• Titulinis
• Visos naujienos

Kviečiame į viešas kraštovaizdžio architektės Sandros Bilotaitės Helgason paskaitas

Įteikti „Ką pasėsi… 2022“ parodos medaliai – nominantai pastebėjo naują žemės ūkio tendenciją

Iki tarptautinės, tradicinės žemės ūkio parodos „Ką pasėsi… 2022“, vyksiančios pakaunėje, likus mažiau nei savaitei VDU Žemės ūkio akademijoje įteikti vertingiausi šio svarbaus įvykio apdovanojimai – medaliai. Šįmet už pažangiausius produktus bei sprendimus konkurso komisijos dėmesio sulaukė dešimt šalies įmonių.

Išskirtinis bruožas – išmanumas

Kovo 31 – balandžio 2 dienomis į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) sugrįžtančioje tradicinėje pavasarinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi…“ savo ekspozicijas įrengs keli šimtai dalyvių. Dalis jų renginyje pristatomus produktus pateikė vertinti medalių likimą sprendžiančiai komisijai.

„Konkurso dalyvius vienijanti tendencija, pradėjusi ryškėti prieš maždaug penkerius metus, o šįmet įgavusi išskirtinį aktualumą, yra eksponatų išmanumas“, – pastebi „Ką pasėsi… 2022“ medalių skyrimo komisijos pirmininkas prof. dr. Egidijus Šarauskis.

Anot jo, žemės ūkio technikos modernumas užtikrina, kad ji atitinka aplikosauginius reikalavimus, yra palankesnė aplinkai, dirvožemiui.

„Naujausios technologijos ir išmanumas pastebimas visose dalyse – nuo įrangos dizaino iki valdymo sprendimų. Technikos gamintojai jau pasiekė tai, kad jos operatoriai gali iš anksto suplanuoti savo darbus ir juos valdyti kompiuteriais. Viskas kuriama akcentuojant ir žmogiškųjų resursų, ir išteklių, tokių kaip kuras ar trąšos, taupymą“, – pabrėžia prof. dr. E. Šarauskis.

„Kiekviena mūsų paroda demonstruoja vis didesnį žemės ūkio progresą. Europos žaliojo kurso kontekste ūkininkus šiandien domina tai, kas vyks ateityje: koks bus žemės ūkis, kiek reikės keistis, diegiant naujas technologijas, skaitmenizaciją, dirbtinį intelektą, tiksliojo ūkininkavimo principus, naudojantis robotais, daiktų internetu, taikant naujus verslo modelius, diversifikuojant rizikas“, – „Ką pasėsi…2022“ aktualumą komentuoja VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, pastebinti kad parodos formatas yra vienas efektyviausių instrumentų skleisti žinias ir jų gauti.

Dabartinė situacija įtikina net skeptikus

Ne po vieną medalį per visus „Ką pasėsi…2022“ parodos metus pelniusių įmonių atstovai įsitikinę, jog vis aktualesnės tampa technologijos, atliepiančios bene pagrindinę pastarųjų metų žemės ūkio kryptį – žaliąjį kursą.

„Su trąšų tiekimu iššūkių turime jau bene pusantrų metų. Jos pabrango dešimt kartų ir gali būti, kad kainos kils toliau. Tuo pat metu brangsta kuras, o maisto poreikis didėja. Visa tai sufleruoja, ką turi daryti šiuolaikinis ūkis – tręšti efektyviau, ką šiuolaikinės technologijos leidžia pasiekti, – įžvalgomis dalinosi už beariminės žemdirbystės technologijos sėjamąją „Ką pasėsi…2022“ medaliu įvertintos įmonės „East West Agro“ vadovas Gediminas Kvietkauskas, – Iki šiol įvertindami modernios technikos privalumus ir jos kainą bei palygindami su trąšų ir kuro savikaina, ūkiai vangiai eidavo tiksliosioms žemdirbystės link. Dabar, kai trąša tokia brangi, išmoksime tai, ką ištręšdavome per metus, padalinti ir ištręsti per tris. Ir tai yra įmanoma, nes išmanių sprendimų dėka galima trąšą padėti tiksliai ten, kur jos trūksta“.

Anot jo, siekiant mažinti ūkio savikainą, kuro kaina taip pat tampa impulsu atsinaujinti turimą techniką.

Dėl situacijos Rusijoje ir Ukrainoje, G. Kvietkausko nuomone, Lietuvos žemdirbiai artimiausius kelerius metus turėtų gauti rekordiškai geras pajamas. O tai, pašnekovo įsitikinimu, leis investuoti į ekonomiškesnę bei aplinkosauginius reikalavimus atitinkančią techniką.

Kad išmanumas yra šių metų žemės ūkio tendencija, patvirtina ir už po septynerių metų atnaujintą John Deere 6R serijos traktorių „Ką pasėsi…2022“ parodos medalį gavę UAB „DOJUS agro“ atstovai.

„Tampa svarbios tos technologijos, kurios padeda ūkininkams taupyti tai, kas šiuo metu aktualiausia: degalus, trąšas, sėklą. Žinoma, ir laiką. Modernūs sprendimai suteikia galimybę iš anksto, dar prieš sezoną susiplanuoti visus darbus ir juos, atėjus metui, atlikti vienu kompiuterio mygtuko paspaudimu“, – patikina pašnekovai.

Anot jų, domėtis moderniais sprendimais pagrindinių žemės ūkio veiklos komponentų brangimas privertė net skeptiškiausiai jų atžvilgiu nusiteikusius ūkininkus. Iki šiol darbų efektyvumu mažai besidomėję žemdirbiai jau įvertino pasaulio ekonomikos tendencijas bei galimybę sutaupyti tose srityse, kurios iki pokyčių kainų rinkose buvo jiems mažai aktualios.

