VDU ŽŪA įgyvendinamas renginių komunikacijos priemonių projektas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) įgyvendina projektą „Komunikacijos priemonių, skirtų didinti visuomenės informuotumą apie KPP ir jos aktyvesnį įsitraukimą į kaimo plėtros procesus, įgyvendinimas“ Nr. PLKT-KK-22-1-01055-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.

Projekto tikslas – įgyvendinti komunikacijos priemones, skirtas informuoti plačiąją visuomenę ir galimus paramos gavėjus apie KPP paramos galimybes inovatyviems projektams, prisidedantiems prie kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimo ir motyvuoti pareiškėjus įgyvendinti aukštą pridėtinę vertę kuriančius projektus, kuriais diegiami aplinką tausojantys sprendimai. Numatytų renginių metu vyks KPP gerosios patirties sklaida (diskusija, pristatymas, analizė, parama, pasinaudojimo galimybės ir kt.). Projektu siekiama parengti komunikacijos priemonių kompleksą, kuris padėtų pristatyti visuomenei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo gerąją patirtį, pasidalinti rezultatais ir pagrindinėmis problemomis, kurios trukdo pasiekti geresnių rezultatų ir išsiaiškinti, kaip šios problemos galėtų būti įveikiamos, numatyti jų sprendimo būdus.

Rengiant projektą buvo pasirinktos pagrindinės sritys, kurios šiandien visuomenėje reikalauja išskirtinio dėmesio: 1) kaimo gyvybingumas; 2) maisto gamyba ir perdirbimas; 3) aplinkosauga ir tvarumas.

Įgyvendinant projektą numatoma suorganizuoti tris teminius renginius ir vieną „Atviro ūkio“ renginį penkiuose rajonuose, kurių metu dalyvaus 300 suinteresuotųjų žmonių.

Projektą numatoma įgyvendinti iki 2024 m. birželio 27 d.

Projektą koordinuoja VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras.

Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

www.vdu.lt, www.zum.lt

Žemės ūkis Lietuvoje keičiasi: kokių sričių specialistų šiuo metu aktyviai dairosi įmonės?

„Klysta tie, kurie žemės ūkį vis dar įsivaizduoja kaip vien tik rankų darbu paremtą verslo šaką“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Ir iš tiesų, šiuolaikinės agrosektoriuje naudojamos technologijos nė iš tolo nebeprimena prieš kelias dešimtis metų naudotos technikos. Evoliucionuojant šiai ūkio šakai, natūraliai kinta ir aukštas kompetencijas turinčių specialistų poreikis.

Pokyčiai žemės ūkyje

Šiai dienai agrosektorius išgyvena kardinalią transformaciją – pokyčiai pastebimi visose srityse: technologijų, verslo ir net mokslo. Tiek Vakarų šalyse, tiek Lietuvoje žemės ūkis sparčiai modernizuojamas ir skaitmenizuojamas, jame vis daugiau darbų atlieka robotai, dronai, automatinė technika, žemę dirbanti be tiesioginės žmogaus pagalbos, sėjanti ar ravinti laukus. Skaičiuojama, kad vos po kelių metų apie 80 proc. visų pramoninių dronų bus naudojami būtent žemės ūkyje.

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. dr. A. Miceikienės, sparčiai tobulėja ne tik technika, bet ir ja gaminami produktai, procesai tampa inovatyvesni, o didžiausias dėmesys yra skiriamas gamtai draugiškoms technologijoms bei ekologijai.

„Šiai dienai be išimties visi žemės ūkio sektoriai privalo prisitaikyti prie Europos žaliojo kurso strategijos. Tai reiškia, kad procesai žemės ūkyje turi būti perorganizuoti taip, kad kardinaliai mažėtų žala aplinkai. Puiku yra tai, kad didelė dalis Lietuvos agroverslų, bendradarbiaudami su mokslininkais, jau dabar yra gerokai pažengę ir vykdo bei įgyvendina šiuos reikalavimus kur kas geriau nei daugelis kitų Europos šalių“, – teigia prof. dr. A. Miceikienė.

Vis tik jau dabar ateities technologijas taikantiems Lietuvos žemės ūkio subjektams, norintiems ir toliau neužleisti lyderių pozicijų, reikalingi aukštas ir tarpdisciplinines kompetencijas turintys specialistai. „Agrosektoriui nuolat reikia ne tik aukštos kvalifikacijos robotikos, skaitmenizacijos specialistų, inžinierių ar technologų, bet ir verslo specialistų, t. y. žmonių, kurie geba kurti darbo vietas, taip pat specialistų, galinčių užimti labai nišines pozicijas. Pavyzdžiui, pakavimo medžiagų iš žemės ūkio atliekų gamintojų, ekologiškų medicinos priemonių kūrėjų, laukinės gamtos atkūrėjų“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Specialistų kalvė

VDU Žemės ūkio akademija – vieta, kurioje vykdomos įvairios bioekonomikos verslo ir viešojo sektoriaus studijų ir su žemės ūkiu susijusios programos. Kaip pasakoja prof. dr. A. Miceikienė, VDU Žemės ūkio akademijoje siūlomų studijų populiarumas kiekvienais metais auga, o šiais metais stojančiųjų į magistrantūros studijas sulaukta žymiai daugiau nei universitetas gali pasiūlyti valstybės finansuojamų vietų.

„Šiuo metu sparčiai populiarėja žemės ūkio, vandens ir žemės inžinerijos studijos, o vienos populiariausių visoje Lietuvoje yra agronomijos, apskaitos ir finansų bei logistikos studijos. Šios studijos sulaukia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio studentų susidomėjimo, nes yra vykdomos tiek lietuvių, tiek ir anglų kalbomis. Topines pozicijas užima ir mūsų naujos tarpkryptinės studijų programos. Viena jų – Sumanioji inžinerija, apjungianti ir informatikos, ir inžinerijos kompetencijas. Šiais metais pradėjome vykdyti ir visiškai naują, vos keliuose Europos universitetuose užregistruotą programą – Bioekonomikos verslo vadyba, kuri apjungia technologijų ir vadybos žinias“, – pasakoja pašnekovė. Unikali programa – Kraštovaizdžio dizainas, ruošianti kūrybingus, inovatyvius specialistus įvairiems aplinkos projektavimo ir tvarkymo projektams.

Didelį dėmesį VDU Žemės ūkio akademija skiria ir aplinkosaugos specialistų ruošimui. Viena populiariausių šios srities studijų programų – Taikomoji ekologija, padedanti spręsti tokias globalias problemas kaip klimato kaita ir CO₂ emisijų mažinimas, skatinanti ekologinį ūkininkavimą, ekologinių verslų kūrimą. Ne mažesnį susidomėjimą ir puikias ateities perspektyvas siūlo ir studijų programa Maisto kokybė ir sauga, kurioje ruošiami technologai, gebantys kurti ateities maisto produktus, taikyti beatliekines technologijas.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad šiai dienai Lietuvai itin aktuali studijų programa Miškininkystė, mat šios srities specialistų poreikis ateityje tik augs. Vadovaujantis Europos žaliuoju kursu, ekologinės pusiausvyros atkūrimas yra prioritetų sąrašo viršuje. VDU Žemės ūkio akademijoje netrūksta ir klasikinių studijų programų, o viena populiariausių ir vienintelė tokia Lietuvoje, apjungianti apskaitos ir finansų žinias – Apskaita ir finansai.

Patogios studijų formos

VDU Žemės ūkio akademija studijų programas siūlo trimis formomis: studentai gali rinktis dienines, nuotolines ir mišrias nuotolines ištęstines studijas. Dieninių studijų metu studentai visą laiką mokosi Akademijoje bei turi visas galimybes atlikti praktikas įvairiose verslo įmonėse ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „Laboratoriniai ir praktiniai darbai yra atliekami įmonėse, todėl studentai nuolat susipažįsta su pačiomis naujausiomis technologijomis, kurios yra taikomos žemės ūkyje. Studentai taip pat gali pretenduoti į verslo stipendijas, kurių dydžiai svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Puikius rezultatus studentai rodo ir nuotolinių bei mišrių nuotolinių ištęstinių studijų metu, kuomet dėl darbo grafiko ar kitų aplinkybių skirti visos dienos vien tik studijoms negali. „Nuotolinės studijos puikiai įgyvendinamos tokiose programose kaip Apskaita ir finansai, Logistika ir prekyba. Visus darbus studentai atlieka per nuotolį ir tik apie 10 proc. mokymosi proceso vyksta atvykus į universitetą. Na, o studentams, kurie neturi galimybių studijoms skirti visos darbo dienos, siūlome mišrias nuotolines ištęstines studijas, kurios vykta dirbantiems palankiu metu, naudojant šiuolaikiškas mokymosi nuotoliu priemones. Tokią studijų formą dažniausiai renkasi norintys persikvalifikuoti arba įgyti papildomą kvalifikaciją savo darbo vietoje“, – sako pašnekovė.

