Naujausiame reitinge VDU įvertintas už mokslą ir akademinį personalą

Žurnalas „Reitingai“ gegužės 11 d. paskelbė visų Lietuvos valstybinių universitetų 2022 m. reitingą, kuriame Vytauto Didžiojo universitetas surinko 60,45 taško ir užėmė ketvirtąją vietą.

Tarp geriausiai įvertintų universiteto pasiekimų – kriterijai, vertinę esamą ir būsimą akademinį personalą (7,2 taško) bei mokslo, meno arba sporto veiklą ir personalo pasiekimus (8,11 taško). Šiose kategorijose universitetui skirtos atitinkamai antra ir trečia vieta Lietuvoje. Pagal konkuravimą tarptautinėje studijų erdvėje VDU skirta 8,3 taško – vos vienu tašku mažiau, nei pirmąją vietą užėmusiam universitetui.

Iš viso universitetai vertinti pagal 39 skirtingus parametrus, priskirtus penkiems stambiems kriterijams: mokslo, meno arba sporto veikla ir personalo pasiekimai, absolventų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai, studentai ir studijos, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje, esamas ir ateities akademinis personalas.

„Universitetų reitingai nekeičia universiteto nei prioritetų, nei strateginių krypčių, Lietuvos universitetų tam tikrų rodiklių palyginimas yra tik tam tikra fotografija, kurioje užfiksuoti tam tikri rezultatai. Žinoma, džiugu, kad Vytauto Didžiojo universitetas išlaiko lyderio pozicijas ir jau keletą pastarųjų metų užima 3-4 vietas. Aukščiausiais balais įvertintas akademinis personalas ir tarptautiškumo rezultatai tik sustiprina pasirinktų strateginių krypčių reikšmingumą“, – sakė VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.

Naujausiame „Reitingų“ numeryje dėmesys skiriamas ir aukštųjų mokyklų pasiruošimui priimti nuo karo bėgančius studentus iš Ukrainos. VDU, antras pagal dydį ir plačiausios aprėpties Lietuvoje universitetas, nuo karo pradžios iki balandžio pabaigos priėmė daugiau nei 70 ukrainiečių studentų. Iki karo VDU bakalauro ar magistro laipsnio siekė 87 ukrainiečiai. Universitetas yra pasirengęs priimti dar apie šimtą karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Žurnalo „Reitingai“ parengtas universitetų reitingas rėmėsi Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti, Lietuvos mokslo tarybos, Nacionalinės švietimo agentūros, Studijų kokybės vertinimo centro, Studijų mainų paramos fondo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Užimtumo tarnybos, universitetų duomenimis, UAB „Prime consulting“ ir žurnalo „Reitingai“ pateiktais tyrimais.

100-mečio jubiliejų mininčio seniausio Lietuvoje choro „Daina“ vadovė R. Navickienė: laimės pasagą turėti neužtenka

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentų mišriam chorui „Daina“ šie metai – ypatingi. Seniausias choras Lietuvoje mini veiklos 100-metį. Gegužės 14 dieną 16 val. VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salėje kolektyvas kviečia kartu džiaugtis ir bendrystėje švęsti šį svarbų jubiliejų. Artėjant renginiui – pokalbis su VDU ŽŪA studentų mišraus choro „Daina“ vadove Ramune Navickiene.

– Kokiomis nuotaikomis choras „Daina“ mini 100-mečio jubiliejų?

– Jausmas nenusakomas, ne kiekvienam skirta… Tik likimas gali dovanoti tokią šventę. Neišgyvena verslo įmonės, organizacijos, o čia – kolektyvas kasmet išsiskiriantis ir, pasirodo, 100 metų susieinantis.

– Kas įkvepia Jus kaip choro „Daina“ vadovę?

– Mane labiausiai įkvepia muzika ir žmonės. Netgi žmonių kaita. Vis tikėjau, gal kitais metais pavyks padaryti geriau…

– Jubiliejus – solidus. Per tiek metų būta puokštė renginių ir koncertų. Kas, atsigręžus atgal, Jums kelia didžiausius sentimentus?

