Pasirašyta jungtinės veiklos sutartis dėl „Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos“ klasterio sukūrimo

Vadovaujantis Europos Komisijos pateiktais pasiūlymais dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 metų įgyvendinimo, Europos Sąjungos (ES) šalyse narėse siekiama kurti stipresnę žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą (ŽŪŽIS). Tai galima įgyvendinti sutelkiant dėmesį ir pastangas į vieną iš pagrindinių strateginių tikslų – modernizuoti sektorių kaupiant žinias ir keičiantis jomis, diegiant inovacijas ir gerinant skaitmeninimą žemės ūkyje bei kaimo vietovėse, taip pat skatinant praktinį jų taikymą.

Atsižvelgiant į šį pasiūlymą, valstybės narės į savo BŽŪP strateginį planą turi įtraukti sistemą, pagal kurią ūkininkams ir kitiems pagal BŽŪP teikiamos paramos gavėjams teikiamos konsultavimo dėl žemėtvarkos ir ūkių valdymo paslaugos. Ūkių konsultavimo paslaugos turi apimti ekonominį, aplinkos apsaugos bei socialinį aspektus ir jas teikiant turi būti pateikiama aukštos kokybės, profesionali, naujausia technologinė ir mokslinė informacija, gauta atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas. Paslaugos turi būti integruotos į tarpusavyje susijusias žemės ūkio konsultantų, mokslininkų, ūkininkų organizacijų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų teikiamas paslaugas, kurios sudaro Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą.

Siekdami atliepti politinius bei žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus poreikius, savanoriška iniciatyva Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, VšĮ Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, VDU Žemės ūkio akademijos mokomasis ūkis, VšĮ LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centras bei Žemės ūkio taryba susibūrė bendram tikslui ir pasirašė sutartį dėl „Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos“ klasterio sukūrimo.

Pagrindiniai klasterio tikslai:

plėtoti ŽŪŽIS, telkiant žemės, miško ir maisto ūkio mokslinius tyrimus, studijas ir žinioms imlaus verslo potencialą bei prisidėti prie žemės, miškų ir maisto ūkio plėtros, inovacijų ir žinių kūrimo;
prisidėti prie sėkmingo, efektyvaus BŽŪP ir ES keliamų tikslų, susijusių su moksliniais tyrimais, žemės ūkio ir kaimo plėtros veiklos subjektų mokymu, konsultavimu, žinių keitimusi, kompetencijų ugdymu, žemės ūkio inovacijomis ir skaitmenizavimu, įgyvendinimo;
prisidėti prie žemės ūkio ir kaimo plėtros veiklos subjektų švietimo, mokymo, konsultavimo, žemės ūkio politikos ir plėtros, žemės ūkio inovacijų ir ŽŪŽIS politikos formavimo, įgyvendinimo;
atstovauti klasterio narių interesus sektoriaus, nacionaliniu ir tarptautiniu mastu bei skatinti klasterio narių įsitraukimą į teminius ES tinklus, komitetus, tarptautinius konsorciumus ir darbo grupes.

Klasterio sutartyje pažymima, kad klasterio veiklų koordinatoriaus vaidmenį prisiima VDU Žemės ūkio akademija, o valdymo sprendimai bus priimami Visuotiniame partnerių susirinkime, dalyvaujant visiems klasterio nariams.

ŽŪŽIS klasterio funkcijos yra ne tik kurti žemės ūkio žinias ir inovacijas, bet ir dalintis jomis, telkti žemės, maisto ir miškų ūkio, taip pat kitus kaimo plėtros subjektus bendrai veiklai, plėtoti dialogą ir bendras iniciatyvas, taip pat konsultuoti bei, pagal poreikį, prisidėti formuojant, koordinuojant ir įgyvendinant BŽŪP.

ŽŪŽIS klasteris yra atviras bendradarbiavimui ir naujiems nariams, kurių veiklos sritys, vizija ir vertybės siejasi su klasterio tikslais.

Pradėk studijas VDU moksleivių universitete!

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia 11–12 kl. moksleivius studijas pradėti jau šiandien. VDU vyresnių klasių moksleiviams siūlo įvairių sričių studijų dalykus studijuoti kartu su universiteto studentais visą semestrą nemokamai.

Studijų metu moksleiviai taps tikrais studentais – dalyvaus paskaitose, kartu su kitais studentais atliks užduotis, rengs projektus ir turės galimybę išbandyti save įvairiose studijų veiklose. Visiems, sėkmingai išklausiusiems studijų dalykus, išlaikiusiems atsiskaitymus ir gavusiems teigiamą įvertinimą (5 ir daugiau), išklausyti studijų dalykai bus užskaityti jau studijų universitete metu įstojus į VDU.

„VDU visuomet buvo atviras moksleiviams, iš kurių ne vienas jau dabar studijuoja užsienio kalbas ar kitus studijų dalykus. Esame didžiausias universitetas Kaune ir vykdome daugiausia studijų krypčių Lietuvoje, todėl tikrai turime ką pasiūlyti. VDU moksleivių universitetas – tai galimybė dar būnant moksleiviu įsitraukti į universitetinį gyvenimą, iš arčiau susipažinti su studijomis, studentais ir bent vienam semestrui juo tapti“, – teigia VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.

Paskaitų semestras prasidės rugsėjo 2 d. ir truks iki gruodžio 2 d. Paskaitos vyks vieną kartą per savaitę, paskaitų tvarkaraštyje nurodytą savaitės dieną. Moksleiviai gali rinktis nuo 1 iki 3 studijų dalykų iš visų siūlomų ir juos lankyti visą semestrą: nuo neuromokslų, skaitmeninės humanitarikos, politikos mokslų, įvairių meno krypčių dalykų iki medijų ir informacinio raštingumo ar dirbtinio intelekto ir dar daugiau. Dalis siūlomų studijų dalykų yra anglų kalba.

Pasirinktų studijų metu moksleiviai turės galimybę bendrauti su universiteto dėstytojais, studentais, susipažinti su aplinka, naudotis universiteto bibliotekomis, duomenų bazėmis, kelti klausimus ir diskutuoti.

