VDU ŽŪA pirmu pasirinkimu: čia radau būtent tokią studijų programą, kuri mane domintų

Ugnė Jurevičiūtė, bakalauro studijų programos Kraštovaizdžio dizainas studentė

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) – erdvė mylintiems gamtą ir
technologijas. Akademiją kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos, perspektyvios profesinės ateities. Studijas VDU Žemės ūkio akademijoje renkasi motyvuoti, savo ateitimi tikintys jaunuoliai. Ypatingai didžiuojamės tais, kurie turėjo siekį pirmu numeriu studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje, sėkmingai pasiekė savo tikslą ir šiandien yra Akademijos bendruomenės dalimi.

Ugnė Jurevičiūtė, bakalauro studijų programos Kraštovaizdžio dizainas studentė, būtent šią programą rinkosi pirmu prioritetu. Tikslą pasiekti padėjo didelis noras ir valstybinių brandos egzaminų rezultatuose įrašyti 100 balų. Ugnė pasidalino, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje ir kokios jos mintys dabar – esant studente.

– Kada pradėjai domėtis studijuojama sritimi?
– Visą gyvenimą mėgau gamtą ir menus, tačiau kraštovaizdžio dizainu pradėjau domėtis tik dvyliktos klasės antrajame pusmetyje.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?
– Informaciją apie studijų galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje radau internetiniame VDU puslapyje, ieškodama man tinkamos studijų programos. Taip pat plačiau apie studijas sužinojau VDU Žemės ūkio akademijos organizuotame informaciniame renginyje.
– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?
– VDU Žemės ūkio akademijoje radau būtent tokią studijų programą, kuri mane domintų. Patiko programoje Kraštovaizdžio dizainas dėstomi dalykai, be to, patraukliai atrodė ir pasirenkamieji dalykai, gretutinių studijų galimybės bei užsienio kalbų gausa.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje pildant prašymą studijuoti buvo pasirinkimas pirmu numeriu?
– Taip, studijų programa Kraštovaizdžio dizainas buvo mano pasirinkimas numeris vienas.

– Labiausiai nustebinę dalykai studijų metu?
– Nustebino dėstytojų geranoriškumas ir nuoširdus bendravimas su studentais. Taip pat galimybės gilinti žinias už VDU ŽŪA ribų.

– Ką pasakytum abiturientui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?
– Svarbiausia atminti, jog išeitis visada yra. Net ir po egzaminų galutinai nenusprendus, ko norisi, į aukštąją mokyklą galima stoti kitais metais ar pasirinkti studijų programą, kuri atrodo įdomi ir naudinga bendram pasaulio suvokimui, savęs pažinimui.

Ugnė mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja Facebook.

Nuskambėjo VDU ŽŪA mišraus studentų choro „Daina“ jubiliejaus koncertas

Gegužės 14 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Iškilmių salėje nuskambėjo seniausio Lietuvoje choro „Daina“ 100-mečio jubiliejaus koncertas.

VDU ŽŪA studentų mišrus choras „Daina“ džiaugėsi atvykusiais pagerbti kolektyvą svečiais, panorusiais pasinerti į šventišką nuotaiką, atiduoti duoklę istorijai bei pabūti likimo dovanoje kartu. „Kaip bitutės pavasarį suskridome į šį gražų žiedą, nes mums likimas dovanojo, o dovanojo daug, gal net ir per daug. Dovanojo 100 metų, dovanojo pertvarkas, dovanojo ŽŪA, LŽŪU, ASU, VDU ŽŪA, neišvengiamai COVID-19, Ukrainą. Dovanojo gyvenimo stebuklą – širdies draugus, dovanojo choro kompozitorės Julijos dainas, dovanojo vadovę Ramunę Navickienę, kuri sunkiai priprašyta sutiko tik dviem mėnesiams paruošti 70-ąjį jubiliejų, o liko 30-iai metų. Dovanojo susitikimą su jumis, galimybę pajausti mūsų širdis kartu. Dovanojo didelę, brangiai atsiėjusią prabangą išlikti savimi, išlikti ištikimu dainai ir „Dainai““, – likimo chorui „Daina“ paruoštas dovanas vardijo koncerto vedėja.

