Deimena, Author at VDU Žemės ūkio akademija | Page 19 of 120

Tarptautinė mokslinė konferencija „Bioekonomikos vystymosi moksliniai tyrimai, inovacijos, švietimas ir geroji patirtis“

Birželio 5 d. Vytauto Didžiojo univeristeto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Bioekonomikos vystymosi moksliniai tyrimai, inovacijos, švietimas ir geroji patirtis“.

Renginio data: birželio 5 d. (pirmadienis)
Renginio laikas: 09.30-13:45 val.
Renginio vieta: VDU ŽŪA IV rūmai  (Universiteto g. 8A, Akademija, Kauno r.)

„Sumanaus moksleivio akademija 2022-2023“ finišuoja: projekto baigiamasis renginys suburs moksleivius VDU ŽŪA

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) eduakcinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ (SMA) artėja link finišo. Birželio 1 d. VDU Žemės ūkio akademijoje įvyks baigiamasis, finalinis projekto susitikimas, kuriame moksleivių lauks įdomūs kviestinių pranešėjų pranešimai, veiklos pagal projekte lankytos klasės kryptį, geras laikas ir svarbiausia dalis – iškilminga projekto baigimo pažymėjimų įteikimo ceremonija. Renginyje taip pat susiburs visą projekto laikotarpį moksleivius lydėję mokytojai, kuriems skiriamas specialus teminis seminaras bei pažymėjimų įteikimo ceremonijoje bus įteikti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Birželio 1 d. edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija 2022-2023“ baigiamojo renginio programa

„Sumanaus moksleivio akademija“ – tai projektas, skirtas 9-12 klasių moksleivių pasirinktos mokslo krypties kūrybiško mąstymo bei praktinių įgūdžių lavinimui, kurio metu su moksleiviais žiniomis dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai. Šiais metais siūloma rinktis verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų bei ekologijos klases. O norintiems gilinti pasirinktos mokslo krypties žinias parengta speciali II lygio programa.

Kasmet auganti „Sumanaus moksleivio akademija“ (SMA) naujovių pasiūlė ir šiemet – moksleivių laukė net dvi naujienos – tai keturių projekto susitikimų programą papildęs penktasis susitikimas, suteikęs galimybę pažinti agrosektoriaus lyderius ir speciali II lygio programa, norintiems gilinti pasirinktos mokslo krypties žinias.

Šiais mokslo metais šiame, septintus metus gyvuojančiame ir nuolat augančiame projekte dalyvauja daugiau kaip 1000 moksleivių iš 24 bendrojo lavinimo mokyklų. Pedagogų teigimu, tai šalyje masiškiausias ir tvariausias aukštesniųjų klasių moksleiviams skirtas projektas, kurio metu besirenkantiesiems karjeros kelią suteikiamos galimybės akademinėje aplinkoje įgyti naujų žinių bei įgūdžių ir „pasimatuoti“ platų spektrą perspektyvių, į ateitį orientuotų profesijų.

2022-2023 m. m. projekte „Sumanaus moksleivio akademija“ dalyvauja daugiau kaip 1000 moksleivių, 24 ugdymo įstaigos:

  • Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija
  • Alytaus Jotvingių gimnazija
  • Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija
  • Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija
  • Kauno Maironio universitetinė gimnazija
  • Kauno r. Ežerėlio pagrindinė mokykla
  • Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija
  • Kauno technologijų mokymo centras
  • Kauno Veršvų gimnazija
  • Kazlų Rūdos sav. Plutiškių gimnazija
  • Kėdainių šviesioji gimnazija
  • Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija
  • Mažeikių r. Sedos Vytauto Mačernio gimnazija
  • Mažeikių r. Viekšnių gimnazija
  • Panevėžio „Minties“ gimnazija
  • Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija
  • Plungės r. Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazija
  • Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija
  • Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijos
  • Šiaulių Salduvės progimnazija
  • Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija
  • Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija
  • Šilutės pirmoji gimnazija
  • VDU Ugnės Karvelis gimnazija

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Priėmimas į studijas yra paprasta kaip 2×2 – žinant keletą dalykų

Artėjant valstybiniams brandos egzaminams, turbūt daugelio abiturientų galvose dūzgia įvairiausios mintys, susijusios su ateities pasirinkimais ir klausimu – ką daryti, kad priimtas sprendimas būtų teisingas?

Siekdamas, kad priėmimas į studijas būtų paprastas kaip 2×2, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) birželio 8 d. 16 val. arba birželio 20 d. 14 val. kviečia abiturientus dalyvauti virtualiame susitikime ir sužinoti viską apie bendrąjį priėmimą į Universitetą 2023 metais.

Susitikimo metu bus atsakyta į pagrindinį kylantį klausimą – kokius esminius žingsnius reikėtų atlikti siekiant įstoti į norimą studijų programą šiemet? Taip pat bus aptarti ir kiti dažnai abiturientams kylantys ir juos neraminantys klausimai:

  • Kaip susiskaičiuoti savo konkursinį balą?
  • Kokie yra keliami minimalūs ir papildomi reikalavimai stojantiesiems?
  • Kada ir kur pildyti prašymą?
  • Kaip teisingai užpildyti prašymą LAMA BPO informacinėje sistemoje?

Registracija į birželio 8 d. arba birželio 20 d. virtualius susitikimus.

