Deimena, Author at VDU Žemės ūkio akademija | Page 33 of 120

Profesinis tobulėjimas VDU bendruomenei birželio mėnesį

VDU Profesinių kompetencijų vystymo centras kviečia tiek akademinius, tiek neakademinius Vytauto Didžiojo universiteto darbuotojus vasarą pradėti aktyviai dalyvaujant profesinio tobulėjimo mokymuose visą birželio mėnesį. Šį mėnesį daugiau dėmesio skiriame VDU Užsienio kalbų instituto parengtiems užsienio kalbų mokymams, kurių metu pirmą kartą VDU darbuotojams bus suteikiama galimybė sudalyvauti gestų kalbos ir ukrainiečių kalbos mokymuose. Taip pat dar vyksta registracija į „Trasform4Europe“ aljanso partnerių siūlomus mokymus bei projekto „SPEAR“ komandos organizuojamus susitikimus lyčių lygybės tematika.

Birželio 8 d. vyks VDU NetWork’22 tinklaveikos renginys, kuriame kviečiami dalyvauti VDU partneriai, verslo, viešojo, nevyriausybinio sektoriaus atstovai. Renginio metu VDU Studijų departamentas ir Studentų reikalų departamentas pristatys galimybes bendradarbiauti su studijų programų rengėjais, taip pat įsitraukimą į studijų organizavimo procesą. VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras akcentuos mokslo–verslo bendradarbiavimo svarbą, kuriant inovatyvius sprendimus ir globalaus mąsto inovacijas. VDU Profesinių kompetencijų vystymo centras pakvies visus mokytis visą gyvenimą ir atrasti Universitetą kaip partnerį pažįstant savo kompetencijas.

Registracija į visus vyksiančius mokymus yra būtina.

MOKYMŲ SĄRAŠĄ RASITE ČIA

Šiuolaikinis požiūris ir technologijos agrosektoriuje – tolygaus maisto tiekimo užtikrinimui  

Augant populiacijai ir maisto poreikiui, kalbant apie galimą pasaulinę maisto krizę, agrosektorius ieško būdų, kaip technologijos ir inovatyvios idėjos gali padėti sumažinti galimas grėsmes. Šiuolaikinis požiūris į augalininkystę, naujos veislės, racionalus resursų naudojimas – galimi augančios įtampos sprendimai. Apie juos plačiau – „Agrokoncerno“ sėklų produktų grupės vadovas Modestas Žemaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius dr. Antanas Maziliauskas.

Racionaliam veislių pasirinkimui – tikslūs tyrimai

Agrosektoriuje užauginamų produktų sistemos laukia pokyčiai. Jau dabar ieškoma būdų, kaip užauginti saugius augalus, sukurti vis atsparesnes augalų veisles ir pereiti prie naujų augalų rūšių, tinkamų maistui. Pirmas žingsnis –itin aukštus lūkesčius pateisinančių augalų rūšių ir veislių pasirinkimas. „Agrokoncerno“ sėklų produktų grupės vadovas M. Žemaitis pastebi, kad juntamas susidomėjimas augalų veislių tinkamumo mūsų klimatui tyrimais, leidžiančiais atrinkti atspariausias ir derlingiausias veisles.

„Agroinovacijų tyrimų centre tiriame įvairias veisles – auginame ir tiriame jų žiemkentiškumo, vegetacijos laiko, atsparumo ligoms ir išgulimui bei kokybinius, kiekybinius parametrus ir pagal tai atsirenkame tinkamiausias. Tik po šių tyrimų einame į ūkius ir ten naudojame sėklą didesniuose plotuose, auginame veisles, derlių vežame į elevatorių ir vėl tiriame ar žaliava atitinka mūsų keliamus reikalavimus – baltymingumo, glitimo kiekio, saiko svorio ir kitus kokybinius parametrus – kurie yra svarbūs ne tik žemdirbiui, bet ir supirkėjui“, – apie atliekamus tyrimus ir jų svarbą kalba M. Žemaitis.

„Agrokoncerno“ sėklų produktų grupės vadovas pastebi, kad tyrimų centre atliekami išsamūs veislių tyrimai, nustatomos stipriosios bei silpnosios veislių vietos ir pagal gautus duomenis kiekvienai veislei parenkamos auginimo technologijos. Parinkti technologiniai sprendimai leidžia pateikti patikimas rekomendacijas, inicijuoti, kurti ir pritaikyti modelius, užtikrinančius tvarų ir Žaliojo kurso tikslų siekiantį ūkininkavimą.

Naujos veislės – efektyviam maisto tiekimo užtikrinimui

Anot M. Žemaičio, turint ribotus žemės resursus ir juos siekiant išnaudoti kuo racionaliau, verta kritiškai įvertinti įprastai Lietuvos laukuose auginamas kultūras, vertinti ne tik galimą finansinę naudą, bet ir siekti kuo efektyviau panaudoti dirbamą žemę tolygiam ir efektyviam maisto tiekimo užtikrinimui.

„Mes pirmieji pradėjome auginti vasarinius rapsus baltymų perdirbimui. Iki šiol apie 80 proc. žieminių rapsų derliaus buvo naudojama biodyzelino gamybai, naudingieji dirvožemio plotai buvo išnaudojami kuro gamybai, o tai nėra efektyvu. Daug efektyviau, jeigu didžioji derliaus dalis perdirbama į tiesiogiai maistui tinkamus produktus. Vasariniai rapsai perdirbami į baltymus, kurie naudojami baltyminiuose batonėliuose, kūdikių maiste, papildant kitus produktus baltymu“, – apie vieną galimų būdų, kaip racionaliai išnaudoti dirbamos žemės plotus ir patenkinti augantį maisto poreikį kalba M. Žemaitis.

Hidroponika – tvari technologija maisto auginimui be dirvožemio

Pasaulyje vis labiau populiarėja ir praktikoje naudojama hidroponikos technologija, kai augalai auginami mineralinėmis medžiagomis praturtintame vandenyje, nenaudojant dirvožemio, tausojant vandens resursus, dažnai – išvengiant su logistika susijusių išteklių naudojimo. VDU Žemės ūkio akademijos profesorius dr. A. Maziliauskas atkreipia dėmesį, kad hidroponika suteikia galimybę užtikrinti tolygų tvariai užauginto maisto tiekimą.

