VDU vyks iškilmingas Senato posėdis

Birželio 22 d., trečiadienį, 13 val. VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7) vyks iškilmingas Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdis. Jo metu VDU Garbės profesoriaus regalijos bus įteikiamos prof. Margaritai Teresevičienei ir prof. Zigmantui Kiaupai. Taip pat vyks universiteto bendruomenės narių apdovanojimai.

Habil. dr. Margarita Terasevičienė yra VDU Edukologijos instituto profesorė, universitete dirba nuo 1991 m. Jos dėka Vytauto Didžiojo universitete talkinant išeivijos mokslininkams prasidėjo pedagogikos, vėliau ir edukologijos studijos ir moksliniai tyrimai. Prof. Margarita Teresevičienė reikšmingai prisidėjo prie naujos kartos edukologų rengimo visuose studijų lygmenyse: bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros. Ji yra parengusi 18 edukologijos daktarų, virš 100 edukologijos magistrų. Profesorės dėka parengtos pirmosios disertacijos Lietuvoje ir išleistos pirmosios publikacijos suaugusiųjų mokymosi, savivaldaus mokymosi, nuotolinio ir technologijomis grindžiamo mokymosi tematikose. Aktyvi profesorės projektinė veikla. Dalyvauta per 40 nacionalinių ir tarptautinių projektų.

Profesorė ekspertinę ir mokslinę veiklą reikšmingai plėtoja nacionalinėse ir tarptautinėse institucijose (Europos Komisijos, Latvijos, Europos mokslo fondo, Lietuvos mokslo tarybos ir kitose). Prof. Margarita Teresevičienė kartu su bendraautoriais publikavo virš 100 mokslo straipsnių, 15 monografijų ir mokslo studijų, 12 metodinių leidinių, vadovėlių.

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros profesorius Zigmantas Kiaupa yra vienas žymiausių Lietuvos ir regiono istorikų. Profesoriaus akademinė veikla, pasiekimai ir indėlis ugdant jaunuosius mokslininkus, inicijuojant ir plečiant svarbius, tame tarpe ir Kauno miesto, tyrimus bei autoritetingai atstovaujant istorikų bendruomenei yra pripažinti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

VDU ŽŪA mokslininkės lankėsi Trieste universitete

Birželio 13-14 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) atstovai lankėsi Trieste universitete Italijoje. Dėstymo vizito metu Miškų ir ekologijos fakulteto docentė dr. Anželika Dautartė ir tarptautinės veiklos koordinatorė lektorė dr. Ekaterina Makrickiene ypatingą dėmesį skyrė dvigubo diplomo programų galimybių aptarimui su partneriais iš „Transform4Europe“ universitetų aljanso.

VDU taip pat atstovavo Gamtos mokslų fakulteto profesorius dr. Algimantas Paulauskas. Pasitarime dalyvavo ne tik VDU ŽŪA, Triesto universiteto, bet ir Silezijos universiteto (Katovicai, Lenkija), Sofijos universiteto (Sofija, Bulgarija) atstovai.

Partneriai aktyviai diskutavo dėl dvigubo diplomo studijų programos tikslų ir turinio, pradėjo atskirų dalykų turinio palyginimą. Artimiausiu metu planuojama užbaigti programos struktūros kūrimą ir pereiti prie sutarties rengimo.

Rokiškio krašto moksleivių aplodismentai ir pedagogų padėkos – inžinerijos eksperimentinės klasės steigėjams

Pirmuosius mokslo metus, savo sėkme gerokai pranokdama steigėjų lūkesčius, užbaigė Sumanaus moksleivio akademijos Rokiškio inžinerijos eksperimentinė klasė. Ši unikali šalyje klasė yra trijų partnerių – Rokiškio verslo klubo, vienijančio vietos verslo atstovus, Rokiškio profesinio mokymo centro ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) – edukacinis projektas. Jį iniciavo Rokiškio verslo įmonės, turėdamos ilgalaikį tikslą motyvuoti jaunuosius rokiškėnus įgyti inžinerinį išsilavinimą VDU ŽŪA bei grįžti dirbti ir stiprinti gimtąjį regioną. Verslininkai planavo, kad tai galėtų būti standartinė 30-ties besimokančiųjų grupė, tačiau paaiškėjo, kad moksleivių aktyvumas šį skaičių viršija netgi daugiau nei penkis kartus – projekto baigimo pažymėjimai iškilmingai įteikti daugiau kaip 160-čiai VDU ŽŪA Sumanaus moksleivio akademijos Rokiškio inžinerijos eksperimentinės klasės dalyvių.

Maža to, prie vienintelio šalyje tokio pobūdžio projekto per pirmąjį jo veiklos pusmetį jau prisijungė ir Anykščių bei Zarasų rajonų gimnazijos. Iniciatyvos autoriai tikisi, kad tai gera pradžia bendradarbiaujant verslui ir mokslui ateityje projektą išplėtoti visoje šalyje.

Dalyvių gausa ir entuziazmas pranoko projekto iniciatorių lūkesčius

Simboliška, kad likus savaitei iki VDU Žemės ūkio akademijos diplomų įteikimo šventės studijas baigusiems absolventams, šios aukštosios mokyklos iškilmių salę drebino audringos potencialių būsimų studentų ovacijos – čia pirmųjų mokslo metų pabaigtuves šventė VDU ŽŪA Sumanaus moksleivio akademijos Rokiškio inžinerijos eksperimentinės klasė. Tokiu entuziastingu būdu moksleiviai reiškė savo pritarimą, kad šios klasės veikla, kuri buvo organizuota VDU Žemės ūkio akademijoje, Rokiškio profesinio mokymo centre ir įvairaus profilio Rokiškio verslo įmonėse, tęstųsi ir kitais mokslo metais.

Tai, kad ji tikrai nenutrūks, gausią moksleivių auditoriją ir per dvi dešimtis juos projekte lydinčių pedagogų patikino Rokiškio verslo klubo prezidentas, agroverslo įmonės „Ivabaltė“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis prisiminęs, kad sykį jau yra stovėjęs VDU ŽŪA salės scenoje, kuomet pats atsiėmė šios aukštosios mokyklos studijų baigimo diplomą. Ir tai iki šiol verslininkas laiko savo profesinės karjeros sėkme.