Užsiregistravę asmenys apie prisijungimą prie virtualaus susitikimo bus informuoti elektroniniu paštu, kurį nurodys registracijos anketoje.

Daugiau informacijos galite teirautis:
Telefonas +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
El. paštas vdu@vdu.lt

Dėl priėmimo į VDU ŽŪA studijas taip pat galite konsultuotis individualiai:
Rasa Čingienė
Telefonas  +370 682 22 874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

VDU studentams skirtos stipendijos už mokslo ar meno pasiekimus

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) šiemet pirmą kartą paskelbė konkursą stipendijoms už mokslo ar meno pasiekimus VDU studentams gauti, kurio tikslas – skatinti studentus vykdyti mokslinę ar meninę veiklą Universitete.

Universitetui viešai paskelbus apie galimybę gauti šią stipendija, savo mokslinės ir (ar) meninės veiklos ir produkcijos rezultatus už praeitus kalendorinius (2022 m.) metus pateikė 72 studentai. Konkurse stipendijai gauti galėjo dalyvauti kandidatai, turintys bent vieną mokslinę publikaciją, skaitę pranešimą konferencijoje ar viešai pristatę savo kūrybą. Po ekspertinio pateiktos mokslinės produkcijos ir veiklos įvertinimo, stipendijos kurios vienos dydis – 500 (penki šimtai) Eur, buvo paskirtos 14 įvairių studijų krypčių studentams, kurie turėjo aukščiausius ir reikšmingiausius pasiekimus įvertintus atitinkamais mokslo (meno) produkcijos ir veiklos taškais.

Stipendijos buvo paskirtos:

  • Inžinerijos ir Technologijų mokslų krypties grupė: VDU Gamtos mokslų fakulteto (GMF), bakalauro studijų programos Biotechnologija studentui.
  • Matematikos, Informatikos, Fizinių, Gyvybės mokslų krypties grupė: VDU GMF, bakalauro studijų programos Biologija ir genetika studentui; VDU Informatikos fakulteto (IF), bakalauro studijų programos Informatikos sistemos studentui; keturiems VDU GMF magistrantams iš Taikomoji biotechnologija, Biocheminė analizė, Molekulinė biologija ir biotechnologija studijų programų; VDU IF magistro studijų programos Taikomoji matematika studentui.
  • Menų krypties grupė: VDU Muzikos akademijos, bakalauro studijų programos Atlikimo menas studentui.
  • Socialinių mokslų, Teisės, Verslo ir viešosios vadybos krypties grupė: VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto, Logistika ir prekyba bakalauro studijų programos studentui; VDU Teisės fakulteto, vientisųjų Teisės studijų programos studentui.
  • Žemės ūkio mokslų krypties grupė: VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto, Agronomijos bakalauro studijų programos studentui.
  • Humanitarinių mokslų krypties grupė: VDU Humanitarinių mokslų fakulteto, magistro studijų programos Lyginamosios kultūrų studijos studentui.
  • Ugdymo mokslų krypties grupė: VDU Švietimo akademijos, Mokomojo dalyko pedagogikos magistrantūros studentui.

Stipendijos už mokslo ar meno pasiekimus konkurso rezultatai yra paskelbti asmeniškai informuojant kiekvieną konkurse dalyvavusį studentą elektroniniu laišku.

Daugiau informacijos:

  • Studentų centras (Studentų reikalų departamentas)
  • AdresasK. Donelaičio g. 52-111, LT-44244, Kaunas
  • Telefonas(8 37) 751 175
  • El. paštasstudentas@vdu.lt

Gyvenimo kokybė kaimiškosiose savivaldybėse: išties viskas puiku?

VDU ŽŪA langas. LR Finansų ministerija (FM) gegužės pradžioje paskelbė kaimiškųjų savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą (GKI), pasak kurio 2013–2021 metais gyvenimo kokybė gerėjo visose kaimiškosiose savivaldybėse.  FM sudarytas GKI apima šešias sritis: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.

FM išskirtos TOP 5 kaimiškosios savivaldybės, kuriose gyvenimo kokybės gerėjimas, galima suprasti, yra viliojantis ir tiesiog pavydėtinas (bet norint suprasti kiekvieno rodiklio esmę reikėtų kiekvienam skaitytojui asmeniškai giliau atlikti analizę).

Apskritai atrodytų, kad viskas puiku – bendrai visų kaimiškųjų savivaldybių gyvenimo kokybės gerėjantys rodikliai džiuginantys. Išspręsta ir metodologinė vertinimo problema, nes (cituojant FM) „tokio išsamaus įrankio, kuris leistų palyginti bet kurią savivaldybę su kitomis panašiomis, apskrities  ar tiesiog visomis 60 Lietuvos savivaldybėmis šešiose srityse ir matyti pokyčius, Lietuva iki šiol neturėjo“.

Tačiau į kaimiškųjų savivaldybių gyvenimo kokybės rezultatus pažvelgus nacionaliniu lygiu ir vietos valdžios subjektų finansinės struktūros ilgalaikio tvarumo požiūriu kyla klausimas. Kodėl FM indeksas neaprėpia kaimiškųjų savivaldybių finansinių rodiklių ir kitų esminių veiksnių, kurie yra svarbūs vietos valdžios finansinei situacijai ir stabilumui, vietos pajamų šaltinių užtikrinimui, vietos ekonomikai ir bendrai vietos darniam vystymuisi?