Registracija į studijų dalykus. Vietų skaičius ribotas, registracija bus sustadyta užsipildžius visoms vietoms.

Su atrinktais moksleiviais susisieks universiteto atstovai.

Išsamiau su siūlomų studijų dalykų sąrašu ir paskaitų laiku galite susipažinti čia. Kurso dalykų aprašymus rasite spustelėję paskaitos pavadinimą.

Daugiau informacijos:

Bioekonomikos verslo vadyba – ateities specialybė ambicingiems inovatoriams

Vis daugiau iššūkių kelianti klimato kaita, augantis visuomenės ir rinkos dalyvių sąmoningumas, siekis dirbti ir gyventi tvariau veda į neišvengiamus pokyčius, kurių valdymui trūksta kvalifikuotų bioekonomikos verslo vadybos specialistų. Apie inovatyvioms idėjoms atvirą rinką, pokyčių neišvengiamumą bei svarbą pradedančius suprasti verslus, būsimų specialistų laukiančius iššūkius ir pradėtą vykdyti pirmosios pakopos studijų programą Bioekonomikos verslo vadyba kalba Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis, prof. dr. Vilija Aleknevičienė ir VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros direktorius, bioekonomikos ekspertas Mindaugas Maciulevičius.

Bioekonomika – perspektyvi ateities tendencija

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. B. Vaznonis atkreipia dėmesį, kad bioekonomika yra nauja ekonominės veiklos sričių vystymo kryptis ir ateities tendencija, kuri jau artimiausioje perspektyvoje labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse sukurs daug naujų darbo vietų. „Atsinaujinančių biologinių išteklių naudojimas siekiant ekonominės gerovės, beatliekinės gamybos ir vartojimo sistemos, klimato kaitą sukeliančių emisijų mažinimas iškeliama kaip alternatyva šiuolaikiniam pasaulio ekonomikos modeliui, besiremiančiam vartotojiškumo skatinimu, linijine ekonomika ir beatodairišku iškastinių išteklių naudojimu, lemiančiu klimato kaitą. Bioekonomikos plėtra prisideda prie Jungtinių Tautų Organizacijos darnaus vystymosi tikslų, įsipareigojimų pagal Paryžiaus klimato susitarimą ir Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso tikslų vykdymo“, – apie bioekonomiką, kaip apie naują ekonominės veiklos sričių vystymo kryptį, kalba doc. dr. B. Vaznonis.

Mokslininko nuomone, Lietuvai, turinčiai daug biomasės išteklių ir gerai išvystytus pirminius sektorius, tokius kaip žemės ūkis, miškininkystė, darnus bioekonomikos vystymas atvers naujas galimybes ekonominei plėtrai, turės teigiamos įtakos energetikai, maisto, tekstilės, chemijos, farmacijos pramonės šakoms, kosmetikos ir popieriaus gamybai. Tai atskleidė ir VDU mokslininkų atlikta Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studija, atlikta 2017 m. vadovaujant prof. dr. Vladai Vitunskienei. Reaguojant į ES žaliąjį kursą ir besikeičiančią Lietuvos ir visos ES darbo rinkos situaciją, Bioekonomikos plėtros fakultete pradėta vykdyti šiuolaikines tendencijas atitinkanti pirmosios pakopos studijų programa Bioekonomikos verslo vadyba.

Doc. dr. B. Vaznonis prognozuoja, kad jau artimiausiais metais bus pastebimas bioekonomikos augimas, pirmiausia per investicijas į novatoriškas biotechnologijas, leidžiančias naudoti atsinaujinančius išteklius ir mažinti atliekų kiekį, bioproduktų rinkų plėtrą ir indėlį į šalies bendrąjį vidaus produktą. „Augant bioekonomikai darbo rinkoje daugės „žaliųjų“ darbo vietų, reikės specialistų, išmanančių ne tik bendruosius ekonomikos ir vadybos principus, bet ir gebančių juos taikyti kuriant šiuolaikinėmis biotechnologijomis paremtą socialiai ir aplinkosauginiu požiūriu atsakingą verslą. Rinkoje atsiras vis daugiau darnių, ilgalaikio naudojimo ir biotechnologijomis grįstų produktų, pritaikytų taisymui, pakartotinam naudojimui ir perdirbimui. Palaipsniui keičiantis žmonių požiūriui į globalias aplinkosaugos problemas ir klimato kaitos iššūkius, populiarėjant sveikai gyvensenai ir mitybai, bioproduktai taps vis labiau geidžiami“, – pastebi doc. dr. B. Vaznonis.

Nuo iškastinių išteklių – prie tvaraus biologinių išteklių naudojimo

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. V. Aleknevičienė, su VDU Žemės ūkio akademijos kolegomis rengusi Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją, atkreipia dėmesį į ekonomikoje vykstančius pokyčius. Anot jos, šie pokyčiai būtini siekiant tvaraus ekonomikos augimo. „Iškastiniai ištekliai turi būti keičiami biologiniais ištekliais, kurie atsinaujina. Biologiniai ištekliai gaminami žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Dalis jų iš karto yra sunaudojama maistui ir pašarams, dalis – perdirbami. Biologiniai ištekliai kaip žaliava yra naudojami ne tik maisto ir gėrimų pramonėje, bet ir baldų, popieriaus, chemijos gaminių, kosmetikos, vaistų gamyboje. Dalis biologinių išteklių, virtusių šalutiniais produktais ir atliekomis, panaudojami kuro ir elektros gamyboje. Viename ekonomikos sektoriuje susidariusios biologinės atliekos tampa pagrindine žaliava kitame ekonomikos sektoriuje. Pavyzdžiui, gaminant kanapių aliejų susidaro šalutinis produktas – kanapių stiebeliai, kurie panaudojami bioplastiko gamybai. Auginant žuvis naudotu vandeniu laistomi pomidorai. Skirtingai nuo tradicinės ekonomikos, kurioje vyrauja linijiniai ryšiai, bioekonomika pagrįsta tarpsektoriniais ryšiais, ji yra žiedinė ir daugeliu atvejų lokali. Bioekonomika orientuota į hierarchinį šalutinių produktų panaudojimą ir iškastinių medžiagų pakeitimą biožaliavomis taip, kad būtų sukurta kuo didesnė pridėtinė vertė. Jai vystyti būtinas įvairių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas: valstybinių institucijų, mokslo, verslo ir visuomenės“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. V. Aleknevičienė.

