Deimena, Author at VDU Žemės ūkio akademija | Page 34 of 120

Moksleiviams – įkvėpimų ir žinių kupina „VDU vasaros mokykla 2022“

Vytauto Didžiojo universitetas kas metus kviečia moksleivius vasarą pasitikti drauge ir turiningai praleisti laiką „VDU vasaros mokykloje“. 2022 metais „VDU vasaros mokykla“ moksleiviams vyks birželio 13–17 dienomis.

„VDU vasaros mokykla“ skirta vyresniųjų klasių moksleiviams (10–12 kl.), kurie nori pagilinti žinias juos dominančiose srityse, atlikti įdomias praktines užduotis, naudingai praleisti laiką bei susirasti naujų draugų. Renginio tikslas – suteikti moksleiviams laisvą pasirinkimą ir galimybę domėtis tuo, kas labiausiai patinka, ir iš šalies pažvelgti į būsimas studijas.

Pirmoji „VDU vasaros mokyklos“ diena (birželio 13 d.) bus skirta susipažinimui. Šią dieną taip pat skirsime užsienio kalbų, kurias galima mokytis VDU, pradžiamoksliui. Birželio 14–16 d. vyks įvairūs užsiėmimai, kurių metu kiekvieną dieną moksleiviai lankys du pasirinktus skirtingus kursus (karjeros, teisės, marketingo, gamtos, socialinių mokslų, menų, informacinių technologijų, skirtingų kalbų ir kultūrų paskaitas). Dalyviai turės galimybę pasirinktas mokslo sritis išbandyti praktiškai bei apsilankyti įvairiose Kauno miesto ir universiteto vietose, organizacijose bei kūrybinėse dirbtuvėse. Birželio 17-ąją, paskutinę „VDU vasaros mokyklos“ dieną, vyks orientacinės varžybos, po kurių lauks prizai ir diplomų įteikimas vasaros mokyklos dalyviams.

Šiemet siūlomas užsiėmimų temų spektras itin platus – nuo klimato kaitos, verslumo ir kūrybiškumo ugdymo, pažinties su Skandinavijos šalių kultūra ir kalbomis, iki agronomijos, politikos, teisės ar socialinių tinklų įtakos mūsų pasirinkimams bei galimybės patiems išbandyti įvairias kūrybines veiklas menų laboratorijoje.

Be įvairių patirčių, gilinantis į naujus horizontus ir visatos paslaptis, tai puiki galimybė atsipalaiduoti po įtemptų mokslo metų ar prieš artėjančias studijas. „VDU vasaros mokykla 2022“ – tarsi tarpinė stotelė, kur laukia naujos pažintys ir žinios, padėsiančios tolimesnei kelionei.

Registracija vyksta iki birželio 8 dienos. Kaina – 30 Eur. „VDU vasaros mokykla 2022“ metu, tris dienas iš penkių, vyksta du kursai per dieną. Rytiniai kursai vyks nuo 9 iki 12 val. Popietiniai – nuo 13:30 iki 16 val. Svarbu pasirinkti tik po vieną rytinį ir popietinį kursą. Vakarinė dalis – privaloma visiems dalyviams, po jos laukia laisvas laikas, skirtas bendravimui ar pramogoms. Visos savaitės metu bus suteikiama galimybė apsigyventi VDU bendrabutyje, tačiau vietų skaičius ribotas.

„VDU vasaros mokykla“ Facebook puslapyje plačiau supažindinsime su laukiančiomis veiklomis ir aktualiausiomis naujienomis, tad kviečiame prisijungti.

Pasirink vieną iš popietinių kursų, kurį lankysi visą savaitę

Daugiau informacijos:

VDU Studijų informacijos centras
Adresas S. Daukanto g. 27-310, 44248, Kaunas
Telefonai (8 37) 323 206, +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
El. paštas vdu@vdu.lt

VDU ŽŪA lektoriai padės kelti kvalifikaciją žemės ūkyje dirbantiems asmenims

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos žemės ūkio sistema stipriai pasikeitė ir tapo viena svarbiausių strateginių sričių šalies vystyme. Šiandien žemės ūkis neapima tik miškininkystės, bitininkystės, pieno gamybos, paukštininkystės, augalininkystės. Didelį vaidmenį žemės ūkyje vaidina socialinių, gamtos mokslų bei technologijų sritys. Jos padeda žemės ūkiui veikti geriau, parduoti produkciją greičiau ir efektyviau. Dėl nuolat vykstančių pasikeitimų finansų sektoriuje ūkininkams būtina suteikti naujausią informaciją, kuri padės lengviau suvaldyti verslo riziką, tvarkyti apskaitą ir į veiklą įtraukti naujausias inovacijas, kurios paskatintų didesnį konkurencingumą.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2009 m. Lietuvos kaimuose kasmet vidutiniškai sumažėja apie 10 tūkst. gyventojų, todėl labai svarbu skirti daugiau dėmesio kaimo plėtrai. Taip pat Lietuvos kaimai susiduria su bedarbystės problema, todėl svarbu mažinti socialinę atskirtį bei sukurti kuo daugiau darbo vietų žemės ūkio sektoriuje, šiai problemai spręsti. Nepaisant to, žemės ūkis Lietuvoje yra labai svarbus ne tik dėl žmogaus pagrindinio poreikio patenkinimo – aprūpinimo maistu – bet ir dėl to, kad agrosektorius suteikia darbo vietas įvairiems specialistams.

Norint užtikrinti žemės ūkio plėtojimą, kuris būtų grįstas tradicijomis, inovacijomis bei didesniu konkurencingumu, žemės ūkio srities darbuotojams būtina nuolat atnaujinti anksčiau įgytas žinias bei tobulinti jau turimas kompetencijas ir įgūdžius.

Šį pavasarį VDU Žemės ūkio akademija pradeda įgyvendinti projektą „Žemės ūkyje dirbančių asmenų kompetencijų tobulinimas socialinių, gamtos, technologijos bei žemės ūkio mokslo srityse“ Nr. 14PM-KK-21-1-08441-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“.

Projekto tikslas – skatinti mokymo kursų dalyvių įsitraukimą į žemės ūkio veiklą, suteikiant naujausias žinias socialinių, gamtos, technologijos bei žemės ūkio mokslo srityse, ugdant reikiamas kompetencijas, kurios padėtų didinti konkurencingumą ir inovacijų naudojimą versle.

