Skirkime 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio VDU studentams iš Ukrainos

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia visus savo bendruomenės narius, absolventus bei bendraminčius prisidėti prie socialiai atsakingos veiklos ir skirti savo praėjusių kalendorinių metų sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio dalį (iki 1,2 proc.) papildomam studentų iš Ukrainos rėmimui. Taip bus padidintos bendrosios lėšos, skirtos VDU paramos Ukrainos studentams fondui, parodytas papildomas solidarumo ženklas Ukrainos studentams, kurie buvo priversti palikti savo šalį ir artimuosius dėl prasidėjusių Rusijos karinių veiksmų arba tiems Ukrainos studentams, kurie susiduria su finansiniais sunkumais.

Norime informuoti, kad VDU paramos Ukrainos studentams fonde nuo jo įsteigimo dienos (04-12) buvo surinkta 8924,48 Eur lėšų, iš kurių paskirta vienkartinių socialinių stipendijų už 8736 Eur sumą. Iš viso tokiu būdu paramą gavo 66 Ukrainos studentai, jiems buvo išmokėtos vienkartinės 4 BSI (168 EUR) stipendijos. Primename, kad vis dar vyksta studentų iš Ukrainos priėmimas.

Universitetas visiems paramos prašiusiems studentams iš Ukrainos suteikė nemokamą apgyvendinimą VDU bendrabutyje bei atleido nuo 2021–2022 m. m. pavasario semestro studijų mokesčio.

Norėdami skirti 1,2 proc. GPM dalį, atlikite šiuos veiksmus:

Nurodykite, kad savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio dalį (iki 1,2 proc.) norite pervesti Vytauto Didžiojo universitetui. Tai galite padaryti iki 2022 m. gegužės 3 d.
Prisijunkite prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sukurtos Elektroninio deklaravimo sistemos;
Susiraskite prašymo pervesti mokesčio dalį paramos gavėjams formą (FR0512) ir užpildykite nurodydami šiuos duomenis:

Gavėjo tipas – 2

Gavėjo identifikacinis numeris (kodas) – 111950396

Mokesčio dalies paskirtis – VDU

Mokesčio dalies dydis (procentais) – 1,2 proc. arba mažiau

Nurodykite skiriamos mokestinės dalies laikotarpį iki 2024 m.

Dėkojame už bendradarbiavimą ir pasitikėjimą!

Kanclerės sveikinimas artėjančių šv. Velykų proga

VDU rektoriaus sveikinimas šv. Velykų proga

Brangi Vytauto Didžiojo universiteto bendruomene,

Šiemet šv. Velykos mums ir visam pasauliui neša dar stipresnę nei įprasta Atgimimo žinią. Perdėliojant prioritetus, permąstant vertybių skalę, rikiuojant naujas galimybes ir brėžiant kitas ribas – rodytųsi dar tolimesnes, nei buvo galima iš kitų ir mūsų pačių tikėtis. Mus siejanti bendrystė dar kartą įrodė didžiulę stiprybę. Pamatėme atviresnius vienas kito veidus ir širdis.

Kas dabar išskirtinai svarbu? Neprarasti vilties ir tikėjimo. Nepasiduoti ir neleisti abejingumui rasti vietos mūsų kasdienybėje. Nepavargti nuo blogio, paliekant jį nuošalėje, ten „kažkur“ – „ne man“, „ne mums“.

Atgimti kasdien. Su nauja jėga, su nauja viltimi, stiprėjančiu ryžtu ir tikėjimu. Atgimti – nugalėti vidinius netikrumo, nepasitikėjimo, abejonės daigus ir apraiškas. Rasti stiprybės šiandien, dabar. Skleisti ją tiems, kam dabar labiausia jos reikia.

Turbūt kartais pagalvojame, kad globalias problemas išspręsti – ne mūsų jėgoms. Tačiau kiekvienas, kad ir nedidelis indėlis daro pokytį. Ir tai tampa didžiulės gėrio mozaikos dalimi.

