Tikslinė grupė: ūkininkai, Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registro informacinėje sistemoje registruoti jų šeimos nariai, ūkininkų partneriai, ūkio darbuotojai, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės, maisto ir miškų ūkio veikla, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantys žemės valdytojai, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai bei amatininkai.
Dalyvavusiems kursuose asmenims bus išduodami kvalifikacijos pažymėjimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.
Tikslinė grupė: ūkininkai, Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registro informacinėje sistemoje registruoti jų šeimos nariai, ūkininkų partneriai, ūkio darbuotojai, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės, maisto ir miškų ūkio veikla, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantys žemės valdytojai, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai bei amatininkai.
Dalyvavusiems kursuose asmenims bus išduodami kvalifikacijos pažymėjimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.
Skelbiami VDU ŽŪA darbuotojų studijų metodinių priemonių ir mokslo darbų konkursai, nominacijų skyrimas
Kviečiame VDU Žemės ūkio akademijos darbuotojus dalyvauti Studijų metodinių priemonių ir Mokslo darbų konkursuose, pasidalijant su bendruomene reikšmingais nuveiktais darbais ir pasidžiaugiant pasiekimais.
Konkursų laureatams apdovanojimai bus įteikiami šventiniame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime, kuris vyks VDU ŽŪA Iškilmių salėje kovo 10 d.
STUDIJŲ METODINIŲ PRIEMONIŲ KONKURSO EIGA
Studijų metodinių priemonių (SMP) konkursas organizuojamas siekiant inicijuoti VDU ŽŪA dėstytojų dalijimąsi pažangių dėstymo metodų ir SMP rengimo ir naudojimo patirtimi, spartinti SMP ir novatoriškų dėstymo metodikų kūrimą bei jų naudojimą, skatinti dėstytojus kurti ir tobulinti SMP bei jas efektyviai taikyti pedagoginėje veikloje. Konkurse kviečiami dalyvauti VDU ŽŪA darbuotojai (autoriai) ir jų kolektyvai, parengę naujas SMP ir jas pritaikę dėstant studentams.
Konkursui gali būti teikiami:
Metodiniai leidiniai (vadovėliai, studijų knygos, paskaitų konspektai, laboratorinių darbų ir pratybų aprašai, kiti metodiniai leidiniai (> 50 psl.), išleisti spausdintine arba elektronine forma);
Vaizdinės priemonės (prietaisai, įrankiai, laboratoriniai ir demonstraciniai stendai, maketai, modeliai, studijuojamų objektų kolekcijos, vaizdo įrašai, plakatų komplektai ir kitos priemonės);
Studijų organizavimo metodai ir kitos SMP (studijų dalyko kompleksinis metodinis aprūpinimas, nuotolinių studijų diegimas, kitų inovatyvių studijų metodų diegimas ir kt.).
SMP konkursui teikiama laisvos formos paraiška. Kartu su paraiška pateikiamas fakulteto Tarybos ar jos įgaliotos komisijos protokolo išrašas su rekomendacija bei SMP egzempliorius (arba nurodoma jo buvimo vieta) ir jo aprašas, kuriame nurodoma:
SMP pavadinimas;
Duomenys apie autorių (-ius) (vardas, pavardė, fakultetas, institutas, katedra, pareigos, mokslinis vardas ir laipsnis, telefono numeris, elektroninio pašto adresas);
SMP paskirtis (studijų programa, dalykas, dalyko programos temos);
Aktualumas (poreikis, panašaus pobūdžio priemonių parengimas anksčiau ir pan.);
Metodinis suderinamumas su savarankiškomis studijomis (aktyvaus mokymosi ir inovatyvių studijų metodų taikymo galimybės naudojant SMP);
Novatoriškumas (studijų medžiagos pateikimo naujovių taikymas) ir moksliškumas (naujausios mokslinės informacijos ir naujausių priemonių panaudojimas, studentų įtraukimo į mokslinius tyrimus galimybės);
Pateikiamų žinių vaizdumas ir leidinio apipavidalinimo kokybė (vaizdo elementų naudojimo intensyvumas, apipavidalinimo privalumai);
Kiti privalumai.
Paraiškas gali teikti VDU ŽŪA akademiniai padaliniai arba autoriai. Konkursui parengti kandidatų dokumentai teikiami VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorei Rasai Čingienei (el. paštu rasa.cingiene@vdu.lt arba ŽŪA c.r. 237 kab.) iki vasario 24 d. darbo dienos pabaigos.
Kiekvienos grupės darbams skiriamos ne daugiau kaip 3 prizinės vietos. Pirmosios vietos laimėtojams įteikiamos premijos, antros ir trečios vietų laimėtojams skiriamos padėkos.
Dėl išsamesnės informacijos apie SMP konkursą kreiptis į VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorę Rasą Čingienę rasa.cingiene@vdu.lt, +370 682 22874, 8 37 752107.
MOKSLO DARBŲ KONKURSO EIGA
Mokslo darbų (MD) konkursas organizuojamas siekiant skatinti VDU ŽŪA mokslininkus ir jų grupes vykdyti mokslinius tyrimus bei jų sklaidą, prisidėti prie VDU ir visos šalies mokslinės, socialinės ir ekonominės aplinkos gerinimo, išrinkti ir apdovanoti geriausius VDU ŽŪA mokslininkus ir jų grupes. Konkurse kviečiami dalyvauti VDI ŽŪA dėstytojai, mokslo darbuotojai ir doktorantai.