„Lietuvos ūkiai stambėja ir persiorientuoja į tiksliąją žemdirbystę, kuriai būtinos informacinės technologijos duomenims iš įvairių šaltinių gauti – tai leidžia priimti sprendimus, maksimaliai efektyvinančius žemės ūkio produkcijos gamybą. Todėl nestebina, kad mūsų ūkininkai vis aktyviau domisi inovatyvios technikos našumu, jos patikimumu, garantiniu ir pogarantiniu aptarnavimu, kuro sąnaudomis, atsarginių detalių operatyviu tiekimu, būsima technikos likutine verte ir naujomis technologijomis, kurios atitinka pasaulines tvaraus ūkininkavimo tendencijas. Pastarąsias įsivertinome, todėl nuolat investuojame į brangstančius degalus ir trąšas taupančius išmaniosios žemdirbystės sprendimus“, – „Ką pasėsi… 2022“ medalio laimėtojas UAB „Žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas.

Parodos medaliais įvertinti:

Visaverčiai kombinuotieji lesalai putpelėms (UAB „Ariogalos grūdai“).

Organinė trąša „AGROLINIJA-S“ (UAB „BIODINAMIKA“).

John Deere 6R serijos traktoriai (UAB „DOJUS agro“).

Tiesioginės sėjos sėjamoji SKY EASYDRILL W 6020 FERTISEM HD PRO II E-DRIVE PREMIUM (AB „East West Agro“).

Teleskopinis krautuvas „MANITOU MLT841-145PS+“ (UAB „INTRAC Lietuva“).

Pneumatinio tręštuvo „RAUCH AERO MultiRate“ dozavimo sistema (UAB „Ivabaltė“).

Ražieninė sėjamoji RS-4 (UAB „Laumetris“).

Ratinis traktorius „New Holland T8.435 Genesis“ (AB „Lytagra“).

Traktorius „Valtra T255 Versu“ su įdiegtu technologijų paketu „Valtra Smart Farming“ (UAB „Rovaltra“).

Traktorius „Deutz-Fahr 7250 TTV“ (UAB „Žemtiekimas“).

„Ką pasėsi… 2022“ – kitą savaitę

Didžiulėse lauko erdvėse ir paviljonuose vyksiančios parodos „Ką pasėsi… 2022“  organizatorių komandai vadovaujantis VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro vadovas doc. dr. Virginijus Venskutonis pasakoja, kad ir šiemet tradiciškai gausiausia bus žemės ūkio technikos ekspozicija, kurią pristatys įmonės – nuolatinės parodų dalyvės. Tačiau šiemet užsiregistravo ir beveik 20 proc. naujų dalyvių, kurie pristatys skysto mėšlo tvarkymo technologijas,  natūralius ir biologiškai aktyvių medžiagų koncentratus, taip pat atsinaujinančios energetikos, IT ir telekomunikacinių sprendimų galimybes.

Renginio metu tradiciškai bus atvertos VDU ŽŪA fakultetų auditorijos ir konferencijų salės, kuriose vyks seminarai įvairiomis aktualiomis su veiklomis žemės ūkyje ir regionuose susijusiomis temomis. Per tris parodos dienas bus surengti 37 seminarai. Daugiau kaip pusę jų ves VDU Žemės ūkio akademijos ekspertai. Dalis šiųmečių temų susijusios su gerojo ūkininkavimo praktika. Seminaruose bus galima sužinoti apie skaitmeninius  augalininkystės sprendimus ir jų naudą, apie tarpinių pasėlių efektyvumą ekologinėje žemdirbystėje, ekologiškų produktų gamybos ypatumus, apie dirvožemio organizmus, turinčius įtakos ekosistemų tvarumui ir funkcionalumui, apie pašarinių ir dekoratyvinių žolynų priežiūrą ir daug kitų žemdirbystėje naudingų dalykų. Keletas temų skirtos pristatyti socialines inovacijas. Seminaruose bus kalbama apie vertikaliosios kooperacijos (klasterių) modelių taikymo Lietuvoje galimybes, vadybos modelius, leidžiančius organizuoti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą Lietuvos uogų ūkiuose, apie trumpąsias kanapių produktų tiekimo grandines, sumanių kaimų vystymo projektus. VDU ŽŪA mokslininkams bus galima pateikti klausimus, konsultuotis, o esant poreikiui susitarti dėl tolesnio bendradarbiavimo.

Organizuojant parodos „Ką pasėsi… 2022“ šviečiamąją programą aktyviai dalyvauja Žemės ūkio ministerija. Šios ministerijos specialistai parodos lankytojams yra parengę 5 seminarus. Jų metu bus pristatytas naujojo ES 2023 – 2027 metų programavimo laikotarpio Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano projektas, pereinamojo laikotarpio KPP priemonė „Sumanūs kaimai“. Bus dalijamasi trumpųjų tiekimo grandinių ir vietos rinkų vystymo Lietuvoje gerąja patirtimi, atskleista durpžemių svarba klimato kaitos kontekste. Taip pat bus supažindinama su 2022 m. tiesioginių išmokų deklaravimo naujovėmis.

Skelbiami „Erasmus+“ ir dvišalių mainų studijų konkursų rezultatai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas skelbia „Erasmus+“ studijų programos šalyse ir šalyse partnerėse bei dvišalių mainų studijų konkursų 2022/2023 akademinių metų rezultatus.

VDU ŽŪA liaudiškos muzikos kapelai „Ūkininkas“ ir tautinių šokių kolektyvui „Sėja“ – jubiliejiniai metai: svarbiausia – švytinčios akys ir degančios širdys

Liaudiškos muzikos kapelai „Ūkininkas“ ir tautinių šokių kolektyvui „Sėja“ šie metai – ypatingi. Kapela „Ūkininkas“ mini 55-ąjį, o kolektyvas „Sėja“ – 75-ąjį jubiliejų. Kovo 26 dieną, 16 val., Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Iškilmių salėje šie du kolektyvai kviečia kartu džiaugtis jiems itin reikšminga proga. Artėjant renginiui – pokalbis su kapelos „Ūkininkas“ vadovu Romualdu Sadzevičiumi, kolektyvo „Sėja“ vadove Idalija Braškyte ir koncertmeistere bei vokalinės grupės vadove Virginija Milakniene.

