Paukščių dienos minėjime VDU Botanikos sode – ir VDU ŽŪA studentų indėlis

Balandžio 1 dieną naująjį sezoną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas pradėjo visa serija renginių: pasaulinės Paukščių dienos paminėjimu, nuotraukų parodos „Lietuvos universitetui – 100 metų: Kauno įvaizdį kuriantys vietoženkliai“ atidarymu ir labai simbolinės – pirmosios Lietuvoje minėtos Paukščių dienos istorinės nuotraukos atkūrimu. Neapsieita ir be dovanų sparnuočiams – inkilų – prie kurių gamybos proceso prisidėjo ir VDU Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto studentai.

Kaip savo atsiminimuose rašė prof. Tadas Ivanauskas „Apie gamtos apsaugą Lietuvoje bene pirmą kartą imta kalbėti 1922 metais ir tuomet buvo išleista mano parašyta brošiūrėlė „Mūsų paukščiai ir mokykla“. Gamtos apsaugos klausimas tuo laiku buvo dar nepribrendęs ir daug kam nesuprantamas, bet savo studentams jos būtinumą daug kartų aiškinau. Taip pat buvo kalbėta su Švietimo ministerija ir jau buvo sutarta kas pavasarį paskirti moksleiviams vieną „paukščių dieną“ gamtos apsaugai aiškinti.“ Profesoriaus suburti studentai pažindindavosi su paukščiais ir per žiemą prigamindavo įvairių tipų ir dydžių inkilų, kuriuos iškabindavo Paukščių dienos meru.

Minint Lietuvos universiteto šimto metų sukaktį, istorinė, 1922 metais daryta, Paukščių dienos nuotrauka su gausiu studentų ir mokinių būriu, nufotografuota Aukštosios Fredos dvaro rūmų kieme, šiemet buvo atkartota. Į kelių šimtų žmonių būrį stojo moksleiviai, studentai, gamtininkai, botanikai ir ornitologai.

Zyliniams paukščiams ir bukučiams skirtus inkilus dirbtuvėse gamino VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto studentai, VDU Akademinio jaunimo mokslinė draugija „Modusas“ ir VDU Tado Ivanausko ornitologų klubas, dešimtis dar įvairesnių inkilų atsigabeno prie šventės prisijungusių mokyklų bendruomenės. Įamžinus Šimtmečio Paukščių dienos nuotrauką, inkilai buvo iškabinti VDU Botanikos sode ir prie šventės organizavimo prisidėjusių mokyklų – J. Dobkevičiaus progimnazijos, Prezidento V. Adamkaus gimnazijos – teritorijose.

Apie paukščius viešoje nuotolinėje paskaitoje „Lietuvoje gyvenantys uoksiniai paukščiai“ pasakojo VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Taikomosios ekologijos magistrantūros studijų programos studentas, ornitologas Marius Karlonas, edukacines ekskursijas po sodą organizavo VDU Botanikos sodo gidai ir specialistai.

Plačiau apie renginį

Skelbiamas „Erasmus+“ praktikos konkursas 2021–2022 m. m.

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia ketvirtąjį konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2021–2022 m. m. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2022 m. balandžio 30 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship (EU countries)“;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship (EU countries)“;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.

Erasmus+ praktikos konkursai bus organizuojami kiekvieną mėnesį iki 2022 m. birželio.

Daugiau informacijos

Dronų technologijos keičia žemės ūkio sektorių

Stulbinančiu greičiu tobulėjančios dronų technologijos atveria naujas galimybes žemės ūkio sektoriuje – pasitelkiant dronus sėjami augalai, vertinama augančių pasėlių būklė, esant poreikiui purškiami pesticidais, mineralinėmis trąšomis, ir visa tai atliekama tiksliai ten, kur reikia, racionaliai naudojant resursus ir nepažeidžiant pasėlių. Plačiau apie žemės ūkio sektorių keičiančias dronų technologijas pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkas prof. dr. Dainius Steponavičius ir įmonės „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis.

Pirmieji dronai žemės ūkio sektoriuje – prieš du dešimtmečius

Steponavičius atskleidžia, kad žemės ūkio sektoriuje dronai pradėti naudoti prieš du dešimtmečius ir nuo to laiko nuolat tobulinami – šiandien paleidus šiuolaikinį agrodroną, operatoriui lieka tik jį stebėti, nes valdymas dažniausiai atliekamas dar prieš jį paleidžiant, dronas priima sprendimus, kaip skristi, turi numatytas trajektorijas ir jų tiksliai laikosi.

