Akcija „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ keliauja po Lietuvą

Balandžio viduryje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) su Miškų ir ekologijos fakultetu priešakyje pradėta vykdyti akcija „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ įgauna pagreitį. Pirmąją akcijos savaitę VDU ŽŪA bendruomenės atstovai aplankė 12 mokyklų, antrąją savaitę dar 15 mokyklų teritorijose buvo pasodinta dešimtys kilmingų ąžuolų sodinukų. Iš viso akcijoje panoro dalyvauti per 30 Lietuvos mokyklų.

Kilmingų ąžuolų palikuonys Lietuvos mokyklose

Ši akcija – tai prisidėjimas prie Lietuvos gamtos išsaugojimo, stiprybės ženklas mokyklose ir mūsų – VDU Žemės ūkio akademijos ir ugdymo įstaigų – bendrystės simbolis. Kiekvienas didingos kilmės ąžuolas mokyklos kieme ne tik simbolizuos ryšį su žeme, gamta, bet ir simboliškai teiks stiprybės kasdieniuose darbuose bei ryžto didingų tikslų siekime.

Mokykloms dovanojami ąžuoliukai išauginti VDU ŽŪA medelyne iš ąžuolų-gamtos paminklų – Kauno rajone esančio Karvelių ąžuolo, Kėdainių rajone augančio Šaravų ąžuolo bei kitų Kėdainių krašto rinktinių ąžuolų gilių. Karvelių ąžuolas – gamtos paminklu paskelbtas prieš daugiau nei pusę amžiaus. Kilmingojo ąžuolo kamieno apimtis siekia bemaž 7,5 m. Manoma, kad ąžuolas-gamtos paminklas skaičiuoja ne mažiau kaip 700 metų. Šaravų ąžuolas – prieš daugiau kaip pusamžį paskelbtas saugomu. Deja, ilgametis ąžuolas, neatlaikęs vėjo, prieš metus išvirto, tad šiandien pamatyti galima tik jo kamieną. O jo didybė lieka iš ąžuolo gilių išaugintuose palikuonyse, kurie ir papuoš šalies mokyklų teritorijas.

Kilmingų ąžuolų palikuonys įsitvirtins aprėpiant kone visą šalies teritoriją – ąžuoliukai jau puošia arba dar bus sodinami Klaipėdos, Plungės, Mažeikių, Šiaulių, Joniškio, Panevėžio, Ukmergės, Rokiškio, Visagino, Ignalinos, Švenčionių, Širvintų, Vilniaus, Trakų, Kaišiadorių, Kauno, Šakių, Jurbarko, Raseinių, Šilalės apylinkėse.

Antrąją akcijos savaitę VDU ŽŪA dovanojami ąžuolai papuošė 15 mokyklų teritorijas

Balandžio 25 dieną ąžuolo sodinukas papuošė Kulautuvos pagrindinės mokyklos kiemą. Vizito metu ugdymo įstaigos bendruomenei taip pat pristatytos VDU ŽŪA aktualijos, veiklos svarba tvariam ir pažangiam vystymuisi, planetos ateičiai, apžvelgtos VDU ŽŪA vykdomos studijų programos.

Balandžio 26 dieną kilmingų ąžuolų sodinukai pasodinti Panevėžio r. Raguvos gimnazijos teritorijoje – čia augs net 60 kilmingų ąžuolų. „Gimnazijos atstovai iš anksto paruošė vietas medelių sodinimui mokyklos teritorijoje. Dalis medelių buvo pasodinta Raguvos seniūnijos teritorijoje, prie ežerėlio. Miestelio seniūnas palaikė šią akciją ir pažadėjo prižiūrėti naujai pasodintų ąžuoliukų giraitę. Akcijos metu VDU Žemės ūkio akademijos atstovai III ir IV gimnazijos klasių mokiniams vedė karjeros ugdymo paskaitą ir supažindino su vykdomomis studijų programomis. Vėliau visa Raguvos gimnazijos bendruomenė buvo pakviesta į kiemą. VDU Žemės ūkio akademijos atstovai susirinkusiems paaiškino, kaip reikia sodinti medelius, kad jie prigytų, supažindino su miško sodinimo ypatumais. Žingeidūs sodintojai ėmėsi darbo. Dėkojame akcijos sumanytojams, VDU Žemės ūkio akademijos atstovams už ąžuolus ir gimnazijai įteiktą kilmingų medžių pažymėjimą, gimnazijos direktorei – už idėjos palaikymą ir visiems, prisidėjusiems prie tokios prasmingos akcijos“, – apie dalyvavimą iniciatyvoje rašė Panevėžio r. Raguvos gimnazija.

Tądien aplankyta ir Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija. „Prižiūrėsime pasodintus ąžuoliukus, kad jie augtų, stiprėtų ir primintų mūsų bendrystę. Dėkojame visiems akcijos dalyviams“, – teigė Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos atstovai. VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenės nariai lankėsi ir Švenčionių r. Pabradės „Ryto“ gimnazijoje. „Gimnazistai kartu su VDU Žemės ūkio akademijos atstovais mokyklos kieme pasodino keturis ąžuoliukus. VDU ŽŪA atstovai gimnazistams pristatė Akademiją, jos veiklos svarbą tvariam ir pažangiam vystymuisi, planetos ateičiai, supažindino su studijų galimybėmis. Dėkojame VDU Žemės ūkio akademijos atstovams už nuoširdų bendravimą ir bendradarbiavimą“, – vizitu džiaugėsi Švenčionių r. Pabradės „Ryto“ gimnazija.

Praėjusią savaitę aplankyta ir akcijoje „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ dalyvaujančios Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos bendruomenė. „I–IV gimnazijos klasių mokiniams buvo pristatyta VDU Žemės ūkio akademija, studijų programos. Po paskaitos mūsų gimnazistams teko garbė dalyvauti VDU Žemės ūkio akademijos organizuojamoje akcijoje „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“. Mūsų gimnazijai padovanoti 4 ąžuoliukai, kuriuos visi kartu pasodinome“, – akcijos įspūdžiais dalinosi Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos moksleiviai.