Projekte numatyta pagal atnaujintas neformaliojo mokymo programų surengti 124 mokymo kursus ūkininkams, Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registro informacinėje sistemoje registruotiems jų šeimos nariams, ūkininkų partneriams, ūkio darbuotojams, kitiems fiziniams arba juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės, maisto ir miškų ūkio veikla, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantiems žemės valdytojams, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojams bei amatininkams. Projekto metu planuojama apmokyti 1800 dalyvių. Mokymai bus vykdomi 20-yje Lietuvos savivaldybių. Projekto veiklos tęsis iki 2024 m. gegužės 4 d.

Susidomėjusiems mokymais, kreiptis debora.augutyte@vdu.lt.

 

VDU ŽŪA darbuotoja R. Nazelskytė Prascevičienė apdovanota Lietuvos žurnalistų sąjungos „Garbės ženklo“ ordinu    

Tai, kad Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) komandoje sėkmingai dirba pačių įvairiausių profesijų žmonės, dar kartą patvirtina Akademijos strateginį šūkį, kad kartu mes galime nuveikti daugiau. Viena tokių darbuotojų – VDU Marketingo ir komunikacijos departamento specialistė, VDU ŽŪA bendruomenei puikiai pažįstama žurnalistė Rasa Nazelskytė Prascevičienė, už rašinius švietimo politikos, mokslo populiarinimo ir agroverslo temomis pelniusi Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) „Garbės ženklo“ ordiną.

Lietuvos žurnalistų bendruomenei 2022 metai – ypatingi. Šiemet sukanka 100 metų, kai Juozo Tumo-Vaižganto, Antano Vienuolio, Antano Klimo iniciatyva buvo įkurta Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga. Taip pat šiais metais sukanka 30 metų, kai šalyje žinomo žurnalisto, ilgamečio LŽS Kauno apskrities skyriaus pirmininko Vido Mačiulio suburti kolegos atkūrė tarpukariu laikinojoje sostinėje gyvavusią tradiciją iškilmingoje ir šventiškoje aplinkoje paminėti gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.  Šių jubiliejų proga grupei šalies žurnalistų buvo įteikti apdovanojimai už indėlį į profesionalią informacijos sklaidą.

„Žurnalisto profesionalumo rodiklis yra objektyvumas. Prieš kelerius metus buvau tik girdėjusi, kad VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenė yra išskirtinė. Šiandien objektyviai tvirtinu, kad lietuvišku nuoširdumu grindžiamas tarptautinio lygio savo sričių ekspertų ir studentų dialogas išties yra unikalus. Galimybę būti šios komandos nare traktuoju kaip ištrauktą laimingą bilietą“, – teigia R. Nazelskytė Prascevičienė.

Skelbiami „Erasmus+” dėstymo ir mokymosi vizitų konkursai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas skelbia „Erasmus+“ konkursus VDU dėstytojams bei administracijos darbuotojams: konkursą „Erasmus+” dėstymo vizitams Programos šalyse (ES/EEE šalyse) ir konkursą „Erasmus+” dėstymo bei mokymosi vizitams šalyse Partnerėse (ne ES/EEE šalyse). Vizitai vykdomi 2021-2022 m. m. pavasario ir 2022-2023 m. m. rudens semestro metu.

Dėstymo vizito tikslas – skaityti paskaitas užsienio universiteto studentams bei pritraukti juos „Erasmus+“ studijoms Vytauto Didžiojo universitete.

Mokymosi vizito tikslas – dalyvauti užsienyje organizuojamuose mokymosi renginiuose (išskyrus konferencijas) ar atlikti darbo praktiką (stebint darbą, dalyvaujant mokymosi veiklose) užsienio universitetuose. Šia veikla skatinamas akademinio ir neakademinio personalo profesinis tobulėjimas.

Šiuo metu skelbiami konkursai:

VDU dėstytojai bei darbuotojai kviečiami pateikti paraiškas iki birželio 9 dienos. Atrankų kriterijai bei paraiškų pateikimo reikalavimai pateikiami organizuojamų konkursų aprašymuose.

Plačiau apie dėstymo vizitus

Plačiau apie mokymosi vizitus

Studentai kviečiami pildyti paraiškas socialinei stipendijai gauti

Studentai, norėdami gauti socialinę stipendiją 2022 m. pavasario semestrą papildomo priėmimo metu, iki 2022 m. birželio 12 d. (įskaitytinai) turi per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinės sistemos ,,PARAMA“ ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Socialinė stipendija SS 2022 m. pavasario semestras_papildomas_gegužė-birželis).

Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į socialinę stipendiją. Primename, kad socialinė stipendija studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos. Studentui, kuris užpildo prašymą papildomo priėmimo metu, socialinė stipendija skiriama tik likusiam semestro laikotarpiui.

Ekspertų verdiktas: besikeičianti geopolitinė situacija didina naujų kompetencijų poreikį Lietuvos žemės ūkyje

Šalies agroversle taikomi nauji ūkininkavimo modeliai, pažangios technologijos, naudojama šiuolaikiška technika jau kuris laikas keičia stereotipinį visuomenės požiūrį į žemės ūkį. Tačiau dėl karo Ukrainoje, vienoje svarbiausių pasaulio grūdų tiekėjų, trūkinėjančios maisto tiekimo grandinės, augančių iškastinio kuro kainų skatina naujai įvertinti žemės ūkio reikšmę ir galimybes sunkiai prognozuojamoje geopolitinėje situacijoje užsitikrinant nacionalinį saugumą. Prognozuojama, kad vieni paklausiausių darbo rinkoje bus agrosektoriuje pasirengę dirbti specialistai, įgiję atitinkamą universitetinį išsilavinimą. Lietuvoje tokius specialistus rengiančios Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai taip pat įsitikinę, kad dar spartesnis žemės ūkio modernizavimas ir jo skaitmenizavimas yra neišvengiami, siekiant apsirūpinti maistu, įgyvendinti užsibrėžtus Europos žaliojo kurso tikslus bei vystyti bioekonomiką – atsinaujinančiais biologiniais ištekliais pagrįstą ekonomikos šaką.