Dronai Lietuvoje iki šiol daugiausiai naudoti pasėlių būklės vertinimui – augalų skenavimui, siekiant kuo racionaliau naudoti trąšas ir kitus resursus. D. Steponavičius pasakoja, kad VDU ŽŪA pirmieji moksliniai tyrimai su dronais pradėti prieš dešimtmetį, kai augalų skenavimą dronais mokslininkai lygino su skenavimu iš ultralengvo lėktuvo ir prie traktoriaus prikabintų jutiklių. Tyrimų rezultatai įrodė skenavimo iš dronų pranašumą, dabar augalų skenavimas bepiločiais orlaiviais labai plačiai naudojamas praktikoje. Mokslininko teigimu, tikėtina, kad greitai po Lietuvos laukus pasklis ir žymiai didesni, apie pusės metro aukščio, virš 50 kilogramų sveriantys ir 20–30 litrų užpildytas talpas gabenantys pasėlius purškiantys dronai.

Eksperimentiniai tyrimai bendradarbiaujant verslui ir mokslininkams

„Prognozuojama, kad šiandien apie 1,5 milijardo JAV dolerių siekianti pasaulinė žemės ūkio dronų rinka 2028 metais išaugs iki 6 milijardų, vien dronų purkštuvų turėtų būti apie 750 milijonų dolerių. Tai rodo, kad ši sritis išties perspektyvi ir turi tendencijas augti. Pats žemės ūkis yra perspektyvus sektorius dėl augančio žemės gyventojų skaičiaus, maistą pigiau ir efektyviau gaminančios šalys laimės“, – apie agrodronų perspektyvas kalba D. Steponavičius ir pasidžiaugia, kad nors purškimo dronai Lietuvoje – dar tik naujovė, bet bendradarbiaudami su verslu universiteto mokslininkai eksperimentinių tyrimų metu jau išbandė naująsias dronų purkštuvų technologijas.

VDU ŽŪA kanclerė profesorė Astrida Miceikienė džiaugiasi, kad vyksta aktyvus mokslo ir verslo bendradarbiavimas. „Esame išskirtinė mokymo ir mokslo institucija Lietuvoje, žemės ūkiui teikianti mokymo, mokslo ir eksperimentinės veiklos paslaugas. Žemės ūkio verslas mus žino ir vertina, bendradarbiaujant vyksta daugybė inovatyvių tyrimų, kuriuos baigus gimsta nauji projektai. Vienas iš bendradarbiavimo pavyzdžių – sutartis su įmone „Agrodronas“, kurios dėka VDU ŽŪA Mokomajame ūkyje buvo atlikti pirmieji moksliniai tyrimai purškiant apie 2,5 m aukščio kukurūzus skystomis mineralinėmis trąšomis su mikroelementais ir amino rūgštimis“, – apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą kalba prof. dr. A. Miceikienė.

Steponavičius atskleidžia, kad VDU ŽŪA mokslininkai ir dabar aktyviai dirba kurdami efektyviam dronų naudojimui agrosektoriuje reikiamas technologijas. „Dabartinė tyrimų kryptis – dronų purkštuvų sukeliamo dreifo valdymas – kad bepiločio orlaivio išpurkšti lašeliai nepasklistų pavėjui. Vykdome mokslinius tyrimus kurdami skysčius, kuriais papildžius purškimui ruošiamą tirpalą, išpurškiami lašeliai būtų mažiau paveikūs šoniniam vėjui. Su studentų grupe taip pat konstruojame didelį vėjo tunelį, į kurį talpinsime droną purkštuvą, imituosime įvairų vėjo greitį, stebėsime drono darbo parametrus ir bandysime juos optimizuoti. Jei prireiks, sukursime ir išbandysime konstrukcinius pakeitimus, kurie padėtų dronus geriau pritaikyti darbui Lietuvos sąlygomis. Ateityje purškimui ir sėjai skirtų robotų gamyba galėtų vykti ir Lietuvoje, mokslininkai ir gamybininkai pilnai pajėgūs juos pagaminti“, – apie universitete vykstančius verslui aktualius tyrimus ir galimybes pasakoja D. Steponavičius.