Konkursui teikiami darbai pagal šias grupes:
Mokslininkų grupių kategorija (rekomenduojama, kad teikiamo mokslo darbo autorių skaičius nebūtų didesnis kaip 4 asmenys, o kiekviena publikacija būtų rengta bent dviejų autorių iš konkurse dalyvaujančios mokslininkų grupės);
Tarptautinio mokslininko kategorija (mokslininkas rengiantis mokslo darbus bendradarbiaujant su užsienio šalių tyrėjais);
Jaunojo mokslininko, doktoranto ar jų kolektyvo kategorija (pretendentai turi būti iki 35 metų amžiaus, daktaro mokslo laipsnį įgiję ne anksčiau kaip prieš 5-erius metus, neįskaitant vaiko priežiūros atostogų).
Konkursui teikiami paskutiniųjų 2 metų bendros tematikos mokslinės produkcijos rinkiniai, kuriuos sudaro:
Mokslo monografijos, mokslo monografijos dalys, mokslo studijos;
Patentuota mokslinė produkcija, registruotos augalų ir gyvūnų veislės;
Mokslinės publikacijos;
Žodiniai pranešimai mokslinių tarptautinių konferencijų plenariniuose posėdžiuose.
Kartu su MD konkursui pateikiama:
Akademinio padalinio tarybos ar jos įgaliotos komisijos protokolo išrašas su rekomendacija, kurioje turi būti nurodyta teikiamo MD pavadinimas, autorius (-iai) bei kūrybinis indėlis, kuris įvertinamas proporcingai autorių skaičiui, ir visų autorių pasirašyta bendra deklaracija;
Trumpas (iki 1 psl.) mokslo darbo ar darbų rinkinio aprašymas, nurodant MD pavadinimą, sudedamąsias teikiamo darbo ar darbų rinkinio dalis, išskiriant svarbiausius MD aspektus, atitinkančius konkurso sąlygas.
Žinios apie MD autorių (-ius) (vardas, pavardė, gimimo data, pareigos, mokslinis vardas ir laipsnis, mokslinės veiklos pasiekimai, bibliotekos darbuotojo pasirašytas svarbiausios mokslinės produkcijos sąrašas, indėlio koeficientas, telefono Nr., el. pašto adresas).
Konkurse negali dalyvauti praėjusių metų MD konkurso laimėtojai.
Konkursui parengti kandidatų dokumentai teikiami VDU ŽŪA mokslinės veiklos koordinatoriui Algiui Kvaraciejui (algis.kvaraciejus@vdu.lt arba ŽŪA c. r. 227 kab.) iki vasario 24 d. darbo dienos pabaigos.
Pateikti MD vertinami pagal šiuos kriterijus:
MD originalumą ir naujumą, reikšmingumą tolesnei mokslinių tyrimų raidai, tarptautiškumą;
MD praktinę vertę. Privalumas, jeigu su MD kartu pateikiamas ir verslo (viešojo sektoriaus) organizacijos vertinimas arba atsiliepimas;
MD mokslinės produkcijos apimtį. Mokslinės produkcijos apimtis apskaičiuojama balais pagal mokslinės veiklos darbų rūšį ir autoriaus indėlį, kuris, nepateikus visų autorių pasirašytos deklaracijos apie autorių indėlį į deklaruojamą darbą, laikomas lygiaverčiu visiems autoriams;
Mokslinių tyrimų rezultatų viešinimą ir sklaidą žiniasklaidos priemonėmis;
Kokybę (kalbos taisyklingumą, vaizdumą, įforminimą ir kt.)ir darbų autoriaus(-ių) mokslinių tyrimų sisteminį kryptingumą.
MD konkurso laimėtojams skiriamos ne daugiau kaip 5 premijos: mokslininkų grupių kategorijoje skiriamos ne daugiau kaip 3 premijos, tarptautinio mokslininko kategorijoje bei jaunojo mokslininko, doktoranto ar jų kolektyvo kategorijose – po 1 premiją.
Dėl išsamesnės informacijos apie MD konkursą kreiptis į VDU ŽŪA mokslinės veiklos koordinatorių Algį Kvaraciejų algis.kvaraciejus@vdu.lt, 8 37 752350.
NOMINACIJŲ TEIKIMO IR SKYRIMO TVARKA
Siekiant įtraukti VDU ŽŪA darbuotojus, studentus į studijų, mokslinių tyrimų, mokslinių paslaugų kokybės tobulinimą, motyvuojančios darbo aplinkos formavimą, kultūros ir vertybių puoselėjimą, skiriamos ir šventiniame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime skelbiamos šios nominacijos:
Metų mokslo laimėjimas – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui ar narių grupei už gautus svarbius nacionalinius ir / ar tarptautinius apdovanojimus už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą. Po vieną kandidatą teikia akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
Metų projektas – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui ar narių grupei už aktyvią projektinę veiklą, laimėto įgyvendinto / įgyvendinamo projekto poveikį regionui, šaliai, visuomenei nacionaliniu ir / ar tarptautiniu mastu. Po vieną kandidatą teikia akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
Metų tyrėjas – teikiama visų pakopų VDU ŽŪA studentams ir kitiems akademinės bendruomenės nariams, neturintiems daktaro laipsnio, už aktyvią mokslinę tiriamąją veiklą, mokslo pasiekimų rezultatus. Nominacija akademinės bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Po vieną kandidatą teikia akademiniai padaliniai.
