Tiksliosios technologijos tvariai užaugintam kokybiškam maistui – Lietuvos ūkių dabartis

Neįtikėtinu greičiu tobulėjančios šiuolaikinės technologijos ir inovatyvūs sprendimai keičia Lietuvos agrosektoriaus veidą. Pasitelkdami dronus, naudodami tiksliąsias technologijas Lietuvos ūkininkai eina Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso iškeltų tikslų įgyvendinimo link. Racionaliai naudojami resursai – ne tik mažiau žalos gamtai, bet ir dar kokybiškesnis produktas galutiniam vartotojui. Plačiau apie šiuolaikinių technologijų suteikiamas galimybes, tarpdisciplinines žinias praktikoje gebančių taikyti specialistų poreikį – įmonių grupės „Agrokoncernas“ Agro tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC“ projektų vadovė Milda Jankauskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius dr. Rolandas Bleizgys ir VDU ŽŪA absolventas, UAB „Agrodronas“ specialistas Michail Semenišin.

Ateities technologijos – jau Lietuvos ūkiuose

Siekiant užtikrinti pastovų kokybiško maisto tiekimą vis daugiau dėmesio skiriama technologijoms, galinčioms padėti priimti teisingus sprendimus ir racionaliai naudoti turimus resursus. Įmonių grupės „Agrokoncernas“ Agro tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC“ projektų vadovė M. Jankauskienė pastebi, kad Lietuvos agrosektoriuje vis plačiau naudojamos inovatyvios tiksliosios technologijos padeda didinti ūkio darbo našumą, užauginamo derliaus kiekį, tuo pačiu taupyti brangiai kainuojančias trąšas bei mažinti pesticidų kiekius ir galutiniam vartotojui pasiūlyti kokybišką produktą.

„Lietuvoje ūkininkai jau naudoja automatinio tiksliojo vairavimo sistemas, kurios sumažina netikslumų tikimybę – mažėja persidengimų kiekis ir užtikrinamas maksimalus darbo efektyvumas. Taip pat aktyviai naudojamos pasėlių būklės monitoringo programos, leidžiančios remiantis palydovo duomenimis sukurti kintamos normos tręšimo, purškimo žemėlapius ir pagal juos dirbti. Lietuvos laukuose jau dirba kintama norma reikiamas medžiagas galintys paskirstyti išmanūs barstytuvai ir purkštuvai“, – apie agrosektoriuje naudojamas šiuolaikines technologijas kalba M. Jankauskienė ir pastebi, kad rinkoje vis plačiau kalbama ir apie azoto sensorių naudojimą.

„Brangstančios trąšos lemia augantį susidomėjimą azoto sensoriais, įgalinančiais išberti azotines trąšas ten kur reikia ir tiek kiek reikia. Sensorių dėka pasėlių skenavimas azoto poreikiui nustatyti ir kintamos normos tręšimas atliekamas tuo pačiu metu“, – kalba M. Jankauskienė. Anot pašnekovės, azoto sensorių dėka efektyviai naudojamos azotinės trąšos, augalai tolygiai maitinasi, gerėja dirvožemio azoto balansas ir prisidedama prie tvaresnio ūkininkavimo.

Dronai – pasėlių būklės vertinimui

VDU Žemės ūkio akademijos absolventas, UAB „Agrodronas“ specialistas M. Semenišin pastebi, kad dronai ūkininkams atveria ypatingai daug galimybių, viena iš plačiausiai naudojamų – tikslios pasėlių būklės vertinimas sudarant žemėlapius.

„Virš laukų skrendančių dronų pagalba sukurtuose žemėlapiuose vaizdą galima išsididinti iki centimetro, labai žemai skrendant gaunamas ir dar detalesnis vaizdas, su galimybe jį išsididinti iki kelių milimetrų dydžio. Be to, dronai gali būti naudojami žemėlapiams sukurti pasitelkiant ne tik RBG matomo spektro kameras, bet ir multispektrines, kur greta įprasto raudonos, žalios ir mėlynos matomų spalvų spektro fiksuojami infraraudonieji spinduliai, artimi infraraudoniesiems. Sukurtuose žemėlapiuose matomos piktžolės, dirvos rodikliai, reali augalo būklė ir jo pažeidimai. Galima įvertinti laukinių gyvūnų padarytą žalą, identifikuoti teritorijas su stovinčiu vandeniu, pastebėti sausros žymes ir pagal gautus duomenis priimti sprendimus“, – pasakoja M. Semenišin ir pastebi, kad dronai Lietuvoje jau naudojami ne tik monitoringui, bet ir itin tiksliam purškimui.

VDU ŽŪA absolventas, UAB „Agrodronas“ specialistas Michail Semenišin

Pasak pašnekovo, purškimui skirti dronai jau dabar Lietuvos ūkiuose purškia ekologinius biologinius preparatus bei trąšas ir tai atlieka itin tiksliai – su vieno centimetro paklaida. „Jeigu planuojant purškimą atsižvelgiama į vėjo stiprumą ir kryptį, oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, propelerių sukuriamo oro srauto įtaką, purškiant galima išgauti daug tikslesnį ir tolygesnį padengimą nei įprastine naudojama technika“, – apie ūkininkams aktualias tikslaus purškimo galimybes kalba M. Semenišin.