Iššūkių laukas išsiplėtė

„Žemės ūkio svarba mūsų valstybėje sparčiai auga ir tam yra kelios priežastys. Karas Ukrainoje, prieš tai užklupusi COVID-19 pandemija atskleidė, kaip svarbu šaliai pačiai apsirūpinti maisto produktais ir didinti eksporto apimtis į ES bei kitas pasaulio šalis. Be to, pasaulyje auga ekologiškų produktų poreikis, ir tai galimybė gaminti daugiau šio segmento  produkcijos, juolab kad Lietuvos ūkininkai tai daryti geba. Įtempta geopolitinė situacija nemažina Žaliojo kurso siekio iki 2050 m. Europai tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Akivaizdu, kad be transformacijų žemės ūkyje šių tikslų  nepasieksime. Biologiniai ištekliai gaminami žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Jie perdirbami į maisto produktus maisto ir gėrimų pramonėje, panaudojami statybų, baldų, chemijos, popieriaus, automobilių, medicinos, kosmetikos gamybos ir kitose srityse. Iš biologinių išteklių atliekų ir likučių gaminama bioenergija – atsinaujinanti energijos rūšis, svarbi visos Europos, taip pat ir Lietuvos, energetiniam saugumui užtikrinti“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, atkreipdama dėmesį, kad vienas aktualiausių iššūkių žemės ūkiui – mažėjančiuose plotuose pagaminti didesnį produktų kiekį, nes dirbamos žemės mažėja ir ateityje mažės augant miestams, įgyvendinant Žaliojo kurso reikalavimus atkurti pelkynų biosistemas, didinti miškingumą, kuris iki 2050-ųjų turėtų pasiekti 40 proc. šalies teritorijos, taip pat skirti vietos saulės, vėjo jėgainių įrenginiams. Dar vienas iššūkis – sugebėti ūkininkauti mažinant naudojamų pesticidų ir cheminių trąšų kiekius.

Sparti skaitmenizacija neišvengiama

Bioekonomikos tyrimų srityje dirbanti pašnekovė pastebi, kad pastaruoju metu neatsitiktinai akcentuojamos inovacijos, susijusios su Europos žaliojo kurso tikslais, skaitmenizacija, tiksliuoju ūkininkavimu. Ūkininkus šiandien domina tai, kas vyks ateityje: koks bus žemės ūkis, kiek reikės keistis, diegiant naujas žemės dirbimo technologijas, skaitmenizaciją, tiksliojo ūkininkavimo principus, naudojantis robotais, gyvų organizmų ir daiktų internetu, taikant virtualius kooperacijos modelius ir kitas naujoves. Pasak prof. dr. A. Miceikienės, agrosektoriaus modernumas ypač gerai atskleidžia, kad gyvename didelių transformacijų laikotarpiu, kai naujos technologijos ir išradimai fizinį, skaitmeninį ir biologinį pasaulius sujungia žmoniją iš esmės pakeisiančiais būdais. Kartu tai reikalauja ir visiškai naujų darbuotojų žinių ir kompetencijų.

„Žemės ūkio skaitmeninimo procesas lemiamai keičia žemės ūkio produktų verslo valdymą. Kuriami Fintech produktai, sąnaudų valdymo technologijos, ūkio valdymo paslaugų modeliai, kiti inovatyvūs žemės ūkio verslo valdymo sprendimai. Jau siūlomos verslo valdymo technologijos, taikant ūkio valdymui reikalingų duomenų rinkimą jutikliais, sparčiai plėtojamas dalijimosi ekonomikos konceptas žemės ūkio produktų gamybai reikalingai technikai efektyviau panaudoti. Žemės ūkio verslo skaitmeninimas leis pritaikyti tokius ūkio valdymo sprendimus ir paskatins inovacijas, kurias nebuvo įmanoma diegti dėl duomenų trūkumo. Visų pirma tai didesnės galimybės rizikų valdyme. Atsiradus galimybei rinkti duomenis apie augalus ir gyvulius realiu laiku jutikliais, dronais, palydoviniu ryšiu, atsiveria galimybė valdyti gamtines, technologines rizikas realiu laiku. Prognozuojama, kad žemės ūkio darbuotojų atranka ateityje taip pat bus labiausiai susijusi su jų gebėjimais valdyti rizikas ir taip pat visiškai persikels į elektroninę erdvę“, – naujų kompetencijų svorį komentuoja VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. A. Miceikienė.

Reaguojant į pokyčius – dvi naujos Lietuvoje unikalios studijų programos

Ant agrosektoriaus aktualijų pulso ranką nuolat laikanti VDU Žemės ūkio akademija reaguojant į pokyčius geopolitinėje situacijoje ir agrosektoriuje imasi sprendimų kaip ugdant specialistus atliepti darbo rinkos poreikį. VDU Žemės ūkio akademija šiuo metu yra viena tarp septynių pirmųjų ES aukštųjų mokyklų, sukūrusių naują Bioekonomikos verslo vadybos bakalauro studijų programą. VDU Žemės ūkio akademijoje ši programa startuoja jau šį rugsėjį. Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros profesorė dr. Vilija Aleknevičienė, su kitais VDU Žemės ūkio akademijos kolegomis prieš keletą metų rengusi Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją, pastebi, kad spartus šio sektoriaus vystymasis turi būti vienas svarbiausių mūsų valstybės strateginių tikslų.