Metų darbuotojas – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės darbuotojui, netiesiogiai dalyvaujančiam su studijomis ir mokslu susijusioje veikloje, už reikšmingas iniciatyvas VDU ŽŪA raidai, ypatingą darbštumą ir lojalumą VDU ŽŪA. Nominacija VDU ŽŪA bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Kandidatą teikia VDU ŽŪA administracija, akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
Metų partnerystė – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui už glaudaus reikšmingo bendradarbiavimo su socialiniais ir verslo partneriais užmezgimą, vystymą, plėtojimą, atsižvelgiant į bendradarbiavimo svarbą, partnerio skiriamą paramą ar kitus reikšmingus rezultatus VDU ŽŪA. Nominacija VDU ŽŪA bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Kandidatą teikia VDU ŽŪA administracija, akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
Metų dėstytojas – teikiama VDU ŽŪA akademinės bendruomenės nariui dėstytojui, kurio pagrindinės darbo funkcijos yra siejamos su VDU ŽŪA, už tokius rezultatus: studentų objektyvų pasitenkinimą dėstomu dalyku, pažangią pedagoginę veiklą, darbą su studentais, atvykusiais pagal „Erasmus+“ programą, dėstomų dalykų metodinį aprūpinimą, dėstymo novatoriškumą, dėstytojo aktyvumą ir partnerystę su kitomis studijų ir mokslo institucijomis, VDU ŽŪA studijų programų populiarinimą moksleiviams ir visuomenei, vadovavimą studentų mokslo tiriamiesiems darbams. Nominacija dėstytojui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Po vieną kandidatą teikia fakultetai.
Metų studentas – teikiama VDU ŽŪA pirmosios, antrosios ar trečiosios studijų pakopos studentui už žymius pasiekimus studijų, mokslinėje, organizacinėje ar visuomeninėje veikloje. Studentas gali būti nominuojamas kartą per visą studijų pakopos laikotarpį. Po vieną kandidatą teikia fakultetai, atsižvelgdami į studentų atstovų nuomonę.
Metų tyrėjo tarptautinis judumas – teikiama VDU ŽŪA tyrėjams, turintiems ir neturintiems daktaro laipsnį, dėstytojams, mokslo darbuotojams, doktorantams už aktyvumą vykdant tarptautinius vizitus. Nominacija tyrėjui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Po vieną kandidatą teikia akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
Metų studento tarptautinis judumas – teikiama VDU ŽŪA pirmosios, antrosios studijų pakopos studentui už aktyvumą dalyvaujant tarptautiniuose mainuose (praktikos, trumpalaikiai kursai, studijos). Nominacija studentui gali būti įteikiama kartą per visą studijų pakopos laikotarpį. Po vieną kandidatą teikia fakultetai.
Metų ambasadorius – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui ar narių grupei už aktyvų studijų ir mokslo veiklų, renginių populiarinimą nacionaliniu ir / ar tarptautiniu mastu. Po vieną kandidatą teikia akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
Padaliniai kandidatus nominacijoms gauti teikia VDU ŽŪA administracinės grupės vadovei Laimai Skauronei (el. paštu laima.skaurone@vdu.lt arba ŽŪA c. r. 237 kab.) iki vasario 24 d. darbo dienos pabaigos.
Nominacijų laimėtojų skaičius yra pastovus: Metų mokslo laimėjimas, Metų sėkmingas projektas, Metų jaunasis mokslininkas, Metų darbuotojas, Metų partnerystė, Metų ambasadorius – po vieną laimėtoją, Metų dėstytojas, Metų studentas, Metų tyrėjo tarptautinis judumas, Metų studento tarptautinis judumas – kiekvienoje kategorijoje po keturis laimėtojus.
Dėl išsamesnės informacijos apie Nominacijų skyrimą kreiptis į VDU ŽŪA administracinės grupės vadovę Laimą Skauronę laima.skaurone@vdu.lt, +370 615 21559, 8 37 752278.
VDU ŽŪA Studijų metodinių priemonių ir VDU ŽŪA Mokslo darbų konkursai organizuojami pagal VDU ŽŪA kanclerės potvarkiu patvirtintus 2023 m. sausio 31 d. nuostatus.
VDU ŽŪA Nominacijų teikimas, skyrimas organizuojamas pagal VDU ŽŪA kanclerės potvarkiu patvirtintus vasario 1 d nuostatus.
Kviečiame į nemokamus mokymus sausio mėn., skirtus žemės ūkyje dirbantiems asmenims
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) įgyvendina projektą „Žemės ūkyje dirbančių asmenų kompetencijų tobulinimas socialinių, gamtos, technologijos bei žemės ūkio mokslo srityse“ ir kviečia dalyvauti sausio mėnesį vyksiančiuose nemokamuose kompetentingų lektorių dėstomuose mokymo kursuose.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija kviečia į nemokamus mokymo kursus:
Tikslinė grupė: ūkininkai, Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registro informacinėje sistemoje registruoti jų šeimos nariai, ūkininkų partneriai, ūkio darbuotojai, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės, maisto ir miškų ūkio veikla, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantys žemės valdytojai, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai bei amatininkai.
Dalyvavusiems kursuose asmenims bus išduodami kvalifikacijos pažymėjimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.
„Erasmus+“ praktikos konkursas 2022–2023 m. m. Paversk nuotykį patirtimi!
VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia ketvirtąjį konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2022–2023 m. m. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2023 m. sausio 31 d.
Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką).
Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų/praktikos laikotarpio.
Dokumentai atrankai
Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:
Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship (EU countries)“;
Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.
Pirmenybė atrankoje suteikiama:
Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.
Atrankos kriterijai:
studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.
Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.
Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.
Erasmus+ praktikos konkursai bus vykdomi kiekvieną mėnesį iki 2023 m. birželio.
VDU ŽŪA „Sumanaus moksleivio akademija“ – projektas tvarios Lietuvos ateičiai
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) ką tik baigėsi pirmasis, o sausio 10 d. jau prasideda antrais moksleiviams skirto projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ užsiėmimų etapas. Šiais mokslo metais šiame, septintus metus gyvuojančiame ir nuolat augančiame projekte dalyvauja daugiau kaip 870 moksleivių iš 24 bendrojo lavinimo mokyklų. Pedagogų teigimu, tai šalyje masiškiausias ir tvariausias aukštesniųjų klasių moksleiviams skirtas projektas, kurio metu besirenkantiesiems karjeros kelią suteikiamos galimybės akademinėje aplinkoje įgyti naujų žinių bei įgūdžių ir „pasimatuoti“ platų spektrą perspektyvių, į ateitį orientuotų profesijų.