Miestas ir kaimas – viena nuo kitos priklausančios sistemos

Gyvenimo kokybė mieste ir kaime – daugiamatė sudėtinė sąvoka, leidžianti įvertinti tos teritorijos žmonių gyvenimo lygį ir statusą. Tai svarbus rodiklis, atspindintis miesto ir kaimo ekonominio išsivystymo lygį ir socialinę civilizaciją. GKI turi būti tiesiogiai susijęs su gyvybiškais miesto ir kaimo gyventojų interesais bei jų gerove.

Miesto ir kaimo vietovių santykiai turi būti tinkamai tvarkomi vykdant regioninę plėtrą, nes tai yra dvi sistemos, kurios priklauso viena nuo kitos, integruojasi viena su kita ir papildo viena kitą. Ir kiekvienos iš šių sistemų vystymasis gali skatinti kitos tvarų vystymąsi.

Akivaizdu, kad kaimiškosios savivaldybės pagrindiniai išskirtinumai susiję su gausiais gamtos, žemės ir miškų ištekliais bei jų disponavimu. Tačiau kaimiškosiose savivaldybėse šiandien ypač stokojama žmogiškojo potencialo, kuris yra pagrindas įvairių veiklų ir verslo vystymui, o tuo pačiu ir vietos valdžios finansinių išteklių formavimui.

Taigi miesto ir kaimo integracijos plėtra priklauso nuo sklandaus miesto ir kaimo žmogiškųjų išteklių, materialinių išteklių bei finansinio kapitalo elementų srautų.  Tai leidžia daryti prielaidą, kad nuolat vertinant ekonominius, socialinius ir kitus veiksnius, kompleksiškai bei tinkamai naudojant turimus vietos išteklius galima plėsti pajamų šaltinių potencialą ir tuo pačiu spręsti finansinio savarankiškumo kaimiškosiose savivaldybėse klausimus.

Vertinant kaimiškąsias savivaldybes GKI reikėtų išplėsti

Grįžkime prie FM paskelbtų kaimiškųjų savivaldybių GKI rezultatų, jų pritaikymo galimybių sprendžiant žemės ūkio ir kaimo tvarios politikos formavimo, kaimiškųjų savivaldybių viešųjų finansų bei strateginio proveržio klausimus.

Apskritai moksliniai tyrimai grindžia, kad teritorijos (šiuo atveju kaimiškosios savivaldybės teritorija) gyvenimo kokybės lygis turėtų būti vertinamas pagal vieną iš svarbiausių ekonominių rodiklių – bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui rodiklį. Jis parodo ir vietos ekonominio augimo situaciją, ir leidžia įžvelgti ekonominį potencialą bei įvertinti teritorijos darnaus vystymosi tolygumą. Tačiau problema yra ta, kad Lietuvos mastu BVP skaičiuojamas tik regioniniu (apskričių) lygmeniu, o tai neparodo savivaldybių vietos ekonomikos realių skirtumų.

Pirma, regionas iš esmės nėra ekonominis teritorinis vienetas. Vietos valdžia regione yra savivaldybė, kurios veiklą sudaro valstybės teritorijos dalyje (ji vadinama savivaldybės teritorija) esanti žmonių-individų kiekybinė gausybė (ji vadinama savivaldybės bendruomene), savivaldybės teritorijoje tikslingai veikiantys ir kryptingą poveikį žmonėms darantys bei viešąsias paslaugas jiems teikiantys vietos savivaldos subjektai.

Antra, ne regionas, o savivaldybė formuoja vietos biudžetą ir turi teises, ir gebėjimus savarankiškai tvarkyti bei valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos visišką atsakomybę ir vadovaudamasi vietos gyventojų interesais.

Trečia, į regioną įeina labai skirtingo ekonominio, finansinio, socialinio potencialo kaimiškosios savivaldybės.

Taigi vertinant kaimiškųjų savivaldybių gyvenimo kokybę ateityje FM derėtų praplėsti GKI – įtraukti į jį ekonominius (pvz., savivaldybės BVP vienam gyventojui), finansinius rodiklius, susijusius su mokestinėmis ir nemokestinėmis pajamomis, tenkančiomis 1 gyventojui (apie kiekvienos savivaldybės finansinių išteklių įvertinimo svarbą, vertinant pajamų rodiklius, ŪP jau rašiau) ir kaimo vietovių plėtros gyvybingumo rodiklius.

Verta dėmesio užsienio patirtis

Nagrinėjant tarptautines (Jungtinių Tautų organizacijos, ES) ir nacionalines (Anglijos, Vokietijos, Šveicarijos ir kt.) socialinių indikatorių sistemas matyti, kad vietos pajamos ir ekonominė veikla yra įtraukti į GKI kaip vienos svarbiausių teritorijos socialinės sanglaudos ir darnios plėtros komponentų.

Ieškant FM sukurto GKI tobulinimo idėjų ir galimybių, savo ruožtu vertos dėmesio atskirų šalių socialinių indikatorių sistemos. Anglijos GKI rodiklių sistema savita tuo, kad vertinant gyvenimo kokybę išskirti atskiri teminiai blokai, tokie kaip žemės ūkis, vietos savivalda. Šveicarijos patirtis rodo, kad įtraukiami ekonominiai ir finansiniai duomenys, Vokietijos – pajamos ir jų paskirstymas, bendruomenės dalyvavimas ir bendradarbiavimas. Labai svarbus ir gyventojų pasitenkinimas (arba nepasitenkinimas) apie savivaldybių sprendimus, teikiamų viešųjų paslaugų kokybę, kas ir atspindi savivaldybių veiklos specifiką.

