VDU ŽŪA mokslininkė: „Žvėriena – išskirtinės biologinės vertės, tvariai gaunamas maistas“

Mėgta ir vertinta Lietuvos didikų, per sovietmetį praradusi populiarumą ir pasitikėjimą, žvėriena vėl grįžta ant lietuvių stalo. Laukinių žvėrių mėsa gerai įsisavinama, tinkama dietinei mitybai, biologiškai vertinga, medžiojant pagal griežtus reikalavimus – gaunama tvariai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė, daugiau nei dešimtmetį Medžioklėtyros laboratorijoje, taip pat su studentais, medžiotojais dirbanti bei visuomenei viešus seminarus vedanti dr. Jolanta Stankevičiūtė dalijasi žiniomis apie išskirtinę žvėrienos biologinę vertę, sveikatinančias savybes ir patarimais renkantis kokybišką mėsą.

Vertingiausia – išrankiųjų stirnų mėsa

Žvėriena ir jos patiekalai – Lietuvos kulinarinio paveldo dalis. Anot VDU Žemės ūkio akademijos lektorės dr. J. Stankevičiūtės, retas kitas maisto produktas yra toks biologiškai vertingas kaip laukinių gyvūnų mėsa – neatsitiktinai žvėrienos produktai vadinami delikatesais. „Žvėrieną sudaro daugiau kaip 20 procentų vertingų, pilnavertei žmogaus mitybai reikalingų baltymų, iki 3 procentų riebalų, ji turi vitaminų ir mineralų, todėl gali būti rekomenduojama įvairių rūšių dietinei mitybai. Žmogui užtenka suvartoti apie 100 gramų žvėrienos, kad būtų patenkinama nepakeičiamų amino rūgščių paros norma“, – apie išskirtines žvėrienos savybes pasakoja lekt. dr. J. Stankevičiūtė.

Norintiems savo racioną papildyti normaliam organizmo funkcionavimui bei smegenų veiklai būtinomis amino rūgštimis, mokslininkė pataria atkreipti dėmesį į maistingą stirnieną. „Pagal amino rūgščių kiekį pačia vertingiausia laikoma stirnos mėsa. Stirnos labai išrankios maistui, jų racioną sudaro didžiausias skaičius skirtingų augalų rūšių, todėl ši mėsa ypatingai naudinga. Vertinant amino rūgščių balansą, briediena ir elniena yra taip pat išskirtinai aukštos biologinės vertės produktai. Šių gyvūnų mėsos įsisavinimo koeficientai siekia 0,88 balo, kai aukščiausias galimas koeficientas – 1 balas. Ieškančius liesiausios mėsos gali nudžiuginti briediena, sudaryta beveik vien iš raumenyno, riebalų – tik apie 1 procentas“, – žiniomis dalijasi mokslininkė dr. J. Stankevičiūtė.

Laukinių gyvūnų mėsa – natūraliausia ir gaunama tvariai

Laisvėje gyvenančių gyvūnų mėsa – visiškai natūralus ir tvariai gaunamas produktas. Anot mokslininkės, laukiniai gyvūnai natūralioje gamtoje maitinasi pagal natūralius poreikius, jų mitybos biologinės atliekos tampa tolesnio gamtos ciklo dalimi. Vertinant iš vartotojų poreikių pusės, svarbu ir tai, kad laisvėje gyvenančių gyvūnų mėsoje, lyginant su naminiais gyvuliais, nėra medikamentų likučių, hormoninių preparatų. Laukiniai gyvūnai medžiojami laikantis tvarumo principų – populiacijų reguliavimo taisyklių, taip, kad vienos rūšies žvėrių gausa nenustelbtų kitų rūšių. „Lietuvoje galioja griežtos medžioklės taisyklės ir stambūs kanopinai žvėrys, tokie kaip taurieji elniai ir briedžiai medžiojami tik pagal licencijas, išduodamas atsižvelgiant į žvėrių apskaitų duomenis, todėl jų populiacijoms negresia permedžiojimas“, – pasakoja lekt. dr. J. Stankevičiūtė.