Dronų technologijų specialistas atkreipia dėmesį, kad dronus galima pasitelkti ne tik tikslių žemėlapių sudarymui, bet ir tręšimui bei purškimui iš oro standartine arba kintama norma. „Dronų įrangos galimybės labai plačios – tą patį įrenginį paprasta pritaikyti skirtingoms paskirtims. Barstymas ir purškimas dronais atliekami itin preciziškai ir padeda sutaupyti – traktoriui nereikia važiuoti į pasėlių laukus, nelieka technologinių vėžių. Tai leidžia išgauti 6–12 proc. didesnį derlių iš to paties lauko, – apie dronų teikiamas galimybes pasakoja M. Semenišin. – Dronai gali skristi į įmirkusius laukus, kai kita technika neįvažiuoja, sekdami žemės ar pasėlių paviršių centimetro tikslumu dirba aukštuose šlaituose ir kintančiuose reljefuose.“

Anot pašnekovo, šiuolaikinės technologijos gali padėti taupyti resursus, nes atliekant purškimus naudojama 90–95 proc. mažiau vandens ir net 10–50 proc. mažiau kai kurių preparatų, be to, dronų baterijos gali būti kraunamos nuo generatoriaus, taip išgaunant 4–20 ha iš 1 litro kuro ekonomiją, arba nuo elektros tinklo.

Trūksta tarpdisciplininių žinių turinčių specialistų

Augant susidomėjimui tiksliųjų technologijų taikymu, agrosektoriuje jaučiamas tarpdisciplinines žinias turinčių ir jas praktikoje gebančių taikyti specialistų poreikis. „Norint tiksliai ūkininkauti reikalingas žmogus, galintis valdyti inžinerinius dalykus, suprantantis agronomiją ir viską galintis susieti į visumą. Tokių žmonių labai mažai. Šiuo metu aiškiai jaučiama, kad specialistai vis dar apsiriboja viena sritimi, tuo tarpu rinkoje reikia tarpdisciplininių žinių ir platesnio, kelias sritis apimančio mąstymo“, – apie specialistų trūkumą kalba M. Jankauskienė.

Įmonių grupės „Agrokoncernas“ Agro tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC“ projektų vadovė Milda Jankauskienė

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius dr. R. Bleizgys teigia, kad universitetas reaguoja į agrosektoriuje vykstančius pokyčius – siūlo pirmosios pakopos, išskirtinai į inovacijas orientuotą studijų programą Sumanioji inžinerija.

Šioje studijų programoje sujungiamos dvi kryptys: inžinerija ir informatika. Taip pat išugdomi gebėjimai inžinerinėmis priemonėmis ir skaitmeninių technologijų metodais projektuoti gamybos technologijas, komunikuoti su robotais, dronais ir naudoti sumaniąsias inžinerines sistemas bei dirbtinio intelekto taikomąsias programas modernizuojant žemės ūkio produktų gamybą, organinių atliekų utilizavimą.

Pasak profesoriaus, yra daug sričių, kur programos absolventai gali dirbti ir kurti ateities ūkius. „Ateitis ūkis – tai technologinių procesų valdymas remiantis iš visų ūkio sistemų jutiklių siunčiamais duomenimis. Vis daugiau darbų ūkiuose atlieka automatizuotos sistemos-robotai, įdarbinant robotus mechanizuojami bei automatizuojami darbo procesai, – pasakoja prof. dr. R. Bleizgys. – Diegiant skaitmenines sistemas, jutiklių ir nuotolinio darbo procesų stebėjimo bei analizės sistemas mažinamos sąnaudos, didinamas darbo patrauklumas. Robotai tampa pagrindiniais „darbuotojais“, iš anksto nustatytu metu atliekančiais numatytas funkcijas.“

VDU ŽŪA profesorius dr. Rolandas Bleizgys

„Ruošiame specialistus, kurių pagrindiniai įrankiai bus kompiuteris ir programinė įranga. Jie programuos, diegs robotus, analizuos technikos darbo procesus. Absolventų laukia dinamiškas darbas, plačios kvalifikacijos kėlimo galimybės, o studijų metu – tarpdisciplininės žinios, su šiuolaikinėmis technologijomis praktikoje dirbantys ir patirtimi atvirai pasidalinantys dėstytojai. Verslas labai laukia šios srities specialistų, dar studijuojant siūlo patrauklias darbo sąlygas ir atlyginimus“, – apie bakalauro studijų programos Sumanioji inžinerija suteikiamas galimybes kalba VDU ŽŪA prof. dr. R. Bleizgys.

Pesticidai – tiksliai tik ant piktžolių

Įmonių grupės „Agrokoncernas“ Agro tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC“ projektų vadovė M. Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad žemės ūkio sektorius patiria daug permainų, nes ES Žaliasis kursas diktuoja labai griežtas sąlygas. „Iki 2030 m. turime naudojamų trąšų kiekį sumažinti 20 procentų, pesticidų naudojimą – 50 procentų. Čia reikia šiuolaikinių įrankių. Labai svarbu dirvožemio tyrimai, reikia žinoti savo ūkio laukų dirvožemio būklę, nes pagal tai parenkami augalai, sudaroma sėjomaina, planuojamas tręšimas ir dirvožemio kultūrinimas. Pasiekti tiek aplinkai, tiek ūkiui naudingus sprendimus padeda modernioji technika ir technologijos, kurių algoritmai viską apskaičiuoja centimetrų tikslumu. Siekiant tiksliai atlikti purškimus reikalingi moderniausi purkštuvai, kurie geba atjungti kiekvieną purkštuką atskirai ir purkšti tik ten kur reikia. Kintamos normos tręšimams taip pat reikia pritaikytų barstytuvų.Ateityje vis dažniau virš ūkininkų laukų skaidys monitoringus atliekantys dronai, dirbtinis intelektas sistemins gaunamus duomenis, juos analizuos ir pateiks rekomendacijas specialistui, kuris priims racionalius ir efektyvius sprendimus“, – prognozuoja įmonių grupės „Agrokoncerno“ Agro tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC“ projektų vadovė.