– Man viskas kelia sentimentus, nes „Dainoje“ praėjo 30 kūrybinių gyvenimo metų. Tikriausiai sutiksite, turėčiau išskirti beveik mistinį įvykį – 2003 metais choras „Daina“ paskutinieji girdėjo popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius viešumoje. Ir jie buvo lietuvių kalba skirti mūsų choro pasveikinimui ir palinkėjimui. 2004 metais „Daina“ buvo pakviesta dalyvauti XIV tarptautiniame chorų ir orkestrų festivalyje „Music Ateneo – Nuova Europa“ Bolonijoje, skirtame Lietuvos ir Maltos įstojimui į Europos Sąjungą paminėti. Kartu su Maltos, Italijos, Čekijos chorais, Vengrijos orkestru, solistais iš Rusijos, Italijos, Vengrijos atlikome A. Dvoržako „STABAT MATER“. Tą dieną man sukako 50 metų ir aš pagalvojau – mums skirta iš aukščiau – mano, ŽŪA choras, tokiame įvykyje. To neteko nei vienam studentų chorui iš Lietuvos. 2005 metais mes vėl pirmieji iš Lietuvos buvome pakviesti į tarptautinį festivalį kartu su Anglijos, Rusijos, Lenkijos, Vengrijos chorais atlikti P. Lukascewskio II simfoniją, skirtą popiežiaus pirmosioms mirties metinėms pažymėti. Įsimintini ir koncertai Portugalijoje, Čekijoje, brangiausioje Lietuvoje ir širdžiai mieliausioje vietoje – mūsų universitete…

– Kokiomis savybėmis pasižymi choras „Daina“, koks choro ir jo narių išskirtinumas?

– Kai kurios savybės būna įgimtos, kai kurios atsiranda per darbą, per tradicijas. Man buvo svarbu, kad turėtume savo veidą. Kiek žinau, klausytojai tai pripažindavo. O išskirtinumas – choristai be muzikinio išsilavinimo sugebėjo būti lygiais aukštųjų mokyklų chorų tarpe, kur vyrauja žmonės, baigę muzikos mokyklas. O ir buvome vadinami didžiausiu ir geriausiu studentų choru. Kad taip būtų, žinojome – neužtenka turėti laimės pasagą, reikia ja pasikausčius sunkiai arti, už likimo dovaną reikia ką nors ir atiduoti.

– Koks Jūsų, kaip vadovės, palinkėjimas kolektyvui jubiliejaus proga?

– Daug ką galima pamiršti, neišgirsti, nepamatyti arba nekreipti dėmesio, bet negalima nejausti. Tikiu ir linkiu, kad choristai įamžins „Dainą“ savyje, savo vaikuose. Tas jausmas duos tęstinumą, palaimą ir amžinybę. Jubiliejaus proga linkiu dar kartą tai pajausti. Mano širdyje jie jau įsirašė. Ačiū jiems už savęs dovanojimo šventę.

– Kokiais pasirodymais gegužės 14 dieną džiuginsite susirinkusius svečius?

– Esame seniausias Lietuvos choras. Tai daug ką sako ir įpareigoja. Norime prisiminti, apimti visus choro 100 metų veiklos etapus, visiems vadovams skirti po dainą, atitinkančią jų darbo laikmetį. Tikimės – toks mūsų repertuaras klausytojus sugrąžins į mielą praeitį, atgaivins sielą ir visi kartu už šią likimo dovaną atiduosime duoklę istorijai. „Kai panorėsime, dangus mums nusileis. Kai panorėsime, ir laimė nuostabi pas mus ateis“, – M. K. Čiurlionis.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Pavasario festivalis 2022 kvies sprogdinti aplinkoje esančius burbulus

Pavasario Festivalis – jau 21-ąjį kartą Vytauto Didžiojo Universiteto Studentų atstovybės organizuojamas renginys, skirtas ne tik VDU, bet ir visai Kauno miesto bendruomenei. Šių metų festivalio šūkis „Sprogdinkime burbulus!“ kviečia stabtelėti ir kritiškai vertinti aplink mus esančią informaciją, kadangi ji ne visada yra teisinga ar pateikiama iš skirtingų perspektyvų. Todėl gegužės 11 ir 13 dienomis organizatoriai kviečia ugdyti kritinį mąstymą, susipažinti su įvairiomis nuomonėmis ir puoselėti savo išskirtinumus.

