Universitete – renginys vaikams ir mamoms iš Ukrainos

Pirmasis renginys, organizuotas praėjusį sekmadienį, sulaukė didžiulė susidomėjimo: programą stebėjo apie 400 vaikų ir daugiau nei 100 mamų. Renginio metu vyko iliuzionisto Manto Žmuidinavičiaus-Wizard pasirodymas, karatė pradžiamokslis, beatbox pamoka su Žygimantu Gudeliu-Gon, Baltijos cirko artistų pasirodymas, viktorinos. Renginio dalyviams buvo įteiktos dovanos. Po pietų pertraukos mažieji galėjo stebėti ukrainiečių kalba įgarsintą filmą.

Taip pat veikė užsiėmimų erdvė, kurioje vaikai galėjo lipdyti figūras iš molio, piešti ir spalvinti, darytis vaikiškas tatuiruotes ir lankstyti figūras iš balionų. Dalis vaikų vėliau sudalyvavo ekskursijoje į zoologijos sodą ir boulingo klubą, o tėveliai – ekskursijoje su gidu po Kauno miestą.

3-ioji tarptautinė mokslinė konferencija „Darni bioekonomikos plėtra: Teorija ir praktika“

Maloniai kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Darni bioekonomikos plėtra 2022: teorija ir praktika“, kuri vyks 2022 m. gegužės 4–5 d. nuotoliniu būdu.

Konferenciją organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas kartu su Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto Ekonomikos ir socialinio vystymo fakultetu.

Konferencijos organizatoriai kviečia skaityti pranešimus šiomis temomis:

Bioekonomikos indėlis į Europos žaliąjį kursą
Inovatyvios, tvarios ir įtraukios bioekonomikos vaidmuo plėtojant kaimo vietoves
Biologinių išteklių ir bioproduktų logistika ir rinkodara
Inovatyvūs verslo sprendimai bioekonomikoje

REGISTRACIJA dalyviams (pranešėjams) vyksta iki 2022 m. balandžio 4 d.

REGISTRACIJA klausytojams vyksta iki 2022 m. balandžio 29 d.

KONFERENCIJOS PROGRAMA

PRISIJUNGIMO NUORODOS

Konferencijos el. paštas: SBDconference@vdu.lt

Daugiau informacijos internetinėje svetainėje: https://sbd.vdu.lt/

Kviečiame apsilankyti konferencijos Facebook puslapyje!

VDU kviečia jungtis prie akcijos, skirtos Ukrainos vaikams

VDU Socialinių mokslų fakultetas kviečia susitelkti dalinimuisi. Peržiūrėkime savo ir savo artimųjų vaikystės žaislus. Galbūt kai kurie iš jų gali atrasti naują savo šeimininką ar šeimininkę – Ukrainoje savo namus ir žaislus turėjusį palikti berniuką ar mergaitę. Taip bent akimirkai sugrąžinsime jam ar jai prarastą vaikystės džiaugsmą.

Žaislų lauksime VDU Socialinių mokslų fakulteto I aukšto fojė (Jonavos g. 66) iki kovo 24 d.

Surinktus žaislus perduosime savo socialiniams partneriams, besirūpinantiems vaikais, atvykusiais iš Ukrainos.

Minint Pasaulinę žemės dieną VDU ŽŪA iškelta Žemės vėliava, organizuojamas jubiliejinis konkursas moksleiviams

Kovo 20 d. minint Pasaulinę žemės dieną VDU Žemės ūkio akademijoje iškelta Žemės vėliava. Ši tradicinė ceremonija – patvirtinimas, kad universiteto bendruomenė jungiasi prie pasaulyje masiškiausia laikomos pilietinės akcijos, kuria siekiama atkreipti dėmesį į mūsų planetai gresiančius pavojus bei raginama ieškoti sprendimų. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas Pasaulinę žemės dieną pasitinka jubiliejinį, dešimtąjį, kartą organizuodamas nacionalinį moksleivių konkursą „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“.