Mokslo ir studijų sinergija

Be įvairių šiuolaikiniam žemės ūkio sektoriui aktualių studijų programų, VDU Žemės ūkio akademija vykdo ir mokslinius tyrimus, susijusius su bioekonomikos vystymu. Akademijoje veikia daugiau nei dvidešimt modernių mokslinių laboratorijų ir 3 moksliniai centrai, kuriuose yra naudojama pažangiausia laboratorinė įranga.

„Turime europinio lygio laboratorijas, kurios palieka įspūdį iš užsienio atvykusiems kolegoms. Šiose laboratorijose pagrindinės mokslo kryptys yra bioekonomika, nagrinėjanti darnų bioekonomikos vystymąsi, biosistemų inžineriją, tyrinėjanti augalų ir gyvūnų ekologinį potencialą ir tvarią miškininkystę, biomasės inžineriją, dirbanti su atsinaujinančiais energijos ištekliais, bei agro, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“, – pasakoja Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius doc. dr. Rytis Skominas.

Dėl laboratorijų pažangumo, VDU Žemės ūkio akademija kasmet sulaukia ne vieno kvietimo bendradarbiauti tarptautiniuose moksliniuose projektuose, kurių metu Lietuvos mokslininkai atlieka svarbius tyrimus, kuria ir įgyvendina technologijas, padedančias spręsti įvairias globalines problemas.

„Žinoma, įdomiausi yra tarptautiniai projektai, kuriuose dalyvauja akademijos mokslininkai, pavyzdžiui „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas Europos maisto grandinėse“, „Hidroenergijos sprendimai besivystančioms šalims“, „Dirvožemio tyrimai ir inovatyvūs sprendimai miškams“, „Žiedinė ekonomika Centrinėms ir Rytų Europos šalims“. Visi jie – programos „Horizontas 2020“ dalis ir yra glaudžiai susiję su Europos žaliojo kurso strategija“, – pasakoja doc. dr. R. Skominas.

Šiuolaikiškose VDU Žemės ūkio akademijos laboratorijose dirba ne tik pripažinti mokslininkai, bet ir Akademijos studentai, kurie į mokslinius tyrimus yra įtraukiami įvairiomis formomis. „Studentai, rengdami savo baigiamuosius darbus, turi galimybę dirbti mokslinėse laboratorijose. Be to, VDU Žemės ūkio akademijos studentai įsitraukia į Lietuvos mokslo tarybos finansuojamus projektus, kurių paskirtis skatinti studentus dalyvauti aktyvioje mokslinėje veikloje ir kelti mokslinę kompetenciją. Dalyvavimas projektinėse veiklos gabiausiems studentams garantuoja galimybę dirbti kartu su mokslininkais sprendžiant aktualias problemas. Gana aktyviai mokslinėse veiklose dalyvauja doktorantūros studijoms besiruošiantys studentai, jie savo mokslinius pasiekimus pristato mokslinėse konferencijose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – pasakoja Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius.

Doc. dr. R. Skomino teigimu, darbas su mokslininkais studentams ypatingai naudingas, o agroverslo įmonės džiaugiasi, kad darbo rinką papildo žmonės, žinantys ne vien tik vadovėlines tiesas, bet ir suprantantys kaip realiai vyksta įvairūs procesai. „Dažniausiai įvairūs moksliniai pasiekimai yra pritaikomi versle. Tad jei studentas yra dirbęs su naujausia laboratorine įranga, sprendęs aktualias problemas, nuėjęs dirbti į žemės ūkio sektorių jis jau būna pasiruošęs bei susipažinęs su naujovėmis ir adaptacija jam yra kur kas lengvesnė“, – teigia doc. dr. R. Skominas.

VDU ŽŪA pirmu pasirinkimu: agrosektorius – puiki terpė mokytis ir tobulėti

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija – erdvė mylintiems gamtą ir technologijas. Akademiją kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos, perspektyvios profesinės ateities. Studijas VDU Žemės ūkio akademijoje renkasi motyvuoti, savo ateitimi tikintys jaunuoliai. Ypatingai didžiuojamės tais, kurie turėjo siekį pirmu numeriu studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje, sėkmingai pasiekė savo tikslą ir šiandien yra Akademijos bendruomenės dalimi.

Gabrielė Grybaitė, bakalauro studijų programos Maisto kokybė ir sauga studentė, būtent šią programą rinkosi pirmu prioritetu. Gabrielė pasidalino, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje ir kokios jos mintys dabar – esant studente.

– Kada pradėjai domėtis studijuojama sritimi?
– Maisto kokybe domėtis pradėjau gana anksti, gyvenimas visuomet sukosi apie maistą, jo gaminimą ir maisto kelią iki stalo. Žemės ūkiu pradėjau domėtis vėlesnėse klasėse. Tai pasirodė vietoje nestovinti ir naujovių kupina sritis, būtent todėl atrodė, kad studijos VDU Žemės ūkio akademijoje galėtų būti puikus pasirinkimas.
– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?
– Apie studijų galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje sužinojau tada, kai ieškojau, kokį kelią pasirinkti – naršiau internete, dalyvavau įvairiose studijų mugėse.
– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?
– Paskatino būtent tai, kad VDU Žemės ūkio akademija – vienintelė vieta Lietuvoje, kur studijos yra orientuotos į agrosektorių – sritį, kurioje gausu inovacijų. Ši sritis – puiki terpė mokytis ir tobulėti.
– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje pildant prašymą studijuoti buvo pasirinkimas pirmu numeriu?
– Taip, studijų programa Maisto kokybė ir sauga buvo mano pasirinkimas numeris vienas.
– Labiausiai nustebinę dalykai studijų metu?
– Labiausiai nustebino dėstytojų geranoriškumas, noras suprasti studentą ir siekis palaikyti draugišką ryšį. Malonų įspūdį paliko ir kitų studentų, Akademijos administracijos draugiškumas. Taip pat nustebino Akademijos siūlomos įvairios galimybės – nuo studijų užsienio universitetuose pagal „Erasmus+“ programą iki įvairių organizacijų pasirinkimų sąrašo.
– Ką pasakytum abiturientui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?
–Geriausias patarimas, kurį galiu duoti abiturientui – rinktis tai, kas įdomiausia pačiam ir neklausyti kitų nuomonės. Jeigu dirbsi mylimą darbą, nedirbsi nei dienos!

Gabrielė mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja:
Facebook
Instagram

Vasaros mokyklos kurse „Mano pirmas Startuolis 2022“ studentai kūrė verslo planus

Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros profesorius dr. Jan Žukovskis antrus metus iš eilės organizavo vasaros mokyklos kursą „Mano pirmas Startuolis“ (My first Start-Up).

Šis kursas buvo viena iš Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojų iniciatyvų, kuriomis siekiama pritraukti užsienio partnerius bendradarbiauti ir dalintis studijų organizavimo patirtimi verslo vystymo srityje. Kurso tikslas buvo supažindinti studentus su verslo plano ir biudžeto rengimo metodika bei padėti jiems parengti savo planą pagal jų pačių suformuluotą verslo idėją.

Šiemet, kaip ir pernai, kursas buvo vedamas nuotoliniu būdu. Vasaros mokyklos kurse dalyvavo 16 studentų iš įvairių užsienio universitetų: septyni studentai iš Varšuvos gyvybės mokslų universiteto (SGGW, Lenkija), keturi iš Polėsijos Nacionalinio universiteto (Ukraina), du iš Silesijos universiteto Katovicose (Lenkija), po vieną iš Čestochovos technologijų universiteto (Lenkija) bei WSB universiteto (Lenkija). Šiemet prie dalyvių taip pat prisijungė lietuvis Domas Grigaliūnas, studijavęs Mančesterio universitete (Anglija), kuris pateikė labai praktišką ir inovatyvią verslo idėją „Elektroninis treneris“.

Tokie kursai dalyviams suteikia puikią galimybę užmegzti naudingas pažintis, pasidalinti įvairiomis idėjomis, tobulinti savo pristatymo gebėjimus anglų kalba. Pirmieji studentų atsiliepimai apie kursą buvo teigiami, o jų darbai buvo labai praktiški bei, tikėtina, turės tęstinumą organizuojant jau realų verslą ateityje.

Pažymėtini įdomiausi ir pažangiausi projektai: „Prekyba ekologinė žemės ūkio produkcija“ (aut. Marta Zielińska), „Gamyba ir prekyba šaldytais produktais“ (aut. Jakub Jurczak, Maciej Sobota), „Žvakių iš sojos gamyba“ (aut. Anita Bazyluk, Diana Dąbek). Vienas iš geriausių darbų buvo projektas „Vegetariškas ir veganiškas restoranas“ (aut. Angelika Buchta, Jakub Czyżewski). Du darbai buvo susieti su psichologinėmis konsultacijomis (aut. Natalia Radomska, Michał Celmer), įskaitant nukentėjusius kare Ukrainoje (aut. Olha Zaharchuk, Yaroslava Fischuk). Ukrainiečiai studentai Oleksandr Zarichnyi ir Vladyslav Khrapko parengė darbą apie prekybą laikrodžiais, o Oliwia Ślusarczyk ir Anna Strzelczyk pristatė projektą apie ekologinės informacijos kaupimo bei paieškos sistemą Green coach.