„Hidroponinio auginimo populiarėjimą skatina supratimas apie tvarumą, siekį daryti kuo mažesnę žalą gamtai, trumpinti maisto tiekimo grandinę. Hidroponinės technologijos pagalba, nenaudojant žemės ir turint labai ribotus išteklius, galima užauginti sveiką, maistingą, pilnavertį produktą. Didžiausi šios technologijos privalumai – taupomi resursai, nelieka sezoniškumo, klimato ekstremumų keliamų rizikų, produkto augimas ir  jo kokybė pilnai kontroliuojami technologijų pagalba“, – apie hidroponinio auginimo išskirtinumą pasakoja profesorius A. Maziliauskas.

Šiuolaikinės technologijos kokybiškų pašarų gamybai

Hidroponikos technologija gali būti pasitelkiama ir pašarų auginimui. Apskaičiuota, kad 100 kvadratinių metrų patalpose, įrengus vertikalią želmenų auginimo technologiją, per parą galima užauginti iki tonos pašarų. VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai yra įgyvendinę hidroponikos technologijų projektų Lietuvos ūkiuose ir užsienyje bei parengę praktines rekomendacijas, kaip šias technologijas taikyti gyvulininkystės ūkiuose siekiant padidinti melžiamų karvių produktyvumą ir pagerinti galvijų mėsos kokybę.

Šią technologiją VDU ŽŪA mokslininkai įdiegė net Afrikoje, kur 2018–2020 m. iš Lietuvos pristatyta ir Malio ūkyje įrengta vertikali hidroponikos technologija pašarų auginimui. Taikant šią Malio sąlygoms pritaikytą technologiją, specialioje patalpoje palaikant atitinkamą mikroklimatą, naudojant hidroponikos būdą, daiginant grūdus per septynias dienas užauginamas šviežias pašaras – daigintų grūdų želmenys, kurie gali būti maišomi su kitais pašarais, sudarant racionus gyvuliams ir paukščiams šerti.

Kraštutinumai augalų mityboje neleistini

Augalas yra gyvas organizmas, kuris turi maitintis tinkamai. Bet koks nepamatuotas, mokslu nepagrįstas augalų mitybos valdymas yra neefektyvus ir netvarus. Tokių „eksperimentų“ rezultatai kartais matomi iškart, o kartais tampa akivaizdūs po kurio laiko. Todėl siekiant darnos turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp augintojo interesų ir dirvožemio kokybės, augalų derlingumo bei trąšų poreikio.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Irena Pranckietienė

Augalų mityba: dažniausiai pasitaikančios klaidos ir iššūkiai

Pastaruoju metu augintojai dažnai daro dvi klaidas: arba minimalizuoja augalų mitybą, kuri visiškai neatitinka jų poreikių, arba terpia perteklinius trąšų kiekius. Ir vienas, ir kitas atvejis skatina humuso mažėjimą, dirvožemio degradaciją. Galiausiai pagaminama nekokybiška produkcija ir patiriama ekonominių nuostolių. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir minimaliomis normomis tręšiant augalus yra tikimybė patirti azoto nuostolių dėl jo išplovimo arba išgaravimo, o fosforo nuostolių – dėl susidariusių junginių į augalų nepasisavinamas formas.

Šiuo metu augintojai turi prisiimti du iššūkius: įgyvendinti  Europos žaliojo kurso iškeltą užduotį trąšų kiekį sumažinti 15 % bei kuo efektyviau naudoti brangstančias trąšas. Todėl dėmesį reikia sutelkti į tai, kaip padidinti mitybos elementų (ypač azoto ir fosforo) įsisavinimą iš trąšų ir kaip sumažinti jų nuostolius dėl išplovimo ir išgaravimo.

Augalų mitybos azotu situaciją ūkiuose galima identifikuoti pagal azoto trąšų naudojimo efektyvumą (NUE), kuris gali varijuoti plačiose ribose: NUE didesnis nei 90 % reiškia dirvožemio alinimą,  mažesnis nei 50 % – aplinkos taršą, perteklinį azoto trąšų naudojimą arba blogą mitybos elementų įsisavinimą, kurį gali lemti netinkamos aplinkos sąlygos arba technologiniai sprendimai. Optimalios (siektinos) ribos yra 70–90 %. Siekiant Europos žaliojo kurso tikslų, svarbios konkretaus lauko pasėlių ar ūkio pasėlių NUE reikšmės, nes tai nurodytų, ar reikia, o jeigu reikia, tai kur turi būti sutelktas dėmesys.

Azoto nuostolių mažinimas – tai azoto įsisavinimo didinimas. Šiuos du procesus lemia tie patys veiksniai: dirvožemio organinė medžiaga/humusas, pH, trąšų formos, tręšimo laikas, augalų šaknų sistemos išsivystymas ir kt.

Dirvožemio struktūrą lemia humusas

Dirvožemio organinė medžiaga humusas yra svarbus veiksnys dirvožemio struktūros susidarymui, mitybos elementų sorbavimui, augalų šaknų sistemos stimuliacijai, mikroorganizmų veiklai ir kt. Dirvožemio humusingumą padidinus 1 %, mineralinių trąšų poreikis sumažėja 15 kg ha-1 v. m., mikroorganizmų kiekis padidėja > 20 %, tinkamas drėgmės lygis dirvožemyje išsaugomas augalų mitybai dar 4–5 dienas, o paviršinis vandens nuotėkis sumažėja apie 2 kartus. Dėl humuso (huminių rūgščių) kiekio mitybos elementų išplovimas iš dirvožemio gali sumažėti nuo kelių iki keliolikos kartų, nes huminių rūgščių sorbcinė talpa yra 10 kartų didesnė nei molio ir apie 25 kartus didesnė nei priesmėlio dirvožemių smulkiųjų frakcijų.

Dirvožemio struktūra, kurios susidarymas ir patvarumas taip pat priklauso nuo humuso (huminių rūgščių), lemia deguonies, būtino augalo energetiniams procesams, tarp jų ir mitybos elementų įsisavinimui bei jų transportavimui augale, kiekį. Tyrimais nustatyta, kad dirvožemyje deguonies kiekiui sumažėjus iki 8 %, mitybos elementų įsisavinimas sulėtėja 2–4 kartus, taip pat sumažėja mikroorganizmų gausa ir mikroorganizmų fermentų bei dirvožemio maitinamojo tirpalo migracija dirvožemyje. Deguonies trūkumas dirvožemyje riboja ne tik šaknų augimą ir jų vystymąsi, bet ir ATP (adenozin 5′ trifosfato), angliavandenių sintezę, nitratų transformaciją, augalų kvėpavimą, vandens įsisavinimą, atmosferos azoto fiksavimą ir kt. Dirvožemyje trūkstant deguonies (dėl blogos struktūros arba dirvožemio užmirkimo) suintensyvėja denitrifikacijos procesas, kurio metu patiriami azoto nuostoliai azoto oksido (NO), azoto suboksido (N2O) ar laisvo azoto (N2) formomis, o organinių medžiagų mineralizacijos metu susidaro etilenas, fenolio rūgštys, acto rūgštis, kurių didesni kiekiai lėtina mitybos elementų įsisavinimą.