Parduodama aptvaruose auginta žvėriena

Laisvėje gyvenančių gyvūnų medžioklės sezonas ribotas, nes siekiant išsaugoti laukinių žvėrių populiaciją nustatyti griežti medžioklės sezono pradžios ir pabaigos terminai. Rinkoje esantį pastovaus žvėrienos tiekimo poreikį tenkina aptvaruose augusių laukinių gyvūnų mėsa. Anot mokslininkės, pagal fizines-chemines, technologines ir juslines savybes ji mažai skiriasi nuo laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų, be to, aptvaruose augintos žvėrienos galima įsigyti ištisus metus. Lietuvos ūkiuose laukinių gyvūnų skaičius didėja, aptvaruose ganosi daugiau kaip 10 tūkstančių danielių, 7,5 tūkstančių tauriųjų elnių ir kitų žvėrių. Žvėrienos pasiūla dar nedidelė, tai vis dar nišinis produktas.

„Pagal galiojančią tvarką aptvaruose auginami gyvūnai traktuojami kaip naminiai ir jų mėsos tvarkymą reglamentuoja naminių gyvulių mėsos tvarkymą ir pardavimą reglamentuojantys standartai. Aptvaruose laikomiems gyvūnams nėra medžioklės sezono ribojimų, jie gali būti medžiojami bet kuriuo metų laiku. Todėl žvėrienos patiekalus siūlančiuose restoranuose dažniausiai galime tikėtis suvalgyti iš aptvaruose užaugintų žvėrių mėsos paruoštą kepsnį“, – atskleidžia lekt. dr. J. Stankevičiūtė.

Brandinta mėsa – geriau įsisavinama

Patiems renkantis žvėrieną kepsniui, mokslininkė siūlo rinktis brandintą mėsą: „Moksliškai įrodyta, kad tinkamai brandinant mėsą, susidaro daugiau kaip 500 cheminių junginių, teigiamai veikiančių mėsos savybes, ypatingai – švelnumą ir aromatą. Subrendusi mėsa minkštesnė, sultingesnė, aromatingesnė, geriau įsisavinama žmogaus organizmo nei nesubrendusi“.

Norintiems atskirti šviežią žvėrieną nuo brandintos, mokslininkė siūlo vadovautis dviem svarbiais požymiais. „Pirmiausia galima įvertinti spalvą. Ryškiai raudona žvėrienos spalva palieka šviežumo įspūdį, bet tai nebrandinta, todėl sunkiau kramtoma, kietesnė mėsa, iš kurios ruošiant patiekalus gaunami didesni mėsos sulčių – mineralinių medžiagų – nuostoliai. Subrendusi žvėriena būna nuo tamsiai raudonos iki juodai raudonos spalvos. Antras svarbus požymis – konsistencija. Lengvai spustelėjus brandintos žvėrienos raumenų paviršių pasilieka matoma duobutė, kuri tik iš lėto išsilygina ir dingsta“, – praktiškais patarimais dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė dr. J. Stankevičiūtė.

Mėsos kokybė priklauso ir nuo šūvio taiklumo

Anot žvėrienos kokybės ekspertės lekt. dr. J. Stankevičiūtės, mėsos kokybę lemia ne vienas faktorius, o jų visuma: „Didelę reikšmę turi gyvūno sveikatos būklė, šūvio pataikymo vieta ir medžioklės būdas, sumedžioto gyvūno transportavimo sąlygos ir mėsos tvarkymo bei produktų ruošimo higienos taisyklių laikymasis, svarbūs mėsos atvėsinimo ir brandinimo etapai. Žvėrienos gavimas ir tvarkymas reikalauja specialių žinių ir atsakomybės.“ VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. J. Stankevičiūtė prieš ruošiant žvėrieną pataria pasidomėti prieskoniais bei receptais, o patiekalui renkantis mėsą prisiminti, kad kokybiška žvėriena – liesa, intensyvios tamsiai raudonos spalvos, vos juntamo, malonaus aromato. Išimtis tik – vėlyvą rudenį sumedžiotų, gerai įmitusių šernų mėsa – ji gali būti su matomu riebalų sluoksniu.

