviračius per pusantrų metų jie įveikė beveik 8000 km atstumą ir aplankė penkiolikoje šalių įsikūrusius regeneracinius ūkius. L. Paltanavičius dar studijuodamas VDU ŽŪA Agronomijos fakultete pradėjo domėtis tvaria žemdirbyste, klimato kaitos keliamais iššūkiais ir sprendimais. Įgyvendindami „Cycle to Farms“ projektą, L. Paltanavičius su A. Hassan keliaudami dviračiais aplankė atsinaujinančios žemdirbystės ūkius Europoje, Viduriniuosiuose Rytuose bei Afrikoje. Vienas iš projekto tikslų – pasidalinti ūkininkų istorijomis dokumentiniame filme ir paskatinti visus kitus siekti tvaraus ūkininkavimo. Akademijos absolventas ir dabar keliaudamas ieško būdų, kaip paskatinti ūkininkus į savo veiklą įtraukti tvarių sprendimų ir taip prisidėti prie šių dienų iššūkių sprendimo.
Visada norėjo būti tarptautinėje aplinkoje
Paltanavičius pasakoja, kad beveik visa jo šeima – tėtis, sesuo ir jos vyras – yra agroversle, tik mama geografė. „Kartais pagalvoju, kad šie du pasauliai ir atvedė ten, kur dabar aš esu. Iki šiol aplankiau keturias dešimtis šalių keturiuose kontinentuose. Viena koja žemės ūkis, nes ši sritis labai įdomi, kita koja – kelionės po pasaulį“, – pasakoja vienas iš „Cycle to Farms“ projekto sumanytojų.
Jis prisipažįsta, kad ne visada labai aiškiai žinojo, ką nori veikti gyvenime, bet buvo keli momentai, kurie buvo pakankamai aiškūs – visada norėjo būti tarptautinėje aplinkoje, dirbti su žmonėmis iš viso pasaulio, nebūti viename socialiniame burbule.
„Pirma galimybė, kuria pasinaudojau jau po pirmų studijų VDU ŽŪA metų – vasarą keliavau su savanorystės programa į ūkį Portugalijoje. Rytais atsikeldavome ir pamaitindavome, pagirdydavome ūkyje auginamus asilus, išvalydavome aptvarą, o kitą dienos pusę leidome Atlanto vandenyno pakrantėse su banglentėmis. Galite nukeliauti į ūkius bet kur pasaulyje, ne tik Europoje, bet ir Afrikoje, Šiaurės ar Pietų Amerikoje, kur tik širdis geidžia. Išvykus pagal WWOOF (World Wide Opportunities on Organic Farms) programą kainuoja tik logistinė dalis – kelionė iki ūkio. Atvykę gaunate nakvynę ir maisto. Tai labai geras būdas ištrūkti iš savo socialinio burbulo ir pamatyti, kad ūkiai gali būti visai kitokie nei įprasta Lietuvoje“, – apie pirmą kelionę į kitokius ūkius pasakoja L. Paltanavičius. Jis atskleidžia, kad per pirmąją vasarą asilus ūkyje prižiūrėjo tik kelias savaites, bet pagyveno visai kitoje kultūroje, pamatė, kad galima auginti ne tik rapsus ir grūdus, bet ir dirbti visai kitomis kryptimis.
Paltanavičius atkreipia dėmesį ir į VDU ŽŪA studijuojančius iš užsienio pagal mainų programas atvykusius studentus bei galimybę bendraujant susipažinti su kitomis kultūromis, net nekeliaujant susipažinti su kitomis kultūromis ir susirasti naujų draugų. „Antrais metais studijuodamas VDU Žemės ūkio akademijoje, susipažinau su Roberto iš Sicilijos, Palermo universiteto ir užsimezgė puikus ryšys. Susibičiuliavome ir jis man sako, jeigu aš čia atvykau, ir tu gali atvykti studijuoti į mūsų universitetą. Taip nukeliavau studijuoti į Siciliją“, – pasakoja keliautojas ir atskleidžia, kad studijuojant Italijoje užsimezgė amžinos draugystės.
„Tiek savanorystė užsienyje, tiek susipažinimas su kitais studentais, kita kultūra, keliavimas užsienyje, manau yra geri būdai, kaip išmokti savarankiškai gyventi, pamatyti kitas žemdirbystės sistemas ar kitokius gyvenimo būdus“, – įžvalgomis dalijasi keliautojas ir pastebi, kad keturi studijų metai praėjo labai greitai.