Kas yra šiandien svarbu kaimiškosios savivaldybės žmogui?

Ar mūsų LR ministerijų valdžios atstovai išvažiuoja susitikti su kaimiškųjų savivaldybių, ypač nuo sostinės regiono nutolusių savivaldybių bendruomenėmis? Rengia ministerijų atvirų durų dienas savivaldybėse? Ar kaimiškųjų savivaldybių žmonių tiesiogiai yra klausiama, kuo jie šiandien gyvena ir kas jiems yra gyvenimo kokybė?

Konkretus žmogus gali būti veiklus ir laimingas pagal savo asmenines prielaidas. Tačiau apie kokią gyvenimo kokybę galime kalbėti, kai savivaldybėje aukšti pragyvenimo mokesčiai, menkas darbo užmokestis ir prisideda visa puokštė kitų gyvenimo konkrečioje vietovėje trūkumų. Tokių, kaip prastas geriamasis vanduo, dideli gyvenamojo būsto išlaikymo mokesčiai, duobėtas kiemas, šiukšlėmis užversti konteineriai, vietos automobiliui pastatyti trūkumas, mažas viešųjų paslaugų, įskaitant švietimą ir priežiūrą, prieinamumas (arti nėra vaikų darželio, toli mokykla, ambulatorinis centras arba jie uždaromi), trūksta finansinių paslaugų prieinamumo, nėra paramos jaunimui… Pridėkime ir tai, kad vietos politikai savivaldybės mokesčių mokėtojų pinigus leidžia galvodami pirmiausia apie savo gyvenimo gerovę, net nematydami tikslo atsiskaityti savo rinkėjams bei užmiršdami tiesiog juos po rinkimų.

Ką apie gyvenimo kokybę kaimo vietovėje sako EK

Gyvenimas kaimo vietovėse labai priklauso nuo galimybės naudotis kokybiškomis viešosiomis paslaugomis ir infrastruktūra.

Europos Komisijos (EK) komunikate „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“ yra apibrėžti aktualiausi kaimo gyventojų poreikiai (pvz., vandens tiekimas, sanitarinės sąlygos, energijos tiekimas, transportas, finansinės paslaugos ir skaitmeniniai ryšiai yra socialinės ir ekonominės įtraukties laidas, aptarnavimo objektų pasiekiamumas ir galimybė naudotis patogumais, skaitmeninis junglumas ir užimtumas). Visa tai papildo kitas įgalinančias paslaugas: vaikų priežiūros, švietimo, ilgalaikės priežiūros, apgyvendinimo, darbo rinkos ir socialinių paslaugų. Taip pat tai palengvina paslaugų pasiekiamumą ir, galima sakyti, apibrėžia gyvenimo kokybę kaimiškojoje savivaldybėje.

Reikia pripažinti, kad šiandien kaimiškosiose savivaldybėse vis dar apstu neišspręstų infrastruktūros problemų: trūksta kelių, transporto, nuotekų ir vandens tiekimo tinklų. ES kaimo vietovių vizijoje iki 2040 m. grindžiamas plačiajuosčio ryšio būtinumas, nes „tai tikslo siekimo priemonė – ne pats tikslas.“ Skaitmeninis junglumas yra pagrindinis ekonominės veiklos įvairinimo kaimo vietovėse veiksnys, nes nuo jo priklauso sąlygos verslininkams ir startuoliams lengviau steigti bei plėsti savo verslą ir taip sukurti naujų ekonominių galimybių kaimiškųjų savivaldybių kaimo vietovėms. Inovacijų ekosistemų vystymas sudaro sąlygas kaimiškųjų savivaldybių bendruomenėms kaimo vietovėse kurti aukštos kokybės darbo vietas visuose sektoriuose. Visa tai didina gyvenimo kokybę kaimiškosiose savivaldybėse.

Paskelbtas GKI neatskleidžia realybės

Taigi paskelbti FM kaimiškųjų savivaldybių gyvenimo kokybę atspindintys rezultatai šiandien tikrai neatskleidžia visos kaimiškųjų savivaldybių gyvenimo kokybės aspektų realybės. Juo labiau, kad EK vertinimu, ekonominiai ir socialiniai Lietuvos regionų skirtumai pastaruosius metus ne tik nesumažėjo, bet dar padidėjo ir jie yra didesni nei ES vidurkis.

Viena iš didžiausių problemų – skirtingas mūsų regionų ekonominio augimo potencialas ir netolygi ekonomikos plėtra.

Regioniniu lygmeniu ekonomika sparčiausiai auga tik dviejuose didžiausiuose Vilniaus ir Kauno regionuose, tuo tarpu Alytaus, Marijampolės, Tauragės ir Utenos regionuose BVP vienam gyventojui beveik dvigubai mažesnis už ES vidurkį (2019 metais – vidutinis BVP vienam gyventojui siekė 31,1 tūkst. Eur). Telšių, Panevėžio ir Šiaulių regionuose BVP siekia vos du trečdalius (62–64 proc.) ES vidurkio. BVP, tenkančio vienam gyventojui, vidutiniai netolygumai tarp regionų 2014–2019 m. išaugo nuo 28,2 proc. iki 29,8 proc. Tačiau kaip ir buvo minėta straipsnio pradžioje šiandien BVP parodo regiono ekonominę situaciją, o ne kiekvienos savivaldybės vietos ekonomikos vystymąsi.