Kursų organizatoriai dėkingi užsienio universitetų parterių atstovams už pagalbą pritraukiant studentus bei dalyvaujant baigiamajame darbų pristatyme. Ypatinga padėka skiriama Varšuvos gyvybės mokslų universiteto profesoriams – prof. Iwonai Pomianek, prof. Joannai Rakowskai bei prof. Dariuszui Gozdowski – kurie atsiuntė didžiausią būrį kurso klausytojų. Organizatoriai taip pat dėkingi Polėsijos Nacionalinio Universiteto dėstytojai doc. dr. Mariiai Plotnikovai ir universiteto rektoriui prof. Olegui Skydanui, kurie studentus pakvietė sudalyvauti šiuose tarptautinės vasaros mokyklos kursuose. Padėka taip pat skiriama Čestochovos technologijų universiteto ir WSB universiteto dėstytojai dr. Paulai Pyplacz bei Žmogiškųjų išteklių valdymo studijų programų vadovei iš Silezijos universiteto Katovicose prof. Dorotai Chudy-Hyski. Šios mokslininkės jau antrus metus iš eilės į šį vasaros mokyklos kursą siunčia pažangiausius studentus.

VDU ŽŪA prof. dr. J. Žukovskis tikisi, kad kitais metais kursas galės vykti ne tik nuotoliniu būdu, bet ir su dalyviais susitinkant Lietuvoje.

Prof. dr. Jan Žukovskis

VDU Žemės ūkio akademija

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė: tvarus ir modernus žemės ūkis – nuo jo priklauso pasaulio ateitis

Pasaulyje augantis maisto poreikis, klimato kaitos iššūkiai, Europos žaliasis susitarimas bei sunkiai prognozuojama geopolitinės situacijos raida agrosektoriui kelia daug naujų atsakingų uždavinių. Todėl akivaizdu, kad inovacijoms vienas imliausių sektorių privalo dar sparčiau modernizuotis ir transformuotis. Tai atveria naujas galimybes Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkams, vis dažniau besitelkiantiems į nacionalines ir tarptautines tarpdisciplinines tyrėjų komandas, skatina bendradarbiavimą su verslu, drauge ieškant žemės ūkio produkcijos gamybą efektyvinančių sprendimų, bei inspiruoja studijų proceso tobulinimą rengiant specialistus ateities žemės ūkiui. Apie iššūkius žemės ūkyje ir universiteto sprendimus – interviu su VDU Žemės ūkio akademijos kanclere prof. dr. Astrida Miceikiene.

– Kokią žemės ūkio ateitį matote iš mokslininkės pozicijos?

– Žemės ūkio vystymosi tendencija šiandien turi vienintelę teisingą kryptį: nuo industrinio žemės ūkio link bioekonomikos. Agroverslas turi prisiimti iššūkį orientuotis į tvarią, atsinaujinančiais biologiniais ištekliais paremtą gamybą ir tų išteklių bei jų atliekų srautų perdirbimą į aukštą pridėtinę vertę turinčius produktus. Ateities žemės ūkis remsis pagrindiniais tvarios bioekonomikos strategijos ramsčiais. Tai – investicijos į bioekonomikos srities mokslo tyrimus, inovacijas ir įgūdžius, bioekonomikos sektoriaus plėtra ir konkurencingumo didinimas, tvarus pirminės gamybos intensyvinimas, atliekų perdirbimas į pridėtinę vertę turinčius produktus, efektyvus politinio lygmens koordinavimas.

– Kaip prie to gali prisidėti VDU Žemės ūkio akademija ir jos mokslininkai?

– Ar žemės ūkyje esame pasirengę technologinių inovacijų šuoliui, ar turime pakankamai žinių ir kompetencijų suvaldyti šiems procesams, ar gebėsime pasinaudoti naujų technologijų galimybėmis bei į kokias kompetencijas turime investuoti jau šiandien? Į visus šiuos klausimus galime atsakyti tik veikdami drauge – mokslininkai, žemės ūkio verslininkai, valdžios institucijos. Kartu galime suformuoti tikrąjį modernaus, inovatyvaus, naujausiais mokslo pasiekimais besiremiančio žemės ūkio verslo, kaip pagrindo kitiems verslams, įvaizdį. Ši sinergija leidžia įgyvendinti žemės ūkio misiją ir žemės ūkio mokslo misiją kurti ir skleisti mokslo žinias, nuoširdžiai siekti, kad kiekvienas žmogus turėtų pakankamai sveiko ir saugaus maisto bei visavertę gyvenamąją aplinką. Tik dirbdami visi kartu galime išugdyti agroverslo lyderius ir jų gebėjimą kurti, dalytis žiniomis, veržlumu ir troškimu nuolat tobulėti. Kurdami bei skleisdami biologines, inžinerines, socialines technologijas ir inovacijas, žemės miškų ir vandens išteklių darnaus naudojimo bei plėtros pažangiausias žinias ir patirtį sukursime ateities žemės ūkį.

– Kokios inovacijos ar atradimai pastaruoju metu buvo sukurti arba yra kuriami VDU Žemės ūkio akademijoje siekiant tvarumo žemės ūkyje?

– Svarbiausios mokslinių tyrimų, vykdomų VDU Žemės ūkio akademijoje, kryptys yra susijusios su žemės ūkio tvarumu, klimato kaitos problemų sprendimu, tradicinio žemės ūkio transformacija į tvarius bioekonomikos verslus. VDU Žemės ūkio akademijoje vykdomi tyrimai aprėpia žemės ūkio, maisto, miškininkystės sektorių, taip pat regionų vystymo problematiką. Pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama dirvožemio kaip svarbiausio žemdirbių instrumento tyrimams, precizinio ūkininkavimo technologijai, tausojančiai aplinką bei taupančiai resursus. Mokslininkai analizuoja robotų, dronų, jutiklių panaudojimo galimybes, įgyvendinami projektai, padedantys tikslingiau naudoti augalų apsaugos priemones bei trąšas, netgi yra įrengtas vėjo tunelis, kuriame atliekami eksperimentai, siekiant sumažinti riziką purškiamiems chemikalams patekti į aplinką. Taip pat aiškinamasi, kaip naudojant išmaniąsias technologijas sumažinti grūdinių kultūrų užterštumą mikotoksinais, kuriami nauji maisto produktai ir pašarai, modeliuojami inovatyvūs produktų pardavimų kanalai, vykdoma miškų genetinės kilmės kontrolė, kuriamas giminystės ryšių tinklas tarp Europos miškų ir parkų pagal jų DNR genotipus, atliekamas istorinės medienos dirbinių kilmės identifikavimas. Be to, plėtojami tyrimai, susiję su dirbtinio intelekto taikymu agrosektoriuje, ieškoma naujų verslo modelių, su kuo mažesnėmis investicijomis padedančių sukurti kuo didesnę pridėtinę vertę. Šiais metais, dirbdami komandoje su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kolegomis, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai atskleidė, kad bulvių stiebagumbiai spalvotu minkštimu gali padėti kovoje su skrandžio vėžiu. Tai tik nedidelė dalis vykdomų mokslinių tyrimų tvarumo srityje.

– Su kokiais iššūkiais susiduria žemės ūkis pasaulyje?

– Artimoje ateityje žemės ūkio laukia labai atsakingi uždaviniai. Skaičiuojama, kad apie 800 mln. planetos gyventojų šiuo metu kenčia dėl kritinio maisto trūkumo. Taikant įprastą žemės ūkio verslo scenarijų, 8 proc. žmonių, t. y. apie 650 mln., neturės jo pakankamai ir 2030 m.

Ne mažiau aktuali pasaulio problema – vandens stoka. Jeigu prognozės dėl gyventojų skaičiaus didėjimo pasitvirtins, vandens suvartojimas išaugs dvigubai. Tai sumažintų vandens, reikalingo augalininkystei ir gyvulininkystei, prieinamumą. Tokios tendencijos didžiausia grėsme virstų Šiaurės Afrikos šalims, Indijai, Kinijai, kai kuriems Europos regionams. Išsaugoti vandens išteklius, priešingai nei kalbant apie maisto trūkumą, pasak mokslininkų, kur kas labiau padės ne novatoriški sprendimai ir technologinės inovacijos, bet elementarus kasdienis taupymas. Apskaičiuota – jeigu besivystančios šalys investuotų į geresnę vandens išteklių apsaugą, o turtingųjų pasaulio regionų gyventojai protingai apribotų vandens vartojimą, sutaupytas vanduo galėtų būti sėkmingai panaudojamas agrosektoriuje. Tačiau didžiausias viltis mokslininkai sieja su inovacijomis maisto pramonėje ir žemės ūkyje.