„Siekiant plėtoti bioekonomiką kaip atskirą ekonomikos sektorių, reikalingi verslo vadybos specialistai, gebantys atlikti vadybos funkcijas, turintys žinių ir gebėjimų, reikalingų valdyti ir vystyti organizacijas, išmanantys vadybos procesus, biologinių išteklių gamybos, perdirbimo ir konversijos technologijas, suprantantys ekonominį, politinį, teisinį ir socialinį kontekstą globalioje visuomenėje, gebantys jį vertinti ir priimti vadybos sprendimus bioekonomikos sektoriuje veikiančiose verslo ir viešosiose organizacijose bei valdžios institucijose. Studijuojantieji naujoje vadybos krypties programoje įgis ne tik vadybos, bet ir ekonomikos bei technologijų žinių, būtinų ekonomikos transformacijos laikotarpiu. Atitinkama vartotojų elgsena ir rinkų paieška naujai sukurtiems biologiniams produktams taip pat yra nemažai iššūkių kelianti veikla vadybos specialistams. Visa tai suponuoja poreikį parengti naujų žinių ir kompetencijų turinčius profesionalus. Ir jų ateityje reikės vis daugiau“, – prognozuoja prof. dr. V. Aleknevičienė.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjo prof. dr. Egidijaus Šarauskio teigimu, pasaulyje ir Lietuvoje vis  labiau populiarėjantis informacinėmis technologijomis pagrįstas precizinis ūkininkavimas ne tik padeda valdyti dirvožemyje ir augaluose vykstančius procesus, didina gamybos pelningumą, optimizuoja derliaus kiekius ir jo kokybę bei tausoja aplinką, bet taip pat reikalauja ir naujų žinių. Todėl nuo šio rudens VDU Žemės ūkio akademijoje startuoja agrosektoriui itin aktuali tarpdisciplininė studijų programa Sumanioji inžinerija. Pagal šią programą bus suteikiamos stiprios informacinių technologijų programavimo, sumaniosios biosistemų inžinerijos, automatinio valdymo, mechatroninių sistemų, kompiuterizuoto projektavimo, dirbtinio intelekto, robotikos, robotų ir orlaivių žemės ūkyje, sumaniosios gyvulininkystės, agronomijos, duomenų mokslo, žaliosios triboinžinerijos, bioatliekų utilizavimo inžinerijos, žiedinės ekonomikos ir kitų svarbių dalykų žinios.

Turime argumentų būti lyderiais

Komentuodamas augančią agrosektoriaus reikšmę ir jame atsiveriančias naujas galimybes jauniems, išsilavinusiems žmonėms VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis pastebi, kad analizuojant statistinius žemės ūkio reikšmės ekonomikoje rodiklius iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tiesioginis žemės ūkio vaidmuo šalies ekonomikai ir regionų vystymuisi nėra įspūdingai didelis, tačiau žvelgiant giliau akivaizdžios labai pozityvios tendencijos. „Dažnai neįvertinamos ar sąmoningai nuvertinamos aplinkosauginės žemės ūkio funkcijos, poveikis kaimo vietovių vystymuisi ir gyvybingumui, kitų ūkio šakų, susijusių su bioproduktų gamyba, rezultatams. Žemės ūkis kaip ūkio šaka yra didžiausias žemės naudotojas, kuris lemia kaimo aplinką ir kraštovaizdį. Žemėnauda, pasėlių struktūra, taikomi ūkininkavimo būdai ir aplinkosauginės praktikos, ūkinės, rekreacinės, kultūrinės paskirties objektų priežiūra turi įtakos išskirtiniam Lietuvos kraštovaizdžiui. Neabejotinai žemės ūkis didžiąja dalimi nulemia ir kaimo vietovių gyvybingumą, sukurdamas užimtumą ir pajamas bei taip padėdamas išlaikyti kaimo bendruomenes, puoselėjančias tradicijas, papročius, tarmes“, – žemės ūkio įtaka regionų gyvybingumui neabejoja VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. B. Vaznonis.

Pasak pašnekovo, nevalia užmiršti, kad pirminiai sektoriai (žemės ūkis, miškininkystė) atveria naujas galimybes darnios bioekonomikos vystymui šalyje, kitų ūkio šakų, susijusių su biomasės ir bioenergijos panaudojimu, plėtrai. Vertinant žemės ūkio ateities perspektyvas, svarbu atsižvelgti į tai, kad Lietuvos žemės ūkis yra viena stabiliausių ir sparčiausiai technologiniu požiūriu besivystančių ūkio šakų.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas lekt. dr. Algirdas Justinas Staugaitis pastebi, kad Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose valstybėse, žemės ūkis sudaro santykinai nedidelę šalies ekonomikos dalį. Lietuvos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose sukuriama bendroji pridėtinė vertė 2021 m. sudarė tik apie 3,7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau žemės ūkyje sukuriama BVP augo iš esmės nepertraukiamai nuo pat finansinės krizės laikotarpio 2009 m. Nuo to laiko pridėtinė vertė nuosekliai augo, o per pastaruosius 16 m. ji padvigubėjo – 2021 m. rodiklis siekė 1830 mln. Eur.

Žemės ūkio sektorius yra svarbus užtikrinant pakankamą užimtumo ir pajamų lygį ūkininkams ir kitiems kaimiškųjų vietovių gyventojams. Lietuvos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose 2021 m. buvo užimti 72,8 tūkst. darbuotojų (5,3 proc. visų šalies užimtųjų). Vidutinis darbo užmokestis žemės ūkyje per pastaruosius 13 m. padidėjo net 2,2 karto.

Pastaraisiais metais pastebimas spartus tiesioginių užsienio investicijų augimas Lietuvos žemės ūkyje leidžia užtikrinti efektyvesnį bei spartesnį technologinių inovacijų diegimą jame, lemiantį didesnį darbo našumą šiame sektoriuje. Tiesioginės užsienio investicijos į žemės ūkį Lietuvoje nuo 2005 m. padidėjo daugiau negu septynis kartus (nuo 49 mln. Eur iki 375 mln. Eur 2021 m.). Darbo našumas Lietuvos žemės ūkyje skaičiuojant pagal BVP tenkančią vienam metiniam darbo vienetui (pilno užimtumo dirbančiajam) nuo 2005 m.  iki 2021 m. padidėjo beveik tris kartus (nuo 5231 Eur iki 15557 Eur 2021 m.). Lietuvoje šis rodiklis augo sparčiau negu Europos Sąjungos vidurkis atitinkamu laikotarpiu (ES augo dvigubai).

 „Šie rodikliai neatsirado tuščioje vietoje. Sparti Lietuvos žemės ūkio pažanga šiandien stebina užsienio ekspertus bei kitų ES šalių ūkininkus. Todėl belieka sau linkėti lyderystės kuriant ir diegiant inovacijas bei ugdant lyderystei agrosektoriuje nusiteikusią jaunąją kartą“, – reziumuoja VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. B. Vaznonis.