Vakaro svečiams choras „Daina“ kartu su vadove R. Navickiene priešakyje dovanojo visą puokštę dainų – skambėjo Vytauto Kernagio „Baltas Paukštis“, Algimanto Raudonikio „Jaunystės vaivorykštė“, Andriaus Kulikausko „Gintarai“, Giedriaus Kuprevičiaus „Ant kalnelio“ ir kt.

Koncerte skaitytos ir choro „Daina“ narių mintys, sveikinimai, prisiminimai. O choro vadovė R. Navickienė buvo kaip niekada atvira – „Daina“ ir choristai jos širdyje įbrėžė neišdildomą liniją. Pasak R. Navickienės, niekas choristų neturėjo galimybės pažinti taip, kaip pažino ji ir niekas nepažino jos asmenybės taip gerai, kaip choristai.

Vakaro pabaigoje choras „Daina“ maudėsi ne tik gausiuose klausytojų aplodismentuose, bet ir gėlių jūroje, o vainikuoti koncertą į sceną buvo pakviesti ir buvę choro „Daina“ nariai, kurie su esamais choristais atliko prisiminimus sukeliančias dainas „Jūra“ ir „Kur giria žaliuoja“. Nors sakyti, kad atlikti šias dainas prisijungė ir buvę choristai kiek netikslu, nes buvusių „Dainos“ choristų nebūna – atėjus į šį kolektyvą daina ir „Daina“ išlieka visam gyvenimui.

„Inovacijų DNR“ S03 E10

„Inovacijų DNR“: popierinių dokumentų pabaiga – realybė ar utopija? Dešimtojoje „Inovacijų DNR“ laidoje laukia pokalbiai apie tai, kokių veiksmų turime imtis, kad transporto skaitmenizacija šalyje vyktų greitai ir efektyviai. Kodėl didesnė sinergija tarp verslo ir valstybinių institucijų reikalinga jau dabar ir kokie startuoliai padeda spręsti skaitmenizavimo problemas.

Susitikimas su lekt. Petru Adeikiu. Apie paramą Ukrainai iš pirmų lūpų. Kuo galime prisidėti kiekvienas

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto doktoratas, lektorius Petras Adeikis, ką tik grįžęs iš kovojančios Ukrainos, kur pristatė paramos siuntą, dalinsis patyrimais ir užfiksuotais vaizdais iš misijos karo sunkumus patiriančioje šalyje. Preliminari renginio trukmė 1 val.

Tema: Apie paramą Ukrainai iš pirmų lūpų. Kuo galime prisidėti kiekvienas

Pranešėjas: ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius doktorantas, lektorius Petras Adeikis

Data: gegužės 18 d.

Laikas: 10:00 val.

Vieta: 503 aud.

VDU ŽŪA bendruomenei – paskaita „Ukrainos žemės ūkis karo sąlygomis: dabartinė būklė ir pasauliniai iššūkiai“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bendruomenė gegužės 17 d. 18 val. kviečiama dalyvauti viešoje nuotolinėje paskaitoje „Ukrainos žemės ūkis karo sąlygomis: dabartinė būklė ir pasauliniai iššūkiai“. Paskaitą anglų kalba ves Polesės nacionalinio universiteto (buvęs Žitomyro agroekologinis universitetas) teisės, viešojo administravimo ir nacionalinio saugumo fakulteto dekanas, prof. habil. dr. Vitalii Dankevych.

Renginį moderuos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros prof. dr. Vilma Atkočiūnienė. Preliminari renginio trukmė 2 val.

Pranešėjas: Polesės nacionalinio universiteto (buvęs Žitomyro agroekologinis universitetas) teisės, viešojo administravimo ir nacionalinio saugumo fakulteto dekanas, prof. habil. dr. Vitalii Dankevych.
Data: gegužės 17 d.
Laikas: 18 val.

PRISIJUNGIMAS

Susitikimas su amerikietiško futbolo komanda „Kaunas Dukes“. Paskaita ir treniruotė

Amerikietiškas futbolas Lietuvoje? Skamba neįprastai? Kviečiame susipažinti su šia sporto šaka ir išbandyti ją praktiškai. VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre vyks susitikimas su amerikietiško futbolo komanda „Kaunas Dukes“. Renginyje vyks paskaita apie amerikietišką futbolą (~30 min) ir treniruotė lauke kartu su studentais. Išankstinis fizinis pasirengimas nebūtinas. Rekomenduotina patogi apranga.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA iki gegužės 19 d.

