TIESIOGINĖ TRANSLIACIJA! „Regionų ateities forumas 2022“

Kviečiame VDU Žemės ūkio akademijos renginį „Regionų ateities forumas 2022“ stebėti tiesiogiai!

NUORODA

„Net jei tuoj pasaulio pabaiga, mes vis tiek turim sodinti savo obelis“. Cz. Miłoszas

Ateitis šių dienų kontekste – nežinomybę ir susirūpinimą keliantis klausimas, kiekvieno iš mūsų gyvenimuose. Nors jos ir negalime numanyti, tačiau visų mūsų indėlis į jos kūrimą turi itin didelę reikšmę. Šiuo metu regionų ateitis kelia vis daug susirūpinimo ir susidomėjimo. Mokslo, regionų savivaldos, verslo ir nevyriausybinių organizacijų glaudus bendradarbiavimas gali padėti surasti tinkamiausius sprendimus regionams ir jų žmonėms. Todėl aktyvus visų suinteresuotųjų įsitraukimas ir įgalinimas veikti yra labai svarbus veiksnys, padedantis siekti regionų konkurencingumo ir gyvybiškumo, autentiškumo, prisidedantis prie pažangaus regionų vystymo bei inovatyvių sprendimų kūrimo, įgyvendinimo ir gerosios patirties sklaidos.

VDU Žemės ūkio akademija kviečia jau į antrus metus organizuojamą renginį „Regionų ateities forumas 2022“, kuriame išgirsite daugiau nei 20 nusipelniusių mokslininkų pranešimų su jų įžvalgomis, pagrįstomis tyrimų rezultatais. Plenarinės sesijos metu vyks aktyvios diskusijos, kurių metu valdžios, mokslo, savivaldos ir verslo atstovai pasisakys aktualiomis temomis regionams ir jų žmonėms. Renginyje bus plėtojamos diskusijos sumanių kaimų, kokybiško maisto, žolynų svarbos šiuolaikiniame gyvenime temomis. Forumo sekcijos apjungs kaimo – miesto integracinius ryšius kuriant maisto sistemas ir vystant vietos turizmą, bioekonomikos svarbą tvaraus regiono vystymosi procese bei infrastruktūros plėtrą atsižvelgiant į žaliojo kurso galimybes žmogui ir gamtai.

Renginio globėjas – Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas

Renginio moderatorius – Edvardas Žičkus

Data: 2022 m. balandžio 28 d.
Laikas: 9.00 val. – 15:00 val.
Vieta: YouTube, MS Teams

BŪTINA REGISTRACIJA

RENGINIO PROGRAMA

Konferencija „Regionų ateities forumas 2022” vykdomas pagal Kaimo tinklo projektą NR. PLKT-22-1-01055-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Miškininkystės sektoriuje – inovacijų ir šiuolaikinių technologijų proveržis

Šiuolaikinės technologijos ir inovacijos skverbiasi į visus miškininkystės sektoriaus veiklos procesus – nuo sėklų sodinimo iki itin tikslios nupjautos medienos fotogrametrinės apskaitos. Ateityje vykdant miškų priežiūros ir tvarkymo darbus, planuojama, atkeliaus ir mažagabaritė technika bei robotizuotos technikos priemonės. Apie naująsias technologijas ir iššūkius miškininkystės sektoriuje – VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovo Valdo Kaubrės ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) prof. dr. Gedimino Brazaičio įžvalgos.

Inovacijos miškininkystėje – racionaliam išteklių naudojimui ir tvarumui

Šiuolaikinėje miškininkystėje technologijos pasitelkiamos įvairiose srityse, robotams jau patikimas medžių sėklų atrinkimas ir sėjimas. VMU vadovas V. Kaubrė pasakoja, kad anksčiau iš sėklos, sėtos atvirame dirvožemyje, išaugdavo neapskaičiuojamas medelių kiekis, juos tekdavo retinti, kad užaugtų tinkami sodinimui miške medeliai. Dabar šiltnamiuose sėjamos atrinktos sėklos, per trumpą laiką paruošiami kokybiški sodmenys.

„Sėklos brangios, norint racionaliai jas panaudoti sukurtas visas technologinis procesas, kai sėklos rūšiuojamos pagal kokybinius parametrus, automatizuota linija jas pasėja į konteinerius, kurie talpinami šiltnamyje. Atėjus rudeniui medeliai gali būti dedami į šaldytuvus ir pavasarį sodinami miške. Anksčiau sodmenį užauginti iki tinkamo sodinimui miške reikėdavo ketverių–penkerių metų, šiandien laikas sutrumpėjo daugiau nei per pusę. Technologijų dėka sutaupome ploto, mažiname sąnaudas, geriname medynų ekologinę būklę“, – pasakoja VMU vadovas V. Kaubrė.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad technologijos pasitelkiamos ir siekiant kuo labiau sumažinti žmonių veiklos keliamą neigiamą poveikį miškams: „Skandinavijos šalyse vystomos ir praktiškai bandomos naujos technologijos – mažagabaritė technika, skirta miškų priežiūros ir atkūrimo darbams. Tai ypač svarbu šiuolaikinių pokyčių kontekste – mažėjant tiesiogiai miškuose dirbančių žmonių skaičiui, ši technika įgalins įmonę efektyviau atlikti miškų tvarkymo, priežiūros ir atkūrimo darbus“.

Kaubrė akcentuoja, kad ir iki šiuolaikinių technologijų atėjimo į sektorių, miškininkų tikslas buvo miškams padėti išlikti ir plėstis, miškininkai niekada nebuvo medžių kirtėjai. Priešingai – ši profesija atsirado tuomet, kai Europoje miškų ištekliai buvo pereikvoti. Lietuvoje po Pirmojo pasaulinio karo miškingumas siekė tik 12–16 proc. Šiuo metu miškai užima beveik 34 proc. mūsų šalies teritorijos. Pasak pašnekovo, tai – jau ne vienos miškininkų kartos aukšto profesionalumo įrodymas.

Šiuolaikinėje miškininkystėje – fotogrametrinė apskaita ir lazerinis skenavimas

VMU vadovas V. Kaubrė atkreipia dėmesį, kad inovacijas stengiamasi pasitelkti kiekviename procese, ieškoma, kas naujausio sukurta pasaulyje ir gali būti pritaikyta Lietuvos miškininkystėje: „Sparčiai žengiame į priekį diegiant naujausias technologijas medienos matavimui ir apskaitai veikloje diegdami fotogrametrinį žaliavinės medienos matavimo metodą, leisiantį medieną pamatuoti greičiau, patikimiau, kartu sumažinti darbo sąnaudas ir išvengti galimų žmogiškojo faktoriaus matavimo klaidų. Prieš kelerius metus šis būdas Lietuvoje buvo testuojamas, dabar šios technologijos vystytojai teigia, kad mediena jau gali būti pamatuojama net 97 proc. tikslumu. Miško išteklių apskaitoje taip pat pradedame naudoti lazerinį medynų skenavimą. Miško išteklių valdymo skaitmenizavimas prisidės prie miško žemėlapių tobulinimo, miškų planavimo ir miškų inventorizacijos tikslumo. Lazerių panaudojimas, mobilūs įrenginiai ir debesies technologija paremtos paslaugos padės efektyviau tvarkyti mišką bei mažinti poveikį aplinkai, informacijos perdavimo realiu laiku galimybės leidžia užtikrinti aukštą veiklos kontrolę bei palengvina valdymo sprendimų priėmimą“.