VDU Žemės ūkio akademijoje iškelta Žemės vėliava

Kovo 20-osios vidurdienį suplevėsuojančios mėlynos spalvos vėliavos su pavaizduotu simboliniu mūsų planetos apskritimu centre ir visuotinai sugaudžiantys varpai – Pasaulinės žemės dienos kulminacinė ceremonija, primenanti žmonijos atsakomybę už ekosistemas, rūšis, buveines bei raginanti išmokti gyventi santarvėje su gamta. Kovo 20-osios vidurdienį Žemės vėliava suplevėsavo ir VDU Žemės ūkio akademijoje.

„Būtent šiuo metu, skaudžių įvykių Ukrainoje akivaizdoje, ypatingai pajautėme, kas mums yra žemė. Šiuo metu žemė mums yra viskas. Ji – mūsu maitintoja, ji mus saugo. Jeigu nebus žemės – nebus ir mūsų. Šiandien ypatingai tinkamas laikas dar kartą pergalvoti visas savo vertybes ir deramai sudėlioti prioritetus. Žemės ūkio akademijai dabar kaip niekad svarbu parodyti žemes ūkio reikšmę, parodyti žemės, kaip mūsų gyvenamosios aplinkos, mūsų ekosistemos svarbą. Ne tik mokslininkai, bet ir studentai turėtų ugdyti ekologinį sąmoningumą. Kad išsaugotume žemę, turime galvoti ne tik apie save, bet apie savo vaikus, anūkus ir tolesnes kartas, kurioms taip pat bus reikalingi gyvybiškai svarbūs žemės resursai“, – pabrėždama planetos svarbą ir linkėdama visiems darnos su gamta VDU ŽŪA vėliavos iškėlimo ceremonijoje kalbėjo ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Kiekvienais metais Žemės dienos renginiai ir veiklos, prasidedantys kovo 20 d., vyksta iki Tarptautinės motinos žemės dienos, kuri minima balandžio 22 d., ir yra vienijami šūkiu. Šių metų šūkis – Investuokime į mūsų planetą.

Lietuvoje Pasaulinė žemės diena minima nuo 1992 m., tuometei Aukščiausiajai tarybai priėmus sprendimą mūsų valstybei prisijungti prie pasaulinės iniciatyvos atkreipti dėmesį į dėl neatsakingo vartojimo kylančias grėsmes. VDU ŽŪA mokslinis potencialas prie planetos ir gamtinių resursų tausojimo prisideda kurdamas naujas, inovatyvias, aplinkai draugiškas technologijas ir verslo modelius, skatindamas precizinio ūkininkavimo principus.

Siekiant ugdyti jaunų žmonių sąmoningumą – VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto konkursas moksleiviams

„Kovo 20-ąją neseniai pradėta minėti ir Tarptautinę laimės dieną. Nes iš tiesų mūsų laimė ir darni aplinka yra neatsiejami dalykai. Ekologinė planetos būklė šiuo metu yra labai prasta, todėl turime dėti pastangas, kad Europos žaliojo kurso kryptis ir numatytos įvairios iniciatyvos duotų teigiamų rezultatų. Tačiau tai įvyks tik tuo atveju, jei prie šio tikslo prisidės kiekvienas mūsų. Siekdama prisidėti prie sąmoningo žmogaus formavimo, VDU Žemės ūkio akademija nuo 2011 m. organizuoja nacionalinį konkursą „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“, – teigia konkurso viena organizatorių, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Anželika Dautartė, pastebinti, kad prieš porą

dešimtmečių Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose pradėta įgyvendinti vaikų aplinkosauginio švietimo programa šiandien jau duoda gražių rezultatų – jaunoji karta daugeliu atvejų šioje srityje yra labiau išprususi bei atsakingesnė.