Pavasario Festivalio metu netruks įvairių veiklų. Trečiadienį, nuo 18 val. 30 min., Vienybės aikštėje lankytojų lauks renginys „Laisvė Sielai Daužo“, kuris skatina saviraiškos laisvę bei tolerancijos ir supratimo kitų žmonių atžvilgiu ugdymą. Taip pat jo metu, nuo 19 val. vyks diskusija apie tikėjimą ir LGBTQ+ su aktore Elžbieta Latėnaite, kuri neslapia savo biseksualumo ir norėtų, kad kuo daugiau Lietuvos žmonių būtų savimi ir tuo didžiuotųsi bei kunigu, Lietuvos pranciškonų Šv. Kazimiero provincijos ministru Evaldu Daruliu.

Pagrindinę festivalio dieną, penktadienį, visi norintieji kviečiami sudalyvauti LSU Studentų atstovybės rengiamame pabėgimo kambaryje, kuriame dalyviai ugdys savo kritinį mąstymą ir greitą sprendimų priėmimą. Taip pat vyks diskusija, kita, mitais apipinta tema – politika. Diskusijoje buvęs Kauno rajono savivaldybės meras, Seimo narys, LR socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas ir Marius Matijošaitis – jauniausias šio Seimo narys, politologas, individo laisvės puoselėtojas, pasišventęs optimistas, kad iliuzijas politikoje galima išsklaidyti savo pavyzdžiu, kalbėsis apie politikoje sutinkamus melus ir sklandančius gandus. Diskusija vyks 17 val. restorane „Lamiija“ Laisvės al. 50.

Festivalį vainikuos ir mitą, kad penktadienis 13-ta yra nesėkminga diena sklaidys, nemokamas uždarymo koncertas Vienybės aikštėje. Jame gerą nuotaiką kurs grupė Begėdžiai, Free Finga ir Saulės Kliošas Trio. Koncertas prasidės 19 val., jame yra laukiami visi!

Daugiau informacijos apie vyksiančias veiklas

Konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2022“: kurdami ateities pasaulį kuriame ir žemės ūkį

Gegužės 4-6 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) ir VDU Botanikos sode vyko 28-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2022“. Ši konferencija vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas.

Tardama sveikinimo žodį, 28-osios tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2022“ plenarinio posėdžio metu VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė džiaugėsi jau ne vieną dešimtmetį organizuojamos tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga“ produktyvumu ir nuolat nustebinančiomis naujomis idėjomis. „Ši konferencija – 28-oji. Džiugu, kad per tiek metų konferencija neišsikvėpė – ji ir toliau vystoma bei plėtojama, prisijungiant naujiems mokslininkams ir kolektyvams. Šiais metais kaip niekada aktualūs visi trys žodžiai, kurie yra parašyti konferencijos pavadinime – žmogus, gamta, sauga. Pajautėme, koks saugumas yra svarbus. Manau, kad mokslininkai ir prie gamtos, ir prie žmogaus saugos gali prisidėti ir prisideda tikrai svariai. Šiuo metu, kai esame žaliojo susitarimo kryžkelėje ir nežinome – eiti pirmyn ar sustoti dėl politinių įvykių, ko gero mokslininkų žodis yra svarbiausias – ar žaliasis susitarimas duos naudą, ar vykstantys politiniai neramumai turės įtakos įgyvendinant žaliojo susitarimo tikslus. Į šiuos klausimus jūs ir atsakysite šios konferencijos metu, – kalbėjo kanclerė prof. dr. A. Miceikienė linkėdama produktyvios diskusijos, naujų idėjų ir kolektyvų susibūrimų ateities tyrimams. – Visi kartu mes kuriame ateities pasaulį, o visų pirma – ateities žemės ūkį“.

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekano doc. dr. Rolando Domeikos teigimu, gausus konferencijos pranešėjų ir straipsnių skaičius įrodo, jog ši veikla – prasminga. „Džiugu, kad matomas šios tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos augimas – yra konferencijos pradininkai, tęsėjai. Konferencijos programoje galima suskaičiuoti 56 žodinius pranešimus, 35 stendinius pranešimus, plenariniame posėdyje – dar 4 pranešimai. Konferencijos leidinyje – 55 straipsniai. Tai įrodo, kad šis, jau 28-us metus skaičiuojantis renginys, turi ir turės prasmę. Todėl linkiu, kad konferencija ir toliau turėtų tęstinumą“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika.