Miškininkystės iššūkius padeda įveikti dronų technologijos

Anot V. Kaubrės, anksčiau po vėjovartų, vėjolaužų ar esant kitiems pažeidimams, žmonės skirdavo daug laiko miškų inspektavimui, dabar monitoringas atliekamas pasitelkus dronus. „Dronai skrenda virš miškų ir fiksuoja pažeistus plotus. Identifikavus tokias vietas, įvertinti konkrečią žalą vyksta miškininkai. Prieš keletą metų Kuršių Nerijoje dronų pagalba pavyko nustatyti pažeistus plotus ir juose plintančius kenkėjų židinius, visi darbai atlikti operatyviai ir kenkėjų židiniai suvaldyti“, – pasakoja VMU vadovas.

VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. Gediminas Brazaitis, dirbantis su miško ekosistemose gyvenančių gyvūnų apskaitos metodais, atskleidžia, kad miškininkai dronus pasitelkia ir miško faunos apskaitai. „Svarbu žinoti, kiek turime paukščių, medžiojamų gyvūnų rūšių, tam pasitelkiami dronai su termokameromis. Paukščių apskaitai taip pat kuriamos automatinės ir autonominės paukščių balsų įrašymo technologijos. Programinės įrangos pagalba, analizuodami terabaitus surinktų duomenų, labai greitai surandame ieškomas paukščių rūšis“, – apie inovatyvias paukščių apskaitos priemones pasakoja VDU ŽŪA prof. dr. G. Brazaitis.

Bendradarbiavimas – efektyviai mokslo ir praktinės miškininkystės sintezei

Vytauto Didžiojo universitetas ir VĮ Valstybinių miškų urėdija šiemet pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria remiantis bus skatinamas aukštos kvalifikacijos miškininkų rengimo procesas, vyks esamų šios profesijos atstovų kvalifikacijos tobulinimas, bus inicijuojami verslui aktualūs mokslo projektai.

Universiteto vardu bendradarbiavimo sutartį su urėdija pasirašiusi VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė atkreipia dėmesį, kad abi šios institucijos visada turėjo platų bendrų interesų lauką ir kad tai taps žingsniu į naujas iniciatyvas bei naują partnerystės etapą, kurį skatina spartūs gyvenimo pokyčiai bei pastarojo laikotarpio iššūkiai.

Prof. dr. A. Miceikienė pastebi, kad miškininkams, norintiems tobulinti profesinį meistriškumą, universitetas jau dabar siūlo atskirų dalykų studijas, kurios skirtos siekiantiems žinių, įsitvirtinusiems darbo rinkoje asmenims ir ketinantiems dirbti šioje srityje. VDU ŽŪA siūlo 12 studijų dalykų bioekonomikos, inžinerijos, agronomijos, miškininkystės ir ekologijos srityse. Balandžio mėnesį paskelbtame universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2022“, kuriame geriausi pasaulio universitetai vertinami pagal atskiras dalykų sritis, Vytauto Didžiojo universitetui jau antrus metus skirta 300–350 vieta pasaulyje žemės ūkio ir miškininkystės srityje.

VMU vadovas V. Kaubrė džiaugiasi pasirašyta bendradarbiavimo sutartimi, padėjusia pagrindą glaudesniam bendradarbiavimui keičiantis patirtimi, organizuojant bendrus mokslinės ir praktinės miškininkystės renginius ir siekiant bendrų tikslų: „VDU Žemės ūkio akademija yra pagrindinė mūsų specialistų kalvė, todėl bendradarbiaujame nuolat. Kartu siekiame didinti susidomėjimą miškininkystės mokslu ir ugdome naujus, perspektyvius šios srities specialistus. VDU turi stiprią komandą bei pažangią mokslinę bazę, o mes mokslines žinias galime įgyvendinti praktikoje ir abipusiai džiaugtis mokslo ir praktinės miškininkystės pasiekimais. Norime prisidėti prie studentų ugdymo ir mokslinės veiklos, kuri padėtų tvariai ugdyti Lietuvos miškus“.

Klimato pokyčius išgyvenantiems miškams – šiuolaikiniai sprendimai

Mokslininkai aktyviai prisideda prie miškininkystei šiuo metu reikalingų šiuolaikinių sprendimų paieškos. VDU ŽŪA profesorius G. Brazaitis pastebi, kad šiandieniniai miškai kankinami stresorių, lėčiau auga, greičiau žūsta, todėl svarbu rasti medžius, kurie atlaikytų ateities iššūkius – šiltėjantį klimatą, kylančias temperatūras ir didėjantį sausringumą. Anot prof. dr. G. Brazaičio, tinkamų genotipų atranka – tik vienas iš galimų problemos sprendimo būdų, kitas galimas sprendimas – ieškoti greta Lietuvos augančių medžių rūšių ir bandyti jas introdukuoti Lietuvoje.

Vienas iš šiandieniniams klimato pokyčiams neatsparių ir sunkumus patiriančių medžių – eglė. Jos pakeitimui jau ieškoma alternatyvų. „Eglę galėtų pakeisti kaimyninėse šalyse augantis paprastasis bukas. Pirmiausia potenciali rūšis analizuojama laboratorijose, tada kuriami bandomieji želdiniai. Su buku dirbama keliomis kryptimis. Viena kryptis – įveisti mišrūs želdiniai su aštuoniomis vietinėmis medžių rūšimis ir bus žiūrima, kaip jie vystosi ir atlaiko aplinkos sąlygas, koks jų tūris. Kita kryptis – iš tolimesnių regionų imama genetinė medžiaga, sodinami nedideli plotai ir žiūrima, kaip jie augs. Tai dideli žingsniai į priekį, kuriuos turime žengti ir žiūrėti, kokie bus rezultatai“, – apie šiandieninius miškininkystės iššūkius kalba prof. dr. G. Brazaitis.

Anot profesoriaus G. Brazaičio, klimato kaita mažina ir bendrą miškų stabilumą, nes įvairios medžių rūšys patiria vis daugiau problemų: „Atkeliauja nauji kenkėjai, ligos, ar tiesiog dėl sausrų, vėjų medžiai tampa mažiau atsparūs. Pastaraisiais metais stebimas didesnis medžių džiūvimas pušynuose dėl po žieve apsigyvenančio viršūninio žievėgraužio gausėjimo. Svarbu paminėti ir vis dažnesnį stiprių audrų poveikį, kai išverčiami tūkstančiai medžių. Dėl klimato kaitos tokių audrų patiriame vis dažniau. Miškininkams darbo daug, nes pažeistus medynus reikia stebėti, laiku atlikti sanitarinius kirtimus ir atkurti tvaresnius“.

Prof. dr. G. Brazaitis atkreipia dėmesį, kad iššūkių miškams kelia ne tik klimato, bet ir miško žvėrių populiacijos pokyčiai. „Miškuose labai padaugėjo stambiųjų kanopinių žvėrių ir tai kelia pavojų, nes egzistuoja riba, kiek miškas gali išmaitinti žvėrių išlaikydamas visas kitas savo savybes. Peržengus ribą miškai neatsikuria natūraliai, keičiasi rūšinė sudėtis, nes mėgstamų medžių rūšių jauni medeliai tiesiog suvalgomi elninių žvėrių. Pas mus ši riba jau gerokai peržengta, tad miškininkai daug daugiau pastangų turi įdėti saugodami jaunuolynus“, – apie kanopinių žvėrių populiacijos augimo keliamus iššūkius kalba profesorius.