Skelbiamas paskutinis „Erasmus+“ praktikos konkursas 2021–2022 m. m.

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia septintąjį ir paskutinį konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2021–2022 m. m. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2022 m. gegužės 31 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship (EU countries)“;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship (EU countries)“;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.

Šis konkursas yra paskutinė galimybė būsimiems absolventams (studijas baigiantiems 2022 m. birželį) pateikti paraišką absolventų praktikoms.

Daugiau informacijos

Kviečiame dalyvauti tarptautiniame Studentų gyvenimo sąlygų tyrime

Balandžio-birželio mėnesiais kviečiame dalyvauti tarptautiniame Studentų gyvenimo sąlygų (socialinės ir ekonominės padėties) tyrime „Eurostudent-8“, kuris šiuo metu vykdomas daugiau nei 30-yje Europos šalių. Kaip tave paveikė pandemija? Su kokiais sunkumais susiduri studijuodamas (-a). Kaip vertini dėstytojų darbą ir kaip Tau sekasi suderinti darbą ir studijas?

Išsakyk nuomonę apie savo studentišką gyvenimą ir prisidėk prie savo ir kitų studentų gyvenimo kokybės gerinimo – tai padės tavo šalies aukštosioms mokykloms gerinti studentų (-čių) socialines, ekonomines bei psichologines gyvenimo sąlygas. Anketą užpildyti galima paspaudus šią nuorodą. Apklausa garantuoja visišką anonimiškumą, rezultatai bus analizuojami tik susisteminti ir apibendrinti.

Tyrimą koordinuoja LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos socialinių mokslų centras. Pagrindinis tikslas – įvertinti Lietuvos studentų (-čių) socialinę, psichologinę ir ekonominę situaciją, palyginti šiuos duomenis su studentų (-čių) situacija kitose ES šalyse narėse ir remiantis tyrimo rezultatais, pateikti rekomendacijas ir iniciatyvas Lietuvos švietimo politikos gerinimui.

Visą informaciją apie projektą ir jo vykdymą galima rasti EUROSTUDENT projekto puslapyje, kilus klausimams kreiptis el. paštu: eurostudent@lcss.lt.

Jaunimui laikas apsispręsti: kaupti ar ne privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose

Kiekvienų metų pradžioje 40 m. amžiaus dar nesulaukę ir darbo pajamų turintys gyventojai yra automatiškai įtraukiami į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą su teise narystės atsisakyti.

Apsisprendimo terminas – pusė metų. Jeigu žmogus neatsisako kaupti, jis tampa antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemos dalyviu nuo tų pačių metų liepos 1 d. Todėl dabar laikas apsispręsti dėl pensijų kaupimo ir priimti teisingą sprendimą iki nurodyto termino.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Kaupti atsisakiusiam asmeniui apie galimybę primenama kas trejus metus

Konkreti pensijų kaupimo bendrovė asmeniui yra parenkama atsitiktiniu būdu, bet gyventojas gali keisti bendrovę. Kaupti atsisakiusiam asmeniui prisijungti prie pensijų kaupimo pakartotinai siūloma kas trejus metus iki sukanka 40 m. Kai žmogus sulaukia 40 metų, jis vėliau į antrosios pakopos kaupimo sistemą nebeįtraukiamas.

Visi kiti Lietuvos gyventojai bet kada gali kreiptis į savo pasirinktą pensijų kaupimo bendrovę ir pradėti kaupti savarankiškai. Šiuo atveju asmens amžius nėra svarbus.