Prieš magistrantūros studijas – darbas agroverslo įmonėje
Prieš pradėdamas magistrantūros studijas, L. Paltanavičius pasakoja norėjęs geriau suprasti, kaip atrodo žemės ūkis praktikoje. „Įsidarbinau agroverslo įmonėje „Scandagra“, pradėjau kaip agronomas konsultantas, užaugau iki trąšų vadybininko ir manau, kad per tuos trejus metus puikiai išmokau, kaip vyksta pirkimai, pardavimai, tai buvo puiki verslo mokykla“, – prisimena pašnekovas.
„Mačiau, kaip įvežamos trąšos, su kokiomis problemomis susiduriama, kaip sprendžiami teisiniai ginčai, kokios pamatinės verslo vertybės. Supratau kaip veikia trąšų ir grūdų tiekimo grandinės, kokie verslo modeliai naudojami. Dirbdamas jaučiau, kad noriu būti tarptautiniame kontekste, įmonėje dirbau eksporto srityje, pardavinėjau trąšas Centrinės ir Rytų Europos bei Pietryčių Azijos rinkoms. Darbas su užsienio rinkomis padėjo šiek tiek sustiprinti žinias pasaulinėje rinkoje“, – pasakoja keliautojas.
Magistrantūros studijos Wageningeno universitete padėjo išsigryninti kryptį
Paltanavičius pasakoja, kad po bakalauro studijų žinojo kad nori tęsti studijas. „Dirbant įmonėje „Scandagra“ sukūrėme keletą ekologinių produktų, todėl man norėjosi stoti į ekologinės žemdirbystės studijų programą Olandijoje. Prie mano studijų prisidėjo teisininko ir investuotojo Mariaus Jakulio Jason fondas, taip pat Lietuvių fondas“, – prisimena L. Paltanavičius.
Pirmaisiais studijų metais L. Paltanavičius susipažino su A. Hassan. Tuomet kolegės svajonė numinti dviračiais nuo Egipto iki Pietų Afrikos, Keiptauno skambėjo beprotiškai. Vis dėlto mintis jau buvo pasėta, bet dvejus metus išbuvo užgožta studijų rūpesčių. „Baigiant studijas, atliekant praktiką, abu gavome pasiūlymus po praktikos likti. Patys savęs paklausėme, ar žinodami, kad po dviejų metų mirsime, ar tęstume šiuos darbus, tai paskatino rimčiau pažiūrėti į savo gyvenimą. Buvome Vilniuje ir grįžo ta mintis apie kelionę dviračiais, tik nutarėme keliauti ne nuo Egipto, o nuo Olandijos.
Keliauti dviračiais buvo Aishos idėja, o aplankyti ūkius buvo mano mintis. Iš pradžių net buvome nusipirkę bilietus į Tanzaniją ir planavome ten aplankyti kelis ūkius. Tuomet kilo daug abejonių, kaip mes ten viską aplankysime, ką ten darysime, ar užteks pinigų, tad nusprendėme minti dviračiais nuo ūkio iki ūkio. Mintis gimė Wageningeno universitete, todėl ir kelionę pradėjome nuo šio universiteto“, – pasakoja L. Paltanavičius.
Siekia paskatinti atsigręžti į atsinaujinančią žemdirbystę
Paltanavičius prisimena, kad Wageningeno universitete buvo daug kalbama apie klimato kaitą ir kylančius iššūkius, apie galimus sprendimus, bet ne visada konkrečiai ir aiškiai. „Nutarėme patys apsilankyti ūkiuose, ir patys pamatyti tų sprendimų pritaikymą praktikoje. Planavome užtrukti dešimt mėnesių, bet keliavome pusantrų metų, nes nusprendėme ūkiuose pabūti ne po kelias dienas, o bent po savaitę ar mėnesį. Kai apsilankai vieną dieną, pamatai tai, ką nori pamatyti, o pabuvęs ūkyje ilgiau, prisidedi prie ūkio darbų ir pamatai daugiau. Ūkininkai ilgiau pabuvus atsiskleidžia ir papasakoja apie realią situaciją. Aplankėme penkiolika šalių, planavome 7000 kilometrų, bet gavosi tūkstančiu daugiau, nes ūkiai nutolę nuo dviračių kelių. Teko du kartus skristi lėktuvu. Kartą skridome per Viduržemio jūrą ir dėl vykstančių konfliktų perskridome Sudaną bei Etiopiją“, – pasakoja keliautojas.