Anot mokslininko, negalima viso dėmesio nukreipti tik į jaunų medelynų saugojimą. „Per pastaruosius dešimt metų mes supratome, jog miškuose yra likę labai mažai senų medynų, o visuose medynuose reikėtų palaikyti seniems medynams būdingus elementus. Plynose kirtavietėse paliekami medžiai biologinei įvairovei, negyva mediena, šių komponentų išsaugojimas labai svarbus dideliam ratui nykstančių ir retų rūšių. Atlikta Natūralių miško buveinių inventorizacija atskleidė, kad turime labai daug vertingų teritorijų, kurias reikia saugoti. Galime saugoti nieko nedarydami, bet galime saugoti tvarkydami ir didindami šių buveinių vertę“, – su viltimi, kad vis daugiau dėmesio bus skiriama teritorijų saugojimui, kalba prof. dr. G. Brazaitis.

Moksliniai tyrimai – ateities miškininkystės iššūkių įveikimui

Profesorius G. Brazaitis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu populiarūs moksliniai tyrimai, siekiantys nustatyti, kokios struktūros medynai būtų atsparesni – siekiama formuoti mišrius įvairiaamžius medynus. Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad tokie medynai daug geriau prisitaiko prie sunkiai prognozuojamų ateities iššūkių.

„Labai svarbu žinoti, kokias medžių rūšis galime auginti šalia viena kitos, kad jos mažiau stelbtų, bet daugiau palaikytų, papildytų viena kitą. Mišrūs medynai pasižymi ne tik didesniu tvarumu, jie taip pat gali būti našesni, labiau atliepti biologinės įvairovės apsaugos ir daug kitų mūsų poreikių. Lietuvoje augančių medžių rūšių kilmė yra skirtinga, o genetika pasižymi didele įvairove. Galime atrinkti medžius, kurie geriau nei kiti tos pačios rūšies medžiai auga esant sausroms, karščiams, kitomis stresinėmis situacijomis, juos dauginti, kurti sėklines plantacijas ir, galiausiai, sukurti pažangesnius atsparesnių medžių medynus“, – prognozėmis ir įžvalgomis dalijasi VDU ŽŪA prof. dr. G. Brazaitis.

Profesorius pastebi, kad taip pat turėtume pradėti kalbėti ir apie platesnį greta Lietuvos augančių medžių rūšių naudojimą. „Paprastasis bukas, platanalapis klevas, bekotis ąžuolas, europinis maumedis, europinis kėnis – tai rūšys, kurios turi potencialą geriau prisitaikyti prie klimato kaitos, nes aptinkamos į pietus nuo mūsų šalies. Negalime šių rūšių tiesiog atvežti ir pradėti sodinti mūsų miškuose, yra būtini tyrimai, reikia įvertinti kaip šios medžių rūšys auga, ar pateisina į jas dedamas viltis, kaip jas priima mūsų vietiniai augalai ir gyvūnai, todėl miškų mokslams yra keliami dideli uždaviniai, juk esame atsakingi už daugiau nei trečdalį Lietuvos teritorijos“, – šiandieninius miškininkystės iššūkius reziumuoja prof. dr. G. Brazaitis.

VDU Žemės ūkio akademijoje šurmuliuos „Vėlyvieji pusryčiai ir kalbos“

Gegužės 6 dieną 11–13 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks ypatingas renginys – „Vėlyvieji pusryčiai ir kalbos“. Renginys šurmuliuos VDU ŽŪA III rūmuose (Universiteto g. 10, Akademija) esančioje „akvariumo“ erdvėje. Renginio dalyviai žaismingai mokysis bulgarų, estų, ispanų, italų, lenkų, lietuvių, vokiečių ir ukrainiečių kalbų, o už aktyvų dalyvavimą bus apdovanoti.

Kviečiame VDU ŽŪA, Akademijos miestelio ir gretimų vietovių mokyklas bei kitus bendruomenės narius prisijungti prie šio ypatingo ir unikalaus pavasario renginio bei susipažinti su studentais iš kitų Europos šalių!

Kadangi greičiausiai niekas taip nesujungia žmonių kaip bendros patirtys ir vaišės, renginio svečiai ir dalyviai turės galimybę pasimėgauti tiek naujomis žiniomis, tiek vėlyvaisiais pusryčiais. Ragausime jau lietuviams gerai pažįstamus kibinus, ukrainietiškus barščius ir kitus patiekalus.

Renginį organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas, VDU ŽŪA bei „Transform4Europe“ Europos universitetas. Šis renginys yra gegužės 4–8 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto kartu su „Transform4Europe“ Europos aljanso universitetais organizuojamo pirmojo tarptautinio Europos kultūros festivalio Kaune dalis.

Renginys bus įamžinamas ir viešinamas įvairiais renginyje dalyvaujančių partnerių kanalais – aljanso universitetų, VDU Žemės ūkio akademijos, Užsienio kalbų instituto ir VDU socialiniuose tinkluose.

VDU ŽŪA mokslininkė: „Lietuvoje užaugintos saldžios vynuogės – jau ne utopija“

Ar Lietuvoje galima džiaugtis saldžių vynuogių derliumi? „Žinoma, reikia tik žinių ir kūrybiškų sprendimų netikėtose situacijose, lietuviai net šiltnamiuose su pomidorais užaugina puikių uogų“, – įdomybėmis dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) lektorė dr. Asta Ramaškevičienė. Lietuvoje plečiantis vynuogininkystei, vis daugiau lietuvių įsitikina, kad ir savo sode galima užsiauginti desertinių vynuogių. Mokslininkė dalijasi patirtimi ir praktiškais patarimais, kad pirma pažintis su vynuogininkyste būtų kuo saldesnė.

Desertinės veislės jautriausios šalčiui

Ruošiantis sodinti vynmedį svarbu tinkama veislė, o kad pasirinkimas iš beveik 100 galimų variantų netaptų iššūkiu, VDU ŽŪA mokslininkė lekt. dr. A. Ramaškevičienė siūlo peržvelgiant aprašymus ieškoti bent 30 laipsnių minusinę temperatūrą pakenčiančių augalų.

Antras svarbus kriterijus renkantis veislę – paskirtis. „Jei norisi skanių vynuogių valgymui, verta rinktis saldžias desertines, besėkles vynuoges užauginančius vynmedžius. Šios uogos išskirtinai saldžios, bet dažniausiai ne tokios atsparios šalčiui, nes yra kilusios iš šiltų, į Rytus nuo Viduržemio jūros nutolusių regionų, kur paplitęs musulmonų tikėjimas. Perdirbimui, vyno gamybai vynuogės augintos Vakarų Europoje, jos dažnai yra labiau prisitaikiusios prie šiaurietiško klimato. Verta atkreipti dėmesį ir pasidomėti Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurinės dalies ar Kanados selekcininkų darbais, jie sukūrę lengviau prie mūsų klimato prisitaikančių veislių, skanių ir valgymui, ir perdirbimui. Jei Aliaskoje ir šiaurinėje Kanados dalyje dera gausūs vynuogynai, tai tikrai įmanoma ir Lietuvoje“, – sako VDU ŽŪA mokslininkė.