Sveikindamas plenarinio posėdžio dalyvius VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas atkreipė dėmesį į reikšmingą konferenciją pavadinimą. „Pavadinimas „Žmogaus ir gamtos sauga“ – prasmingas. Šioje konferencijoje visada matomas žmogus. Gamta ir žmogus – neatsiejami. Žvelgiant į plenarinio posėdžio temas galima matyti, kad nemažai dėmesio skiriama būtent biologinei įvairovei ir žmogui“, – konferencijos kertinius aspektus akcentavo VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. V. Marozas.

Plenariniame posėdyje taip pat dalyvavo ir konferencijos pradininkai – prof. habil. dr. Regina Gražulevičienė ir doc. dr. Romas Gražulevičius. „Tai jaunimo, mokslininkų auklėjimo mokykla, kur įgyjami įgūdžiai. Čia gali būti studento kelio nuo pirmojo bakalauro pranešimo link profesionalaus akademinio pranešimo pradžia“, – tardama sveikinimo žodį teigė prof. habil. dr. R. Gražulevičienė.

Plenarinio posėdžio metu buvo pristatyti keturi pranešimai: VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. Gediminas Brazaitis skaitė pranešimą tema „Biologinės įvairovės apsauga miško ekosistemose“, VDU Botanikos sodo prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė pristatė darbą tema „Bioįvairovės reikšmė sprendžiant visuomenės sveikatos problemas“, VDU ŽŪA doc. dr. Zita Kriaučiūnienė pristatė pranešimą „Europos susitarimas dėl dirvožemio“, VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Antanas Juostas kalbėjo tema „Dirbtinis intelektas tvaresniam žemės ūkiui“.

Konferencijos metu vyko ir respublikinis mokslinis-praktinis seminaras „Vaistinių augalų paieška ir jų taikymas SARS-CoV-2 prevencijai ir gydymui“, kurį organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkė Birutė Karnickienė tardama sveikinimo žodį pažymėjo, kad habil. dr. Eugenija Šimkūnaitė vaistinių augalų tyrimų kelią pradėjo būtent VDU Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriuje. Ji išryškino konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga“ tradiciniuose seminaruose vykdomą profesionalią ir atsakingą mokslo žinių sklaidą apie vaistinių augalų praktinį pritaikymą mokslinių tyrimų pagrindu. Seminare dalintasi mokslo žiniomis apie vaistinių augalų reikšmę žmogaus ir gamtos saugai bei jų racionalų naudojimą. Seminaras vyko hibridiniu būdu: 20 žmonių dalyvavo kontaktiniu, 166 – nuotoliniu būdu. Pagal nustatytą seminaro darbotvarkę pristatyti 7 pranešimai, sprendžiant vaistinių augalų paieškos problemą žmogaus ir gamtos saugai bei jų racionalų naudojimą.

Konferencijoje diskutuota įvairiomis tematikomis, susijusiomis su techniniais ir technologiniais sprendimais tausojančiai gamybai ir perdirbimui bei tiksliajai žemdirbystei, aplinkosaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, vandens inžinerijos problemomis, gyvenamosios aplinkos rizikos veiksnių poveikio žmogaus sveikatai tyrimais, biologinės įvairovės agro, hidro ir miško ekosistemose klausimais, aptartos miško auginimo, apsaugos ir daugiatikslio naudojimo, rekreacinės miškininkystės, medžioklėtyros ir kitos aktualijas.

Konferencijos metu pristatyti moksliniai straipsniai išleisti mokslo straipsnių rinkinyje „Žmogaus ir gamtos sauga 2022 / Human and Nature Safety 2022“, referuojamame Central & Eastern European Academic Source (EBSCO) duomenų bazėje. Leidinyje šiais metais iš viso publikuoti 56 originalūs moksliniai straipsniai. Konferencijos renginiuose iš viso buvo pristatyta virš 90 žodinių ir stendinių pranešimų, seminaruose ir sekcijose iš viso dalyvavo daugiau nei 300 klausytojų. Pagrindinis konferencijos organizatorius – Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Lietuvos Mokslų Akademija.