Renginys įvyks susirinkus ne mažiau kaip 20 dalyvių.

Data: gegužės 23 d. (pirmadienis)
Laikas: 17:00-19:00 val.
Vieta: VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre (Studentų g. 9A, Akademija, Kauno r.)
Organizatoriai: VDU Žemės ūkio akademija ir VDU Sporto centras

Amerikietiško futbolo klubas „Kaunas Dukes“ yra pirmasis Kauno miesto amerikietiško futbolo klubas. 2016 metais klubas buvo įkurtas kelių šio sporto šakos entuziastų, kurie visada norėjo praktikuoti šį sportą, tačiau galimybės žaisti komandoje tuo metu Lietuvoje beveik nebuvo. Einant metams, kelių žaidėjų komanda išaugo iki daugiau nei 70 narių, tarp kurių yra žaidėjai iš Kanados, Vokietijos, Gruzijos, Italijos, Meksikos, Australijos ir Indijos. Per pirmus 5 klubo metus „Kaunas Dukes“ komanda dalyvavo keliose užsienio lygose, turėjo dešimtis rungtynių Lietuvoje, varžėsi su komandomis iš Lenkijos, Estijos ir Latvijos, dalyvavo įvairiuose renginiuose skleisdami žinią apie komandą ir amerikietišką futbolą. Šiuo metu „Kaunas Dukes“ dalyvauja Baltijos lygoje kartu su Vilniaus ir Talino miesto komandomis. Vasaros pabaigoje komanda dalyvaus PLFA-9 lygoje, kurioje žais su komandomis iš Lenkijos.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA ir UAB „Tranzito paslaugų centras“ partnerystė įtvirtinta bendradarbiavimo sutartimi

Gegužės 11 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir UAB „Tranzito paslaugų centras“ direktorius Giedrius Lubas pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

VDU Žemės ūkio akademija ir UAB „Tranzito paslaugų centras“ yra suinteresuotos skatinti tarpusavio bendradarbiavimą, vykdant ryšių su Vidurinės Azijos šalių mokslo institucijomis paiešką, rengiant ir tobulinant studijų programas, paskaitas, organizuojant studentų praktikas, rengiant ir atliekant bendrus projektus.

Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas „Medžio kelias“

Ar kada susimąstėte, koks yra medžio gyvenimas? Kaip prasideda jo kelias – nuo mažo sodinuko, vėjo išnešiotų sėklelių, o gal žmogaus svajonės ir rūpesčio užauginti medį? O kaip baigiasi medžio gyvenimas? Jam nugriuvus nuo senatvės ar jį brandų nukirtus? Gal jis šildo, gal džiugina iš jo pagamintas praktiškas bei gražus daiktas? Ar medžio gyvenimas iš tiesų baigiasi? Praėjusiais metais tinklalapis www.miškininkas.eu kvietė įvairaus amžiaus vaikus dalyvauti rašinių ir piešinių konkurse „Kodėl aš noriu būti miškininku“, o šiemet skelbia naują konkursą – „Medžio kelias“.

Šįkart organizatoriai kviečia tapti ne tik rašytojais ar dailininkais, bet ir architektais, baldžiais, liaudies menininkais ir savo piešiniuose bei rašiniuose pasvarstyti apie medžio gyvenimą. Galbūt gyvenate įdomiame mediniame name ar namuose turite įdomų medinį daiktą, kurio istorija norite pasidalinti? Galbūt jūsų fantaziją jaudina neįprastas medinis baldas? Gal savo gyvenimo neįsivaizduojate be medinio vaikystės žaislo ar iš medžio pagamintos smulkmenos? O gal į medžio gyvenimą žvelgiate kur kas globaliau ir moksliškiau, domitės miškų išlikimo bei jų priežiūros klausimais? Pasidalinkite savo didžiausiu turtu – fantazija bei kūrybiškumu – ir aktyviai dalyvaukite piešinių ir rašinių konkurse „Medžio kelias“.