Susėdę prie šv. Velykų stalo juskime dėkingumą už tai, ką turime. Tačiau neužmirškime tų, kurie šiuo metu gyvena ženkliai kitaip. Kiekvienas asmeniškai raskime būdų padėti – čia nėra nereikšmingų, per mažų pagalbos formų. Kiekvienas asmeniškai, kiekvienas savaip.

Ramybės. Ramybės ir susitelkimo Jums ir Jūsų šeimoms. Su gražiausia pavasario ir visų metų Atgimimo švente!

Nuoširdžiai

VDU rektorius prof. Juozas Augutis

Akciją „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“ organizuojanti VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenė kviečia puoselėti gamtą ir bendrystę

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) su Miškų ir ekologijos fakultetu priešakyje rengia akciją „1000 ąžuolų giria Lietuvos mokyklose“. Akcijos idėja – minint miškininkystės mokslų šimtmetį ir akcentuojant Pasaulinės žemės dienos reikšmę, skleisti žinią apie medžių svarbą planetai ir mūsų visų ateičiai darnoje su gamta. Vedini šia idėja Lietuvos mokykloms VDU Žemės ūkio akademija dovanoja ąžuolų sodinukus, specialiai išaugintus iš kilmingų šalies ąžuolų gilių.

Mokyklų kiemus papuoš kilmingų ąžuolų palikuonys

Ąžuoliukai išauginti VDU ŽŪA medelyne iš ąžuolų-gamtos paminklų – Kauno rajone esančio Karvelių ąžuolo, Kėdainių rajone augančio Šaravų ąžuolo bei kitų Kėdainių krašto rinktinių ąžuolų gilių.

Karvelių ąžuolas – gamtos paminklu paskelbtas prieš daugiau nei pusę amžiaus. Kilmingojo ąžuolo kamieno apimtis siekia bemaž 7,5 m. Manoma, kad ąžuolas-gamtos paminklas skaičiuoja ne mažiau kaip 700 metų. Šaravų ąžuolas – prieš daugiau kaip pusamžį paskelbtas saugomu. Deja, ilgametis ąžuolas, neatlaikęs vėjo, prieš metus išvirto, tad šiandien pamatyti galima tik jo kamieną. O jo didybė lieka iš ąžuolo gilių išaugintuose palikuonyse, kurie ir papuoš šalies mokyklų teritorijas.

Ši akcija – tai prisidėjimas prie Lietuvos gamtos išsaugojimo, stiprybės ženklas mokyklose ir mūsų – VDU Žemės ūkio akademijos ir ugdymo įstaigų – bendrystės simbolis. Kiekvienas didingos kilmės ąžuolas mokyklos kieme ne tik simbolizuos ryšį su žeme, gamta, bet ir simboliškai teiks stiprybės kasdieniuose darbuose bei ryžto didingų tikslų siekime.

Susidomėjo per 30 šalies ugdymo įstaigų

Dalyvauti akcijoje ir savo mokyklos kieme pasodinti ąžuolus panoro per 30 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos. Kartu su mokiniais ir mokytojais ąžuolus akcijos metu sodina VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenės nariai. Susitikimų metu mokyklų bendruomenėms pristatoma ir VDU Žemės ūkio akademija, jos veiklos svarba tvariam ir pažangiam vystymuisi, planetos ateičiai, supažindinama su studijų galimybėmis.

Kilmingų ąžuolų palikuonys įsitvirtins aprėpiant kone visą šalies teritoriją – ąžuoliukai bus sodinami Klaipėdos, Plungės, Mažeikių, Šiaulių, Joniškio, Panevėžio, Ukmergės, Rokiškio, Visagino, Ignalinos, Švenčionių, Širvintų, Vilniaus, Trakų, Kaišiadorių, Kauno, Šakių, Jurbarko, Raseinių, Šilalės apylinkėse.