Išsaugotas derlius ir mažiau taršos aplinkai

Dainius Steponavičius pasakoja, kad tobulėjančios technologijos ir didėjantis dronų prieinamumas žemės ūkio sektoriuje atveria vis daugiau galimybių. „Purkštuvų dronų pagalba galima purkšti laukus net labai ankstyvą pavasarį, kai prasideda augalų vegetacija ir jiems labai reikia trąšų, o dirvožemis dar pernelyg drėgnas, kad būtų galima įvažiuoti į laukus su traktoriumi. Augalų priežiūrai pasitelkus dronus, galima išvengti ir dėl technologinių vėžių atsirandančių būsimo derliaus praradimų – bepiločiai orlaiviai gali pakeisti traktorines priemones įvairiuose augalinių kultūrų priežiūros etapuose. Dronus naudojantys ūkininkai teigia, kad naudojant dronus-purkštuvus augalų apsaugos priemonių naudojimas ūkyje sumažėjo 30%, o vandens – 80–90%, naudodami augalų skenavimą, augintojai gali sutaupyti dar 20–30% pesticidų ir 10% trąšų ir padidinti derlių apie 10%. Naudojant abi technologijas, vidutiniškai galima sutaupyti apie 40–50% gamybos sąnaudų“, – apie technologijų suteikiamas galimybes pasakoja prof. dr. D. Steponavičius.

Pirmosios Baltijos šalyse bepiločius orlaivius žemės ir miškų ūkiui pristačiusios įmonės „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis, kalbėdamas apie dronų technologijų svarbą žemės ūkyje, pateikia pavyzdį, kad į rapsų lauką įvažiavęs traktorius mechaniškai pažeisdamas augalus padaro nuo šešių iki dvylikos procentų žalą. „Jei iš šimto hektarų lauko netenkama šešių, vertinant dabartinėmis kainomis, nuostolis – net apie 10 tūkstančių eurų. Naudojant agrodronus, šią derliaus dalį būtų galima išsaugoti“, – pasakoja M. Dorelis ir atkreipia dėmesį į kitus naujųjų technologijų privalumus.

Įkraunama baterija varomas agrodronas – ekologiška darbo priemonė, nes neišmeta CO2 dujų, itin tiksliai ir taupiai paskirsto augalų apsaugos priemones ir trąšas. „Išmaniųjų technologijų dėka jos paskirstoma tik ten, kur jų reikia, ir tiek, kiek reikia, todėl visa tai leidžia ne tik taupyti išteklius, bet ir saugoti aplinką bei žmonių sveikatą užauginant sveikesnius produktus“, – akcentuoja M.Dorelis.

Išskirtinės bepiločių orlaivių savybės suteikia naujų galimybių

Steponavičius atkreipia dėmesį, kad ūkininkams padeda ir dronų manevringumas – „Netaisyklingos formos laukų kampai, kurie dažnai būna ligų ir kenkėjų židiniai, dėl nepakankamo traktorinio agregato manevringumo dažnai lieka nenupurkšti, tuo tarpu dronais pasiekiamas visas perimetras. Bepiločiai orlaiviai gali būti pasitelkiami purkšti sudėtingo reljefo laukuose bei aukštus augalus jų nepažeidžiant. Taip pat svarbu, kad dronais laukus galima purkšti ir naktį, kai neskraido bitės“, – dronų privalumus vardija VDU ŽŪA mokslininkas.

Svarbu ir tai, kad dronais ūkininkas laukus gali purkšti net iškart po lietaus, kai traktoriniais agregatais to daryti nepatariama. „Keturių rotorių (propelerių) droną-purkštuvą galima suprogramuoti taip, kad du purkštukai po pirmaisiais propeleriais būtų išjungti, o veiktų tik du galiniai. Taip pirmųjų rotorių sudarytas oro srautas nuo augalų lapų nupučia lietaus ar rasos lašelius ir paruošia efektyviam purškimui“, – apie dronų technologijų suteikiamą laisvę ūkininkams purkšti neatsižvelgiant į nepalankias oro sąlygas pasakoja prof. dr. D. Steponavičius.

Dronai užtikrina tikslų ir saugų purškimą

Mokslininkas pastebi, kad visuomenėje jaučiamas nepasitikėjimas purškimu iš oro – žmonės prisimena purškimus ir tręšimus iš pilotuojamų orlaivių „kukurūznikų“, kai šie skrisdavo kelių šimtų metrų aukštyje. „Tuomet būdavo dideli nuostoliai, nes iš tokio aukščio gaunasi didelis purškiamų medžiagų lašelių dreifas. Šiuolaikinis dronas purkštuvas skrenda apie trijų metrų aukštyje, septynių–aštuonių metrų per sekundę greičiu, virš purkštukų įrengti rotoriai ir propeleriai užtikrina, kad išpurkšti lašeliai būtų nukreipiami žemyn, į augalo lapiją ir nepasklistų tolyn į aplinką“, – pasakoja D. Steponavičius ir atkreipia dėmesį, kad net ir purškimo operatorius neturi jokio kontakto su cheminėmis medžiagomis, nes naudojamos iš anksto automatinėse stotelėse reikiamu tirpalu užpildytos purškimo talpos. Jos, kaip ir baterijos, keičiamos kas 12 minučių, keitimas užtrunka apie 30 sekundžių.