Kaupimas antrosios pakopos pensijų fonduose atrodo taip:

Galima pradėti kaupti ir kitaip

2021 m. pradėjęs kaupti gyventojas mokėjo 2,4 proc., valstybė – 0,9 proc. Tuomet 2022 m. reikia mokėti atitinkamai 2,7 proc. ir 1,2 proc., o nuo 2023 m. pagal standartinį tarifą – 3 proc. ir 1,5 proc.

Pavyzdžiui, jeigu asmens atlyginimas per mėnesį iki mokesčių yra 1 500 Eur ir kaupiama iš karto 3 proc. nuo savo atlyginimo, tai pensijų įmoka yra 45 Eur (1 500 Eur x 3 proc. = 45 Eur). Iš valstybės biudžeto lėšų už į pensijų fondą pervedama dar 21,59 Eur (1 439,63 Eur x 1,5 proc. = 21,59 Eur). Iš viso per mėnesį kaupti skiriama 66,59 Eur. Jeigu gyventojas kaupti pradeda automatiškai įtrauktas į antrosios pakopos pensijų sistemą, įmokos pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo metų liepos 1 dienos.

Be to, nepriklausomai nuo gyventojų amžiaus, į antrosios pakopos pensijų fondus šiais metais bus įtraukti gyventojai, kurie 2019 m. sustabdė kaupimą. 2022 metai yra pirmieji, kai asmenys, 2019 m. atsisakę kaupimo arba jį sustabdę, yra pakartotinai į jį įtraukiami. Todėl gyventojai turėtų tai žinoti ir nuspręsti, ar nori pakartotinai pradėti kaupti pensijai.

Išmokos priklauso nuo sukauptos sumos

Kai gyventojas kaupimo sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove sudaro savarankiškai, tuomet įmokos pagal sudarytą sutartį pradedamos skaičiuoti nuo sutarties įsigaliojimo, o pagal įstatymą sutartis įsigalioja trečio mėnesio pirmą dieną nuo sutarties įregistravimo „Sodros“ registre. Pensinės išmokos priklauso nuo sukauptos sumos ir yra parodytos čia:

Pensijų išmokos rūšis	Pensijų dalyvio sukauptas turto dydis, Eur	Pensinių išmokų mokėtojai
Vienkartinė pensijų išmoka	Mažiau arba lygu 5 000	Pensijų kaupimo bendrovė
Periodinės pensijų išmokos	5000-9999	Pensijų kaupimo bendrovė
Pensijų anuitetas (pasirenkamas vienas iš trijų variantų): • Standartinis pensijų anuitetas • Standartinis pensijų anuitetas su garantuojamu laikotarpiu • Atidėtasis pensijų anuitetas ir periodinės išmokos	10 000 ir daugiau	Pensijų kaupimo bendrovė (periodinės išmokos) ir Sodra (anuitetai)
Pensijų anuitetas (pasirenkamas vienas iš trijų variantų): • Standartinis pensijų anuitetas • Standartinis pensijų anuitetas su garantuojamu laikotarpiu • Atidėtasis pensijų anuitetas ir periodinės išmokos + vienkartinė pensijų išmoka (suma, viršijanti 60 000 Eur dydį)	60 000 ir daugiau	Pensijų kaupimo bendrovė (periodinės išmokos ir vienkartinė išmoka) ir Sodra (anuitetai)
Šaltinis: https://www.lb.lt/lt/pensiju-ismokos#ex-1-1

Kaupimas prasmingas 25–30 metų kaupiant nepertraukiamai

Ekspertai sutaria, kad toks kaupimas prasmingas tuomet, kai kaupimas nepertraukiamai trunka ne trumpiau nei 25–30 metų, tačiau sprendimą kiekvienas gyventojas turi priimti individualiai atsižvelgdamas į savo darbo užmokesčio dydį ir šeimos poreikius. Mokslininkai teigia, kad senatvėje norint gyventi patogiai ir užsitikrinti stabilias pajamas, gyventojo pensija turėtų būti ne mažesnė nei 70–80 proc. iki tol buvusio jo atlyginimo.

Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmosios pakopos pensija senatvėje sudarys apie 30–40 proc. dabartinio žmonių atlyginimo dydžio. Papildomai taupant antrosios pakopos pensijų fonduose, tikėtina, kad asmens pensija išaugs iki 40–50 proc. prieš pensiją gautų pajamų. Likusią pajamų dalį gyventojai turėtų sukaupti kaupdami trečiojoje pensijų kaupimo pakopoje ar kitais būdais.

VDU ŽŪA studentams Muitinės praktikų asociacijos konferencija svečio teisėmis

Socialinis partneris Muitinės praktikų asociacija birželio 2 d. rengia tarptautinę konferenciją, kuri vyks Klaipėdoje ir internetu. Partneriai dovanoja VDU Žemės ūkio akademijos studentams galimybę dalyvauti internetu svečio teisėmis.

Pirmą kartą žiniomis dalinsis pranešėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių – Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės. Konferencija vyks lietuvių ir anglų kalbomis (sinchroninis vertimas). Pranešimų ir diskusijų temos:

Muitinės profesionalo vaidmuo šiuolaikinėje organizacijoje
Sparčiai kintanti teisinė aplinka: kas už ką atsako?
Tarptautinės sankcijos: verslo rizikos valdymas
Muitinės formalumų skaitmenizavimas: įrankiai, galimybės ir iššūkiai

KONFERENCIJOS PROGRAMA

REGISTRACIJA

Registruojantis, prašome komentarų dalyje nurodyti, kad esate „Vytauto Didžiojo universiteto“ studentas, bei el.paštu lcpa@lcpa.lt atsiųsti galiojančio studento pažymėjimo nuotrauką.

Jūsų klausimų organizatoriai laukia tel. +370 664 26393 ir el. p. lcpa@lcpa.lt.

ERASMUS+ programos tarptautinės mokymo savaitės metu VDU ŽŪA bendruomenė žinių sėmėsi iš užsienio dėstytojų

Gegužės 2-6 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko tarptautinė mobilumo savaitė pagal ERASMUS+ programą. 15 mokslininkų, atvykusių iš 8 šalių, susipažino su Akademija, skaitė paskaitas VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenei ir su kolegomis dalyvavo įvairiose veiklose.

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedroje lankėsi du užsienio dėstytojai – Sarajevo universiteto doc. dr. Ajla Ališah ir Varšuvos gyvybės mokslų universiteto prof. dr. Ewa. Czarniecka-Skubina. Kviestinės dėstytojos pirmosios pakopos studijų programos „Maisto kokybė ir sauga“ 2–4 kurso studentams skaitė paskaitas, diskutavo aktualiais klausimais.  Doc. dr. A. Ališah pranešimo „Hygienic, health-technological and economic aspects for the quality prevention of broiler chicken“ metu pristatė vykdomų tyrimų rezultatus, o prof. dr. E. Czarniecka-Skubina skaitė paskaitą tema: „Development of new food packaging“. „Mokslininkėsatsakinėjo į užduotus klausimus, taip pat kvietė studentus pasinaudoti galimybe pagal ERASMUS+ programą atvykti į Sarajevo bei Varšuvos gyvybės mokslų universitetus studijoms bei praktikai. Viešnios mielai bendravo ir dalinosi savo moksline patirtimi su Agronomijos fakulteto dekane, katedros darbuotojais bei doktorantais, taip pat buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės mokslinėje ir projektinėje veiklose“, – užsienio dėstytojų vizitą apibendrino Agronomijos fakulteto prof. dr. Elvyra Jarienė ir doc. dr. Judita Černiauskienė.