VDU Žemės ūkio akademijos atstovai lankėsi ir Mažeikių r. Viekšnių gimnazijoje. „Mūsų gimnazija tapo akcijos „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ dalyve. Gimnazijos teritorijoje pasodinta 10 ąžuolų“, – VDU Žemės ūkio akademijos atstovų vizitu džiaugėsi Mažeikių r. Viekšnių gimnazijos bendruomenė.

Ignalinos r. Vidiškių gimnazijos, kurią taip pat papuošė kilmingi ąžuoliukai, bendruomenė džiaugėsi VDU ŽŪA vizitu. „Norėjosi ne tik šalia gimnazijos turėti didingos kilmės ąžuolų, simbolizuojančių ryšį su žeme, gamta, bet ir susieti jų sodinimą su gimnazijos, kuri šiemet pažymi savo veiklos 30-metį, istorija. Balandžio 28 dieną gimnazijos bendruomenė kartu su Vidiškių seniūnu ir VDU ŽŪA atstovais šalia gimnazijos pasodino 3 ąžuoliukus. Medelius papuošė užrištos Lietuvos valstybinės vėliavos spalvų juostelės. Tikimės, kad pasodinti ąžuoliukai, kaip ir vaikai, atėję į mokyklą, kasmet augs, stiprės, tiesis į saulę ir savo ošimu teiks gimnazijos bendruomenei stiprybės kasdieniuose darbuose bei ryžto siekiant mažų ir didelių tikslų“, – teigė gimnazijos atstovai. Tą pačią dieną kilmingų ąžuolų palikuonys pasodinti ir Visagino „Verdenės“ gimnazijoje bei Kaišiadorių Prezidento Algirdo Brazausko gimnazijoje. Kilmingi ąžuoliukai buvo pasodinti ir netrukus sužaliuos ir dviejų sostinės mokyklų – Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos ir Vilniaus Radvilų gimnazijos teritorijose. Šv. Kristoforo gimnazijoje pasodinta 10 kilmingų ąžuoliukų. Radvilų gimnazijos teritoriją papuošė 4 kilmingų ąžuolų palikuonys. Čia ąžuolus sodino keturios abiturientų klasės, tad kiekvienas medis bus klasės simbolis mokykloje. Ąžuolų-gamtos paminklų palikuonys papuošė ir VDU Žemės ūkio akademijos kaimynystėje įsikūrusią VDU Ugnės Karvelis gimnaziją. Čia gimnazistai kartu su VDU ŽŪA atstovais mokyklos erdves taip pat papildė kilmingų ąžuolų sodinukais.

Balandžio 29 dieną aplankytos dar 3 gimnazijos. 10 ąžuolų sodinukų papuošė Kamajų Antano Strazdo gimnaziją, 18 iš gamtos paminklų išaugintų ąžuolų sodinukų kartu su VDU Žemės ūkio akademijos atstovais pasodinta ir Rokiškio r. Juodupės gimnazijoje. „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ akcija aplankė ir Onuškio Donato Malinausko gimnaziją, kur VDU ŽŪA atstovai kartu su moksleiviais taip pat papuošė mokyklos teritoriją kilmingais ąžuoliukais.

Akcija tęsis ir toliau, jau planuojami vizitai į sekančias kilnia bendrystės su gamta puoselėjimo iniciatyva susidomėjusias ugdymo įstaigas.

„Regionų ateities forumas 2022“: Lietuvos kaime tuščių vienkiemių jau beveik nėra, bet yra labai daug erdvės lyderystei

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vykusio „Regionų ateities forumo 2022“ ašimi šiemet tapo sumanaus kaimo kūrimo bei vystymo tema. Įvairių sričių mokslo ekspertai, verslo, viešojo sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų atstovai diskutavo apie tai, ką šiandienos požiūriu talpina sąvoka „sumanus kaimas“, identifikavo kylančius iššūkius bei strategines užduotis. Renginio metu prieita vieninga išvada: Lietuva ne tik gali, bet ir privalo turėti gyvybingą sumanų kaimą, gebantį kurti kokybiškus, konkurencingus produktus ir paslaugas, o raktas į šį tikslą – konstruktyvus ir geranoriškas visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas. Forumo metu taip pat atkreiptas dėmesys į kaimo ir miesto integracinių ryšių reikšmę kuriant maisto sistemas ir vystant vietos turizmą, bioekonomikos svarbą tvariam regionų vystymuisi bei infrastruktūros plėtrą naujų Žaliojo kurso galimybių kontekste.

Potencialo kurtis ir kurti – su kaupu

VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio teigimu, kalbėti apie ateitį šiuo metu yra itin sudėtinga, tačiau ją planuoti, stengtis numatyti ir strateguoti remiantis mokslininkų įžvalgomis bei mokslu pagrįstų tyrimų rezultatais – būtina, nes tik atsigręžę atgal galime įvertinti ankstesnių sprendimų pasekmes. Pasak J. Augučio, glaudus mokslo, regionų savivaldos, verslo ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas gali padėti surasti inovatyvius sprendimus ir prisidėti prie regionų vystymosi bei gerosios patirties sklaidos.

VDU rektoriaus nuomonei pritarė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pastebėjęs, kad ES yra nubrėžusi Žaliojo kurso, skaitmenizacijos gaires, o Lietuvos regionai – neatsiejama būsimų pokyčių dalis. Sėkmę šiuo atveju gali lemti tik žinios ir bendradarbiavimas.