Augančiame projekte – naujovės. Pažintis su agroverslu ir II lygis
„Sumanaus moksleivio akademija“ – VDU Žemės ūkio akademijos projektas, skirtas 9-12 klasių moksleiviams, o jo aprėpties žemėlapis šiuo metu – visa Lietuva nuo Kauno iki atokiausių Mažeikių ar Skuodo rajonų. Projekto dalyviai arba atvyksta į užsiėmimus akademijoje, arba prie jų gali prisijungti nuotoliniu būdu. Džiugu, kad šiais mokslo metais didžioji dalis moksleivių užsiėmimuose pageidauja dalyvauti gyvai ir jiems mokyklos sudaro tokias galimybes“, – pasakoja VDU ŽŪA marketingo bei „Sumanaus moksleivio akademijos“ vadybininkė Brigita Medveckienė.
Pašnekovė pastebi, kad ši iniciatyva buvo pradėta vystyti dabartiniame VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete, prieš septynerius metus jame įsteigus pirmąją šalyje moksleivių verslumo klasę. Vaikų kūrybinis mąstymas ir praktiniai įgūdžiai joje imti lavinti remiantis tarptautinėje praktikoje pripažintomis metodikomis. Šios koncepcijos, pasak B. Medveckienės, laikomasi iki šiol, tačiau pats projektas masiškumu bei turinio įvairove yra išaugęs net keliolika kartų. Praėjusiais mokslo metais „Sumanaus moksleivio akademijoje“ buvo įdiegta naujovė, sukuriant ekologijos klasę, tad projekto dalyviai galėjo rinktis iš keturių mokymosi krypčių – verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų bei ekologijos. 2022-2023 mokslo metais moksleivių lauks net dvi naujienos – tai keturių projekto susitikimų programą papildęs penktasis susitikimas, suteiksiantis galimybę pažinti agrosektoriaus lyderius ir speciali II lygio programa, norintiems gilinti pasirinktos mokslo krypties žinias. „Sumanaus moksleivio akademijos“ projekte šiemet moksleivių lauks net 5 susitikimai, vykdomi mokslo metų eigoje – nuo spalio iki birželio mėnesio.
„Be abejo, tai didžiulio VDU ŽŪA dėstytojų pedagoginio talento ir kantraus darbo rezultatas. Šiemet nauja tai, kad prie dėstytojų komandos jungiasi ir mūsų socialiniai partneriai – lyderiaujančių šalies agroverslo įmonių atstovai. Tikimės, kad moksleiviams bus įdomu bei naudinga išgirsti VDU ŽŪA alumnų profesinio kelio patirtis, iššūkius ir sėkmės istorijas, pažinti agrosektorių iš arčiau“, – atskleidžia B. Medveckienė, neabejojanti, kad turinio įvairove pasižymintis projektas yra naudingas ne tik moksleiviams, bet ir juos atlydintiems pedagogams, kuriems taip pat organizuojamos įvairios turiningos veiklos, skatinančios diskusijas bei tarpdisciplininį bendradarbiavimą.
Padeda moksleivių energiją nukreipti prasmingomis kryptimis
Auklėtinius į VDU ŽŪA „Sumanaus moksleivio akademiją“ antrus metus atlydinti Šilutės pirmosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Jakienė teigia, kad šis unikalus projektas pajėgus pranokti netgi reikliausių lūkesčius.
„Gimnazija turi didelį būrį smalsių, energingų moksleivių. Mūsų užduotis šią energiją nukreipti prasmingomis kryptimis. Taip pat turime tobulėti nusiteikusių pedagogų kolektyvą. O VDU Žemės ūkio akademija turi naujausias mokslo žinias ir ekspertinį potencialą. „Sumanaus moksleivio akademijoje“ sujungus visas šias dedamąsias, gaunamas tikrasis sinergijos efektas. Todėl siekį stiprinti bendradarbiavimą su akademine bendruomene esame įvardiję kaip vieną svarbiausių mūsų gimnazijos strategijos krypčių“, – pasakoja Šilutės pirmosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
D. Jakienės teigimu, „Sumanaus moksleivio akademijoje“ bendradarbiaujantys pedagogai gali sėkmingai rasti atsakymus į probleminius klausimus, į kuriuos, tikėtina, atsakymus jau yra radę kolegos iš kitų gimnazijų. Be to, projekte iš mokslininkų ekspertų išgirstama naujausių dalykų, kurie padeda praturtinti ugdymo turinį. „Svarbiausia tai, kad dalyvavimas projekte didina vaikų motyvaciją mokytis sudėtingas disciplinas – matematiką, fiziką, chemiją bei suteikia drąsos ateityje rintis šių dalykų žinių reikalaujančias studijų kryptis. Dalyvaudami projekte moksleiviai geriau pažįsta save, tampa labiau pasitikintys savo jėgomis, įgyja emocinio raštingumo įgūdžių. Be to, akivaizdžiai pamato patrauklų gyventi studentų miestelį bei sužino, kad VDU ŽŪA studentus remia ir valstybė, ir verslas. Regionų moksleiviams ši žinia taip pat yra labai svarbi“, – „Sumanaus moksleivio akademijos“ reikšmę komentuoja D. Jakienė.
