Skelbiami „Erasmus+“ ir dvišalių mainų programų konkursų rezultatai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas skelbia „Erasmus+“ ir VDU dvišalių mainų studijų ES/EEE ir ne ES/EEE šalyse konkursų 2022/2023 akademinių metų pavasario semestre rezultatus.

„Erasmus+“ studijų ES/EEE šalyse konkursų metu paraiškas pateikė 130 VDU studentų, iš jų buvo atrinkta 120. Populiariausios šalys, kurias rinkosi studentai buvo Italija, Ispanija, Portugalija, Prancūzija ir Vokietija.

40 VDU studentų sudalyvavo „Erasmus+“ ir VDU dvišalių mainų studijų ne ES/EEE šalyse konkursuose, iš jų buvo atrinkti 23 studentai. Populiariausia šalis, kurią studentai rinkosi mainų studijoms, buvo Korėjos Respublika.

Daugiau informacijos apie „Erasmus+“ ir VDU dvišalių mainų studijas ES/EEE šalyse ir ne ES/EEE šalyse bei konkursų rezultatus galite rasti čia.

Kviečiame į nemokamus mokymus lapkričio mėn., skirtus žemės ūkyje dirbantiems asmenims

Mokymo kursai: Ūkinės veiklos finansų vadyba 8 ak. val. (kodas 396131413)
Data: Lapkričio 17 d.
Laikas: 9.00–15.40 val.
Vieta: Paupio g. 10, LT- 29113 Anykščiai (Istorijų dvarelis)
Tikslinė grupė: ūkininkai, Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registro informacinėje sistemoje registruoti jų šeimos nariai, ūkininkų partneriai, ūkio darbuotojai, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės, maisto ir miškų ūkio veikla, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantys žemės valdytojai, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai bei amatininkai.

Dalyvavusiems kursuose asmenims bus išduodami kvalifikacijos pažymėjimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.

Registracija el. paštu: debora.augutyte@vdu.lt

VDU ŽŪA kviečia moksleivius kartu paminėti „GIS dieną“!

Minint Tarptautinę geografinių informacinių sistemų dieną lapkričio 16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia visus šalies 9-12 kl. moksleivius dalyvauti tradiciniu tampančiame renginyje „GIS diena“, kuris vyks lapkričio 16 d. 11-14 val. VDU Žemės ūkio akademijoje.

Renginyje susilies mokslo teorijos ir praktiniai sprendimai, moksleiviai susipažins su geografinėmis informacinėmis sistemomis (GIS), sužinos, kokie GIS sprendimai taikomi Kauno mieste, praktiškai išbandys GIS veikimo principus. Renginį vainikuos viktorina, laimėtojų apdovanojimai ir visų renginio dalyvių lauksianti saldi staigmena.

GIS – kas tai?

VDU ŽŪA lektorė dr. Daiva Tiškutė-Memgaudienė

Kauno miesto GIS

Kauno SĮ „Kauno planas“ GIS vadovas Arūnas Sipavičius

Praktinė interaktyvi veikla su GIS

VDU ŽUA lektorius, UAB „Hnit-Baltic“ projektų vadovas dr. Giedrius Pašakarnis

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA iki spalio 28 d.

Data: Lapkričio 16 d. (trečiadienis)
Laikas: 11.00-14.00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijoje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Su Baltijos jūros regiono vietos valdžios institucijomis aptarta žiedinės bioekonomikos diegimo patirtis ir perspektyvos

Spalio 18-19 dienomis Palangoje vyko 30-oji tarptautinio tinklo „Baltic Sea States Subregional Cooperation – BSSSC“, jungiančio prie Baltijos jūros esančių šalių vietos valdžios institucijas, metinė konferencija. Šį kartą asociacijos „Klaipėdos regionas“ organizuotas periodinis renginys buvo dedikuotas bioekonomikos vystymo klausimams aptarti. Vieną renginio sesijų moderavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja tarptautinei veiklai Virginija Kargytė.