Moksleivių darbų (rašinių ar piešinių) laukiama iki birželio 3 dienos imtinai. Nugalėtojai bus paskelbti birželio 10 d. „Facebook“ grupėje „Miškininkas“ ir www.miskininkas.eu

Skanuotus dokumentus siųskite el. paštu miskininkas.eu@gmail.com, originalus – Dainiui Šeronui (tel. 8 699 32532):

1) Lietuvos paštu: Akademijos paštas, Kauno r. sav. Pilėnų g. 1, Akademija, 53347 Kauno r. sav.
2) „LP Express“: Pilėnų g. 1, Akademija, 53347.
3) „Omniva“: Kauno Akademijos „Express Market“ paštomatas, 55534.
4) „Express Market“ „Venipak“ paštomatas, Pilėnų g. 1, Akademija, Kauno r.

Konkurso „Medžio kelias“ globėjai: europarlamentaras prof. Liudas Mažylis, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Konkurso draugai: žurnalas „Mūsų girios“, Privačių miškų savininkų asociacija, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, LAMMC Miškų institutas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas, Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Miškininkų sąjunga, Lietuvos gamtos fondas.

Konkurso rengėjas – www.miskininkas.eu.

Akcijos „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ kilmingų medžių palikuonys šaknis įleido visoje Lietuvoje

Balandžio viduryje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) su Miškų ir ekologijos fakultetu priešakyje pradėta vykdyti akcija „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ apraizgė visą Lietuvą. Pirmąją akcijos savaitę kilmingų ąžuolų sodinukai papuošė 12 mokyklų kiemus, antrąją savaitę ąžuolai pasodinti dar 15 mokyklų teritorijų, o trečiąją – paskutinę – savaitę akcija vainikuota vizitais dar 7 mokyklose.

Gegužės 2 dieną VDU Žemės ūkio akademijos atstovai kartu su LR Seimo nariu Jonu Varkaliu lankėsi Plungės krašte. Plungės „Saulės“ gimnazijos teritoriją papuošė 10 kilmingų ąžuolų sodinukų. Vienas jų – ypatingas, mat skirtas gimnazijos 25 metų jubiliejui paminėti bei gimnazijos įkūrėjui Juozui Milašiui atminti. Gimnazijoje kartu su bendruomenės nariais apsilankiusi VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė džiaugėsi po Lietuvą keliaujančia akcija ir Akademijos bei ugdymo įstaigų bendryste. Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos kieme taip pat pasodinta 10 ąžuolų sodinukų. Vizitas Plungės krašte pabaigtas Plungės Technologijų ir verslo mokykloje, kur VDU ŽŪA atstovus priėmė ir ąžuolus sodino mokyklos bendruomenė su direktoriumi Audriumi Misiūnu priešakyje.

Gegužės 3 dieną ąžuolų sodinukai papuošė Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos teritoriją. Ugdymo įstaigoje apsilankiusi VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės pavaduotoja prof. dr. Aušra Blinstrubienė mokyklos bendruomenei pristatė Akademijos aktualijas, studijų galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Tą pačią dieną aplankyta ir Ukmergės Antano Smetonos gimnazija. „Tikime, kad VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės pavaduotojos prof. dr. A. Blinstrubienės linkėjimas, jog didingos kilmės ąžuolas kieme ne tik simbolizuotų ryšį su žeme ir gamta, bet ir teiktų stiprybės kasdieniuose darbuose bei ryžto siekiant didingų tikslų, išsipildys“, – teigė Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos bendruomenė.

Gegužės 6 dieną VDU Žemės ūkio akademijos atstovai kartu su Širvintų r. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos bendruomene, Širvintų r. mere Živile Pinskuviene, vicemere Janina Pažusiene bei Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Rasa Kralikevičiene Širvintose iš viso pasodino 14 kilmingų ąžuolų sodinukų. „Simboliška ir gražu, kad Širvintose pasodinti ąžuolų sodinukai yra išauginti iš kilmingų šalies ąžuolų gilių. Keturi iš jų šaknis įleido Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos teritorijoje, įprasminant artėjantį gimnazijos šimtmetį, o kiti – Šimtmečio parke, įkurtame valstybės atkūrimo šimtmečiui, medžio skulptūrų parke „Briedžių takas“ ir šalia pėsčiųjų tako palei tvenkinį”, – akcijos rezultatus įvardijo Širvintų r. savivaldybės atstovai.