Projektas auga ir turiniu, ir apimtimi
Projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ veikla prasidėjo 2016 m., siekiant sukurti tvarų ryšį su Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigomis, ugdyti moksleivių verslumo kompetencijas formuojant savarankiškus ateities darbo rinkos dalyvius. Tuomet suformuota verslumo klasė. Projektui augant 2017-2018 m. m. verslumo krypties užsiėmimuose dalyvavo jau iki 10 moksleivių klasių. Sulaukus didelio mokyklų susidomėjimo 2018 m. „Sumanaus moksleivio akademijos“ programa buvo išplėsta ir moksleiviai galėjo rinktis veiklas jau trijose skirtingų mokslo krypčių klasėse – verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų. Tai atvėrė dar didesnes galimybes įprastus mokslo dalykus, pažįstamus iš vadovėlių, universiteto erdvėse pamatyti visiškai kitame lygmenyje – tiriamus bei komercializuojamus. Dalyvių skaičius išaugo iki 13 klasių. 2019-2020 m. m. projekto veiklas lankė 21 klasė, renkantis verslumo, gamtos mokslų, inžinerijos kryptis. 2020-2021 m. m. „Sumanaus moksleivio akademijos“ veiklose dalyvavo 35 klasės iš 24 šalies ugdymo įstaigų, viso daugiau kaip 770 moksleivių. Projekto įgyvendinimo galimybės dar labiau išsiplėtė šalies bendrojo ugdymo įstaigose įdiegus išmaniąsias nuotolinio darbo technologijas. 2021-2022 m. m. projekto veiklos vyko nuotolyje. Tai suteikė galimybę projekto užsiėmimų programas sėkmingai užbaigti net 75 klasėms, t.y. bemaž 2 tūkst. moksleivių iš 42 šalies ugdymo įstaigų.
2022-2023 m. m. projekte „Sumanaus moksleivio akademija“ dalyvauja daugiau kaip 870 moksleivių, 24 ugdymo įstaigos:
Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija
Alytaus Jotvingių gimnazija
Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija
Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija
Kauno Maironio universitetinė gimnazija
Kauno r. Ežerėlio pagrindinė mokykla
Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija
Kauno technologijų mokymo centras
Kauno Veršvų gimnazija
Kazlų Rūdos sav. Plutiškių gimnazija
Kėdainių šviesioji gimnazija
Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija
Mažeikių r. Sedos Vytauto Mačernio gimnazija
Mažeikių r. Viekšnių gimnazija
Panevėžio „Minties” gimnazija
Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija
Plungės r. Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazija
Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija
Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijos
Šiaulių Salduvės progimnazija
Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija
Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija
Šilutės pirmoji gimnazija
VDU Ugnės Karvelis gimnazija
VDU ŽŪA langas. Apie žemės ūkio įvaizdį ir ne tik
Naujuosius metus pradedame su nauja rubrika „VDU ŽŪA langas“ portale Ūkininko patarėjas. Tai Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų tribūna, iš kurios ekspertai dalinsis įžvalgomis apie žemės ūkio politiką. Pirmoji pašnekovė – VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.
Pradedame septintąjį ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) dešimtmetį. Ši politika pirmą kartą nustatė valstybėms narėms taisykles, nurodančias remti žemės ūkio sektorių po niokojančio karo ir bado metų, ir yra ilgiausiai vykdoma bendra ES šalių politika. Jos tikslai beveik nepasikeitė nuo 1962 metų:
ES piliečiams tiekti įperkamą, saugų ir aukštos kokybės maistą;
užtikrinti tinkamą ūkininkų gyvenimo lygį;
tausoti gamtos išteklius ir aplinką.
Taigi, ūkininkaujantiems iškelta dvejopa užduotis: gaminti maisto produktus ir kartu saugoti gamtą ir biologinę įvairovę. Siekiant užtikrinti maisto produktų gamybą ir gyvenimo kokybę šiandien, rytoj ir ateityje, itin svarbu apdairiai naudoti gamtos išteklius ir vystyti viešąsias paslaugas.
Ūkininkai ir žemės ūkio įmonių darbuotojai yra žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus – vieno didžiausių ES ekonomikos sektorių – pagrindas. ES yra 10 mln. ūkininkų, o apie 40 mln. darbo vietų yra maisto gamybos, mažmeninės prekybos maisto produktais ir maitinimo paslaugų sektoriuose, kurie tiesiogiai priklauso nuo žemės ūkio. Tai rodo šio sektoriaus apimtis ir svarbą.
Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje dažnai žemės ūkis nepelnytai pristatomas ne kaip strateginis sektorius, suteikiantis maistą ir kartu saugumą šalies gyventojams, bet kaip aplinkos teršėjas ir mokesčių mokėtojų pinigų naudotojas. Tokiam įvaizdžiui paneigti ir tikrajam įvaizdžiui pristatyti turi susitelkti visi: ūkininkai, mokslininkai, politikai, visuomenininkai. Deja, vienybės ir lyderystės, taip pat – atsakomybės, trūksta, nes apie žemės ūkį dažnai kalba žmonės, realiai nesuprantantys jo specifikos, kalba neargumentuotai, siekdami populiarumo visuomenėje ar kitų asmeninių tikslų.
Todėl noriu pateikti argumentus, pagrindžiančius žemės ūkio verslo svarbą ir BŽŪP priemonių būtinybę, siekiant išlaikyti aukštus maisto gamybos standartus.
Ūkininkavimas skiriasi nuo daugumos kitų rūšių verslų. Statistinė informacija pagrindžia, kad nepaisant maisto gamybos svarbos, ūkininkų pajamos, palyginti su ne žemės ūkio pajamomis, yra maždaug 40 proc. mažesnės ir todėl siekiant išlaikyti kiek galima stabilias maisto produktų kainas ir įgyvendinti klimato kaitos reikalavimus, aplinkos saugojimo priemones yra būtinos paramos priemonės.