Rūgščius dirvožemius rekomenduojama kalkinti, šarminius – rūgštinti

Modeliuojant augalų mitybą negalima pamiršti dirvožemio pH, nuo kurio priklauso ne tik judriųjų (augalų įsisavinamų) mitybos elementų kiekis dirvožemyje, bet ir šaknų sistemos vystymasis, mitybos elementų įsisavinimas, mikroorganizmų veikla. Labiausiai į dirvožemio pH reaguoja fosforas. Judriojo (augalų įsisavinamo) fosforo mažai rūgščiuose ir šarminiuose dirvožemiuose, nes šioje aplinkoje jie sujungiami į netirpius junginius – aliuminio ir geležies (rūgščiame dirvožemyje) bei kalcio ir magnio (šarminiame dirvožemyje) fosfatus. Rūgščiuose dirvožemiuose (pH<6,0) azoto įsisavinimas dėl netinkamo pH sumažėja nuo 30 iki 70 %, o fosforo įsisavinimas tokiame dirvožemyje siekia tik 20–50 %. Šarminiuose dirvožemiuose fosforo įsisavinimas esant  pH 7,5 yra 30 % mažesnis nei neutraliame (pH=7,0) dirvožemyje, o azoto įsisavinimas tokiuose dirvožemiuose mažai kinta, tačiau šarminiame dirvožemyje galimi azoto nuostoliai dėl išgaravimo, kai amoniakinio azoto turinčios trąšos išberiamos ant dirvos paviršiaus. Pavyzdžiui, kai dirvožemio pH 7,0 – azoto nuostoliai dėl išgaravimo gali būti iki 1 %, tačiau kai dirvožemio pH 8,0 – azoto nuostoliai gali būti apie 10 %. Dirvožemio pH sureguliavimui iki augalams tinkamo, rekomenduojama rūgščius dirvožemius kalkinti, o šarminius – rūgštinti. Tam priemonių yra. Dirvų kalkinimas turi ir gamtosauginę reikšmę: kalkinės medžiagos neutralizuoja rūgščias mineralinių trąšų liekanas, į augalinę produkciją „neleidžia“ patekti radionuklidams bei sunkiesiems metalams, mažina mitybos elementų, ypač azoto, išplovimą.

Trąšos ir mikroorganizmai – svarbūs veiksniai augalų mitybos procese

Efektyviausias azoto ir kitų mitybos elementų nuostolių dėl išplovimo ir išgaravimo valdymas bei trąšų naudojimo efektyvumo didinimas yra trąšų poreikio pagal planuojamą derlingumą ir dirvožemio agrochemines savybes įvertinimas. Visais atvejais, kai trąšų norma yra didesnė nei optimali, išplovimas, ypač azoto, gerokai padidėja. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad tinkamai pasirinkta trąša ir tręšimo laikas taip pat gali keisti įsisavinamus mitybos elementų kiekius ir jų nuostolius.

Augalų mitybos procese labai svarbūs dirvožemio mikroorganizmai, kurių gausa priklauso nuo dirvožemio humusingumo, pH ir mitybinės aplinkos. Jų veikla yra susijusi su organinių medžiagų mineralizacija ir humifikacija, azoto fiksacija ir imobilizacija, netirpių fosforo junginių transformacija į tirpius junginius, patogenų ir kenkėjų plitimo kontrole, šaknų ir antžeminės dalies augimo stimuliacija ir kt. Papildomos priemonės, skatinančios mitybos elementų įsisavinimą, yra biologiškai aktyvios medžiagos (huminės ir fulvo rūgštys, aminorūgštys, jūros dumblių ekstraktai ir kt.), kurių poveikis priklauso nuo augalo augimo sąlygų.

VDU Žemės ūkio akademija priima iššūkį rengti profesionalus agrosektoriui – perspektyviausiai ateities veiklos sričiai

Pastarąjį dešimtmetį vienas sparčiausiai modernėjančių sektorių pasaulyje ir Lietuvoje – žemės ūkis bei aplink jį besisukantys verslai. Tai – prekyba technika ir technologijomis, logistikos paslaugos, žemdirbių konsultavimas verslo ir finansų valdymo, apskaitos tvarkymo ir įvairiais kitais aktualiais klausimais. Ekspertų teigimu, agrosektoriaus proveržį skatina kelios priežastys – pasaulyje augantis maisto poreikis, sunkiai prognozuojama geopolitinė situacija, besikeičiantis klimatas bei siekis šiame kontekste įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus.

Šios aplinkybės suponuoja dvi išvadas: žemės ūkyje turės būti diegiama vis daugiau inovacijų, todėl reikės vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių inovacijas kurti, diegti bei kontroliuoti.

Iššūkiui rengti ateities specialistus sparčiai modernėjančiam agrosektoriui Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA)  yra visiškai pasirengusi jau šiandien: čia perspektyvias studijų programas gali rinktis ir abiturientai, ir darbuotojai, siekiantys tobulintis bei įgyti naujų kompetencijų. Akademijos pirmakursių laukia ir motyvuojančios stipendijos bei gyvenimas Europos mastu unikaliame akademiniame miestelyje.

Paklausiausi – tarpdisciplininių žinių įgiję specialistai

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebi, kad jau šiuo metu agrosektorius yra vienas labiausiai skaitmenizuotų, palyginti su kitais sektoriais. Prognozuojama, jog per ateinančius 10 metų robotai, dronai, kitos technologinės inovacijos taps neatsiejama kiekvieno modernaus ūkio arba modernios žemės ūkio įmonės dalimi. „Tarkime, dronai agrosektoriuje naudojami ypač plačiai. Inžinieriai, agronomai, netgi tokie ateities specialistai kaip laukinės gamtos atkūrėjai (angl. rewilder) bus tie, kurie turėdami skaitmenizacijos, informatikos, žemės ūkio technologijų žinių kurs žemės ūkį“, – teigia bioekonomikos srityje dirbanti mokslininkė, argumentuodama, kodėl šiuolaikinio žmogaus studijos neturi apsiriboti viena sritimi arba viena specializacija.