„Inovacijų DNR“ S03 E11

„Inovacijų DNR“: prekių pristatymo ir žemės ūkio veidą keičiančios technologijos

Vienuoliktoje „Inovacijų DNR“ laidoje laukia pokalbiai apie šiuolaikinius inovatyvius sprendimus, kurie padeda automatizuoti verslo procesus. Pandemija, karas Ukrainoje, trūkinėjančios tiekimo grandinės, prekių embargas, nestabilūs siuntų srautai, brangstantys grūdai ir maisto prekės verčia verslus dar efektyviau valdyti savo procesus ir ieškoti galimybių, kaip optimizuoti savo veiklą bei pasiūlyti galutiniam vartotojui kokybišką produktą už priimtiną kainą. Kaip šiuolaikinės technologijos keičia prekių pristatymo ir žemės ūkio sektorius.

Bioekonomikos potencialas: sinergijos tarp teorijos ir praktikos paieška

Gegužės 4–5 dienomis vyko trečioji tarptautinė mokslinė konferencija „Sustainable Bioeconomy Development 2022: Theory and Practice“. Vytauto Didžiojo akademijos Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto kartu su Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetu organizuotas renginys pritraukė užsienio mokslininkus ir universiteto bendruomenę. Plenarinėje sesijoje ir trijose sekcijose pranešimus skaitė ir stendinius pranešimus pristatė socialinių mokslų ekspertai, panelinėje diskusijoje patirtimi dalinosi mokslininkai bei savivaldybių atstovai.

Plenarinėje sesijoje savo žiniomis ir įžvalgomis su konferencijos dalyviais dalinosi prof. dr. Irina Pilvere, dr. Lucia Rocchi, dr. Marius Lazdinis, dr. Martin Greimel, Bernhard Kastner. Pranešimais buvo siekiama skatinti diskusiją darnios bioekonomikos plėtros klausimais. Daugiausiai dėmesio skirta politikos priemonėms. Pirmoji pranešėja prof. dr. I. Pilvere pristatė Latvijos bioekonomikos strategijos 2030 m. įgyvendinimo priemonių įvertinimą. Nustatyti keli pagrindiniai artimiausios ateities tikslai: užimtumo pažanga ir išlaikymas bioekonomikos sektoriuose; bioekonomikos produktų pridėtinės vertės didinimas ir bioekonomikos eksporto vertės didinimas. Antroji pranešėja dr. L. Rocchi kalbėjo apie Europos bioekonomikos strategiją ir 2030 m. darbotvarkę, atskleisdama sinergiją, kompromisus ir stebėjimo priemones. Dr. M. Lazdinis iš Europos Komisijos skaitė pranešimą tema „Žaliasis kursas – kas jame yra kaimo vietovėms“, kuriuo supažindino auditoriją su pagrindinėmis naujovėmis ir problemomis politikos kontekste. Pranešėjai iš Vienos Gamtos išteklių ir gyvosios gamtos mokslų universiteto dr. M. Greimel ir B. Kastner pristatė priežastis, kodėl bioekonomikos pagrindas ir koncepcija yra svarbūs pereinant prie naujos ekonomikos. Autoriai taip pat apibendrino esamas bioekonomikos strategijas ir koncepcijas Baltijos šalyse.

I sekcija: Europos žaliojo kurso plėtra

I sekcijoje „Bioeconomy Contribution to the European Green Deal“ skaityti pranešimai, kurių mokslinių diskusijų pagrindu buvo Europos žaliojo kurso plėtra, įgyvendinimo galimybės ir bioekonomikos potencialas incijuojant Europos žaliojo kurso strategijos įgyvendinimą. Mokslininkai aptarė klausimus, susijusius su „jokių atliekų“ politika, aplinkai tvarų augimą, agrarinės aplinkosaugos programas ir kt. Pranešėjai pasidalino moksliniais rezultatais, diskutavo aktualiais klausimais.

II sekcija: kaimo plėtros, bioekonomikos vystymosi klausimai

II sekcijoje „Role of Innovative, Sustainable and Inclusive Bioeconomy in Development of Rural Areas & Logistics and Marketing of Biological Resources and Bioproducts“ mokslininkai nagrinėjo įvairius kaimo plėtros, bioekonomikos vystymosi klausimus, siekė nustatyti ekologinių ūkių vystymosi tendencijas, priežastis, kodėl taikant Bendrosios žemės ūkio politikos priemones ekologinių ūkių skaičius ir plotai nuo 2013 m. mažėjo, kaip tai prieštarauja Žaliojo kurso ir Darnaus vystymosi tikslams. Sparčiai kylant industrinio žemės ūkio produktų kainoms dėl trąšų ir kitų išteklių kainų augimo, masinio vartojimo ir ekologinių produktų kainos baigia susilyginti. Todėl mokslininkai įžvelgia pozityvius pokyčius agroekologinio sektoriaus vystymesi. Pastebėta, kad yra itin daug ir įvairių vietos iniciatyvų diegiant žiedinės ir bioekonomikos principus. Tačiau, siekiant persiorientuoti į bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos vystymąsi, itin svarbu kuo greičiau rengti ir įgyvendinti nacionalinio lygmens strategijas. Jeigu tai būtų pradėta įgyvendinti šiandien, kol strategijos būtų parengtos ir patvirtintos užtruktų mažiausiai 3 metus.

Perėjimas prie žaliosios ekonomikos negali būti pasiektas vien taikant politiką „iš viršaus į apačią“ arba technologines naujoves. Norint pakeisti tarpusavyje susijusias socialines ir technines sistemas, reikia imtis visapusiškų veiksmų. Užuot siekę vieno didelio visiems tinkamo sprendimo, regionai gali atlikti svarbų vaidmenį nustatant sprendimus, pagrįstus vietos ištekliais, žiniomis, socialiniais tinklais ir institucinėmis sistemomis. Tačiau vietiniams veiksmams reikia lyderystės ir vizijos, kad verslas, viešosios institucijos ir kiti dalininkai sutelktų pastangas siekiant bendro tikslo.

III sekcija: bioekonomikoje – nauji inovatyvaus verslo sprendimai

III sekcijoje „Innovative Business Solutions in the Bioeconomy“ pristatyti pranešimai, susiję su įvairiomis bioekonominėmis veiklomis – nuo grūdų derliaus nuėmimo iki žuvų auginimo. Aptartos pagrindinės šiandienos problemos ir iššūkiai – poreikis skaitmeninti bioekonomikos sektorių, anglies dioksido šalinimo poreikis, sąlygotas klimato kaitos ir kt. Pranešėjai pasidalino savo idėjomis, aktyviai dalyvavo diskusijose bei uždavė klausimus kitiems konferencijos dalyviams. Buvo pasiūlyti ir plačiau paaiškinti nauji inovatyvaus verslo sprendimai bioekonomikoje – biofilinio dizaino panaudojimas organizacijose, lazdyno riešutų pieno gamyba, kavos gamybos atliekų panaudojimas.