„Šiandieninių pasaulinių įvykių kontekste regionai tampa ypač svarbūs, o jų ekonominio ir socialinio stiprinimo tema – viena aktualiausių. Nors tam tikrose srityse jau ir galime įžvelgti teigiamų pokyčių, tenka pripažinti, kad šalies regionai vis dar turi daug neišnaudoto potencialo. Nuolat minimas Vilnius, kuris sutraukia tiek didžiąją dalį stambiųjų investuotojų, tiek aukštos kvalifikacijos specialistus. Tačiau ar tikrai egzistuoja tik Vilnius ir šalia jo likusi visa Lietuva? Ką daryti kitaip, kad būtų išnaudotas potencialas, kurio regionai tikrai turi su kaupu? Apie tai šiandien ir turime diskutuoti“, – ragino VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, atkreipusi dėmesį, kad vertės ir tapatybės piramidė statoma iš apačios. Todėl, pasak profesorės, savo krašto, regiono vertės piramidė žmoguje turi būti pradėta statyti dar mokykloje. Tačiau šiandienos realybė tokia, kad regionai tampa nepatrauklūs investuotojams dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo, o nesant naujų darbo vietų darbingo amžiaus žmonės nemato tikslo keltis gyventi į miestelį ar kaimą. Dėl to žmonių amžiaus vidurkis ten didėja, gyventojų mažėja, prekybos ir paslaugų sektoriaus plėtra nevyksta ir regionai tuštėja.

„Ekonominis regionų saugumas visų pirma siejamas su kvalifikuotais žmogiškaisiais ištekliais. Verslininkai, investuotojai visuomet domisi, ar tame regione veikia atitinkamos kvalifikacijos specialistus rengiančios institucijos. Jeigu jų nėra, toks regionas tiesiog iškrenta iš verslui patrauklių vietų sąrašo. Visi kartu turime spręsti ir sprendžiame kvalifikuotų specialistų trūkumo problemą, skatinant vietos jaunimą rinktis perspektyvias ir regionui reikalingas studijų programas. Akivaizdu, kad regionų išvystymas į patrauklius dirbti ir gyventi nebus greitas procesas, tačiau kartu galime siekti geriausių rezultatų. Nuo mūsų visų priklauso, kokia bus Lietuva ateityje“, – kviesdama diskusijai kalbėjo prof. dr. A. Miceikienė.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, kėlusi klausimą, ar sudėtinga sumanaus kaimo idėją paversti tikrove, pateikė tokio kaimo apibrėžimą. Tai – „smart“ kaimas: sumanus, modernus, aktualus, reikšmingas, technologiškas.

„Sumanus kaimas – tam tikros teritorijos bendruomenė kartu su socialiniais partneriais laiku, efektyviai ir išmintingai pritaikiusi holistinį požiūrį ir naujas technologijas tikslingai bei integruojančiai veikia ir sukuria darnius sisteminius pokyčius savo teritorijoje“, – kalbėjo prof. dr. V. Atkočiūnienė, sumanaus kaimo vystymo planus ir projektus prilygindama dvinyčiam drobinio pynimo audiniui. Tokia „drobė“ yra sąveikų tarp vietovių, sektorių, veiklų ir suinteresuotųjų kūrimas atliepiant vietos gyventojų ir vietovių poreikius bei kuriant pozityvų poveikį kaimo, savivaldybių ir regionų vystymuisi.

Sumanumas – sinergijos paieška tarp gyventojų

Varėnos rajono Dargužių kaimas – vienas pirmųjų Lietuvoje pademonstravęs sumanumo kompetencijas. Bendruomenę sutelkusių šio kaimo „Sūrininkų namų“ įkūrėjas Valdas Kavaliauskas, atsakydamas į klausimą, ar kiti kaimai turi analogiško potencialo plėtotis sumanumo link, teigė, kad sumanumas yra sinergijos paieška ne tik tarp sektorių, bet svarbiausia – tarp žmonių. „Man Dargužių kaimas buvo dešimties metų laboratorija, kurioje gavau ir pagyrimų, smūgių. Dargužiai, kuriuose mes, naujieji kaimiečiai, apsigyvenome, buvo gana homogeniška žemdirbiška bendruomenė, išlaikiusi bendruomeninio gyvulių ganymo identitetą ir turėjusi idėją atgaivinti kaimo mokyklą. Tai kaimą mobilizavo. Mūsų idėja verstis sūrininkyste sutapo su kaimo identitetu. Su Baltijos aplinkosaugos forumu esame apibendrinę ne tik ekonomines, bet ir kultūrines, socialines, aplinkosaugines savo mažos kaimo teritorijos aktualijas. Mūsų bėda – mes tarp kaimo senbuvių ir naujųjų gyventojų, tebelikusių „viena koja mieste“ neradome bendro vardiklio, kuris mus vestų į priekį. Programos sukūrimas ir finansavimo paskyrimas nereiškia, kad darbas atliktas. Kaimui reikia suteikti savarankiškumą, tačiau kartu reikia ir moderavimo bei ekspertų patarimų, kaip konstruoti kaimyniškus santykius, kurie ir yra kaimo vertybė, su naujakuriais“, – kalbėjo V. Kavaliauskas, neabejojantis Lietuvos kaimo ateitimi.

Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros direktorius Šarūnas Celiešius teigė, kad bendruomenių kuriamų produktų bei paslaugų šiandien reikia ir Lietuvos, ir užsienio rinkoms. Ir šiuo atveju svarbu ne tik galutinis rezultatas, bet ir procesas, kuris kaimams padeda išryškinti savo identitetą bei jį paversti konkurenciniu pranašumu kuriant aukštos pridėtinės vertės produktus.

Galutinis tikslas – laimingi žmonės

Lazdijų rajono merės Ausmos Miškinienės nuomone, kuriant sumanų kaimą reikėtų orientuotis į galutinį tikslą – laimingus ten gyvenančius žmones. Tai turėtų būti ir politiką formuojančios valdžios, ir arčiausiai gyventojų esančių savivaldybių interesas.