Pašnekovė atskleidžia, kad konkursas „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ skirtas aukštesniųjų klasių moksleiviams, kuomet jaunas žmogus jau geba interpretuoti naudodamasis turimomis žiniomis. Konkurso tikslas – skleisti darnaus vystymosi vertybes, plėtojant žinias apie darnios plėtros koncepciją, lietuvių tautinį, kultūrinį paveldą ir stiprinant moksleivių, universitetinės bendruomenės ryšius ir bendradarbiavimą, ugdyti vaikų ir jaunimo etnokultūrinį ir ekologinį sąmoningumą, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, formuoti atsakingą, pilietišką ir rūpestingą jaunimo požiūrį į aplinką, gimtosios šalies plėtrą. Konkurso užduotys parengtos atsižvelgiant į bendrojo ugdymo programas bei bendradarbiaujant su biologijos, lietuvių literatūros, chemijos mokytojais.

„Manome, kad šiandienos situacijoje svarbūs ne tik ekologijos, bet ir mūsų kultūrinio paveldo išsaugojimo klausimai, nes mūsų pavelde – papročiuose, tautosakoje, architektūroje – ypač gausu gamtos, miško motyvų. Tai rodo, kad lietuviams gamta visais laikais buvo labai svarbus ne tik ekonominės, socialinės, bet ir dvasinės gerovės veiksnys“, – teigia A. Dautartė.

VDU bendruomenei ir visuomenei – inovatyvios pedagogikos mokymai

VDU Profesinių kompetencijų vystymo centras kovo 29-31 d. kviečia dalyvauti inovatyvios pedagogikos mokymuose „Innovative Pedagogies in Daily Teaching Practice at VMU“. Mokymų metu iš esmės bus pristatytos universalaus dizaino mokyme principais grįstos inovacijos. Tai unikali sistema, leidžianti pasiekti itin aukštų rezultatų, įtraukiant įvarius technologinius įrankius. Mokymus veda patyrę šios srities ekspertai iš NHL Stenden taikomųjų mokslų universiteto Nyderlanduose: Ron Barendsen, Roelien Wierda, Frank Scholten ir Douwe van der Leij.

Mokymų programa sudaryta iš trijų dalių, nes ekspertų teigimu, įsisavinti universalaus dizaino principus ir juos pritaikyti praktiškai reikia laiko. Ekspertai lydės mokymų dalyvius net per kelis mokymosi etapus. Pirmasis susitikimas vyks kontaktiniu būdu kovo 29-31 d. Šio susitikimo metu ekspertai kvies dirbti grupėse ir analizuojant švietimo naujoves keistis patirtimi. Antrasis susitikimas vyks balandžio 7 d. nuotoliniu būdu. Šio susitikimo metu ekspertai konsultuos praktinių iššūkių klausimais, kylančiais taikant universalaus dizaino mokymo principus. Dar viena konsultacija nuotoliniu būdu visiems norintiems numatyta gegužės 12-13 d. Paskutinė mokymų dalis vyks birželio 16-17 d., kuomet bus apsikeista praktiniais universalaus dizaino mokymų pasiekimais bei įvertinta visa mokymosi sistema. Visi užsiregistravę dalyviai informaciją ir prisijungimus prie sistemų gaus individualiai.

VDU Švietimo akademijos Švietimo vadybos ir politikos katedros vedėja doc. dr. Aušra Rutkienė sako, kad šie mokymai itin subalansuoti dėstytojams, ieškantiems kaip kuo inovatyviau dirbti su jaunąją auditorija: „Su Rolien and Ron man tenka bendrauti ir bendradarbiauti jau daugiau kaip trejus metus. Susipažinome projekte „Flipped Impact“. Nuo pat pirmųjų susitikimų buvo akivaizdu, kad tai komanda, kuri puikiai išmano, ką daro. Jie vadovaujasi Universalaus dizaino mokyme principais – mokymo procese svarbus kiekvienas, o dėstytojo profesionalumas lemia sėkmingą bendradarbiavimą ir puikų rezultatą. Dabartinei kartai svarbios technologijos, todėl dėstytojas turėtų pasiūlyti įrankių ir priemonių įvairovę. Tai ir yra stiprioji ekspertų komandos pusė – parodyti, kiek ir kokių, visai nesudėtingų įrankių galime panaudoti mokydami jaunimą. Mokymuose niekada neapsiribojama tik teorija – interaktyvumas, įrankių išbandymas yra stiprioji dalis. Todėl itin rekomenduoju aktyviai įsitraukti į šiuos mokymus visus norinčius“.