Nuotaikos – darbingos, tačiau pakilios

VDU ŽŪA liaudiškos muzikos kapelos „Ūkininkas“ vadovo R. Sadzevičiaus teigimu, kolektyvas 55-ąjį jubiliejų mini vedinas pakilių emocijų. „Nuotaikos puikios ir labai darbingos, nes ši šventė labai laukiama. Įdėta daug darbo ir manau, kad žiūrovų laukia labai gražus koncertas. Buvo daug repeticijų ne tik su dabartiniais muzikantais, bet ir su buvusiais ansambliečiais. Labai laukiame visų žiūrovų šeštadienį“, – teigia kapelos vadovas.

Tautinių šokių kolektyvo „Sėja“ vadovė I. Braškytė sako – koncertas išties laukiamas, tačiau kolektyvas jubiliejų mini nepamiršdamas Ukrainos ir ten kovojančių žmonių. „Nuotaikos dvejopos visoje Ukrainos karo situacijoje. Mes labai stipriai palaikome ukrainiečius. Organizuojame pagalbą vienai šeimai,, bus renkamos aukos. Specialiai tam paruoštas ir šokis, kaip atminties, vilties ir tikėjimo paukštis“, – apie dvejopas nuotaikas ruošiantis koncertui pasakoja I. Braškytė. Tačiau kalbantis apie jubiliejinę kolektyvo sukaktį, vadovė džiaugiasi, kad svarbiausias tikslas šokyje suburti šeimas – įgyvendintas. „Labai smagu, kad į jubiliejų sugrįžta šokti šeimos. Jubiliejiniame koncerte šoks keturiolika porų buvusių šokėjų, tarp jų yra ir nemažai kolektyve suburtų šeimų. Kolektyve šokęs žmogus niekada jo nepalieka. Net ir seniai pabaigę universitetą, sukūrę šeimas,  grįžta ir su vaikais: buvimas gamtoje, baidarių, dviračių žygiai lieka visada.. Mano, kaip kolektyvo vadovės, akcentas yra „Sėjoje“ sukurtos šeimos. Labiausiai džiugina tai, kad šie žmonės  grįžta ir papuoš kolektyvoį jubiliejų – esame kaip viena šeima“, – teigia I. Braškytė.

Koncerte –pagarba Ukrainos kovotojams ir akcentas šeimoms

„Koncertas bus labai įdomus ir įvairus, bus ir ukrainietiškas akcentas, pagerbti kovojantys žmonės. Žiūrovai matys ir girdės kelias dešimtis kūrinių, o scenoje bus ir dabartiniai šokėjai, muzikantai. Laukia ir jungtiniai pasirodymai su mūsų vadinamais veteranais. Turime platų repertuarą – nuo lietuvių klasiko Jono Švedo iki Danieliaus Dolskio, nuo Andriaus Kulikausko iki Vytauto Kernagio. Koncerte bus ir šiuolaikiškai išplėtotų liaudies dainų, daug lyrikos ir smagių kūrinių, kuriuos galės dainuoti visi“, – paslapties skraistę apie renginio detales praskleidžia R. Sadzevičius.

„Sėjos“ vadovė priduria, kad renginys bus išskirtinis, kadangi scenoje pasirodys ne tik esami, bet ir buvę komandos nariai. „Bus ir bendri šokiai – esamo kolektyvo ir buvusių narių. Jaunimas gali pasimokyti iš buvusių, kokia yra kolektyvo trauka,buvę šokėjai pamatys, kaip atrodo veržlus dabartinis jaunimas. Kadangi visada dedu akcentą į šeimas – vaikus ir tėvus, tie patys buvę šokėjai, kurie sušoks šokį su kolektyvu, taip pat atliks atskirą numerį su savo vaikais“, – pasakoja I. Braškytė.

„Viską galvojame kartu – scenarijų, išpildymą, ruošiu ir vokalinę grupę prie šokėjų,kiekvieną repeticiją groju“, – mintimis apie indėlį į vyksiantį koncertądalijasi „Sėjos“ koncertmeisterė V. Milaknienė.

Praeityje likę įvykiai – įspūdingi sentimentai

Liaudiškos muzikos kapelos „Ūkininkas“ ir tautinių šokių kolektyvo „Sėja“ minimi jubiliejai – solidūs. Per daugelį metų būta visa puokštė įvairių koncertų ir konkursų. Tačiau kas vadovams kelia didžiausius sentimentus?

„Prisiminimai ir sentimentai gerai, bet geriausias sentimentas yra žiūrėti į priekį. Tačiau yra ir įdomi praeitis. Mūsų kapela buvo pirmoji iš pasauliečių, kuri koncertavo Kauno kunigų seminarijoje. Buvo įsimintina, kai 1985 metais „Žalgiris“ kovojo ir tapo čempionaisVažinėjome su jais po Lietuvą,, buvome sukūrę specialią dainą, per kurios priedainį su mumis dainuodavo Arvydas Sabonis. Galime pasigirti ir tuo, kad esame gavę visus svarbiausius Lietuvos apdovanojimus, nugalėję svarbiausiuose konkursuose. Esame apdovanoti „Aukso paukšte“. – tai svarbiausias mėgėjų kolektyvų apdovanojimas. Koncertuojame visoje Europoje, aplankyta daug šalių“, – sako kapelos vadovas.

„Sėjos“ vadovė taip pat džiaugiasi renginiais ir pasirodymais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kolektyvas jau aplankė Turkiją, Kroatiją, Ispaniją, Prancūziją, Portugaliją. „Būta daug visokių renginių,sunku kažkurį išskirti – visas spektras mozaikos rinkinių. Įsiminė kelionė į Portugaliją prieš septynerius–aštuonerius metus, kuri buvo nuostabi ir išskirtinė – teko dalyvauti labai gerai organizuotame festivalyje, užmezgėme ryšį su portugalų kolektyvu, kuris mus globojo.  Prisiminimuose išlikusios ir Dainų šventės, Pasaulio dainų šventės, pabaltijo studentų šventė „Gaudeamus“. Mūsų specifika – atstovauti žanrą Lietuvoje ir taip pat pristatyti Lietuvą užsieniui “, – sako I. Braškytė.