Anot M. Jankauskienės, agrosektorius jau dabar aktyviai siekia mažinti pesticidų naudojimą. „Inovatyvios technologijos labai brangios, jos dar tik testuojamos, tačiau yra žemės ūkio ateitis. Įmonių grupė „Agrokoncernas“ – pirmieji, kurie savo demonstraciniame ūkyje atlieka gamybinius bandymus, testuodami ir išbandydami visas naujausias ir jau esamas rinkoje technologijas. Skirtingų technologinių sprendimų testavimas leidžia gauti, inicijuoti, kurti ir pritaikyti atsakingus, racionalius sprendimus, užtikrinančius tvarų, žaliojo kurso tikslų siekiantį ūkininkavimą. Yra grupė dalykų, kurie reikalingi siekiant gerų rezultatų. Norint atlikti tiksliuosius purškimus pirmiausiai reikalinga dronų pagalba, kuri padeda nuskenuoti dirvožemio paviršių ir sudaryti tikslius piktžolių žemėlapius, pagal kuriuos tikslinis purkštuvas atlieka taškinį purškimą tik ant užfiksuotos žolės“, – kalba M. Jankauskienė ir siūlo įsivaizduoti, kad turime lauką, kurio kvadratiniame metre yra viena žolė. Įprastai purkšdami pesticidais, juos tolygiai paskirstytume per visą plotą, kad nupurkštume vieną piktžolę, be reikalo panaudotume labai daug pesticidų. Anot pašnekovės, remiantis kitų šalių duomenimis, taškinio purškimo technologija gali sumažinti sunaudojamą pesticidų kiekį nuo 30 iki 80 procentų.

VDU ŽŪA Bandymų stotyje įvyko 25-oji konferencija „Žemdirbio vasara“

Birželio 21 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bandymų stotyje įvyko VDU ŽŪA ir Lietuvos agronomų sąjungos organizuota 25-oji mokslinė praktinė konferencija „Žemdirbio vasara 2022“.

Sveikindamas renginio dalyvius VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis linkėjo, kad žemdirbių veikla išliktų visada matoma ir svarbi.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė sveikinimo kalboje teigė, jog jaunieji specialistai yra VDU ŽŪA dovana žemės ūkiui. Jaunuosius specialistus profesorė paminėjo neatsitiktinai, tądien VDU ŽŪA vyko ir diplomų įteikimo iškilmės.

Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkas dr. Edvardas Makelis akcentavo konferencijos svarbą, kadangi dėl išaugusių resursų kainų ūkininkai priversti ieškoti naujų sprendimų.

Žemdirbiai ir institucijų atstovai susipažino su VDU ŽŪA Bandymų stotyje atliekamais tyrimais, kartu su VDU ŽŪA mokslininkais aptarė tvaraus ūkininkavimo privalumus.

Konferencijoje „Žemdirbio vasara 2022“ padėkos įteiktos renginio rėmėjams: universiteto mecenatei įmonei „Rovaltra“, Pierre Costa, Raimondui Kosteckui, Leonui Rudinskui ir Gediminui Aleksandravičiui.

VDU ŽŪA pirmu pasirinkimu: jau pirmą studijų dieną supratau, kad čia – mano vieta

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) – erdvė mylintiems gamtą ir technologijas. Akademiją kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos, perspektyvios profesinės ateities. Studijas VDU Žemės ūkio akademijoje renkasi motyvuoti, savo ateitimi tikintys jaunuoliai. Ypatingai didžiuojamės tais, kurie turėjo siekį pirmu numeriu studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje, sėkmingai pasiekė savo tikslą ir šiandien yra Akademijos bendruomenės dalimi.

Kamilė Jasnauskaitė, bakalauro studijų programos Agronomija studentė, būtent šią programą rinkosi pirmu prioritetu. Tikslą pasiekti padėjo didelis noras ir valstybinių brandos egzaminų rezultatuose įrašyti 100 balų. Kamilė pasidalino, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje ir kokios jos mintys dabar – esant studente.

– Kada pradėjai domėtis studijuojama sritimi?

– Nei vaikystėje, nei mokykloje studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje nesvarsčiau, tačiau, kadangi augau kaime, ši sritis buvo labai artima, ir, matyt, kažkur giliai širdyje jaučiau, kad noriu likti ir dirbti regione, tik šiam suvokimui prireikė laiko.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Studijas VDU Žemės ūkio akademijoje baigė daug draugų, pažįstamų, giminaičių – iš jų ir sužinojau apie studijų galimybes Akademijoje.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Mano studijų kelias buvo kiek vingiuotas – dvejus metus studijavau kitose studijų programose, tačiau pilnatvės ir supratimo, kad tai mano vieta ten nejaučiau. Pati ūkio neturiu, bet artimųjų rate daug dirbančių agrosektoriuje, besiklausydama jų diskusijų, nuomonių, supratau, kad man tai išties įdomi sritis, kurią noriu pažinti, sužinoti, atrasti, ko kituose prieš tai studijuotuose dalykuose nejaučiau. Priėmiau man aiškų, kitiems galbūt keistą sprendimą ir mečiau nepatikusias studijas. Nuo pirmos dienos Žemės ūkio akademijoje supratau, kad čia – mano vieta, apie kurią mąsčiau ir svajojau pastaruosius metus.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje pildant prašymą studijuoti buvo
pasirinkimas pirmu numeriu?

