Atsinaujinusi VDU Žemės ūkio akademija: naujos studijų programos ateities specialistams atveria karjeros galimybes | VDU Žemės ūkio akademija

Atsinaujinusi VDU Žemės ūkio akademija: naujos studijų programos ateities specialistams atveria karjeros galimybes

Nepaisant to, kad žemės ūkis – vienas iš sparčiausiai technologinę pažangą kuriančių sektorių, aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų jame trūksta. Dėl šios priežasties atsinaujinusi VDU Žemės ūkio akademija didelį dėmesį skiria šios srities specialistų paruošimui, jų kompetencijų bei žinių tobulinimui, prisidėsiančiam prie žemės ūkio sektoriaus plėtros.

„Žemės ūkio akademija atsinaujina turėdama naują strategiją, misiją, viziją ir ambicingus tikslus, susijusius su visame pasaulyje vykstančiais modernizacijos procesais. Šiuolaikiniai žemės ūkio verslo sektoriaus specialistai akademijoje rengiami atsižvelgiant į klimato kaitos pokyčius, Europos žaliojo kurso keliamus iššūkius, robotizaciją, skaitmenizacijos skverbimąsi į agroverslus“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė Prof. dr. Astrida Miceikienė.

Vieta ateities specialistams

Atsinaujinančioje VDU Žemės ūkio akademijoje studentai rengiami vadovaujantis plačia veiklos sritimi, apimančia žemės ūkį, vandens ūkį, miškininkystę, kaimo plėtrą. Visos šios sritys susijusios su bioekonomikos vystymusi. Būtent jam šiuo metu Europoje yra skiriama labai daug dėmesio.

„Bioekonomika – viskas, kas yra gaminama iš atsinaujinančių išteklių. Studentai akademijoje rengiami taip, kad suprastų, kodėl svarbu būti darnoje su gamta, padėtų ateities kartoms palikti žalią ir sveiką pasaulį“, – vardija pašnekovė.


VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė, Prof. dr. Astrida Miceikienė

Akademijos atstovės teigimu, praeityje studentai daugiausiai buvo ruošiami agronomo, žemės ūkio ekonomisto ar švariosios energetikos inžinieriaus kompetencijoms įgyti. Tuo tarpu šiuolaikiniai studentai mokomi suprasti skaitmenizacijos, robotizacijos procesus, taikyti plataus spektro kompetencijas ir technologines žinias šiuolaikiniame agrosektoriuje.

„Kadangi orientuojamės į ateities specialistus, mokslai apima ne tik techninių gebėjimų vystymą, tačiau ir asmenybinį tobulėjimą, padedantį dirbti efektyviau. Mokslų metu vystomos asmeninės savybės – komunikabilumas, gebėjimas dirbti grupėje, kritinis mąstymas, pokyčių ir konfliktų valdymas, kūrybiškumas“, – vardija prof. dr. Astrida Miceikienė.

Parengiamosios studijos – svajojantiems dirbti ateities versluose

VDU Žemės ūkio akademijoje gali mokytis ne tik abiturientai, asmenys siekiantys persikvalifikuoti ar įgyti žinių svarbių jų profesinei veiklai. Sukurta „Parengiamosios studijos“ programa yra skirta asmenims, savo ateitį ir karjerą siejantiems su žemės ir miškų ūkiu ar agroverslu, tačiau dar nepasirengusiems stoti į universitetines studijas dėl įgūdžių ar žinių stokos.

„Vienerių metų trukmės pasiruošimo studijoms programos metu bus suteikta galimybė pradėti studijuoti įvadinius pasirinktos Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos studijų programos dalykus, geriau susipažinti su universitetu bei žemės ir miškų ūkio sektoriumi, įgyti įgūdžių ir žinių, reikalingų studijoms. Taip pat programos dalyviai su kompetentingų dėstytojų pagalba ruošis brandos egzaminų, reikalingų įstoti į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas VDU Žemės ūkio akademijoje, laikymui. Šių studijų metu išklausytus įvadinius studijų programos dalykus asmuo galės užsiskaityti jau įstojus į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės pavaduotoja Prof. dr. Aušra Blinstrubienė.


VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės pavaduotoja Prof. dr. Aušra Blinstrubienė

Akademijoje – alumnių įmonių įsteigtas fondas studijoms apmokėti

Pasak kanclerės pavaduotojos, VDU  Žemės ūkio akademijos tapatybę šiandien būtų sunku įsivaizduoti be akademijos veikloje aktyviai dalyvaujančio absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ veiklos.

„Šalies agroverslo lyderiais, politikais, asocijuotų organizacijų vadovais ir savo sričių ekspertais tapę VDU ŽŪA absolventai nuolat teikia siūlymus tobulinant studijų programas, taip pat organizuoja studentams praktikas, steigia stipendijas, gerina akademijos infrastruktūrą. Specialistų poreikis agroverslui ir jį aptarnaujančioms šakoms nemažėja, tačiau pastaruoju metu šių specialistų parengiama 3–4 kartus mažiau nei realiai reikia, todėl 2021 m. pavasarį absolventų klubas „ŽŪA alumni“ įsteigė labdaros ir paramos fondą „Pagalba regionų jaunimo studijoms“, skirtą sudaryti finansines galimybes motyvuotiems regionų vaikams studijuoti žemės ūkiui svarbias pirmosios pakopos studijų programas. Juk geriausia investicija – išsilavinusi ateities karta“, – teigia pašnekovė.

Žemės ir miškų ūkio sektoriaus įmonės ir verslų valdytojai stipendiją skirs motyvuotiems šiame sektoriuje dirbti studentams, kurie įstojo į valstybės nefinansuojamas šių studijų programų vietas. Verslo įmonių stipendijos bus skiriamos atsižvelgiant į iš anksto pateiktą norinčiųjų siekti aukštojo išsilavinimo asmenų motyvaciją arba įmonių ir ūkininkų rekomendacijas.

Naujos studijų programos ateities specialistams

Šiuo metu Akademijoje pirmosios pakopos studijose galima mokytis agronomiją, kraštovaizdžio dizainą, maisto kokybę ir saugą, miškininkystę, vandens ir žemės inžineriją, žemės ūkio mechanikos inžineriją. Be šių, puikiai vertinamų studijų programų, atsinaujinančioje mokymosi įstaigoje naujai siūlomos dvi bakalauro studijų programos.

Studijų programa „Biologinių sistemų valdymas“ ne tik formuoja plačią pasaulėžiūrą, bet ir skatina kūrybiškumą. Nuoboduliui vietos čia nėra, nes studijų programoje – patys įvairiausi dalykai. Ekosistemų ir klimato kaitos valdymas, bioenergetika, bioverslo vadyba, akvakultūra, – tik keletas jų. Šios studijos – lyg kelios skirtingos studijos viename. O tai reiškia ir plačias karjeros galimybes: nuo žemės ūkio gamybos įmonių, skinančių mokslo laimėjimus genetikos, chemijos ir technologijų srityse iki nuosavo verslo – beliks tik išsirinkti“, – pasakoja A. Blinstrubienė.

Kita, ne mažiau dėmesio verta studijų programa, – sumanioji inžinerija. Tai, pasak pašnekovės – programa, kurioje studentai mokomi pasitelkti išmaniuosius sprendimus tvaresnei ateičiai.

„Įsivaizduokite save programuojantį robotui technologines užduotis, kurias jis atliks pasitelkęs dirbtinį intelektą. Dirvožemio drėgmės reguliavimas pagal orų prognozę, mašinų valdymas išmaniajame telefone, maisto tiekimo grandinės principų keitimas. Jei reiktų šias studijas apibūdinti keliais raktiniais žodžiais, tai būtų tvarumas, skaitmenizacija, žiedinė ekonomika, dirbtinis intelektas, robotai. Čia pat susiejami inžinerijos ir informatikos mokslai“, – vardija Akademijos atstovė.