„Dar visiškai neseniai drauge su VDU ŽŪA atstovų komanda važinėjome po Rokiškio rajono bendrojo lavinimo mokyklas ir raginome moksleivius tapti inžinerijos klasės nariais, tikėdamiesi bent 10 proc. dabartinio rezultato. Tad darome išvadą, jog pasirinkome teisingą kryptį sudarydami sąlygas jaunimui „pasimatuoti“ labai perspektyvią inžinieriaus profesiją. Ir ne tik ją. Rinkitės bet kurią VDU ŽŪA studijų programą būdami tikri, kad Rokiškio įmonės laukia jūsų visų“, – Rokiškio verslo įmonių vardu kalbėjo I. Tarvydis, ragindamas ir kitų šalies regionų verslininkus motyvuoti vietos jaunimą rinktis savam kraštui aktualias profesijas ir dirbti jo labui.

Projektas – unikali galimybė semtis praktinių žinių akademinėje ir verslo aplinkoje

VDU prorektorė dr. Simona Pilkienė, Rokiškio profesinio mokymo centro direktorė Diana Giedrikienė, VDU ŽŪA marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė, Anykščių vadovų klubo prezidentas Dalis Vaiginas ragino moksleivius išnaudoti unikalią galimybę įgyti žinių ne tik iš vadovėlių, bet ir per praktines patirtis verslo įmonėse, universitete, profesinio mokymo centre. Taip pat linkėta, kad po keliolikos metų dabartiniai šios klasės nariai jau kaip sėkmingi Rokiškio krašto verslininkai ir čia veikiančių įmonių vadovai išlaikytų šio unikalaus projekto tradiciją ir taip pat padėtų savo jauniesiems kraštiečiams siekti išsilavinimo.

Sveikinimo žodį projekto dalyviams bei iniciatoriams tarusi VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė dėkojo socialiniams partneriams už bendradarbiavimą bei pastebėjo, kad net ir geriausių idėjų būtų neįmanoma įgyvendinti be darniai dirbančios komandos.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto docento dr. Jono Čėsnos teigimu, šio fakulteto dėstytojai turi ilgametės darbo su moksleiviais patirties ir yra pasirengę šiuolaikiškose laboratorijose juos sudominti pačiomis įvairiausiomis inžinerijos temomis, tačiau be finansinės verslo pagalbos organizuoti moksleivių kelionių į universitetą, maitinimo, kultūrinių programų, taip pat išvykų į pramonės įmones būtų neįmanoma. „Moksleivių entuziazmas ir verslo parama šiandien yra tos dedamosios, kurios ir mus skatina dirbti dar išradingiau ir įdomiau“, – ateinančių mokslo metų planus komentuoja doc. dr. J. Čėsna, pastebėdamas, kad VDU ŽŪA šiuo metu yra net 12 bakalauro studijų programų. Dvi jų – „Sumanioji inžinerija“ ir „Bioekonomikos verslo vadyba“ – visiškai naujos. Tad apie profesinę karjerą galvojantiems moksleiviams tikrai bus iš ko rinktis.

Galimybė lankytis Universitete plečia akiratį ir moksleiviams, ir mokytojams

Planus savo ateitį susieti su studijomis VDU Žemės ūkio akademijoje patvirtino ir kalbinti inžinerijos klasės nariai – Rokiškio Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos moksleiviai – būsimieji dvyliktokai Rokas, Rusnė, dešimtokės Ieva ir Gabija. Jaunuoliai kalbėjo, kad galimybė lankytis universitete plečia akiratį, suteikia didesnio pasitikėjimo savo jėgomis bei drąsos planuojant ateitį.

Į inžinerijos klasės užsiėmimus moksleivius lydinčios Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos pedagogės Jolanta Makutėnienė ir Ona Viduolienė teigė realiai matančius teigiamus projekto rezultatus: universiteto aplinka, išvykos į verslo įmones ir Rokiškio profesinio mokymo centrą praplėtė vaikų akiratį, sustiprino motyvaciją mokytis, suteikė galimybę tarpusavyje pabendrauti skirtingų mokyklų auklėtiniams. Projektas naudingas ir pedagogams – jo metu dalijamasi turima patirtimi, sužinoma naujų naudingų dalykų, praplečiamas žinių laukas.

Dalyvių sąraše – 8 Rokiškio, Anykščių, Zarasų rajonų ugdymo įstaigos

Rokiškio eksperimentinės inžinerijos klasės veiklose šiais mokslo metais dalyvavo Rokiškio r. Obelių gimnazija (mokytojos Daiva Kundelienė ir Dalia Kvedaraitė), Rokiškio r. Pandėlio gimnazija (mokytojos Eglė Glemžienė ir Justina Puzinaitė-Kaupelienė), Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija (mokytojai Aldona Juškevičienė, Loreta Rimšienė, Egidijus Kundrotas, Jolanta Makutėnienė, Ona Viduolienė), Rokiškio r. Kamajų Antano Strazdo gimnazija (mokytojos Genovaitė Pavilonienė, Regina Narvydienė, Ramunė Glinskienė, Irena Davainytė), Rokiškio r. Juodupės gimnazija (mokytojos Virginija Sadauskienė, Inga Judickienė, Rasa Čypaitė-Kazinavičienė), Rokiškio profesinio mokymo centras (mokytojai Skirmantas Kisielius, Donatas Žemaitis), Anykščių r. Svėdasų Juozo Tumo – Vaižganto gimnazija (mokytojai Elena Indriūnienė, Rytis Narvydas). Eigoje prie projekto prisijungė Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija.

Trichodermos – maži grybijos atstovai, atliekantys didelius darbus

Greitai augančios ir išvystyta fermentine sistema pasižyminčios trichodermos naudojamos organinių liekanų, šiaudų, kompostų irimui paskatinti. Trichodermoms būdingas antagonizmas ir mikoparazitizmas sėkmingai panaudojamas biopreparatuose, skirtuose žemės ūkio augalų patogenų kontrolei. Trichodermų grybai taip pat gali gyventi augalų šaknų ir antžeminės dalies audiniuose kaip endofitai, skatindami augalo – šeimininko – imunitetą ir vystymąsi.

Paplitimas – nuo tropikų iki tundros

Trichodermos aukšliagrybiai, saprotrofai yra tipiški dirvožemio grybijos atstovai, paplitę beveik visuose dirvožemiuose, nėra duomenų tik apie jų paplitimą smėlio kopose. Trichodermos yra ir kosmopolitai, aptinkami nuo tropikų, kur ypač dažni, iki tundros, nors joje jie – kur kas retesni. Šiuo metu žinomos 443 trichodermos rūšys ir kasmet atrandama naujų.