Nereiklus dirvožemiui augalas

Vynuogė toleruoja pakankamai platų spektrą dirvožemio įvairovės. „Vynmedis gali augti nuo sunkokos iki pakankamai lengvos dirvos. Rūgštingumo kriterijus taip pat nėra labai svarbus, tinkama dirva nuo gana rūgštokos (pH 5,5) iki neutralios ar lengvai šarminės (pH 7–7,5). Vertinant granuliometrinę dirvos sudėtį, augalas taip pat nėra reiklus, puikiai auga priesmėlyje, net pakankamai sunkiame priemolyje, taip pat žvyringame dirvožemyje. Derlingesnėje žemėje vynuogė daugiau želia, nes pas mus nėra vynuogių augimą ribojančio veiksnio – ilgalaikių sausrų. Lietuvoje įprastos vasarinės sausros augalui didelės žalos nedaro, nes vynuogių šaknys skvarbios, vandenį pasiekia iš gilių sluoksnių. Didesnė bėda – iškritus daugiau kritulių užsistovintis vanduo ir aukšti gruntiniai vandenys, tada vynuogė labiau serga. Pasirinkus skurdesnę dirvą teks daugiau dirbti, bet gelbės mulčiavimas, tręšimas. Derlingumo kriterijus nėra toks svarbus, kaip gruntinių vandenų lygis“, – patirtimi dalijasi lekt. dr. A. Ramaškevičienė.

Vynmedis reikalauja priežiūros

Dažniausiai pastebima pradedančių augintojų klaida – įsivaizdavimas, kad pasodinus vynmedį bus galima be jokių pastangų laukti rudens ir jam atėjus džiaugtis gausiu derliumi. „Vynmedis– ne obelis ar vyšnia, kurias kartą per metus tvarkingai nugenėjus lieka tik grožėtis ir laukti derliaus. Tai reiklus priežiūrai, sistemingam genėjimui augalas. Žiemą ar vėlyvą rudenį išgenėjus, dar mažiausiai 4 kartus per sezoną genėjimą teks pakartoti. Tai labai svarbu, nes vynmedis auga sparčiai, o labai sutankėjus greitai plinta ligos – tikroji ir netikroji miltligė. Sumažėjus ventiliacijai, užsilaikius drėgmei, jos žaibiškai pažeidžia augalą ir rudenį galima likti visai be derliaus“, – perspėja VDU ŽŪA mokslininkė ir dėstytoja dr. A. Ramaškevičienė.

Pavasario iššūkis – vėlyvos šalnos

Auginant vynuoges šiauriau nei istoriškai susiklostę, kyla ir augalams ne itin palankių klimatinių sąlygų lemiamų išbandymų. Vienas didžiausių – permaininga žiema ir nepastovus pavasaris. „Augalai neprisitaikę prie šaltos žiemos, permainingų orų, labai dažnais metais nukenčia nuo stiprių vėlyvų šalnų, didžioji Lietuvos dalis – nuo staigių atšalimų žiemą, sniego. Tik Žemaitijoje, arčiau pajūrio, žiemos švelnesnės. Augintojai ieško išeičių ir gudrauja dengdami nuo šalčio. Viena iš pradedančių augintojų klaidų – nuoširdus užsandarinimas ir palikimas. Taip nuo šalčio apsaugotas augalas šylant orams nukenčia nuo perteklinės drėgmės ir šilumos, tai daug pavojingiau nei visiškas nedengimas. Vienas iš galimų sprendimų – ilgai laikyti vynuoges uždengtas, kai kurie augintojai net peržydėti leidžia po danga, svarbu pasirinkti tinkamą dangą. Gerai apsaugojus žiemą, reikia stebėti temperatūrą: prasidėjus stipriems atlydžiams ir ilgai trunkant teigiamai temperatūrai labai svarbu pasirūpinti pravėdinimu, negalima palikti labai sandariai užklotų. Atšilus orams patariama šiek tiek pradengti, sudarant galimybę vėdintis, o atšalus – vėl paslėpti“, – iš svetimų klaidų siūlo mokytis lekt. dr. A. Ramaškevičienė.

Užsienyje per pavasario ir rudens šalnas dideliuose vynuogynuose naudojamas dūmijimas, kai kūrenant laužus ar dūmijančius užtaisus sukeliamas vėjas ir pasklidę dūmai neleidžia šalčiui nusileisti žemyn bei pažeisti augalų. Pavasarį, kai jau yra išsprogę pumpurai ir įrengta laistymo sistema, taikomas apipurškimas vandeniu. Anot mokslininkės, tai efektyvios, bet papildomos įrangos reikalaujančios apsaugos priemonės.

Rudeninis išbandymas – apniukę ir lietingi orai

Vynuogininkystės ekspertės lekt. dr. A. Ramaškevičienės teigimu, derlius priklauso ir nuo rudeninių orų: „Jeigu uogų nokimo metu – rugpjūtį ir rugsėjį – pasitaiko apniukę, lietingi orai, kokybiškų vynuogių lauko sąlygomis užauginti sudėtinga, bet įmanoma. Norint išvengti lietingo rudens atnešamų nuostolių, verta rinktis trumpos vegetacijos, ankstyvas veisles. Jos anksčiau derės, derliumi bus galima džiaugtis net rugpjūčio viduryje, bet uogos bus ne tokio intensyvaus skonio, mažiau saldžios. Kiti galimi pasirinkimai sezono prailginimui – pridengimas agroplėvele pavasarį, kad augalai pradėtų anksčiau žydėti arba auginimas šiltnamyje“.

Šiltnamyje – kartu su pomidorais

Siekdami išvengti šiaurietiško klimato keliamų iššūkių, augintojai vynuoges sodina aukštuose, gerai vėdinamuose šiltnamiuose. „Vynmedžiui reikėtų trijų–keturių metrų aukščio erdvaus šiltnamio su geru vėdinimu ne tik viršuje, bet ir apačioje, taip pat labai svarbus sistemingas genėjimas. Paskaičiavau, kad intensyviausiai augančios veislės augalas palankiu metu, pačiu intensyviausiu augimo periodu, per dieną gali paaugti iki keliolikos centimetrų. Šį prieaugį reikia labai kruopščiai genėti, neleisti augalui pernelyg išvešėti. Šiltnamiuose žmonės Lietuvoje užaugina neįtikėtinos kokybės ir skonio vynuoges“, – lietuvių atkaklumu ir sėkme džiaugiasi VDU ŽŪA mokslininkė.

Siekiantys nedidelį auginimo plotą šiltnamyje išnaudoti kuo racionaliau, šalia vynuogių gali užauginti ir pomidorų. „Vynuogėms ir pomidorams reikia labai panašių sąlygų – šilumos ir gero vėdinimo, abu pakenčia retą, gausų laistymą, jie gali augti kartu, tik verta rinktis žemus ar vidutinio aukštumo pomidorus, kad liktų erdvės gerai oro cirkuliacijai, augalai nekonkuruotų vieni su kitais. Neaukšti pomidorai netrukdys vynuogėms, o aukščiau išsikerojančios vynuogės nenustelbs pomidorų“, – praktiniais patarimais dalijasi lekt. dr. A. Ramaškevičienė.