Bioekonomikos principais paremta gamyba – energetinei nepriklausomybei

VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros direktorius, bioekonomikos ekspertas M. Maciulevičius pastebi, kad mąstymą reikia keisti, pradedant nuo ūkininkų, agronomų, ekonomistų ir vartotojų – visose srityse turime siekti veikti kuo tvariau, racionaliai naudoti turimus resursus. „Bioekonomikos koncepcijoje nėra atliekų – mėšlas, žolė, šiaudai yra žaliava. Svarbiausia, kad būtų darnu – kad ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis ramsčiai būtų vienodai atspindėti. Jei iš šiaudų gaminsime granules ir jas pardavinėsime, tai nebus bioekonomika. Tuo tarpu jeigu šiaudus naudosime biojėgainei ir digestatą grąžinsime į tą pačią dirvą, iš kurios išėmėme šiaudus, jie jau bus susifermentavę ir visi mikroelementai, humusas grįš į žemę, tai bus be galo darnu. Turėsime socialinę funkciją, nes sukursime darbo vietą, taip pat ekonominę funkciją, nes gausime pridėtinę vertę ir be galo svarbią aplinkosauginę funkciją, nes pagerinsime dirvožemį. Tai labai grubus, bet iliustratyvus pavyzdys. Tas pats ir su mėšlu – dabar paplitusi pozicija, kad tai yra atlieka, taršos šaltinis. Naujojoje vizijoje, mėšlas yra svarbi žaliava metano gamybai. Gauname metaną ir digestatą, kuris yra trąšų pagrindas, praturtintas mikroelementais. Tyrimai rodo, kad naudojant jį tręšimui, galima žymiai sumažinti mineralinių trąšų poreikį. Taip pat tai sudaro galimybę energetinei nepriklausomybei – kodėl mes turime remti kitas valstybes, kai patys galime pasigaminti dujas“, – apie bioekonomikos verslo principus ir galimybes kalba M. Maciulevičius.

„Galima kalbėti ir apie miškininkystės sektorių – kirsti medžius ir parduoti rąstus kaip žaliavą – pats primityviausias sprendimas. Reikia galvoti, kaip sukurti pridėtinę vertę, naudoti statybos pramonėje, gaminti baldus ar kitą produkciją. Iš gamybos metu likusios medienos, sekant skandinavų pavyzdžiu, galima gaminti tekstilę. Beatliekinė gamyba, kur kiekvienas šapelis kuria pridėtinę vertę, yra klestėjimo garantas. Arba mes einame šiuo keliu ir klestime, arba toliau gyvename kaip iki dabar – visas žaliavas išparduodame, turime nuskurdusius kaimus. Esu už tai, kad naudotume savo resursus ir turėtume klestinčią ekonomiką, socialinį, ekonominį gyvenimą“, – apie racionalų žaliavų naudojimą kalba M. Maciulevičius.

Bioekonomikos verslas – galimybė suklestėti kaimiškoms vietovėms

Maciulevičiaus teigimu, esame treti grūdų, kaip žaliavos, eksportuotojai Europoje, o tai yra rimtas signalas, rodantis neracionalų turimų resursų naudojimą. Bioekonomikos ekspertas atkreipia dėmesį, kad užaugintus grūdus parduodami kaip žaliavą nepasiimame pridėtinės vertės. „Remiantis bioekonomikos koncepcija, reikėtų galvoti apie jų naudojimą gamyboje, pavyzdžiui, baltymų išgryninimą. Augalinių baltymų paklausa nuolat auga, kasmet gamybos įmonėse sukuriama po 700 receptų, kuriuose svarbus augalinis baltymas gali būti išgaunamas iš ankštinių kultūrų ir grūdų. Duonos, ypač jei ji palanki sveikatai, kepimas taip pat būtų sveikintinas grūdinių kultūrų panaudojimas. Bioekonomika suteiktų mūsų kaimiškosioms vietovėms labai didelį proveržį“, – įžvalgomis dalinasi M. Maciulevičius ir pastebi, kad mūsų klimatinės sąlygos įpareigoja mus ne tik užsiauginti sau, bet ir užauginti likusiam pasauliui, kur klimatas nėra toks palankus.

Anot M. Maciulevičiaus, svarbus ir socialinis dėmuo, kad bioekonomika netaptų kelių verslininkų – vizionierių – pasipelnymo šaltiniu, o nueitų darnos keliu irpridėtinę vertę gautų ūkininkai. „Turime taip pertvarkyti kaimiškąsias vietoves, kad iš visų įmanomų žaliavų kurtume pridėtinę vertę. Automatiškai gautume ekonominę vertę – būtų kuriamos naujos darbo vietos, augtų kaimo gyvybingumas, žmonės iš miestų važiuotų į kaimus. Nebūtina galvoti apie dideles gamybines įmones, užtenka ir nedidelių cechų, pasitelkiančių inovatyvias idėjas, technologijas ir kuriančių produktus. Kaip tiesioginių maisto tiekimų grandinių kūrėjas pastebiu – ūkininkų turgeliuose matomas asortimentas įrodo, kad tai jau vyksta – žmonės persikelia į kaimiškąsias vietoves, kuria nedidelius cechus, gerai apmokamas darbo vietas, patys tobulėja, kuria inovacijas“, – apie galimybes suklestėti kaimiškosioms vietovėms kalba M. Maciulevičius.