Daugiau informacijos apie konferenciją:

Renginyje „Vėlyvieji pusryčiai ir kalbos“ – kultūrų įvairovė ir bendrystės jausmas

Gegužės 6 dieną 11–13 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) šurmuliavo ypatingas pavasario renginys – „Vėlyvieji pusryčiai ir kalbos“.

Renginio dalyviai žaismingai mokėsi bulgarų, estų, ispanų, italų, lenkų, lietuvių, vokiečių ir ukrainiečių kalbų, o už aktyvų dalyvavimą buvo apdovanoti. Akivaizdu – greičiausiai niekas taip nesujungia žmonių kaip bendros patirtys ir vaišės, todėl renginio svečiai ir dalyviai turėjo galimybę pasimėgauti ir vėlyvaisiais pusryčiais, ir bendryste.

Renginio dalyvius pasirodymu džiugino tautinių šokių ansamblio „Žilvitis“ nariai – mokytis lietuvių liaudies šokių į renginio erdvės vidurį buvo pakviesti visi renginio svečiai.

Šis renginys – gegužės 4–8 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto kartu su „Transform4Europe“ Europos aljanso universitetais organizuoto pirmojo tarptautinio Europos kultūros festivalio Kaune dalis.

VDU ŽŪA bendruomenė meilę gamtai įprasmino dalyvaudama miškasodyje

Gegužės 6 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bendruomenės nariai dalyvavo Valstybinės miškų urėdijos organizuotame miškasodyje.

Į Zapyškio seniūnijoje, Ežerėlio girininkijoje surengtą miškasodį susirinkusius talkininkus sveikino Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė. VDU Žemės ūkio akademijai įteiktas sertifikatas, kuriuo bendruomenei padėkota už prasmingą darbą atkuriant Lietuvos miškus. „Miškasodis – vienas gražiausių darbų, įprasminančių žmogaus meilę gamtai“, – rašoma VDU Žemės ūkio akademijai skirtoje padėkoje.

Valstybinių miškų urėdijos organizuotame miškasodyje taip pat dalyvavo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos atstovai. Po miškasodžio Ežerėlio girininkijoje talkininkų laukė Valstybinių miškų urėdijos parūpinti pietūs.

Moksleiviams – VDU Studijų festivalis. Pažintis su ŽŪA studijomis

Gegužės 13 d., penktadienį, 11-14 val. Vytauto Didžiojo universitetas kviečia Tave ir Tavo draugus dalyvauti VDU Studijų festivalyje. Tai puiki galimybė ne tik susipažinti su Universitetu, Žemės ūkio akademija, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, bet ir aktyviai praleisti laiką pramogaujant.

Festivalio metu moksleivių lauks VDU dėstytojų ir svečių pranešimai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. Moksleivius atlydėjusius mokytojus kviesime į profesorės Liudos Šinkariovos seminarą „Paauglių psichologinės raidos ypatumai“.

Kviečiame susipažinti su VDU Studijų festivalio veiklomis:

Fakultetų erdvė

VDU Studijų festivalyje dalyvausiantys fakultetai:

Ekonomikos ir vadybos fakultetas
Gamtos mokslų fakultetas
Humanitarinių mokslų fakultetas
Informatikos fakultetas
Menų fakultetas
Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas
Socialinių mokslų fakultetas
Teisės fakultetas
Švietimo akademija
Agronomijos fakultetas
Bioekonomikos plėtros fakultetas
Inžinerijos fakultetas
Miškų ir ekologijos fakultetas
Užsienio kalbų institutas

Susitikimų su fakultetų atstovais metu bus galima ne tik gauti konsultaciją apie studijų programas bei priėmimą, tačiau ir išbandyti trumpas praktines veiklas bei iš arčiau susipažinti su universitete siūlomomis studijų programomis.