VDU ŽŪA kryptingai  ir eina šiuo keliu – Akademijoje studentai ugdomi aprėpiant žemės, miškų, vandens išteklių bei kaimo plėtros sritis, nes visos jos glaudžiai susijusios su strateginiu valstybės siekiu vystyti bioekonomiką – atsinaujinančiais biologiniais ištekliais grindžiamą ekonomikos šaką.

Orientuojantis į ateities darbdavių lūkesčius, studijų metais ugdomos ir asmeninės būsimų agrosektoriaus darbuotojų savybės – komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje, kritinis mąstymas, pokyčių ir konfliktų valdymas, kūrybiškumas.  Prof. dr. A. Miceikienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA, būdama plačios aprėpties VDU dalimi, suteikia galimybę mokytis ir daugiau nei 30-ies  užsienio kalbų.

Taip pat studentai turi galimybę pasinaudoti išskirtine gretutinių studijų galimybe, nes VDU gretutinės studijos suteikia laisvę projektuoti savo kompetencijų portfelį pagal asmeninius studentų poreikius. Studijuodami pasirinktą pagrindinę studijų programą, studentai gali rinktis ir bet kurią kitą gretutinę studijų programą, kurią baigus išduodamas gretutinių studijų sertifikatas. Toks dviejų studijų sričių derinys studentams atveria dar didesnes karjeros perspektyvas.

Bakalauro ir magistro studijų aplankuose – pluoštas modernių programų

Ateinančiais mokslo metais VDU ŽŪA būsimiems studentams siūloma 12 bakalauro studijų programų. Jų kryptys – žemės ūkio, gyvybės, inžinerijos mokslai, verslo ir viešoji vadyba. Nuo rugsėjo startuoja ir visiškai nauja studijų programa – „Bioekonomikos verslo vadyba“. Šios srities specialistai Europos Sąjungos (ES) šalių universitetuose pradėti rengti visiškai neseniai, ir VDU ŽŪA yra viena pirmųjų tarp jų.

VDU ŽŪA bakalauro studijų programų studentų laukia vizitai bei praktinės stažuotės pažangiausiose šalies agroverslo įmonėse, galimybė semtis patirties iš stipriausių agrosektoriaus lyderių, o baigus studijas šiose įmonėse pradėti profesinę karjerą.

VDU ŽŪA norintiesiems studijuoti magistrantūroje siūlo 18 studijų programų. Jų kryptys – žemės ūkio, gyvybės, inžinerijos, socialiniai mokslai, verslo vadyba ir viešasis administravimas. Programa „Žemės ūkio ir maisto verslų vadyba“ (anglų k.) yra jungtinė ir vykdoma ne tik VDU ŽŪA, bet ir Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitete bei Estijos gyvybės mokslų universitete.

VDU ŽŪA magistrantams sudaromas patogus studijų grafikas, leidžiantis derinti darbą, studijas, gyvenimą kitame mieste ar net kitoje šalyje, suteikiamos galimybės profesiniam augimui, studijų patrauklumą užtikrina aktualias visuomenės, bioekonomikos, tvarumo problemas sprendžiantys mokslai ir tyrimai ir dėstytojai – mokslininkai, kuriantys pasaulinio lygio inovacijas, sprendžiantys visuomenei bei šalies ekonomikai svarbias gamtos ir technologijų problemas.

Nuotolinės studijos ir kursai – galimybė studijuoti ir kelti kvalifikaciją iš bet kurio pasaulio krašto

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas siūlo nuotolines studijas tiems, kurie nori būti nepriklausomi nuo vietos ir tiems, kurie siekia studijas derinti su užimtumu ar pomėgiais. Siūlomos 2 bakalauro studijų nuotolinės programos: „Logistika ir prekyba“, „Apskaita ir finansai“. Norintiems studijuoti antrojoje pakopoje ir įgyti magistro laipsnį siūlomos net 5 mišrios nuotolinės studijų programos: „Apskaita ir finansai“, „Kaimo plėtros administravimas“, „Verslo logistika“, „Žemės ūkio ekonomika“, „Žemės ūkio verslo vadyba“.  Kitos magistrantūros studijų programos vykdomos mišriu-nuotoliniu būdu, derinant studentų poreikius ir galimybes.

VDU ŽŪA siūlo ir nuotolinius kvalifikacinius kursus. Populiariausi – muitinės tarpininkų mokymai. Programoje numatytas platus spektras atstovui muitinėje reikalingų žinių ir kompetencijų. Tai – muitinės veiklos supratimas, atsakomybė, veiksniai, kuriais remiantis taikomas importo/eksporto muitas bei kitos priemonės, skola muitinei, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės, muitinės procedūros, specialiosios procedūros, muitinės deklaracijų ir kitų dokumentų pildymas, draudimų ir apribojimų taikymas. Programa yra suderinta su Muitinės departamentu. Mokymosi trukmė – nuo 90 akademinių valandų, pasirinkus individualų tempą ir laiką. Išklausius kursą ir išlaikius egzaminą suteikiamas muitinės tarpininko pažymėjimas. Sėkmingai atlikus testus, įteikiamas sertifikatas, kurį turint galima vykti į Muitinės mokymo centrą laikyti kvalifikacinio egzamino. Kursų organizatoriai neabejoja, kad verslo globalizacija reikalaus vis platesnių ir įvairiapusių darbuotojų kompetencijų. Todėl atstovo muitinėje profesija bus vis labiau reikalinga įvairiose verslo organizacijose – ir eksportuojančiose, ir importuojančiose. Profesiją, kaip suteikiančią papildomų galimybių,  rekomenduojama rinktis tiek šiuo metu ekonomikos, verslo, vadybos, logistikos studijų kryptyse studijuojantiems žmonėms, tiksliųjų mokslų programų studentams, tiek jau įgijusiems profesiją ir turintiems darbinės patirties asmenims, norintiems keisti darbo profilį bei norintiems išbandyti naujas galimybes.

Papildomosios studijos – norintiems persikvalifikuoti ir/ar sėkmingai žengti magistrantūros link

Papildomosios studijos skirtos ketinantiems stoti į magistrantūrą asmenims. Jų metu studijuojami tie pirmosios pakopos (bakalauro) studijų dalykai, kurie yra būtini, kad studentas įgytų pakankamų žinių ir gebėjimų, reikalingų sėkmingoms magistrantūros studijoms. Papildomosios studijos skirtos kolegijų studentams ir absolventams bei universitetų absolventams, kai baigtų universitetinių bakalauro studijų ir pasirinktų magistrantūros studijų krypčių grupės nesutampa. Papildomosios studijos suteikia galimybę siekti išsilavinimo jau studijuotoje ar studijuojamoje srityje arba persikvalifikuoti. Baigusiems papildomąsias studijas išduodamas studijų baigimo pažymėjimas ir įgyjama teisė pretenduoti į valstybės finansuojamas magistrantūros studijų vietas.