Koncertmeisterė V. Milaknienė antrina  „Sėjos“ vadovei – koncertų ir išvykų – visa puokštė. „Daug renginių, jubiliejų praėjo. Visi savaip gražūs, įsimintini. Prisiminimuose likę ir kelionių įspūdžiai“, – sentimentais dalijasi V. Milaknienė.

Didžiausias įkvėpimas – žmonės

Sadzevičius paklaustas, kas jį įkvepia kaip kapelos vadovą, teigia, kad geriausias variklis – patys muzikantai ir jų begalinė motyvacija. „Būna, kad įkvėpimas ateina vidury nakties – turi atsikelti, nueiti prie pianino ir užsirašyti muzikinę mintį. Manau, kad įkvepia nepaprastas mano muzikantų noras save išreikšti muzikos garsais. Jų švytinčios akys ir degančios širdys.Turbūt didesnio įkvėpimo ir nereikia. Teisingai suskambėjęs garsas,yra mano gyvenimo džiaugsmas.Jauni žmonės yra vyresnių žmonių geras variklis“, – tikina R. Sadzevičius.

Kolektyvo „Sėja“ vadovė I. Braškytė antrina R. Sadzevičiui – ją taip pat labiausiai motyvuoja kolektyvo nariai. „Įkvepia žmonės, kurie ateina į kolektyvą. Be galo geri žmonės. Dauguma yra suvažiavę iš rajono, be galo darbštūs ir visada atskubantys į pagalbą kitam. Labai svarbus žmogiškumas – visada gali atsiremti į kolektyvo narį. Jeigu atsitiko nelaimė –  visas kolektyvas susirinks palaikyti ir padėti. Tai – „Sėjos“ išskirtinumas. Nuoširdumas, palaikymas, pagalba ir bendrystės jausmas. Mes kaip šeima, kaip vienas kumštis, ir džiaugsme, ir varge – tai yra svarbi „Sėjos“ linija“, – kolektyvo stiprybes vardija I. Braškytė.

„Mūsų studentai labai nuoširdūs.. , jų akys, dega noru. Ateina ir šokusių, ir nešokusių. Kai kurie pradeda nuo nulio, bet yra didžiulis noras, darbas. Manau, kad ne gabumai yra svarbiausi, o darbas.Jeigu žmogus lanko repeticijas, jeigu nori, viską galima padaryti. Atėjępas mus išmoksta ne tik šokti, bet ir bendrauti, planuotis laiką, išmoksta ir tautiškumo, patriotiškumo. Mūsų genuose yra tautiškumas, tik jį reikia truputį paskatinti ir atskleisti. Svarbu nepamiršti savo šaknų“, – tvirtina V. Milaknienė.

Svarbiausia – jaunyste degančios širdys ir dovanojama šviesa

Kapelai „Ūkininkas“ vadovaujantis R. Sadzevičius jubiliejaus proga kolektyvui linki nesibaigiančios jaunystės širdyse. „Mūsų kolektyvas visą laiką pasižymėdavo jaunatviškumu. Visada būkime jaunatviški, būkime kūrybingi, tegul mums koncertuojant salės visada būna pilnos, tegul mus visada lydi nuoširdi draugystė, meilė muzikai, pagarba tradicijoms ir savo krašto kultūrai“, – minint 55-ąjį kapelos jubiliejų sako vadovas R. Sadzevičius.

75-ąjį jubiliejų švenčiančio kolektyvo „Sėja“ vadovė I. Braškytė sako, kad svarbiausia – skleisti gėrį. „Visada toliau nešti tą šviesą, kurią kiekvienas turime, kitiems,. Bet kokiomis gyvenimo akimirkomis ją nešti ir dovanoti aplinkiniams“, – linki I. Braškytė.

„Linkiu, kad kolektyvai gyvuotų kuo ilgiau, kad būtų gražaus jaunimo, norinčio šokti, dainuoti, groti. Gerų koncertų, įsimintinų kelionių. Nors pandemijos metu buvo nelengva, atsigauname ir, tikiu, kad gyvuosime“, – pozityviomis mintimis dalijasi koncertmeisterė I. Milaknienė.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU Senato posėdyje įteiktos vardinės stipendijos, daktaro diplomai

Kovo 23 d., trečiadienį, VDU Didžiojoje salėje vyko iškilmingas Senato posėdis, kurio metu buvo įteiktos vardinės stipendijos, Vytauto Didžiojo universiteto daktaro diplomai bei ženklai, profesorių ir docentų atestatai. Posėdį vedė VDU Senato pirmininkas prof. Ričardas Krikštolaitis.

Posėdžio pradžioje prof. R. Krikštolaitis priminė, kad šiemet minimas Lietuvos universiteto šimtmetis, tačiau visos pasaulio ir Lietuvos mintys šiuo metu skirtos Ukrainai. Profesorius pakvietė bendruomenę tylos minute pagerbti Ukrainos kūrėjus, kovotojus, laisvės gynėjus, akademinės bendruomenės narius ir jų artimuosius.

„Neįsibėgėjus jubiliejiniams metams, kuriems paminėti numatyta šimtai šviesių iniciatyvų, stojame akistaton su trapumo ir laikinumo pajauta. Šiuo metu, dabar bendruomeniškai čia susirinkus, pasaulyje vyksta protu nesuvokiami agresijos išpuoliai. Tai, kas šimtmečiais buvo lipdoma, yra brutaliai griaunama ir niokojama. Šimto metų neprireikia sunaikinti tai, kas šimtmečius kuriama. Šiame fone visų mūsų šventiniai ir kasdieniniai darbai įgauna kitas prasmes, jų ribos plečiasi, įgauna kitas formas“, – sakė VDU Senato pirmininkas.