Trichodermos – vieni dažniausiai ir mūsų dirvožemiuose aptinkamų grybų. Jos miško paklotėje ir viršutiniame mineralinio dirvožemio sluoksnyje taip pat vienos dažniausių (su kitais grybais saprotrofais). Trichodermos dažnos žemės ūkio paskirties laukų dirvožemiuose, ypač gerai auga sukultūrintuose, neapaugusiuose žoline danga, turtinguose augalinės kilmės organinių medžiagų. Čia trichodermos yra vieni aktyviausių biologinių skaidytojų, išskirtų iš augalinių liekanų. Jos dažnos šiltnamiuose, daržovių ir gėlių substratuose. Trichodermos dažniau aptinkamos augalų rizosferoje, rečiau – ant šaknų ir pačiose šaknyse. Gausiau jų galima aptikti augalų, kurių antžeminė dalis pažeista ligų, rizosferoje.

Rizosfera – tai dirvožemio zona aplink augalų šaknis, kurioje dėl didelio kiekio šalutinių fotosintezės produktų koncentruojasi maistingosios medžiagos, išsiskiriančios iš šaknų. Rizosferoje esanti mikroorganizmų bendrija gali turėti naudingą, neutralų arba žalingą poveikį augalų augimui. Augalas palaiko daugialypį ryšį su rizosferos gyventojais, kuris būtinas augalo vystymuisi ir maisto medžiagų įsisavinimui.

Trichodermų aptikimo dažnis priklauso nuo dirvožemio, meteorologinių sąlygų ir sėjomaininių augalų. Lietuvos tyrėjų duomenimis, trichodermos gausiai aptinkamos miežių, vikių-avižų mišinių, motiejukų laukuose. Daug metų atliekamais tyrimais nustatyta, kad kelerius metu iš eilės auginant raudonuosius dobilus, jų rizosferoje ir ant šaknų gerokai padidėja įvairių trichodermų. Dažniausiai žemės ūkio paskirties laukuose aptinkama trichoderma – T. viride. Nustatyti trofiniai ryšiai tarp sliekų ir trichodermų. Tyrimais įrodyta, kad dirviniai sliekai miežių pasėliuose teigiamai veikė trichodermų aptikimo dažnį. Praturtintuose miežių šiaudais ir lietaus sliekais laukuose intensyviau nei kontroliniame variante vystėsi įvairios trichodermų rūšys (T. hamatum, T. viride, T. koningii, T. aureoviride).

Trichodermų vystymuisi palankias sąlygas sudaro organinės ir mineralinės trąšos. Jos jautrios azoto, fosforo ir kalio kiekiui dirvožemyje. Didelės šių mineralinių trąšų normos sutrikdo trichodermų vystymąsi. Trichodermos yra aktyvūs agrocenozių komponentai: greitai vystosi, išskiria specifinius metabolitus, daro įtaką dirvožemio formavimosi procesams, fizikinėms – cheminėms savybėms. Kai kurių mokslininkų nuomone, apie dirvožemio biologinį aktyvumą agrocenozėje ir joje vykstančius procesus galima spręsti pagal trichodermų paplitimą. Šios genties grybai yra gana jautrūs aplinkos veiksniams ir gali būti naudojami kaip bioindikatoriai.

Biopesticidas, biotrąša, biostimuliantas

Tarp mikroorganizmų vyksta nuolatinė konkurencija dėl erdvės ir maisto. Daugumai dirvožemio grybų, gyvenančių rizosferoje ir ant augalų šaknų, būdingas antagonizmas, kai viena mikroorganizmų rūšis cheminiais junginiais (metabolizmo atliekomis, fermentais, antibiotikais) iš dalies arba visiškai slopina kitų mikroorganizmų augimą ir dauginimąsi. Šiuo metu jau yra žinoma apie 100 įvairių trichodermų gaminamų fiziologiškai aktyvių junginių, tarp kurių didelį susidomėjimą kelia antibiotikai ir toksinai, kurie naudojami ir kovai su augalų patogenais.

Vienu svarbiausių trichodermų antagonistinių mechanizmų laikomas mikoparazitizmas. Mikoparazitizmas tiesiogiai susijęs su gebėjimu sintetinti chitiną ardančius fermentus, padedančius įveikti kitų grybinių ląstelių sienelę. Trichodermos yra vieni žinomiausių ir plačiausiai šiuo metu agrosektoriuje naudojamų mikoparazitinių savybių turinčių grybų, galinčių efektyviai susintetinti šiuos fermentus ir naudojamos pasėliuose, siekiant kontroliuoti fitopatogenus. Trichodermos slopina patogeninių grybų, tokių kaip Pythium, Rhizoctonia, Fusarium, Alternaria, Botrytis, Sclerotinia ir kitų augimą.

Kai kurios trichodermų padermės puola šaknų nematodus ir cistas, sunaikindamos nematodų kiaušinėlius ir antrosios fazės jauniklius. Rizosferoje gryvenančios trichodermos gali pagerinti augalų augimą, išskirdamos auksinus, pavyzdžiui, indolo acto rūgštį (IAA), kitus į hormonus panašius junginius, įvairias amino rūgštis, kurie skatina šaknų vystymąsi ir augalų augimą, didina atsparumą ligoms. Trichodermos gali būti ir augalų šaknų arba antžeminės dalies audinių endofitai. Čia gyvendamos jos išskiria daugybę biologiškai aktyvių antrinių metabolitų, kurie prisideda prie savo augalo šeimininko imuniteto stiprinimo ir produktyvumo. Tyrimų duomenimis, endofitinės trichodermos yra efektyvios rapsų ir kukurūzų laukuose, mažiau – kviečių pasėliuose.

Viena svarbiausių savybių, būdingų visoms trichodermos rūšims – aktyvus celiuliozės skaidymas. Trichodermos gerai prisitaikiusios skaidyti ir ksileną, mažiau – aromatinius angliavandenius ir riebalus. Dėl šių savybių trichodermos naudojamos augalinių liekanų, šiaudų, kompostų irimui paskatinti. Įrodyta, kad trichodermos efektyviai padidina skaidymo greitį, dirvožemyje atsiranda daugiau maistinių medžiagų, kuriomis naudojasi augalai ir kiti organizmai. Dėl efektyvios fermentinės sistemos trichodermos naudojamos naftos produktais užteršto dirvožemio remediacijai. Trichodermos pagreitina ir įvairių rūšių pesticidų suirimą.

Pasaulyje trichodermos – vieni plačiausiai tiriamų ir auginamų grybų

Komerciniais tikslais parduodami trichodermos produktai būna miltelių arba granulių pavidalo. Jie gali būti naudojami įterpiant į dirvožemį arba substratą, apveliant sėklas arba apipurškiant lapus. Bioprodukto veiksmingumas priklauso nuo aplinkos sąlygų, drėgmės, temperatūros, pH, auginamų augalų.