Visuomenė turi pagaliau suprasti, kad ūkininkams teikiamos tiesioginės išmokos nėra jų papildomos pajamos, tai tik atlygis už teikiamas viešąsias paslaugas, už kurias rinkoje paprastai nėra mokama, pvz., už rūpinimąsi aplinka, kraštovaizdžio išsaugojimu ir kitas viešąsias paslaugas, už kurias visuomenė nemoka, bet jomis naudojasi.
Su aplinka susijusios subsidijos ūkininkams taip pat nėra papildoma nauda, o tik atsiradusių papildomų išlaidų arba negautų pajamų kompensavimas už aplinkos saugojimą, aplinkosauginių priemonių įgyvendinimą.
Ūkininkai turi dirbti ekonomiškai efektyviai, tačiau kartu jų veikla turėtų būti tvari, ją vykdant turėtų būti tausojama aplinka, saugomas dirvožemis ir biologinė įvairovė. Tam ir skirtos BŽŪP priemonės.
Šiais metais kviečiu visus, dirbančius žemės ūkyje ir su juo susijusiose srityse, imtis lyderystės formuojant teisingą nuomonę ir pozityvų žemės ūkio įvaizdžio formavimą. Manau, atėjo laikas ūkininkus ir žemės ūkio įmones vienijančioms visuomeninėms organizacijoms telktis ir rasti bendrą kalbą dėl žemės ūkio ateities ir jo prestižo. Laikas sustiprėti esamiems žemės ūkio verslo lyderiams ir atsirasti naujiems, gebantiems formuoti teisingą žemės ūkio politikos kryptį ir pozicionuoti žemės ūkį teisinga linkme. Tikiu, kad dirbdami kartu galime atstatyti tai, kas buvo sugriauta ir griaunama žemės ūkyje.
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
Partnerio turinys:
VDU ŽŪA mokslininkė Daiva Šileikienė: galime bendradarbiauti ir valdyti klimato pokyčius arba nieko nekeisti ir pralaimėti
Neįprastai storu sniego sluoksniu nustebinusi žiemos pradžia ir rekordiškai šiltai prasidėję 2023-ieji – tik keli lengvai pasimirštantys įrodymai, kad klimato pokyčiai įsibėgėja ir tai jausime vis arčiau ir stipriau. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros docentė dr. Daiva Šileikienė atkreipia dėmesį, kad artimiausias dešimtmetis lemiamas – nuo sprendimų ir realių veiksmų pasauliniu, nacionaliniu ir asmeniniu lygmeniu priklausys, pratęsime ar pralaimėsime kovą dėl klimato kaitos.
Pastarieji aštuoneri metai – šilčiausi pasaulio istorijoje
Netikėtus iššūkius keliantys klimato ekstremumai ir vidutinės pasaulio temperatūros pokyčiai kelia ir ateityje kels vis daugiau diskomforto bei finansinių nuostolių, ką praėjusiais metais pajuto ir europiečiai.
„Jūros lygio kilimas, ledynų tirpimas, liūtys, karščio bangos bei jų sukeliamos mirtinos nelaimės – visi šie procesai pagreitėjo, teigiama Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) pristatyme. Paskelbti duomenys atskleidė, kad pastarieji aštuoneri metai buvo šilčiausi pasaulio istorijoje. Šiuo metu pasaulinė temperatūra yra net 1,15 laipsnio aukštesnė nei prieš šimtą metų. Tai reiškia, kad 2015 metais Paryžiuje priimtas klimato kaitos susitarimas neleisti žemės temperatūrai pakilti daugiau nei 1,5 laipsnio jau nebėra realus. Ekstremalių gamtos reiškinių, tokių kaip sausros, potvyniai ar karščio bangos, skaičius sparčiai auga kartu su kylančia žemės temperatūra“, – pastebi doc. dr. D. Šileikienė ir atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų (JT) įspėjimą, kad temperatūrai kylant, gamtos stichijos taps vis dažnesnės ir jos šalių ekonomikoms bei gyventojams kainuos vis daugiau.
Nuo derybų ir planavimo –prie realių veiksmų
Ankstesnėse JT klimato kaitos konferencijose ypatingai daug dėmesio skirta deryboms ir planavimui, tuo tarpu paskutinėje konferencijoje atkreiptas dėmesys į fiksuojamus rekordinius klimato pokyčius ir poreikį skubiai pereiti prie realių priemonių įgyvendinimo.
„2022 m. lapkričio mėnesį į 27-ąją JT klimato kaitos konferenciją (COP27) susirinko Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalys. Tarp jų – ir visos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės. Konferenciją surengusio COP27 pirmininkaujančio Egipto vizija buvo – nuo derybų ir planavimo pereiti prie įgyvendinimo. Dvi savaites Egipto Raudonosios jūros kurorte Šarm al Šeiche vykusiose derybose buvo siekiama paspartinti pasaulinius klimato politikos veiksmus, užtikrinančius daug spartesnius ir drąsesnius klimato kaitos valdymo veiksmus šį lemiamą dešimtmetį, kai pasaulinė kova su klimato kaita bus laimėta arba pralaimėta“, – pastebėjimais dalijasi doc. dr. D. Šileikienė.
Sutiko kompensuoti perėjimą prie žaliosios energetikos
Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą COP istorijoje į oficialią darbotvarkę įtraukta ir diskusija apie „praradimus ir nuostolius“ – šis terminas tapo raginimu turtingoms šalims finansuoti ne tik neturtingų šalių patiriamą žalą dėl gamtos stichijų, bet taip pat ir kompensuoti perėjimą prie žaliosios energetikos.