„Tam, kad kurtųsi sumanūs kaimai, reikalingi entuziastingi vietos lyderiai, buriantys bendruomenę realizuoti savo įgūdžius. Dzūkijos krašto vietos veiklos grupė yra viena aktyviausių šalyje ir jos pastangomis mes turime sėkmingai kuriančių ir turinčių potencialo kurti kaimų. Savivaldybė savo ruožtu stengiasi verslaujančius kaimus paremti finansiškai, skatina gerosios patirties sklaidą tarp kitų regionų savivaldybių vietos veiklos grupių. Tuščių vienkiemių mažėja ir Lietuvoje turime geras galimybes – tebūnie ir lėtokai, bet judėti sumanių kaimų link. Kviečiu išlaikyti nuoseklią politiką, atidžiai vertinti kiekvieno regiono specifiškumą bei gerbti vietos lyderius“, – kalbėjo A. Miškinienė.

Seimo nario Simono Gentvilo patarėja Reda Kneizevičienė taip pat atkreipė dėmesį, kad kaime galime sutvarkyti infrastruktūrą, bet jeigu jame nebus lyderystės, nebus įgyvendinta ir sumanaus kaimo idėja. Todėl, R. Kneizevičienės įsitikinimu, kaimo lyderiams būtinai reikalinga pagalba optimizuojant bendruomeninių organizacijų veiklą reglamentuojančią teisinę bazę. „Labai svarbu, kad nė vienas vietos gyventojas neliktų užribyje. Tam visose šalies savivaldybėse turėtų dirbti atitinkamų kompetencijų turintys kaimo plėtros specialistai. Deja, situacija šiuo atveju savivaldybėse labai skirtinga. Turint omenyje, kokie vien aplinkosaugos iššūkiai mūsų laukia, kaimo žmonėms reikia daugiau susitikimų su ekspertais, daugiau informacijos sklaidos“, – neabejojo Seimo nario patarėja.

Tvariausi – mišrūs šeimos ūkiai

Neatsiejama sumanaus kaimo sąvokos dalis – tvarus ūkininkavimas bei sveikų, natūralių maisto produktų gamyba. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto mokslininkės prof. dr. Elvyra Jarienė ir doc. dr. Jūratė Aleinikovienė atkreipė dėmesį, kad tik atsakingai ir sumaniai eksploatuojamame dirvožemyje, taikant ekologinio ir biodinaminio ūkininkavimo principus, užauginamos kokybiškos maisto žaliavos – tai moksliškai pagrindė VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai. Mokslininkės ragino ūkininkus ir verslininkus, turinčius ketinimų gaminti aukštos pridėtinės vertės maisto produktus, bendradarbiauti su VDU ŽŪA Agronomijos fakultetu ir naudotis jame sukaupta patirtimi.

Žemės ūkio viceministro Pauliaus Astrausko teigimu, Vyriausybės programa ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) žingsniai yra orientuoti į sveiko ir kokybiško maisto garantiją vartotojams – šalyje įdiegta griežta produktų sertifikavimo ir saugos kontrolės sistema. Tai neabejotinai skatina visuomenės pasitikėjimą. Šiuo metu Europos Komisijoje baigiama derinti teisinį reglamentavimą dėl nacionalinių produktų sertifikavimo bei gamybos.

Viceministro teigimu, šalyje veikia ne viena programa, skatinanti sveiko, natūralaus maisto vartojimą. „Teisės aktai numato, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose vyksta maitinimas, apie 30 proc. produktų turėtų būti ekologiški. Ūkio subjektams, norintiems pradėti vykdyti veiklą, ŽŪM finansuoja dokumentų rengimo, gaminio dizaino sukūrimo išlaidas 60-100 proc., taip pat turime daržovių, vaisių, pieno produktų programą, skirtą moksleiviams. Tačiau akivaizdu, kad to nepakanka ir turi būti kuriamos naujos paramos schemos, tiekimo grandinėje dalyvaujančius ūkininkus skatinančios kooperuotis“, – sunkiai judančią Lietuvos problemą pabrėžė viceministras.

Tam, kad kuo daugiau vietinės ekologiškos produkcijos be kliūčių turi patekti į ugdymo, globos, sveikatos priežiūros įstaigas, nesuabejota ir diskusijos metu bei siūlyta šiuo atveju lanksčiau bei paprasčiau organizuoti viešuosius pirkimus. „Įstaigų vadovams, organizuojantiems tokius pirkimus, vietinės produkcijos įsigijimas galėtų tapti viena metinių užduočių, vertinant jų darbo kokybę“, – siūlė Lazdijų rajono merė A. Miškinienė.

Su tuo, kad programų, lengvinančių žemdirbių gyvenimą, šiuo metu tikrai yra ir ŽŪM eina teisinga kryptimi, sutiko ir žemdirbių atstovė – Lietuvos uogų augintojų, perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė Audronė Ispyrian. Tačiau, jos nuomone, iš žemdirbio šiandien dažnai reikalaujama per daug, t. y. būti ir augintoju, ir dizaineriu, ir logistu, ir pardavėju. „Tvarumas yra stalas ant keturių kojų. Tai – ekologija, socialinis, ekonominis ir kultūrinis aspektai. Stalas nestovės, jeigu žmonės iš savo veiklos negalės pragyventi“, – įspėjo žemdirbių atstovė.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doc. dr. Evaldas Klimas forumo dalyvių dėmesį atkreipė į išskirtinį Lietuvos potencialą – mūsų klimato sąlygomis puikiai vešančius žolynus, kurie yra ir pašarai, ir trąšos, ir energijos ištekliai. Universaliausias instrumentas šį potencialą sumaniai išnaudoti sumaniame Lietuvos kaime – mišrūs, augalininkystę ir gyvulininkystę vystantys šeimos ūkiai.