Laukia leidimo naudoti spiečius

Steponavičius apgailestauja, kad kol kas Europos Sąjungoje vienam purškimo operatoriui leidžiama valdyti tik po vieną droną, tuo tarpu JAV jau 2020 m. gauti leidimai purkšti spiečiais, kai vienas operatorius valdo daugiau nei vieną bepilotį orlaivį vienu metu.

„Pagal dabartinę techniką, vienas operatorius vienu metu sėkmingai gali valdyti tris dronus, vienas dronas per valandą gali nupurkšti apie 12 hektarų. Skaičiuojant trijų dronų nupurškiamą plotą gaunasi tikrai didelis našumas. Palyginimui verta paminėti, kad purkštuvu per valandą galima nupurkšti apie 15 ha”, – apie dronų spiečiaus privalumus kalba VDU ŽŪA mokslininkas.

Pirmajame VDU ŽŪA kanclerio Verslo ir socialinių partnerių patariamosios tarybos posėdyje – Akademijos veiklos aktualijos ir aiški ateities vizija

Balandžio 1 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko pirmasis kanclerio Verslo ir socialinių partnerių patariamosios tarybos posėdis. VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pristatė Patariamosios tarybos tikslus, kurie ir inicijavo tarybos steigimą, veiklą ir funkcijas, teises, darbo organizavimą. Posėdyje bendru dalyvių sutarimu patvirtinta VDU ŽŪA kanclerio Verslo ir socialinių partnerių patariamosios tarybos sudėtis:

Donatas Dailidė (UAB „Dojus agro“),
Valdas Kaubrė (VĮ Valstybinių miškų urėdija),
Rimtautas Petraitis (VšĮ LŽŪKT),
Martynas Rusteika (Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialas „VH Lietuva“),
Albinas Šulinskas (UAB „Delaval“),
Irmantas Tarvydis (UAB „Ivabaltė“),
Jonas Trainaitis (UAB „Rovaltra“),
Dangis Valaitis (UAB „Dotnuva Baltic“),
Algirdas Grybauskas (UAB „Kesko Senukai Lithuania“),
Saulius Silickas (UAB „Žemtiekimas“),
Jonas Bakšys (AB „Linas agro“),
Karolis Muduris (AB „East West Agro“),
Vidmantas Jonika (UAB „Plungės Jonis“),
Eduardas Derenka (Mocevičiaus firma „Ginalas“).

Pirmajame kanclerio Verslo ir socialinių partnerių patariamosios tarybos posėdyje vyko ir pirmininko bei pavaduotojo rinkimai. Patariamosios tarybos pirmininku išrinktas Donatas Dailidė (UAB „Dojus agro“), pavaduotojo pareigos atiteko Dangiui Valaičiui (UAB „Dotnuva Baltic“).

Posėdyje kanclerė prof. dr. A. Miceikienė vizualiai pristatė ir išsamiai pakomentavo ŽŪA veiklos 2021–2027 metų strateginius tikslus ir numatytus uždavinius jiems pasiekti. Kanclerė akcentavo, kad pastarieji metai buvo pertvarkos metai, todėl Akademijoje vyko daug struktūros ir valdymo pokyčių. Pranešimo metu prof. dr. A. Miceikienė taip pat apžvelgė svarbiausius 2021 metų įvykius, aktualijas ir rezultatus: dviejų fakultetų – Žemės ūkio inžinerijos bei Vandens ir žemėtvarkos fakultetų – jungimąsi į vieną Inžinerijos fakultetą, Administravimo grupės steigimo tikslingumą, mokslinės produkcijos rezultatus ir projektų įgyvendinimą, pirmosios ir antrosios pakopų studentų priėmimo rodiklius, doktorantūros studijas. Kanclerė akcentavo ir dvigubo diplomo studijų programų svarbą. „Tikimės, kad vykdant dvigubo diplomo programas pritrauksime daugiau studentų iš užsienio. Šiuo metu pilnosios užsienio studijos vykdomos Bioekonomikos plėtros fakultete. Tačiau rinkdamiesi trumpąsias studijas, įvairias vasaros mokyklas studentai atvažiuoja ir į kitus fakultetus. Stengsimės, kad tarptautinės studijos atsirastų ir kituose fakultetuose. Ypatingai daug vilčių dedame į Sumaniosios inžinerijos programą, orientuosimės ir į kitas programas“, – sakė kanclerė prof. dr. A. Miceikienė. Šiuo metu su Uzbekistano, Kazachstano ir Ukrainos universitetais pasirašytos aštuonios dvigubo diplomo sutartys.