– Kokios inovacijos agro sektoriuje galėtų padėti išspręsti šias problemas?

– Naujų verslo modelių, inovatyvių technologijų diegimas maisto pramonėje ir žemės ūkyje būtini jau dabar, jeigu nenorime, kad ateinančio laikotarpio iššūkiai taptų pasaulio socialine ir politine problema. Ekspertai neabejoja, kad informacinių technologijų, skaitmenizacijos procesų įtaka žemės ūkio verslo sėkmei šiuo metu yra ir ateityje bus viena svarbiausių. Žemės ūkio įmonės, diegiančios išmaniąsias technologijas, gali gerokai padidinti savo konkurencingumą. Pritaikius efektyvesnes skaitmenines sistemas bei kitas novatoriškas technologijas galima sutrumpinti operacijų atlikimo laiką, užtikrinti geresnę kokybę, pritraukti daugiau vartotojų ir greičiau pasiekti naujas rinkas.

Mokslininkai išskiria bent keletą ketvirtosios pramonės revoliucijos tendencijų, nulemsiančių agroverslo pažangą. Viena jų – daiktų internetas ir jutiklių naudojimas. Informacijos rinkimas naudojantis daiktų internetu, t. y. jutikliais, mašinomis ir dronais, gebančiais pateikti informaciją realiu laiku, vėliau saugomą ir apdorojamą debesyse, leidžia padidinti žemės ūkio verslo efektyvumą, pavyzdžiui, sumažinti darbo sąnaudas, stebėti orus ir pasirengti nepalankiems jų periodams, trikdantiems gamybos procesus, stebėti ligų ir kenkėjų plitimą ir kt. Jutikliai, strategiškai išdėstyti apie laukus, kartu su vaizdo atpažinimo technologijomis šiandien jau suteikia galimybę ūkininkams apžiūrėti savo pasėlius iš bet kurios pasaulio vietos. Dronai, sukuriantys 3D vaizdą, vis plačiau naudojami norint įvertinti dirvožemio kokybę, analizuojant ir planuojant augalų sėjos ir sodinimo technologijas. Šie aparatai naudojami purškiant pasėlius taip, kad cheminės medžiagos nepatektų į požeminius vandenis. Naujausi moksliniai tyrimai atskleidė, kad dronai gali paspartinti purškimo greitį 5 kartus, palyginti su tradicinėmis technologijomis.

Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad robotų naudojimas žemės ūkyje reikšmingai didina gyvulių produktyvumą ir augalų derlių. Purškimo, ravėjimo robotai gali sumažinti agrocheminių medžiagų naudojimo kiekius iki 90 proc. Siekiant aptikti ir pašalinti piktžoles visiškai nedalyvaujant žmogui, robotikos technologijų kūrimu žemės ūkyje užsiimančios kompanijos eksperimentuoja su lazeriais ir fotoaparatais. Kuriami augalus persodinantys robotai, tradiciniams metodams suteikiantys naują efektyvumo lygį. Taip pat praktiškai išbandoma vaisių skynimo, riešutų derliaus nuėmimo automatika.

Dirbtinio intelekto naudojimas didina žemės ūkio verslininkų galimybes valdyti ūkius išmaniosiomis programomis, įdiegtomis tiesiog telefone. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto naudojimas išmaniuosiuose fotoaparatuose, sumontuotuose ūkiuose, leidžia identifikuoti kiekvieną gyvulį ir nustatyti, ar jis sveikas, ar pakankamai ėda.

VDU Žemės ūkio akademija suklupusių per abitūrą, bet savo ateitį siejančių su agrosektoriumi, už durų nepaliks

Jau po kelių dienų paaiškės priimtųjų į šalies aukštąsias mokyklas sąrašai. Deja, prasti šių metų brandos egzaminų rezultatai (matematikos egzamino neišlaikė net 35 proc. dvyliktokų) galimybę rugsėjį pradėti planuotas studijas atima iš ne vieno abituriento. Kryžkelėje atsidūrė ir per vėlai susirūpinę, kad siekiant patekti į norimą studijų programą, reikia būti išlaikius tam tikrą konkretų egzaminą, kuris nebuvo pasirinktas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) šioje situacijoje turi išskirtinę žinią: motyvuotų, ateityje veiklai agrosektoriuje rimtai nusiteikusių žmonių, kuriems iki konkursinio balo trūksta nedidelės jo dalies, ši aukštoji mokykla jau pernai nepaliko už durų. Nepaliks ir šiemet. Agroverslas, kuriame reikia ir reikės vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių kurti, diegti ir kontroliuoti inovacijas, yra įsteigęs šalyje unikalų VDU Žemės ūkio akademijos absolventų klubo „ŽŪA alumni“ labdaros ir paramos fondą „Pagalba regionų jaunimo studijoms“, kuris padeda atverti kelią į studijas, suteikiant galimybę mokytis parengiamosiose studijose, su dėstytojų pagalba ruoštis valstybiniams brandos egzaminams, po metų juos perlaikius tapti pilnaverčiu VDU ŽŪA studentu ir, įskaitant klausytojo statusu jau išklausytus studijų dalykus, tęsti studijas antrame kurse.

Sulaukę palaikymo sėkmingai keliauja užsibrėžtų tikslų link

Zarasiškis Martynas Visockas – vienas tų jaunų žmonių, kuriam iki svajonės išsipildymo praėjusiais metais pritrūko nedidelės konkursinio balo dalies patekti į norimą studijų programą VDU Žemės ūkio akademijoje. Tačiau Martynas pasinaudojo fondo parama, tapo parengiamųjų studijų programos dalyviu ir šį birželį sėkmingai išlaikė valstybinį fizikos brandos egzaminą. Kadangi išklausyti įvadiniai bakalauro studijų programos dalykai jam taip pat buvo įskaityti, vaikinas šį rudenį studijuos VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija antrajame kurse.

„Augau nuolat sukiodamasis greta žemės ūkio technikos senelio ūkyje ir tai man labai patiko. Kaip būsimas mechanikas netgi jaučiausi sukaupęs nemažai praktinės patirties, todėl vienintelė studijų programa, kurią nurodžiau prašyme priimti į studijas buvo Žemės ūkio mechanikos inžinerija VDU Žemės ūkio akademijoje. Kai paaiškėjo, kad nuo sėkmės mane skiria vos 0,04 konkursinio balo, buvo išties labai apmaudu. Jaučiausi sutrikęs ir tiesiog nežinojau, ką daryti toliau. „ŽŪA alumni“ labdaros ir paramos fondo finansuojama parengiamųjų studijų programa tuo metu suteikė man naują galimybę ir naują kvėpavimą“, – patekimo į VDU Žemės ūkio akademiją aplinkybes komentuoja M. Visockas.

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto būsimam antrakursiui Rimgaudui Gudeliui praėjusieji metai buvo praturtinti reikšmingais gyvenimo įvykiais: pavasarį greta brandos egzaminų vaikinas Švenčionių rajone teisiškai įregistravo ūkį bei pradėjo ūkininkauti senelio dovanotoje žemėje. Paskelbus brandos egzaminų rezultatų paaiškėjo, kad į svajotą studijų programą Agronomija R. Gudelis nepatenka, tačiau kelias tapti šios studijų programos studentu visgi yra. Metus pasimokęs parengiamųjų studijų programoje Rimgaudas ką tik sėkmingai išlaikė biologijos ir anglų kalbos brandos egzaminus. Kadangi jis taip pat išklausė ir visus pirmakursiams dėstomus dalykus, rudenį vaikinas mokslus tęs antrame studijų programos Agronomija kurse. R. Gudelis neabejoja, kad siekiant vystyti pažangų ir tvarų ūkį, kuriame būtų auginami ir perspektyvūs mėsiniai galvijai, žinių reikės tikrai daug.