Pirmąją akcijos savaitę kilmingais ąžuolais papuoštos 12-os mokyklų teritorijos

Pirmieji kilmingųjų ąžuolų sodinukai papuošė Kauno gimnazijų kiemus. Balandžio 11 dieną VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenės atstovai aplankė Kauno Veršvų ir Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijas. Bendrystėje sodinant ąžuolą Kauno Veršvų gimnazijoje dalyvavo ir ugdymo įstaigos direktorius Žilvinas Damijonaitis.

Pirmąją akcijos dieną kilmingi ąžuolai įsitvirtino ir Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos teritorijoje. Sodinimo iniciatyvoje dalyvavo gimnazijos direktorė Rita Mikalauskienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rozvita Brazaitienė.

Antrąją akcijos dieną aplankyta Šakių r. Griškabūdžio gimnazija. Sodinimo akcijoje aktyviai dalyvavo gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ūkinei veiklai Vaidas Juška.

Balandžio 13-ąją aplankytos net penkios ugdymo įstaigos. Tądien pirmieji ąžuoliukai papuošė Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos teritoriją. Akcijoje dalyvavo ir Jurbarko r. Eržvilko gimnazija. Ąžuolų didybe savo teritoriją papildė ir Šilalės r. Stanislovo Biržiškio gimnazija. Kilmingų ąžuolų sodinukai įsitvirtino ir Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos teritorijoje. Akcijoje dalyvavo ir Klaipėdos r. Lapių pagrindinė mokykla, taip pat kartu su VDU Žemės ūkio akademijos atstovais papuošusi savo kiemą.

Pirmąją akcijos savaitę kilmingais ąžuolais savo teritoriją praturtino Šiaulių Lieporių gimnazija. Bendrystės akcijoje sodinant ąžuoliukus sudalyvavo ir Joniškio Aušros gimnazija.

Pirmoji akcijos savaitė užsibaigs vizitu į Trakų r. Rūdiškių gimnaziją, kur bus pasodinta 15-os kilmingų ąžuolų giraitė. Bus aplankyta ir Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija, kurios kiemą taip pat papuoš kilmingi ąžuoliukai.

Akcija tęsis ir toliau, jau planuojami vizitai į sekančias kilnia bendrystės su gamta puoselėjimo akcija susidomėjusias ugdymo įstaigas.

Moksleiviams – VDU Studijų festivalis

Gegužės 13 d., penktadienį, 11-14 val.. Vytauto Didžiojo universitetas pakvies Tave ir Tavo draugus dalyvauti VDU studijų festivalyje. Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, bet ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti.

Festivalio metu moksleivių lauks VDU dėstytojų ir svečių pranešimai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika.

Išsami festivalio programa – jau netrukus.

Festivalis vyks Prezidento Valdo Adamkaus VDU Sporto centre (Studentų g. 9A, Akademija, Kauno r.). Festivalis vyks lauke, tad rekomenduojame dėvėti patogią aprangą ir avalynę.

Renginyje planuojančius dalyvauti moksleivius prašome užsiregistruoti. REGISTRACIJA

Norint užregistruoti didesnę moksleivių grupę, tai galite padaryti el. paštu vdu@vdu.lt arba tel. 8 37 323 206. Registruojantis prašome nurodyti mokyklą, moksleivių skaičių ir amžių, kontaktinį asmenį ir jo el. paštą bei telefono nr.

Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2022“

Maloniai visus kviečiame dalyvauti Vytauto Didžiojo Universiteto organizuojamoje 28-ojoje tarptautinėje mokslinėje–praktinėje konferencijoje “ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2022”, kuri vyks 2022 m. gegužės 4–6 dienomis. Konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas.

Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus tarp mokslininkų ir studentų, žemės ir miškų ūkio, gamtos, sveikatos ir kitų sričių specialistų, akcentuojant žmonių saugos ir aplinkos apsaugos svarbą.