VDU ŽŪA siūlo 17 papildomųjų studijų programų, suteikiančių galimybę tęsti mokslus atitinkamoje magistrantūros studijų programoje.

Dalykų studijos – pažangi ir lanksti mokymosi galimybė kiekvienam

Žemės ūkio sektoriui specialistus rengianti VDU ŽŪA taip pat nuolat ieško naujų, lanksčių, su tiesioginiu darbu suderinamų mokymo ir mokymosi formų, geriausiai atitinkančių darbo rinkos ir konkretaus žmogaus lūkesčius. Viena tokių naujovių – dalykų studijos, kurios yra ypač patogios asmenims, nenorintiems palikti savo darbo vietos bei jaučiantiems, kokių žinių jiems stinga. Universitetas sudaro puikias sąlygas mišriu-nuotoliniu būdu bendrauti su dėstytojais, dalintis informacija su kitais studentais, pateikti atliktus darbus atsiskaitymams bei naudotis prieiga prie mokomosios medžiagos.

Dalykų studijas tikslinga rinktis ne tik jau dirbantiems asmenims, kurie turi tikslą kelti kvalifikaciją ir įgyti naujų žinių bei gebėjimų, bet ir moksleiviams, norintiems susipažinti su universitetu ir „pasimatuoti“ būsimą profesiją dar besimokydami mokykloje. Dalykų studijos naudingos ir studentams, dėl tam tikrų priežasčių nutraukusiems studijas ir norintiems į jas vėl sugrįžti, taip pat ieškantiesiems darbo ar keičiantiems jį ir siekiantiems įgyti papildomų žinių bei gebėjimų. Sėkmingai baigus dalykų studijas įteikiama akademinė pažyma, kuri pripažįstama visose ES  ir kitų šalių aukštosiose mokyklose.

Studentai skatinami ir stipendijomis, ir „Erasmus+“ programos galimybėmis

Atsižvelgiant į tai, kad VDU ŽŪA absolventai yra labai paklausūs darbo rinkoje, studijų metais jie skatinami viešojo sektoriaus ir verslo įmonių įsteigtomis stipendijomis,  kurių suma gali būti ir triženklė. Šiais metais Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos jau numačiusios skirti 60 stipendijų su žemės ir miškų ūkio sektoriumi susijusių studijų programų studentams. Solidžią paramą gerai besimokantiesiems teikia ir verslo įmonės, buvę Akademijos absolventai, Lietuvos žemės ūkiui nusipelniusių asmenybių įpėdiniai.

VDU ŽŪA studentai, naudodamiesi „Erasmus+“ programos galimybėmis, vyksta į įvairios trukmės studijas, praktikas, o dėstytojai kelia kvalifikaciją dėstymo ir mokymosi vizituose užsienio universitetuose. Pastaraisiais metais pagal „Erasmus+“ programą daugiausia studentų studijoms rinkosi Čekijos gyvybės mokslų universitetą, Graikijos Viduržemio jūros universitetą ir Estijos gyvybės mokslų universitetą.

Motyvuotam regionų jaunimui – agroverslo finansuojamos parengiamosios studijos

VDU ŽŪA tapatybę šiandien būtų sunku įsivaizduoti be Akademijos veikloje aktyviai dalyvaujančio absolventų klubo „ŽŪA alumni“ veiklos. „2021 m. pavasarį šis klubas įsteigė labdaros ir paramos fondą „Pagalba regionų jaunimo studijoms“, skirtą sudaryti finansines galimybes motyvuotam regionų jaunimui studijuoti žemės ūkiui svarbiose pirmosios pakopos studijų programose. Tad jau antri metai turime galimybę įgyvendinti išskirtinę pasirengimo studijoms programą. Ji skirta asmenims, kurie motyvuotai savo ateitį ir karjerą sieja su žemės ir miškų ūkiu ar agroverslu, tačiau dar nėra pasirengę stoti į universitetines studijas, jiems trūksta studijoms reikiamų įgūdžių ir žinių. Parama studijų kainai kompensuoti skiriama iš agroverslo įsteigto fondo“, – pagalbos regionų abiturientams, pasiryžusiems savo ateitį susieti su veikla agrosektoriuje, mechanizmą komentuoja VDU ŽŪA kanclerės pavaduotoja prof. dr. Aušra Blinstrubienė. Profesorė atkreipia dėmesį, kad parengiamųjų studijų metu asmenims suteikiama galimybė pradėti studijuoti įvadinius pasirinktos VDU ŽŪA bakalauro studijų programos dalykus, geriau susipažinti su universitetu, žemės ir miškų ūkio sektoriumi. Programos dalyviai, padedami kompetentingų dėstytojų, rengiasi brandos egzaminams, reikalingiems įstoti į VDU ŽŪA bakalauro laipsnį suteikiančias studijas.

„Galimybių ir būdų mokytis, tobulėti VDU ŽŪA šiandien gali rasti kiekvienas – tiek abiturientas, tiek brandaus amžiaus asmuo. Svarbiausia, kad žmogus turėtų tikslą ir ryžto kurti žalią, tvarią, modernią Lietuvos ateitį“, – reziumuoja VDU ŽŪA kanclerės pavaduotoja prof. dr. A. Blinstrubienė.

Nuo birželio mėnesio didėja stipendijos ir kitos išmokos

Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu nuo 2022 m. birželio 1 d. bus padidinta bazinė socialinė išmoka (BSI), kuri padidės 4 EUR nuo 42 iki 46 EUR. Padidinus BSI, atitinkamai padidės nuo jos priklausančių išmokų, tarp jų ir studentams skiriamų stipendijų, dydžiai.

Universiteto skiriamos stipendijos už studijų rezultatus

Pirmosios ir antrosios studijų pakopos nuolatinės studijų formos ir vientisųjų studijų bei profesinių studijų studentams skiriamų skatinamųjų stipendijų dydžiai padidėjo nuo 84 EUR / mėn. iki 92 EUR / mėn. bazinės stipendijos bei nuo 157,50 EUR / mėn. iki 172,50 EUR / mėn. – padidintos.

Švietimo ir Žemės ūkio akademijų ištęstinės studijų formos pirmosios ir antrosios pakopos bei profesinių studijų studentams skiriamų skatinamųjų stipendijų dydžiai padidėjo nuo 54,60 EUR / mėn. iki 59,80 EUR / mėn. bazinės stipendijos bei nuo 105 EUR / mėn. iki 115 EUR / mėn. – padidintos.