VDU ŽŪA atstovės Virginijos Kargytės moderuotoje sesijoje su konferencijos dalyviais aptarta žiedinės bioekonomikos diegimo patirtis ir perspektyvos. Pristatant sesiją žiedinės bioekonomikos koncepciją pradėjo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Taikomosios biokatalizės sektoriaus vadovė Inga Matijošytė. Verslo plėtros ekspertė Irina Kulitane konferencijoje pristatė Vidžemės planavimo regiono (Latvija) patirtį skatinant inovacijas ir žiedinės ekonomikos plėtrą agro-maisto sektoriuje. Projektų vadovas Eivind Merok iš Inlandeto apskrities savivaldybės (Norvegija) renginyje pasidalino šio regiono patirtimi vystant medienos ištekliais grįstą statybos pramonę. Simbiozės vystytoja Emma Ek iš Soteneso savivaldybės (Švedija) konferencijoje pristatė industrinės ir socialinės simbiozės Sotenese raidą ir jos rezultatus, tarp kurių – nauji produktai ir verslai, sukurti vietinių atliekų srautų pagrindu. Sesijoje savo idėjomis taip pat dalinosi iš skirtingų Baltijos jūros regiono šalių susirinkę jaunimo organizacijų atstovai.

Sesijos metu vykusiose diskusijose akcentuota koordinuoto veikimo svarba. Reikiamų kompetencijų užtikrinimas regionuose, investicijų į inovacijas skatinimas buvo įvardinti kaip iššūkiai, su kuriais susiduria vietos valdžios institucijos iš biomasės ištekliais turtingų, tačiau mažiau urbanizuotų vietovių. Nepaisant to, dėl bioekonomikos plėtros teikiamų privalumų (aplinkosauginių, ekonominių, socialinių) regionai yra pasirengę ieškoti išeičių.

Laiką lenkiančio mokslo ir verslo akiratyje – plokščiamusių lervų produktai

Lietuvoje iš tropinių juodųjų plokščiamusių lervų šiuo metu jau išgaunamas funkcinis maistas žmonėms ir pašarai gyvūnams, o iš lervų išmatų gaminamos vertingos trąšos dirvožemiui, apie kurio prastėjančią būklę su nerimu kalba Europos Komisija (EK). Ir nors šios inovacijos dar tik skinasi kelią į rinką, jų autoriai neabejoja savo idėjų ateitimi ir teigia, kad metas, kai plokščiamusių produktai taps sparčiai augančios žmonių populiacijos kasdienybe, jau čia pat.

Granulinės formos zookompostą lietuviai sukūrė pirmieji pasaulyje

Docentas dr. Juozas Pekarskas – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkas, į kurį agroverslo atstovai itin dažnai kreipiasi pagalbos prašydami padėti išspręsti įvairias gamybos procesuose kylančias problemas. Drauge su verslu mokslininko J. Pekarsko sukurtos inovacijos yra pelniusios ir ne vieną garbingą apdovanojimą. Tačiau ekspertas prisipažįsta, kad Trakų rajone įsikūrusios įmonės „Insectum“ vadovų kvietimas bendradarbiauti kuriant inovatyvius produktus „įdarbinant“ juodąsias plokščiamuses (Hermetia illucens) jam buvo nemažas iššūkis. Organinių atliekų tvarkymu užsiimanti įmonė tuo metu sprendė problemą, kaip iš plokščiamusių lervų išmatų generuoti pridėtinę vertę gaminant trąšas.

„Mėgstu tai, kas nauja, bet kai verslo atstovas paliko kibirėlį plokščiamusių lervų, pirma mintis kilo, kas bus, kai jos ims skraidyti laboratorijoje. Laimė, tai neįvyko“, – šiandien su šypsena patirtį prisimena doc. dr. J. Pekarskas ir pastebi, kad plokščiamusių lervos gali misti praktiškai visų rūšių žemės ūkio ir maisto pramonės nekondicinėmis atliekomis, o pritaikius atitinkamas technologijas jas vėl galima paversti vertingais produktais. „Tai yra svarbiausias bioekonomikos principas. EK yra konstatavusi, kad iki 70 proc. Europos dirvožemių šiuo metu nėra sveiki, o siekiant dirvožemį pagerinti, biologinės trąšos yra pačios vertingiausios“, – dėmesį atkreipia pašnekovas.