„Praėjusiais metais COP26 konferencijoje turtingosios šalys nepalaikė idėjos bent iš dalies finansuoti neturtingų šalių patiriamos žalos dėl klimato kaitos. COP27 diskusija dėl šio finansinio mechanizmo, kuriuo siekiama, kad didžiosios pasaulio ekonomikos galėtų padėti besivystančioms šalims kovoti su gamtos stichijų padariniais bei sumažinti jų priklausomybę nuo iškastinio kuro, yra vienas iš svarbiausių COP27 aspektų. Nors pristatyta schema galėtų tapti pakankamai didele paskata, diskusijų metu ryškėjo tendencijos, kad greitas jos įgyvendinimas kol kas atrodo mažai tikėtinas“, – pasakoja doc. dr. D. Šileikienė.
Neturtingosios šalys, ypatingai Afrikoje, jau dabar jaučia katastrofiškus klimato kaitos padarinius. Pasak klimato kaitos keliamoms problemoms neabejingos mokslininkės, kompensacinis mechanizmas neturtingoms šalims, kurios didžiąja dalimi net nėra atsakingos už klimato kaitą, pelnytas ir būtinas padedant spręsti kylančias problemas.
Nutrūko ryšys tarp ekonomikos ir CO2emisijų augimo
Doc. dr. D. Šileikienė pastebi, kad galima išskirti ir vieną optimizmo teikiantį ženklą – panašu, kad istorinis ir nuo pat pramonės revoliucijos laikų egzistavęs ryšis tarp ekonomikos bei anglies dvideginio emisijų augimo pagaliau nutrūko.
„Keičiantis technologijoms, galime turėti ekonomikos augimą ir tuo pačiu metu sumažinti anglies dvideginio kiekį atmosferoje. Pagal pateiktas ataskaitas, tą pasiekė daugiau nei 30 šalių visame pasaulyje, Lietuva jau sumažino emisijas daugiau nei 50 procentų ir per artimiausią dešimtmetį tikimasi sumažinti dar bent dešimtimi. Pagal JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pranešimą, „šis pasiekimas mažinant CO2 emisijų išmetimą teikia optimizmo, kad greitkelyje į pragarą bent jau bus sumažintas greitis“, tačiau verta prisiminti, kad pokyčiai jau vyksta ir vien emisijų mažinimas jau neišgelbės“, – atkreipia dėmesį mokslininkė.
Šalims susitarti vis dar sunku
Viso pasaulio dėmesį prikaustantis COP27 susitikimas tik dar kartą primena, kad kovoje su klimato kaita daroma vis dar gerokai per mažai.
„Panašu, kad bendro pasaulio šalių sutarimo ir priemonių šiuo klausimu dar reikės palaukti. O kol kas itin svarbu šioje kovoje toliau ieškoti sprendimų nacionaliniu lygmeniu – daugiau investuoti į atsinaujinančią energetiką, įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus. Kitaip sakant, siekiant, kad žaliosios ekonomikos pokytis įvyktų greičiau, rimto požiūrio į klimato kaitos iššūkius visų pirma turime reikalauti iš savęs“, – pastebi docentė.
Lietuva prisijungė prie dešimties tarptautinių iniciatyvų
Doc. dr. D. Šileikienė džiaugiasi, kad Lietuva prisijungė prie dešimties tarptautinių iniciatyvų, pateiktų Egipte vykstančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje COP27, prie septynių iniciatyvų – nacionaliniu pagrindu, prie dar trijų – kaip ES narė.
„Daugiausiai dėmesio skiriama konferencijai pirmininkaujančio Egipto iniciatyvai vietos ir regioninei valdžiai imtis aktyvesnių veiksmų siekiant darnių, klimatui atsparių miestų plėtros. Egipto iniciatyva numato mažinti anglies dioksido išmetimus, didinant energinį efektyvumą ir diegiant atsinaujinančios energijos išteklius. Siekiama skatinant inovatyvių technologijų taikymą stiprinti miesto sistemų ir gyventojų atsparumą klimato kaitos padariniams. Siūloma išnaudojant gamta pagrįstų sprendimų potencialą skatinti žiedinę vertės grandinę pastatuose ir konstrukcijose, taip pat infrastruktūros sistemose, mažinant oro taršą ir atliekų kiekius.
Taip pat prisijungta prie JAV iniciatyvos dėl klimato kaitai neutralių nacionalinių vyriausybių, Pasaulio meteorologijos organizacijos iniciatyvos dėl ankstyvojo perspėjimo sistemų sukūrimo ir prie Jungtinės Karalystės darbotvarkės, skirtos proveržiui kelių transporto srityje“, – pasakoja mokslininkė.
Anot doc. dr. D. Šileikienės, Lietuva pritarė ir memorandumui dėl nulinės taršos vidutinių ir sunkiasvorių transporto priemonių, atnaujintai Jungtinės Karalystės ir Kanados deklaracijai dėl akmens anglies atsisakymo. Kartu su ES Lietuva prisijungė prie Europos Komisijos inicijuotos Miškų ir klimato kaitos partnerystės, Ispanijos iniciatyvos dėl kovos su sausromis aljanso bei COP27 pirmininkaujančio Egipto pasiūlytos iniciatyvos dėl gamta pagrįstų sprendimų.