Karjeros galimybių – begalė

Intensyvus žemės ūkio modernizavimas bei struktūriniai pokyčiai reikalauja iš specialistų inovatyvaus požiūrio, kūrybinio mąstymo, mokslo žiniomis grindžiamo darbo, atsakingo sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo. Pasak A. Blinstrubienės, šiuo metu neabejotinai reikalingi aukščiausios kvalifikacijos universitetinį išsilavinimą turintys specialistai. Atliepiant darbdavių lūkesčius rengiami specialistai, turintys stiprias profesines, verslo analitikos, projektų valdymo, užsienio kalbų  ir informacinių technologijų žinias, pasižymintys komunikabilumu ir kūrybiškumu, aiškiu minčių dėstymu, kritišku mąstymu, pokyčių bei konfliktų valdymu ir gebėjimu dirbti komandoje.

„Mūsų absolventai sėkmingai dirba vadovais, padalinių vadovais, vadybininkais, konsultantais žemės ūkio verslo ir jo infrastruktūros įmonėse bei gamybos įmonėse ir bendrovėse. Dalis jų pasirenka būti mokslo darbuotojais ir tyrėjais mokslo ir studijų įstaigose bei integruotų mokslų, studijų ir verslo centruose, dėstytojais kolegijose ir profesinėse mokyklose, vyriausiaisiais bei vyresniaisiais specialistais valstybės valdymo institucijose, konsultantais konsultavimo tarnybose, tęsia studijas ar vysto savąjį verslą. Pavyzdžiui, 92 proc. studentų, praėjusiais metais baigusių bakalauro studijų programą „Agronomija“  ir net 94 proc. įgijusių magistro kvalifikacinį laipsnį, dirba su įgyta kvalifikacija susijusį darbą. Didžioji jų dalis net studijų metu sėkmingai dirbo su studijų programa tiesiogiai susijusį darbą – atitinkamai 73,7 proc. ir 77,3 proc.“, – teigia pašnekovė.

Darbuotojų poreikis tik auga

Pasak įmonės „Linas Agro“ augalininkystės skyriaus vadovo Sigito Rymko, žemės ūkis yra viena iš stabiliausių verslo šakų Lietuvoje. Maisto ruoša ar žaliavos paruošimas maistui visada buvo ir išliks aktualus, todėl specialistų poreikis šioje srityje ne tik turėtų išlikti stabilus, bet ir, tikėtina, augti.


Linas Agro“ augalininkystės skyriaus vadovas Sigitas RymkoJPG

„Dažnu atvejų žemės ūkio darbuotojus įsivaizduojame gan stereotipiškai. Šiuolaikinis ūkininkas yra jaunas, aktyvus, išsilavinęs ir puikiai suprantantis išmaniąsias technologijas. Jis turi turėti ne tik agronominių žinių, bet ir būti verslus, stebėti ir suprasti ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio rinkas. Žaliasis kursas, EKO ūkininkavimas, net veganinė žemdirbystė, tai – vis intensyviau taikoma mūsų šalyje“, – teigia pašnekovas.

„Linas Agro“ įmonės atstovo teigimu, naujausios technologijos, robotizacija ir skaitmenizacija jau ne vienerius metus taikomos ir naudojamos Lietuvoje. Geras technologinis išmanymas yra didelė pagalba ūkiams, tad tokių specialistų poreikis vis didėja.

„Kalbant apie tvarų ūkininkavimą, atsiranda poreikis specialistų, kurie puikiai išmano naujas augalų auginimo technologijas, ekologinį ūkininkavimą, cheminių preparatų naudojimo mažinimą. Gerų agronominių žinių turėjimas ateityje bus dar aktualesnis“, – pasakoja specialistas.

Pasak pašnekovo, produkcijai realizuoti reikalingi vadybiniai, derybiniai ir komunikacijos įgūdžiai. Sudėtingų situacijų valdymas, greita reakcija į besikeičiančias rinkos sąlygas – tai šiuolaikinio žemės ūkio specialisto kasdienybė.

Straipsnio nuoroda : delfi.lt