Mokymuose kviečiame dalyvauti dėstytojus, mokslininkus, jaunuosius tyrėjus, doktorantus, taip pat kolegas iš kitų aukštųjų mokyklų. Mokymuose vietų skaičius ribotas, todėl būtina REGISTRACIJA. Visiems dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Kovo 29-31 d. mokymų programa

Kilus klausimams maloniai prašome kreiptis į VDU Profesinių kompetencijų vystymo centrą, el. paštu mokymosi.akademija@vdu.lt, tel. nr. 862237904.

Mokymai organizuojami pagal projektą „Plačios aprėpties universiteto plėtotė universitetų tinklo pertvarkos kontekste“, todėl prioritetas teikiamas pirmą kartą dalyvaujantiems šio projekto veiklose.

Pasaulinė žemės diena. Žemės vėliavos pakėlimas VDU ŽŪA

Kovo 20 d. 12 val. VDU Žemės ūkio akademijoje bus iškeliama Žemės vėliava.

Šia ceremonija akademijos bendruomenė siekia atkreipti visuomenės dėmesį į mūsų planetai kilusius iššūkius
bei skatina ugdyti naują požiūrį ir ieškoti naujų sprendimų šiems iššūkiams mažinti.

Kviečiame dalyvauti.

Data: Kovo 20 d.
Laikas: 12:00 val. Vieta: VDU Žemės ūkio akademija (prie centrinių rūmų)Organizatoriai: VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedra

Prof. dr. Laima ČesonieneEl. p. laima.cesoniene1@vdu.lt

Doc. dr. Anželika DautartėEl. p. anzelika.dautarte@vdu.lt

Doc. dr. Algirdas GavenauskasEl. p. algirdas.gavenauskas@vdu.lt

Bioekonomikos verslo vadyba – strateginė sritis, kuriai Lietuva, viena pirmųjų ES, pradeda rengti specialistus

Pasaulyje bei Europoje kelią skinasi bioekonomika – ekonomikos sektorius, paremtas perėjimu nuo iškastinių prie atsinaujinančių biologinių išteklių naudojimo ir gamybos be atliekų. Šio sektoriaus atsiradimą paskatino klimato kaita, Europos žaliojo kurso tikslai ir sunkiai prognozuojami geopolitiniai pokyčiai, tačiau sėkmingai sektoriaus raidai būtini aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie Europos Sąjungos šalių universitetuose pradėti rengti visiškai neseniai. Lietuva tarp šių šalių yra viena pirmųjų – jau šį rugsėjį pas mus startuos Bioekonomikos verslo vadybos bakalauro studijų programa, kurios iniciatorė – didžiausią mokslinį potencialą šioje tyrimų srityje turinti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) ir jos socialiniai partneriai.

Biologiniai ištekliai įgyja naują vertę

„Bioekonomika – ekonomikos dalis, susijusi su biologinių išteklių gamyba, perdirbimu ir naudojimu aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybai. Biologiniai ištekliai gaminami žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Jie perdirbami į maisto produktus maisto ir gėrimų pramonėje, panaudojami baldų, chemijos, popieriaus, automobilių, medicinos, kosmetikos gamybos ir kitose srityse. Iš biologinių išteklių atliekų ir likučių gaminama bioenergija – viena atsinaujinančių energijos rūšių, kurios svarbios visos Europos, taip pat ir Lietuvos, energetiniam saugumui užtikrinti“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros profesorė dr. Vilija Aleknevičienė. Prieš keletą metų Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją su kitais VDU ŽŪA kolegomis rengusi mokslininkė pastebi, kad spartus šio sektoriaus vystymasis turi būti vienas svarbiausių mūsų valstybės strateginių tikslų.