Konferencija „Regionų ateities forumas 2022″ vykdoma pagal Kaimo tinklo projektą NR. PLKT-22-1-01055-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Kvietimas dalyvauti „Transform4Europe“ tarptautinio Kultūros festivalio renginiuose

Tarptautiniame 7 universitetų aljanse „Transform4Europe“ dalyvaujantis Vytauto Didžiojo universitetas šių metų gegužės 4–8 dienomis organizuoja pirmąjį tarptautinį Kultūros festivalį Kaune, subursiantį apie 200 studentų ir kitų dalyvių iš visų partnerinių universitetų Bulgarijoje, Estijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kt.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bendruomenės nariai taip pat kviečiami aktyviai dalyvauti dviejuose gegužės 6 dieną vyksiančiuose festivalio renginiuose, atviruose miesto ir universiteto bendruomenei.

11–13 val. VDU ŽŪA III rūmuose (Universiteto g. 10, Akademija) esančioje „akvariumo“ erdvėje vyks Užsienio kalbų instituto organizuojamas nuotaikingas renginys – „Vėlyvieji pusryčiai ir kalbos“, į kurį atvykę festivalio dalyviai žaismingai mokysis septynių aljanso ir ukrainiečių kalbų ir vaišinsis Festivalio rėmėjų dovanotomis vaišėmis. Ateikite paragauti kultūrų, kalbų ir vaišių!

Renginio nuoroda

17–20 val. VDU mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) vyks tarptautinė studentų kūrybos šventė „Europa mieste: Kaunas“. Nuo 17 val. „avilio principu“ vyksiantis renginys į VDU kvies visus kauniečius ir miesto svečius stebėti studentų ir menininkų paruoštus trumpus pasirodymus bei įvertinti per trumpą, bet įsimintinai Kaune praleistą laiką sukurtus kūrinius. Penktadienį vyksiančio renginio metu bus galima klajoti po universiteto erdves stebint įvairias menines garso, šokio, dailės, literatūros bei kitų meno šakų instaliacijas, klausantis Muzikos akademijos meistrų atliekamų kūrinių bei paskanauti renginio organizatorių ir rėmėjų siūlomų vaišių, pabendrauti su studentais ir dėstytojais iš įvairių Europos ir pasaulio šalių.

Renginio nuoroda

Organizatoriai susidomėjusius kviečia dalyvauti, palaikyti studentus ir visus dalyvius, nusprendusius savo kūrybiškumą išmėginti nestandartinėmis formomis. Garantuojamas netikėtumo įspūdis, bet labiausiai – draugiška atmosfera ir gera nuotaika!

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Choro „Daina“ 100-mečio jubiliejus „Mums likimas dovanojo…“

Kviečiame stebėti 3-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Darni bioekonomikos plėtra: Teorija ir praktika“

Kviečiame stebėti gegužės 4-5 dienomis vykstančią tarptautinę mokslinę konferenciją “Sustainable Bioeconomy Development 2022: Theory and Practice”, kuri yra vienas didžiausių mokslo renginių, organizuojamų Bioekonomikos plėtros fakulteto.

Kviečiame nuotoliniu būdu prisijungti paklausyti pranešimų, skaitomų plenariniame posėdyje

gegužės 4 d. 9:45-12:00 val. (PRISIJUNGIMAS) ir gegužės 5 d. 10:00-11:30 val.

panelinėje diskusijoje „The Role of Regions in the Green Transition” (PRISIJUNGIMAS).

Taip pat kviečiame paklausyti pranešimų sekcijose (PRISIJUNGIMO NUORODOS)

KONFERENCIJOS PROGRAMA

Daugiau informacijos internetinėje svetainėje: https://sbd.vdu.lt/

Kviečiame apsilankyti konferencijos Facebook puslapyje!

Kviečia švęsti vienybę: tapkite „Kaunas 2022“ renginio „Santaka“ savanoriais

Gegužės 20-22 dienomis vyks antrasis „Kaunas 2022“ organizuojamas didysis metų renginys „Santaka“. Prie šio, Lietuvoje dar neregėto šou, organizatoriai kviečia prisijungti ir Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos bendruomenę.

Antrasis didžiosios trilogijos veiksmas priblokš veiklų gausa ir sudarys vieną didelę miesto šventę, kuri kvies žiūrovus išspręsti vidines prieštaras ir švęsti vienybę. Gegužės 21 d. leidžiantis saulei renginio dalyvius pasitiks Lietuvoje niekada nematyto mastelio šou ant vandens. Įspūdingo savaitgalio metu džiugins akrobatai, labirintai, net 2 skirtingo stiliaus scenos, tradicija tapusi mugė, įvairūs pasiplaukiojimai upėse ir daugybė kitų staigmenų.

Organizatoriai kviečia VDU ŽŪA bendruomenę tapti šou dalimi ir savanoriauti antrajame trilogijos renginyje. Savanoriaudami jūs prasmingai praleisite laiką kartu, turėsite progą pažinti vienas kitą neformalioje aplinkoje, pamatysite antrą trilogijos renginį iš labai arti.

Jungiatės kaip komanda? Kreipkitės el. paštu kulturistai@kaunas2022.eu .

Susidomėjote individualia savanoriška veikla? Daugiau informacijos ir savanorystės anketą rasite čia.

Europos kultūros sostinės metus Kaune švęskime kartu!

„V2“ bendruomenės apdovanojimuose buvo pagerbti metų geriausi

Balandžio 26 dieną, antradienį, VDU Didžiojoje salėje vyko anksčiau buvę tradiciniai, dabar po ketverių metų pertraukos atgimstantys universiteto bendruomenės apdovanojimai „V2“, kuriuose buvo apdovanoti ir už savo veiklą bei per 2021 metus nuveiktus darbus, bendruomenės geriausiai įvertinti, savo darbui atsidavę dėstytojai, iniciatyvūs ir aktyvūs akademinės bendruomenės nariai, įtraukiantys renginiai, veikliausios studentiškos organizacijos ir t.t. Apdovanojimų metu iš viso buvo įteikta 10 statulėlių.