– Taip, studijų programa Agronomija buvo mano pasirinkimas numeris vienas.

– Labiausiai nustebinę dalykai studijų metu?

– Visada buvau labai kuklus žmogus, tačiau studijos VDU Žemės ūkio akademijoje leido suvokti, kad kas kitas jeigu ne pati žengsi pirmą žingsnį? Tai leido susirasti draugų tiek tarp grupiokų, tiek bendrabutyje. Net nustebau, kaip greitai išmokau suderinti daugelį dalykų – seniūnės pareigas, sporto veiklas bei, žinoma, studijavimą ir studentavimą.

– Ką pasakytum abiturientui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Abiturientu palinkėčiau nebijoti klysti, nes tik klystant atrandi geriausią savo versiją.

Kamilė mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja:

Facebook: Kamilė Jasnauskaitė | Facebook
Instagram: https://www.instagram.com/kamilenejasna/

UNEECC metinė konferencija 2022 „Culture and Nature – Partners in Dialogue“ VDU Žemės ūkio akademijoje

Kviečiame dalyvauti UNEECC metinėje konferencijoje „Culture and Nature – Partners in Dialogue“, kuri vyks 2022 m. spalio 5-7 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (Akademija, Kauno r.).

Konferencijos temos:

-Culture, Science and Social Well-being
-Consciousness in Cultural Consumption
-Sustainability as a Key for Bioeconomy Challenges
-Nature and a New Cultural Mindset

Svarbios datos dėl registracijos ir straipsnių anotacijų pateikimo:

-Registracija ir straipsnių anotacijų pateikimas – iki 2022 m. birželio 29 d.
-Pranešimas apie straipsnio anotacijos tinkamumą – iki 2022 m. liepos 29 d.

Straipsniai bus publikuojami konferencijos žurnale, turinčiame tarptautinį standartinį serialinio leidinio numerį ISSN. Atrinkti 5 geriausi straipsniai bus publikuoti aukštos kokybės žurnale „Tourism: An International Interdisciplinary Journal” – antrame seniausiame turizmo žurnale pasaulyje, reguliariai leidžiamame nuo 1953 m.

Pristatome konferencijos plenarinės sesijos pranešėjus:

Konferencijos tinklapisꓽ https://uneecc.vdu.lt
Dėl daugiau informacijos kviečiame susisiekti: uneecc@vdu.lt

Verslo ir institucijų susitikime aptartos paramos ir finansavimo galimybės bei perspektyvos

Birželio 20 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko Lietuvos Respublikos Seimo nario Justino Urbanavičiaus ir VDU ŽŪA kanclerės profesorės dr. Astridos Miceikienės organizuotas verslo atstovų ir atsakingų institucijų susitikimas tema „Paramos ir finansavimo verslui galimybės bei perspektyvos“.

„Pribrendo laikas pasikalbėti apie tai, kaip gyvensime ateityje ir kokios yra verslo galimybės“, – teigė Seimo narys J. Urbanavičius.

„Džiaugiuosi, kad verslas susirinko VDU Žemės ūkio akademijoje – vietoje, kur vystomos inovacijos ir mokslu grįsti sprendimai. Inovacijų galima sukurti daugiau – esame atviri bendradarbiavimui su verslu. Linkiu, kad susitikimo metu išgirstos mintys virstų realybe ir naujais projektais“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Susitikimo metu pranešimus skaitė, savo žiniomis ir įžvalgomis su kolegomis dalinosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (LR ŽŪM) viceministras Egidijus Giedraitis, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM Strateginio valdymo departamento vyresnysis patarėjas Jonas Pupius, LR energetikos ministerijos Investicijų grupės vadovė Violeta Greičiuvienė ir patarėja Donata Gipiškienė, LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius Vytautas Vrubliauskas ir Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius, LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Vincas Jurgutis, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) marketingo vadovė Asta Slapšienė.

Susitikimo metu dalyviai ir pranešėjai diskutavo apie paramos bei finansavimo gavimo sąlygų supaprastinimą, sklaidos didinimą, sutarė, kad tokie susitikimai bus organizuojami ir ateityje.

„Viliuosi, kad susitikimas buvo naudingas abiem pusėms, kad verslo atstovams buvo suteikta svarbi ir reikalinga informacija, o institucijų atstovai išgirdo verslininkų lūkesčius ir išsakytas pastabas ar siūlymus“, – susitikimą reziumavo Seimo narys J. Urbanavičius.

VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys 2022: perspektyvus išsilavinimas neribotoms galimybėms

Pastarąjį dešimtmetį vienas iš sparčiausiai modernėjančių sektorių pasaulyje ir Lietuvoje – agrosektorius bei jį aptarnaujantys verslai: prekyba technika, technologijomis, trąšomis bei augalų apsaugos priemonėmis, logistikos verslo įmonės, konsultacinės įmonės – verslo valdymo, apskaitos tvarkymo, finansų valdymo ir kt.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės teigimu, agrosektorius neatsitiktinai laikomas vienu iš perspektyviausių sektorių. Šiuo metu vienas iš devynių pasaulio gyventojų stokoja maisto, todėl jo poreikis ateityje augs tik dar labiau, vadinasi, ir agrosektoriaus specialistų reikės vis daugiau. Be to, planetos ištekliai yra riboti, todėl nuolat turi būti kuriamos inovacijos, padedančios juos tausoti. Šių inovacijų plėtojimui taip pat reikės aukštos kvalifikacijos specialistų.

„Maža to, agrosektorius yra labiausiai skaitmenizuotas, palyginti su kitais sektoriais. Pavyzdžiui, prognozuojama, jog per ateinančius 10 metų robotai bus kiekvieno modernaus ūkio arba modernios žemės ūkio įmonės dalimi. Dronų naudojimas agrosektoriuje jau dabar yra plačiai paplitęs. Inžinieriai, agronomai, netgi tokie specialistai kaip laukinės gamtos atkūrėjai (angl. rewilder) yra tie, kurie, turėdami skaitmenizacijos, informatikos, žemės ūkio technologijų žinių, kurs ateities žemės ūkį“, – prognozuoja VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, pastebėdama, kad šiuolaikinio žmogaus studijos neturi apsiriboti viena sritimi arba specializacija.

VDU Žemės ūkio akademijoje studentai ugdomi vadovaujantis plačia veiklos sritimi, apimančia žemės, miškų ir vandens ūkį bei kaimo plėtrą. Visos šios sritys susijusios su bioekonomikos vystymusi. Būtent jam šiuo metu Europoje yra skiriama labai daug dėmesio.

„Bioekonomika – viskas, kas yra gaminama iš atsinaujinančių išteklių. Studentai Akademijoje rengiami taip, kad suprastų, kodėl svarbu būti darnoje su gamta, kad padėtų ateities kartoms palikti žalią ir sveiką pasaulį. Kadangi orientuojamės į ateities specialistus, mokslai apima ne tik specialiųjų ir socialinių gebėjimų vystymą, tačiau ir asmenybinį tobulėjimą, padedantį dirbti efektyviau.

Studijuojant vystomos asmeninės savybės – komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje, kritinis mąstymas, pokyčių ir konfliktų valdymas, kūrybiškumas“, – vardija prof. dr. A. Miceikienė, papildydama, jog VDU Žemės ūkio akademijoje taip pat suteikiama galimybė mokytis per 30 užsienio kalbų.

VDU Žemės ūkio akademijoje būsimiems studentams siūloma 12 bakalauro studijų programų, su kuriomis kviečiame susipažinti leidinyje.

VDU ŽŪA BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMŲ LEIDINYS 2022

Priėmimas į VDU ŽŪA bakalauro studijas 2022 m.

VDU Žemės ūkio akademijos diplomų įteikimas – raginimas plačiai išskleisti sparnus drąsiam skrydžiui į ateitį

Birželio 21 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventams iškilmingai įteikti bakalauro ir magistro studijų baigimo diplomai. 337 švytintys laimingų alumnų veidai, visą dieną aidintys aplodismentai ir ovacijos, apkabinimai ir glėbiai gėlių, išlydint nuo scenos skambantys kvietimai net ir baigus studijas prisiminti ir aplankyti savo Alma Mater ir pažadai sugrįžti, taip atmintyje išliks VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventė jos dalyviams.

Iškilmingą diplomų įteikimų šventę pradėjęs VDU rektorius profesorius habil. dr. Juozas Augutis džiaugėsi VDU ŽŪA Iškilmių salėje susirinkusiais absolventais, linkėjo visada turėti laiko kūrybai, jausti meilę Tėvynei ir Žemei. „Nuoširdžiai linkiu Jums peržengti baimės, nepasitikėjimo, netikrumo ribas. Nuolat besikeičiančiame pasaulyje išpildykite net ir nebylius savo lūkesčius, o šie pasiekimai tegul tampa geresnio, gražesnio, prasmingesnio buvimo detalė, – neslėpdamas pasididžiavimo kalbėjo rektorius prof. habil. dr. J. Augutis. – Dabar į savo rankas imate VDU alumnų vėliavą. Keliaukite per pasaulį ją aukštai iškėlę, o visa akademinė bendruomenė nuoširdžiai džiaugsis Jūsų pasiekimais. Niekuomet nepamirškite, kad VDU durys Jums visuomet yra ir bus atviros.“

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, kreipdamasi į absolventus priminė, kad universiteto baigimas – vienas nuostabiausių įvykių gyvenime. „Laipsnis ar diplomas, tai ne tik gražus dokumentas, tai sunkaus jūsų darbo pripažinimas ir įrodymas, kad ant mokslo sparnų galite skristi į ateitį. Diplomas – bilietas į geresnį gyvenimą. Atsakingai naudokite jo suteikiamas galimybes, neškite savo darbštumą, atkaklumą ir vertybes į būsimą darbo vietą, verslą ar tolesnes studijas. Didžiuojamės jūsų pasiekimais, sveikiname ir dėkojame už buvimą kartu, lauksime sugrįžtant pasidalinti pasiekimais, patirtimi ar pasisemti naujų žinių. Tegul išsipildo visi jūsų troškimai“, – sveikindama absolventus sukūrus pirmąją savo sėkmės istorijos dalį kalbėjo kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

VDU Studentų atstovybės prezidentė Ieva Vengrovskaja sveikinimo kalboje visiems susirinkusiems priminė fiziko Alberto Einšteino žodžius, kad mokslas niekada nebuvo ir nebus užbaigta knyga bei ragino po studijų baigimo nepamiršti mokslo, nenustoti tobulėti ir siekti naujų tikslų, nes gavus diplomą atsiveria tik dar daugiau kelių.

Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika džiaugėsi per ilgus fakulteto gyvavimo metus paruošę 19868 absolventus, iš jų 1101 magistrą. „Regis, visai neseniai studijavote, o šiandien jau pradedate naują etapą. Kiekvienas iš studijų pasiėmėte tiek, kiek norėjote, džiaugiamės jūsų pasiekimais ir didžiuojamės diplomais“, – sveikindamas susirinkusius kalbėjo doc. dr. R. Domeika ir palinkėjo, kad žinių troškimas absolventus lydėtų visą gyvenimą.

Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis, kreipdamasis į fakulteto absolventus priminė, kad rankose laikomi diplomai parodo, jog nuo šios dienos jie jau savo pasirinktos srities profesionalai. „Diplomas parodo jūsų įgytą kvalifikaciją, pasiruošimą dirbti tam tikrą darbą, užimti pareigas ir siekti mokslo aukštumų. Tai išsilavinimo, kultūros, žinių patvirtinimas, suteikiantis geresnio ir įdomesnio gyvenimo galimybes. Norintiems dar platesnių galimybių noriu priminti, kad neturi būti tobulas, jog pradėtum magistrantūros ar doktorantūros studijas, bet turi pradėti jas, kad taptum tobulesnis“, – drąsindamas tęsti studijas Akademijoje sveikinimo kalbą baigė Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. B. Vaznonis.

Anot Agronomijos fakulteto dekanės doc. dr. Aidos Adamavičienės, diplomų įteikimo šventė įprasmina ne vienerių metų darbą. „Universitete augote ir kaip specialistai, ir atsiskleidėte kaip asmenybės. Iki šiandien nueitas ilgas kelias, pasiektas reikšmingas rezultatas, šiandieninis diplomų įteikimas – tai naujo etapo pradžia. Šiuo dinamišku laikmečiu būkite pasiruošę priimti naujus iššūkius ir siekti dar geresnių galimybių, nuo šiandien savo rankose laikote Žemės ir žmonių ateitį“, – sveikindama visus susirinkusius kalbėjo doc. dr. A. Adamavičienė.

Miškų ir ekologijos fakulteto absolventus bei svečius sveikindamas fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas pastebėjo, kad baigus studijas gyvenimo kelias tęsiasi: „Einant šiuo keliu bus visko ir nesvarbu, ar lydės sėkmė, ar bus daugiau sunkumų, kad ir kur nuvestų gyvenimas, fakultete visada lauksime sugrįžtančių pasidalinti patirtimi, pasitarti ar pabendrauti. Linkiu dirbti gamtai, miškui ir žmonėms!“

Iškilmingą diplomų įteikimą vainikavo solidžių stipendijų įteikimas, absolventai nustebinti trimis stipendijomis. VDU ŽŪA prof. dr. Algirdas Janulevičius Inžinerijos fakulteto absolventui Dovydui Rutkauskui įteikė 500 eurų doc. Kazimiero Giedros stipendiją. VšĮ „Ekoagros“ įsteigtą vardinę 500 eurų stipendiją už geriausią Taikomosios ekologijos studijų programos bakalauro baigiamąjį darbą Miškų ir ekologijos fakulteto absolventei Simonai Pošiūnaitei įteikė įmonės kokybės vadovas Tomas Demikis. VDU ŽŪA absolventai Ieva ir Arnas Radzevičiai Agronomijos fakulteto absolventę Inesą Sinkevičiūtę nustebino savo šeimos įsteigta solidžia 2,5 tūkst. eurų vardine stipendija.

Daugiau nuotraukų – netrukus.

Edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“: unikalus turinys ir 2 tūkstančiai dalyvių iš visos šalies

Tarp šalies aukštųjų mokyklų kaip išsiskirianti ypač aktyviu bendradarbiavimu su savo absolventais bene dažniausiai minima Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), regis, sėkmingai kopia į dar vieną lyderystės poziciją bendradarbiaudama su šalies bendrojo ugdymo įstaigomis. VDU ŽŪA vystomo edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ sėkmė šiais mokslo metais buvo rekordinė – joje mokėsi 1950 moksleivių, kurių veiklas koordinavo 118 mokytojų ir ugdymo įstaigų administracijos darbuotojų.

Projekte – bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo sinergija

„Sumanaus moksleivio akademija“ – tai projektas, skirtas 9-12 klasių moksleivių pasirinktos mokslų krypties kūrybiško mąstymo bei praktinių įgūdžių lavinimui. Moksleiviams paskaitas skaito bei žiniomis dalijasi VDU ŽŪA dėstytojai – savo sričių ekspertai. Šiais mokslo metais „Sumanaus moksleivio akademijos“ nariai turėjo galimybę rinktis iš keturių mokymosi krypčių – verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų bei ekologijos. Projekto koordinatorės, VDU ŽŪA marketingo vadybininkės Dėjos Bubinaitės teigimu, „Sumanaus moksleivio akademijos“ aprėpties žemėlapyje šiandien yra visa Lietuva nuo Šalčininkų, Utenos, Šilalės iki Skuodo – 75 klasės iš daugiau kaip 40-ties šalies gimnazijų ir progimnazijų. Vien į baigiamąjį renginį, vykusį VDU ŽŪA, kurio metu įteikti projekto baigimo pažymėjimai, atvyko apie pusė tūkstančio projekto dalyvių, užpildžiusių VDU ŽŪA Iškilmių salę.