Kanclerė didžiuojasi ir VDU ŽŪA mokslininkų pasiekimais, vykdomais tyrimais ir kita moksline veikla. „Džiaugiamės, kad mūsų jaunieji mokslininkai dvejus metus iš eilės laimėjo apdovanojimus už geriausias disertacijas. Didžiuojamės ir tarptautiniais apdovanojimais, kurie yra skiriami VDU ŽŪA mokslininkams“, – teigė kanclerė. Pranešimo metu aptartas ir bendradarbiavimas su užsienio partneriais, akcentuotas ypatingas dėmesys, skiriamas aktualioms bioekonomikos, klimato kaitos ir kaimo plėtros politikos sritims.

Apibendrindama pranešimą kanclerė prof. dr. A. Miceikienė teigė, kad įgyvendinta 60 proc. strategijoje numatytų tikslų ir įvardino, kokie pokyčiai laukia ateityje, siekiant dar geresnių rezultatų. „Tikiuosi, kad šiais metais vieni kitiems padėsime įveikti kylančius iššūkius. Stengsimės visose trijose studijų pakopose padidinti priimamų Lietuvos ir užsienio studentų skaičių. Turime padaryti didelį darbą, kad studentus priimtume į dvigubo diplomo programas. Dar vienas tikslas ir iššūkis – kad įsiveiklintų mūsų naujasis Bioekonomikos tyrimų institutas. Stengsimės išplėsti mokslines paslaugas verslui ir kvalifikacijos tobulinimą, t. y. mokymosi visą gyvenimą paslaugų spektrą ir apimtis. Planuojame paruošti ir pradėti įgyvendinti naują ŽŪA mokomojo ūkio strategiją ir veiklos planą. Šiais metais taip pat turime du itin svarbius renginius – esame Europos gyvybės mokslų universitetų asociacijos nariai, pas mus vyks Europos gyvybės mokslų universitetų rektorių ir dekanų forumas, Valdybos posėdis ir Generalinė asamblėja. Į šį renginį susirenka praktiškai visų Europos lyderiaujančių žemės ūkio ir gyvybės mokslo universitetų rektoriai ir dekanai. Šios asociacijos generalinė sekretorė šiemet išrinkta mūsų darbuotoja Rasa Pakeltienė. Laukia ir kitas įdomus renginys – Europos kultūros sostinių universitetų tinklo konferencija“, – vardijo kanclerė.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vykdo aukštojo mokslo institucijų pertvarką. Ministerijos planuose numatyta, jog turėtų atsirasti specializuotos akademijos, kurios vienintelės ruoštų srities specialistus – tiek koleginio, tiek universitetinio lygmens. Viena iš tokių akademijų turėtų būti ŽŪA, kuri turėtų veikti dabartinės ŽŪA ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos integracijos pagrindu. Per dvejus metus turime parengti koncepciją, kaip ruošime visų lygių specialistus“, – planus vardijo kanclerė.

Parodoje „Ką pasėsi… 2022“ oficialiai atidaryta Rokiškio inžinerijos eksperimentinė klasė

Kovo 31 – balandžio 2 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vykusi paroda „Ką pasėsi… 2022“ sulaukė būrio išskirtinių lankytojų. Į ją atvyko per 130 Rokiškio ir Anykščių rajonų moksleivių – potencialių ateities inovacijų kūrėjų. Šie jaunieji parodos lankytojai – sėkmingai startavusio ilgalaikio edukacinio projekto, skirto Rokiškio profesinio mokymo centro ir šio rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams, nariai. Žemės ūkio parodos „Ką pasėsi… 2022“ metu įvyko oficialus VDU ŽŪA Sumanaus moksleivio akademijos Rokiškio inžinerijos eksperimentinės klasės atidarymas.

Rokiškio inžinerijos eksperimentinėje klasėje susitiko 130 moksleivių

VDU ŽŪA Sumanaus moksleivio akademijos Rokiškio inžinerijos eksperimentinė klasė yra trijų partnerių – Rokiškio verslo klubo, Rokiškio profesinio mokymo centro ir VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto – projektas, inicijuotas Rokiškio verslo įmonių, tokia priemone sprendžiant aštrėjančią problemą dėl universitetinį inžinerinį išsilavinimą įgijusių specialistų trūkumo. Projekto tikslas – motyvuoti jaunuosius rokiškėnus įgyti inžinerinį išsilavinimą VDU ŽŪA bei grįžti dirbti į gimtąjį regioną.