Vakarų pasaulyje pastebima tendencija, kad mėsa keičiama augaliniais baltymais, kuriami sveikatai palankūs produktai su puikiomis skoninėmis savybėmis. „Atsikandęs veganiško burgerio gali net nesuprasti, kad paragavai augalinio baltymo pagrindu sukurto mėsos pakaitalo. Tokių produktų poreikis auga ir kasmet didelėse gamybos įmonėse sukuriamų naujų receptų gausa rodo, kad augalinio baltymo paklausa taip pat nuolat auga. Turime būti budrūs, stebėti tendencijas ir eiti ta kryptimi. Čia labai svarbu ir mokslas, be jo pagalbos pramonė bejėgė, reikia, kad būtų paruoštų šios srities inovatorių, ekspertų, ateities numatytojų, kurie galėtų stebėti tendencijas, taikyti inovacijas ir kurti naujas. Neužtenka tik technologijų, investicijų, reikia žmonių – susikooperavusių ūkininkų, kad didžiulę vertę gautų patys ūkininkai, o ne verslininkai. Norisi, kad būtų vis daugiau specialistų tarp ūkininkų, kurie kurtų kooperatyvus ir patys tiesiogiai gautų pridėtinę vertę. Bioekonomika yra galimybė kaimiškąsias vietoves grąžinti į ekonominio klestėjimo kelią“, – mintimis dalinasi M. Maciulevičius.

Pokyčiai rinkoje išryškina augantį kvalifikuotų specialistų poreikį

Anot VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. V. Aleknevičienės, pastaruoju metu Lietuvoje daug įmonių pereina prie biologiniais ištekliais grįstos gamybos, todėl jau dabar reikia kvalifikuotų specialistų. „Visų pirma, bioekonomikos verslo vystymas reikalauja radikalių inovacijų. Antra, šis verslas susaistytas tarpsektoriniais ryšiais, nes vienuose ekonomikos sektoriuose biologiniai ištekliai yra gaminami, kituose – panaudojami, vienuose susiformuoja šalutiniai produktai ir atliekos, kituose – jie panaudojami. Svarbu, kad biologiniai ištekliai ir atliekos būtų panaudojami kaskadiniu principu: nuo kuriančių didžiausią iki kuriančių mažiausią pridėtinę vertę. Trečia, vystant bioekonomikos verslą svarbu keisti ir vartotojų elgseną, nes nauji bioproduktai gali būti pagaminti iš atliekų, todėl požiūris į tokius produktusgali būti skeptiškas. Šie produktai gali būti ir brangesni, o tai reiškia, kad vartotojas, siekdamas išsaugoti švarią aplinką ateinančioms kartoms, turi sutikti mokėti brangiau“, – mintimis apie bioekonomikos verslo ypatumus dalinasi prof. dr. V. Aleknevičienė. Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad bioekonomikos verslų sinergija neišvengiamai duoda ne tik teigiamų efektų, bet ir sukuria naujų konfliktų, o jiems suvaldyti reikia vadybinių žinių ir gebėjimų.

Profesorės įsitikinimu, kvalifikuoti ir ambicingi vadybininkai turi papildomai įgyti bioekonomikos, žiedinės ekonomikos, mikro ir makro ekonomikos žinių. Be to, į studijų programą Bioekonomikos verslo vadyba yra įtraukti ir technologijų bei žemės ir maisto ūkio mokslų studijų dalykai, nes diegiant inovacijas, rengiant projektines paraiškas ir vykdant projektus nepakanka tik vadybinių žinių. Svarbu, kad studentai suvoktų, kaip vyksta biologiniai ir biotechnologiniai procesai. Programoje dominuoja vadybos kryptis, greta įtraukti ekonomikos krypties studijų dalykai, dėmesio skiriama ir biologinių bei biotechnologinių procesų pažinimui ir supratimui.

Unikali studijų programa – rinkoje laukiamų specialistų rengimui

Prof. dr. V. Aleknevičienė atskleidžia, kad programos rengimo idėja gimė stebint pasaulinius ekonomikos ir politikos pokyčius bei mokslo ir studijų tendencijas. „Programą rengti paskatino pasaulio ir Europos šalių universitetų patirtis. Nors šios krypties studijų programų kol kas yra nedaug, bet specialistų poreikis – labai didelis. VDU Žemės ūkio akademijos siūloma studijų programa Bioekonomikos verslo vadyba yra unikali, nes suteikiamas vadybos krypties kvalifikacinis laipsnis, o tai yra išskirtinumas pasauliniu ir Europos lygmeniu“, – pastebėjimais apie programą dalinasi prof. dr. V. Aleknevičienė.

Kalbėdamas apie studijų programos aktualumą, bioekonomikos ekspertas M. Maciulevičius įžvelgia daug galimybių sėkmingai karjerai, kurių ateityje tik daugės. „Prieš dvi dešimtis metų visi matė, kad programavimas bus be galo perspektyvi specialybė, kad šių specialistų reikės visame pasaulyje. Dabar tokia pati situacija su bioekonomika, šių specialistų jau dabar labai reikia ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ši specialybė – auksinė, nes specialistų poreikis nuolat augs. Turime pertvarkyti ūkius, tam reikia kvalifikuotų specialistų, atnešančių be galo daug pridėtinės vertės pačiai įmonei, nes racionaliai naudojamos žaliavos, pertvarkoma gamyba, mažėja išlaidų, auga pelningumas, o tai garantuoja ir gerą atlyginimą, ir sąlygas, taip pat plačias karjeros galimybes“, – apie bioekonomikos verslo vadybos profesines perspektyvas kalba M. Maciulevičius.

Anot pašnekovo, bioekonomikos verslo vadybos specialistų itin trūksta visose srityse – reikia, kad žmonės suprastų, kokie mes turtingi vietiniais resursais. „Visko turime ir viską galime pasidaryti – trąšos, kuras, maistas čia pat. Visuomenėje turi keistis mąstymas visose srityse, vartotojai taip pat turi suvokti, kad jų pasirinkimai labai svarbūs. Kai turėsime tūkstantį, kelis tūkstančius specialistų, turinčių suvokimą apie bioekonomiką, keisis visuomenė. Mes viskuo galėtume būti apsirūpinę, jei priimtume teisingus sprendimus. Galime būti žalias kraštas, kur viskas veikia žiediškumo principu“, – viltimi, kad būsimi specialistai padės pagreitinti pokyčius, dalinasi M. Maciulevičius.

VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. V. Aleknevičienė atkreipia dėmesį, kad studijų programa Bioekonomikos verslo vadyba rengta bendradarbiaujant su socialiniais partneriais – bioekonomikos sektoriaus atstovais, kurie yra suinteresuoti naujų kvalifikuotų specialistų rengimu. „Intensyviai dirbome su verslo atstovais, žinome jų poreikius, todėl numatome būsimų programos absolventų įsidarbinimą projektų vadybininkais ir administratoriais, pardavimo, rinkodaros ir plėtros vadybininkais, verslo ir rinkos tyrimo analitikais, vadybos konsultantais, viešųjų ryšių specialistais biologinių išteklių gamyboje, pilnai ar dalinai biologiniais ištekliais grįstoje pramonėje. Jie taip pat gali dirbti skyrių ir grupių vadovais, administratoriais, programų koordinatoriais, patarėjais, konsultantais, vertintojais, ekspertais, viešųjų ryšių specialistais valdžios institucijose (ministerijose, jų departamentuose, agentūrose, savivaldybėse ir pan.), atsakingose už bioekonomikos sektoriaus vystymąsi. Didžiausias tokių specialistų poreikis tikėtinas Aplinkos ministerijoje, Žemės ūkio ministerijoje, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje“, – apie karjeros galimybes kalba prof. dr. V. Aleknevičienė ir atkreipia dėmesį, kad daug vilčių dedama ir į ambicingus, inovatyvias idėjas savarankiškai įgyvendinančius startuolius, pasinaudojančius dabar siūlomomis paramos priemonėmis ir kuriančius savo įmones, rinkai siūlančius aktualias, inovatyviais sprendimais ar technologijomis paremtas paslaugas ar produktus.

Prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje, vyks iki liepos 25 d. 12 val. Stojantieji gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.

Mokslas, prisidedantis prie inžinerinių inovacijų. VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas

Gyvename technologinės pažangos laikotarpyje, kuriame vis plačiau taikomi skaitmenizacijos, robotizacijos, dirbtinio intelekto sprendimai. Prie inžinerinių inovacijų, taikomų agroversle, kūrimo reikšmingai prisideda mokslas. Vienas tokių pavyzdžių – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto mokslininkų sukurta išmaniojo drenažo sistema, sulaukusi ir aktyvaus ūkininkų susidomėjimo.

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete atliekami tyrimai vandens inžinerijos, žemėtvarkos ir geomatikos, mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos, žemės ūkio inžinerijos ir saugos srityse, ugdomi šių sričių profesionalai. Vykstant mokslo ir verslo sinergijai šalies ir regionų mastu kuriama agrosektoriaus pažanga. VDU Žemės ūkio akademija – mylintiems gamtą ir technologijas.

Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Virtualus susitikimas apie studijas mylintiems gamtą ir technologijas. VDU ŽŪA bakalauro studijos

Jau netrukus rankose laikysite brandos atestatą, įprasminantį ilgą 12 metų mokslo kelią. Tai ypatingas metas, teikiantis neapsakomą džiaugsmą, tačiau tuo pačiu keliantis susirūpinimą – o kas toliau? Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Norime išsklaidyti Jūsų dvejones ir kviečiame į virtualų susitikimą apie VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijas. Nors susitikime rasite atsakymus į visus rūpimus klausimus, į dalį jų galime atsakyti jau dabar.

O kas toliau? O toliau – aukštasis mokslas ir žingsnis perspektyvaus universitetinio išsilavinimo link.

Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Drąsiai pasirinkęs (-usi) tai, kas domina būtent tave ir yra perspektyvu, būsi priėmęs (-usi) geriausią sprendimą.

Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Pasirinkęs (-usi) studijas VDU Žemės ūkio akademijoje darbą rasi dar studijuodamas (-a), nes atlikto studentų tyrimo duomenimis – net 74% VDU ŽŪA bakalauro studijų studentų sėkmingai dirba dar studijuodami. Sparčiai vystantis agrosektoriui ir didėjant kvalifikuotų specialistų poreikiui čia įvyksta atvirkštinis reiškinys – ne darbdavys renkasi darbuotoją, bet darbuotojas renkasi dažnai net iš keleto darbo pasiūlymų.

Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Tikrai taip, šiandien agrosektoriaus atlyginimai vidutiniškai gali prasidėti nuo 3000 Eur (rekvizitai.lt duomenimis) ir neturėti ribų.

Susitikime bus suteikta informacija apie VDU Žemės ūkio akademijos studijų išskirtinumus ir galimybes, priėmimą į studijas, prašymų pateikimo tendencijas, vyks klausimų-atsakymų sesija, kurioje galėsite išgirsti atsakymus į registracijos anketoje pateiktus rūpimus klausimus bei užduoti naujus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus prieš baigiantis priėmimo etapui ir prašymą studijuoti pateikti be abejonių, su džiugesiu laukiant kvietimo studijuoti.

Susitikimo data: Liepos 19 d.

Susitikimo laikas: 10:00-11:00 val.

Susitikimas vyks nuotoliniu būdu, naudojant MS Teams platformą.

REGISTRACIJA IR KLAUSIMŲ PATEIKIMAS

PRISIJUNGIMO NUORODA

Iki liepos 25 d. 12 val. vyksta prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje.

VDU Žemės ūkio akademijoje tavęs laukia perspektyvios žemės ūkio, gyvybės, inžinerijos mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijos.

Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA studijas:

Apie priėmimą į VDU ŽŪA bakalauro studijas

VDU ŽŪA bakalauro studijų informacinė skrajutė

VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys

Kaip idėjas paversti mokslu grįsta realybe, kuriančia tvarią ateitį. VDU ŽŪA Agronomijos fakultetas

Agrosektoriui žengiant koja kojon su skaitmenizacija, robotizacija, dirbtinio intelekto sprendimais, būtina nepamiršti svarbios misijos – šalies ir regionų mastu užtikrinti sveiką dirvožemį, sveiką ir kokybišką žaliavą bei pilnavertę gyvenimo aplinką darnoje su gamta.