Pritarta „nuostolių ir žalos“ fondo kūrimui
Jungtinių Tautų COP27 viršūnių susitikime dėl klimato kaitos buvo palankiai įvertintas „nuostolių ir žalos“ fondo, skirto padėti pažeidžiamoms šalims įveikti pasaulinio atšilimo poveikį, sukūrimas. „130 šalių grupė COP27 susitikime pateikė siūlymą įsteigti fondą, o dėl smulkmenų susitarti planuojama 2023 metais Dubajuje vyksiančiose JT derybose. Sutarta, kad finansavimas turėtų būti skiriamas iš „plačios donorų bazės“ – tai skatinimas dalyvauti Kinijai, kuri yra didžiausia pasaulyje teršėja ir antra pagal dydį ekonomika“, – pasakoja mokslininkė ir pastebi, kad istorinį COP27 sutarimą dėl nuostolių ir žalos galima vertinti kaip įrodymą, kad bendradarbiavimas įmanomas.
„Reziumuojant 27-ąją JT klimato kaitos konferenciją, verta prisiminti šalia vykusios konferencijos demonstrantų skanduotą šūkį: „Ko mes norime? Klimato teisingumo!“. Norint tai pasiekti reikia visų mūsų pastangų, turime bendradarbiauti ir realiais veiksmais prisidėti prie šio teisingumo įgyvendinimo“, – apie laukiančius iššūkius siekiant suvaldyti klimato kaitą ir sušvelninti jau neišvengiamus jos padarinius kalba VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros docentė dr. D. Šileikienė.
Neabejingiems klimato kaitos problemoms – magistrantūros studijos
Klimato kaitos sąlygomis, Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje didėjant aplinkosauginiams iššūkiams, ypatingai reikalingi ekologijos ir klimato kaitos valdymo specialistai, suprantantys sudėtingus aplinkos procesus, galintys ir gebantys spręsti ekologines ir klimato kaitos problemas.
Reaguojant į šiuos iššūkius VDU ŽŪA rengia bakalauro studijų programos Taikomoji ekologija bei magistrantūros studijų programos Ekologija ir klimato kaita specialistus, išmanančius klimato kaitos poveikį ekosistemose vykstantiems procesams, gamtotvarkos ir aplinkosaugos principus bei sistemas, rūšių įvairovę ir jos pasiskirstymą lemiančius veiksnius, gebančius numatyti klimato kaitos sąlygotus aplinkos pokyčius, identifikuoti ekologines, klimato kaitos problemas ir siūlyti jų sprendimo būdus, kurti gamtotvarkos ir aplinkosaugos strategijas, priimti inovatyvius sprendimus, novatoriškai ir konkurencingai dirbti šiuolaikinėje ekonominėje erdvėje, didinant ekosistemų adaptyvumą, užtikrinant ekosistemines paslaugas.
Studijų programos Ekologija ir klimato kaita absolventai dirba vadovais, specialistais, patarėjais ar konsultantais valstybės, mokslo ir studijų institucijose, aukštųjų technologijų ir inovacijos, pramonės, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei gamybos įmonėse, švietimo įstaigose, analizės, analitikos, sertifikavimo, akreditacijos ir kitose ekologijos ir klimato kaitos žinių reikalaujančiose srityse, vadovauja aplinkosauginiams, klimato kaitos valdymo projektams, geba patys kurti ir vadovauti aplinkosaugos ir klimato pokyčių valdymo verslams, gali gilinti žinias aplinkos ir ekologijos, aplinkos inžinerijos, miškininkystės doktorantūros studijose ir taip prisidėt prie klimato kaitos iššūkių sprendimo.
Nuo sausio mėnesio didėja stipendijos ir kitos išmokos
Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu nuo 2023 m. sausio mėnesio buvo padidinta bazinė socialinė išmoka (BSI), kuri padidėjo 3 EUR nuo 46 iki 49 EUR. Padidinus BSI, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų, tarp jų ir studentams skiriamų stipendijų, dydžiai.
Universiteto skiriamos stipendijos už studijų rezultatus
Pirmosios ir antrosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos ir vientisųjų studijų bei profesinių studijų studentams skiriamų skatinamųjų stipendijų dydžiai padidėjo nuo 92 EUR / mėn. iki 98 EUR / mėn. bazinės stipendijos bei nuo 172,50 EUR / mėn. iki 183,75 EUR / mėn. – padidintos.
Daugiau informacijos apie universiteto skiriamas stipendijas rasite čia.
Valstybinių studijų fondo skiriamos išmokos
Valstybinių studijų fondo skiriamos socialinė stipendijos dydis pakito nuo 299 EUR / mėn. iki 318,50 EUR / mėn., o tikslinės išmokos, kuri yra skiriama studentams, turintiems negalią ir atitinkantiems numatytus kriterijus, nuo 184 EUR / mėn. iki 196 EUR / mėn.
Daugiau informacijos apie Valstybinių studijų fondo skiriamas išmokas rasite čia.
Neįgaliųjų reikalų departamento skiriamos išmokos
Tikslinė išmoka studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti, skiriama negalią turintiems studentams, atitinkantiems numatytus kriterijus, padidėjo nuo 147,20 EUR / mėn. iki 156,80 EUR / per semestrą, o išmokos specialiesiems poreikiams tenkinti, nuo 2023 m. sausio 1 d. padidėjo iki 123,11 EUR / mėn. (50 % bazinio socialinio draudimo pensijos dydžio).
Daugiau informacijos apie Neįgaliųjų reikalų departamento skiriamas išmokas rasite čia.
Daugiau informacijos teikia:
Lietuvos universiteto šimtmečiui skirtas muzikinis kūrinys su vaizdo klipu „VDU100s“
VDU100s – tai Lietuvos universiteto šimtmečiui skirtas muzikinis kūrinys su vaizdo klipu, kuriame pagrindiniai atlikėjai esame mes – VDU bendruomenė. Esame laisvi ir bendruomeniški, skirtingi, bet vieningi ir tuo unikalūs, nes šios įvairovės dėka auga laisvas, plačios aprėpties ir galimybių pilnas mūsų universitetas.
