Aukštojo išsilavinimo statistika: vis dar esame priekyje ar „uodegoje?

Praūžus Lietuvos švietimo darbuotojų ir  aukštųjų mokyklų įspėjamajam streikui – diskusijos perėjo į konkrečias mokslo įstaigas ir skirtingų sektorių problemas, ieškant įvairių išeities kelių bei priemonių problemoms spręsti.

 Vieni pirmųjų LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovus į diskusiją pakvietė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesinės sąjungos nariai. Čia surengta diskusija: „Kiek ir kokių specialistų su aukštuoju išsilavinimu reikia Lietuvai?“, iš kurios laukiama skubių šalies švietimo ir mokslo politikos formuotojų spendimų visam šalies aukštajam mokslui – daugiau teisių suteikti patiems universitetams, atsisakyti „krepšelių sistemos“, sudaryti realias sąlygas regionų abiturientams įgyti universitetinį išsilavinimą.

Renginyje, kurį  iniciavo VDU ir VDU ŽŪA darbuotojų profesinės sąjungos, dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas, grupė Seimo Kaimo reikalų komiteto narių,  akademinės bendruomenės ir žemdirbių savivaldos atstovai.  Diskusijos metu dar kartą priminta sudėtinga universitetinių studijų situacija, dalytasi nuomonėmis apie tai, kiek Lietuvos ekonomikai aktualus žemės ūkio mokslas ir kokie galimi jo ateities scenarijai, priklausomai nuo to, kokie sprendimai bus priimami šiuo metu.

„Į Lietuvos aukštąsias mokyklas patekusių studentų skaičius per pastarąjį dešimtmetį  mažėjo drastiškai: 2009  – aisiais  turėjome 58 tūkst. pirmakursių, o šiemet – tik 19,3 tūkst. Ir tai lemia toli gražu ne tik demografinė situacija. Nesunku prognozuoti, kad po 4  – 6 metų į darbo rinką ateis maždaug 15 tūkst. aukštąjį išsilavinimą įgijusių specialistų. Kaip matematikas esu suskaičiavęs, kad Lietuvai realiai kasmet reikia mažiausiai 30 tūkst. tokių jaunų žmonių. Tad ką su šiuo trūkumu darysime po 10 m.?“, – klausė VDU rektorius prof. Juozas Augutis, pastebėdamas, kad situacija žemės ūkio studijų srityje apskritai yra tragiška.

„Pamirškime mitą, kad Lietuva yra labai išsilavinusi valstybė – tokia ji buvo „tapusi“ technikumų baigimo pažymėjimus prilyginus aukštųjų mokyklų diplomams. Iš tiesų skaičiuojant pagal šiais metais į universitetus ir kolegijas įstojusių pirmakursių skaičių 1 000 gyventojų, esame ES uodegoje.  Ir toliau nieko nedarant jau labai greitai opiausia visų institucijų problema bus tai, kaip spręsti specialistų su aukštuoju išsilavinimu trūkumo klausimą“, – neabejojo J. Augutis pabrėždamas, kad regionų vaikai šiandien gyvena socialinėje atskirtyje, nes jiems nesudarytos sąlygos mokytis tokio paties lygio bendrojo lavinimo mokyklose kaip jų bendraamžiams miestuose, o patekimo į aukštąsias mokyklas kartelė nustatyta vienoda visiems. Tai yra žmogaus teisių pažeidimas, kurį apskundus europinėms institucijoms, išvada būtų gėdinga Lietuvai. Kas pasirengęs už tai prisiimti atsakomybę?“ – klausė J. Augutis, šį klausimą adresuodamas Seimui ir Vyriausybei.

VDU ŽŪA kancleris prof. Antanas Maziliauskas pastebėjo, kad Europoje ir pasaulyje ne valstybės, o patys universitetai nustato reikalavimus stojantiesiems, didelį dėmesį skirdami motyvaciniam pokalbiui su kandidatais.  O VDU ŽŪA ilgametė patirtis rodo, jog būtent regionų moksleiviai yra labiausiai motyvuoti studijuoti, rinktis agrosektoriui ir regionų plėtrai aktualias studijų programas, beje, dažniausiai praktiškai pritaikomas čia, Lietuvoje, o ne emigracijoje. VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio nuomone, problemą išspręstų žemės ūkio srities specialistų rengimo priskyrimas prie valstybės reguliuojamų sričių, poreikio nustatymą ir prognozę patikint šakinėms Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms.

Be to, VDU ŽŪA savo iniciatyva ir lėšomis yra pasirengusi padėti regionų abiturientams užpildyti bendrojo lavinimo mokyklose neįgytų žinių spragas. „Mes nesakome, kad žemės ūkio mokslus gali rinktis bet kas. Tačiau norime sudaryti sąlygas studijuoti tikrai motyvuotiems vaikams – jie yra mūsų ateitis.“, – teigė A. Maziliauskas, pabrėždamas, kad Žemės ūkio ministerijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 2021-2024 metais  žemės ūkio sektoriui kasmet vidutiniškai reikės 1846 darbuotojų. Iš jų – 993 kvalifikuotų darbininkų, 171 koleginio bakalauro, 471 universitetinio bakalauro ir 211 magistro studijų absolventų.

VDU ŽŪA prof. Jono Čapliko nuomone, universitetams ypač pakenkė studijų „krepšelių“ sistema, kuomet ne valstybė ar darbdaviai, bet abiturientai spendžia, kiek ir kokių specialistų Lietuvai reikės ateityje, deja – gana dažnai suklysdami ir patys sukdami visai kitu keliu, problemas palikdami spręsti Lietuvai.

Čaplikas negailėjo kritikos MOSTA prognozėms apie specialistų žemės ūkiui ir kaimo plėtrai poreikį, nes VDU ŽŪA profesoriaus nuomone, šios prognozės visiškai neatitinka realių poreikių.

 „MOSTA analizėje matyti, kad 2018 m. balandį sektorių sudarė apie 23,1 tūkst. samdomų darbuotojų. Tuo tarpu viešai prieinama Lietuvos statistika rodo, kad 2018 m. antrą ketvirtį iš viso sektoriuje dirbo apie 103,9 tūkst. gyventojų. Tad MOSTA nurodomi samdomi darbuotojai tesudaro apie 22 proc. visų dirbančiųjų sektoriuje.“

Agrokrypties universitetinį išsilavinimą įgijusių specialistų reikia ir reikės ne tik žemės ūkyje, miškininkystėje,  žuvininkystėje,  bet ir perdirbimo pramonėje, statyboje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje,  profesinėje, mokslinėje, administracinėje ir aptarnavimo veiklose, viešajame valdyme,  poilsio organizavime“, – kalbėjo J. Čaplikas.

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis diskusijos dalyvių dėmesį atkreipė dėmesį į didžiulį žemės ūkio srities hidrotechnikų su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu trūkumą.  „Šiuo metu gamybinėms mūsų srities įmonėms reikia mažiausiai 50 specialistų. Savivaldybėse pagal nustatytą darbo krūvio normatyvą turi dirbti 193 melioracijos specialistai, šiandien dirba 90. Ir jie ne visi yra hidrotechnikai. Lietuvoje tėra tik 12 projektuotojų, kurie gali suprojektuoti sudėtingus hidrotechninius ar melioracinius statinius. Tad nesiimant skubių priemonių, neišsaugant studijų programų, ši šaka bus priversta mirti.“ – prognozavo K. Sivickis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas Algimantas Belzus su nerimu kalbėjo apie žemės ūkio krypties mokslo, be kurio siūlomų inovacijų neįmanomas  pažangus ūkininkavimas, ateitį. Pasak ūkininko, tiesioginė žemės ūkio gamyba šiandien generuoja apie 3,6 proc. BVP, tačiau ji įveiklina  perdirbimo pramonę, kuri yra didžiausias Lietuvos eksportuotojas. „Klimato kaitos sąlygomis ūkininkams ypač reikia mokslininkų pagalbos. Deja, šiandien mus konsultuoja trąšų, chemikalų pardavėjai,  kurių tikslas – kuo daugiau parduoti. Jei ES bus uždrausta naudoti pesticidus, be mokslininkų pagalbos žemės ūkis bankrutuos“, – prognozavo A. Belzus.

Tam, kad aukštojo mokslo situacija iš tiesų yra sudėtinga ir reikalaujanti atitinkamų teisės aktų pataisų, pritarė ir diskusijoje dalyvavę švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas, Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai Kazys Starkevičius, Liudas Jonaitis, Edmundas Pupinis. Akademinė bendruomenė valdžios atstovus ragina ne svarstyti, o veikti ir pagaliau imtis biudžetą derinti prie realybės ir aukštojo mokslo poreikių, o ne atvirkščiai – statistiką ir mokslą tempti prie biudžeto.