Tą pačią dieną 10 kilmingų ąžuolų sodinukų papuošė Riešės gimnazijos teritoriją.

Visoms aplankytoms mokykloms, kuriose sužaliuos VDU Žemės ūkio akademijos dovanoti ąžuolai, įteikti sertifikatai, liudijantys, jog pasodinti iš kilmingų, gamtos paminklais pripažintų ąžuolų gilių išauginti medžiai. O ąžuolų protėviai tikrai didingi – tai Kauno r. per 700 metų skaičiuojantis Karvelių ąžuolas, kurio kamieno apimtis daugiau kaip 7 metrai bei Kėdainių r. Šaravų ąžuolas, iš kurio, neatlaikius vėjų, šiandien liko tik kamienas. Tačiau medžio didybė įprasminama iš jo gilių išaugintuose ąžuoliukuose, kurie puoš įvairias Lietuvos vietas.

„1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose” akcija – tai prisidėjimas prie Lietuvos gamtos išsaugojimo, stiprybės ženklas mokykloje ir VDU Žemės ūkio akademijos bei aplankytų ugdymo įstaigų bendrystės simbolis.

Žemės ūkio ateitis – natūraliai atsistatantis ir gyvybingas dirvožemis

Žemės ūkio sektorius išgyvena permainas, kurias skatina siekiai didinti produktyvumą mažinant poveikį aplinkai, išlaikant platų kokybiškų maisto produktų asortimentą, mažinant trąšų ir pesticidų naudojimą, laikantis tvarumo principų ir išliekant konkurencingiems rinkoje. Kaip tai padeda pasiekti šiuolaikinės technologijos ir tvarus požiūris į augalininkystę, dalinasi bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) docentas dr. Vytautas Liakas.

Natūraliai atsistatantis dirvožemis – mažesnis trąšų poreikis

Žemės ūkio sprendimus agroverslui kuriančios bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius D. Valaitis įsitikinęs, kad pokyčiai žemės ūkio sektoriuje tiesiogiai prisideda prie tvarios maisto grandinės visame pasaulyje, todėl itin svarbu, kokias idėjas mūsų ūkininkai siekia įgyvendinti ir kokias priemones gali naudoti jau dabar. „Ūkiai turi teisingai rūpintis dirvožemiu, mažinti dirbimą, leisti dirvožemiui atstatyti savo biologinius ir kitus procesus, tada dirvožemis pats, kaupdamas anglį, tampa derlingesnis ir galime mažinti trąšų kiekį. Vietose, kur taikoma tiesioginė sėja ir minimalus dirbimas, matome tamsesnį sveiką dirvožemį. Jį pakasę giliau randame daug sliekų ir įvairių reikalingų mikrobiologinių organizmų“, – vienu iš galimų būdų, kaip nesutrikdyti dirvožemyje natūraliai vykstančių atsistatymo procesų, leisti jam tapti derlingesniam, švaresniam, tvaresniam ir taip iki minimumo sumažinti trąšų poreikį, dalijasi D. Valaitis.