Tam, kad iš plokščiamusių lervų išmatų būtų sukurtas aukštos kokybės zookompostas, ekspertui su komanda prireikė visų metų eksperimentinio darbo. O sukurta granulinė šio komposto forma buvo pirmoji pasaulyje.

Unikalios savybės laukia naujų tyrimų

Pasak doc. dr. J. Pekarsko, lervų išmatos savaime dar nėra trąšos. Sėkmingai biofermentacijai reikalingi anglies šaltiniai, t. y. šiaudai arba mediena ir atitinkamos anglies bei azoto proporcijos. Mokslininko ateities planuose – nauji plokščiamusių potencialo tyrimai. Bus siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką zookomposto savybėms daro skirtingi lervų pašarai. „Tikėtina, kad iš supelijusiais sausainiais ir kavos tirščiais maitintų lervų išmatų pagaminti kompostai turi unikalių savybių, kurių kol kas nežinome“, – būsimų tyrimų tikslus atskleidžia mokslininkas. Planuojama kurti ir naujų tręšiamųjų produktų, tarp jų – skystąsias trąšas. Taip pat bus analizuojama, kokią įtaką įvairios trąšos daro mūsų šalies dirvožemių savybėms bei augalams.

VDU Žemės ūkio akademijos docentas dr. Juozas Pekarskas

„Į mitybos grandinę norint įtraukti plokščiamuses, dar reikėtų atlikti daug ir įvairių tyrimų, kadangi apie šių vabzdžių potencialą pasaulyje žinoma labai mažai. Tačiau akivaizdu, kad žmonijai atėjo laikas ieškoti alternatyvų, nes beatodairiškai eikvojami esami ištekliai nėra beribiai“, – sako VDU ŽŪA mokslininkas.

Ekologiškiausiu būdu utilizuojant bioatliekas gaminami vertingi baltymai ir riebalai

UAB „Insectum“ direktorius Stanislavas Tracevičius pasakoja, kad ilgą laiką jo vadovaujama įmonė iš organinių atliekų gamino kompostą, kurio viena sudėtinių dalių – medienos drožlės. Tačiau komposto gamybos savikaina ėmė sparčiai kilti, rinkoje brangstant medienai, kurią imta naudoti biokurui.

Tame pačiame versle besisukančiam S. Tracevičiaus sūnui Domantui, aktyviai besidominčiam pasaulio naujovėmis, tuo metu kilo mintis užsienyje įsigyti tropinių plokščiamusių ir jų lervas panaudoti perdirbant organines atliekas. Tam reikėjo gauti šalies kontroliuojančių institucijų leidimus, patvirtinančius, kad šie, pirmą kartą į Baltijos regioną įvežami vabzdžiai, ateityje netaps invaziniais ir nekels pavojaus natūralioms mūsų ekosistemoms, nes šios musės dauginasi tik sukūrus tropinę aplinką, t. y. esant drėgmei ir 30 laipsnių karščio, o žūva temperatūrai pažemėjus iki 14 laipsnių šilumos. Todėl natūraliai mūsų klimato sąlygomis jos išgyventi negalėtų.

„Iš plokščiamusių lervų galima gauti įvairią naudą. Visų pirma, jos pajėgios maitintis pačiomis įvairiausiomis organinėmis atliekomis – nuo pasibaigusio galiojimo makaronų iki kavos tirščių. Ir tai yra pats ekologiškiausias biologiškai skaidžių atliekų utilizavimo būdas. Maža to – iš pačių lervų išgaunami vertingi, žmogaus ir gyvūnų organizmo lengvai pasisavinami baltymai ir riebalai, kurie gali būti naudojami farmacijos, maisto, grožio pramonėje. Lervų išmatos taip pat turi savo vertę, nes iš jų gali būti gaminamos vertingos dirvožemio trąšos“, – vardija S. Tracevičius, pastebintis, kad dabartiniame žinių apie plokščiamusių panaudojimo galimybes etape verslas vienas realizuoti savo planų neįstengtų, todėl „Insectum“ aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio šalių mokslo institucijomis.