Ateities žemės ūkiui – perspektyvus išsilavinimas

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebi, kad naujausių mokslo žinių, gebėjimų ir kompetencijų žemės ūkyje ir jį aptarnaujančiuose versluose tikrai reikės vis daugiau, nes pastarąjį dešimtmetį tai – vienas sparčiausiai modernėjančių sektorių pasaulyje ir Lietuvoje. Šį progresą skatina augantis maisto poreikis, sunkiai prognozuojama geopolitinės situacijos raida, klimato kaitos iššūkiai, Europos žaliojo susitarimo tikslai. „Agrosektorius jau šiuo metu yra vienas labiausiai skaitmenizuotų, palyginti su kitais sektoriais. Prognozuojama, jog per ateinančius 10 metų robotai, dronai, kitos technologinės inovacijos taps neatsiejama kiekvieno modernaus ūkio arba modernios žemės ūkio įmonės dalimi. Inžinieriai, agronomai, netgi tokie ateities specialistai kaip laukinės gamtos atkūrėjai (angl. rewilder) bus tie, kurie turėdami skaitmenizacijos, informatikos, žemės ūkio technologijų žinių kurs agroverslą“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

VDU Žemės ūkio akademijoje kryptingai einama šiuo keliu – studentai ugdomi aprėpiant žemės, miškų, vandens išteklių, inžinerijos, verslo ir vadybos sritis, nes visos jos glaudžiai susijusios su strateginiu valstybės siekiu vystyti bioekonomiką – atsinaujinančiais biologiniais ištekliais grindžiamą ekonomikos šaką. VDU Žemės ūkio akademija, būdama plačios aprėpties VDU dalimi, suteikia galimybę mokytis ir daugiau nei 30-ies užsienio kalbų. Studentai taip pat turi galimybę pasinaudoti išskirtine gretutinių studijų galimybe, nes VDU gretutinės studijos suteikia laisvę projektuoti savo kompetencijų rinkinį pagal asmeninius studentų poreikius. Studijuodami pasirinktą pagrindinę studijų programą, studentai gali rinktis ir bet kurią kitą gretutinę studijų programą, kurią baigus išduodamas gretutinių studijų sertifikatas. Toks dviejų studijų sričių derinys atveria dar platesnes karjeros perspektyvas.

Atsižvelgiant į tai, kad VDU Žemės ūkio akademijos absolventai yra labai paklausūs darbo rinkoje, studijų metais jie skatinami viešojo sektoriaus ir verslo įmonių įsteigtomis stipendijomis, kurių suma gali būti ir triženklė. Šiais metais Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos jau numačiusios skirti 60 stipendijų su žemės ir miškų ūkio sektoriumi susijusių studijų programų studentams. Solidžią paramą gerai besimokantiesiems teikia ir verslo įmonės, buvę akademijos absolventai, Lietuvos žemės ūkiui nusipelniusių asmenų įpėdiniai.

VDU Žemės ūkio akademijos studentai, naudodamiesi „Erasmus+“ programos galimybėmis, vyksta į įvairios trukmės studijas, praktikas, o dėstytojai kelia kvalifikaciją dėstymo ir mokymosi vizituose užsienio universitetuose. Pastaraisiais metais pagal „Erasmus+“ programą studentai rinkosi Čekijos gyvybės mokslų universitetą, Graikijos Viduržemio jūros universitetą, Estijos gyvybės mokslų universitetą, Padovos universitetą Italijoje, Algarvės ir Lusofonos universitetus Portugalijoje.

Gilias tradicijas turinčios Akademijos alumnai jaunąja karta neabejoja

VDU Žemės ūkio akademija šalyje nuolat minima kaip lyderė, išlaikanti ypač glaudų ryšį su savo absolventais, Akademijos veikloje aktyviai dalyvaujančiu absolventų klubu „ŽŪA alumni“. Praėjusių metų pavasarį šis klubas įsteigė labdaros ir paramos fondą „Pagalba regionų jaunimo studijoms“, skirtą sudaryti finansines galimybes motyvuotam regionų jaunimui studijuoti žemės ūkiui aktualiose pirmosios pakopos studijų programose.

Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas VDU Žemės ūkio akademijos profesorius Zenonas Dabkevičius teigia remiantis fondo idėją, nes žemės ūkis sparčiai keičiasi ir modernėja, čia diegiamos sumanios ir skaitmeninės technologijos, didelis dėmesys skiriamas žaliajai ekonomikai, todėl planuojant dirbti žemės ūkio sektoriuje labai svarbus universitetinis išsilavinimas, naujos žinios ir gebėjimas jas tinkamai pritaikyti. „Darbo patirtis universitete rodo, kad turint motyvacijos ir ambicijų regionų jaunimas gali kompensuoti mokykloje kartais kiek mažiau įgytų žinių, o jų ankstyva pažintis su kaimo aplinka ir žemės ūkio gamyba leidžia studijose įgytas žinias sėkmingai panaudoti moderniam ūkininkavimui, verslo kūrimui ir kaimo plėtrai“, – teigia akademikas.

Parengiamųjų studijų programa – nuo išvykų į agroverslo įmones iki profesionalios pagalbos rengiantis brandos egzaminams

„Jau antri metai turime galimybę įgyvendinti išskirtinę parengiamųjų studijų programą. Ji skirta asmenims, kurie savo ateitį ir karjerą motyvuotai sieja su agrosektoriumi, tačiau dar nėra pasirengę stoti į universitetines studijas, nes nepasiekia minimalaus valstybės nustatyto konkursinio balo. Parama studijų kainai kompensuoti skiriama iš agroverslo įsteigto fondo“, – pagalbos regionų abiturientams, pasiryžusiems savo ateitį susieti su veikla agrosektoriuje, mechanizmą komentuoja VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės pavaduotoja prof. dr. Aušra Blinstrubienė.

Profesorė atkreipia dėmesį, kad parengiamųjų studijų metu asmenims suteikiama galimybė pradėti studijuoti įvadinius pasirinktos VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programos dalykus, geriau susipažinti su universitetu, agrosektoriumi. Programos dalyviai, padedami kompetentingų dėstytojų, rengiasi brandos egzaminams, reikalingiems įstoti į VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro laipsnį suteikiančias studijas.

„Galimybių ir būdų mokytis VDU Žemės ūkio akademijoje šiandien gali rasti kiekvienas – tiek abiturientas, tiek brandaus amžiaus asmuo. Svarbiausia, kad žmogus turėtų tikslą ir ryžto tobulėti bei prisidėti prie agrosektoriaus progreso“, – jungtis prie VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenės ragina kanclerės pavaduotoja prof. dr. A. Blinstrubienė.

Parengiamųjų studijų programą sudaro įvadiniai ir pažintiniai pasirinktos studijų programos dalykai, edukacinės išvykos į lyderiaujančias šalies agroverslo įmones bei mokyklinės programos dalykų kursai, padedantys pasirengti biologijos, matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos brandos egzaminams. Kursų dalyviams suteikiama galimybė gyventi Europos mastu unikalaus VDU Žemės ūkio akademijos studijų miestelio studentų bendrabutyje.

Programos metu išklausyti pasirinktos studijų programos dalykai yra įskaitomi – įstojus į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas, todėl pakartotinai šių dalykų studijuoti nereikia, o studijos tęsiamos antrame kurse.

Norintieji mokytis parengiamųjų studijų programoje iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. turi užpildyti ir pateikti motyvacinę anketą. Pasikonsultuoti kviečiama individualiai kreipiantis į VDU Žemės ūkio akademijos studijų administravimo koordinatorę dr. Rasą Čingienę tel. +370 682 22 874, el. paštas rasa.cingiene@vdu.lt. Daugiau informacijos apie parengiamąsias studijas VDU Žemės ūkio akademijos tinklapyje.

Taikomoji ekologija – inovatyvių sprendimų kūrėjams

Visam pasauliui, taip pat ir Lietuvai patiriant klimato kaitos pasekmes, aplinkosauginiams iššūkiams įveikti ypatingai reikalingi kvalifikuoti ir pokyčius inicijuoti pasirengę ekologijos specialistai, suprantantys sudėtingus aplinkoje vykstančius procesus, galintys ir gebantys spręsti ekologines problemas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų programos Taikomoji ekologija absolventai turi itin plačias karjeros galimybes, atveriančias duris į svarbiausius sprendimus priimančias institucijas ir suteikiančias drąsos patiems inicijuoti pokyčius, kurti inovatyvius produktus. Bakalauro studijų programos Taikomoji ekologija absolventai – pasaulio gelbėtojai, pasitelkiantys jau sukurtas technologijas, gautas žinias naujų sprendimų ir inovacijų kūrimui, jų populiarinimui ir visuomenės švietimui, kad klimato kaitą mažinančios ir švelninančios idėjos neliktų tik idėjiniame lygmenyje.

Klimato kaitos iššūkiai – galimybė susitelkti pozityviems pokyčiams

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros docentė dr. Daiva Šileikienė atkreipia dėmesį, kad klimato kaita ir jos padariniai palies visus – jau dabar matome pokyčius ir jų įtaką kiekvieno gyvenime, nes klimato kaita yra didžiausias šio amžiaus iššūkis visam pasauliui. Klimato kaitos pasekmės matomos žemės ūkio, turizmo, energetikos sektoriuose, nyksta biologinė įvairovė, vis dažnesni miškų gaisrai, pastebima žala visuomenės sveikatai. Iššūkių kasmet vis daugiau, jų įveikimui reikia kvalifikuotų specialistų, kurie kurtų klimato kaitos procesus padedančias švelninti inovacijas, siūlytų sprendimus, kaip palengvinti verslų ir visuomenės adaptaciją prie neišvengiamų pokyčių.