Šiemet „V2” apdovanojimai ypatingi , nes Vytauto Didžiojo universitetas mini Lietuvos universiteto 100-metį ir savo, kaip atkurto universiteto 33-ąjį gimtadienį. Renginys prasidėjo studentišku himnu „Gaudeamus“, kurį atliko VDU Muzikos akademijos duetas: absolventas Paulius Kaminskas ir studentė Viktorija Zeilikovičiūtė, o VDU rektorius prof. Juozas Augutis susirinkusiems tarė sveikinimo žodį.

Pirmoji vakaro nominacija „Metų mecenatas“ buvo įteikta įvertinant visų fizinių ar juridinių asmenų indėlį į universitetą, jo veiklas ir taip atliepiant pačio universiteto misiją, viziją, tikslus ir uždavinius. Šią nominaciją pristatė ir pirmąją apdovanojimų statulėlę įteikė VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė. 2021 m. universiteto metų mecenatu tapo UAB „Dotnuva Baltic“. Įmonė, kuri 2021 m. svariai prisidėjo prie kertinių universiteto veiklų – rėmė studijas ir studentus, mokslą ir jo plėtrą bei investavo į universiteto infrastruktūrą, tokiu būdu sudarydama visas sąlygas universiteto vystymuisi ir bendradarbiavimui.

„Metų debiuto“ apdovanojimas įteiktas VDU Profesinių kompetencijų vystymo centrui, o „Metų inovatoriumi tapo Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanas dr. Justinas Kisieliauskas. Studentų nuomone „Metų poligloto“ nominacija atiteko italų kalbos dėstytojui doc. Stefano Lanza.

„Metų veido“ nominacijos apdovanojimą įteikė VDU Švietimo akademijos studentas Arūnas Gelažninkas, profesionalus lenktynininkas, pagerinęs Lietuvos motociklininkų rekordą bei sėkmingai pasiekęs finišą 2021 Dakaro ralyje ir laimėjęs 1 vietą „Original by Motul“ klasėje bei dar kartą pagerinęs LTU rekordą. Šią statulėlę gavo VDU rektorius, prof. Juozas Augutis už aktyvų universiteto vardo garsinimą ir reprezentavimą nacionaliniu lygmeniu.

„Metų mokslinio pasiekimo“ nominaciją pelnė VDU Lietuvių išeivijos instituto vadovas prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius už savo knygą „Adamkus“. „Metų studentiškos iniciatyvos“ statulėlė atiteko „Minded VDU“ studentams ir jų sukurtam stalo žaidimui „Kondigno“, kuris pritaikytas regėjimo negalią turintiesiems, o „Metų studentiška organizacija“ šiemet tapo VDU Studentų atstovybė. „Metų įvykio“ nominacija atiteko naujojo VDU Prezidento V. Adamkaus sporto centro atidarymui, o apdovanojimą atsiėmęs VDU Sporto centro vadovas doc. Vladas Juknevičius visus kvietė ir paskatino jungtis prie Sporto centro veiklų ir aktyviai sportuoti.

Paskutinė nominacija „V2 bendruomenės apdovanojimų“ vakare buvo „Metų dėstytojas“. Šis apdovanojimas skiriamas dėstytojui, kuris geba sudominti studentus, savo žiniomis juos įtraukia į dėstomą dalyką, pasižymi savo kompetencija, kuriamu ryšiu su auditorija. Geriausias dėstytojas renkamas įvertinus studentų aktyvumą apklausoje, jų pateiktus įvertinimus apie dalyko dėstymo kokybę bei pagal studentų teigiamų atsiliepimų kiekį. 2021 studentų geriausiai įvertinta dėstytoja tapo VDU Menų fakulteto Menotyros katedros vedėja, dėstytoja dr. Jolita Butkevičienė.

Viso vakaro metu ant scenos lipo ir savo pasirodymais žiūrovus džiugino įvairiaspalviai VDU kolektyvai ir talentai: savo pasirodymu bendrystę ir brolystę Ukrainai išreiškė VDU Kamerinis orkestras, itin jaudinančiu pasirodymu žiūrovus palietė Muzikos akademijos studentė ukrainietė Yana Serbina, kuri fortepijonu atliko ukrainiečių kompozitoriaus Myroslav Skoryk kūrinį „Burlesque“, muzikinį pasirodymą dovanojo VDU akademinis choras „Vivere Cantus“. VDU tautinių šokių ansamblis „Žilvitis“ sušoko ukrainiečių nacionalinį šokį – Gopagas. Žiūrovus taip pat džiugino kiti Menų centro kolektyvai VDU Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“, VDU Žemės ūkio akademijos tautinių šokių kolektyvas „Sėja“ bei liaudiškos muzikos kapela „Ūkininkas“. Renginį vedė VDU absolventas Mindaugas Rumšas.

VDU ŽŪA bendruomenei – kursas „Įvadas į naujus optimizavimo metodus ekonomikoje“

Gegužės 23–27 d. Helsinkio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo darbuotojas, profesorius dr. Vesa Niskanen ves kursą „Įvadas į naujus optimizavimo metodus ekonomikoje“.

Pagrindinės prof. dr. V. Niskanen tyrimų sritys yra kompiuteriniai skaičiavimai (neaiškiosios sistemos, neuroniniai tinklai, tikimybinis samprotavimas, evoliucinis skaičiavimas), humanitariniai mokslai (metodinės problemos, el. mokymasis), filosofija (dirbtinio intelekto filosofija, mokslo filosofija, ugdymo filosofija).