Pasitelkdami inovatyvias agrotechnines priemones, gebėdami racionaliai naudoti agrosektoriaus išteklius Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai kuria mokslu grįstas inovacijas. Vykstant studijų, mokslo ir verslo sinergijai kuriama agrosektoriaus pažanga, ugdomi šių sričių profesionalai. VDU Žemės ūkio akademija – mylintiems gamtą ir technologijas.

Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Technologijos, keičiančios miškininkystės sektorių. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas

Globalus klimato šiltėjimas lemia skaudžias ekologines ir ekonomines pasekmes, kurioms švelninti būtini efektyvūs, mokslu grįsti sprendimai. Miškų atkūrimas ir išsaugojimas – priemonė, galinti prisidėti prie gamtos ekosistemų tvarumo stiprinimo.

Technologijos keičia miškininkystę: diegiant pažangiausias miško sodmenų auginimo technologijas, užtikrinama ir didinama miškų atkūrimo bei išsaugojimo galimybė. VDU Žemės ūkio akademijoje atliekami miško mokslų, aplinkos ir ekologijos sričių tyrimai aktyviai pritaikomi praktikoje šalies ir regionų mastu.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas vykdo ir koordinuoja miškininkystės, ekologijos studijų krypčių veiklą, atlieka miškotyros, ekologijos ir aplinkotyros, aplinkos inžinerijos, kraštovaizdžio architektūros ir su jomis susijusių mokslo krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę, socialinę bei kultūrinę plėtrą. Čia kuriami sprendimai tvariai ateičiai. VDU Žemės ūkio akademija – mylintiems gamtą ir technologijas.

Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Tarptautinė mokslinė konferencija „BALTTRIB‘2022”

Rugsėjo 22-24 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „BALTTRIB 2022”, organizuojama VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros mokslininkų.

Konferencijos temos:

Friction and wear of friction pairs in agricultural, transport and industrial machinery
Lubrication
Micro- and nano-scale tribology
Tribochemistry
Bio-tribology
Environmental issues in tribology
Surface science and coating engineering
Tribology in metal processing
Simulation of tribological processes
Experimental methods in tribology

Svarbios datos:

2022 m. gegužės 31 d. – registracija ir straipsnių anotacijų pateikimas

2022 m. birželio 15 d. – pranešimas apie registracijos ir straipsnio anotacijos patvirtinimą

2022 m. liepos 15 d. – straipsnių priėmimas

2022 m. rugpjūčio 10 d. – pranešimas apie straipsnio tinkamumą

2022 m. rugpjūčio 31 d. – registracijos mokesčio sumokėjimas

2022 m. rugsėjo 10 d. – konferencijos programos pristatymas

2022 m. rugsėjo 22-24 d. – konferencija

REGISTRACIJA Į KONFERENCIJĄ

Konferencijos kvietimas ir daugiau informacijos

Konferencijos tinklapis: www.balttrib.info

Kontaktai:
+370 37 752263
balttrib@vdu.lt

Mokslo ir verslo sinergija, kurianti agrosektoriaus pažangą. VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas

Stulbinančiu greičiu tobulėjančios dronų technologijos atveria naujas galimybes žemės ūkio sektoriuje – pasitelkiant dronus sėjami augalai, vertinama augančių pasėlių būklė, esant poreikiui purškiami pesticidais, mineralinėmis trąšomis, ir visa tai atliekama tiksliai ten, kur reikia, racionaliai naudojant resursus ir nepažeidžiant pasėlių. Tobulėjančios technologijos ir didėjantis dronų prieinamumas agrosektoriuje atveria vis daugiau galimybių. VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto mokslininkų atliekami tyrimai vandens inžinerijos, žemėtvarkos ir geomatikos, mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos, žemės ūkio inžinerijos ir saugos srityse, ugdomi šių sričių profesionalai.

Vykstant mokslo ir verslo sinergijai šalies ir regionų mastu kuriama agrosektoriaus pažanga. VDU Žemės ūkio akademija – mylintiems gamtą ir technologijas.

Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Maistas – išteklius, galintis prisidėti sprendžiant aštriausias pasaulio problemas

Iš pirmo žvilgsnio, regis, kas daug bendro šiandien galėtų būti tarp plačiu glėbiu artes liberales studijų galimybes Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) semiančios studijų programos Maisto kokybė ir sauga trečiakursės studentės Lukrecijos Ašembergaitės, aukštų profesinių kompetencijų reikalaujančias pareigas einančios viešojo sektoriaus atstovės Miglės Navašinskaitės ir darbą tarptautinėje kompanijoje su mokslinės disertacijos rašymu sėkmingai derinančio Valdo Laukagalio? Šią jaunų žmonių trijulę jungia ypatingas požiūris į maistą. Ir tai – ne mitybos įpročiai ar tipas. Tai – profesionalus žvilgsnis į maistą kaip išteklių, kurio gamybos tvarumas ir atsakingas vartojimas šiandien gali reikšmingai prisidėti sprendžiant aštriausias pasaulio problemas – aplinkos užterštumo, klimato kaitos, maisto trūkumo vienuose ir jo švaistymo kituose regionuose. Pašnekovų teigimu, VDU Žemės ūkio akademijoje kartą „įbridęs“ į studijų programą Maisto kokybė ir sauga, visam gyvenimui patenki į žinių, atsakomybių ir galimybių vandenyną.

VDU ŽŪA studijų programos Maisto kokybė ir sauga trečio kurso studentė Lukrecija Ašembergaitė

Iš vištienos fabriko Airijoje – į artes liberales studijas Lietuvoje

„Baigusi mokyklą iš karto nenėriau į studijas – norėjosi savotiškai pamaištauti, pamatyti pasaulį, aplankyti svetur gyvenančius draugus ir, be abejo, užsidirbti. Taip atsidūriau Šiaurės Airijoje, o ten – vištienos perdirbimo fabrike. Pradėjau nuo žemiausio laiptelio prie konvejerio, kuris, turėčiau pastebėti, juda neišpasakytai sparčiai. Darbas buvo sunkus, siaubingai neįdomus ir dar šaltyje“, – šiandien su šypsena prisimena VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto studijų programos Maisto kokybė ir sauga studentė L. Ašembergaitė. Tačiau, kaip pati sako, ilgai taikytis su tokia pozicija mergina nebuvo nusiteikusi. Jos iniciatyvumą, kompiuterinį raštingumą bei anglų kalbos žinias netruko pastebėti ir darbdaviai. Taip Lukrecija pamažu pradėjo kilti karjeros laipteliais, kol galiausiai iš cecho buvo perkelta į įmonės ofisą ir baigusi kvalifikacinius kursus tapo maisto saugos auditore.