Kreipdamasis į Senato posėdžio dalyvius, VDU rektorius prof. Juozas Augutis pažymėjo, kad šventimas dabartinių pasaulio įvykių fone įgauna kitą atspalvį. „Šventimas transformuojasi į atsigręžimą vienas į kitą ir dėkingumo apraiškas už tai, ką turime šiandien. Neretas mūsų naujai peržvelgia iki šiol būtus prioritetus, kur dabar į pirmą planą stoja prasmės paieškos, vienybės ir susitelkimo dvasia“, – kalbėjo rektorius, prisiminęs ir VDU Garbės daktaro Česlovo Milošo žodžius apie nepasidavimą: „Net jei rytoj pasaulio pabaiga, vis tiek laikas sodinti savo obelis“. Susirinkusiems prof. J. Augutis palinkėjo ramybės ir susitelkimo, tikėjimo ir vilties.

2009 m., VDU atkūrimo 20-ies metų sukakties proga, universiteto Senatas įsteigė Vytauto Didžiojo universiteto vardo garbės stipendiją, kuri kasmet skiriama geriausiems VDU studentams, ypač pasižymėjusiems mokslinėje, meninėje, kūrybinėje, sporto ir (ar) visuomeninėje veikloje reprezentuojant gimtąją Alma Mater Lietuvai ir pasauliui. Posėdžio metu šios stipendijos buvo įteiktos Mariui Bytautui, Tomui Genevičiui, Kristinai Jeganian, Gabrielei Kasputytei, Aurimui Kavaliauskui, Jolandai Marčiukonytei, Almai Petrauskaitei, Serenai Resuli ir Gretai Šadeikytei.

Renginio metu VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė doc. dr. Rita Bendaravičienė ir prodekanas dr. Mantautas Račkauskas įteikė Nepriklausomybės akto signataro, žymaus Lietuvos ekonomisto ir visuomenininko Jono Smilgevičiaus stipendijas šio fakulteto studentams: Domantei Jakučionytei, Karolinai Lavickaitei, Austėjai Leonavičiūtei, Indrei Rekašiūtei, Severinai Šeštokaitei, Agnei Ulevičiūtei ir Tomui Vitkauskui.

Taip pat buvo įteiktos ir VDU Žemės ūkio akademijos rėmėjų vardinės stipendijos. UAB „Nando“ vardinėmis stipendijomis už gerus mokymosi rezultatus buvo apdovanoti Agronomijos studentai Dovydas Bartkus, Gabrielė Černiauskaitė, Paulina Družaitė ir Vilius Juodzevičius. Akademijos absolventų šeima, Ieva ir Arnas Radzevičiai, savo vardo stipendiją įteikė Agronomijos fakulteto studentui Ugniui Ginelevičiui. Bendrovė „East West Agro“ skyrė keturias vienkartines stipendijas Paulinai Družaitei, Viliui Juodzevičiui, Evelinai Šeršniovaitei ir Aurimui Vitkui.

Iškilmingame VDU Senato posėdyje buvo įteikti Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus ir docento atestatai, daktaro diplomai ir ženklai. Renginio dalyviams muzikinį sveikinimą dovanojo VDU Muzikos akademijos profesorės Sabinos Martinaitytės studentai, tarptautinių konkursų laureatai Ugnė Matukaitytė, Gytis Murauskas, Emilija Bagdonaitė, Kristupas Bauža ir Paulius Katiliavas. Akompanavo Domantė Matulevičiūtė.

Vieša paskaita „ConTech yra WoodTech!“

Kviečiame studentus ir dėstytojus dalyvauti viešoje VMG grupės paskaitoje „ConTech yra WoodTech!“ 

Skirtingų ūkių pieno savikainos dydį lemia nevienodi veiksniai

Nors savikainos kalkuliavimo klausimais galima rasti nemažai informacijos tiek mokslinio, tiek praktinio pobūdžio leidiniuose, tačiau praktikoje dažnai iškyla klausimas, kodėl skirtinguose žemės ūkio subjektuose gaminamo to pačio produkto, pvz., pieno, savikaina skiriasi. Priklausomai nuo tikslų ir pateikiamos informacijos poreikio tiems patiems produktams gali būti skaičiuojama gamybinė, komercinė ar pilnoji savikaina, kuomet skirtingos rūšies savikainai priskiriamos skirtingos išlaidos. Finansinėms ir mokestinėms ataskaitoms sudaryti skaičiuojama gamybinė savikaina, valdymo tikslais – pilnoji ir komercinė savikaina.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros vedėja doc. dr. Dalia Juočiūnienė

Svarbus savikainos veiksnys –  ilgalaikis turtas

Gamybinės savikainos rodiklis parodo, kiek įmonei reikia patirti gamybos išlaidų, kad būtų pagamintas vienas ar kitas produktas. Į pilnosios savikainos rodiklį be gamybos išlaidų yra įskaičiuojamos ir bendrosios bei administracinės išlaidos, o skaičiuojant komercinę savikainą, į ją be anksčiau priskirtų išlaidų dar įtraukiamos ir pardavimų išlaidos.

Vienu veiksnių, turinčių reikšmingos įtakos produktų savikainai, yra veikloje naudojamas ilgalaikis materialusis turtas. Žemės ūkio subjektų, savo veikloje naudojančių šiuolaikinę modernią ir dažnai brangiai kainuojančią techniką, pagamintų produktų savikaina bus žymiai didesnė nei tų ūkio subjektų, kurie tokių investicijų neturėjo ir veikloje naudoja seniau įsigytą, o kartais jau ir beveik nudėvėtą turtą.

Savikainos dydis gali priklausyti nuo savikainos skaičiavimo metodų

Kitas svarbus veiksnys yra tai, kad žemės ūkio subjektai gali pasirinkti skirtingas išlaidų apskaitos ir savikainos kalkuliavimo metodikas. Ūkio subjektui užsiimant pienininkyste, pieno gamybinės savikainos skaičiavimo procese galima išskirti tokius etapus, kaip gamybos išlaidų apskaitos objekto, skirto tiesioginėms gamybos išlaidoms sukaupti, pasirinkimas ir šių išlaidų registravimas, netiesioginių gamybos išlaidų (priskiriamos tik tos išlaidos, kurios patiriamos gamybos procese, bet jos yra bendros keletui gamybos išlaidų apskaitos objektų) identifikavimas ir jų paskirstymas bei bendros gamybos išlaidų sumos paskirstymas pienininkystės produkcijos savikainos kalkuliavimo objektams. Nors tiesiogines melžiamų karvių išlaikymo išlaidas siūloma apskaityti atskiroje sąskaitoje, tačiau įtakos pieno gamybinei savikainai gali turėti netiesioginių gamybos išlaidų paskirstymo bazių ir išlaidų priskyrimo atskiriems produktams metodikos pasirinkimas. Pienininkystės veikla užsiimančiuose ūkio subjektuose netiesioginės gamybos išlaidos gamybos išlaidų apskaitos objektams gali būti skirstomos proporcingai visoms tiesioginėms gamybos išlaidoms arba taikant diferencijuotas paskirstymo bazes (kai konkrečios netiesioginių gamybos išlaidų rūšys skirstomos pagal skirtingas paskirstymo bazes).

Tarkime, žemės ūkio subjekte apie 34 proc. visų gamybos išlaidų sudaro netiesioginės išlaidos. Kaip matome lentelėje, pasirinkus netiesiogines gamybos išlaidas skirstyti diferencijuotai, t. y. netiesiogines darbo užmokesčio ir su juo susijusias išlaidas paskirstant proporcingai tiesioginio darbo užmokesčio ir su juo susijusioms išlaidoms, netiesiogines pastatų nusidėvėjimo išlaidas – proporcingai patalpų plotui, o kitas netiesiogines gamybos išlaidas – proporcingai visoms tiesioginėms gamybos išlaidoms, melžiamų karvių auginimui gamybos išlaidų tenka 2946 Eur mažiau, lyginant su alternatyva, jei visos netiesioginės gamybos išlaidos būtų paskirstytos išlaidų apskaitos objektams proporcingai tiesioginėms gamybos išlaidoms.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. Danutė Zinkevičienė

Taikant skirtingus išlaidų apskaitos būdus – gaunama skirtinga savikaina

Verčiantis pienininkyste, iš gamybos (auginamo biologinio turto – melžiamų karvių) gaunama keletas produkcijos rūšių (pienas, gimę veršeliai ir mėšlas), kuomet pienas yra pagrindinis produktas, veršeliai – gretutinis, o mėšlas – šalutinis produktas, turintis antraeilę reikšmę. Priklausomai nuo gautų produktų reikšmingumo, bendra melžiamų karvių išlaikymo tiesioginių ir netiesioginių gamybos išlaidų suma konkretiems produktams gali būti skirstoma proporcingai jų vertei pardavimo kainomis arba taikant modifikuotą koeficientinį būdą, kai išlaidos pienui ir veršeliams paskirstomos pagal nustatytus procentus (pvz., pienui 85-90 proc., veršeliams 15-10 proc.). Skaičiuojant pieno ir veršelių gamybinę savikainą abiem atvejais mėšlas laikomas šalutine produkcija ir yra įkainojamas grynąja galimo realizavimo verte. Jo verte sumažinamos visos melžiamų karvių išlaikymui patirtos išlaidos, todėl produktams paskirstoma tik likusi išlaidų suma. Galima dar viena alternatyva, kai ir veršeliai įkainojami grynąja galimo realizavimo verte, kuri atimama iš bendros išlaidų sumos skaičiuojant pieno savikainą. Taigi, taikant skirtingus melžiamų karvių išlaikymo išlaidų priskyrimo pienui ir veršeliams būdus, bus gaunama skirtinga pieno savikaina (tai iliustruoja pateikta lentelė).

Lentelė. Gamybinės pieno savikainos skaičiavimas taikant skirtingus savikainos kalkuliavimo būdus

Rodikliai	Kiekis	Gamybinė savikaina, kai atskaičius mėšlo vertę išlaidos skirstomos 90 proc. ir 10 proc.		Gamybinė savikaina, kai atskaičius mėšlo vertę išlaidos skirstomos proporcingai produkcijos vertei pardavimo kainomis (pieno 0,50, veršelis 120 Eur)		Gamybinė savikaina, kai grynąja galimo realizavimo verte vertinami veršeliai (120 Eur) ir mėšlas (6 Eur) bei likusios išlaidos priskiriamos pienui
		Viso kiekio, Eur	Vieno vieneto, Eur	Viso kiekio, Eur	Vieno vieneto, Eur	Viso kiekio, Eur	Vieno vieneto, Eur
I variantas: kai netiesioginės gamybos išlaidos skirstomos diferencijuotai
Tiesioginės ir netiesioginės išlaidos	x	297461	x	297461	x	297461	x
Pienas	950707 l	258805	0,272	276397	0,291	268361	0,282
Veršeliai	160 vnt.	28756	179,73	11164	69,77	19200	120,00
Mėšlas	1650 t	9900	6,00	9900	6,00	9900	6,00
II variantas: kai netiesioginės gamybos išlaidos skirstomos proporcingai tiesioginėms gamybos išlaidoms
Tiesioginės ir netiesioginės išlaidos	x	300407	x	300407	x	300407	x
Pienas	950707 l	261457	0,275	279229	0,294	271307	0,285
Veršeliai	160 vnt.	29051	181,57	11278	70,49	19200	120,00
Mėšlas	1650 t	9900	6,00	9900	6,00	9900	6,00

Apibendrinant galima teigti, kad pagaminto pieno savikainai įtakos turi ūkio subjektuose naudojamas skirtingos vertės bei efektyvumo ilgalaikis materialusis turtas, skirtingos įsigyjamų žaliavų vertės, skirtingi darbo pajėgumai, žmogiškieji ištekliai ir pan. Be to, pieno savikainos dydžiui didelę įtaką daro ūkio subjekte pasirinkta išlaidų apskaitos bei savikainos kalkuliavimo metodika.