Paltanavičius atskleidžia, kad žinia apie projektą per įvairius medijų kanalus sužinojo apie milijonas žmonių, jis džiaugiasi, kad kartais tokia paprasta mintis netikėtai nuveda tikrai toli. „Pamėginkite daryti nebūtinai standartinius sprendimus, bandykite eksperimentuoti. Pripažinsiu, kad, kai sugalvojome minti dviračiais nuo ūkio iki ūkio, dauguma galvojo, kad mes bepročiai. Bet, kai pamatė mus televizijos žinių laidose, staiga tapome herojais, naratyvas labai pasikeitė. Žmonių nuomonės keičiasi, todėl darykite tai, kas jums dabar įdomu ir svarbu“, – pataria vienas iš projekto „Cycle to Farms“ sumanytojų.
Svarbu tikėti savo istorija ir ją pasakoti galintiems prisidėti prie jos įgyvendinimo
Jis pataria, kad turint idėją, reikia visur kreiptis ir papasakoti savo istoriją, ką tu planuoji daryti ir kaip tai įsivaizduoji, kaip jie gali prisidėti prie tavo istorijos, koks tavo biudžetas. „Jei kažką nori daryti, pinigų trūkumas negali tapti priežastimi to nepradėti. Turint gerą idėją, dažniausiai galima surasti ir pinigų. Niekada nestabdykite savęs, jei trūksta finansų, visada tai galima išspręsti”, – patirtimi dalijasi L. Paltanavičius.
„Pradėjau ekologijos studijas Wageningeno universitete, po pirmo semestro pakeičiau studijų kryptį į biologinės kilmės mokslus (angl. bio-based sciences) ir daugiau gilinausi į dumblių auginimo sistemas. Universitetas buvo puiki vieta padiskutuoti, patyrinėti ir susipažinti su kitokiomis temomis, kurios sužadino smalsumą. Studijuojant Olandijoje kartais juokaudavome, kad darbas po studijų, po paskaitų turėtų būti įvertintas šešiais šimtais kreditų, nes sėdi, diskutuoji, sprendi problemas ir kartais tos diskusijos po paskaitų gali būti svarbesnės nei tai, kas vyksta paskaitose, nes skatina domėtis giliau ir išsamiau”, – kalba sėkmingai magistrantūros studijas Olandijoje baigęs tyrėjas ir mokslininkas.
Jis atkreipia dėmesį, kad siekiant įgyti tarptautinės patirties, svarbiausia ne kur būsite, ar ką darysite, o tarp kokių žmonių būsite. „Galima bendrauti su čia atvykusiais užsieniečiais studentais, galima patiems išvykti į užsienį. Svarbiausia su kuo bendrausite. Jūs esate balta drobė, o žmonės aplinkui yra informacijos ir emocijų šaltinis”, – įžvalgomis dalijasi L. Paltanavičius.
Pokyčiams reikia palaikančios bendruomenės
Kalbėdama apie atsinaujinančią žemdirbystę, A. Hassan atkreipia dėmesį, kad naujas tik terminas, bet pats regeneracinės žemdirbystės principas buvo taikomas ir anksčiau. „Jei prisimintumėte Luko senelius, jie regeneracine žemdirbyste užsiėmė ir seniau. Atėjus pramoniniam žemės ūkiui, pritaikėme prie įprastinio ūkininkavimo, pamiršome senąsias tradicijas ir tiesiog gaminate tik tam, kad uždirbtumėte pinigų. Bet iš tikrųjų, atsinaujinanti žemdirbystė taip pat gali padėti užsidirbti pinigų, tik tai užtrunka ilgiau, reikia būti kantriam“, – pasakoja A. Hassan ir pabrėžia socialinio aspekto reikšmę siekiant šių pokyčių, nes atsinaujinančiai žemdirbystei labai svarbu palaikanti bendruomenė, kur kiekvienas dalyvauja ir supranta, kodėl tai daro.
Aisha. tikisi, kad per ateinančius penkerius metus labai stipriai pasistūmėsime atsinaujinančios žemdirbystės link. „Europos Sąjunga dabar tam skiria daug dėmesio. Tikiuosi, kad per ateinančius 5 ar 10 metų tvarų ūkininkavimą įgalinančios technologijos dar labiau įsiskverbs į bendrąją technikos sritį. Jei subalansuosime technologijas su tokiu ūkininkavimu, tuomet judėsime teisinga kryptimi“, – mintimis dalijasi A. Hassan.