Vienoks ar kitoks bioprodukto poveikis priklauso nuo tos pačios rūšies skirtingų padermių funkcionalumo ir savybių. Tos pačios rūšies trichodermos padermės gali reikšmingai skirtis savo specifiškumu ir selektyvumu, daugiau gaminti konkretų fermentą arba visą jų puokštę, pasižymėti didesniu antagonizmu prieš vienus ar kitus patogenus. Dažnai bioproduktuose naudojama ne viena trichodermos padermė, o kelios.

Trichodermas galima atpažinti pagal bendrus morfologinius požymius – ryškiai žalią konidijų pigmentą, greitą augimą ir pasikartojančius ratilus.

Bene dažniausiai ant bioproduktų, skirtų augalų patogenų kontrolei, pakuotės užrašytas „Trichoderma harzianum“ rūšies pavadinimas. Tačiau sudėtyje nurodyta T. harzianum paprastai yra labai panašių arba morfologiškai nesiskiriančių tarpusavyje trichodermos rūšių kompleksas. Pasitelkus molekulinius DNR tyrimų metodus ir ištyrus keturių skirtingų komercinių biokontrolės prekių ženklų produktus, kurių ženklinime nurodyta, kad jie turi T. harzianum, atpažintos devynios naujos T. harzianum komplekso rūšys (T. afarasin, T. afroharzianum, T. atrobrunneum, T. camerunense, T. endophyticum, T. neotropicale, T. pyramidale, T. rifaii ir T. simmonsii).

Prieš tris dešimtmečius vietinių trichodermų rūšių pagrindu sukurtas preparatas „Trichoderminas“ kelerius metus šalies ūkiams buvo gaminamas Kėdainiuose. Sunkūs pirmieji nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metai, ekonominė krizė ir intensyvus tuometis žemės ūkio chemizavimas, sisteminių fungicidų naudojimas bei gausesnė užsieninių žemės ūkio augalų priežiūros priemonių pasiūla atsidarius sienoms, sumenkino trichodermos grybų tyrimų reikšmę ir jų rezultatus. Tačiau lietuviškos trichodermos sėkmingai naudotos ir naudojamos biologiniuose produktuose, įvairioms organinėms atliekoms perdirbti, sapropeliui, mėšlui kompostuoti, naftos produktais užteršto grunto bioremiditacijai ir įvairioms sintetinės kilmės medžiagoms utilizuoti.

Antrojo pasaulinio karo metais, JAV kariaujant su Japonija Saliamono salose, amerikiečių kariai susidūrė su nemaloniu reiškiniu: šiltame ir drėgname tropikų klimate rūbai, palapinės, kuprinės ir kiti medvilniniai tekstilės gaminiai greitai pasidengdavo balzganu, neaiškios kilmės apnašu. Ištyrus audinius buvo atrasta ypač aktyviai celiuliozę ardantis grybas trichoderma, kuris vėliau buvo pavadintas T. reesei. Pirmą kartą T. reesei, kaip greito ir veiksmingo biomasės skaidiklio, potencialas buvo pripažintas XX a. šeštajame dešimtmetyje. Septintajame dešimtmetyje, pirmosios pasaulinės naftos krizės metu, susidomėjimas T. reesei ir kitomis trichodermomis išaugo, nes buvo ieškoma būdų, kaip sumažinti didėjančią pasaulio priklausomybę nuo iškastinio kuro. 2001 m., prasidėjus antrajai naftos krizei, prasidėjo dar viena mikrobiologinių celiulazių, skirtų etanoliui iš biomasės gaminti, mokslinių tyrimų programų banga, kuri paskatino dar vieną trichodermų tyrimų bumą. Šiuo metu dideliais kiekiais auginama bioreaktoriuose T. reesei yra pagrindinis pramoninių celiulazių ir hemiceliulazių, naudojamų biomasei depolimerizuoti iki paprastųjų cukrų, taip pat ir etanolio, šaltinis. Pramoniniu būdu iš trichodermų gaunami ir kiti fermentai: chitinazės, pektinazės, ksilanazės, lignino-dehidrogenazės, lipazės bei specifinės oksidazės, turinčios paklausą farmakologijoje. Šiuo metu yra apie 243 komerciniai fermentiniai produktai, pagaminti auginant mikroorganizmus, daugiau nei 30 iš jų – trichodermos pagrindu, naudojami maisto, pašarų, tekstilės, popieriaus pramonėje. Šiuo metu pasaulyje trichodermos yra vieni plačiausiai tiriamų ir auginamų grybų.

Trichodermų „nuodėmės“

Ieškant pramoniniam panaudojimui tinkamų trichodermų padermių, vykdoma didelė ir kryptinga atranka. Tik nedidelė dalis padermių pasižymi pageidaujamomis savybėmis: specifiškumu, selektyvumu, geru biologiniu efektyvumu, atsparumu aplinkos veiksniams ir pesticidams, ilgaamžiškumu. Tačiau ne visos Trichoderma rūšys ir padermės turi mums pageidaujamų savybių. Tarp trichodermų pasitaiko ir augalų augimą, sėklų dygimą slopinančių arba net jose parazituojančių padermių. Padermės su stipriai išreikštomis antagonistinėsmis savybėmis paveikia ne tik patogeninius, bet ir kitus mikroorganizmus. Trichodermų išskiriami ląstelių sieneles skaidantys fermentai, tokie kaip celiulazė, ksilanazė ir gliukanazė, iš dalies trikdo kitų mikroorganizmų ląstelių funkcijas, pavyzdžiui, maisto medžiagų pasisavinimą rizosferoje. Dėl šios priežasties iš dalies nukenčia rizosferos mikroorganizmų bendrijos.

Kai kurių Trichoderma rūšių atskiros padermės gali pridaryti milijoninių nuostolių kultūrinių grybų, pas mus mėgstamų dvisporių pievagrybių (Agaricus bisporus) ir trečių pagal sunaudojimą pasaulyje kultūrinių grybų – gluosninių kreivabudžių (Pleurotus ostreatus) ūkiuose. Įvairūs grybai patenka į kultūrinių grybų ūkius su kompostu, kuriuose dėl turtingos organikos paprastai būna gausu ir trichodermų. Tokio komposto sterilinimas karštais garais ir panašiomis priemonėmis ne visada padeda išnaikinti ten esančių grybų sporas ar grybieną, kai kurie iš jų kenkia kultūriniams grybams.