Kita labai didelė kaimiškųjų savivaldybių problema ­– didžiojoje jų dalyje sparčiai mažėjantis gyventojų skaičius.

Nuosekliai tyrėjantys Lietuvos kaimiškųjų vietovių plėtros problematiką mokslininkai (Daugirdas ir kt., 2019; Kriaučiūnas, 2018) atskleidžia drastišką žmogiškojo potencialo mažėjimą Lietuvos kaimiškosiose savivaldybėse per paskutinius dešimtmečius. Kriaučiūno (2018) empiriniai tyrimai parodo gyventojų ir darbo išteklių senkančią problematiką Lietuvos kaimiškosiose savivaldybėse nuo Nepriklausomybės atkūrimo (1990–2018): nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 33 proc.; miesto gyventojų – 32,4 proc.; kaimo gyventojų – 33,8 proc. Taip pat ir šio straipsnio autorės atliktų tyrimų rezultatai pagrindžia ne tik pastaraisiais metais itin sparčiai mažėjančio demografinio potencialo ir senkančių darbo išteklių kaimiškosiose savivaldybėse problemą (2009 – 2019 metais Lietuvoje sumažėjo iš viso nuolatinių gyventojų skaičius – 12,2 proc.; kaimo gyventojų – 11,8 proc.; miesto gyventojų – 13,19 proc.), bet ir gaunamų mokesčių iš gyventojų mažesnę dalį.

Taigi kaimiškųjų savivaldybių gyventojų skaičiaus mažėjimas iš esmės atspindi gyvenimo kokybės problematiką, nes žmonės ieško socialinės, ekonominės ir finansinės gerovės ten, kur yra galimybės.

Nėra „teisingos“ rodiklių sistemos, bet žingsnis yra sveikintinas

Žinoma, bendros ir visuotinai pripažintos GKI sistemos, kuri tiktų visų šalių savivaldybių, tame tarpe ir kaimiškųjų, nėra. Tokią sistemą tikrai sunku sukurti, nes tai kūrybinis bendro politinio ir mokslinio bendradarbiavimo darbo produktas. Sunkumų objektyviai vertinti kyla todėl, kad skirtingų kaimiškųjų savivaldybių ir jų žmonių gyvenimas yra labai įvairialypis. Todėl išskirti kokį nors „teisingą“ ir baigtinį gyvenimo kokybės rodiklių sąrašą nėra paprasta. Apskritai GKI konstravimas yra laukas, kur savitai susikerta „biurokratinis“, „mokslinis“ ir „realusis“ požiūriai bei interesai.

Iš esmės yra sveikintinas FM žingsnis ir atliktas darbas vertinant kaimiškųjų savivaldybių gyvenimo kokybę ir kuriant GKI, kuriuo ji pati džiaugiasi tikėdamasi, „kad indeksas prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų priėmimo viešajame sektoriuje bei atskirties tarp savivaldybių mažinimo <…> taip pat <..> akademinės institucijos, įstaigos bei organizacijas aktyviau įsitrauks į viešojo valdymo problemų sprendimus.“ Atliepiant FM kvietimą mes, mokslininkai, visada pasiruošę įsitraukti į veiklas, tik norėtųsi glaudesnės bendrystės ir bendradarbiavimo, daugiau viešumo iš pačios FM, atliekant bendrus kompleksinius tyrimus, turinčius įtakos žemės ūkio ir kaimo politikos sprendimų formavimui bei vystymui.

Dr. Laima Skauronė yra VDU Žemės ūkio akademijos administravimo grupės vadovė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros jaunesnioji mokslo darbuotoja, lektorė.

Partnerio turinys: 

Profesinio tobulėjimo galimybės VDU darbuotojams birželio mėnesį

VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro komanda birželio mėnesį kviečia aktyviai dalyvauti profesinio tobulėjimo veiklose – mokymuose „Microsoft Excel galimybių apžvalga“, „Komercializuojamais moksliniais tyrimais grįstų projektų rengimas ir valdymas“ ir „Konfliktų mediacija“ – skirtuose VDU akademiniam ir neakademiniam personalui, bei mokymuose anglų kalba – „Intro to Creative Writing and Storytelling“. Taip pat universiteto bendruomenę skatiname dalyvauti tarptautiniuose „Transform4Europe“ mokymuose anglų kalba, kurių metu bus galima daugiau sužinoti apie skaitmeninio pasakojimo naudojimą paskaitose ir mokymosi procese, skaitmeninio turinio pasiekiamumą ir dokumentų rengimo įrankius, naudojamus universitete, viešojo kalbėjimo baimę rengiant video įrašus (paskaitas), mokslinio samprotavimo ir epistemologinio požiūrio skatinimą per moksliniais tyrimais pagrįstą mokymą, tarpkultūrinę komunikaciją projektų valdyme, projektų rengimą ir valdymą.

Maloniai prašome į visus norimus mokymus registruotis. Prisijungimo nuorodos bus atsiųstos likus 2 dienoms iki mokymų.