Gegužės 2–6 dienomis vykusios ERASMUS+ programos tarptautinės mokymo savaitės metu VDU ŽŪA Agronomijos fakultete, Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedroje lankėsi du užsienio dėstytojai – Filipinų Bengueto valstybinio universiteto prof. Romeo A. Gomez ir Moldovos valstybinio agrarinio universiteto doc. dr. Olesea Cojocaru. Kviestiniai dėstytojai skaitė paskaitas programos „Agronomija“ 2 kurso studentams bei programos „Maisto kokybė ir sauga“  1 kurso studentams. Paskaitos vyko mišriu būdu. Dr. O. Cojocaru VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenei skaitė paskaitą tema „Biologically active soil health – the basis of organic farming“, prof. R. A. Gomez dalijosi žiniomis tema „Traditional rice-based ecosystems (TRBEs) in Ifugao and Benguet, Philippines“. Gegužės 5 dieną Moldovos valstybinio agrarinio universiteto dr. O. Cojocaru skaitė pranešimą tema „Soil resources in Republic of Moldova “, o Filipinų Bengueto valstybinio universiteto prof. R. A. Gomez pristatė pranešimą tema „Environmental and Sustainability issues in Traditional rice-based ecosystems (TRBEs)“.

„Noriu pasidžiaugti, kad šalia paskaitų ir kitų universiteto centralizuotai suorganizuotų veiklų kviestiniai dėstytojai turėjo galimybę šiltai ir dalykiškai pabendrauti su VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekane doc. dr. Aida Adamavičiene bei pertraukų tarp paskaitų metu padiskutuoti su daugeliu Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų. Šių pokalbių metu, aptarinėjant ateities mokslinio bendradarbiavimo galimybes, gana spontaniškai kilo mintis svečius detaliau supažindinti su VDU Žemės ūkio akademijos bandymų stoties galimybėmis – čia atliekamais tyrimais ir turima įranga. Šį vizitą VDU ŽŪA Bandymų stotyje suorganizavo bei svečius mielai kuravo doc. dr. Zita Kriaučiūnienė“, – teigė Agronomijos fakulteto doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius.

Inžinerijos fakulteto mechanikos energetikos ir Biotechnologijų katedroje lankėsi du mokslininkai iš Egipto. Mansouros universiteto dr. Mohamed M. Awad ir Kairo universiteto dr. Sherif Mehanny. Dr. M. M. Awad VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenei skaitė paskaitą tema „Modeling of Two-Phase Frictional Presure Gradient in Refrigeration and Air Conditioning Systems“, o dr. Sh. Mehany pristatė pranešimą tema „Biocomposites & Nanocellulose“.

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete lankėsi Prištinos universiteto mokslininkas Besnik Krasniqi. Jis programos „Verslo logistika“ studentams skaitė paskaitą tema „Research methodology“. Po paskaitos mokslinės bendruomenės nariai kartu su Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanu doc. dr. Bernardu Vaznoniu aptarė bendras mokslo ir studijų galimybes. Bioekonomikos plėtros fakultete taip pat lankėsi dėstytojas iš Palestinos Birzeit universiteto Mohabad Abu Rjailah.

Miškų ir ekologijos fakultete ERASMUS+ programos tarptautinės mokymo savaitės metu lankėsi trys mokslininkai iš Portugalijos. Bežos Politechnikos instituto Žemės ūkio mokyklos mokslininkas Jorge Manuel Rodrigues Tavares pristatė pranešimą tema „Sustainable animal production „Environmental management – from where we came… to where we go!“. Mokslininkas Flávia Matias Oliveira da Silva skaitė paskaitą tema „Use of phytoremediation to remove pharmaceutical compounds in constructed wetlands“. Mokslininkė Maria Teresa Borralho Marques dos Carvalhos su VDU Žemės ūkio akademijos bendruomene dalinosi žiniomis tema „Emergent organic contaminants in water: advanced oxidation processes (AOPs) treatments for recalcitrant compounds“.

Sėkmingai užbaigus aktyvią tarptautinę mokymo savaitę manytina, kad ši veikla turės tęstinumą, nes nauda yra visapusiška: praturtinamos paskaitos studentams, užmezgami kontaktai, prisidedama prie ŽŪA tarptautiškumo gerinimo.