VDU Žemės ūkio akademijoje kraštovaizdžio architektūra kuriama ant gamtos pažinimo pamatų

Šiųmečiame Nacionaliniame architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas 8“ kartu su patyrusių kūrėjų komandomis dalyvauja dvi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų programos Kraštovaizdžio dizainas trečio kurso studentės – Gabrielė Černiauskaitė ir Tanita Šalomskaitė. Viena merginų sukurtų idėjų – Kernavės miestelyje kadaise stovėjusius statinius vizualiai priminti augalais. Jaunosios konkursantės teigia, kad jų prioritetus – ekologiškumą ir norą atskleisti natūralios gamtos grožį – formuoja studijos VDU Žemės ūkio akademijos Kraštovaizdžio dizaino programoje, šios aukštosios mokyklos skiepijamos vertybės ir netgi pati Europos mastu unikalaus akademinio miestelio, kuriame mokosi ir gyvena studentai, aplinka.

Buvusias Kernavės pirkias studentės siūlo „atstatyti“ iš žaliųjų erdvių

„Tai, kad patekome į tokį prestižinį konkursą – mūsų kompozicijos dėstytojo, šalyje žinomo architekto docento dr. Alvydo Žickio nuopelnas. Jis pasiūlė ambicingą temą – naujai suprojektuoti istorinio Kernavės miestelio teritoriją. Vėliau kursinių darbų gynimas vyko pačioje Kernavėje, dalyvaujant vietos bendruomenės, seniūnijos, Širvintų rajono savivaldybės atstovams. Todėl prieš konkursui pateikdamos galutinį variantą turėjome progą išgirsti ir vietos gyventojų lūkesčius“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos studentės G. Černiauskaitė ir T. Šalomskaitė.

Pašnekovės pastebi, kad įprastai Kernavė yra tylus miestelis, kurio ramiai kasdienybės tėkmei netrukdo susiraizgiusių, daugelyje vietų akligatviais besibaigiančių gatvelių labirintas. Tačiau bėdos prasideda masinių renginių metu, kuomet Kernavę užplūsta tūkstančiai automobilių. Todėl merginos sau išsikėlė uždavinį išspręsti miestelio planavimo problemas vadovaujantis VDU Žemės ūkio akademijoje skatinamomis ekologiškumo ir tvarumo idėjomis – ne sunaikinti tai, kas realiai jau egzistuoja, ir pradėti kurti „nuo nulio“, bet išlaikyti ir pabrėžti esamus gyvosios gamtos elementus. Programos Kraštovaizdžio dizainas studentės gėlynus siūlo kurti tik iš tvarių daugiamečių augalų, kurie nereikalauja dažno papildomo laistymo, kaupti lietaus vandenį, ten, kur tik tai įmanoma, atsisakyti neekologiškų paviršiaus dangų.

Ypač įdomiai jaunosios kraštovaizdžio architektės siūlo panaudoti didelę veją, esančią šalia Kernavės archeologinės vietovės muziejaus. Kadaise šioje vietoje stovėjo mediniai statiniai. G. Černiauskaitė ir T. Šalomskaitė rekomenduoja jų pamatų kontūrus „išbraižyti“ linijomis susodintais dekoratyviniais augalais. Lankytojai galėtų netgi įeiti į tokių menamų trobelių „vidų“, realiai pajusti jų mažyčių erdvių dydžius. Merginų nuomone, įgyvendinus šią idėją ji taptų priminimu, kad prieš daugelį metų čia gyventa žmonių.

Jungia kūrybą ir gamtą

VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Kraštovaizdžio dizainas studentė G. Černiauskaitė yra kilusi iš Prienų ir Birštono krašto, garsėjančio įspūdingo grožio Nemuno kilpomis. Merginos gimtuosiuose namuose niekada netrūko dėmesio įvairių sričių menams, nes G. Černiauskaitės mama yra muzikos mokytoja. Todėl, sako, kai baiginėdama mokyklą ėmė ieškoti universitetinės studijų programos, jungiančios kūrybą ir gamtą, tokią vienintelę rado VDU Žemės ūkio akademijoje. Šią studijų programą G. Černiauskaitė ir įrašė kaip vienintelę priėmimo į studijas prašyme.

Gabrielė Černiauskaitė

„VDU Žemės ūkio akademijos mokomoji bazė man buvo tikras atradimas. Nesitikėjau, kad galėsiu realiai čiupinėti čia augančios retų augalų kolekcijos egzempliorius, tyrinėti prieš kelias dešimtis metų aukščiausio lygio kraštovaizdžio architektų sukurtas kompozicijas, augančias akademinio miestelio erdvėse. VDU Žemės ūkio akademijos išskirtinumas ir yra tai, kad visų studijų programų studentai čia skatinami mokytis iš gamtos. Jeigu mokaisi dirvotyros dalyką, tai būtinai kasinėsi žemę, jeigu miškininkystės – keliausi tyrinėti mišką, jeigu inžinerijos – stebėsi, kaip veikia dėstytojų ir studentų rankomis sukonstruotas vėjo tunelis“, – studijų VDU Žemės ūkio akademijoje specifiką komentuoja G. Černiauskaitė atviraudama, kad jos ateities svajonė – ne sukurti naują įspūdingą parką, bet atskleisti žmonėms tą gamtos grožį, kuris jau yra prieš jų akis.

„Niekada nesutiksiu projektuoti to, kas kertasi su mano vertybėmis. Mano kelias – ekologiškumas“, – teigia studijų programos Kraštovaizdžio dizainas studentė.

Profesionalų užduotis – atstovauti pamatines vertybes

T. Šalomskaitė taip pat užaugo vaizdingame gamtos prieglobstyje Kaišiadorių rajone ir šiandien į tai žiūri kaip į didžiausią privilegiją, nes būtent gyvenimas gamtos apsuptyje ir suformavo pasaulėžiūrą tausoti bei puoselėti visa, kas gyva. „Mano studijų pasirinkimas buvo spontaniškas, bet ir labai taiklus, nes šiuo metu niekur kitur savęs neįsivaizduoju“, – teigia pašnekovė.

Mergina pasakoja VDU Žemės ūkio akademijoje jau įgijusi daug gėlininkystės, dendrologijos, miškininkystės, vejininkystės, dirvotyros, kompiuterinės grafikos žinių, išmokusi analizuoti gamtą bei projektuoti.

Tanita Šalomskaitė

„Ateityje norėčiau kurti savo verslą ir tvarkyti privačius užsakovų sklypus. Žinau, kad tam turiu sukaupti dar daug žinių ir patirties, todėl stengiuosi kuo daugiau domėtis savo sritimi ir už universiteto ribų. Jau nuo antrojo kurso dirbu apželdinimo įmonėje, taip pat atlieku praktiką projektuodama drauge su kraštovaizdžio architekte, taigi mokausi iš specialistų. Norisi įgyti kuo daugiau praktikos, kad pradėjusi dirbti savarankiškai nesuabejočiau savo jėgomis“, – teigia T. Šalomskaitė, pastebėdama, kad jos pasirinkta profesija kartu yra ir puikus įrankis veikti globaliems iššūkiams neabejingam jaunam žmogui, norinčiam prisidėti prie bioįvairovės išsaugojimo, klimato kaitos stabdymo, aplinkos taršos mažinimo, gamtinių išteklių tausojimo.

„Profesionalaus kraštovaizdžio dizainerio užduotis – sukurti buveines gyvūnams, mažinti kraštovaizdžio fragmentaciją, diegti lietaus vandens surinkimo sistemas, keisti kietąsias dangas žaliomis, taip pat rūpintis žmogaus gerove plėtojant pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, gerinant visuomenės psichologinę sveikatą sukuriant poilsio erdves, mažinant socialinę atskirtį. Visi šie tikslai yra dėl gamtos ir žmogaus. Todėl mano būsima profesija ideali tiems, kurie neabejingi šioms pamatinėms vertybėms“, – reziumuoja T. Šalomskaitė.

VDU ŽŪA lankėsi Uzbekistano universitetų dėstytojai ir administracijos darbuotojai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas įgyvendina ERASMUS+ projektą „Nauja magistrantūros studijų programa „Tvari Bioekonomika“ Uzbekistane“ (2021-2024 m.). Pagal šį projektą birželio 6-11 dienomis VDU ŽŪA viešėjo Taškento valstybinio žemės ūkio universiteto ir jo skyriaus Samarkande, Taškento valstybinio drėkinimo ir mechanizacijos instituto bei Bukharos valstybinio universiteto dėstytojai ir administracijos darbuotojai.

Vizito metu kolegos iš Uzbekistano susipažino su VDU ŽŪA laboratorijomis ir biblioteka, aplankė nemažai Lietuvos bioekonomikos sektoriaus įmonių, tokių kaip UAB „Allive Europe“, UAB „Nuotekų valykla“, AB „Kauno energija“, UAB „Norvelita“, UAB „Raseinių žuvininkystė“, Audronės Ispiryan ūkis, Audriaus Banionio ūkis, žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“, susipažino su VDU ŽŪA verslo inkubatoriuje įsikūrusiomis įmonėmis, susitiko su VDU ŽŪA dėstytojais, dalyvaujančiais šiame projekte.

Šios veiklos svečiams iš Uzbekistano suteikė galimybę susipažinti su bioekonomikos sektoriaus moksliniais tyrimais ir inovacijomis, įgyvendinamomis versle, geriau suvokti bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos principų diegimą verslo organizacijose. Rugsėjį Uzbekistano universitetuose pradedamas Bioekonomikos magistrantūros studijų programos įgyvendinimas, studijų procesą organizuojant 24 studentams.

400 karių Rukloje susipažino su studijų galimybėmis VDU ŽŪA

Praėjusią savaitę užbaigėme neįprastai – Rukloje, kariškoje palapinėje, 400 karių auditorijai pristatėme galimybes Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA). Susitikimą inicijavo VDU Žemės ūkio akademijos absolventas, Jonušo Radvilos mokomojo pulko S2/3 skyriaus Mokymo metodikos ir vertinimo poskyrio viršininkas leitenantas Antanas Girčys.

Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas liepos pradžioje išleis karius į atsargą, todėl kariams, panašiai kaip ir abiturientams, artėja svarbus pasirinkimo laikas. Žinant tai, kariai buvo supažindinti su plačios aprėpties studijų galimybėmis VDU Žemės ūkio akademijoje. Susitikimas prasidėjo marketingo koordinatorės Deimenos Montvydaitės Žemės ūkio akademijos ir studijų pristatymu. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto profesorius dr. Rolandas Bleizgys karius supažindino su sumaniais inžinerijos sprendimais agrosektoriuje. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto docentas dr. Vytautas Liakas kariams pateikė net keletą agronomijos verslo planų. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto lektorius Mindaugas Samuolaitis, pristatydamas logistikos sektoriaus svarbą, atskleidė ir gyvenimo logistikos dėsnius. VUD ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetą šįkart atstovavo ŽŪA alumni, Jonušo Radvilos mokomojo pulko S2/3 skyriaus Mokymo metodikos ir vertinimo poskyrio viršininkas ltn. Antanas Girčys, kuris pasidalino mokslo pagrindais, įgytais ŽŪA Miškininkystės studijose ir dar kartą patvirtino, kad VDU Žemės ūkio akademijoje įgytas auštasis išsilavinimas gali būti tvirtu pagrindu kuriantis sau ateitį.

VDU Žemės ūkio akademija suteikia visas galimybes augti ir tobulėti. Platus studijų programų spektras leidžia kiekvienam atrasti save dominančioje srityje. Na, o sparti agrosektoriaus pažanga ir didėjantis kvalifikuotų specialistų poreikis suteikia šiai sričiai dar daugiau svorio.

Panevėžyje prasidėjo susitikimų su agromaisto sektoriaus atstovais ciklas

Įgyvendinant Šiaurės ministrų tarybos finansuojamą projektą „BioBaltic – Nordic-Baltic cooperation within bio-circular-economy“, birželio mėnesį Lietuvos savivaldybėse organizuojami susitikimai, skirti aptarti žiedinės ekonomikos plėtros galimybes su vietos agromaisto sektoriaus atstovais. Šių susitikimų metu įžvalgomis dalinasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA), Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro bei atliekų panaudojimo inovacijas diegiančio verslo atstovai.

Bendras vykdomo projekto tikslas yra nustatyti industrinės simbiozės vystymo galimybes atrinktose – Marijampolės, Panevėžio miesto ir rajono, Tauragės rajono ir Telšių rajono – savivaldybėse, siekiant sudaryti prielaidas efektyvesniam šiose savivaldybėse susidarančių biologinės kilmės atliekų bei gamybos procesų šalutinių produktų panaudojimui. Industrinė simbiozė yra inovatyvus geografiškai artimų verslo subjektų bendradarbiavimo modelis, leidžiantis vieno gamintojo likučius paversti kitos įmonės ar ūkio gamybos ištekliais ir taip maksimizuoti tiek aplinkosauginę, tiek ekonominę naudą. Galimybių analizę atlieka jungtinė Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto tyrėjų grupė, bendradarbiaudama su tarptautiniu regioninės plėtros ir planavimo tyrimų centru „Nordregio“ (Švedija).

Susitikimų ciklas įsibėgėja

Birželio 2 d. Panevėžio rajono savivaldybėje įvyko pirmasis susitikimų ciklo renginys „Žiedinės ekonomikos plėtra agro-maisto sektoriuje: nauji verslo modeliai ir įkvepiančios inovacijos“. Reportažas iš renginio.

Birželio 15 d. Tauragėje vyks susitikimas su Tauragės agromaisto sektoriaus atstovais.

RENGINIO TAURAGĖJE PROGRAMA

DALYVIŲ REGISTRACIJA TAURAGĖJE

Birželio 16 d. Telšiuose vyks susitikimas su Telšių agromaisto sektoriaus atstovais.

RENGINIO TELŠIUOSE PROGRAMA

DALYVIŲ REGISTRACIJA TELŠIUOSE

Birželio 30 d. Marijampolėje vyks susitikimas su Marijampolės agromaisto sektoriaus atstovais.

RENGINIO MARIJAMPOLĖJE PROGRAMA

DALYVIŲ REGISTRACIJA MARIJAMPOLĖJE

Projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ 2021-2022 m. uždarymo renginys

Birželio 15 d. 10:00-14:30 val. VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salėje vyks projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ 2021-2022 m. m., subūrusio per 1300 moksleivių iš 44 ugdymo įstaigų, uždarymo renginys. Jame susirinks apie 500 moksleivių ir mokytojų iš įvairių šalies mokyklų.

Renginyje 13:30 val. moksleiviams bei mokytojams bus įteikiami projekto baigimo pažymėjimai.

„Sumanaus moksleivio akademija“ – tai projektas, skirtas 9-12 klasių moksleivių pasirinktos mokslų krypties kūrybiško mąstymo bei praktinių įgūdžių lavinimui, kurio metu su moksleiviais žiniomis dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai. Šiais mokslo metais moksleiviai turėjo galimybę rinktis iš keturių projekto klasių – verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų bei ekologijos – ir mokslo metų eigoje dalyvauti pasirinktos krypties užsiėmimuose.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

PROGRAMA

Data: birželio 15 d. (trečiadienis)

Laikas: 10:00-14:30 val.

Vieta: VDU žemė ūkio akademijos centrinių rūmų Iškilmių salė (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.).

Apie projektą:

Atsinaujinusi „Sumanaus moksleivio akademija 2021-2022” skelbia registraciją | VDU Žemės ūkio akademija
Pirmajame projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ susitikimų rate – tvarios idėjos konkursas: išrinkta pirmąją vietą pelniusi gimnazija | VDU Žemės ūkio akademija

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Raitelę „užkerėjo“ ne tik žirgai, bet ir agronomija su ekologijos prieskoniu

Konkūrų, jojimo šuoliais per kliūtis varžybose laisvalaikiu dalyvaujančios Vytautės Bedalytės tiesioginės darbo pareigos ne vieno ausiai šiandien skamba solidžiai ir neįprastai: ji yra Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Pasvalio biuro specialistė. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) žiniomis pasikausčiusi Vytautė patarimų šiandien turi ne tik žemdirbiams, bet ir agrosektoriaus perspektyvomis abejojantiems profesiją besirenkantiems jauniems žmonėms. LŽŪKT Pasvalio biuro specialistei antrina ir darbdaviai: išmanantiesiems, ką talpina sąvokos „ekologija“ ir „agronomija“, jau šiandien atsiveria labai plačios galimybės.

Rado tai, ko ieškojo

„Nuolat girdžiu nuomonių, esą regionuose jaunimui nėra ką veikti, nuobodu gyventi, todėl išvažiavusieji studijuoti visomis išgalėmis stengiasi užsikabinti didmiesčiuose. O man norėtųsi paraginti: atsibuskite, žmonės, niekur nėra geriau kaip savame krašte. Su mūsų kelių infrastruktūra atokiausią Lietuvos vietą ir net kaimynų latvių sostinę Rygą galime pasiekti kada panorėję. O gyvenimą ir veiklą gamtoje bet kuris sveikatos ekspertas įvardys kaip emociškai nepalyginti vertingesnį variantą nei valandos, praleistos biure palinkus prie kompiuterio“, – kalba Vytautė, atviraujanti, kad jos pačios vaikystė buvo ypatinga. Mergina užaugo tėvų ūkyje, atsidavusi savo pomėgiui – žirgams. Paklausta, ar mama nesibaimino leisdama jai, tuomet 17-metei, startuoti konkūrų varžybose, pašnekovė tik šypsosi, nes, jos žodžiais, žirgais seniai „užkerėta“ visa šeima. Žinoma Pušaloto krašto žirgininkė buvo Vytautės močiutė Lida Zaveckienė, ne vienerius metus auginusi ir veisusi lietuviško genofondo pasididžiavimą – arklius žemaitukus. Žirgininkystei neabejingi ir abu merginos tėvai.

Pati Vytautė šiuo metu ne tik augina sportinius žirgus, dalyvauja varžybose, bet ir treniruoja vaikus. Pašnekovė su šypsena teigia, kad po veiklų žirgyne jos auklėtinių tėvai pasakoja savo atžalose pastebintys teigiamus ne tik sportinius, bet ir darbinius įgūdžius.

„Baiginėdama mokyklą svarsčiau, kur link sukti – arčiau žirgų ar ūkio. Vis dėlto nusvėrė vidinis poreikis būti laukuose, turėti galimybę nuolat jausti gamtos pulsą ir matyti jos grožį. Tad agronomija ir buvo tai, ko reikėjo“, – pasakoja Vytautė, pastebėdama, kad tarp jos bendramokslių buvo ir miesto žmonių, kuriems studijos sekėsi puikiai, nes šiuolaikinė agronomija jiems atrodo įdomi, perspektyvi sritis, atverianti plačias profesines galimybes.

Magistrantūros studijoms tame pačiame VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete V. Bedalytė yra pasirinkusi programą Agroekosistemos ir tvirtina tuo labai besidžiaugianti.

Vytautė Bedalytė

Aukščiausias įvertinimas – ūkininkų pasitikėjimas

„Pasvalio rajone turime apie 400 ūkių. Tarp jų tik 5 maži yra ekologiniai. Tačiau žemės ūkis sparčiai keičiasi, einama link tvarios žemdirbystės, kurioje stengiamasi naudoti mažiau cheminių trąšų, pesticidų. Pasirinktoje studijų programoje plačiai kalbama apie ekologinį ūkininkavimą, būtinybę saugoti gamtą. Iš tiesų nėra gerų ar blogų augalų ar gyvių – viskas yra bendros ekosistemos dalis, ir ūkininkaudami turime išmokti su jais visais sugyventi gražiuoju. Todėl ir noriu užbėgti įvykiams už akių – kai ūkininkai ims masiškai domėtis aplinkai draugiškomis technologijomis, galėsiu profesionaliai atsakyti į jų klausimus“, – magistrantūros studijų programos Agroekosistemos pasirinkimą argumentuoja V. Bedalytė, pastebėdama, kad išmintingai dirbant žemę, auginant tam tikrus tarpinius augalus, puikių ekonominių rezultatų galima pasiekti nekenkiant gamtai.