KONFERENCIJOS SEKCIJOS:

Biosistemų inžinerija (2022 m. gegužės 5 d.):
– techninių ir technologinių priemonių taikymas tausojančiai gamybai ir perdirbimui;
– tiksliosios žemdirbystės diegimai ir aplinkos apsauga;
– technologijų sauga, profesinė rizika, ergonomika;
– vandens inžinerija.
Aplinka ir sveikata (2022 m. gegužės 4 d.):
– gyvenamosios aplinkos rizikos veiksnių poveikio žmogaus sveikatai tyrimai;
– biologinės įvairovės kaip žmogaus natūralios aplinkos apsauga.
Ekologija, darni miškininkystė (2022 m. gegužės 5 d.):
– agro, hidro ir miško ekosistemos, jų aplinkos tyrimai;
– darnus vystymasis, saugomos teritorijos, žmogaus veiklos poveikis aplinkai;
– miško auginimas, apsauga ir daugiatikslis naudojimas, rekreacinė miškininkystė;
– medžioklėtyra, laukinių gyvūnų populiacijų valdymas.

SEMINARAI:

Vaistinių augalų paieška ir jų taikymas SARS-CoV-2 prevencijai ir gydymui (2022 m. gegužės 4 d.);
Miškai ir saugomos teritorijos (2022 m. gegužės 6 d.).

KONFERENCIJOS PROGRAMA

Daugiau informacijos konferencijos puslapyje

Asmeninio biudžeto valdymo seminaras

Balandžio 19 dieną, 16:30 val. kviečiame sudalyvauti nuotoliniame seminare apie asmeninio biudžeto valdymą. Susitikimo metu kalbėsime apie investavimą, darbo sutarčių apmokestinimą, individualią veiklą – darbą savarankiškai, pakopinės sistemos įgyvendinimą, valstybės skatinimą. Seminarą ves lektorė Milda Maknavičienė, kuri yra pardavimų grupės vadovė, turinti 10 metų patirtį finansų rinkoje.

Norint dalyvauti seminare būtina registruotis čia. Nuorodą į renginį atsiųsime registracijoje nurodytu el. paštu.

Konferencija „Jaunasis mokslininkas 2022“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija kiekvienais metais organizuoja konferenciją, skirtą jauniesiems mokslininkams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, tvaraus gamtinių išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais.

Maloniai kviečiame dalyvauti virtualioje konferencijoje „Jaunasis mokslininkas 2022“, kuri vyks š. m. balandžio 21 d. Konferencijoje bus pristatoma daugiau nei 200 studentų pranešimų, kurie pagal tematiką sugrupuoti į 16-a mokslinių sekcijų.

KONFERENCIJOS PROGRAMA*

* – Konferencijos programoje paspaudus aktyvų Plenarinio posėdžio ar pasirinktos mokslinės sekcijos pavadinimą aktyvuojasi nuotolinė prieiga į MS Teams susitikimą.

Palaikykime jaunuosius mokslininkus, žengiančius pirmuosius žingsnius viešinant savo mokslinių tyrimų rezultatus

Žemės naudojimo ir administravimo politikos naujovių tikslas – skaidrumas ir efektyvumas?

Vytauto Liako nuotrauka

VDU Žemės ūkio akademijos Žemėtvarkos ir geomatikos katedra

Racionalus teritorijų tvarkymas ir naudojimas valstybinėje bei privačioje žemėje – svarbus strateginis valstybės siekis. Aplinkos ministerija (AM) organizavo nuotolinį pasitarimą Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pertvarkai aptarti bei pristatė teikiamų derinti įstatymų pakeitimus. Įstatymų paketo projektas, kuriame numatomi svarbiausi pakeitimai, susijęs su žemės naudojimo politikos formavimu, valstybinės žemės valdymu patikėjimo teise, žemės reforma, žemėtvarka. Įstatymų projektų tikslas – skaidrinti ir paprastinti valstybinės žemės valdymą bei naudojimą.