Įvadas į naujus optimizavimo metodus (tiesinis ir neraiškusis (angl. fuzzy), tiesinis optimizavimas, genetiniai ir memetiniai algoritmai, spiečių teorija, bakterijų evoliuciniai algoritmai ir kt.) skirtas pradedantiesiems. Kursuose pagrindinės teorijos siejamos su praktiniais taikymo pavyzdžiais ekonomikoje. Taip pat bus pristatomos pagrindinės dirbtinio intelekto idėjos (neraiškiosios sistemos, neuroniniai tinklai). Pavyzdžiams aptarti taikomos programos „Excel“ ir „Matlab“.

Kursai vyksta anglų kalba ir yra skirti ekonomikos mokslų srities doktorantams ir magistrantams. Taip pat laukiami ir kiti šia tema besidomintys studentai ar jaunieji mokslininkai.

Išklausę šį kursą įgis pagrindines žinias apie naujus optimizavimo metodus, gebės sudaryti ekonominius optimizavimo modelius.

Kursų „Įvadas į naujus optimizavimo metodus ekonomikoje“ tvarkaraštis

Data	Tema	Trukmė	Laikas
Gegužės 23 d.	– Introduction to optimization methods and central artificial intelligence approaches.	3 akademinės valandos	14:00-16:15
Gegužės 24 d.	– Introduction to optimization methods and central artificial intelligence approaches. – Introduction to Excel optimization and Matlab environment.	3 akademinės valandos	9:00-11:15
Gegužės 25 d.	– Optimization applications with Excel and Matlab. – Introduction to fuzzy cognitive maps.	3 akademinės valandos	9:00-11:15
Gegužės 26 d.	– Optimization applications with Excel and Matlab.	3 akademinės valandos	9:00-11:15
Gegužės 27 d.	– Optimization applications with Excel and Matlab.	3 akademinės valandos	9:00-11:15

Kursus organizuoja VDU Bioekonomikos plėtros fakultetas. Paskaitos vyks nuotoliniu būdu, naudojant „Zoom“ platformą. Dalyviai (išklausę ne mažiau kaip 50 % paskaitų) gaus sertifikatus.

Registracija

Po registracijos į „Zoom“ platformą dalyviams bus atsiųsta nuoroda su kurso priminimu. Daugiau informacijos: dokt. Jevgenija Furgasė, el. paštas jevgenija.furgase@vdu.lt

Melioracijos būklė svarbi ne tik žemės ūkiui, bet ir šalies gynybai

Lietuvoje bendras sausinamasis plotas sudaro 2978 mln. ha. Drenažu sausinama 2575 mln. ha šio ploto. Melioracijos griovių ilgis driekiasi net 62733 km. Ne mažiau įspūdingas ir rinktuvų ilgis, kuris sudaro 268080 km, o sausintuvų ilgis net daugiau nei milijoną kilometrų –1323770 km. Taip pat didelis skaičius ir drenažo sistemų. Jų suskaičiuojama apie 567399 vienetai. Visa tai sunku įsivaizduoti, kadangi melioracijos inžineriniai statiniai yra po žeme ir mes jų nematome. Nedaugelis žino, kad dirbamuose laukuose praktiškai kas 16–22 metrus yra pakloti sausintuvai, surenkantys vandenį sniego tirpsmo metu bei po lietaus prasifiltravusį vandenį per gruntą nuvedantys iki rinktuvų, o jais surinktas vanduo toliau teka į griovius, upes ar kitus vandens telkinius. Drenažas sausina ne tik žemės ūkio laukus, bet ir kelių, geležinkelių infrastruktūrą, gyvenvietes, neretai ir miestų urbanizuotas teritorijas. Taip pat drenažas gali pasitarnauti ir valstybės gynybai siekiant apsunkinti priešo technikos judėjimą invazijos metu.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto katedros Vandens inžinerijos katedros doc. dr. Vilimantas Vaičiukynas

Drenažo sistemų susidėvėjimo laipsnis Lietuvos teritorijoje nevienodas

Drenažo reikšmę kelių, geležinkelių, miestų, miestelių infrastruktūrai suprasti sudėtinga, kadangi jo paprasčiausiai nesimato. Tačiau drenažo poveikį ypatingai gerai pamatome ir įvertiname, kai pavasarį, rudenį, šiltą žiemą ar lietingą vasarą užsemiamos teritorijos, grioviai išsilieja iš savo vagų. Kaip ir kiekvienas statinys, taip ir drenažo sistemos dėvisi. To pasekmes dažniausiai ir matome žemės paviršiuje. Drenažo sistemų susidėvėjimo laipsnis Lietuvoje nevienodas. Tai patvirtino dar 1998–2004 metais atlikti drenažo sistemų gedimų tyrimai. Tai, kad procesas nesustoja, patvirtino 2018–2021 metais atlikti tyrimai. 1998–2004 metais mokslininkai tyrinėdami drenažo sistemų būklę nustatė, kad yra reikšminga koreliacija tarp drenažo eksploatacijos laiko ir drenažo gedimų. Nustatyta, kad mažiausiai gedimų pasitaiko Vidurio Lietuvoje, t. y. Joniškio raj., Akmenės raj., Šiaulių raj., Pakruojo raj., Pasvalio raj., Biržų raj., Radviliškio raj., Raseinių raj., Kėdainių raj., Jurbarko raj., Jonavos raj., Kauno raj., Vilkaviškio raj., Marijampolės raj. Visuose šiuose rajonuose reljefas lygus. Vidutinės sąlygos gedimams yra Rokiškio raj., Kupiškio raj., Anykščių raj., Ukmergės raj., Kaišiadorių raj., Prienų raj., Alytaus raj., Mažeikių raj., Skuodo raj., Kretingos raj., Klaipėdos raj., Šilutės raj., Tauragės raj. Pati didžiausia drenažo gedimų tikimybė yra kalvotuose rajonuose. Taip pat didelė drenažo sistemų gedimų tikimybė sausinamuose plotuose, kuriuose vyrauja dulkiški arba geležingi gruntai.