Mulčiavimas – priemonė dirvožemio derlingumui didinti

Lietuvoje išaugintų maisto produktų kokybė, apsirūpinimas maistu, sveika aplinka, biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaitos mažinimas išsaugant dirvožemyje anglį didele dalimi priklauso nuo VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto absolventų žinių bei kompetencijų. Šio fakulteto tarpkryptinės magistrantūros studijų programos Agroekosistemos studentai, įgyjantys ekologijos ir žemės ūkio žinių bei gebėjimų taikyti alternatyvias žemdirbystės sistemas žemės ūkio produkcijos gamybai, aktyviai dalyvauja ir įvairiose eksperimentinėse veiklose. Viena tokių veiklų – moksliniai tyrimai, atlikti dirvos mulčiavimui naudojant įvairias skirtingas organines liekanas.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Rita Pupalienė

Augalinėmis liekanomis pasidengęs paviršius – gamtos sukurta dirvos apsauga

Daug aspektų, kurie padėtų palaikyti nemažėjantį dirvožemio derlingumą buvo žinomi ir aprašyti dar antikos laikais ir viduramžiais, tačiau vėliau, intensyvėjant žemės ūkiui, jų taikymo praktiškai atsisakyta. Tarp minėtų priemonių – ir sėjomainos, ir tręšimas mėšlu, tarpiniai pasėliai, neariminis žemės dirbimas. Griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams, brangstant trąšoms turime ieškoti alternatyvių priemonių. Augalinių liekanų panaudojimas dirvos mulčiavimui yra viena jų. Augalinėmis liekanomis padengtą dirvos paviršių matome visose natūraliose sausumos ekosistemose – nukritę lapai, spygliai, natūraliai nudžiūvę augalai neleidžia blogėti dirvožemio savybėms, palaiko nemažėjantį dirvos derlingumą. Agroekosistemose šią natūralią apsaugančią augalinių liekanų dangą galėtų pakeisti mulčiavimas.

Mulčiavimas – plati sąvoka. Mulčiavimą suprantame kaip dirvos paviršiaus padengimą įvairiomis medžiagomis: neorganinėmis, organinėmis, pagamintomis specialiai ar tiesiog gamybos metu susidarančiomis organinėmis / augalinėmis liekanomis. Mulčiavimu vadiname ir žemės dirbimą, kai supurenamas plonas viršutinis dirvožemio sluoksnis, suardant dirvožemio kapiliarus ir mažinant drėgmės išgaravimą iš dirvožemio. Gyvasis mulčias – tarpueiliuose tarp pagrindinio augalo eilučių auginami augalai, uždengiantys dirvos paviršių, panaudojantys augalų maisto medžiagas, taip mažindami jų išsiplovimą iš dirvos. Kalbant apie mulčiavimą dažniausiai įsivaizduojame, kad mulčiuoti galima gėlynus, dekoratyvinių augalų plotus, ir mulčiuojama dekoratyviniais tikslais, nepamirštant ir kitų mulčiavimo privalumų. Visi žinome apie galimybę mulčiuoti braškių tarpueilius ar tarpueilius medelyne, auginant sodinukus. Daugelyje šalių populiarus mulčiavimas įvairiomis medžiagomis auginant daržoves.

Atliktų tyrimų rezultatai mulčiavimui dega žalią šviesą

Lietuvoje mulčiavimas pasėliuose nėra populiarus. Mokslinių tyrimų, mulčiavimui naudojant įvairias organines liekanas, Lietuvoje yra atlikta nemažai. Išbandytos įvairios medžiagos: šiaudai, durpės, pjuvenos, dažnai pjaunama vejų žolė, rapsų žalioji masė, grikių lukštai, šiaudų ir saulėgrąžų lukštų granulės. Seniai žinomi ir naudojami mulčiavimui javų šiaudai. Mokslininkai rekomenduoja verčiau pasirinkti kviečių šiaudus, nes miežių šiaudai pasižymi stipresniu alelopatiniu poveikiu dėl irimo metu išsiskiriančių didesnio fenolinių junginių kiekio. Šiaudai gana gerai atlieka įvairias mulčio funkcijas – reikšmingai mažina dirvos temperatūrą vasaros metu ir palaiko ją pastovesnę, palaiko esmingai didesnį dirvos drėgnumą, didina organinės anglies atsargas dirvožemyje, reikšmingai mažina trumpaamžių piktžolių dygimą, daugiamečių piktžolių dygimą ir atžėlimą, gerina dirvožemio biologines savybes. Mulčiavimui rekomenduojama rinktis šiaudus, neužterštus piktžolių sėklomis – t. y. iš nepiktžolėto pasėlio.

VDU Žemės ūkio akademijos profesoriaus Vaclovo Bogužo ir kitų VDU ŽŪA mokslininkų nuomone, auginant javus su dobilų įsėliu, po javų derliaus nuėmimo paskleidus šiaudus, kartu pasklidusi dobilų žalioji masė gerokai pagerintų šiaudų mineralizaciją ir pasitarnautų dirvožemio derlingumo gerinimui daugiau nei tik paskleisti šiaudai.

Jeigu šiaudų turime kiekviename ūkyje, auginančiame javus, ir dalį jų galime panaudoti kaip mulčią kitoje vietoje / lauke – ne tik ten, kur jie augo, tai durpes ar pjuvenas tenka pirkti, o jų kaina yra gana nemaža. Durpės mulčiavimui geriausiai tinka vidutiniškai susiskaidžiusios žemapelkių, nerūgščios, ypač jeigu dirvožemis mulčiuojamame lauke linkęs rūgštėti. VDU Žemės ūkio akademijoje tyrimų metu nustatyta, kad durpių mulčias daržovių pasėliuose labai gerai atliko visas mulčio funkcijas. Dėl alelopatinio poveikio ir lėto skaidymosi pjuvenas mulčiavimui rekomenduojama naudoti daugiamečių augalų plotuose – auginant sodinukus, aktinidijas, kitus sodo augalus. Daržovės šviežiomis mišriomis medienos pjuvenomis mulčiuotuose pasėliuose augo blogiau, jų derlingumas buvo esmingai mažesnis, palyginti su nemulčiuotais pasėliais. Piktžolės čia taip pat beveik neaugo. Jeigu turime galimybę gauti pjuvenų, jas galima palaikyti mažiausiai vienerius metus perkasant bent 1 kartą ir tokios pjuvenos puikiai tiks mulčiavimui netgi daržovių pasėliuose. Palaikytos (nešviežios) pjuvenos nebeturi stipraus alelopatinio poveikio augalams.

Vokietijoje buvo tirtas susmulkintų krūmų liekanų mulčio panaudojimas įvairių žemės ūkio augalų pasėliuose ekologinėje žemdirbystės sistemoje. Esminės įtakos derlingumui nenustatyta, tačiau mulčiuotuose laukeliuose rasta esmingai mažiau piktžolių, geriau išsaugota dirvožemio drėgmė visą augalų vegetacijos laikotarpį. Ilgalaikis mulčio naudojimas gali pasitarnauti mažinant dirvožemio eroziją, didinant organinės anglies kiekį dirvožemyje, ypač auginant augalus plačiais tarpueiliais.