„Norint eiti šias pareigas Airijoje, kaip ir Lietuvoje, reikalingas universitetinis išsilavinimas. Mano pranašumas prieš kitus jaunus kolegas buvo tai, kad praktiškai išmaniau gamybos niuansus, nes buvau dirbusi ceche, o jie atėję tiesiai iš universiteto suolo“, – pasakoja pašnekovė, prisipažįstanti, kad auditorės darbo vieta vištienos perdirbimo įmonėje tuo metu atrodė jau pakankamai „šilta“, juolab kad darbdaviai siūlė jų sąskaita mokytis vietos universitete studijas derinant su darbu ir įsipareigojant įmonėje dirbti ateinančius penkerius metus.

„Visada žinojau, kad gyvenime nenoriu likti vien su 12 klasių baigimo atestatu, bet prisiimti finansinį įsipareigojimą ne vieneriems metams buvo neramu, kai pasaulyje viskas taip greitai keičiasi ne į gerąją pusę. O ir Lietuvoje likę artimieji ragino grįžti namo ir mokytis čia. Tad ėmiau ir grįžau jau puikiai žinodama, kad studijuosiu tik maisto kokybę ir saugą. Būtent VDU Žemės ūkio akademiją rinkausi dėl universitete taikomo artes liberales principo, suteikiančio visapusišką išsilavinimą“, – pasakoja Lukrecija, per dvejus studijų metus jau spėjusi sudalyvauti 11-oje tarptautinių projektų įvairiose šalyse bei padirbėti savanore, o jos papildomų pasirinkimų sąraše – patys įvairiausi dalykai: marketingas, psichologija, bioetika ir netgi teatro menas.

„Jaučiuosi ištraukusi laimingą bilietą. Pasirinkau profesiją, kurios atstovai tiesiogine šio žodžio prasme kasdien gelbėja pasaulį. Mums dėstytojai nuolat akcentuoja dalykus, apie kuriuos susimąsto tikrai ne kiekvienas. Tarkime, tam, kad keturių asmenų šeima vakarienei suvalgytų po mėsainį, jų gamybos procese nuo lauko iki stalo sunaudojama 5 tūkst. litrų vandens, o jei vieną dieną per savaitę visi atsisakytume mėsos, klimatui padarytume didžiulę teigiamą įtaką. Jungtinių Tautų konvencijoje užsibrėžti tikslai iki 2030 m. yra išnaikinti badą, sumažinti taršą. Šias problemas tikrai įmanoma išspręsti veikiant drauge. Labai tikiu Lietuvos ir viso pasaulio jaunimu“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos studentė L. Ašembergaitė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Miglė Navašinskaitė

Pomėgis kontroliuoti tapo saviraiška profesinėje srityje

Būsimos trečiakursės Lukrecijos pasirinktos studijų programos Maisto kokybė ir sauga bakalauro ir magistrantūros pakopas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė M. Navašinskaitė jau yra sėkmingai įveikusi. Mergina teigia, kad dėl savo apsisprendimo studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje suabejoti neteko nė karto.

„Mano pasirinkimas buvo labai motyvuotas ir suplanuotas dar vaikystėje. Užaugau namuose, kuriuose maisto gamybai buvo skiriama labai daug dėmesio ir kurių virtuvėje nuolat sukosi daug moterų – močiutė, mama ir trys mamos seserys. Kodėl pati mėgdama gaminti netapau tiesiog virėja ar maisto technologe? Aš visada jaučiau poreikį kontroliuoti. Man patiko į maisto gaminimą žiūrėti kitu kampu – ne kaip į lėkštėje patiektą galutinį tikslą, o kaip į procedūrų ir procesų seką, kuri turi būti aiški, tiksli, atsakingai surikiuota. Todėl ieškojau ne kulinarijos meno mokyklos, o konkretumo“, – studijų pasirinkimo motyvus argumentuoja Miglė, prisipažindama, kad atėjusi į kavinę, kur kiti žmonės paprastai ateina atsipalaiduoti, ji pati visų pirma įdėmiai „skenuoja“ aplinką, kaip įstaigoje laikomasi higienos taisyklių ir kitų nustatytų reikalavimų.

„Studijų procese „perėjome” visą maisto kelią nuo lauko iki šakutės. Neįkainojamos patirties suteikė ir pusmetis pagal studentų mainų programą ERASMUS+ praleistas Čekijoje, Mendelio universitete“, – teigia M. Navašinskaitė.

Pašnekovė atskleidžia, kad siekdama įgyti kuo daugiau ateities karjerai reikalingų žinių, studijuodama trečiame kurse ji įstojo ir į maisto pramonės darbuotojus rengiančią profesinę mokyklą, nes norėjo dar geriau suprasti, kaip procesai vyksta pramonėje, t. y. kaip praktiškai gaminami mėsos pusgaminiai ar kepama duona. Vieną vasarą mergina praleido Kipre, dirbdama padavėja restorane.

„Galiausiai įsitikinau, kad tikrai esu ne gamybos, bet kontrolės žmogus“, – su šypsena kalba Miglė, pastebėdama, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai šiandien yra ne nubausti siekiantys kontrolieriai, o visų pirma konsultantai, kuriems rūpi, kad vartotojai gautų kokybišką ir saugų maistą, o verslo atstovai – visą jiems reikalingą ir rūpimą informaciją.