Inovacijų erdvė

Esporto turnyras „Nugalėk VDUevf dėstytoją“
Gamtos mokslų eksperimentai su AJMD „Modusas“ nariais
Bežodžio filmo įgarsinimas realiu laiku
Korėjiečių rašto sistemos hanguli pristatymas ir praktinis išbandymas
Skaitmeninė mada
Muzikos produkcijos studentų pasirodymas
Medijų edukaciniai workshop‘ai
Dailės ir muzikos užsiėmimai
Kognityvinių funkcijų lavinimo programa virtualioje realybėje
Tikslioji žemdirbystė. Tikslus dirvožemio mėginių ėmimas pagal GPS koordinates
Liofilizuotų produktų degustacija, atpažinimas
Aukščių skirtumų matavimas geodeziniais prietaisais
Drono-purkštuvo demonstravimas lauke
Kaip „pagauti vėją“ pasitelkus fizikos dėsnius
Kaip nustatyti medžio sveikatą? Medžio puvinio nustatymas arbotomu, termovizoriumi
Medžioklinio šuns demonstravimas
Judesio laboratorijos spec. įrenginiai, testuojantys (matuojantys) mitybos, fizinio, aktyvumo, fizinio pajėgumo rodiklius

Pramogų erdvė

Kaladėlių bokštas, komandinis žaidimas Labirintas, lauko žaidimas Kukurūzų futbolas, gigantiški Kryžiukai nuliukai, Skardinmūšis ir daug kitų.

„Inovacijų DNR“ S03 E08

„Inovacijų DNR“: autonominiai automobiliai – ateitis kuriama Lietuvoje

Devintojoje „Inovacijų DNR“ laidoje laukia pokalbiai apie artimiausioje ateityje laukiančius pokyčius ir inovacijas, kurios neišvengiamai pakeis ne tik mūsų elgesį keliuose, bet ir patį požiūrį į transporto priemones, taip pat apie Lietuvoje kuriamus technologinius sprendimus.

Susitikimas su UAB „Agrokoncernas“. Galimybės studentams

Kviečiame susitikti su vienu pažangiausių šalyje agroverslo lyderių UAB „Agrokoncernas“.

Susitikimo metu sužinosi apie:

Darbo-praktikos vietas šią vasarą;
Įmonės modernius ateities projektus;
Stulbinančias karjeros galimybes;
Dinamišką ir pasitikėjimu paremtą darbą, draugiškoje aplinkoje;
Galimybes mokytis iš geriausių sričių profesionalų praktikų metu;
Prestižines stipendijas bei išskirtinai saugias garantijas baigus studijas.

Data: gegužės 10 d.
Laikas: 13:00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos II r. 201 aud.

Tvarus dirvožemis – tvari augalinė žaliava

Dirvožemio kokybės prastėjimo problema dėl intensyvėjančių biodegradacijos procesų Europos Sąjungoje ir Lietuvoje aštrėja. Tokiuose dirvožemiuose išauginami prastesnės maistinės vertės augalai, taigi ir žaliava perdirbimui. Todėl dirvožemio reikšmė yra gyvybiškai svarbi, siekiant išlaikyti žemės ūkio ekosistemos pusiausvyrą ir išauginti geresnės kokybės maistą. Tvaraus žemės ūkio sektoriaus plėtojimas galėtų būti atsakas sprendžiant šias problemas. Tokios ūkininkavimo sistemos yra viena prioritetinių ūkio šakų Europos Sąjungoje, nes jos atliepia „Žaliąjį kursą“ ir strategiją „Nuo lauko iki stalo“. Tvarus žemės ūkis – tai ekologinis ir biodinaminis ūkininkavimai, padedantys tausoti ir didinti dirvožemio derlingumą, kartu išauginant ir aprūpinant vartotojus saugesniais ir didesnės maistinės vertės maisto produktais.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vedėja docentė dr. Jurgita Kulaitienė