Daugiau informacijos apie universiteto skiriamas stipendijas rasite čia.

Valstybinių studijų fondo skiriamos išmokos

Valstybinių studijų fondo skiriamos socialinė stipendijos dydis pakito nuo 273 EUR / mėn. iki 299 EUR / mėn., o tikslinės išmokos, kuri yra skiriama studentams, turintiems negalią ir atitinkantiems numatytus kriterijus, nuo 168 EUR / mėn. iki  184 EUR / mėn.

Daugiau informacijos apie Valstybinių studijų fondo skiriamas išmokas rasite čia.

Neįgaliųjų reikalų departamento skiriamos išmokos

Tikslinė išmoka studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti, skiriama negalią turintiems studentams, atitinkantiems numatytus kriterijus, padidėjo nuo 134,4 EUR / mėn. iki 147,20 EUR / per semestrą, išmokos specialiesiems poreikiams tenkinti, pakitus ir bazinio socialinio draudimo pensijos dydžiui nuo 2022 m. birželio 1 d. pakito nuo 215,09 EUR iki 225,84 EUR, padidėjo nuo 107,55 EUR / mėn. iki 112,92 EUR / mėn. (50 % bazinio socialinio draudimo pensijos dydžio).

Daugiau informacijos apie Neįgaliųjų reikalų departamento skiriamas išmokas rasite čia.

VDU bendruomenei – prieiga prie standartų tekstų elektroninių versijų

Tarp Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos standartizacijos departamento buvo pasirašyta sutartis dėl prieigos prie standartų tekstų elektroninių versijų. Universiteto bendruomenės nariai turi teisę surasti ir peržiūrėti Lietuvos standartizacijos departamento standartų elektronines versijas (toliau – LST e. standartus) per:

  1. Vytauto Didžiojo universiteto mokslo valdymo sistemą (VDU CRIS, vdu.lt/cris; meniu – LST);
  2. Universiteto virtualiąją biblioteką (vb.vdu.lt, meniu – Standartai).

Prieigos prie LST e. standartų sutartyje pateiktos dvi būtinos sąlygos, kurias Universitetas įsipareigoja užtikrinti:

  1. standartų tekstų elektroninės versijos pasiekiamos tik Universiteto bendruomenės nariams, t.y., autentifikuotiems naudotojams;
  2. autentifikuoti naudotojai negali standartų tekstų elektroninių versijų išsisaugoti ir / ar parsisiųsti.

Standartas yra autorinių teisių objektas, todėl standartus draudžiama kopijuoti, dauginti, perspausdinti ir platinti – tiek visa apimtimis, tiek dalimis – bet kokiomis formomis ir priemonėmis (elektroninėmis, mechaninėmis, įskaitant fotokopijavimą, mikrofilmavimą ir kt. Šio reikalavimo pažeidimas teisės aktų nustatyta tvarka užtraukia administracinę ir baudžiamąją atsakomybę.

Lietuvos standartizacijos departamentas suteikia teisę autentifikuotiems naudotojams atgaminti iki 50 proc. standarto turinio popierine ar skaitmenine forma ir panaudoti mokymų medžiagoje ar kitoms mokslo reikmėms be teisės ją platinti kaip dalijamąją medžiagą ar kitais būdais ir priemonėmis. Prie atgaminamo standarto teksto turi būti nurodyta pastaba „Atgaminta iš [standarto žymuo]“ gavus Lietuvos standartizacijos departamento leidimą. Autorių teises saugo Lietuvos standartizacijos departamentas.

Tinklalaidė „Agrosektoriaus pažanga: mokslo ir verslo sinergija“

Prof. dr. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė, teigia, kad Lietuvos agroverslo pažanga akivaizdi. Šis verslas gal net sparčiau nei kai kurie kiti eina skaitmenizacijos, robotizacijos, dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi keliu, o ateityje šios tendencijos turėtų dar spartėti. Naujos technologijos reikalauja aukščiausios kvalifikacijos specialistų.

Tinklalaidėje prof. dr. A. Miceikienė taip pat pasakoja, kaip VDU Žemės ūkio akademijos studentai gali tapti vynuogių auginimo ar kitų Lietuvoje retesnių kultūrų specialistais, kaip jau turint specialybę galima įgyti norimų žinių atskirose agroverslo srityse ar pasinaudoti perkvalifikavimo sistema, kokie atliekami bioekonomikos mokslo tyrinėjimai, kaip planuojama organizuoti gamybą be atliekų.

„Inovacijų DNR“ S03 E12

Dvyliktoje „Inovacijų DNR“ laidoje laukia pokalbiai apie finansavimo šaltinius.

Gyvename iššūkių ir galimybių laikais, kai kiekvienas priimtas sprendimas gali nulemti sėkmingą įmonės plėtrą arba privesti prie bankroto. Dažnu iššūkiu įmonėms tampa priimtino finansavimo šaltinio, kuris užtikrintų verslo plėtrą ir likvidumą, paieška. Apie tai, ko reikia, kad gautumėte geriausią finansavimo pasiūlymą, kaip racionaliai panaudoti gautus pinigus, bus kalbama paskutinėje trečiojo sezono laidoje „Inovacijų DNR“.

Verslinio braškyno produktyvumą ir stabilumą lems tinkamai parinktas braškių daigų tipas

Pastaraisiais dešimtmečiais verslinių braškynų plotai Lietuvoje kito nuo 360 ha iki 720 ha. Pernai versliniai braškynai užėmė 682 ha. Kartu su plotų didėjimu iš esmės keičiasi ir braškių auginimo technologijos. Jeigu anksčiau vyravo braškių auginimas eilėmis lygiame dirvos paviršiuje, tai pastaraisiais metais maždaug pusėje verslinių braškynų jau taikoma auginimo lašeliniu būdu lietinamose, juoda arba balta plėvele mulčiuotose žemose lysvėse technologija.

Šiuolaikiniai versliniai braškynai dera ne tik 2-3 savaites sezono metu, bet, parinkus įvairiu laiku sunokstančių braškių veisles ir tinkamas  technologines priemones, braškių derėjimo sezonas prasitęsia iki pusės metų.

Labai svarbus veiksnys, didele dalimi lemiantis verslinių braškynų produktyvumą ir ekonominį stabilumą – ne tik tinkama veislė ir nepriekaištinga priežiūra, bet ir tinkamai parinktas braškių daigų tipas kiekvienam verslinių braškynų veisimo laikotarpiui.


Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto doc. dr. Nobertas Uselis

Pelninga braškininkystė – nuo gegužės iki lapkričio vidurio

Šiuo metu šalies versliniuose braškynuose derėjimo paankstinimui plačiai taikoma agrodangos priedangų ar polietileninių tuneliukų technologija, leidžianti uogų nokimą paankstinti iki 2-3 savaičių. Jeigu anksčiau būta tik nedrąsių pabandymų braškes auginti paprastuose polietileniniuose šiltnamiuose, tai 2021 m. deklaravimo duomenimis, šiuolaikiniuose šiltnamiuose braškynai veši 10 ha plote. Be to, braškių derėjimo sezono pratęsimui sodinamos ne tik labai vėlyvų ar remontantinių veislių braškės, bet ir sudaromas braškių derėjimo konvejeris po tradicinio derėjimo piko liepos mėnesį, nuo gegužės mėnesio vidurio veisiant dviejų savaičių laikotarpiais stambiais „šaldytais“ (frigo) daigais. Nuo gegužės mėnesio vidurio pasodinti stambūs frigo daigai derėti pradeda po 2 mėnesių, t. y. nuo liepos vidurio, kai masinis braškių derėjimas lauko sąlygomis jau bus pasibaigęs.

Mokslo tyrimai ir pastarųjų metų gamybinė patirtis parodė, kad Lietuvos klimato sąlygomis taikant įvairias braškių uogų nokimo paankstinimo ir suvėlinimo priemones, braškių augintojai uogas rinkai pelningai gali tiekti iki pusės metų – nuo gegužės iki lapkričio vidurio. Lietuvoje  braškes galima sunokinti ir žiemos metu, bet dėl didelių energetinių kaštų žieminių šiltnamių šildymui ir apšvietimui ženkliai išaugtų uogų savikaina, todėl jų labiau verta  atsivežti iš Egipto ar kitų piečiau esančių kraštų, negu patiems išsiauginti.

Kai taikomos įvairios auginimo technologijos, siekiant užsitikrinti kuo ilgesnį nokstančių uogų laikotarpį, svarbu ne tik tinkamų veislių ir inovatyvių auginimo technologijų taikymas – braškininkystės verslo sėkmė reikšmingai  priklauso ir nuo tinkamų braškių daigų pasirinkimo. Paprastai braškių daigai, atsižvelgiant į jų išauginimo specifiką, skirstomi į kelis tipus: šviežiai kasti daigai, pikuoti daigai, frigo daigai.

Šviežiai kasti daigai

Šviežiai kasti daigai – tai daigai, išauginti reprodukciniuose braškynuose lauko sąlygomis. Tokie daigai auginami specialiai įveistame reprodukciniame braškyne, leidžiant skrotelėms išsišaknyti laisvoje vietoje šalia retai pasodintų elitinių ar pirmos reprodukcijos motininių augalų. Daigai auginami tik pirmamečiame reprodukciniame braškyne, kuriame vykdoma nepriekaištinga ligų, kenkėjų ir piktžolių kontrolė ir neleidžiama auginti uogų derliaus, išskinant žiedynus. Žiedynų pašalinimas leidžia tinkamu laiku atlikti reikiamą ligų ir kenkėjų kontrolę, aplink augalus nesuminama dirva, o tai būtų neišvengiama skinant uogas. Taip prižiūrimi augalai gerokai anksčiau išleidžia ūsus, todėl anksčiau suformuojamos skrotelės, kurios anksčiau išsišaknija ir jau vasaros pabaigoje galima turėti kokybiškų, ankstyvam verslinių braškynų veisimui tinkamų daigų.

Pikuoti daigai

Pikuoti daigai – tai daigai su uždara šaknų sistema, išauginti specialiose kasetėse. Šiam tikslui lauko sąlygomis taip pat įveisiamas reprodukcinis braškynas lygiame paviršiuje arba plėvele mulčiuotose lysvėse.

Pageidautina, kad reprodukciniai braškynai būtų įveisti vasaros pabaigoje ir ne vėliau kaip rugsėjo pirmąją dekadą. Jeigu reprodukcinius braškynus tenka veisti pavasarį, jie veisiami kuo anksčiau, paprastai balandžio mėnesio antroje pusėje. Kuo anksčiau įveisti reprodukciniai braškynai, tuo anksčiau jie leidžia ūsus ir suformuoja skroteles. Vadinasi, kokybiškų daigų bus užauginta anksčiau ir bus galima įveisti verslinius braškynus, skirtus uogoms auginti.

Frigo daigai

Frigo daigai – tai braškių daigai, išauginti reprodukciniuose braškynuose lauko sąlygomis. Frigo ir  šviežiai kasti daigai auginami tokiomis pačiomis sąlygomis, tik skiriasi jų iškasimo laikas ir laikymo sąlygos. Frigo arba šviežiai kasti daigai, skirti pavasariniam braškynų įveisimui, reprodukciniame braškyne auginami iki vegetacijos pabaigos. Šių daigų tipai skiriasi tik tuo, kad tradiciniai, šviežiai kasti daigai vegetacijos pabaigoje nekasami, o tai daroma pavasarį, prieš pat įveisiant verslinius braškynus.

Frigo daigai kasami pasibaigus vegetacijai – kuo vėliau, ir visą žiemą iki sodinimo pavasarį laikomi specialiose saugyklose. Tyrimais nustatyta, kad Lietuvos klimato sąlygomis laikymui skirti daigai gali būti kasami pasibaigus vegetacijai ne anksčiau kaip spalio mėnesio antroje pusėje. Pietiniuose kraštuose, iš kurių pastaraisiais metais dažniausiai įvežami, frigo daigai gali būti kasami (jeigu nėra sniego dangos bei įšalo) ir gruodžio ar sausio mėnesiais.

Vegetacijos pabaigoje iškasti daigai, skirti laikyti, turi būti nupjautais lapais, surūšiuoti pagal ragelio skersmenį į kategorijas, surišti į ryšelius ir sudėti į polietileno plėvele išklotas dėžutes, kad šaltyje neišdžiūtų. Taip kruopščiai surūšiuoti ir supakuoti braškių daigai laikomi specialioje saugykloje ±-2°C temperatūroje. Kadangi daigai laikomi neigiamoje temperatūroje, jie ir vadinami frigo arba tiesiog šaldytais daigais.