Kaip įgalinti regionus pokyčiams?

Antrąją konferencijos dieną vyko diskusija „The Role of Regions in the Green Transition“,  surengta kartu su „BioBaltic“ projekto partneriais iš Šiaurės šalių. Trys diskutantai dalinosi patirtimi apie tai, kokie yra pagrindiniai „ingredientai“, įgalinantys regionus pokyčiams. Södertälje mokslo parko projektų vadovė Eva Helén pasidalino Švedijos Södertälje savivaldybės patirtimi skatinant tvarią maisto pramonės plėtrą. Milla Bruneau, Lahti miesto politikė ir Lahti projekto „Europos žalioji sostinė 2021“ vykdomoji direktorė, apibūdino Lahti, tradiciškai pramoninio miesto Pietų Suomijoje, virsmą į 2021 m. Europos žaliąją sostinę. Elina Kalliala, kraštovaizdžio architektė ir plėtros vadovė „Ramboll“ filiale Suomijoje, pasidalino savo patirtimi, susijusia su gamtos integravimu į regionų ir miestų planavimą bei pateikė platesnę perspektyvą, pagrįstą keliose savivaldybėse nustatytais bendrumais.

Kaip sukurti tinklo tipo lyderystę?

Viena iš pagrindinių diskusijos temų buvo tai, kaip sukurti tinklo tipo lyderystę ir paskatinti procesus sub-nacionaliniu lygmeniu, kai savivaldybių ir regionų valdžios institucijų „kietoji“ galia yra ribota, o nevyriausybinės organizacijos neturi įgaliojimų. M. Bruneau teigimu, dažnai reikia tik vieno ar grupės žmonių, turinčių aiškią viziją. Taip pat M. Bruneau pastebėjo, jog „nors politinė lyderystė yra svarbi, politikai turi skatinti kitų dalininkų lyderystę organizuojant konkrečias programas ar veiksmus“. E. Helén pabrėžė, kad „vizija turi būti įkvepianti ir jos reikia nuosekliai laikytis“, o E. Kalliala pažymėjo, jog savivaldybės ir regionai, laikomi sėkmės atvejais, paprastai pasižymi „vidine institucine kultūra, kuri skatina inovacijas“.

Pristatytų mokslinių pranešimų ir diskusijų temų įvairovė bei vienas kitą papildančios skirtingų sričių ekspertų diskusijos puikiai atskleidžia bioekonomikos potencialą ieškant sinergijos tarp teorijos ir praktikos. Renginys suteikė galimybių naujų bendradarbiavimo sričių paieškoms tarp verslo, mokslo ir kitų suinteresuotų šalių.

Konferencijos programa

Konferencijos tinklalapis

Miškininkystės mokslo šimtmetį mininti VDU Žemės ūkio akademija Lietuvai dovanoja tūkstantį kilmingų ąžuoliukų

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto medelyne sėkmingai išpuoselėti kilmingų ąžuolų sodinukai jau veši pas naujus šeimininkus. Miškininkystės mokslo šimtmetį šiemet švenčianti VDU Žemės ūkio akademija 1000 ąžuoliukų dovanojo Lietuvos mokykloms, dar beveik 200 medelių, perduotų Kauno rajono savivaldybės bendruomenėms ir miškininkystei neabejingiems partneriams – Lietuvos laikų savininkų klubui, Lietuvių skalikų augintojų sąjungai, Renavo dvarui ir kt. – sužaliuos jų želdynuose. Visi šie ąžuoliukai – nacionaliniam genetiniam fondui vertingų ąžuolų palikuonys.

Ilgaamžiai ąžuolai turi savų paslapčių  

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas – ne tik auditorijos bei laboratorijos, bet ir kelis hektarus užimantis medelynas ir arboretumas – retų augalų kolekcija po atviru dangumi. Arboretumo vedėjas, ilgametę darbo patirtį turintis miškininkystės ekspertas Juozas Girinas pasakoja, kad kolekcijoje, tarnaujančioje būsimųjų šalies miškininkų studijų procese, auga per 20 skirtingų ąžuolų rūšių, atvežtų iš įvairių pasaulio šalių. Tačiau Lietuvoje savaime auga tik dvi jų rūšys – paprastasis ir bekotis ąžuolas. Bekočių ąžuolų galima pamatyti Lazdijų rajono Trakų miške arba specialiai auginamų želdynuose. Lietuvoje gerokai gausiau  veša paprastieji ąžuolai – tvirčiausi, mūsų platumose ilgiausiai gyvenantys medžiai. Pasak J. Girino, Švedijoje, kur taip pat daug ąžuolų, galima aptikti dar įspūdingesnių bei senesnių egzempliorių nei mūsiškis rekordininkas Stelmužės ąžuolas, kurio apimtis prie žemės – 13 m, o amžius – apie 1,5 tūkst. metų.

Miškininkystės ekspertas neabejoja, kad ir Stelmužės ąžuolas, ir kiti Lietuvoje augantys  ąžuolai-gamtos paminklai – pasižymi išskirtinėmis savybėmis, todėl auginti naujiems sėjinukams VDU Žemės ūkio akademijos specialistai surinko konkrečių medžių giles – Kauno rajone augančio Karvelių ąžuolo, Kėdainių rajono Šaravų ąžuolo ir kitų vertingų plačiašakių.

„Gamtoje bet kuri gyvybės forma turi priešų. Ąžuolai – ne išimtis. Todėl laikas nuo laiko ištinka periodų, kai šie medžiai visoje Europoje pradeda džiūti dėl juos puolančios miltligės, lapsukių, drėgmės stokos. Lietuvoje toks ąžuolams nepalankus periodas buvo 2003–2004 metai, kai šie medžiai masiškai džiuvo dėl ilgai užsitęsusios sausros. O štai senoliai išliko gyvi, nors per jų amžių nepalankių periodų būta ne vienas ir ne dešimt. Vadinasi, senieji ąžuolai turi ypatingų savybių, suteikiančių jiems išskirtinio atsparumo“, – aiškina miškininkystės ekspertas.