Microsoft Excel galimybių apžvalga.

Birželio 6 d. 14:00–15:30 val. „Zoom“. Registracija.

ITMC lektorė Romualda Kraunevičienė.

Seminaras skirtas VDU akademiniam ir neakademiniam personalui.

Intro to Creative Writing and Storytelling.

Birželio 7 d. 13:00–16:00 val. MS Teams. Registracija.

VDU Viešosios komunikacijos katedros dėstytojas doc. dr. Jaq Greenspon.

Seminaras skirtas VDU akademiniam, neakademiniam personalui ir doktorantams.

Mokslinių tyrimų projektų rengimas kitaip.

Birželio 12 d. 13:00–17:00 val. Registracija.

Universiteto g. 8a, Akademija, „Inno space“ bendradarbiavimo erdvė.

VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro komanda.

Seminaras skirtas VDU akademiniam, neakademiniam personalui ir doktorantams.

Komercializuojamais moksliniais tyrimais grįstų projektų rengimas ir valdymas.

Birželio 15 d. 9:00–17:00 val. MS Teams. Registracija.

K. Donelaičio g. 52, 403 auditorija.

VDU Mokslo ir inovacijų departamento vadovas dr. Darius Milčius.

Mokymai skirti VDU akademiniam ir neakademiniam personalui.

Konfliktų mediacija.

Birželio 29 d. 9:00–17:00 val. MS Teams. Registracija.

VDU Psichologijos katedros prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė.

K. Donelaičio g. 52, 402 auditorija.

Mokymai skirti VDU akademiniam ir neakademiniam personalui.

„Transform4Europe“ seminaras „Digital Storytelling“.

Birželio 1 d. 12:00–15:00 CET (13:00–16:00 EET) MS Teams. Registracija.

Lektorės – VDU Švietimo akademijos doc. dr. Aušra Rutkienė, VDU Mokslo ir inovacijų departamento vyresnioji specialistė dr. Eilina Dailidienė.

„Transform4Europe“ seminaras „The importance of digital accessibility in universities: How to create accessible content“.

Birželio 6 d. 14:30–16:45 CET (15:30–17:45 EET) MS Teams. Registracija.

Lektoriai – Cristina Palomares Crespo, Jose Maria Fernandez Gil, Josefa Parreño Selva (Alikantės universitetas).

„Transform4Europe“ seminaras „Presentasion for video-recordings – how to overcome of „stage fright“.

Birželio 8 d. 13:00–15:00 CET (14:00–16:00 EET) MS Teams. Registracija.

Debatų ir viešojo kalbėjimo lektorė Anna Karolin (Estijos dailės akademija).

„Transform4Europe“ seminaras „Promoting scientific reasoning and epistemological attitude through Research-based teaching“.

Birželio 12 d. 10:00–13:00 CET (11:00–14:00 EET) MS Teams. Registracija.

Lektoriai – Paolo Sorzio, Caterina Bembich, Michelle Pieri (Triesto universitetas).

„Transform4Europe“ seminaras „A common unterstanding: Intercultural communication in Project Management“.

Birželio 23 d. 9:00–12:30 CET (10:00–13:30 EET) MS Teams. Registracija.

Lektorės – Dr. Elisabeth Venohr, Dr. Julia Frisc (Saarlando universitetas).

„Transform4Europe“ seminaras „Introduction to Project Management“.

Birželio 30 d. 9:00–12:00 CET (10:00–13:00 EET) MS Teams. Registracija.

Lektorius Dr. Theo Jäger (Saarlando universitetas).

Savarankiškas tobulėjimas 

Birželio 9–10 d.  VDU UKI universiteto bendruomenę kviečia dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Darnioji daugiakalbystė 2023“ („Sustainable Multilingualism 2023“). Būtina išankstinė registracija iki gegužės 31 d.

Galimybės

„Transform4Europe“ kviečia dėstytojus dalyvauti inovatyvaus dėstymo konkurse – „Innovative Teaching Award“. Organizatoriai skirs keturis prizus (po 2500 eurų) už inovatyvių ar kūrybiškų dėstymo projektų įgyvendinimą. Paraiškos priimamos internetu iki birželio 5 d.

Dokumentai  

Profesinio tobulėjimo fondas 

Kviečiame pasinaudoti profesinio tobulėjimo galimybėmis ir perimti gerąją praktiką, inovatyvias žinias iš išorinių partnerių siūlomų seminarų ir mokymų. Paraiškos priimamos iki birželio 5 d.

Idėjos

Kviečiame VDU bendruomenę aktyviai dalintis sukaupta patirtimi, žiniomis bei naudinga informacija su kolegomis ir tapti Profesinių kompetencijų vystymo centro lektoriais. Taip pat kviečiame siūlyti ir mokymosi visą gyvenimą programas.

Daugiau informacijos el. paštu: mokymosi.akademija@vdu.lt.

„ŽŪA alumni“ labdaros ir paramos fondas „Pagalba regionų jaunimo studijoms” skatins talentus

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventų klubo „ŽŪA alumni“ įsteigtas labdaros ir paramos fondas „Pagalba regionų jaunimo studijoms” priėmė sprendimą skatinti jaunuosius talentus.