Skirtingos ūkininkavimo sistemos skirtingai veikia dirvožemį

Šiuo metu vienas prioritetinių tikslų yra dirvožemio derlingumo išsaugojimas. Turime suprasti, kad pagrindinė dirvožemio išsaugojimo priemonė yra tvarus dirvožemio naudojimas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai vykdė dvejus metus trukusį mokslinį eksperimentą bei ištyrė intensyvios, ekologinės ir biodinaminės žemdirbystės sistemų įtaką pagrindiniams dirvožemio derlingumo vertinimo kriterijams (dirvožemio mikroorganizmų biomasei, dirvožemio dehidrogenazės aktyvumui, humusui) bei bulvių spalvotu minkštimu stiebagumbių kokybei. Į šį tyrimą taip pat buvo įtraukti ir VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto bakalauro studijų programos „Maisto kokybė ir sauga“ bei magistrantūros studijų programos „Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga“ studentai. Intensyvios žemdirbystės laukeliuose bulvių pasėliai buvo tręšiami mineralinėmis trąšomis, ekologinės žemdirbystės laukeliuose – kompostu, o biodinaminės žemdirbystės sistemų laukeliuose – kompostu, kurio gamyboje buvo naudoti biodinaminiai preparatai. Antraisiais tyrimo metais nustatyta, kad dirvožemis prieš bulvių pasodinimą, kur buvo taikytos ekologinės ir biodinaminės žemdirbystės sistemos, pasižymėjo 12 % ir 16 % didesniu humuso kiekiu, 5 % ir 6 % didesne dirvožemio mikroorganizmų biomase bei 29 % ir 39 % didesniu fermentų aktyvumu, palyginti su intensyviai žemdirbystei naudojamu dirvožemiu. Atlikti tyrimai parodė, kad tvariose žemdirbystės sistemose naudojamas kompostas turėjo teigiamos įtakos dirvožemio derlingumui ir gyvybingumui. Mikroorganizmai yra labai svarbi dirvožemio sudedamoji dalis, jie dalyvauja organinių liekanų mineralizacijos procese, vėl paversdami šias atliekas augalų maisto šaltiniu. Mikroorganizmų biomasės gausa ir fermentų aktyvumas gali nulemti auginamos produkcijos derlių. Mikroorganizmų biomasė yra biologinis dirvožemio matmuo, parodantis, kokią dalį organinėje medžiagoje sudaro gyvoji dirvožemio mikroorganizmų dalis. Siekiant išsamiau įvertinti skirtingų ūkininkavimo sistemų poveikį dirvožemio agrocheminėms ir biologinėms savybėms, reikia atlikti daugiau išsamesnių mokslinių tyrimų.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros lektorė dr. Nijolė Vaitkevičienė

Tvariai išaugintame derliuje daugiau biologiškai vertingų junginių

Lietuvai maisto žaliavų kokybės ir saugos užtikrinimas yra itin svarbus uždavinys. Intensyvus sintetinių trąšų ir pesticidų naudojimas augalinių žaliavų auginimo agrotechnikoje sukelia ilgalaikes neigiamas pasekmes, susijusias su maisto produktų sauga (didėja žemės ūkio produktų tarša) ir blogėjančia žmonių sveikata. Todėl užauginta žaliava, pagaminti ir apdoroti nenaudojant cheminių medžiagų produktai vis labiau vertinami vartotojų. Moksliniai tyrimai rodo, kad tvariuose žemės ūkiuose užauginta augalinė žaliava pasižymi išskirtine maistine verte. Tai patvirtino ir VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų atlikti tyrimai, kurių metu nustatyta, kad ekologiškai ir biodinamiškai užaugintose bulvėse buvo 24 % ir 36 % daugiau fenolinių junginių, 15 % ir 8 % daugiau flavonoidų, 27 % ir 45 % daugiau fenolinių rūgščių, 43 % ir 80 % daugiau karotenoidų, palyginti su intensyviai užaugintomis bulvėmis. Šie biologiškai aktyvūs junginiai pasižymi ypač vertingomis maistinėmis ir farmakologinėmis savybėmis, taip pat nulemia augalinės žaliavos ir iš jų pagamintų maisto produktų maistinę vertę, skonį ir spalvą.

Prioritetas – augalininkystės produktų sauga

Užtikrinti augalininkystės produktų saugą itin svarbu, nes užteršti cheminiais teršalais jie gali sukelti apsinuodijimus ar ligas. Tokių kenksmingų medžiagų kaip nitratai ir pesticidai augaluose ir produktuose atsiranda dėl netinkamos ūkinės veiklos, o jų kiekis augalinėje žaliavoje ar maiste yra tiesiogiai susijęs su gausiu mineralinių trąšų bei augalų apsaugos priemonių naudojimu. Ar galime jų išvengti? Tikrai taip, ir tai patvirtina VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų atlikti tyrimai. Bulvės, užaugintos biodinamiškai, sukaupė 50 % mažiau nitratų, užaugintos ekologiškai – 30 % mažiau nitratų, palyginti su užaugintomis intensyviai. Taip pat šis tyrimas parodė, kad bulvėse, užaugintose intensyviai, buvo nustatyta naudotų pesticidų likučių, nors jų kiekiai neviršijo didžiausių leistinų kiekių.