„Taikomoji ekologija – studijos apie klimato kaitos procesų švelninimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos. Visa Europa įtraukiama į aplinkosauginių problemų sprendimą ir Žaliojo kurso įgyvendinimą. Taikomosios ekologijos studijos siekia apimti Žaliojo kurso iškeliamas problemas. Nors didžioji VDU Žemės ūkio akademijos mokslinių tyrimų dalis apima žemės ūkio sektorių ir kokias technologijas galime taikyti šioje srityje, jauniems specialistams siūlome savo žiniomis prisidėti prie klimato kaitos švelninimo galimybių susijusiuose transporto ir energetikos sektoriuose. Aplinkos ir ekologijos katedros mokslininkai jau septynis dešimtmečius stebi klimato pokyčius ir labai aiškiai matyti, kad paskutiniai du dešimtmečiai pilni ekstremalių situacijų klimate, žemės ūkyje, žmonių darbo ir gyvenimo sąlygose“, – į neišvengiamus pokyčius atkreipia dėmesį doc. dr. D. Šileikienė.

Anot mokslininkės, kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie klimato kaitos švelninimo savo iniciatyvomis, teisėkūros principais – inicijuodami ir palaikydami naujų teisės aktų siūlymus, ieškodami geriausios praktikos pavyzdžių Europoje. „Europa lyderiauja aplinkosaugos srityje, galima rasti inovatyvių sprendimų pavyzdžių, kaip praktiškai įrengti ir apželdinti namus, sodinti gyvatvores, įrengti apsaugas ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Nereikia laukti iniciatyvos iš valdžios institucijų, kiekvienas žmogus, pradėdamas nuo savęs, gali kurti ar prisidėti prie jau esamų iniciatyvų“, – mintimis dalijasi doc. dr. D. Šileikienė ir pastebi, kad socialinės atsakomybės skiepijimas ir jos perteikimas kitiems yra pats pažangiausias būdas.

Anot mokslininkės, gerosios praktikos pavyzdžiais galima įkvėpti žmones gyventi kitaip ir tai būtina daryti jau dabar, nes nieko nekeičiant laukia dar daugiau iššūkių galinčios sukelti klimato kaitos pasekmės. „Tvarus ekonomikos pažangos skatinimas ir žmonių asmeninio gyvenimo tvarumo vystymas – ateities kryptis. Kiekvienas turime savęs paklausti, ar gyvenime mums tikrai tiek daug visko reikia, turime protingai sugyventi su gamta. Jungtinės Tautos teigia, kad esant dabartiniam klimato kaitos tempui išnykimas gresia milijonui augalų ir gyvūnų rūšių gamtiškai turtingiausiose vietovėse visame pasaulyje. Prognozuojama, kad iki 2100 m. gali išnykti apie 90 proc. šiandien likusių Šveicarijos Alpių ledynų. Europos Komisija skelbia informaciją, kad iš Europos Sąjungoje esančių 10 tūkstančių augalų rūšių 3 tūkstančiai pripažintos nykstančiomis, iš jų dešimtadaliui gresia išnykimas. Drugių populiacija per paskutinius du dešimtmečius sumažėjo 60 procentų, problemų kyla ir bitėms. Manau, kad negalima gamtos išnaudoti tik imant ir nieko negrąžinant. Ekologinio pėdsako skaičiavimas turėtų būti mūsų kasdienis darbas. Tos informacijos priėmimas ir įveiklinimas savo asmeniniame gyvenime gali daug pakeisti“, – pastebi doc. dr. D. Šileikienė ir atkreipia dėmesį, kad studijų programa Taikomoji ekologija įpareigoja mąstyti plačiau – siekti mažinti neigiamą poveikį aplinkai visose srityse.

Inovatyvi idėja ir jos įgyvendinimas – gyvūnų ir žmonių gyvybių išsaugojimui

Aplinkosaugos ekspertas, dirbantis poveikio aplinkai tyrimų srityje, UAB „Ekostruktūra“ bendrasavininkas Darius Pratašius, džiaugiasi įgytu išsilavinimu, įdiegtomis vertybėmis ir po studijų atsivėrusiomis karjeros galimybėmis. „Baigęs studijų programą Taikomoji ekologija kasdien naudoju studijų metu įgytas žinias. Plačios aplinkosaugos srities žinios absolventams atveria daug galimybių, studentai gali rinktis artimą darbą, kur jie imlesni. Mane dar studijuojant domino programinės įrangos galimybių išnaudojimas, Geografinė informacinė sistema (GIS), triukšmo, oro ir vandens kokybės vertinimas, stimuliacijos. Pradėjau darbą kaip GIS inžinierius, vėliau dirbau aplinkosaugos įmonėje, po septynių metų tapau aplinkosaugos vadovu, direktoriumi ir galiausiai su kolege įkūrėme savo įmonę“, – apie sėkmingą karjeros pradžią ir tolygų augimą kalba D. Pratašius.

Aplinkosaugos srities ekspertas, dirbdamas su poveikio aplinkai vertinimu, atkreipė dėmesį į aktualią problemą – autoįvykius, kurių metu dėl susidūrimų su automobiliais nukenčia gyvūnai ir žmonės. „Siekdami sumažinti nelaimingų autoįvykių keliuose skaičių sukūrėme inovatyvią priemonę, perspėjančią vairuotojus apie netoli kelio esantį gyvūną. Viskas prasidėjo nuo galimybių studijos, kokios priemonės taikomos pasaulyje ir Lietuvoje. Pastebėjome, kad siekiant išvengti gyvūnų ir automobilių susidūrimų kuriamos gyvūnus atbaidančios sistemos, bet jos nėra efektyvios. Kilo mintis, kad reikėtų eiti kitu keliu – ieškoti būdų, kaip vairuotojus informuoti apie netoliese esančius gyvūnus. Dabar šiam tikslui naudojami kelio ženklai, tačiau dalis vairuotojų prie jų pripratę ir ignoruoja. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pasitelkė šiuolaikines technologijas – termovizorine kamera fiksuojami gyvūnai, juos aptikus perduodamas signalas ir perspėjama švieslentėse, tačiau ši sistema taip pat nėra tobula, nes pravažiavęs švieslentę vairuotojas nėra informuojamas. Kilo idėja sukurti tokius daviklius, kurie būtų montuoti ant kiekvieno kas 50 metrų išdėstyto signalinio stulpelio. Montuojamos išmaniosios kepurės, kurios infraraudonųjų spindulių pagalba fiksuoja šiltus organizmus ir juos aptikus pradeda mirksėti – taip vairuotojai tamsiuoju paros metu informuojami, kad reikėtų būti ypatingai budriems – mažinti greitį ir atsargiau pravažiuoti pavojingą ruožą“, – apie inovatyvią, gyvybes galinčią išsaugoti idėją pasakoja D. Pratašius ir pastebi, kad kuriant priemonę buvo naudingos studijų metu įgytos žinios ir įdiegtos vertybės, suformuotas ekologinis mąstymas.

Pratašius inovatyvios idėjos įgyvendinimui įkūrė dar vieną įmonę – MB „Dok inovacija“ ir džiaugiasi sėkmingu startu bei sulaukiamu palaikymu. Idėjos aktualumą įrodo su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, sukurtas produktas pastebėtas ir tarptautinėje parodoje – sulauktas dėmesys ir pripažinimas džiugina ir skatina toliau dirbti.

Būsimi specialistai – laukiami pokyčių iniciatoriai

VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. D. Šileikienė pastebi, esant daugiau taikomosios ekologijos žinių turinčių specialistų, bus lengviau keisti visuomenės požiūrį į aplinkosaugą ir vartojimą, vis daugiau žmonių pereis prie tvaraus gyvenimo būdo „Visuomenės brandumo požymis – siekis gyventi taip, kad būtų geriau patiems ir gamtai, susidraugavimas su gamta turi eiti per asmeninių patirčių perteikimą ir ugdymą, švietimą, mokslinius tyrimus, informacijos pateikimą. Nuolat kalbama apie ekologines problemas, klimato kaitą, Europoje šis aplinkosauginis požiūris į ekologines problemas ir klimato kaitos švelninimą labai aktyvus ir pozityvus. Europos komisija skiria labai daug finansų, juos reikia įsisavinti sąmoningai, kad gyvenimas taptų tvaresnis, kad žemės ūkyje, pramonėje, transporto sektoriuje įgyvendintume pokyčius, tada mūsų aplinka taps kokybiškesnė, mažiau sirgsime. Europoje kasmet fiksuojama 50 tūkstančių žmonių mirčių dėl oro taršos. Tai – be galo dideli skaičiai, kuriuos galima sumažinti gerinant oro kokybę, mažinant taršą. Keisdami savo įpročius ne tik padedame gamtai, bet ir geriname savo pačių gyvenimo kokybę“, – apie iššūkius, kuriems sprendimus kurs ir įgyvendins studijų programos Taikomoji ekologija absolventai, kalba doc. dr. D. Šileikienė.