UAB „Insectum“ direktorius Stanislavas Tracevičius

Neutralizuoja toksinus, pasižymi antibakterinėmis savybėmis

Pašnekovas pasakoja, kad pirmąsias plokščiamusių lervas jo vadovaujama įmonė Vokietijoje įsigijo dar prieš septynerius metus. Tačiau iš pradžių vabzdžių dauginimas nevyko taip sklandžiai, kaip tikėtasi. Teko daug eksperimentuoti, įrengti insektoriumą bei jame sukurti ypatingas sąlygas. Plokščiamusės gyvena 7–10 parų visiškai nesimaitindamos, tik iš lervos vystymosi stadijoje sukauptų riebalų gaunamos energijos. Musės tik poruojasi ir deda kiaušinėlius. Iš šių kiaušinėlių vėliau išsirita lervos, turinčios dantukus ir virškinamąjį traktą, kuriame aptinkama įvairių bakterijų, tarp jų – ir gaminančiųjų antibiotikus.

Savo organizmo bakterijomis plokščiamusių lervos geba neutralizuoti toksinus, išsiskiriančius iš yrančių organinių atliekų.Todėl iš lervų pagaminti milteliai, turintys antibakterinių savybių, gali būti naudojami tiek farmacijos pramonėje, tiek tapti sveikatinančiu pašarų papildu gyvuliams, paukščiams, žuvims.

Gamybiniai įmonės „Insectum“ pajėgumai šiandien leistų pagaminti iki 10 t lervų kasdien. Iš 5 kg lervų gaunama 5 kg šio džiovinto produkto. Iš 1 kg džiovintų lervų galima išgauti apie 600 g aukščiausios kokybės baltymų ir 400 g riebalų. Tačiau įmonė šiuo metu dirba tik kelių procentų pajėgumu ir džiovintų bei šaldytų lervų pašarus gamina pramoniniu būdu auginamiems paukščiams, kiaulėms, tvenkinių žuvims bei naminiams gyvūnams. Iš lervų riebalų įmonėje gaminamas aukštos kokybės muilas.

Proveržį prognozuoja per artimiausius 10 metų

S. Tracevičiaus teigimu, šiandien problema yra tai, kad plokščiamusių naudojimą reglamentuojanti EK direktyva gerokai atsilieka nuo bioekonomikos plėtros poreikių, todėl standartizuoti ir sertifikuoti gamybą yra labai sudėtinga. Plokščiamusių lervas draudžiama maitinti gyvūninės kilmės biologinėmis atliekomis, iš pačių lervų pagamintų baltymų priedų neleidžiama įterpti į galvijų racioną, zookompostas, prieš jam patenkant į rinką, privalo būti iškaitintas 70 laipsnių temperatūroje, o tai žymiai padidina jo gamybos kaštus.

„Gera žinia yra tai, kad Europos maisto saugos tarnyba į Naujų maisto produktų sąrašą juodąją plokščiamusę įrašiusi pirmuoju numeriu. Turint omenyje tai, kad EK yra numačiusi rinkoje uždrausti dviejų žmogaus sveikatai kenksmingiausių formų riebalus, tikiu, kad plokščiamusių ir kitų vabzdžių produktų proveržis įvyks per artimiausius 10 metų“, – prognozuoja UAB „Insectum“ vadovas S. Tracevičius.

Skelbiamas negyvenamųjų patalpų nuomos konkursas

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skelbia 103,5 kv. m ploto nuomos konkursą transporto priežiūros, remonto darbams vykdyti inžinerijos srityje, adresu Studentų g. 15D, Akademija, Kauno r. Pradinė mėnesio nuomos kaina – 4,34 Eur be PVM/ kv. m. Nuomos terminas – 2 metai.

Plotą galima apžiūrėti 2022 10 27 d. nuo 9 val. iki 12 val. Konkurso paraiškos registruojamos 2022 11 03 d. nuo 9 val. iki 12 val.

Konkursas vyks 2022 11 04 d. 10.00 val.

Sąlygas ir paraiškos formą galima rasti VDU interneto svetainėje.