Sveikindama „mažuosius absolventus“ VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ragino moksleivius nesiliauti svajoti tapti dar geresniais žmonėmis ir piliečiais bei būti drąsiems renkantis profesiją ir priimant sprendimus. „Svarbiausia, būkite sumanūs, nes tik sumanumas veda mus visus į priekį“, – teigė prof. dr. A. Miceikienė.

„Akivaizdu, kad „Sumanaus moksleivio akademiją“ yra pasirinkę smalsiausi ir sumaniausi Lietuvos moksleiviai. Būtent šios savybės ugdo ateities kūrėjus, gebėsiančius priimti kūrybingus ir drąsius sprendimus“, – išlaikyti pasirinktą teisingą kryptį jaunuolius ragino VDU studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.

Komentuodama „Sumanaus moksleivio akademijos“ tikslus dr. S. Pilkienė pastebi, kad projektas yra unikalus ir dalyvių gausa, ir temų turinio įvairove. Svarbiausia – projektas aprėpia atokiausius šalies regionus, suteikdamas puikios patirties vaikams bei mokytojams.

Pasak VDU studijų prorektorės, „Sumanaus moksleivio akademija“ remiasi tarpdisciplininio ugdymo modeliu, kuomet išeinama iš bendrojo lavinimo programos ir vieno konkretaus dalyko ribų. Universitetinėje erdvėje įprastą mokslo dalyką, žinomą iš vadovėlio, vaikas pamato visiškai kitam lygmenyje – tiriamą, komercializuojamą. Svarbu tai, kad projektas buria ir tarpdisciplinines pedagogų komandas.

„Labai džiaugsimės, jei šie vaikai pasirinks studijas VDU, tačiau pagrindinė projekto esmė – indėlis į visos mūsų visuomenės švietimą. Dauguma universitetų šiandien supranta, kad riba tarp aukštojo mokslo ir bendrojo lavinimo po truputį nyksta ir visiems drauge reikia siekti sinergijos ugdant jaunąją kartą. „Sumanaus moksleivio akademija“ suteikia mokytojams galimybę praturtinti jų dėstomo dalyko turinį kooperuojantis su universiteto ekspertais. Be to, projektas buria skirtingų regionų, skirtingų dalykų mokytojus. Tai skatina veikti STEAM principu – drauge rengiant užduotis stiprinti gamtamokslinį, technologinį, inžinerinį, kūrybinį ir matematinį ugdymą“, – teigia S. Pilkienė.

Projekto uždarymo renginyje – aktualūs pranešimai ir mokytojų pažadas kitąmet sugrįžti su dar didesniu būriu moksleivių

Po sveikinimo kalbų gausus Iškilmių salėje susirinkusių moksleivių ir mokytojų būrys sėmėsi žinių apie vis daugiau aktualumo įgaunančias socialines emocines kompetencijas klausantis VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanės, Psichologijos katedros docentės dr. Aurelijos Stelmokienės pranešimo „Socialinės emocinės kompetencijos šiuolaikinio moksleivio gyvenime“, po kurio sekė ir aktyvi klausimų-atsakymų sesija.

VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros direktorius, bioekonomikos ekspertas Mindaugas Maciulevičius pranešime „Agrosektoriaus ateitis „veža“ moksleivius ir mokytojus supažindino su nuolat modernėjančiu agrosektoriumi, kuris yra gyvybiškai svarbus kiekvienam mūsų ir moksleiviams gali pasiūlyti platų galimybių spektrą bei inovatyvumu grįstą profesinį kelią. Savo auklėtinius į VDU ŽŪA atlydėjusi Alytaus Jotvingių gimnazijos mokytoja Rasa Zubrickienė pasakoja organizatorių pasiūlymo prisijungti prie „Sumanaus moksleivio akademijos“ sulaukusi elektroniniu paštu ir nedvejojusi nė akimirkos. „Po ilgai trukusių suvaržymų dėl pandemijos norisi vaikams suteikti kuo daugiau naujų patirčių. Iš tiesų projektas yra puikus. Teminės paskaitos labai praturtino mano dėstomo biologijos dalyko pamokas. Su kolegėmis planuojame, kad kitais mokslo metais atvešime ne vieną, o kelias mūsų gimnazijos moksleivių klases“, – linkėdama projektui sėkmės kalba R. Zubrickienė, pastebėdama kad tuo metu, kai moksleiviams VDU ŽŪA vyko baigiamieji užsiėmimai, juos atlydėję pedagogai laiką taip pat praleido labai naudingai. Jie turėjo progą dalyvauti VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros docento dr. Ryčio Pakrosnio paskaitoje-seminare „Kaip įveikti gyvenimo iššūkius ir nepalūžti“. Seminarą išklausę mokytojai išėjo su pozityviomis mintimis bei padrąsinimu ugdyti atsparumą ir rūpintis savimi, kad padidintume tikimybę įveikti gyvenimo iššūkius.