„Bureau Veritas“ Lietuvos padalinio Sertifikavimo skyriaus auditų vadovas Valdas Laukagalis

Studentiški laboratoriniai eksperimentai paskatino mažu grūdu nusitaikyti į diabetą

Pirmoji „Bureau Veritas“ grupės įmonė įkurta dar 1828 metais. Šiandien ši kompanija – viena iš lyderių inspekcijų, atitikties vertinimo ir sertifikavimo paslaugų pasaulio rinkoje. „Bureau Veritas“ Lietuvos padalinio Sertifikavimo skyriaus auditų vadovas V. Laukagalis teigia, kad jo paties sėkmės istorija šiandien puikiai iliustruoja VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Maisto kokybė ir sauga absolventams atsiveriančias karjeros galimybes.

„Mokykloje mėgau gamtos mokslus ir tikėjau, kad šios žinios yra perspektyvios maisto pramonėje. Šį mano lūkestį dar sutvirtino universitete vykęs susitikimas su stambių, į eksportą besiorientuojančių šalies maisto perdirbimo įmonių atstovais, kurie teigė, kad sėkmingai baigus Maisto kokybės ir saugos studijas atsiveria karjeros durys į maisto pramonės įmones“, – prisimena pašnekovas.

Laukagalis prisipažįsta, kad studijų metais jį labiausiai žavėjo Akademijos infrastruktūra, modernios laboratorijos ir galimybė studentams atlikti pačius įvairiausius bandymus bei praktiškai įgyvendinti savo idėjas. Iš šių bandymų dažniausiai gimsta ir studijų baigiamųjų darbų temos. Pats V. Laukagalis šiame darbe tyrinėjo medlievos uogų savybes ir kūrė iš jų inovatyvius produktus.

Šiuo metu V. Laukagalis derina dvi veiklas – UAB „Bureau Veritas LIT“ eina auditų vadovo pareigas ir atlieka Lietuvos bei kitų ES šalių maisto pramonės įmonių sertifikacinius auditus, įskaitant ir GFSI (Pasaulinės maisto saugos iniciatyvos) standartus. Tai įmonėms padeda ne tik praplėsti galimas produktų eksportavimo rinkas, bet ir sustiprinti jau įdiegtas maisto saugos vadybos sistemas.

Dar viena pašnekovo veiklos sritis – mokslinė veikla VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete – V. Laukagalis yra doktorantas ir ieško naujų sėjamosios juodgrūdės (Nigella sativa) panaudojimo galimybių. Pagrindinis iš juodgrūdės sėklų gaminamas produktas yra aliejus, tačiau V. Laukagalį domina spaudžiant aliejų liekančios išspaudos. Pagal tvarios žiedinės ekonomikos principus iš jų taip pat turėtų būti gaminami nauji produktai. Todėl bandoma ištirti išspaudose esančių bioaktyvių komponentų profilį, kuriuo remiantis vėlesniuose etapuose būtų gaminamos tabletės ar kietosios kapsulės ir ekstrudatai diabeto prevencijai, įvertinant antidiabetinį jų poveikį. Tyrimų metu taip pat planuojama sukurti praturtintą pašarą gyvūnams. Pasak V. Laukagalio, jo mokslinis darbas kartu būtų ir pagrindimas, kad kadaise pasirinkta studijų programa išties atveria labai plačias galimybes.

VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programos Maisto kokybė ir sauga komiteto narė profesorė dr. Elvyra Jarienė

Žinių tarpdiscipliniškumas išplečia pasirinkimų lauką

VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programos Maisto kokybė ir sauga komiteto narės profesorės dr. Elvyros Jarienės teigimu, šios programos tikslas – parengti maisto studijų krypties specialistus, gebančius spręsti maisto žaliavų ir produktų gamybos bei jos procesų valdymo, kokybės kontrolės, maisto ūkio konkurencingumo didinimo problemas, diegiant tvarios gamybos principus, tausojant aplinką ir žmogaus sveikatą, įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus.

Studijų programa Maisto kokybė ir sauga yra tarpdisciplininė, apimanti agronomijos, inžinerijos studijų kryptis, o parengti specialistai įgyja kompetencijas, svarbias visose maisto grandinės etapuose, nuo kokybiškų žaliavų užauginimo, paruošimo ir apdorojimo iki saugaus produkto pateikimo vartotojui, todėl darbdaviai yra suinteresuoti užtikrinti šios studijų programos absolventų įdarbinimą savo įmonėse. Baigusieji pirmosios pakopos studijų programą Maisto kokybė ir sauga ir įgiję žemės ūkio mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį, studijas gali tęsti žemės ūkio mokslų ar giminingų studijų krypčių grupės magistrantūros studijų programose Lietuvos ir užsienio universitetuose. Viena tokių – VDU Žemės ūkio akademijoje vykdoma atrosios pakopos studijų programa Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga. Bakalauro ir/ar magistro laipsnį įgiję absolventai laukiami kokybės vertinimo ir valdymo įstaigose, konsultavimo įmonėse, bendrovėse, valstybinėse įstaigose bei privačiame versle, maisto žaliavų perdirbimo, maisto produktų gamybos įmonėse, maitinimo, rekreacijos ir kitas turizmo paslaugas teikiančiose verslo struktūrose (viešbučiuose, svečių namuose, poilsio namuose, turizmo kompleksuose ir kaimo turizmo sodybose) bei turi puikią galimybę kurti savo verslą.

Darbdaviams aktualu tai, kad studijų programos Maisto kokybė ir sauga absolventai išmano pirminės gamybos ir maisto tvarkymo procesų įtaką maisto žaliavų ir produktų kokybei bei saugai, aplinkai ir žmogui, maisto komponentų savybes ir jų tarpusavio sąveiką, produktų gamybos, apdorojimo, gedimo bei irimo procesus. Jie geba analizuoti ir kritiškai vertinti žaliavų ir maisto tvarkymo procesams įtaką darančius veiksnius, užtikrinant tvarią gamybą, tausojant žmogaus sveikatą ir aplinką, taikyti kokybės valdymo sistemas kontroliuojant ir vertinant maisto žaliavų bei produktų kokybę ir saugą visuose pirminės gamybos ir maisto tvarkymo etapuose.