Tiksliausias dauginimo būdas – klonavimas

Girinas beveik du dešimtmečius vadovavo Kėdainių miškų urėdijai (šiuo metu tai – Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio regioninis padalinys) ir ten sukūrė unikalų klonuotų medelių ąžuolyną. Jį, šiuo metu jau gerokai ūgtelėjusį, galima aptikti Josvainių girininkijos teritorijoje. „Esame pasodinę 60-ies seniausių Lietuvos ąžuolų klonus, t. y. surinkę ir įskiepiję senolių šakeles į jaunus poskiepius. Kai sėjinukus augini iš gilių, būna žinoma tik jų mama, o tėtis lieka nežinomas, nes žiedadulkes perneša vėjas. Klonuojant šiek tiek įtakos gali turėti poskiepio genetika, augimvietė, tačiau įskiepio genotipas nepakinta. Todėl didelė tikimybė, kad šie klonuoti ąžuolai tarpusavyje besikryžmindami duos taip pat labai stiprius ir atsparius palikuonis. Tik norint tuo įsitikinti, žmogui reikėtų pagyventi bent 200 metų“, – su šypsena kalba pašnekovas, pastebėdamas, kad auginti visus ąžuolus tik iš klonų būtų per daug sudėtinga ir brangu. Todėl dažniau renkamos ir dauginamos drūtuolių gilės.

Akcija sutelkė bendruomenes ir tapo pilietiškumo pamokomis

Ąžuolams neabejingą VDU Žemės ūkio akademijos  Miškų ir ekologijos fakulteto arboretumo vadovą J. Giriną džiugina faktas, kad šio fakulteto medelyne išauginti ir nuolatinės augimvietės jau „prašęsi“ vertingi ąžuoliukai šį pavasarį taip greitai surado naujus šeimininkus. Norą dalyvauti VDU Žemės ūkio akademijos organizuotoje akcijoje „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ pareiškė kelios dešimtys regionų bei miestų švietimo įstaigų. Akcijos idėja – minint miškininkystės mokslo šimtmetį skleisti žinią apie medžių svarbą tvariai planetos ateičiai. Visose mokyklose, kuriose ąžuoliukai buvo pasodinti, šis procesas tapo iškilmingomis pilietiškumo pamokomis.

Kalbintas akcijoje „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ dalyvavusios Plungės „Saulės“ gimnazijos direktorius Algimantas Budrys teigia, kad gimnazija iki šiol tebegyvena ąžuolų sodinimo šventės, kurioje dalyvavo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis ir kiti garbūs svečiai, įspūdžiais. „Neabejoju, kad moksleivių susitikimas su prasmingą projektą pasiūliusio žemės ūkio ir miškininkystės specialistus rengiančio modernaus universiteto atstovais griauna senus stereotipus apie agrosektorių ir skatina abiturientus rinktis šaliai strategiškai aktualias studijų programas“, – įsitikinęs Plungės „Saulės“ gimnazijos vadovas. Garbingiausioje vietoje vienas ąžuolų pasodintas gimnazijos statuso „Saulei“ suteikimo 25-mečio garbei ir pirmojo jos direktoriaus Juozo Milašiaus atminimui, likusieji, tikimasi, taps puošmena gimnazijos, įsikūrusios vaizdingoje Babrungo upės pakrantėje,  panoramoje.

Kauno rajono savivaldybei, kurios teritorijoje įsikūrusi ir pati VDU Žemės ūkio akademija, dovanoti kilmingų ąžuolų sodinukai nuo šiol augs seniūnijose, Garliavos šimtmečio parke, Akademijos gyvenvietėje naujai pasodintoje Sūduvos alėjoje. Prieš 600 metų pagal Melno taikos sutartį Sūduvos kraštas buvo visam laikui prijungtas prie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės. Šiai sukakčiai paminėti Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Sūduvos metais, o kairiajame Nemuno krante įsikūrusi Kauno r. Akademijos gyvenvietė patenka į šią simbolinę teritoriją. Kauno rajono mero Valerijaus Makūno teigimu, universiteto dovanotų ąžuolų sodinimo akcijos turi ypatingą reikšmę – jos telkia vietos bendruomenes, stiprina bendradarbiavimo ryšius, ugdo pilietiškumą.

Medžiams dėmesio reikia taip pat, kaip bitėms

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto arboretumo vedėjas J. Girinas atkreipia dėmesį, kad išauginti ąžuolą nėra paprasta. Didžiausias jaunų ąžuoliukų priešas – žoliapjovė, per arti aplink medelį pjaunant žolę galinti sužaloti žievę, taip pat drėgmės trūkumas. Miškininkas prisimena, kad Lietuvai atkūrus nepriklausomybę šalyje vyko ypač aktyvus ąžuolų sodinimo vajus. „Pamenu, talką surengę kėdainiškiai tuomet entuziastingai nešė jau ūgtelėjusius medelius. Kai kurių jų šaknys buvo visiškai nepridengtos ir atrodė, kad jiems nėra šansų prigyti. Tačiau vietos ugniagesiai visą vasaros sezoną naująjį ąžuolyną gausiai laistė. To rezultatas – Kėdainių miesto prieigose žaliuojantis ąžuolynas. Iš tiesų ąžuolams žmogaus dėmesio reikia taip pat kaip bitėms“, – reziumuoja pašnekovas.

Miškininkystės studijų proveržis: solidžios stipendijos ir Europos žaliojo kurso garantuojama karjera

Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus Europos žaliojo kurso tikslus, vystyti bioekonomiką bei sunkiai prognozuojamoje geopolitinėje situacijoje užtikrinti nacionalinį saugumą, vis svarbesnis vaidmuo tenka šalies miškininkystės sektoriui. Atsižvelgdama į tai, kad universitetinį išsilavinimą įgijusių miškininkų poreikis ateityje augs, šią valstybei strategiškai svarbią studijų kryptį pasirinkusius pirmakursius Aplinkos ministerija jau nuo ateinančių mokslo metų skatins solidžiomis stipendijomis – 200 eurų dydžio skatinamąsias stipendijas kiekvieną mėnesį gaus dešimt Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto pirmosios pakopos Miškininkystės studijų programos pirmojo kurso studentų, nusiteikusių modernioms tarpdisciplininėms studijoms.