Šios studijų programos absolventė Simona Pošiūnaitė įsitikinusi, kad studijų metu įsisavintos žinios apie biologinę įvairovę ir jos gyvenamąją aplinką, įgytas supratimas apie gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką tarpusavyje gali sušvelninti ir padėti prisitaikyti prie globalinio atšilimo sukeltų problemų. „Klimato kaitos sukelti padariniai, pavyzdžiui, kritulių kiekio pasikeitimas, potvynių bei sausrų intensyvėjimas, karščio bangos, prastėjanti vandens kokybė, nykstanti rūšių įvairovė, mažėjantis pasėlių derlius ir kiti veikia visus gyvosios ir negyvosios gamtos komponentus, taip pat ir žmonių sveikatą, todėl būtent šiuo metu ypač reikalingi kvalifikuoti ekologai, suprantantys sudėtingus aplinkos procesus, gebantys parengti klimato kaitos švelninimo priemones, mokantys spręsti įvairias ekologines problemas. Aukšta studijų kokybė bei profesionalūs dėstytojai VDU Žemės ūkio akademijoje paruošia stiprius ir kompetentingus taikomosios ekologijos specialistus“, – mintimis dalinasi programos absolventė S. Pošiūnaitė.

Studijų programa Taikomoji ekologija– mylintiems gamtą

Studijų programos Taikomoji ekologija absolventė Eva Kareivaitė nuo vaikystės jaučia meilę gamtai. Tai ją paskatino rinktis studijas, kurios atveria dar daugiau galimybių prisidėti prie tvarios gamtos kūrimo, puoselėjimo ir išsaugojimo. „Studijuojant paskutiniame kurse nusišypsojo sėkmė – atlikau apmokamą pusės metų trukmės praktiką aplinkosaugos srityje tarptautinėje įmonėje „Hollister Lietuva“, po praktikos gavau darbo sutarties kontraktą, likau aplinkosaugos srityje, džiaugiuosi galimybe dirbti tarptautinėje kompanijoje ir prisidėti prie aplinkosauginių problemų sprendimo. Studijų metu įgijau ne tik aplinkotyros žinių, kurias naudoju atliekant savo kasdienias funkcijas, bet ir išmokau sistemiškai vertinti situaciją, priimti greitus sprendimus ir spręsti iškilusias problemas“, – apie studijų metu įgytas kompetencijas ir sėkmingą karjeros startą mintimis dalinasi studijų programos Taikomoji ekologija absolventė E. Kareivaitė.

Plačios žinios – galimybė patiems rinktis karjeros kryptį

Studijų programos Taikomoji ekologija absolventai turi išskirtinai plačias įsidarbinimo ir karjeros galimybes – gali dirbti valstybės, mokslo ir studijų institucijose, švietimo įstaigose, aukštųjų technologijų ir inovacijų, pramonės, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei gamybos įmonėse, analizės, analitikos, sertifikavimo, akreditacijos ir kitose taikomosios ekologijos žinių reikalaujančiose srityse, įgyvendinti aplinkosauginius, klimato kaitos valdymo projektus, gebės patys kurti aplinkosaugos verslą, gilinti žinias magistrantūros studijose.

VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. D. Šileikienė pastebi, kad studijų programos Taikomoji ekologija absolventai dabar labai paklausūs visose sferose, o tokių specialistų poreikis ateityje vis labiau augs. Būsima darboviete gali tapti Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos departamentas ir jo padaliniai, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, savivaldybės, įmonių aplinkos apsaugos skyriai. Programos absolventai steigia savo įmones, kuria inovatyvius produktus ir prisideda prie klimato kaitos ir jos padarinių švelninimo.

Prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje, vyks iki liepos 25 d. 12 val. Stojantieji gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.

Agroverslas ir VDU ŽŪA žengia į mokyklas: siekia keisti įsisenėjusį stereotipą apie žemės ūkį

Žemės ūkio sektoriui ir jį aptarnaujantiems agroverslams iškelti labai atsakingi uždaviniai – aprūpinti maisto produktais Lietuvos gyventojus bei plėsti eksporto rinkas, įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus, plėtoti atsinaujinančiais biologiniais ištekliais grindžiamą ekonomikos šaką – bioekonomiką. Tai skatina sektorių dar sparčiau eiti modernizacijos, skaitmenizacijos keliu, ieškoti bei diegti vis inovatyvesnes technologijas. Dėl šios priežasties ateityje neabejotinai reikės vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, kurių jau šiuo metu sektoriuje gyvybiškai stinga. Paradoksalu, kad šalies žemės ūkį, pastarąjį dešimtmetį padariusį stulbinantį modernizacijos šuolį, puikiai vertina tarptautiniai ekspertai ir Vakarų šalių partneriai, tačiau Lietuvos visuomenė jį stereotipiškai tebetapatina su purvinais auliniais ir sunkiu fiziniu darbu. Tai jaunus žmones dažnai atgraso nuo planų savo karjeros kelią susieti su veikla agrosektoriuje. Grupė šalies agroverslo įmonių drauge su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) ėmėsi iniciatyvos šį stereotipą keisti gyvai susitinkant su aukštesniųjų klasių moksleiviais ir pedagogais. Pavasarį startavęs projektas „Mokslas+Verslas. Drąsiai ateičiai“ sėkmingai keliavo į įvairias šalies ugdymo įstaigas, kur apie agrosektoriaus pažangą ir neribotas galimybes kalbėta su šimtais moksleivių.

Moksleivių nepasiekia reali informacija

Kooperatyvo „Agroaves group“ laboratorijos vedėjos vyr. technologės Skaidros Kordušienės pastebėjimu, belieka apgailestauti, kad informacinis laukas apie žemės ūkį šiandien apsiriboja pristatomais derliumi besiskundžiančiais ūkininkais ir mažų ekologinių ūkelių šeimininkais – uogų augintojais ar sūrininkais.

„Labai gaila, kad žiniasklaidoje mažai informacijos apie realius žemės ūkio pasiekimus, naujas gamyklas, inovatyvius sprendimus. Lietuvoje mes tikrai turime kuo didžiuotis. Moksleiviai nustemba apie visa tai išgirdę. Paaiškėja, kad žemės ūkio krypties specialybės daug įdomesnės, nei jie įsivaizdavo. Moksleivius žavi, kad šios specialybės tokios dinamiškos ir galima pasirinkti labai įvairų darbo pobūdį. Tik pokalbių metu moksleiviai suvokia, kokios didelės galimybės žemės ūkyje jų laukia pasirinkus agrosektoriui aktualias studijų programas“, – teigia S. Kordušienė.

„Agrokoncerno“ įmonių grupės administracijos ir personalo direktorė Rasa Šakauskienė taip pat pastebi, kad dauguma jaunuolių nė nepagalvoja savo ateitį susieti su žemės ūkiu vien todėl, kad jiems trūksta informacijos. „Mūsų tikslas – akivaizdžiais faktais iliustruoti, kad tai vienas moderniausių, šiuolaikiškiausių, aktyviausiai robotus diegiančių verslų. Jaunuoliams rodome, kad mūsų darbo įrankiai yra planšetės, kompiuteriai, dronai. Manyčiau, kad šį aiškinamąjį darbą reikėtų pradėti netgi ne mokyklose, o ikimokyklinio ugdymo įstaigose“, – teigia R. Šakauskienė, pastebinti, kad šalies agroverslo įmonės šiuo atveju yra ne rinkos konkurentės, o socialinės partnerės, turinčios bendrą tikslą – ugdyti sau pamainą.

„Deja, susitikimų su moksleiviais metu pasirašant bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią būsimas studentas taptų mūsų įmonės darbuotoju, neretai tenka išgirsti, kad moksleivis matematikos pamokose gauna ne pačius aukščiausius pažymius.. Ir tai didžiulė regionų jaunimo problema. Agroverslo tikslas – į šiuolaikinį žemės ūkį pritraukti ir gerai besimokančius miestų gimnazistus“, – teigia R. Šakauskienė.

Argumentų amplitudė – nuo ekologijos iki kosmonautikos

„Agroverslas neretai ironizuoja, kad vaikų vadovėliuose daugiau kalbama apie kosmonautiką negu apie savą žemės ūkį, nors esame gilias agrarines tradicijas turinti valstybė. Iš tiesų pedagogams tereikia sujungti vieną jungtį, atkreipiant moksleivių dėmesį, kad šiuolaikiniame žemės ūkyje kosmoso tiek daug kaip niekur kitur, kad palydoviniu ryšiu šiandien valdoma technika, renkami sėkmingam ūkio valdymui reikalingi duomenys, o ūkininkas, naudodamasis atitinkamomis programomis savo veiklą koordinuoja išmaniajame įrenginyje net neišeidamas iš patalpų“, – teigia AB „East West Agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas, komentuodamas priežastis, skatinančias agroverslo atstovus vykti į mokyklas. Pasak pašnekovo, jaunimas niekada nelieka abejingas įdomioms asmeninėms istorijoms, kuriomis dalijasi ir pats G. Kvietkauskas – agroverslo įmonės įkūrėjas yra studijavęs statybos inžineriją, lituanistiką, kol galiausiai visi keliai atvedė į žemės ūkį, suteikiantį itin plačias savirealizacijos galimybes. „Svarbiausia – jaunuolį sudominti ir motyvuoti. Savo kelią jis gali pradėti nuo profesinės mokyklos, pakopa po pakopos keliaudamas iki magistrantūros ar netgi doktorantūros studijų“, – agrosektoriaus specialistų ugdymo modelį siūlo G. Kvietkauskas.

AB „AUGA group“ Personalo departamento direktorė Viktorija Gružauskienė atkreipia dėmesį ir į dar vieną „dedamąją“, kuri tarp jaunų žmonių didina žemės ūkio patrauklumą. Pašnekovės pastebėjimu, šiais laikais jaunimas yra aktyvus ir nori prisidėti prie pasaulyje vykstančių pokyčių mažinant klimato kaitą, skatinant ekologišką gyvenimo būdą. Veikla žemės ūkyje šiuo atveju yra efektyviausias instrumentas idėjoms įgyvendinti.

„Jaunuoliams išsiplečia akys, kai jie išgirsta, kad Lietuvos įmonė „AUGA group“ pristatė pirmąjį technologinių projektų rezultatą – hibridinį biometanu ir elektra varomą traktorių „AUGA M1“, skirtą profesionaliam naudojimui. Jis padės tvariau atlikti žemės ūkio darbus, nenaudojant iškastinio kuro“, – susitikimų su moksleiviais momentus komentuoja V. Gružauskienė.

Opiausia agroverslo problema – specialistų trūkumas

UAB „DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorės Dianos Tatarūnaitės-Zubenienės nuomone, nėra teisinga Lietuvą globalioje erdvėje pozicionuoti vien kaip lazerių ir aukštųjų technologijų šalį, nes yra nemažai ir kitų sričių, pasiekusių aukštų rezultatų. Žemės ūkis – viena jų. „Diskutuodami su moksleiviais prieiname prie vieningos išvados, kad darbas agrosektoriuje nėra lengvas, tačiau jis dinamiškas, įdomus, žmogus taip pat sėkmingai gali tapti ir mokslų daktaru, ir tarptautinės korporacijos vadovu. Jaunuoliams svarbu pasakyti ir tai, kad atlyginimai agroversle vieni didžiausių, o ekonominiai praradimai krizių laikotarpiu – vieni mažiausių“, – teigia pašnekovė, pastebinti, kad UAB „DOJUS agro“ moksleivių edukacijai nuolat skiria daug dėmesio, įmonėje jaunimui organizuojamos ekskursijos, kurių metu galima „pavairuoti“ techniką, stebėti specialistų darbą, sužinoti kokiu būdu teikiamos nuotolinės aptarnavimo paslaugos.

AB „Lytagra“ Personalo skyriaus vadovės Daivos Launikonienės teigimu, kvalifikuotų specialistų trūkumas – viena opiausių šalies agroverslo įmonių problemų. Įmonėse laukiami praktiškai visų VDU Žemės ūkio akademijos programų absolventai. „Labai svarbu, kad į žemės ūkio sektorių ateitų motyvuoti žmonės. Akademinių reikalavimų kartelė tokiems jaunuoliams iš pradžių galėtų būti ir šiek tiek žemesnė. Sėkmės istorijos rodo, kad patekę į universitetą motyvuoti jaunuoliai ne tik sėkmingai pasiveja, bet ir pralenkia bendramokslius“, – pastebi D. Launikonienė.

„Dalyvaudami bendrame agroverslo įmonių ir VDU Žemės ūkio akademijos projekte „Mokslas+verslas. Drąsiai ateičiai“ moksleiviams ne tik atskleidžiame universiteto ir žemės ūkio verslo partnerystės svarbą, bet ir tai, kaip svarbu išlaikyti ryšį su gimtuoju regionu. Todėl visų pirma įmonės atstovai stengiasi apsilankyti tose mokyklos, kurias patys yra baigę. Jaunimui pasakojame apie šiuolaikines žemės ūkio profesijas, studijų, praktikos ir įsidarbinimo galimybes įgijus diplomą. Smagu matyti, kad žemės ūkio perspektyvos moksleivius stebina ir jiems kelia naujų minčių. Tokių susitikimų su agroverslo ir žemės ūkio mokslo atstovais moksleiviams reikia kuo daugiau“, – teigia UAB „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis.

Projekto formatu sužavėtos mokyklos tikisi tęstinumo

Kalbintų Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Rūtos Gadeckienės ir Raseinių r. Ariogalos gimnazijos biologijos mokytojos Jūratės Klimienės nuomone, moksleivių susitikimų su verslo atstovais iš tiesų turėtų būti kuo daugiau.

Pasak pedagogių, informacija apie studijų programas lankstinuke ar internete yra viena, o gyvas pabendravimas su agroverslo atstovais, kurie jaunimui suprantama leksika atkleidžia žemės ūkio perspektyvas bei motyvuoja galimybėmis gauti tikslines stipendijas, visai kas kita. Šio edukacinio projekto formatu sužavėti ir moksleiviai, ir pedagogai. Todėl ateinančiais mokslo metais mokyklose bus laukiama jo tęstinumo.

Projekto ,,Mokslas+Verslas. Drąsiai ateičiai“ koordinatorės – marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė ir marketingo vadybininkė Dėja Bubinaitė – pastebi, kad VDU Žemės ūkio akademijos stiprybė – glaudus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, o agroverslo įmonės, dažnai vadovaujamos buvusių akademijos absolventų, yra vienos aktyviausių partnerių. Ši mokslo ir verslo partnerystė kuria sinergijos efektą daugelyje sričių – atliekant mokslo tyrimus, tobulinant studijų procesą, motyvuojant esamus bei potencialius studentus ir šiuo atveju – gerinant bendrąjį šalies agrosektoriaus įvaizdį.

VDU ŽŪA pirmu pasirinkimu: jaučiu poreikį tobulinti žinias apie žemės ūkį

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) – erdvė mylintiems gamtą ir technologijas. Akademiją kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos, perspektyvios profesinės ateities. Studijas VDU Žemės ūkio akademijoje renkasi motyvuoti, savo ateitimi tikintys jaunuoliai. Ypatingai didžiuojamės tais, kurie turėjo siekį pirmu numeriu studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje, sėkmingai pasiekė savo tikslą ir šiandien yra Akademijos bendruomenės dalimi.

Artem Veselov, bakalauro studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerijos studentas, būtent šią programą rinkosi pirmu prioritetu. Tikslą pasiekti padėjo didelis noras ir valstybinių brandos egzaminų rezultatuose įrašyti 100 balų. Artem pasidalino, kas lėmė jo pasirinkimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje ir kokios jo mintys dabar – esant studentu.

– Kada pradėjai domėtis studijuojama sritimi?
– Susidomėjimas šia sritimi atėjo mokykloje, kai per vasaros atostogas dirbdavau tėvų ūkyje.
– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?
– Informaciją apie studijų galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje radau internete, apie Akademiją taip pat nemažai sužinojau ir iš tėčio pasakojimų.
– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?
– Kiekvienais metais vis daugiau dirbu ūkyje, kažkada reikės jį perimti, todėl jaučiu poreikį tobulinti žinias šioje srityje.
– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje pildant prašymą studijuoti buvo
pasirinkimas pirmu numeriu?
– Taip, studijų programa Žemės ūkio mechanikos inžinerija buvo mano pirmasis ir vienintelis pasirinkimas.
– Labiausiai nustebinę dalykai studijų metu?
– Labiausiai patiko fizikos laboratoriniai darbai, taip pat įspūdį paliko laboratorijos ir profesionalūs, žiniomis ir patirtimi su studentais besidalinantys dėstytojai.
– Ką pasakytum abiturientui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?
– Abiturientui patarčiau pasidomėti įvairiomis studijų galimybėmis ir tada savo pasirinkimą aptarti su tėvais ir pažįstamais – gal jie padės apsispręsti. Tačiau svarbiausia pasirinkti tai, kas labiausiai domina.

Artem mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su juo:
Facebook

Bioekonomika – ateities kryptis: mokslas darniam vystymuisi. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas

Dar spartesnis žemės ūkio modernizavimas ir skaitmenizavimas yra neišvengiami, siekiant apsirūpinti maistu, įgyvendinant užsibrėžtus Europos žaliojo kurso tikslus bei vystant bioekonomiką – atsinaujinančiais biologiniais ištekliais pagrįstą ekonomikos šaką.

Todėl priimant inovatyvius, mokslu grįstus sprendimus siekiama įveikti šalies ir regionų mastu aktualius darnaus vystymosi iššūkius. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) atliekami taikomosios ekonomikos, finansų, apskaitos, verslo ir kaimo plėtros vadybos sričių tyrimai. Akademijoje ugdomi šių sričių profesionalai, kuriantys tvarią ateitį. VDU Žemės ūkio akademija – mylintiems gamtą ir technologijas.

Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.