„Sumanaus moksleivio akademija“ – perspektyvių savarankiškų ateities darbo rinkos dalyvių ugdymui

Mokytojos R. Zubrickienės auklėtinių, Alytaus Jotvingių gimnazijos būsimųjų dešimtokų Luknės, Ugnės ir Dovydo tvirtinimu, „Sumanaus moksleivio akademija“ jiems ne tik suteikė naujų žinių, bet ir paskatino atsakingai galvoti bei planuoti ateitį, renkantis aktualius mokslo dalykus bei brandos egzaminus, kurių geri rezultatai bus reikalingi siekiant patekti į universitetą.

Projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ viena sumanytojų, šiuo metu VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro Socialinės partnerystės skyriaus vadovė dr. Aistė Čapienė pasakoja, kad šio projekto veikla prasidėjo 2016 m., siekiant sukurti tvarų ryšį su Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigomis, ugdyti moksleivių verslumo kompetencijas formuojant savarankiškus ateities darbo rinkos dalyvius. Nutarta seminarų metu 30 proc. laiko skirti teoriniams, 70 proc. – praktiniams užsiėmimams, dirbant pagal iš anksto parengtas užduotis: taikydami tarptautinėje praktikoje pripažįstamus metodus jaunuoliai generuoja idėjas, analizuoja lyderių sėkmės istorijas, lavina viešojo kalbėjimo ir komandinio darbo įgūdžius.

Projekto baigimo pažymėjimai beveik 2 tūkstančiams moksleivių iš daugiau kaip 40-ies šalies ugdymo įstaigų

Sulaukus didelio mokyklų susidomėjimo 2018 m. „Sumanaus moksleivio akademijos“ programa buvo išplėsta ir jaunuoliai galėjo rinktis jau iš kelių skirtingų mokslo krypčių klasių: verslumo, inžinerijos ir gamtos mokslų. Projekto įgyvendinimo galimybės dar labiau išsiplėtė šalies bendrojo ugdymo įstaigose įdiegus išmaniąsias nuotolinio darbo technologijas.

2021-2022 mokslo metais projektą ,,Sumanaus moksleivio akademija“ sėkmingai baigė net 1950 moksleivių. Projekto veiklose dalyvavo 75-ios klasės iš daugiau kaip 40-ies mokyklų. Gausiausias dalyvių būrys lankė Verslumo klasės užsiėmimus. Šios krypties veiklas baigė 22 klasės, daugiau kaip 600 moksleivių. Daug populiarumo sulaukė ir atliepiant šiandienos globalių aplinkosauginių problemų problematiką sukurta ekologijos klasė. Čia mokėsi daugiau kaip 500 moksleivių iš 22 Lietuvos ugdymo įstaigų. Gamtos mokslų klasė šiemet sulaukė bemaž 500 moksleivių iš 21 mokyklos dėmesio. Projekto baigimo pažymėjimai taip pat parengti daugiau kaip 300 moksleivių iš 10 ugdymo įstaigų, dalyvavusių Inžinerijos klasės veiklose.

Projektą „Sumanaus moksleivio akademija“ 2021-2022 baigė:

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija
Alytaus Jotvingių gimnazija
Jonavos Senamiesčio gimnazija
Juodšilių „Šilo“ gimnazija
Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija
Kauno „Aušros“ gimnazija
Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija
Kauno Jono Pauliaus II gimnazija
Kauno Maironio universitetinė gimnazija
Kauno rajono Ežerėlio pagrindinė mokykla
Kauno Santaros gimnazija
Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras
Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija
Kauno Veršvų gimnazija
Kazlų Rūdos sav. Plutiškių gimnazija
Kėdainių Atžalyno gimnazija
Kėdainių šviesioji gimnazija
Klaipėdos Žaliakalnio gimnazija
Kovo 11-osios gimnazija
Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija
Molėtų gimnazija
Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija
Panevėžio Minties gimnazija
Plungės Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija
Radviliškio Lizdeikos gimnazija
Raseinių rajono Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija
Rokiškio rajono Obelių gimnazija
Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazija
Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija
Šalčininkų rajono Butrimonių A. Krepštul gimnazija
Šalčininkų rajono Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija
Šiaulių Didžvario gimnazija
Šiaulių Salduvės progimnazija
Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija
Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ gimnazija
Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazija
Trakų rajono Rūdiškių gimnazija
Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija
Utenos Adolfo Šapokos gimnazija
Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjus
Vilniaus miesto mokykla „Pažinimo medis“
Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazija

VDU bendruomenė kviečiama dalyvauti KTPC savaitės seminaruose

Birželio 27 d. – liepos 1 d. VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras kviečia dalyvauti tradiciniuose KTPC savaitės seminaruose. Šį kartą seminaruose apie mokslo-verslo bendradarbiavimo rezultatus dalinsis tiek mokslininkai, tiek verslo atstovai.

Išsamesnė informacija apie seminarus

Maloniai kviečiame registruotis ir aktyviai dalyvauti!

VDU Žemės ūkio akademijos diplomų įteikimo iškilmės

Birželio 21 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia dalyvauti šventiniuose diplomų įteikimo renginiuose.

Diplomai bus įteikiami Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetų absolventams.

Šventinė ceremonija vyks VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

9.00 val. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto absolventų šventė

11.30 val. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventų šventė

14.00 val. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto absolventų šventė

16.30 val. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto absolventų šventė

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.