„Bioekonomikos vystymasis pagrįstas tarpsektoriniais ryšiais. Tai reiškia, kad tas pats pagamintas biologinis išteklius gali būti naudojamas įvairiose pramonės šakose: vienose kaip pagrindinė žaliava, kitose – kaip likučiai ir atliekos. Idealiu atveju bioekonomika veikia piramidės principu: pirmiausia biologiniai ištekliai naudojami didžiausios pridėtinės vertės produktų gamybai, ir tik po to – mažesnės. Piramidės principu veikiančioje bioekonomikoje svarbu užtikrinti, kad susidarytų kuo mažiau biologinių išteklių atliekų ir likučių“, – esminius bioekonomikos principus komentuoja V. Aleknevičienė.

Profesorės teigimu, sėkminga bioekonomikos raida neretai reikalauja didelių investicijų. Dėl šios priežasties yra kuriami klasteriai, telkiantys mokslininkus ir verslo organizacijas. Atsižvelgiant į tai, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą reikalauja didelių finansinių išteklių ir yra rizikingos, klasteriai yra pajėgūs mokslinius tyrimus greičiau komercializuoti. Dalį kaštų pasidalijant verslo organizacijoms galima įgyvendinti daugiau ir didesnės apimties investicinių projektų. „Mažos verslo organizacijos gali turėti daug gerų idėjų, bet stokodamos finansinių išteklių negali jų realizuoti. Tik susivienijusios, pasitelkusios mokslininkus ir įdiegusios pažangias technologijas jos gali pasiekti gerų, kartais stulbinamų rezultatų“, – įsitikinusi pašnekovė, atkreipianti dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje jau yra keletas bioekonomikos srityje sėkmingai veikiančių klasterių.

Aleknevičienės teigimu, siekiant plėtoti bioekonomiką kaip atskirą ekonomikos sektorių, reikalingi verslo vadybos specialistai, gebantys atlikti vadybos funkcijas, turintys žinių ir gebėjimų, reikalingų valdyti ir vystyti organizacijas, išmanantys vadybos procesus, biologinių išteklių gamybos, perdirbimo ir konversijos technologijas, suprantantys ekonominį, politinį, teisinį ir socialinį kontekstą globalioje visuomenėje, gebantys jį vertinti ir priimti vadybos sprendimus bioekonomikos sektoriuje veikiančiose verslo ir viešosiose organizacijose bei valdžios institucijose. „Studijuojantieji naujoje vadybos krypties programoje įgis ne tik vadybos, bet ir ekonomikos bei technologijų žinių, būtinų ekonomikos transformacijos laikotarpiu“, – teigia V. Aleknevičienė.

Sektoriaus raidos ašis – išmani vadyba

Bioekonomikos sektoriuje vadyba yra ypatinga. Šio sektoriaus vystymasis neįmanomas be radikalių ir žlugdančių inovacijų. Radikalios inovacijos susijusios su kardinaliai naujų technologijų ir vadybos procesų diegimu, jos sukelia daug neapibrėžtumo esamiems verslo modeliams ir įmonėms, sąlygoja poreikį kurti naujus verslo modelius. Žlugdančios inovacijos sunaikina esamą rinką ir sukuria ją naują.