Alternatyva brangstančioms trąšoms

Didėjant trąšų kainoms aktualu ieškoti alternatyvių augalų maisto medžiagų šaltinių. Pjaunant vejų žolę galima ją skleisti vietoje, bet jeigu tai nepriimtina, galima ją rinkti ir naudoti kaip mulčią arba kompostuoti. Atliekant kelerių metų tyrimus, dažnai pjaunama vejų žolė pasirodė kaip pats geriausias mulčias beveik visų sodo ir daržo augalų mulčiavimui. Ir šį mulčią naudojant reikia turėti žinių. Jeigu mulčiuojame esant sausam orui, žolės mulčio viršus sudžiūsta, sudarydamas beveik vientisą dangą, o apatinis sluoksnis yra, mineralizuojasi, aprūpindamas augalus maisto medžiagomis. Po mulčio sluoksniu randama daug sliekų, esmingai padidėja dirvožemio biologinis aktyvumas (gausėja mikroorganizmų, didėja fermentų aktyvumas). Žole mulčiuotų daržovių derlingumas padidėja apie 2 kartus. Žolės mulčias greitai suyra, antroje vasaros pusėje likusio jo sluoksnio nebepakanka piktžolių sudygimui ir atžėlimui efektyviai mažinti ar drėgmės išgaravimui iš dirvos mažinti. Todėl vasaros viduryje galima papildyti mulčio sluoksnį. Mulčiavimui galima naudoti ir retai pjaunamą pievų žolę – jeigu negąsdina galimybė užteršti daržo dirvos subrendusiomis piktžolių sėklomis. VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkams ekologiniame ūkyje teko stebėti peraugusia pievos žole mulčiuotas bulves, kurių derlingumas buvo apie 2 kartus didesnis, palyginti su nemulčiuotomis. Dirvoje, kurioje gausu mikro ir makroorganizmų, piktžolių sėklos greičiau praranda daigumą ir nebekelia grėsmės pasėliui.

Mulčiavimui gali būti naudojami kompostai, pagaminti iš įvairių organinių liekanų. Kompostų ruošimas ūkyje padėtų apsirūpinti vertingomis organinėmis trąšomis su įvairaus panaudojimo galimybe. Kompostas – ne tik mulčias, trąša, bet ir svarbi dirvožemio biologinio aktyvumo didinimo priemonė.

Mulčiavimas šiaudų, saulėgrąžų lukštų granulėmis geras tuo, kad pakanka vienu sluoksniu paskleistų granulių ir drėgmės, kuri gaunama iš rasos, kad dirva būtų padengta vientisu mulčio sluoksniu, efektyviai mažinančiu daržovių pasėlio piktžolėtumą, saugančiu drėgmę dirvožemyje ir palaikančiu pastovesnę dirvožemio temperatūrą. Iš augalinių liekanų pagaminus granules, jas galime laikyti ir panaudoti vėliau, jas lengva tolygiai paskleisti.

Daugelis augalų ir jų liekanų pasižymi alelopatiniu poveikiu – minėtas saulėgrąžų lukštų mulčias, grikių lukštų, rapsų žaliosios masės mulčiai. Grikių lukštų mulčias stabdė tiek piktžolių, tiek ir daržovių augimą ir net vienerius metus jo nebenaudojant išliko jo neigiamas poveikis daržovių derlingumui. Grikių mulčio nerekomenduojamae naudoti daržovių pasėliuose, nors tam reikėtų tolimesnių išsamesnių tyrimų. Galima daryti prielaidą, kad šios liekanos tiktų daugiamečių augalų mulčiavimui ar maišant su kitomis liekanomis. Dar vienas grikių lukštų mulčio trūkumas – jį lengvai nupusto stipresnis vėjas. Rapsų žaliosios masės mulčias reikšmingai mažino piktžolių dygimą ir atžėlimą, tačiau esmingai didino svogūnų derlingumą, palyginti ne tik su nemulčiuotais, bet ir su kitais mulčiais mulčiuotais laukeliais. Po šiuo mulčiu buvo gausu sliekų, kurių masė buvo esmingai didesnė, palyginus sliekų masė kitais mulčiais mulčiuotuose laukeliuose. Saulėgrąžų lukštų granulės esmingai mažino piktžolių masę, palyginus su nemulčiuotais laukeliais ir panašiai, kaip ir kiti eksperimente tirti organiniai mulčiai. Svogūnų derlingumas mulčiuojant saulėgrąžų lukštais buvo esmingai didesnis, palyginus su svogūnų derlingumu nemulčiuotuose laukeliuose, bet neesmingai didesnis, palyginus su žole ir šiaudų granulėmis mulčiuotais laukeliais.

Svarbu suspėti iki piktžolių dygimo piko

Didėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, būtinybė mažinti CO₂ emisiją skatina ieškoti galimybių naudoti mulčius auginant augalus dideliuose plotuose. Būtinybė įvairinti sėjomainas įtraukiant į jas pupines daugiametes žoles suteikia galimybę žaliąją masę arba dalį jos panaudoti mulčiavimui. LAMMC Joniškėlio bandymų stotyje dr. Aušros Arlauskienės ir kitų mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad pirmosios pjūties žolę išvežant, o antrosios ir trečiosios – panaudojant mulčiavimui, po to dvejus metus auginant javus, padidėja bendras sėjomainos grandies augalų derlingumas.

Koks turėtų būti mulčio sluoksnio storis, kad jis gerai atliktų savo funkcijas? Jeigu mulčiavimui naudojami lauke augusių javų šiaudai – visas jų kiekis ir paskleidžiamas lauke. Jeigu mulčiai atvežami iš kitur ir skleidžiami – sluoksnio storis turėtų būti apie 5-10 cm, daugiamečiams augalams gali būti storesnis, iki 20 cm.

Kada mulčiuoti? Po sėjos ar sodinimo. Piktžolių dygimas intensyviausias gegužės viduryje – birželio pradžioje, todėl pasėjus ar pasodinus daugelį vėlyvesnės sėjos augalų, iš karto reikia mulčiuoti. Sėjant labai anksti, galima mulčiuoti vėliau, kai dirva šiek tiek įšyla, nes mulčias neleidžia dirvai įšilti greitai.

Universiteto bendruomenei – iškilmingas Senato posėdis ir koncertas

Prieš 100 metų įkurtas Lietuvos universitetas, kuriam vėliau suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas. 1922 m. vasario 16 d. Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas buvo pirmoji aukštoji mokykla, kurioje buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba. Deja, lietuviškojo universiteto likimas turėjo pakartoti visos Lietuvos istoriją. Suklestėjęs tarpukariu, sovietams okupavus Lietuvą, Vytauto Didžiojo universitetas irgi buvo uždarytas. Kaip ir visa Lietuva, universitetas išsaugojo savo laisvės troškimą ir 1989 m. balandžio 28-ąją buvo atkurtas.

Šia gražia proga kviečiame kartu pasidžiaugti dvigubu Universiteto gimtadieniu ir balandžio 28–29 d. susitikti šių ypatingų dienų renginiuose!

Balandžio 28 d. (ketvirtadienis)

10 val. Šv. Mišios
(Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Žemaičių g. 31A, Kaunas)

13:45 val. Padedamos gėlės prie Laisvės paminklo ir Nežinomo kareivio kapo
(Vienybės a., K. Donelaičio ir S. Daukanto g. sankirtoje, Kaunas)

14 val. Iškilmingas Senato posėdis
(VDU Didžioji salė, S. Daukanto g. 28, Kaunas)

VDU Garbės profesoriaus regalijos įteikiamos prof. Romualdui Požerskiui ir apdovanojimai bendruomenės nariams.