Akademijoje vykusiame Studijų festivalyje – pokalbiai apie studijas, inovacijų šou ir pramogos

Gegužės 13 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų miestelio erdvėse vyko Studijų festivalis. Į renginį susirinkęs gausus būrys moksleivių ir mokytojų turėjo galimybę susipažinti su studijų galimybėmis VDU ir Akademijoje.

Festivalio metu moksleivių laukė dėstytojų ir svečių pranešimai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. Moksleivius atlydėjusiems mokytojams buvo skirtas profesorės Liudos Šinkariovos seminaras „Paauglių psichologinės raidos ypatumai“.

VDU Studijų festivalyje dalyvavo 4 VDU Žemės ūkio akademijos fakultetai – Agronomijos fakultetas, Bioekonomikos plėtros fakultetas, Miškų ir ekologijos fakultetas, Inžinerijos fakultetas – ir 10 VDU fakultetų: Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Gamtos mokslų fakultetas, Humanitarinių mokslų fakultetas, Informatikos fakultetas, Menų fakultetas, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Socialinių mokslų fakultetas, Teisės fakultetas, Švietimo akademija, Užsienio kalbų institutas.

Susitikimų su fakultetų atstovais metu moksleiviai ne tik konsultavosi apie studijų programas, priėmimą, tačiau ir išbandė trumpas praktines veiklas bei iš arčiau susipažino su universitete siūlomomis studijų programomis.

Studijų festivalyje VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai demonstravo įvairias inovacijas. Moksleiviams, mokytojams ir Akademijos bendruomenei buvo pristatyta tikslioji žemdirbystė – tikslus dirvožemio mėginių ėmimas pagal GPS koordinates, liofilizuotų produktų degustacijoje dalyviai turėjo galimybę paragauti ŽŪA mokslininkų tiriamų liofilizuotų produktų, buvo pristatytos aukščių skirtumų matavimo geodeziniais prietaisais, medžio puvinio nustatymo arbotomu, termovizoriumi technologijos. Renginio dalyviai taip pat galėjo susipažinti su drono-purkštuvo veikimo principais ir „gaudyti vėją“ pasitelkus fizikos dėsnius. Gyvūnų mylėtojų laukė pažintis su medžiokliniu šunimi. Agronomijos fakulteto atstovai pakvietė pažinti augalų želmenis ir sėklas, Bioekonomikos plėtros fakultetas metė iššūkį Kahoot turnyre, Inžinerijos fakulteto atstovai pademonstravo technologijų raidą nuo XX a. ketvirto dešimtmečio retro automobilio iki naujausios kartos drono, Miškų ir ekologijos fakultetas pakvietė iš arti stebėti paukščius.

VDU bendruomenė festivalio dalyviams taip pat pristatė visą puokštę inovacijų: esporto turnyras „Nugalėk VDUevf dėstytoją“, gamtos mokslų eksperimentai su AJMD „Modusas“ nariais, bežodžio filmo įgarsinimas realiu laiku, korėjiečių rašto sistemos „hanguli“ pristatymas ir praktinis išbandymas, skaitmeninė mada, muzikos produkcijos studentų pasirodymas, medijų edukaciniai „workshop“, dailės ir muzikos užsiėmimai, kognityvinių funkcijų lavinimo programa virtualioje realybėje, judesio laboratorijos spec. įrenginiai, testuojantys (matuojantys) mitybos, fizinio, aktyvumo, fizinio pajėgumo rodiklius.

Pranešimų zonoje VDU Studijų festivalyje mokslininkai su moksleiviais ir Akademijos bendruomene dalinosi įžvalgomis įvairiomis temomis. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto lektorė dr. Aistė Čapienė su moksleiviais sprendė klausimą „Kaip parsigabenti dramblį?“, taip pat buvo kalbama apie gatvės teisę, saugumo suvokimą šiuolaikinėse valstybėse, lyčių vaidmenis, aiškintasi ką veikia matematikai ir kokia yra mūsų kino industrijos ateitis.