Bioekonomikos sektoriui yra būdingos sisteminės, o ne linijinės inovacijos, būtinos žiediškumui užtikrinti. Taigi inovacijų vadyba tampa vienu kertinių dalykų vystant bioekonomikos sektorių. Be to, bioekonomikos sektoriaus vystymasis pasižymi tarpsektoriniais ryšiais, apima daug įvairių subsektorių. Bioekonomikos sektoriaus vystymosi rezultatas – naujai sukuriami biologiniai produktai ne tik iš pirminių, bet ir iš šalutinių biologinių išteklių bei jų atliekų. Atitinkama vartotojų elgsena ir rinkų paieška naujai sukurtiems biologiniams produktams taip pat yra nemažai iššūkių kelianti veikla vadybos specialistams. Visa tai suponuoja poreikį parengti naujų žinių ir kompetencijų turinčius profesionalus. Ir jų ateityje reikės vis daugiau“, – prognozuoja V. Aleknevičienė. Profesorė neabejoja, kad bioekonomikos verslo vadybą išmanantys specialistai turi puikias karjeros perspektyvas verslo ir konsultavimo įmonėse, mokslo institucijose, įvairiose asociacijose, klasteriuose, ministerijose, Europos lygmeniu kuriamose organizacijose, susijusiose su bioekonomikos vystymu.

Baigę studijų programą absolventai gali dirbti projektų vadybininkais ir administratoriais, pardavimo, rinkodaros ir plėtros vadybininkais, verslo ir rinkos tyrimo analitikais, vadybos konsultantais, viešųjų ryšių specialistais bioekonomikos sektoriuje veikiančiose verslo ir viešosiose organizacijose. Jie taip pat gali įsidarbinti skyrių ir grupių vadovais, administratoriais, programų koordinatoriais, patarėjais, konsultantais, vertintojais, ekspertais, viešųjų ryšių specialistais valdžios institucijose. Didžiausias tokių specialistų poreikis tikėtinas Aplinkos, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų ministerijose. Studijų programos absolventai taip pat gali kurti ir vystyti savo verslą bioekonomikos sektoriuje, tęsti studijas magistrantūroje, įgydami verslo vadybos ar socialinių mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį.

Sėkmės pavyzdys – inovatyvūs lietuviški pieno produktai pripažinimą pelno 49 eksporto rinkose

Lietuvoje ekspertai kaip vieną bioekonomikos sektoriaus vystymosi sėkmės pavyzdžių įvardija VDU ŽŪA verslo partnerį – Žemės ūkio kooperatyvą „Pienas LT“.

Darbo grupėje, VDU ŽŪA kūrusioje naująją bioekonomikos vadybos programą, dalyvavęs šio kooperatyvo generalinis direktorius Mantas Rudaitis pasakoja, kad būrys ūkininkų pieno gamintojų daugiau nei prieš dešimtmetį susibūrė į kooperatyvą siekdami ekonominių interesų. Šiuo metu tai yra didžiausia Baltijos šalyse pieno gamintojų bendruomenė, turinti savo pieno perdirbimo įmonę ir nuosekliai įgyvendinanti vertikalios integracijos kooperacijos idėją. „Pienas LT“ gamykloje nuo 2017 m. pagal pažangiausias technologijas gaminami sausi aukštos pridėtinės vertės pieno baltymų produktai – micelinio kazeino, pieno baltymų, pieno filtrato ir pieno išrūgų baltymų milteliai. Šie produktai eksportuojami į 49 pasaulio šalis. Jie kaip ingredientai naudojami ir įprastinio maisto pramonės įmonėse, ir unikalių maisto papildų bei funkcinio maisto gamyboje.

„Pasauliniame maisto produktų ingredientų gamybos versle naujas rinkos žaidėjas gali įsitvirtinti tik su aukštos kokybės produktu iš itin aukštos kokybės žaliavinio pieno. Todėl nuolat vyksta bendradarbiavimas su šalies mokslininkais, toliau diegiamos inovacijos ne tik perdirbimo grandyje, bet ir ūkininkų ūkiuose“, – inovacijų vadybos svarbą pabrėžia „Pienas LT“ generalinis direktorius.