Pastaroji kelionė į užsiėmimus VDU ŽŪA Rokiškio inžinerijos eksperimentinės klasės moksleiviams buvo antroji, tačiau į vieną bendrą būrį jie visi susirinko pirmą kartą, mat pirmąjį susitikimą veiklose dalyvavo pasiskirstę grupėmis. Sveikinimo žodį projekto dalyviams bei iniciatoriams tarusi VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė dėkojo į Rokiškio verslo klubą susivienijusiems šio rajono verslininkams už Lietuvoje unikalią iniciatyvą sutelkti verslo ir mokslo atstovus dalijantis profesine patirtimi vesti jaunąją kartą žinių keliu. „Linkiu būti ieškančiais ir atrandančiais, turinčiais tikslą bei gebančiais susirasti teisingą kelią šiam tikslui įgyvendinti“, – kalbėjo A. Blinstrubienė, sveikindama prie VDU ŽŪA bendruomenės prisijungusius Rokiškio inžinerijos eksperimentinės klasės moksleivius.

Rokiškio verslo klubo prezidentas, agroverslo įmonės „Ivabaltė“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis prisiminė, kad vos prieš porą mėnesių drauge su VDU ŽŪA atstovų komanda važinėdamas į rajono bendrojo lavinimo mokyklas ir ragindamas moksleivius tapti inžinerinės klasės nariais, tikėjosi, kad jų geriausiu atveju susirinks viena standartinio dydžio klasė, t. y. apie 30 žmonių. Tačiau rezultatas gerokai pranoksta lūkesčius. Maža to – prie rokiškėnų jau panoro prisijungti kaimyninio Anykščių rajono Svėdasų gimnazijos moksleiviai. „Darome išvadą, kad einame teisingu keliu sudarydami sąlygas jaunimui „pasimatuoti“ labai perspektyvią inžinieriaus profesiją“, – kalbėjo I. Tarvydis, kvietęs jaunuolius apsilankyti „Ivabaltės“ stende parodos „Ką pasėsi… 2022“ ekspozicijoje ir patiems įsitikinti sumaniosios inžinerijos galimybėmis.

Rokiškio profesinio mokymo centro direktorė Diana Giedrikienė taip pat ragino moksleivius išnaudoti unikalų jiems suteiktą šansą įgyti žinių apie šiuolaikinį žemės ūkį iš geriausių savo sričių ekspertų. „Linkiu, kad įgiję profesijas grįžtumėte dirbti savo rajono labui“, – kalbėjo D. Giedrikienė.

VDU Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika dėkojo Rokiškio verslo klubui už idėją, paskatinusią susitelkti ir kitus projekto dalyvius bei teigė tikįs, kad šis projektas padės papildyti Inžinerijos fakulteto studentų gretas.

Moksleivių planuose – inžinerijos studijos

Planus rinktis studijas VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete patvirtino ir kalbintas būrelis Pandėlio gimnazijos dešimtokų. Arminas, Kajus, Paulius, Jogaila ir Elijas sakė, kad Rokiškio inžinerijos eksperimentinės klasės veiklos jau spėjo padaryti įtakos jų mintims pasirinkti tų dalykų brandos egzaminus, kurių rezultatai bus reikalingi siekiant patekti į inžinerijos studijas. Pasirinkimui vaikinai turi ir asmeninių paskatų – dalies jų tėvai užsiima žemės ūkio veikla, yra VDU ŽŪA absolventai, čia mokosi ir gimnazistų vyresnieji broliai.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis ir Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys vaizdžiai ir įtaigiai pasakojo apie sumaniosios inžinerijos sprendimus žemės ūkyje, doc. dr. Antanas Juostas supažindino su kosmoso technologijomis, padedančiomis valdyti žemės ūkio mašinas. Sumanių sprendimų ir agrosektoriaus inovacijų praktiniu pritaikymu moksleiviai netruko įsitikinti lankant didžiausios žemės ūkio parodos Baltijos šalyje „Ką pasėsi… 2022” eksponatus.

Į inžinerijos klasės užsiėmimus moksleivius atlydėjusi Anykščių rajono Svėdasų gimnazijos fizikos mokytoja Elena Indriūnienė teigė neabejojanti, kad tokie užsiėmimai plečia vaikų akiratį, pamokose įgytas teorines žinias iškelia į naują lygmenį ir svarbiausia – skatina motyvaciją studijuoti universitete.