Ateityje – reikšmingi pokyčiai

Pristatyti įstatymų projektai parengti įgyvendinant Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 14 punkto nuostatas, numatančias savivaldai suteikti daugiau galių, perleisti daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų, skirti daugiau dėmesio papildomų investicijų pritraukimui į regionus. Taip pat įgyvendinant šios programos 133.1 papunkčio nuostatas, numatančias iš naujo nustatyti NŽT tikslus, kad ji užtikrintų visuomeninę naudą, nestabdydama visuomenei reikalingų iniciatyvų, 157.4 papunkčio nuostatas, numatančias žemės naudojimo politikos formavimą perduoti AM, o NŽT funkcijas – savivaldai, įgyvendinant programos 178 punkto nuostatas, numatančias savivaldybėms suteikti daugiau galių veikti savarankiškai, priimti sprendimus dėl investicijų plėtros, plėsti ir tobulinti viešąsias paslaugas, kelti gyvenimo kokybę ir vietovės patrauklumą bei 191.4 papunkčio nuostatas, numatančias aiškiai atskirti institucijų funkcijas, kad nebūtų dubliuojamas jų darbas ir būtų užtikrintas jo našumas, taip pat aiškiai apibrėžti institucijų atsakomybes, sukurti ir optimizuoti procesus, sudarančius sąlygas darniam šalies regionų vystymuisi, racionaliam inžinerinės, socialinės infrastruktūros planavimui, viešųjų erdvių tvarkymui, teritorijų pritaikymui visiems visuomenės nariams ir kitų Vyriausybės programoje bei galiojančiuose įstatymuose įtvirtintų siekių įgyvendinimui.

Įstatymų projektai grindžiami keliais uždaviniais

Siekiant perskirstyti institucijų funkcijas žemės naudojimo politikos formavimo srityje, siūloma konsoliduoti su teritorijų planavimo ir statybos veiklomis susijusias sritis. AM formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos (išskyrus žemės ūkio paskirties žemę) taip pat geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse, organizuotų, koordinuotų ir kontroliuotų jos įgyvendinimą. Atitinkamai siekiama pakeisti ir NŽT pavaldumą iš ŽŪM į AM. ŽŪM formuotų valstybės politiką, organizuotų, koordinuotų ir kontroliuotų jos įgyvendinimą žemės ūkio paskirties žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos ir žemėtvarkos srityse.

Siekiant skaidrinti ir optimizuoti valstybinės žemės valdymą ir naudojimą bei suteikti vietos savivaldai galimybę efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją užtikrinant, kad savivaldybės visoje šalies teritorijoje veiktų vieningai (netaikytų skirtingų tvarkų ir standartų žemėtvarkos srityje, sprendimus priimtų vadovaudamosi kompleksiniu požiūriu į įstatymų keliamus uždavinius), siūloma nustatyti, kad savivaldybės būtų pagrindinis valstybinės žemės patikėtinis ir patikėjimo teise valdytų visą joms Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinę žemę savivaldybės teritorijoje. Kartu siūloma įtvirtinti galimybę žemės konsolidacijos projektus vykdyti ne tik kaimo, bet ir miestų gyvenamosiose vietovėse.

Taip pat siūloma atsisakyti perteklinių, besidubliuojančių, administracinę naštą didinančių procedūrų, NŽT vykdomas funkcijas paskirstant institucijoms taip, kad būtų geriausiai įgyvendinami subsidiarumo, vieno langelio, efektyvumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kiti viešojo administravimo principai.

Pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais. Pirmajame etape parengti įstatymų projektai siekiant, jog AM nuo 2023-01-01 formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo (išskyrus žemės ūkio paskirties žemės srityje), žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės (išskyrus žemės ūkio paskirties žemės) srityse bei NŽT taptų pavaldi AM. Pirmojo etapo įstatymų projektuose taip pat nurodoma, jog nuo 2023-05-01 savivaldybės taptų valstybinės žemės valdytojos (patikėtiniai) visoje savivaldybės teritorijoje. Antrajame etape planuojamas valstybinės žemės (išskyrus žemės ūkio paskirties žemės) priežiūros ir kontrolės funkcijų analizės ir procedūrų tobulinimas.