Daugiau informacijos apie konkursą teikia Silva Tamošiūnienė, tel. 8 659 51093.

Konkurso sąlygos ir paraiškos forma

VDU Žemės ūkio akademijos tarybos posėdis

Spalio 25 d. (antradienį) 14 val. 217 kab. vyks Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) tarybos posėdis.

Darbotvarkė

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (Tarybos pirmininkė prof. dr. A. Blinstrubienė).

2. 2022 m. priėmimo į studijas Vytauto Didžiojo universitete apžvalga (VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė).

3. Pirmosios pakopos studijų programos „Sumanioji inžinerija“ pavadinimo keitimas ir studijų programos turinio atnaujinimas (prof. dr. R. Bleizgys).

4. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondo nuostatų svarstymas (Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė R. Petlickaitė).

5. Tarybos narių skyrimas (Tarybos pirmininkė prof. dr. A. Blinstrubienė).

6. Kiti klausimai.

Tarybos pirmininkė prof. dr. Aušra Blinstrubienė

VDU darbuotojų gerovės tyrimas: startuoja susitikimai su padaliniais

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenės gerovės, darnos ir įtraukties stiprinimas tapo strateginiais universiteto 2021–2027 m. tikslais ir konkrečiais veiksmais. Tęsiant VDU Psichologijos katedros mokslininkių iniciatyvą tirti universiteto darbuotojų psichologinę gerovę, pradedama aktyvi komunikacija ir susitikimai su VDU padaliniais apie netrukus startuosiantį Darbuotojų gerovės tyrimą‘22.

Dėmesys darbuotojų gerovei

Bendruomenės gerovės ir Lygių galimybių koordinatorės, Viktorija Starkauskienė ir Laura Lapinskė, kviečia akademinių ir neakademinių padalinių bendruomenes į susitikimą darbuotojų gerovės klausimais. Susitikimo metu bus ne tik pristatomas VDU darbuotojų gerovės tyrimas – jo eiga, įrankiai, papildomos naudos ir kiti klausimai, bet kartu siekiama aptarti pokytį ir naujas iniciatyvas po ankstesnių tyrimų.

Atliepiant ankstesnes bendruomenės išryškintas problemas, svarbu pastebėti, kad vidutinis VDU darbuotojų darbo užmokestis trejų metų laikotarpyje (2019–2021 m.) išaugo 198 Eur arba 13,7 proc. Detaliau, akademinio personalo atlyginimai augo 156 Eur (7,9 proc.), kitų darbuotojų – 115 Eur (11,7 proc.). 2021 m. vidutinis darbuotojų atlyginimas, lyginant su 2020 m., padidėjo 8 proc.

Taip pat įsteigtas Profesinių kompetencijų vystymo centras, organizuojantis tiek vidinius, tiek išorinius mokymus universiteto bendruomenei. Išplėstas VDU Psichologijos klinikos, teikiančios šviečiamojo pobūdžio paslaugas ir savipagalbos priemones studentams bei darbuotojams, veiklų spektras. Aktyviai organizuojamas ir vykdomas universiteto bendruomenės psichologinis švietimas. Nuolat gerinamos sąlygos bendruomenės sveikai gyvensenai ir fiziniam aktyvumui. Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė pažymi, kad VDU tapo sveikatą stiprinančių universitetų tinklo nariu. Narystės tikslas – puoselėti holistinę sveikatos stiprinimo sistemą, formuojančią teigiamas sveikatos atžvilgiu darbuotojų nuostatas ir elgesį. Suburtas dėstytojų ambasadorių klubas iniciatyvų ir gerosios patirties dalijimuisi tiek universiteto viduje, tiek išorėje. Viena sėkmingiausių ambasadorių klubo įgyvendintų iniciatyvų – studentų konferencija „Laisvė kurti‘22“.

Siekiant įtraukių ir nediskriminuojančių galimybių visai bendruomenei, parengti ir patvirtinti Negalios politikos ir Lyčių lygybės plano dokumentai. Šiuo metu rengiamas Seksualinio priekabiavimo ir smurto lyties pagrindu prevencijos aprašas. Visais šiais klausimais organizuojami mokymai ir diskusijos bendruomenei.