Žemės ūkio techniką pakeičia sliekai

Dirvožemis – gyvas organizmas, sudarytas iš daug komponentų, tarp kurių reikėtų stengtis išlaikyti pusiausvyrą, kad rūpinantis viena sritimi nenukentėtų kitos. „Viena iš svarbių derlingo dirvožemio sudedamųjų dalių – humusas. Anot D. Valaičio, Lietuvoje gana žemas jo lygis, lyginant su Vakarų Europos šalimis. Patariama naudoti padedančias humuso kiekį padidinti technologijas, tačiau nereikėtų viso dėmesio nukreipti viena kryptimi. Svarbiausia balansas, tai pasiekti gali padėti teisinga sėjomaina. Europos Sąjungos rekomendacijos – iš dabar įprastos trijų augalų sėjomainos pereiti į šešių – kad augalai grįžtų į tą pačią vietą tik po šešerių metų. Vokiečių ūkininkai juokauja, kad jiems nereikia žemės dirbti, visą darbą padaro sliekai, jie atlieka tai, ką darydavo žemės ūkio technika. Perėjus į tiesioginę sėją, tris kartus sumažinamas kuro kiekis, iki 15 l/ha, keturis kartus mažesnės laiko sąnaudos – 20 min/ha. Visa tai galima atlikti praktiškai turint tik vieną padargą – sėjamąją. Žinoma, nėra viskas taip paprasta – reikia daug žinių ir praktikos siekiant sėkmingo rezultato. Užtrunka, kol dirvožemyje atsistato mikroorganizmų pusiausvyra, anaerobinės bakterijos ir kiti mikroorganizmai, grybai, dirvožemis tampa purus, atsparus suslėgimui, sulaikantis drėgmę, sveikas, gyvybingas“, – apie „gyvo“ dirvožemio galimybes kalba bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius D. Valaitis.

Vienas derlingo sluoksnio centimetras – per šimtą metų

Siekiant išlaikyti gyvybingą dirvožemį labai svarbus ir žemės dirbimo technologijos pasirinkimas. „Gali būti tradicinė ariminė žemdirbystė, minimalus dirbimas arba tiesioginė sėja, kuri laikoma aukščiausiu lygiu. Tiesioginė sėja – ne panacėja, bet priemonė, leidžianti kuo mažiau judinti dirvožemį ir sudaryti sąlygas augalams atlikti savo darbą. Sideracinių augalų mišiniai, garstyčios, dobilai, facelija ir kiti augdami savo šaknimis puikiai išpurena dirvožemį ir padeda atstatyti natūralią struktūrą. Visos tarpinių augalų liekanos lieka paviršiuje, neleidžia ten susidaryti erozijai ir padeda didinti humuso sluoksnį. Tai ilgas procesas, vienam centimetrui šio sluoksnio užaugti gali prireikti šimto metų“, – apie natūralią dirvožemio regeneraciją pasakoja D. Valaitis ir atkreipia dėmesį, kad žinant Lietuvos dirvožemio situaciją, laukia ilgas paviršinio dirvožemio sluoksnio derlingumo atkūrimo kelias, bet tai turime pradėti kuo greičiau.

Šiuolaikinės technologijos itin tiksliam tręšimui

Intensyvios veiklos nualintam dirvožemiui, kol vyksta atsistatymo procesas, gali prireikti pagalbos – tikslaus saikingo tręšimo. Bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius D. Valaitis pasakoja, kad šiuolaikinės technologijos leidžia trąšas paskirstyti ten, kur lauke jų labiausiai reikia.

„Pagal palydovines nuotraukas galima sukurti kintamos normos žemėlapius, turėdamas tokius duomenis tręštuvas tręšia tikslingai – silpnesniems augalams duodama daugiau trąšų, stipresniems mažiau. Taip išlyginamas laukas ir derlius tampa tolygesnis visame lauko plote. Iki šiol įprastą metodiką, kai trąšų kiekis skaičiuojamas hektarui ir tolygiai paskirstomas, keičia individualus požiūris į skirtingus poreikius turinčias augalų grupes. Taip trąšos pasiekia augalus, kuriems yra labiausiai reikalingos, padavus teisingą kiekį išnaudojamas visas augalo potencialas. Šiandien kalbame apie 10 kvadratinių metrų tikslumą, ateityje galima bus identifikuoti ir dozuoti normas individualiai kiekvienam augalui. Šios technologijos nėra nepasiekiamos, kiekvienas ūkis gali įsigyti tokią techniką, su jos pagalba užtikrinti racionalų resursų naudojimą, kas padeda taupyti kaštus ir mažinti auginamos produkcijos savikainą, tuo pačiu padengiant naujos technikos kaštus“, – apie šiuolaikinės technikos suteikiamas galimybes kalba D. Valaitis.