Remonto sėkmę lemia technologinis nuoseklumas

Drenažo sistemų gedimai gali būti įvairūs. Juos lemia ne tik reljefas, dirvožemio sudėtis, bet ir kiti faktoriai – darbo ir medžiagų kokybė, drenuoto lauko dirbimo intensyvumas, griovių, į kuriuos nuvedamas vanduo iš drenažo sistemų, priežiūra, agromelioracinės priemonės ir kt. Visi šie faktoriai daro didelę įtaką drenažo sistemų ilgaamžiškumui. Tačiau šito nereikėtų išsigąsti. Kaip ir kiekvieną statinį ar inžinerinį tinklą, drenažo sistemas galima remontuoti, rekonstruoti, pabandyti praplauti, netgi perkloti iš naujo atsižvelgiant į klojimui reikalingas medžiagas, drenuojamo sklypo ribas, auginamas kultūras ar kitas sausinamoje žemėje vykdomas veiklas.

Atliekant drenažo sistemų remontą, kaip ir rekonstruojant bet kokį kitą statinį, reikia laikytis atitinkamo technologinio nuoseklumo. Prieš remontuojant drenažo sistemą būtina įsitikinti, ar griovys, į kurį bus nuvedamas vanduo iš remontuojamos ar rekonstruojamos drenažo sistemos, yra pajėgus nuvesti į jį atitekantį vandenį. Jeigu griovys priaugęs medžių, drenažo ištekėjimo žiotys užneštos arba jų apačia lygi su griovyje susikaupusiomis sąnašomis, investuoti į drenažo sistemos remontą neverta, nes tai neduos laukiamo efekto. Krūmų, medžių iškirtimas nedideliame ruože laukiamo efekto greičiausiai taip pat neduos, kaip ir sąnašų pavalymas vien ties žiotimis. Norint, kad drenažo sistema veiktų efektyviai ir apsimokėtų ją remontuoti ar rekonstruoti, būtina pirmiausia išsivalyti griovį.

Dar vienas svarbus veiksnys – remontuojamos ar rekonstruojamos drenažo sistemos būklės įvertinimas. Tai ypatingai svarbu remontuojant, rekonstruojant (keičiant) rinktuvus. Šiuo atveju reikšminga išsiaiškinti bent 50–60 proc. drenažo sistemos sausintuvų būklę, t. y. nustatyti jų užnešimo laipsnį (kokia dalis drenažo vamzdelio užnešta). Suprantama – visus drenažo sistemos sausintuvus atsikasti ir juos pakeisti būtų sudėtinga, todėl sąnašų pašalinimui galima naudoti sausintuvų praplovimą, kuris šiandien tampa vis populiaresnis, ypatingai stambiuose ūkiuose. Dabartinė praplovimo technika leidžia praplauti ir 5 cm skersmens drenažo vamzdelius, surasti jų gedimo vietas lauke centimetrų tikslumu, taip pat ir gedimo gylį iki 10 cm tikslumu. Ši technologija nėra nauja, bet, palyginti su ankstesniais laikais naudota technika, pastaruoju metu ji labai patobulėjo. Neišsiaiškinus situacijos ar nepraplovus sausintuvų yra didelė tikimybė, kad gedimai kartosis vis dažniau.

Vanduo žemės paviršiuje gali laikytis ne vien dėl drenažo sistemos gedimo. Seniai žinoma, kad vanduo gali telkšoti reljefo žemumose ir dėl grunto sutankinimo (nelaidaus pado susidarymo), sunkios technikos judėjimo arba dėl paviršiaus kolmatacijos, kai smulkios grunto dalelės užkemša vandens takus, kuriais vanduo teka iki drenažo vamzdžių. Todėl remontuojant ar rekonstruojant drenažo sistemas svarbu ne tik pakeisti sulūžusius ar užneštus drenažo vamzdžius, bet ir supurenti žemės paviršių remontuojamos ar rekonstruojamos drenažo sistemos plote. Tam dažniausiai taikomas gilusis arimas, gilusis purenimas, kurminimas.

Lyderystės gerinant drenažo sistemų būklę turėtume imtis visi

Ūkininkus ir kitus naudos iš melioracijos sistemų gavėjus norėtųsi paraginti imtis lyderystės gerinant drenažo sistemų būklę, nes jų veikimo efektyvumas priklauso tik nuo mūsų visų. Melioracijos grioviai, 12,5 cm diametro ir didesni drenažo rinktuvai yra valstybės nuosavybė, kurią, remiantis Melioracijos įstatymu, patikėjimo teise valdo savivaldybės. O valstybė esame mes visi. Valstybė ne visada galės skirti pakankamai lėšų melioracijos sistemų priežiūrai, nes jų reikia ir kitoms sritims, todėl būtų atsakinga visiems imtis iniciatyvos ir patiems prisidėti prie efektyvaus drenažo sistemų veikimo Lietuvoje užtikrinimo.

Susitikimas su UAB „Agrokoncernas“. Galimybės studentams

Kviečiame susitikti su vienu pažangiausių šalyje agroverslo lyderių UAB „Agrokoncernas“.

Susitikimo metu sužinosi apie:

•   Darbo-praktikos vietas šią vasarą;
•   Įmonės modernius ateities projektus;
•   Stulbinančias karjeros galimybes;
•   Dinamišką ir pasitikėjimu paremtą darbą, draugiškoje aplinkoje;
•   Galimybes mokytis iš geriausių sričių profesionalų praktikų metu;
•   Prestižines stipendijas bei išskirtinai saugias garantijas baigus studijas.

Data: gegužės 4 d.
Laikas: 9:00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos c.r. 505 aud.

Laukiame Tavęs!