Patvirtinta VDU Žemės ūkio akademijos 2021 metų veiklos ataskaita

Gyvename dinamiškai besivystančiame pasaulyje. Kone kiekvieną dieną išgirstame apie naujus pokyčius gamtoje ir visuomenėje, jos socialiniame ir politiniame gyvenime. Visame pasaulyje gamtos išteklių naudojimas jau viršija maksimalias ribas. Klimatas akivaizdžiai keičiasi, iškastinių išteklių lieka vis mažiau. Gyventojai daugiau dėmesio skiria sveikam, saugiam ir pakankamam maisto poreikio užtikrinimui. Tai dideli iššūkiai, bet kartu ir galimybės mokslui ir studijoms, visoms mokslo ir studijų institucijoms, taip pat ir VDU Žemės ūkio akademijai.

2021 m. Žemės ūkio akademijai buvo iššūkių ir pokyčių metai. Akademijos strategijos ir jos įgyvendinimo plano rengimas, valdymo struktūros pertvarka ir su tuo susiję pokyčiai palietė kiekvieną bendruomenės narį.

Nuo 2021 m. buvo ryšių plėtojimo su kitais VDU padaliniais metai. Tai buvo laikas, praleistas siekiant abipusiai naudingo žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių panaudojimo, bendrų sąlyčio taškų studijų, mokslinių tyrimų ir kitose veiklose paieškos, būdų išmokti dalintis turimais ištekliais, kompetencijomis, partnerystės ryšiais atradimo metai. Tikiu, kad šis laikas jau davė visiems naudingų mokslo ir studijų rezultatų.

Pandemijos laikotarpis išmokė Žemės ūkio akademijos bendruomenę dirbti neapibrėžtoje aplinkoje, naudotis kitokiais darbo metodais, ieškoti kitokių sprendimų nei ikipandeminiu laikotarpiu. Tai bendruomenė sėkmingai įveikė.

Pagaliau – Žemės ūkio akademijos išorėje vykstantys procesai: Europos žaliojo kurso įgyvendinimo iššūkiai, klimato kaitos problemos, spartus technologinių inovacijų šuolis žemės ūkyje ne tik iškėlė tikslus Žemės ūkio akademijos mokslininkams, bet ir atvėrė naujas galimybes žemės, miškų ir vandens ūkio, kitų bioekonomikos ir kaimo plėtros sričių moksliniams tyrimams, naujų kompetencijų ugdymui.

2021 metai buvo naujų ryšių, galimybių ir inovatyvių projektų su verslo ir socialiniais partneriais paieškos metai. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad žemės ūkio verslas iš naujo atrado mus kaip partnerius vystant žemės ūkio verslus, kad susivienijome dėl žemės, vandens ir miškų ūkio specialistų trūkumo, kad kartu sprendžiame Europos žaliojo kurso ir kitas problemas, kad ateities žemės ūkį matome tuo pačiu žvilgsniu. Dėkoju visiems: Žemės ūkio akademijos bendruomenei, absolventams, mecenatams, visiems verslo ir socialiniams partneriams, absolventų klubui „ŽŪA alumni“, Akademijos draugams ir bičiuliams už įdėtą asmeninį indėlį į Akademijos vystymą ir kviečiu 2022-aisiais visas naujas idėjas, naujus darbus vertinti kaip lyderystės galimybes, visos mūsų akademinės bendruomenės turtą.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Su 2021 metų VDU Žemės ūkio akademijos veiklos ataskaita galima susipažinti čia.

Į VDU sugrįžta „V2“ bendruomenės apdovanojimai

„V2“ universiteto bendruomenės apdovanojimai – Lietuvos universiteto 100-metį bei Lietuvos universitetų metus švenčiančiam universitetui lyg nauja pradžia, atgimstanti prikeliant seną tradiciją. Šis apdovanojimų vakaras skirtas bendruomenės telkimui, kuriame bus apdovanoti ir už savo veiklą bei per 2021 metus nuveiktus darbus, studentų geriausiai įvertinti savo veiklai atsidavę dėstytojai, naujų idėjų kupini universiteto bendruomenės nariai, įdomūs renginiai, aktyviausios studentiškos organizacijos ir t.t.

Apdovanojimų vakaras skirtas ne tik įteikti laimėtojų statulėles, bet ir pasidžiaugti VDU talentais, tad viso vakaro metu savo pasirodymus dovanos ir žiūrovus džiugins Menų centro kolektyvai bei talentingiausi Universitete studijuojantys studentai ir jų grupės. Šiemet apdovanojimų vakaras bus kiek kitoks – jo metu bus siekiama atkreipti dėmesį į Ukrainoje vykstantį karą bei nuo jo nukentėjusius žmones, kuriuos palaikome ir norime būti kartu bei įtraukti į savo bendruomenę.