 

Pirmoji VDU Inovatorių akademija Tauragės rajone

Vytauto Didžiojo universiteto Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (toliau – VDU KTPC) nuolat vykdantis mokslo-verslo bendradarbiavimo veiklas šiais metais pirmą kartą pasiūlė mokymus regionams – „Inovatorių akademiją“ (toliau – Akademija). Akademijos tikslas – atskleisti regionuose esantį inovacijų potencialą ir paskatinti vystyti inovatyvias idėjas grįstas tarpsektoriniu bendradarbiavimu. VDU KTPC vadovas Edvinas Samys įsitikinęs, kad mokslo bendruomenė turi siekti kurti kuo glaudesnius santykius su regionuose veikiančiomis organizacijomis: „Diskutuojant, mokantis, dalinantis patirtimi ir žiniomis gimsta unikalūs sprendimai. Mums svarbu pristatyti visas Universiteto mokslininkų siūlomas galimybes visiems sektoriams: verslui, viešajam sektoriui, visuomenei. Tad „Inovatorių akademija“ ir gimė kaip galimybė bendrauti ir bendradarbiauti.“

Akademijos mokymai sudaryti tokiu principu – 80 % praktikos ir 20 % teorijos. Viena iš mokymų programos bendraautorių, VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė (VDU PKVC), inovacijų rinkodaros specialistė dr. Aistė Ragauskaitė sako: „Inovatorių akademija“ nuoseklaus darbo bei ekspertinių žinių kupina mokymų programa. Su VDU KTPC komanda kruopščiai atrinkome temas, kūrėme unikalias praktines užduotis, kurios sprendžiamos tik Akademijos metu. Programa atvira visiems, o pirmoji Akademija įvyko Tauragėje. Šis kraštas pasirinktas neatsitiktinai, tai jau esančio bendradarbiavimo rezultatas. Be to, Tauragės rajonas turi užsibrėžęs gana ambicingus tikslus ir siekia tapti itin inovatyviu regionu. Mokymuose dalyvavusios organizacijos tik patvirtino, kad Tauragės rajonas iš tiesų yra inovatorių kraštas“. Pirmojoje Akademijoje dalyvavę inovatoriai pasidžiaugė, kad mokymų metu turėjo galimybę permąstyti visą inovacijų kūrimo procesą, atkreipti dėmesį į mokslu grįstas inovacijas bei susidėlioti mintis kaip reikėtų komunikuoti apie inovacijas. Organizacijas motyvavo dalyvauti VPS (vietos plėtros strategija) projekto vadovė  Nijolė Tirevičienė, kuri sako, kad mokymai buvo informatyvūs, įtraukūs, inspiravo keisti mąstymą apie inovacijas bei atrasti naujus komunikacijos kanalus, taip pat sustiprino suvokimą, kas yra inovacija ir kaip ją atpažinti. Be įgytų žinių, užduotys darbo grupėse išplėtė pažinčių ratą, bendradarbiavimo galimybes. Tauragiškiai vienareikšmiškai visiems rekomenduoja kviesti „Inovatorių akademiją“ į savo rajoną.

Inovatorių akademiją pradėjusi VDU PKVC vadovė, inovacijų rinkodaros specialistė dr. Aistė Ragauskaitė retoriškai dalyvių klausė – inovatoriais gimstama ar tampama? Akivaizdu, kad daugiausiai diskusijų sukėlė inovatoriams būdingų savybių paieška, reikalingų kompetencijų nustatymas, o praktinėje dalyje dalyviai kūrė Tauragės inovatoriaus savybių-kompetencijų žemėlapį. Nuo akcento, kad pirmiausia kiekviena inovacija prasideda nuo žmogaus buvo pereita prie inovatyvių sprendimų generavimo proceso. Šią mokymų dalį vedė VDU KTPC vadovas Edvinas Samys. Jis teigia, kad inovacijas šiandieniniame pasaulyje sukurti nėra taip lengva, tad naujas galimybes suteikia tarpsektorinis bendradarbiavimas. Pasaulinio lygio pavyzdžius pristatė VDU KTPC mokslo paslaugų vadybininkė dr. Judita Žukauskienė, kuri apžvelgė inovacijų atsiradimo istorijas. Pristatymo metu kiekvienas dalyvis galėjo susipažinti su išskirtiniais Lietuvos inovacijų pavyzdžiais. Tačiau ir čia dalyviai nebuvo palikti be praktinės užduoties, kurios metus buvo atlikta Tauragės rajono išteklių „revizija“. Kiekvienas išsiaiškino, kiek daug potencialo ir erdvės inovatyviems sprendimams yra Tauragėje. Dar vieną užduotį buvo paruošusi VDU KTPC mokslo paslaugų vadybininkė Raimonda Zinkevičienė. Praktinės sesijos metu buvo siekiama inovatyviais metodais paskatinti sukurti inovatyvias idėjas, pasitelkiant prioritetų techniką bei herojaus metodiką. Kuomet jau turime sukurtas inovacijas iš principo svarbiausia apie tai kuo plačiau komunikuoti. Mokymų dalyje apie komunikaciją akcentuota, kad nors informacija geriausiai sklinda iš lūpų į lūpas, reikėtų nepamiršti, kokias plačias galimybes mums suteikia virtuali erdvė. Tad kiekvienas dalyvis turėjo galimybę nors trumpam tapti nuomonės formuotoju. Paskutinėje mokymų dalyje buvo nemažai dėmesio skiriama inovacijų finansavimo galimybėms, apie tai kalbėjo VDU KTPC inovacijų ir technologijų perdavimo specialistė Rita Petlickaitė.

Jeigu skaitant straipsnį pagalvojote, kad norėtumėte tapti „Inovatorių akademijos“ dalimi ir Jūs, kviečiame susisiekti su VDU KTPC komanda. Ši programa gali būti įgyvendinama bet kuriame regione. Klausimus ir pageidavimus kviečiame teikti mokslo.paslaugos@vdu.lt. Programa yra nemokama.

Inovatorių akademija įgyvendinama pagal projektą „Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro veiklos skatinimas“, projekto kodas Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-04-0004.