18 val. Koncertas „Vivat Universitas!“
(Kauno valstybinė filharmonija, E. Ožeškienės g. 12, Kaunas)

Koncerto programą atliks jungtinis VDU Muzikos akademijos studentų ir absolventų bei J. Naujalio Muzikos gimnazijos moksleivių simfoninis orkestras (dirigentas prof. Jonas Janulevičius), VDU akademinis choras „Vivere Cantus“ (vadovas doc. Rolandas Daugėla), VDU Muzikos akademijos Dainavimo katedros studentai.
Privaloma registracija internetu.

Balandžio 29 d. (penktadienis)

12 val. ir 14 val. Ekskursijos Universiteto 100-mečiui skirtoje ekspozicijoje Vivat Universitas!
(VDU Rektorato pastatas, K. Donelaičio g. 58, 1a.)

Ekskursiją ves istorikas dr. Egidijus Balandis. Vietų skaičius ribotas, privaloma registracija internetu.

9 val. Studentų konferencija „Laisvė kurti 2022“
(VDU daugiafunkcis mokslo ir studijų centras, V. Putvinskio g. 23)

Konferencijoje VDU studentai pristatys savo mokslinius, meninius ir kūrybinius pasiekimus universitetui bei miestui, palikdami pėdsaką universiteto šimtametėje istorijoje. Daugiau informacijos.

Garliavos Šimtmečio parke žaliuos VDU Žemės ūkio akademijos dovanoti kilmingi ąžuolai

Šeštadienį pliaupiant pavasariniam lietui Garliavos bendruomenė rinkosi į Šimtmečio parką, kur sodino ąžuoliukus, išaugintus iš rinktinių Lietuvos ąžuolų gilių. Bendruomenei ąžuolus padovanojo VDU Žemės ūkio akademija.

Talkoje dalyvavusi VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pasakojo, kad universitetas kartu su partneriais pasiryžęs visoje Lietuvoje pasodinti 1000 ąžuoliukų, o net 170 jų padovanojo Kauno rajono savivaldybei.

Prieš kelias savaites Akademijoje pasodinta Sūduvos alėja, o šį savaitgalį 50 tvirtų sodinukų atkeliavo į Šimtmečio parką Garliavoje. Ąžuolo lapai puošia Garliavos herbą, todėl šį medį garliaviečiai itin vertina ir mėgsta sodinti.

Į talką atvyko būrys Kauno rajono savivaldybės darbuotojų su vicemeru Pauliumi Visocku ir administracijos direktoriumi Šarūnu Šukevičiumi priešakyje. Kastuvais darbavosi Kauno rajono savivaldybės tarybos nariai, vietos verslininkai, gyventojai. Bene didžiausią talkininkų būrį sudarė sportininkai. Krepšinio 100-mečiui skirtą ąžuoliuką pasodino praeityje žinomi krepšininkai Kęstutis Šeštokas ir Tadas Klimavičius. Vardinius ąžuoliukus panoro turėti vicemero P. Visocko vadovaujama svarsčių kilnojimo komanda, klubo „Garliava SM-CASCADA“ rankininkės, krepšinio mokykla „Tornado“, futbolo klubas „Garliava“.

Talkoje dalyvavo ir tautodailininkas Adolfas Teresius, kuris aktyviai prisideda prie Šimtmečio parko koncepcijos kūrimo: jo vadovaujama tautodailininkų komanda iš ąžuolo išdrožė Lietuvos himno žodžius – posmai šiuo metu puošia parko teritoriją.

Kauno rajono savivaldybės ir VDU Žemės ūkio akademijos informacija

Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Įtempta kova: krepšinio aikštelėje pergalę prieš LR Seimo narių komandą išplėšė VDU ŽŪA

Balandžio 22 dieną LR Seimo narių krepšinio komanda lankėsi VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre. Čia krepšininkai aikštelėje susitiko su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) krepšinio komanda.

Akademijoje dėl pergalės krepšinio aikštelėje kovojo septyni LR Seimo nariai: Andrius Kupčinskas, Andrius Bagdonas, Audrius Petrošius, Deividas Labanavičius, Domas Griškevičius, Kasparas Adomaitis, Virgilijus Alekna.

VDU Žemės ūkio akademijos darbuotojų, studentų ir absolventų krepšinio komandą atstovavo prof. dr. Egidijus Šarauskis, doc. dr. Raimondas Šadzevičius, lekt. dr. Tomas Mickevičius, lekt. dr. Gediminas Vasiliauskas, lekt. Rolandas Rakštys, doc. dr. Donatas Jonikavičius, absolventai Mantas Rudaitis, Dainius Balkus, Modestas Skiedra, Aurimas Stanevičius, Vilija Balionyte-Merle, Gintautas Racis.

Rungtynes stebėjo ir krepšininkus palaikė VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenės nariai.

Pirmojo kėlinio pabaigoje rezultatu 14:16 į priekį išsiveržė VDU Žemės ūkio akademijos komanda. Antrasis kėlinys – sėkmingas politikų komandai: LR Seimo narių krepšinio komanda kėlinį užbaigė rezultatu 29:28. Ilgosios pertraukos metu krepšininkai turėjo galimybę atgauti jėgas, tačiau salėje įtampa augo – pirmaujanti komanda švieslentėje galėjo pasikeisti bet kurią minutę. Trečiojo kėlinio metu fortūna ir vėl aplankė VDU Žemės ūkio akademijos krepšinio komandą – jie varžovus įveikė rezultatu 40:46. Likus 1:25 min. iki ketvirtojo kėlinio pabaigos rezultatas tarp komandų buvo išlygintas – 53:53, tad žiūrovai svarstė, galbūt nugalėtojai paaiškės tik po pratęsimo. Tačiau papildomų minučių šiose rungtynėse neprireikė – LR Seimo narių komandą VDU ŽŪA krepšininkai įveikė rezultatu 53:57.

Po rungtynių krepšininkai sveikino vieni kitus su pergale, komandos neskubėjo skirstytis – aptarė įsimintiniausias rungtynių akimirkas. Vizito Akademijoje metu LR Seimo nariai kartu su VDU Žemės ūkio akademijos kanclere prof. dr. Astrida Miceikiene taip pat apžiūrėjo prieš mažiau nei metus atvertą VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centrą.

„Inovacijų DNR“ S03 E07

„Inovacijų DNR“: žemės ūkio rizikų valdymas – kokybiško maisto tiekimo užtikrinimui

Septintojoje „Inovacijų DNR“ laidoje laukia pokalbiai apie žemės ūkio sektoriui netikėtų iššūkių vis dažniau sukeliančias Lietuvoje netipines gamtines sąlygas, apie pakankamo kokybiško maisto tiekimo užtikrinimą ir tai galintį garantuoti sektoriaus finansinį stabilumą. Laidos svečiai kalbės apie tai, kas žemės ūkio verslo sektoriui padeda išlaikyti stabilumą patiriant iššūkius. Kaip pasitelkus šiuolaikines metodikas ir mokslo atliekamus tyrimus galima tai užtikrinti.

VDU ŽŪA organizuotoje konferencijoje „Jaunasis mokslininkas 2022“ – mokslinių tyrimų pristatymai ir diskusijos aplinkosaugos klausimais

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kiekvienais metais organizuoja konferenciją, skirtą jauniesiems mokslininkams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, tvaraus gamtinių išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais.

Šiemet konferencija „Jaunasis mokslininkas 2022“ įvyko balandžio 21 d. Konferencijos plenariniame posėdyje jaunuosius mokslininkus sveikino ir padrąsinantį žodį tarė VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Tradiciškai konferencijos plenariniame posėdyje savo mokslo įžvalgomis su jaunaisiais mokslininkais pasidalino patyrę, vedantieji savo tyrimų srityje ŽŪA mokslininkai.

Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. dr. Darius Danusevičius savo pranešime pagrindė genetiškai skirtingų medžių atsiradimo priežastis. Miško medžių genetinė įvairovė susijusi su miško ekosistemų tvarumu, prisitaikymu prie klimato kaitos, miško teikiama nauda. Pranešime paliestas paprastojo ąžuolo genofondo išsaugojimo klausimas. Šiuo metu VDU Žemės ūkio akademija vykdo akciją „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ puošiant Lietuvos mokyklų kiemus iš kilmingų šalies ąžuolų-gamtos paminklų – išaugintais palikuonimis, taip prisidedant, kaip ir kėkštas („miškininko pagalbininkas“), prie ąžuolų genetinės įvairovės didinimo.

Plenariniame posėdyje apie Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros profesorė, Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agrarinės ekonomikos ir sociologijos sekcijos pirmininkė dr. Vlada Vitunskienė pristatė išsamų pranešimą apie mokslo žiniomis grįstos bioekonomikos svarbą, su bioekonomika susietų mokslinių tyrimų pažangą tarptautiniame ir nacionaliniame kontekste, iššūkius darniam bioekonomikos vystymuisi.

Jaunųjų mokslininkų, daugiausiai antrosios studijų pakopos studentų, pristatymai, diskusijos vyko mokslinėse sekcijose, kurių šiemet išskirta net 16. Konferencijoje pristatyta daugiau nei 200 pranešimų. Virš 20 pranešimų skaitė užsienio šalių jaunieji mokslininkai, kurie praplėtė konferencijos turinį plačiu geografiniu tyrimų rezultatų spektru. Konferencijoje taip pat dalyvavo pranešėjai iš kitų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų: Lietuvos sporto universiteto, Kauno technologijos universiteto, Kauno kolegijos. Kiekvienoje mokslinėje sekcijoje buvo išrinkti geriausi pranešimai.

Mokslinėje sekcijoje „Apskaitos ir finansų problemos ir perspektyvos“ geriausiu išrinktas Karolinos Vilimaitės pranešimas „Nuosavybės struktūros poveikio akcinių bendrovių dividendų išmokoms vertinimo metodika“.

Mokslinėje sekcijoje „Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje“ geriausiu išrinktas Egidijos Žaludienės pranešimas „Žaliosios pakuotės inovacijos vystant žalią tiekimo grandinę: teorinis aspektas“.

Anglų kalba vykusioje mokslinėje sekcijoje „Innovations and Solutions in Business Logistics“ išrinkti išskirtiniai 3 pranešimai: Akvilės Žandaravičiūtės ir Viktorijos Varaniūtės pranešimas „Impact of digitalization on the changes in management accounting in SMEs: theoretical assumptions“; Emmanuel Oluwatosin Adeyemo pranešimas „Innovations and solutions in business logistics“; Roger Kudi Otia pranešimas „Strategic development plan for company of poultry sector: case of oticam LTD“.

Mokslinėje sekcijoje „Kaimiškų vietovių darnus vystymasis“ geriausiu išrinktas Agnės Petuchovos pranešimas „Jaunimo, gyvenančio kaimo vietovėse, verslumo skatinimas“.

Mokslinėje sekcijoje „Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymas“ geriausiu išrinktas Simonos Gudaitės pranešimas „Žiedinės ekonomikos principų integravimas paukštininkystės sektoriuje“.

Mokslinėje sekcijoje „Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas“ geriausiu išrinktas Sandros Tručinskaitės pranešimas „Energijos vartojimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo Baltijos šalių žemės ūkyje vertinimo teoriniai aspektai ir metodika“.

Mokslinėje sekcijoje „Energijos ir transporto inžinerija“ geriausiais išrinkti pranešimai: Energijos inžinerijos mokslo kryptyje Edvino Bulašo pranešimas „Albedo įtaka saulės elektrinės energetinėms charakteristikoms“; Transporto inžinerijos mokslo kryptyje – Justino Medzevičiaus pranešimas „Elektromobilių bevielės krovimo sistemos ričių formos įtaka galios perdavimo naudingumui“.

Mokslinėje sekcijoje „Mechanikos ir technologijų inžinerija“ geriausiu išrinktas Karolio Mockaus pranešimas „Kombaino su ašiniu kūlimo-separavimo įrenginiu darbo parametrų įtaka aplinkos oro taršai“.

Mokslinėje sekcijoje „Vandens inžinerija“ geriausiu išrinktas Justinos Kopūstienės pranešimas „Biržų nuotekų valykloje sukompostuoto dumblo panaudojimo galimybės“.

Mokslinėje sekcijoje „Žemėtvarka: kraštovaizdžio erdvinės struktūros kaita“ geriausiu išrinktas Karolinos Šimkienės pranešimas „Urbanizuotų teritorijų 3D modelio pritaikymas struktūriniams (erdviniams) tyrimams“.

Mokslinėje sekcijoje „Žemėtvarka: teritorijų planavimas“ geriausiu išrinktas Austėjos Kulbickaitės pranešimas „Inžinerinės infrastruktūros formavimas, vystymas ir naudojimas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektuose“.

Mokslinėje sekcijoje „Agronomija“ geriausiu išrinktas Justinos Deveikytės pranešimas „Augimo reguliatorių ir eksplanto tipo poveikis kvapiojo baziliko somatinių ląstelių dediferenciacijai“.

Mokslinėje sekcijoje „Agroekosistemų tvarumas“ geriausiu išrinktas Livetos Budreckytės pranešimas „Įsėlinių tarpinių pasėlių poveikis dirvožemio biologinėms savybėms ekologiškai auginamų vasarinių rapsų agrocenozėje“.

Mokslinėje sekcijoje „Tvari miškininkystė: medynų formavimas ir miško išteklių apskaita“ geriausiu išrinktas Ilonos Polubenko pranešimas „Paprastosios pušies (pinus sylvestris) derėjimo ypatumai Na augavietėje pietrytinėje Lietuvos dalyje“.

Mokslinėje sekcijoje „Tvari miškininkystė: biologinė įvairovė ir ekosisteminės paslaugos“ geriausiu išrinktas Mariaus Marino pranešimas „Vabalų įvairovė priešgaisrinėse juostose VĮ Valstybinių miškų urėdijos Jurbarko regioniniame padalinyje“.

Mokslinėje sekcijoje „Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas“ geriausiu išrinktas Mindaugo Bakševičiaus pranešimas „Laisvai medžioklės ploto vienetuose lakstančių šunų paplitimas ir įtaka medžiojamajai faunai“.

Konferenciją organizavę VDU ŽŪA mokslinės bendruomenės nariai tikisi, kad šis renginys suteiks studentams-jauniesiems mokslininkams daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir, galbūt, paskatins pasirinkti tolimesnę mokslininko karjerą. Konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2022“ organizatoriai linki studentams ir toliau prasmingai vystyti mokslinę veiklą bei kurti inovacijas siekiant užsibrėžto Europos žaliojo kurso.