Mikrobiologija – tvari cheminių trąšų alternatyva

VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. V. Liakas džiaugiasi, kad šiuolaikinis agroverslas keičia kryptį. „Auganti žmonių populiacija reikalauja ne tik maisto gausos, bet ir kokybės. Gausesniam derliui pasiekti naudojant daug cheminių elementų gali nukentėti ir užaugintos žaliavos kokybė. Siekiant didesnio pelningumo ir produktyvumo, neracionaliai didinant trąšų normą, didėja ir aplinkos taršos tikimybė. Augalų nepanaudotos trąšos išplaunamos į gruntinius vandenis, upes, ežerus, kur sukelia dumblių augimą ir visą grandinę kitų problemų“, – apie galimas perteklinio trąšų naudojimo pasekmes kalba doc. dr. V. Liakas.

Mokslininkas pastebi, kad dalis jaunųjų ūkininkų supranta galimą agrosektoriaus neigiamą poveikį aplinkai ir ieško būdų, kaip pasiekti savo tikslus racionaliai naudojant resursus. „Visus procesus gamtoje vykdo mikroorganizmai – jie veikia mūsų organizme, dirvožemyje, ore. Bakterijos ir grybai per signalus, fermentus valdo augalų mitybą. Spurtavus chemijos pramonei, sukūrus cheminius elementus patogenų naikinimui, mikrobiologija buvo likusi nuošalyje. Cheminių medžiagų pagalba kontroliuojant mikroorganizmų pasaulį buvo iškreipta pusiausvyra, vienus išstūmus, jų vietą užėmė kiti“, – kalba mokslininkas V. Liakas ir atkreipia dėmesį, kad naudodami chemines trąšas mes maitiname ir mikroorganizmus, tik ne visada tuos, kuriuos naudinga, todėl daugėja augalų ligų ir taip auga kitų pagalbinių cheminių medžiagų poreikis.

VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. V. Liakas pastebi išaugusį susidomėjimą alternatyviomis priemonėmis ir atkreipia dėmesį, kad pagal tai, kiek maistinių medžiagų jau turime sukaupę dirvoje, galime daug metų jas naudoti pasitelkę mikrobiologiją. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad keičiantis – iki minimumo mažinant trąšų naudojimą ar visai jų atsisakant – susidursime su iššūkiais, kuriems mokslas jau yra numatęs sprendimus: racionalų tikslųjį žemės dirbimą mikrobiologiškai aktyvaus dirvožemio išsaugojimui ir kokybišką sėklą.

Išmani technika pesticidais purškia tik piktžoles

Siekiant galutiniam vartotojui pasiūlyti saugius maisto produktus, ieškoma galimybių mažinti ne tik trąšų, bet ir pesticidų naudojimą. Europos maisto saugos tarnybos pateiktoje ataskaitoje skelbiama, kad tiriant maisto produktų užterštumą pesticidų likučiais, Europos Sąjungos vidurkis siekia 4,5 proc., tuo tarpu Lietuvos – tik 1,1 proc. Žemės ūkio sektoriui siekiant iki minimumo mažinti pesticidų naudojimą „Dotnuva Baltic“ turi unikalų sprendimą, padedantį grįžti prie tvarumo principų. „Rinkai siūlome purkštuvą su 3D kameromis, kurių pagalba stebimos piktžolės. Tai itin tikslus pesticidų paskirstymo metodas, nes naudojami šios minutės duomenys, o ne pagal ankstesnius skenavimus sudaryti žemėlapiai. Jau daugiau nei penkerius metus sėkmingai taikoma pilka–žalia technologija, kai pilkame lauke reikia atpažinti žalią piktžolę ir ją nupurkšti, paskutinius dvejus metus naudojama dar sudėtingesnė žalia–žalia technologija, kai žaliame javų lauke nustatoma piktžolė ir pesticidai purškiami tik ant jos, tiksliai tiek, kiek pagal išsivystymo lygį reikia rezultatui pasiekti. Taip užtikrinamas ne tik racionalus pesticidų naudojimas, bet ir vandens resursų taupymas. Naudojant šią technologiją 6000 ha ūkyje, pavyko sutaupyti iki 100 000 litrų vandens ir net 15 kartų sumažinti pesticidų kiekį“, – apie šiuolaikinių technologijų atveriamas galimybes iki minimumo sumažinti pesticidų naudojimą pasakoja bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius D. Valaitis.