Vytauto Liako nuotrauka

Ekspertai pertvarkai nepritaria

Atsižvelgdama į numatomas pertvarkas VDU Žemės ūkio akademijos Žemėtvarkos ir geomatikos katedra, sukaupusi ilgametę patirtį atliekant įvairius mokslinius tyrimus, susijusius su žemės tvarkymo ir administravimo klausimais, bendradarbiaudama su žemėtvarkos specialistais bei Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga, įvertinusi AM pateiktus įstatymų projektus bei išklausiusi diskusijoje pateiktus AM ir ŽŪM specialistų argumentus, siūlančius iš esmės panaikinti NŽT ir jos priskirtas valstybės funkcijas perskirstyti šešioms įstaigoms, įmonėms ir valstybinės žemės valdymą patikėjimo teise perduoti 60 savivaldybių, nepritaria įstatymų projektuose išdėstytam žemės tvarkymo ir administravimo decentralizavimo modeliui, manydami, kad:

-žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, išimtinės svarbos turtas turintis socialinę funkciją – tarnauti tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Teisinis reguliavimas turi būti nustatytas toks, kad atitiktų konstitucinius valstybinio turto valdymo principus. Tačiau siekiamas įgyvendinti žemės tvarkymo ir administravimo decentralizavimo modelis verčia abejoti, ar konstitucinio valstybinio valdymo principai bus pasiekti.

-siūlomais įstatymų projektais diskrecijos teisė perkeliama AM, kai tai turi būti įstatyminės nuostatos, t. y. įstatymo leidėjas turi nustatyti instituciją, kuriai yra suteikiamos teisės ir pareigos ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Dėl to siūlymai AM nuspręsti ir įgalioti institucijas atlikti veiksmus, yra neteisėtas ir pažeidžiantis Lietuvos Konstitucijos nuostatas, nes šių funkcijų priskyrimas vienai ar kitai institucijai turi būti įtvirtintas įstatymuose, šiuo atveju Administracinių nusižengimų kodekse turi būti nurodyta konkreti institucija, kuriai suteikiami įgaliojimai.

-skirtingose savivaldybėse, tikėtina, atsiras skirtingos tvarkos ir reikalavimai įteisinant žemės naudojimą, atitinkamai asmenims bei specialistams vykdantiems projektavimą, kadastrinius ir geodezinius matavimus, padidės administracinė, finansinė našta, dėl padidėjusių darbų krūvių, tikėtina, pailgės darbų atlikimo terminai bei žemės naudojimo įteisinimo procedūros.

Nuotolinio susitikimo metu taip pat išklausius AM specialistų pateiktus argumentus kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai yra nuosekliai įvertinta, kiek ši pertvarka pareikalaus papildomų lėšų jos įgyvendinimui bei užtikrins ir aiškiai paskirstys institucijų funkcijas, kad nebūtų dubliuojamas jų darbas ir būtų užtikrintas jo našumas, taip pat aiškiai apibrėžtos institucijų atsakomybės, sukurti ir optimizuoti procesai, sudarantys sąlygas darniam šalies regionų vystymuisi, ko ir siekiama Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje.

Įvertinus šiuo metu Europoje ir šalyje vyraujančią sudėtingą geopolitinę padėtį, manome, kad šiuo metu kaip tik būtų tikslinga stiprinti visų ŽŪM pavaldume esančių institucijų bei įmonių darbą. Reorganizacijų žingsniai turėtų būti suderinti, siekiant kuo mažesnės žalos nepertraukiamam funkcijų vykdymui ir paslaugų teikimui tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose.

VDU ŽŪA mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Žemės ūkio mokslai verslui: Žaliojo kurso iššūkiai ir galimybės“ – naujausi mokslininkų tyrimai ir įžvalgos

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai nuolat vysto partnerystės ryšius su verslu – kartu įgyvendinami projektai, kuriami ir komercializuojami nauji produktai, technologijos. Siekiant plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei pasidalinti moksliniais rezultatais su plačiąja visuomene, balandžio 8 dieną surengta virtuali mokslinė-praktinė konferencija „Žemės ūkio mokslai verslui: Žaliojo kurso iššūkiai ir galimybės“.