Poreikis – 52 miškininkystės studijų pirmakursiai kasmet, priimama vos 13

„Miškininkystės sektoriui keliami labai atsakingi uždaviniai. Todėl auga ir ateityje augs kvalifikuotų, šiuolaikiškų žinių bei kompetencijų įgijusių šios srities specialistų poreikis. Atliktas tyrimas atskleidė, kad kasmet į miškininkystės bakalauro universitetines studijas reikėtų priimti po 52 pirmakursius. Deja, ir dėl demografinių priežasčių, ir dėl klaidingo pastarojo meto naratyvo apie miškininko vaidmenį visuomenėje, susidomėjimas šia profesija yra sumenkęs. 2020 m. į šią programą buvo priimta 15 studentų, 2021 m. – 13 studentų. Todėl situaciją būtina keisti neatidėliojant“, – teigia aplinkos viceministras Danas Augutis, Aplinkos ministerijoje kuruojantis gamtos apsaugos, miškų, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio sritis.

Siekiant Europos žaliojo kurso tikslų – didėjantis darbo vietų spektras miškininkystės profesionalams

Pasak viceministro, miškai yra svarbiausia Lietuvos ekosistema ir didžiulis turtas. Tinkamai šiuo turtu rūpintis užtikrinant ekosistemos tvarumą – profesionalų uždavinys, todėl jų darbas tampa vis sudėtingesnis. Jeigu anksčiau svarbiausia miškininkų užduotis buvo tiekti medieną, pastaruoju metu iškelti uždaviniai šią medieną užauginti sveiką, užtikrinti tvarumą, saugoti biologinę įvairovę, tinkamai rūpintis rekreaciniais miškais.

„Įgyvendindami Žaliojo kurso tikslus, švelnindami klimato kaitą turime efektyviai išnaudoti miško ekosistemą, kad ji gebėtų sugerti kuo daugiau CO2. Kartu pačius miškus turime pritaikyti klimato kaitai ilgalaikėje perspektyvoje atitinkamai keisdami medynų rūšinę sudėtį. Nacionalinio miškų susitarimo, kurio procedūros šiuo metu eina į pabaigą, dalyviai yra sutarę, kad iki 2050 m. miškingumas Lietuvoje turėtų padidėti iki 40 proc. Visa tai didins ir miškininkystės specialistų veiklos lauką. Lietuvoje įvyko tektoninis lūžis, kai savo centralizuoto šildymo sistemą perorientavome į biokurą. Tai mūsų sėkmės istorija, kuri didina miško svarbą. Šalyje sparčiai vystosi medienos pramonė, vis daugiau atsinaujinančių išteklių, t. y. medienos, jau artimoje ateityje pageidaus ir statybų, ir besivystantis bioekonomikos sektoriai, todėl strateginis valstybės tikslas – turėti tvarią miško ekosistemą, kurioje vyrautų balansas tarp ekonominių, rekreacinių ir aplinkosauginių tikslų. Tad jaunus ambicingus žmones, norinčius būti aktyviais šių procesų dalyviais, skatiname rinktis perspektyvią miškininko profesiją“, – ragina D. Augutis, atkreipdamas dėmesį, kad darbo vietų spektras šios srities profesionalams bus labai platus ir įdomus tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose – nuo retų rūšių stebėsenos iki valstybinės miško politikos formavimo veiklos.

Siekdama spręsti specialistų trūkumo problemą ir populiarinti miškininko profesiją, Aplinkos ministerija skyrė tikslines stipendijas Miškininkystės bakalauro studijas pasirinkusiems  pirmakursiams. Galimybė iš Aplinkos ministerijai skirtų asignavimų skirti tikslines skatinamąsias stipendijas numatyta Vyriausybės patvirtintame Paramos aukštųjų mokyklų studentams skyrimo tvarkos apraše.

Miškų vaidmuo – didžiausias per pastaruosius 50 metų

Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Aidas Pivoriūnas, komentuodamas skatinamųjų stipendijų skyrimo tikslą būsimiesiems miškininkystės bakalaurams, teigia neabejojantis, kad valstybės dėmesys miškams prasideda nuo atitinkamo požiūrio į jaunosios kartos ugdymą. Tai, kad Aplinkos ministerija pasirinksiantiems miškininkystės studijas skyrė stipendijas, rodo, kad valstybės požiūris yra atsakingas.

„Šiandienos kontekste miškininko profesija tampa viena aktualiausių ir perspektyviausių. Nėra kito efektyvesnio būdo, galinčio mažinti klimato kaitą, kaip tinkamai prižiūrimi esami ir sodinami nauji miško plotai. Todėl džiugina tai, kad vienas strateginių Vyriausybės uždavinių – juos plėsti. Konkurencija dėl žemės ūkio ir miško plotų gyvuoja visame pasaulyje, nes žmonijai reikia ir maisto, ir miško bei medienos. Todėl Lietuvoje labai sveikintina tendencija įmiškinti žemės ūkio veiklai nepalankias žemes.  Ir šis procesas pastebimai aktyvėja – kasmet 1000 ha privačios žemės apsodinama mišku. Planuojama, kad naujuoju ES finansiniu laikotarpiu parama už šią veiklą didės, todėl, tikėtina, procesas dar spartės. Ir visam jam reikės miškininkų dėmesio, rūpesčio bei žinių. Istoriškai per pastaruosius 50 metų miškai Lietuvoje tokio didelio vaidmens, kokį įgyja dabar, neturėjo. Ir tai tikrai gera žinia būsimiesiems miškininkams“, – teigia A. Pivoriūnas.

VDU ŽŪA – vienintelė aukštoji mokykla, suteikianti universitetinį miškininko išsilavinimą

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija yra vienintelė šalies aukštoji mokykla, kurios  Miškų ir ekologijos fakultete galima įgyti universitetinį miškininko išsilavinimą. Šio fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas teigia, kad ši mokymo bazė iš tiesų yra unikali, nes joje gebama derinti ir šiemet 100-metį mininčio Lietuvos miškininkystės mokslo tradicijas, ir moderniausias europietiškas studijų tendencijas, t. y. tarptautiškumą ir tarpdiscipliniškumą. Todėl fakultete ypač laukiami pirmakursiai, kurie tęs fakulteto lyderystės tradicijas ir kurs Lietuvos miškų ateitį.