Darbuotojų gerovės tyrimas’22

Tęsiant Psichologijos katedros mokslininkių iniciatyvą matuoti darbuotojų psichologinę gerovę, universitete nuo lapkričio 2 d. startuos kompleksinis darbuotojų gerovės tyrimas. Šįkart tyrimą organizuoja ir koordinuoja Bendruomenės gerovės ir Lygių galimybių koordinatorės, pasitelkusios inovatyvią, sukurtą ir validuotą mokslo, „UNLOCK tests“ platformą. Kartu su juo pirmą kartą pradedamas vykdyti privalomas psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimas ir tęstinė stebėsena. Tad darbuotojų gerovės tyrimu bus siekiama ne tik įvertinti universiteto darbuotojų pasitenkinimą darbu, įsitraukimą, mikroklimatą ir lojalumą universitetui, bet ir rizikos veiksnius, keliančius stresą darbe.

Kviečiame universiteto bendruomenę aktyviai dalyvauti tiek susitikimuose su koordinatorėmis darbuotojų gerovės klausimais, tiek darbuotojų gerovės tyrime’22, startuosiančiame nuo lapkričio 2 d. Susitikimų vieta ir laikas derinami atskirai su akademinių ir neakademinių padalinių vadovais.

Kviečiame į kūrybines dirbtuves moksleiviams „Tarp meno ir gamtos – kaip gimsta žaliosios erdvės“

Visus šalies 9-12 kl. moksleivius kviečiame dalyvauti unikaliame renginyje – kūrybinėse dirbtuvėse „Tarp meno ir gamtos – kaip gimsta žaliosios erdvės“, kurios vyks lapkričio 4 d. 11-15 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA).

Ar vaikščiodamas parke ar skvere pagalvoji, jog visa tai suprojektavo žmogus? Miestų žaliojo rūbo formavimas yra ne tik įdomus kūrybinis procesas, bet ir labai svarbus elementas ekosistemoms bei mūsų sveikatai. Kūrybinių dirbtuvių metu įsijausime į kraštovaizdžio dizainerio kasdienybę – iškėlę klausimą, kokioje aplinkoje mums gera gyventi, suprojektuosime savo svajonių žaliąją erdvę.

Kūrybines dirbtuves ves studijų programos Kraštovaizdžio dizainas ketvirto kurso studentės Gabrielė Černiauskaitė ir Tanita Šalomskaitė.

Esu Gabrielė Černiauskaitė, kraštovaizdžio dizaino studentė. Gamta ir kūryba nuo mažens buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis, todėl labai džiaugiuosi, kad šioje studijų programoje jau ketvirtus metus galiu gilinti žinias ne tik paskaitų metu, bet ir vykdama į įvairias praktikas, kartu su dėstytojais stebėdama įgyvendinamus projektus visoje Lietuvoje bei dalyvaudama respublikiniame „Išmaniojo miesto“ konkurse. Taip pat dirbu floristikos srityje, kur kiekvieną dieną tobulinu kompozicinius gebėjimus, reikalingus kūrybai. Labai nekantrauju sukauptomis žiniomis bei idėjomis apsikeisti ir su jaunaisiais kūrėjais!

Studijuodama Kraštovaizdžio dizainą pasigražinau savo sodybą, sudalyvavau konkurse, įsidarbinau medelyne–apželdinimo įmonėje. Pasodinau daugybę augalų, klojau vejas, daug bendravau su klientais, taigi su jumis pasidalinsiu ne tik žiniomis, sukauptomis studijų metu, bet ir praktine patirtimi dirbant apželdinimo srityje.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA iki spalio 26 d.

Data: Lapkričio 4 d. (penktadienis)
Laikas: 11.00-15.00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijoje (Studentų g. 11-348, Akademija, Kauno r.)

Skelbiami ERASMUS+ dėstymo ir mokymosi vizitų konkursai

Tarptautinių ryšių departamentas kviečia universiteto akademinio ir neakademinio personalo darbuotojus pasinaudoti galimybe vykti ERASMUS+ dėstymo bei mokymosi vizitams mokslo ir studijų institucijose (MSI) šalyse partnerėse¹.

Daugiau informacijos apie ERASMUS+ vizitus galima rasti VDU Tarptautinių ryšių departamento interneto svetainėje.

Darbuotojus, norinčius dalyvauti konkurse, kviečiame iki 2022 m. lapkričio 10 d. TRD pateikti užpildytą ir tiesioginio vadovo pasirašytą paraiškos formą: lietuvių k. arba anglų k.

Pastaba: Konkursui galima pateikti ne daugiau kaip 1 paraišką, joje nurodant ne daugiau kaip 2 šalis / universitetus prioriteto tvarka. Pateikus daugiau nei 1 paraišką, jos nebus vertinamos.

Paraiškas, skenuotas su parašais pdf formatu ir tą patį dokumentą doc / docx formatu siųskite el. paštu: erasmus@vdu.lt

Atrankoje dėstymo vizitams pirmenybė teikiama (atrankos kriterijai):

kandidatams, kurie VDU dėsto anglų ar kita užsienio kalba;
vizitams, kurių metu (pa)rengiama nauja mokomoji medžiaga / bendri dalykai ar programos;
vizitams, kurių metu sustiprinami ir išplečiami akademinių padalinių ryšiai bei (pa)rengiami būsimo bendradarbiavimo projektai;
kandidatams, kurie atstovauja padalinius, kurie aktyviau (lyginant su kitų atrankos dalyvių) dalyvauja „Erasmus+“ mainų programoje (paskutinių 2 metų akademinio padalinio mobilumo duomenys);
kandidatams, kurių dėstymo sritis VDU atitinka ERASMUS+ Tarpinstitucinėje bendradarbiavimo sutartyje nurodytą dėstymo sritį;
vizitams, kurių metu suplanuota dėstymo trukmė per savaitę yra didesnė už minimalius ERASMUS+ reikalavimus, t. y. daugiau nei 8 valandos;
kandidatams, dalyvaujantiems ERASMUS+ dėstymo vizitų programoje pirmą ar mažiau kartų (lyginant su kitais kandidatais) per pastaruosius 3 metus;
kandidatams, kurie turi preliminarų susitarimą su priimančios MSI atstovu.

Atrankoje mokymosi vizitams pirmenybė teikiama (atrankos kriterijai):

kandidatams, dalyvaujantiems ERASMUS+ programoje pirmą kartą arba mažiau kartų (lyginant su kitais kandidatais) per pastaruosius 3 metus;
kandidatams, turintiems didesnį darbo stažą VDU;
vizitams, kurių metu sustiprinami ir išplečiami padalinių ryšiai bei (pa)rengiami būsimo bendradarbiavimo projektai;
kandidatams, aktyviai prisidedantiems prie jų padalinių / universiteto tarptautiškumo (studentų / darbuotojų mainų organizavimas, bendrų tarptautinių programų rengimas, programų ar dalykų užsienio kalba rengimas, tarptautinių projektų rengimas ir pan.);
kandidatams, kurių vizitų metu ugdomi pedagoginiai ir / ar mokymo programų sudarymo įgūdžiai;
kandidatams, kurie turi preliminarų susitarimą su priimančios MSI atstovu.

Atrinktiems darbuotojams skiriama:

Dotacija

180 Eur / dieną

Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki šalies partnerės MSI vietos (miesto)²

100-499 km – 180,00 EUR;

500-1999 km – 275,00 EUR;

2000-2999 km – 360,00 EUR;

3000-3999 km – 530,00 EUR;

4000-7999 km – 820,00 EUR;

virš 8000 km – nuo 1500,00 EUR

Daugiau informacijos

Daugiau informacijos teirautis galite ir susisiekus su programos koordinatoriais Tarptautinių ryšių departamente:

¹Šalys partnerės: Vakarų Balkanų šalys, Rytų partnerystės šalys, Rusijos Federacija, Pietų Viduržemio šalys, Azijos šalys, Centrinės Azijos šalys, Lotynų Amerikos šalys, Afrikos, Karibų, Ramiojo vandenyno ir kitos šalys.

² Remiantis Europos Komisijos atstumų skaičiuokle