Konferencijoje ŽŪA mokslininkai pristatė naujausius mokslo tyrimus bei rekomendacijas, susijusias su Žaliuoju kursu ir leidžiančias efektyviau naudoti išteklius, didinti verslo konkurencingumą. Mokslinės-praktinės konferencijos metu kalbėta apie Žaliojo kurso galimybes, biomasės auginimą ir perdirbimą, su bioekonomika susijusių tyrimų vystymąsi, miško mokslų vaidmenį, pluoštinių kanapių panaudojimą betono gamyboje pastatų statybai, klimato kaitos poveikį vandens būklei, netradicinių funkcionalių žaliavų panaudojimo galimybes, azoto trąšų mokesčio poveikį ŠESD emisijoms, biodujų gamybą.

Konferenciją moderavo VDU ŽŪA Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros lektorius Mindaugas Samuolaitis. Mokslinės-praktinės konferencijos „Žemės ūkio mokslai verslui: Žaliojo kurso iššūkiai ir galimybės“ dalyviai dalinosi mokslinėmis įžvalgomis įvairiomis temomis:

„VDU ŽŪA mokslinė veikla: iššūkiai ir galimybės“ (Bioekonomikos tyrimų instituto doc. dr. Rytis Skominas);
„Žaliojo kurso galimybės. Ar turime idėjų?“ (LR Ministro pirmininko patarėjas Ignas Jankauskas);
„Biomasės auginimas ir perdirbimas energetinėms reikmėms“ (Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. Kęstutis Romaneckas, Žemės ūkio inžinerijos saugos katedros prof. dr. Algirdas Jasinskas);
„Su bioekonomika susijusių mokslinių tyrimų vystymasis Lietuvoje: mokslo ir verslo vaidmuo, spragos, poreikiai ir galimybės“ (Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. Vlada Vitunskienė);
„Siekiant atsakingos miškanaudos: miško mokslų vaidmuo“ (Miško mokslų katedros prof. dr. Gintautas Mozgeris);
„Pastatų atitvaros iš betono su pluoštinių kanapių spaliais“ (Vandens inžinerijos katedros doc. dr. Raimondas Šadzevičius, doc. dr. Vincas Gurskis, lekt. Dainius Ramukevičius);
„Klimato kaitos poveikis vandens būklei“ (Aplinkos ir ekologijos katedros prof. dr. Laima Česonienė);
„Netradicinių funkcionalių žaliavų panaudojimo galimybės jogurto produktų gamyboje“ (Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros doc. dr. Jurgita Kulaitienė, lekt. dr. Nijolė Vaitkevičienė, lekt. dr. Dovilė Levickienė);
„Azoto trąšų mokesčio poveikio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos vertinimas“ (Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros lekt. dr. Aušra Nausėdienė);
„Pirminio žaliavos apdorojimo įtaka biodujų gamybos proceso efektyvinimui“ (Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros dr. Mantas Rubežius, prof. dr. Rolandas Bleizgys, prof. dr. Kęstutis Navickas, doc. dr. Kęstutis Venslauskas).

Renginyje vykusioje apskrito stalo diskusijoje „Žemės ūkis 2030“, kurią moderavo VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja Virginija Kargytė, susitiko mokslo, verslo ir valdžios atstovai: prof. dr. Vaclovas Bogužas (VDU ŽŪA), doc. dr. Antanas Juostas (VDU ŽŪA), Kęstutis Juščius (AB „AUGA group“), dr. Edvardas Makelis (VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba), Tomas Raudonius (ŽŪK „Pienas LT“). Diskusijos pagrindinė tema – „Žemės ūkis 2030“: siekta aptarti raidos scenarijus ir kaip ši sritis galėtų vystytis.

VDU ŽŪA mokslinės-praktinės konferencijos „Žemės ūkio mokslai verslui: Žaliojo kurso iššūkiai ir galimybės“ vaizdo įrašas: