Ar robotai žemės ūkyje pakeis žmones? O gal tik jiems padės? – diskusija tarp mokslo, verslo bei politikos lyderių

Žemės ūkis yra viena perspektyviausių sričių, kur galima diegti išmaniąsias technologijas, tačiau tam reikia naujų kompetencijų specialistų, teigia žemės ūkio ir maisto sektorių lyderiai. Diskusijai apie tai šiandien  į  Kauną rinkosi forumo „Žemės ūkis 2050: į kokias kompetencijas būtina investuoti šiandien?“ dalyviai – šio sektoriaus verslo bei politikos atstovai.

Renginio ašimi buvo politikų, agroverslo atstovų bei akademinės bendruomenės diskusijos apie tai,  kaip Lietuvos žemės ūkį jau artimoje ateityje keis globalūs žmonijos iššūkiai, vis pažangesnės inovacijos, ketvirtoji pramonės revoliucija, kokių rezultatų iš sektoriaus tikisi vartotojai ir kokių žinių bei gebėjimų ateityje reikės agrosektoriaus darbuotojams.

Forumo iniciatoriai  – šalies agroverslo lyderiai, VDU ŽŪA absolventų klubo „ASU alumni“ nariai – jau šiandien jaučia universitetinį išsilavinimą įgijusių naujos generacijos darbuotojų trūkumą bei prognozuoja, kad ateityje tokių žmonių reikės tik daugiau, o tradiciškai suvokiamos profesijos savo ruožtu modifikuosis šiuo metu sunkiai prognozuojamomis kryptimis.

„ASU alumni“ klubo prezidentas, įmonių grupės „Dojus“ valdybos pirmininkas Pranas Dailidė pastebėjo, kad šiuo metu beveik 20 proc. iš eksporto gaunamų pajamų Lietuvai uždirba žemės ūkis ir maisto pramonė. Siekiant, kad šie mastai didėtų,  atitinkamai didėja inovatyvių sprendimų ir taikomojo mokslo bei gamybos saitų stiprinimo poreikis. Tik tai gali garantuoti konkurencingumą globaliose rinkose, o kartu įpareigoja keisti požiūrį į specialistų rengimą.

„Mums, verslo atstovams, svarbu, kad iš esmės pasikeistų jaunų žmonių požiūris į žemės ūkio sektorių: tai yra ne tik gerai apmokama, pažangi, pritaikanti inovacijas sritis, bet ir įdomi vieta dirbti. Žemės ūkyje kuriama aukšta pridėtinė vertė, naujausios technologijos – robotai, dronai, big data, dirbtinis intelektas  – jau šiandien taikomi netgi sparčiau nei kituose sektoriuose“, kalbėjo P. Dailidė, raginęs švietimo ir žemės ūkio politikus rasti kryptį, kuri remtųsi geriausių pasaulio mokyklų patirtimi ir vestų Lietuvos žemės ūkį modernumo bei tvarumo keliu.

„Mūsų misija – ne numatyti, o įgalinti ateitį. Tam pečius turi suremti mokslo, verslo, politikos lyderiai. Ketvirtoji pramonės revoliucija labai sparčiai keičia pasaulį. Jau artimiausioje ateityje bus naudojama savavaldė žemės ūkio technika, taikomos inovatyvios tiksliojo ūkininkavimo technologijos. Žemės ūkis jau dabar yra viena sparčiausiai robotizuojamų sričių, o ateityje poreikis kurti ir valdyti naujas technologijas tik didės. Tai kelia naujus iššūkius ir dovanoja naujas galimybes“, – forumo metu kalbėjo VDU ŽŪA kancleris prof. Antanas Maziliauskas.

Renginyje dalyvavęs  LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pastebėjo, kad siekis vystyti modernų žemės ūkį prilygsta siekiui kurti bendrąją žmonijos gerovę ilguoju periodu. Skaičiuojama, kad 2050 m. pasaulyje gyvens 9,5 mlrd. gyventojų, o kokybiško maisto poreikis iki to laiko palyginti su šiandiena bus išaugęs 70 proc.

„Žemės ūkiui tinka tik apie 10 proc. mūsų planetos sausumos teritorijų. Tačiau žmogaus minties galia yra beribė“, – kalbėjo V. Pranckietis, prognozuodamas, kad spartėjant  naujų inovacijų diegimui, didėjant žemės ūkio gamybos intensyvumui,  o kartu ir tvarumo poreikiui,  konkrečių universitetinių studijų programų neliks – kiekvienas asmuo savo kompetencijų krepšelį formuosis pats, mokydamasis iš aukščiausios kvalifikacijos ekspertų.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys  keletą kartų citavo šių metų pradžioje patvirtintą „Lietuvos kaimo ir žemės ūkio plėtros baltąją knygą“, parengtą drauge su socialiniais partneriais. Elektroninėje erdvėje paskelbtoje knygoje nubrėžiama Lietuvos žemės ūkio bei kaimo plėtros ateities vizija po 2020 m.: pagrindiniai žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos iššūkiai, keliami uždaviniai bei siūlomi problemų sprendimo būdai. „Joje numatytas ir pagrindinis tikslas – siekis, jog didžioji dalis kaime gyvenančių ir dirbančių žmonių būtų motyvuoti bei konkurencingi, kad didėtų jų pajamos ir gerėtų gyvenimo kokybė. Trumpai tariant – kad kaime būtų patogu ir gera gyventi. “, – sakė G. Surplys.

Ekologiškų produktų kūrėjų atstovas – AUGA Group valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius diskusijoje apie išmaniųjų technologijų situaciją Lietuvos žemės ūkyje, jas įvardijo kaip kol kas neišnaudotą mūsų šalies galimybę tapti lyderiais pasaulio mastu. „Auga nauja karta žmonių, kurie galvoja apie tvarumą, taigi ir maisto gamybos tvarumą  – kai nuo lauko iki stalo užtikrinama, kad maistas pagamintas tvariai. Ir šiems jauniems žmonėms pasaulis šiandien neturi ką pasiūlyti. Tai kodėl Lietuva šiuo atveju negalėtų tapti pasaulio lydere?“ – retoriškai klausė K. Juščius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, dalydamasis įžvalgomis apie ateitį,  atkreipė dėmesį į žmogaus ir technologijų santykio dermės svarbą. „Technologijos yra vertingos tiek, kiek jos žmonijai sukuria laimės plačiąja prasme. Todėl šiandien turėtume kalbėti ne tik apie ateities kompetencijų, bet ir ateities žmogaus charakterio formavimo svarbą. Į tai turėtume orientuoti švietimo sistemą, šeimas ir visą visuomenę. Ateitis bus tokia, kokią sukurs tie, kas šiandien lanko vaikų darželį“, – neabejojo A. Monkevičius, pastebėdamas, kad ateityje gamybos našumas bus aukštas, atsiras daug naujų įdomių veiklų. O trumpuoju periodu, siekiant motyvuoti moksleivius rinktis agroverslui aktualias profesijas, tikslinga galvoti apie skatinimą, stipendijas ir  trišalių sutarčių tarp studento, universiteto ir darbdavio pasirašymą.

Diskusijoje dalyvavęs UAB ART21 direktorius Augustas Alešiūnas teigė neabejojantis, kad daug su naujų technologijų įsisavinimu susijusių problemų išsispręs savaime, kai į žemės ūkį ateis nauja ūkininkų karta – natūraliai imli IT technologijoms, inovacijoms bei suprantanti, kad 21 a. žmogus privalo mokytis visą gyvenimą.