„Džiaugiuosi, kad šis renginys grįžta į Universitetą, ypač šiuo metu, kai matome poreikį kurti ir sutelkti VDU bendruomenę, paminint ne tik Lietuvos universiteto šimtmetį, bet ir palaikant Ukrainą tokiu sunkiu periodu. Viso renginio metu skatinsime bendruomenės narius remti studentus, kurie nukentėjo dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje“,- mintimis apie artėjantį renginį dalinasi viena iš renginio organizatorių Jūratė Vietaitė.

VDU studentus kviesime siūlyti ir rinkti kandidatus į įvairias nominacijas, kurių šiemet tikrai nemažai: „Metų dėstytojas“, „Metų įvykis“, „Metų inovatorius“, „Metų poliglotas“ ir t.t.

Norimus kandidatus, kurie šiemet yra verčiausi geriausiųjų titulo, galite siūlyti čia iki balandžio 7 d.

„V2“ apdovanojimai vyks š. m. balandžio 26 d. 18 val. VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28).

„Inovacijų DNR“ S03 E04

Miškininkystės sektorių keičiančios technologijos

Šiandieninei miškininkystei išgyvenant inovacijų bumą, technologijos pasitelkiamos įvairiose srityse – dronų pagalba skaičiuojami paukščiai ir žvėrys, šiuolaikiniai sprendimai padeda siekiant pakeisti klimato pokyčiams neatsparias medžių rūšis. Vytaudo Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius Gediminas Brazaitis atskleidžia, su kokiais iššūkiais susiduria miškininkystės sektorius ir kaip juos spręsti padeda šiuolaikinės technologijos.

Studentams – galimybė teikti paraiškas socialinei stipendijai gauti

Studentai, norėdami gauti socialinę stipendiją 2022 m. pavasario semestrą papildomo priėmimo metu, nuo 2022 m. balandžio 2 d. iki balandžio 11 d. (įskaitytinai) turi per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinės sistemos „PARAMA“ ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Socialinė stipendija SS 2022 m. pavasario semestras_papildomas_balandis)

Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į socialinę stipendiją. Primename, kad socialinė stipendija studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos. Studentui, kuris užpildo prašymą papildomo priėmimo metu, socialinė stipendija skiriama tik likusiam semestro laikotarpiui.

Taip pat nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 16 d. (įskaitytinai) prasideda prašymų teikimas per Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinę sistemą „PARAMA“ tikslinei išmokai 2022 m. pavasario semestro papildomo balandžio mėn. priėmimo metu gauti.

Studentai, norėdami gauti tikslinę išmoką papildomo priėmimo metu, privalo per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie IS „PARAMA“ ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Tikslinė išmoka, 2022 m. pavasario semestras_balandis). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į tikslinę išmoką priėmimo metu.

Primename, kad tikslinė išmoka studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos.

Universiteto bendruomenei – VDU atkūrimo dienos minėjimo renginiai

Minint Lietuvos universiteto įkūrimo šimtmetį ir VDU atkūrimo sukaktį, balandžio 28-29 d. Universiteto bendruomenė kviečiama į šių ypatingų dienų renginius.

Balandžio 28 d. (ketvirtadienis)

10 val. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje bus laikomos šv. Mišios.

14 val. VDU Didžiojoje salėje vyks iškilmingas Senato posėdis, kuriame dalyvaus valstybės vadovai, ministrai, VDU garbės daktarai ir Garbės profesoriai, Rektoriai emeritai, Aukštųjų kursų steigėjų artimieji. Taip pat Lietuvos universitetų rektoriai, mokyklų ir svarbiausių VDU partnerių atstovai. Posėdis vyks lietuvių ir anglų kalbomis.

18 val. Kauno filharmonijoje įvyks iškilmingas VDU Muzikos akademijos studentų ir alumnų simfoninio orkestro kartu su Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos mokiniais koncertas. Koncerte skambės pasaulyje pripažinti muzikos kūriniai bei pasirodys Lietuvoje gerai žinomi muzikos atlikėjai. Koncertą diriguos orkestro vadovas ir Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas prof. Jonas Janulevičius.

Balandžio 29 d. (penktadienis)

VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre vyks studentų konferencija „Laisvė kurti 2022“. Konferencijoje bus pristatyti VDU studentų moksliniai, meniniai ir kūrybiniai pasiekimai universitetui ir miestui, paliekant pėdsaką universiteto šimtametėje istorijoje.

Penktadienį Universiteto bendruomenė taip pat kviečiama į specialiai Lietuvos universiteto šimtmečiui atidaromą ekspoziją „Vivat Universitas!“ Rektorato pastate.

Daugiau informacijos