Paklausta, ar patyrusiems vietos žemdirbiams jaunoji konsultantė yra autoritetas, Vytautė teigia, kad ir su labai gerai išmanančiais technologijas solidaus amžiaus ūkininkais lengvai randanti bendrą kalbą, nes daugelis jų yra matę merginą ir vairuojančią traktorių, ir į elevatorių vežančią grūdus. Tai yra įrodymas, kad Vytautė ne tik teoriškai, bet ir praktiškai išmano tai, ką kalba.

Dvigubai didesnės karjeros galimybes

VDU Žemės ūkio akademijos magistrantūros studijų programos Agroekosistemos komiteto pirmininkės docentės dr. Ritos Pupalienės teigimu, šios programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos magistrus, gebančius dirbti į ateitį orientuotą agronominį darbą: formuoti įvairaus intensyvumo agroekosistemas, didinti jų tvarumą ir produktyvumą, valdyti ekologinius procesus žemės ūkyje, t. y. užsiimti tuo, ką jau daro magistrantė Vytautė. Tačiau tai – tik viena šios programos suteikiamų galimybių.

Agroekosistemos yra tarpkryptinė studijų programa – studijuojantieji ne tik gilina agronomines žinias, bet ir daug sužino apie ekologiją žemės ūkio gamyboje. Šiuo Europos Sąjungos finansiniu laikotarpiu teikiant paramą prioritetas yra tausojančioji žemdirbystė, agroekologinių priemonių diegimas, todėl šios srities žinios tampa vis aktualesnės ir ūkininkams, ir jų konsultantams, ir viešajame sektoriuje dirbantiems specialistams“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos atstovė, atkreipianti dėmesį, kad baigusieji magistrantūros studijų programą Agroekosistemos įgyja gyvybės mokslų magistro diplomą ir dvigubai didesnes galimybes siekti karjeros. Kvalifikuoti specialistai laukiami agroverslo įmonėse, konsultavimo ir ekspertinio vertinimo tarnybose, mokslo, ekologinio maisto žaliavų gamybos ir vadybos, ekologinio žemės ūkio sertifikavimo, natūralių išteklių valdymo,agroaplinkosaugos srityse veikiančiose įstaigose.

VDU Žemės ūkio akademijos magistrantūros studijų programos Agroekosistemos komiteto pirmininkė docentė dr. Rita Pupalienė

Darbdaviams aktualu tai, kad programos Agroekosistemos absolventai išmano intensyviosios, tausojančiosios ir ekologinės žemdirbystės sistemų ypatumus, plėtros kryptis ir tendencijas, biologinės įvairovės reikšmę ir jos išsaugojimo būdus. Kvalifikuoti specialistai geba valdyti ekologinius procesus žemės ūkyje , formuoti pasėlių bendrijų ir agroekosistemų produktyvumą nuolat kintančiomis sąlygomis, argumentuotai pateikti apibendrintą informaciją, kūrybiškai taikyti giminingų sričių žinias praktikoje, naudotis informacijos paieškos sistemomis ir geografinės informacijos sistemomis (GIS).

Iš darbdavių – gera žinia planuojantiems studijas

AB „AUGA group“ Lietuvoje ir už jos ribų garsėja ne tik plačiu ekologiškų maisto produktų asortimentu, bet ir sėkmingai vystomu tvaraus ūkininkavimo modeliu, pagrįstu naujomis, gamtai draugiškomis technologijomis. Įmonių grupėje, kuri valdo apie 39 tūkst. ha ekologiškai sertifikuotų plotų, šiuo metu dirba daugiau nei dvi dešimtys VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto absolventų. Tarp jų – ir įgijusieji magistro studijų programos Agroekosistemos diplomą.

AB „AUGA group“ personalo departamento direktorės Viktorijos Gružauskienės teigimu, žemės ūkio persiorientavimas į ekologiškas ir tvarias technologijas yra neišvengiamas procesas, siekiant mažinti šiltnamio efektą bei galvojant apie planetos ateitį. Tačiau siekiant pokyčių, reikia turėti atitinkamų žinių ir kompetencijų, todėl agronomijos specialistams tai atveria ypač plačias karjeros galimybes.

AB „AUGA group“ personalo departamento direktorė Viktorija Gružauskienė

„Ekologiško maisto gamyba be kainos gamtai yra mūsų prioritetas. Esame išsikėlę tikslą iki 2030 m. tapti klimatui neutralia bendrove. Mūsų ūkiai laikosi ekologinės gamybos reikalavimų augalus tręšti natūraliomis trąšomis, nenaudojant pesticidų ar kitokių chemikalų. Taip pat siekiame sukurti tvarią maisto gamybos grandinę, nes šiuo metu žemės ūkis generuoja beveik ketvirtadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų pasaulyje. Siekdama prisidėti prie pokyčių, AB „AUGA group“ kuria ir diegia įvairias inovatyvias technologijas – biodujų infrastruktūrą ir jomis varomos žemės ūkio technikos sukūrimą, specializuotus pašarus gyvuliams, taiko regeneracinės sėjomainos metodiką. 2021 m. AB „AUGA group“ pristatė pirmąjį technologinių projektų rezultatą – hibridinį biometanu ir elektra varomą traktorių „AUGA M1“, skirtą profesionaliam naudojimui. Jis padės tvariau atlikti žemės ūkio darbus nenaudojant iškastinio kuro. Todėl ne tik laukiame universitete parengtų specialistų, bet ir auginamės juos patys, kviesdami Agronomijos, Agroekosistemų ir kitų VDU Žemės ūkio akademijos studijų programų studentus pas mus atlikti praktikas, o vėliau ir įsidarbinti. Dažnai tenka bendrauti su jaunimu bei išgirsti klausimą, kaip rašyti CV, kad būčiau priimtas į darbą. Atsakau, kad svarbiausia šiuo atveju yra degančios jauno žmogaus akys, noras keisti pasaulį į gera ir pastangos tobulėti pačiam“, – teigia V. Gružauskienė, ragindama karjeros kelią besirenkančius abiturientus vadovautis ne senais stereotipais apie žemės ūkį, o realiu moderniu jo vaizdu.