Labdaros ir paramos fondas skirs skatinamąsias stipendijas 2023 m. VDU ŽŪA studijas pradėjusiems pirmakursiams. Jeigu laikydami valstybinius brandos egzaminus pasieksite vieno ir daugiau mokomųjų dalykų 100 balų įvertinimus ir motyvuotai pasirinksite studijas VDU ŽŪA – pirmame kurse jūsų laukia solidus paskatinimas – 1000 eurų stipendija (dvi vienkartinės 500 eurų dydžio stipendijos, mokamos rudens ir pavasario semestruose). 2023-2024 studijų metams numatoma skirti 7 stipendijas.

Stipendijomis bus skatinami šias studijų programas pasirinkę jaunuoliai:

VDU diplomų įteikimo iškilmės

Birželio 16-23 dienomis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia dalyvauti šventiniuose diplomų įteikimo renginiuose.

Birželio 16 d. laukia Teisės fakulteto absolventų diplomų įteikimo šventė.

Birželio 20 d. diplomai bus įteikiami VDU Švietimo akademijos Kaune bakalauro ir magistrantūros bei profesinių studijų pedagogikos absolventams. Taip pat bus įteikiami VDU Švietimo akademijos Kaune pedagogų perkvalifikavimo modulinių studijų pažymėjimai. Šią dieną vyks ir Socialinių mokslų fakulteto bei Katalikų teologijos fakulteto absolventų šventė.

Birželio 21 d. laukia Ekonomikos ir vadybos fakulteto, Menų fakulteto ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto, VDU Žemės ūkio akademijos (Miškų ir ekologijos, Inžinerijos, Bioekonomikos plėtros ir Agronomijos fakulteto) bei VDU Švietimo akademijos Vilniuje bakalauro, magistrantūros, profesinių studijų pedagogika absolventų šventė. Taip pat bus įteikiami VDU Švietimo akademijos Vilniuje pedagogų perkvalifikavimo modulinių studijų pažymėjimai.

Birželio 22 d. diplomai bus įteikiami Humanitarinių mokslų fakulteto absolventams. Birželio 23 d. – Informatikos, Gamtos mokslų fakulteto ir Muzikos akademijos absolventams.

Vytauto Didžiojo universiteto diplomai absolventams bus iškilmingai įteikiami VDU erdvėse.

Renginių metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija Regionų plėtra 2023 „Besikeičiantys savivaldos iššūkiai: bendruomenės, gyventojų dalyvavimas, politika“

2023 m. gegužės mėn. 16 – 17 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija Regionų plėtra 2023 „Besikeičiantys savivaldos iššūkiai: bendruomenės, gyventojų dalyvavimas, politika“. Su konferencijos programa plačiau galima susipažinti čia.

Konferencija buvo skirta baigiamo įgyvendinti projekto rezultatams bei šalies demokratijos vystymo ir regioninės politikos aktualijoms aptarti. Renginys finansuojamas iš projekto Nr. K1-O1-PK-D- 355 „Vietos bendruomenių pilietinio aktyvumo ir demokratinio dalyvavimo galimybių didinimas“ lėšų, gautų pagal Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Aktyvių piliečių fondo Lietuvoje programą.

Projekto idėja – stiprinti tarpinstitucinę partnerystę tarp regiono, vietos valdžios (savivaldybės), vietos bendruomenių ir piliečių grupių bei kitų regionuose veikiančių suinteresuotų verslo ir piliečių grupių, įgalinant skirtingus interesų derinimo modelius ir prieigas, didinančias demokratiją ir palaikančias įvairias pilietines iniciatyvas bei didinančias įsitraukimą į vietos politikos darbotvarkę bei gerinančias viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, kad paspartintų regionų (ypač kaimo vietovių) vystymąsi ir labiau prisidėtų prie didesnės gyventojų gyvenimo kokybės konkrečiose teritorijose.

Projekto partneriai ir konferencijos organizatoriai bei dalyviai: VšĮ Lietuvos regioninių tyrimų institutas, Tauragės miesto/rajono vietos veiklos grupė, bendruomenė „Skaudvilės kraštas“, vietos veiklos grupė „Pagėgių kraštas“, Lietuvai pagražinti draugijos Veliuonos skyrius, Kauno rajono vietos veiklos grupė, Zarasų rajono bendruomenių asociacija, vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“, Ignalinos rajono vietos veiklos grupė, kaimų bendruomenė ,,Saulietekis“, Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjunga bei partneriai iš Norvegijos Karalystės Hardangerio regiono (penkių savivaldybių), plėtros taryba (Hardangerrådet IKS) ir Vestland apskrities administracija (Vestland fylkeskommune), o taip pat asocijuoti partneriai Vytauto Didžiojo universitetas, LR Vidaus reikalų ministerija, projekto partnerių savivaldybių administracijos bei visi kiti šalies socialiniai-ekonominiai partneriai ir šia tematika besidomintys piliečiai. Konferencijoje dalyvavo beveik 100 dalyvių, iš kurių dalis buvo prisijungę per atstumą (Teams platformą).