Frigo daigai pagal ragelio skersmenį yra rūšiuojami į 4 kategorijas: B kategorija, kai ragelio skersmuo 5-9 mm, A kategorija – 10-14 mm, A+ kategorija – 15-22 mm, A++ kategorija – per 22 mm ir šakoti kereliai. Ploni B kategorijos daigai dažniausiai naudojami tolimesniam paauginimui specialiose lysvėse, kad iki vegetacijos pabaigos būtų galima užauginti stambių daigų su keliais rageliais, kurie pasodinti į šiltnamį po mėnesio žydės ir dar po tiek pat laiko gausiai derės. Pasodinus A kategorijos daigus reikia pašalinti pasirodžius žiedynams ir leisti pasodintam augalui derėti tik kitais metais, kai jis sutvirtės, išsišakos ir suformuos daug žiedynų. A+ ir A++ kategorijos daigai arba specialiai išauginti šakoti kereliai jau pakankamai gausiai dera praėjus 2 mėnesiams po sodinimo.

Skirtingas sodinimo laikas – skirtingas derlius

Versliniai braškynai veisiami skirtingu laiku ir jų produktyvumas labai priklauso nuo konkrečiam sodinimo laikui pasirinktų daigų tipo. Visada siekiama, kad įveisus verslinį braškyną jis kuo greičiau  pradėtų derėti. Vienas iš tinkamų sodinimo laikotarpių, žinomas nuo seno norint kitą vasarą sulaukti gausaus derliaus, yra braškių sodinimas antroje vasaros pusėje iki rugpjūčio trečiosios dekados. Kokybiškais daigais įveisti braškynai kitais metais iš tiesų dera gausiai. Šiuo laikotarpiu sodinami šviežiai iš reprodukcinių braškynų kasti daigai arba pikuoti, su uždara šaknų sistema.  Vėliau braškynus tokiais daigais veisti taip pat galima, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo vidurio. Dar vėliau rudenį veistų braškynų būklė pavasarį labai priklausys nuo orų kaitos žiemojimo metu. Dažniausiai, esant nepastoviai sniego dangai, vėliau rudenį pasodinti daigai yra iškilnojami, pašąla ir tokių braškynų būklė po žiemojimo bei derlius gali būti gana prasti.

Pavasarį verslinius braškynus patariama veisti kuo anksčiau prasidėjus vegetacijai. Šiam tikslui tinka visų tipų braškių daigai. Tinka ir reprodukciniuose braškynuose išauginti šviežiai kasti daigai, ir praėjusiais  metais išauginti pikuoti daigai. Taip pat pavasariniam sodinimui itin tinka pastaraisiais metais išplitę iš piečiau esančių valstybių įvežti frigo daigai. Jeigu dėl kokių nors priežasčių pavasarį įveisti braškyną pavėluojama iki braškių žydėjimo (apytikriai iki gegužės antrosios dekados), tuomet geriausiai tinka saugyklose tinkamai išlaikyti frigo daigai.

Verta žinoti, kad pavasarį įveistuose braškynuose sodinimo metais uogų derlius bus labai mažas ir ekonomiškai nevertingas, todėl braškių žydėjimo metu žiedynai yra pašalinami. Žiedynų pašalinimas leidžia sukaupti daugiau maistinių medžiagų kitų metų derliaus formavimui.

Jeigu naudojami stambūs A++ ar specialiai išauginti su keliais rageliais frigo daigus, jie yra suformavę kelis žiedynus su daug žiedų ir praėjus mėnesiui po esio  sodinimo pradeda žydėti, o dar po mėnesio – derėti. Tokias stambiais frigo daigais įveistas braškynas duoda gausų ir kokybišką derlių jau sodinimo metais. Neatsitiktinai tokiais stambiais ir kokybiškais frigo daigais veisiami braškynai šiltnamiuose. Taip pat tokius stambius frigo daigus galima sodinti lauko sąlygomis nesezoniniam derliui gauti. Šiam tikslui sodinti reikėtų intervalais kas 2 savaites, pradedant gegužės mėnesio viduriu. Gegužės viduryje pasodinti stambūs frigo daigai pradės žydėti birželio viduryje, o sunokusias uogas jau bus galima pradėti skinti nuo liepos mėnesio vidurio. Vadinasi, taikant tokią technologiją, frigo daigais įveistų braškynų derėjimas prasideda tuomet, kai tradiciškai lauko sąlygomis auginamų braškių derlius jau baigiasi. Tiesa, patirtis parodė, kad kuo vėliau frigo daigais įveistas braškynas, tuo derlius mažesnis, nors daigų kokybė ir vienoda.

Komanda „Kaunas Dukes“ VDU ŽŪA bendruomenę supažindino su amerikietiško futbolo sporto šaka

Gegužės 23 dieną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre lankėsi amerikietiško futbolo komanda „Kaunas Dukes“.

Susitikimą inicijavo komandos narys, – VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventas Dovydas Dubinka. Renginys organizuotas bendradarbiaujant su VDU Sporto centru. Susitikimo metu dalyviai klausėsi paskaitos apie amerikietiško futbolo sporto šaką, komandos nariai papasakojo ir apie „Kaunas Dukes“ istoriją.

Amerikietiško futbolo klubas „Kaunas Dukes“ yra pirmasis Kauno miesto amerikietiško futbolo klubas. 2016 metais klubas buvo įkurtas kelių šio sporto šakos entuziastų, kurie visada norėjo praktikuoti šį sportą, tačiau galimybės žaisti komandoje tuo metu Lietuvoje beveik nebuvo. Einant metams, kelių žaidėjų komanda išaugo iki daugiau nei 70 narių, tarp kurių yra žaidėjai iš Kanados, Vokietijos, Gruzijos, Italijos, Meksikos, Australijos ir Indijos. Per pirmus 5 klubo metus „Kaunas Dukes“ komanda dalyvavo keliose užsienio lygose, turėjo dešimtis rungtynių Lietuvoje, varžėsi su komandomis iš Lenkijos, Estijos ir Latvijos, dalyvavo įvairiuose renginiuose skleisdami žinią apie komandą ir amerikietišką futbolą. Šiuo metu „Kaunas Dukes“ dalyvauja Baltijos lygoje kartu su Vilniaus ir Talino miesto komandomis. Vasaros pabaigoje komanda dalyvaus PLFA-9 lygoje, kurioje žais su komandomis iš Lenkijos.

Po paskaitos komandos „Kaunas Dukes“ nariai kartu su VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenės nariais VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centro stadione su amerikietiško futbolo ypatybėmis susipažino praktiškai. Treniruotės dalyviai turėjo galimybę pasimatuoti amerikietiško futbolo aprangą ir aikštėje išbandyti jėgas kartu su „Kaunas Dukes“ komandos nariais.