Papildomos stipendijos „Erasmus+“ studijų mainams „Transform4Europe“

VDU Tarptautinių ryšių departamentas su džiaugsmu informuoja, kad VDU studentams yra suteikiama išskirtinė galimybė išvykti „Erasmus+“ studijų mainams į „Transform4Europe“ universitetų tinklo universitetus ir gauti papildomas stipendijas.

Visiems VDU studentams, vykstantiems studijų mainams į „Transform4Europe“ aljansui priklausančias institucijas (Saro krašto universitetas; Alikantės universitetas; Estijos menų akademija, Silezijos universitetas Katovicuose; Sofijos šv. Klimento Ohridskio universitetas; Triesto universitetas) greta „Erasmus” stipendijos bus skiriama vienkartinė papildoma 240,00 Eur stipendija.

Nori įgyti tarptautinės studijų patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, tapti tarptautinės bendruomenės nariu bei VDU ambasadoriumi? Dalyvauk „Erasmus+“ studijų mainų konkurse, pildyk el. atrankos anketą interneto svetainėje https://epasirasymas.vdu.lt → Outgoing-Application for Erasmus Study Exchange (EU countries) iki 2022 m. kovo 28 d. (23:59 val.).

Atrankoje gali dalyvauti visi VDU studentai. Aktyviai dalyvauti konkurse kviečiame studentus su specialiaisiais poreikiais, kurie turi galimybę gauti papildomą finansavimą. Atrankos rezultatai bus skelbiami 2022 m. balandžio 4 d. VDU interneto svetainėje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas bus informuotas el. paštu.

Daugiau informacijos apie šiuo metu vykstantį „Erasmus+“ studijų mainų konkursą

Papildoma informacijos apie „Transform4Europe“ universitetus

Erasmus+ programos koordinatoriai VDU Tarptautinių ryšių departamente:

EVF, TF, SMF, PMDF; ŽŪA: Monika Lisauskaitė, Monika.Lisauskaite@vdu.lt

HMF, KTF, GMF, IF, MF, MA, ŠA: Gabrielė Gugytė, Gabriele.Gugyte@vdu.lt

Studentams – papildomas tarptautinių studijų ir praktikos konkursas

VDU Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus pasinaudoti galimybėmis išvykti studijų mainams arba praktikai užsienyje.

Pratęsti bei papildomi konkursai studijoms:

• „Erasmus+” studijos (ES/EEE šalys). Paraiškas konkursui teikti galite iki 2022 m. kovo 28 d.
• „Erasmus +“ studijos (ne ES/EEE šalys). Paraiškas konkursui tekti galite iki 2022 m. kovo 28 d.

Besitęsiantys konkursai praktikoms:

• „Erasmus+” praktikos (ES/EEE šalys) Paraiškas konkursui teikti galite iki 2022 m. kovo 31 d.
• Tarptautinės praktikos (ne ES/EEE šalys). Paraiškas konkursui teikti galite iki 2022 m. balandžio 30 d.
• Praktika lietuvių mokyklose ir bendruomenėse užsienyje. Paraiškas konkursui teikti galite iki 2022 m. balandžio 1 d.

Daugiau informacijos

• Antropoceno era
• Apie VDU ŽŪA
• Dabartis
• Darbuotojai
• Darbuotojams
• Didžioji tuja – Tltuja plicata Donn ex D. Don
• Disertacijos
• Dviskiautis ginkmedis – Ginkgo biloba L.
• Ekologija ir aplinkotyra
• Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos institutas
• Energetinių augalų ekspozicija
• ERASMUS+ dėstymo vizitai
• Fakultetai
• Geležinė parotija – Parrotia persica (DC.) C. A. Mey.
• Gelsvažiedis tulpmedis – Liriodendron tulipifera L.
• Geltonoji pušis -Pinusponderosa Dougl. Ex P.et C. Laws.
• Intensyviai  naudojamų agroekosistemų tvarumas
• Istorija
• Įvairaus intensyvumo sėjomainų, monopasėlių ir pūdymų ilgalaikiai tyrimai
• Įvykių archyvas
• Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos institutas
• Juodasis riešutmedis – Juglans nigra L.
• Kaip vyks 2019 m. priėmimas į bakalauro studijas?
• Kernza introdukcijos galimybės šiaurės ir baltijos šalių regione (viking)
• Klevalapis platanas – Platanus x hispanica Mill. Ex Munchh.
• Konferencija „Jaunasis mokslininkas 2022“
• Konferencijos
• Kontaktai
• Kvalifikacijos tobulinimas
• Metodinė medžiaga
• Mokslas
• Mokslinė veikla
• Mokslinių tyrimų kryptys
• Mokslo ir jo sklaidos renginiai
• Monografijos ir straipsniai
• Paprastasis ąžuolas – Quercus robur L.
• Paprastasis bukas – Fagus sylvatica L.
• Parodos (VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centre)
• Patentai
• Patentai ir projektai
• Platanalapis klevas – Acer pseudoplatanus L.
• POSHMyCo suinteresuotųjų šalių seminaras ‘Selektyvus derliaus nuėmimas remiantis mikotoksinų kiekio grūdinėse kultūrose vertinimu’
• Skatinamosios stipendijos
• Studijos
• Studijų dalykai/moduliai
• Studijų kainos
• Sveiko dirvožemio formavimas didinant anglies sankaupų sluoksniavimąsi armenyje
• Svetainės žemėlapis
• Tarptautinė veikla
• VDU ŽŪA 100-metis
• VDU ŽŪA bakalauro studijos
• Veimutinė pušis – Pinus strobus L.
• Veislės
• Verslui ir visuomenei
• Visi įvykiai
• Visos naujienos
• ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS ARBORETUMAS
• Žieminių rapsų hibridų skirtingų veislių vystymosi dėsningumai
• Žieminių žirnių (Pisum sativum L.) auginimo galimybės Lietuvos klimatinėmis sąlygomis
• Žmogaus ir gamtos sauga 2020
• Leidinys „Žmogaus ir gamtos sauga”