Konferencijos dalyvius pasveikino ir savo dalyvavimu pagerbė Vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė, Vytauto Didžiojo universitetas Žemės ūkio akademija; Arne Monrad Johnsen, Seniorrådgjevar FoU, Vestland County Council, Norway; Jolanta Margaitienė, LR Vidaus reikalų Ministrės patarėja; įžanginį plenarinį pranešimą „Vietos bendruomenių pilietinio aktyvumo ir demokratinio dalyvavimo galimybių didinimo aktualijos šalies regioninio vystymosi kontekste“ padarė prof. dr. Rimantas Dapkus (Vytauto Didžiojo universitetas, VšĮ Lietuvos regioninių tyrimų instituto prezidentas). Taip pat su dideliu susidomėjimu buvo peržiūrėtas įgyvendinamo projekto metu sukurtas filmas apie Patirties mainus Lietuvos delegacijos darbinio vizito į Norvegijos Karalystę metu, kurio autoriai Arvydas Veikšra (Zarasų rajono bendruomenių asociacija) ir Ligita Smagurauskienė (Ignalinos rajono vietos veiklos grupė).

Konferencijos dalyvių sveikinimai (nuotraukoje sveikinimo žodį tarę bei konferencijos dalyvius pagerbę ir pranešimus skaitę asmenys – iš kairės: doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė, VDU, VšĮ Lietuvos regioninių tyrimų instituto ekspertė; Mrs. Trude Rinaldo, Senior adviser for Hardanger Council Hardangerrådet IKS; prof. dr. Rimantas Dapkus, VDU, VšĮ Lietuvos regioninių tyrimų instituto prezidentas; Vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė, VDU ŽŪA; Arne Monrad Johnsen, Seniorrådgjevar FoU, Vestland County Council, Norway; Jolanta Margaitienė, LR Vidaus reikalų Ministrės patarėja; Rasa Tamulevičiūtė, LR Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė).

Itin įdomūs ir daug klausimų bei diskusijų sulaukę buvo visi konferencijos programoje numatyti pranešimai: „Nacionalinės regioninės politikos aktualijos ir piliečių įsitraukimas į sprendimų priėmimą“ (Rasa Tamulevičiūtė, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė, Vidaus reikalų ministrės patarėja Jolanta Margaitienė); „The Hardanger Council experience how to make cooperation between municipalities – a tool for regional development and democracy building“ (Mrs. Trude Rinaldo, Senior adviser for Hardanger Council Hardangerrådet IKS); „Dalyvavimas savivaldos rinkimuose: aktyvumo problema“ (prof. dr. Aistė Lazauskienė, Vytauto Didžiojo universitetas, VšĮ Lietuvos regioninių tyrimų instituto ekspertė); „Vietos bendruomenių svarba ir gyventojų įsitraukimo formos“ (doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė, Vytauto Didžiojo universitetas, VšĮ Lietuvos regioninių tyrimų instituto ekspertė); „Lietuvos bendruomeninių organizacijų judėjimo aktualijos“ (Eglė Juozapavičienė, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė); „Bendruomenių narių pilietiškumo ir teisinės savimonės ugdymas, saviraiškos ir įsitraukimo skatinimas, puoselėjant bendruomeniškumą ir dalyvavimą vietos savivaldoje“ (Darius Joneikis, Kauno rajono vietos veiklos grupės valdybos pirmininkas). Ne mažiau įdomūs ir konferencijos dalyviams aktualūs buvo pačių projekto dalyvių pranešimai „Vietos bendruomenių pilietinio aktyvumo ir demokratinio dalyvavimo galimybių didinimas“ partnerių pasisakymai („Kauno rajono vietos veiklos grupės patirtis”, Kristina Švedaitė, Kauno raj. VVG administracijos vadovė); „Bendruomenės „Skaudvilės Kraštas“ patirtis“ (Vidas Bičkus, Bendruomenės pirmininkas) ir vietos bendruomenių lyderių diskusijos apie įgyvendinto projekto patirtis, naudą ir rezultatų panaudojimo perspektyvas.

Konferencijos pranešėjai ir diskusijų sesijos dalyviai

Popietinėje konferencijos dalyje buvo aptariami vietos valdžios, politikų ir vietos bendruomenių tarpusavio bendradarbiavimą skatinantys ir piliečius įtraukiantys veiksniai Kauno rajono savivaldybės ir Kauno rajono Vietos veiklos grupės pavyzdžiu.

Antrąją konferencijos dieną projekto partnerių atstovai darbinio seminaro metu išsamiai aptarė projekto metu įgytas patirtis ir sukurtų instrumentų tolimesnio panaudojimo perspektyvas bei galimas būsimas bendradarbiavimo tęstinumo iniciatyvas.

Diskusijos darbinio seminaro metu

Pranešimą parengė prof. Dr. Rimantas Dapkus (VDU ŽŪA, LRTI)

Nuotraukų autorė Elena Bagdonavičiūtė (VDU ŽŪA)

Skelbiami „Erasmus+“ dėstymo ir mokymosi vizitų konkursai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas skelbia 2 „Erasmus+“ vizitų konkursus VDU dėstytojams bei administracijos darbuotojams ES/EEE bei ne ES/EEE šalyse:

  1. konkursas „Erasmus+” dėstymo vizitams ES/EEE šalyse;
  2. konkursas „Erasmus+” dėstymo ir mokymosi vizitams ne ES/EEE šalyse.

Šiuo metu skelbiami konkursai:

Dėl detalesnės informacijos galima kreiptis į VDU Tarptautinių ryšių departamentą el. paštu: erasmus@vdu.lt

Informacija apie „Erasmus+” dėstymo vizitus ES/EEE šalyse

Informacija apie „Erasmus+” dėstymo ir mokymosi vizitus ne ES/EEE šalyse