Pramogų erdvėje festivalio dalyvius pasitiko įvairūs žaidimai. Čia moksleiviai išbandė tokius žaidimus kaip „Kaladėlių bokštas“, komandinį žaidimą „Labirintas“, lauko žaidimą „Kukurūzų futbolas“, gigantiško dydžio žaidimą „Kryžiukai nuliukai“, „Skardinmūšį“ ir kt.

Moksleiviai ne tik turiningai leido laiką, bet ir aktyviai domėjosi studijomis. Išbandžius aktyvias veiklas, susipažinus su studijų vertėmis ir aptarus priėmimo į studijas sąlygas, esami ir būsimi abiturientai atsisveikino tikėdamiesi sugrįžti čia jau kaip studentai.

VDU studentai kviečia dalyvauti vienas į kitą kreipimosi konferencijoje

REGISTRACIJA

Studentams – nemokami nuotoliniai vasaros kursai

VDU kartu su University of Rosario (Kolumbija) kviečia Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF), ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto (BPF) ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) studentus į nemokamus nuotolinius vasaros kursus „Doing Business in LATAM”.

University of Rosario, School of Management birželio 6-10 dienomis organizuoja nuotolinius vasaros kursus anglų kalba, į kuriuos kviečia nemokamai prisijungti 10 VDU studentų.

Kursai vyks Zoom platformoje 17:00-19:00 val. (GMT+3). Daugiau informacijos apie kursų turinį galima rasti čia.

EVF, BPF ir PMDF studentus, norinčius dalyvauti nuotoliniuose vasaros kursuose, prašome iki gegužės 22 d. užpildyti atrankos anketą epasirasymas.vdu.lt „Outgoing-Application for Short Term Courses and Summer/Winter Schools”.

Studentus atrinks VDU atrankos komisija ir apie rezultatus informuos el.paštu.

Kilus klausimams studentai kviečiami kreiptis į Tarptautinių ryšių departamentą:

VDU verslo inkubatorius kviečia įsikurti naujus bendruomenės narius

Vytauto Didžiojo universiteto verslo inkubatorius kviečia įsikurti naujus bendruomenės narius ir siūlo:

- biuro patalpas
- laboratorijas

diskusijų erdves verslo susitikimams
patogią automobilių stovėjimo aikštelę
bendradarbiavimo galimybes su inkubatoriaus bendruomenės nariais
galimybes dalyvauti parodose ir kituose renginiuose pristatant savo įmonę
KTPC komandos konsultacijas verslo vystymo, intelektinės nuosavybės, rinkodaros ir finansavimo šaltinių paieškos klausimais.

Turto apžiūros sąlygos. Už Turto apžiūrą atsakingas KTPC vadovas Edvinas Samys, tel. +370 678 81487; el. p. edvinas.samys@vdu.lt. Turto apžiūra vyks darbo dienomis nuo 2022-05-30 iki 2022-05-31, Konkurso dalyviui su atsakingu asmenimi iš anksto susitarus dėl apžiūros.
Konkurso dalyviai registruojami adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A 221 kab. Konkurso dalyvius registruoja KTPC inkubatoriaus koordinatorė Inga Adamonytė 2022 m. birželio 7 d. (tel. + 370 650 54264) dieną, registracija vykdoma nuo 10 val. 00 min. iki 12 val. 00 min., ir nuo 13 val. 00 min. iki 15 val. 00 min. Vokai pateikiami juos pristatant KTPC inkubatoriaus koordinatorei Ingai Adamonytei adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A, 221 kab., pristatymo būdas paštu registruotu ar neregistruotu laišku nenumatytas.

Konkursų sąlygos:

Nuomos konkurso Nr. 1 sąlygos

Nuomos konkurso Nr. 2 sąlygos

Nuomos konkurso Nr. 3 sąlygos

Nuomos konkurso Nr. 4 sąlygos