Pasirinkimas gyventi santarvėje su gamta gali kurti labai aukštą pridėtinę vertę

VDU ŽŪA socialinis partneris, kartu rengęs bioekonomikos verslo vadybos studijų programą, VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros vadovas Mindaugas Maciulevičius pastebi, kad bioekonomika prasideda nuo žmogaus pasirinkimo gyventi santarvėje su gamta, o civilizuotame pasaulyje tokių žmonių atsiranda vis daugiau. Pašnekovas daugiau nei dešimtmetį yra atstovavęs Lietuvai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, kurio darbotvarkėje buvo sprendžiami Europos žaliojo kurso ir bioekonomikos vystymosi klausimai.

„Komitetas, pasitelkęs geriausius Europos Sąjungos šalių mokslininkus, teikė siūlymus Europos Komisijai. Grįžęs į Lietuvą bandydavau skleisti žinią, kad visi turime jausti atsakomybę už planetos ateitį, tačiau sulaukdavau kojų trepsėjimo ir argumentų, kad besikeičiantis klimatas Lietuvoje tik didina žemės ūkio kultūrų derlius. Šiuo metu situacija visiškai pasikeitusi ir nerasi ūkininko, kuris neigtų klimato kaitą ir jos neigiamus padarinius“, – teigia M. Maciulevičius. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad sukurta ir kuriama daug ekonomiškai efektyvių žaliųjų technologijų, kuriančių didelę pridėtinę vertę, tačiau reikia profesionalų, kurie šias technologijas įdiegtų.

Dažniausiai laimi naujoje srityje pradėję veikti anksčiausiai

„Bioekonomikoje atliekų nėra. Jos gali būti konvertuojamos į pašarus, biodujas, natūralias trąšas ir daugybę kitų naudingų produktų. Mano kartos žmonėms progresyvūs dėstytojai aiškino, kad ateitis yra informacinės technologijos, bet mums buvo sunku tuo patikėti. Šiandien studentams turime sakyti, kad ateitis yra ne tik IT, bet ir bioekonomika. Galbūt dabar ir tuo sunku patikėti, kaip buvo sunku patikėti informacinių technologijų svarba. Bioekonomika suteikia naują galimybę kurti iki šiol nesamus produktus. Ji grindžiama inovacijomis ir moderniausiomis technologijomis, kurios peržengia buvusias mokslo ribas ir laužo stereotipus. Dėl šios priežasties naujos kartos vadybininkai turi ateiti degančiomis akimis, gilintis į technologijas, kurias yra sukūręs pasaulis, ir patys tapti novatoriais, nes Lietuvoje tam turime didžiulį potencialą. Dažniausiai laimi tie, kurie į naują sritį „įšoka“ pirmieji. Bioekonomika atveria nerealias galimybes augti kartu, pasiekti karjeros aukštumų ne tik Lietuvoje, bet ir visos Europos lygmeniu“, – ateities ekonomikos galimybėmis įsitikinęs Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros vadovas.

VDU vyks iškilmingas Senato posėdis

Kovo 23 d., 16 val. VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks iškilmingas Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdis. Posėdį ves VDU Senato pirmininkas prof. dr. Ričardas Krikštolaitis.

Iškilmingo posėdžio metu bus teikiamos vardinės stipendijos, Vytauto Didžiojo universiteto daktaro diplomai bei ženklai, profesorių ir docentų atestatai.

Taip pat posėdžio metu bus įteikiamos net penkios stipendijos: Vytauto Didžiojo universiteto vardo garbės stipendija, Nepriklausomybės akto signataro, žymaus Lietuvos ekonomisto ir visuomenininko Jono Smilgevičiaus, ŽŪA rėmėjų – UAB „Nando“, AB „East West Agro“, Ievos ir Arno Radzevčių vardinės stipendijos.

VDU atkūrimo 20-ies metų sukakties proga universiteto Senatas įsteigė Vytauto Didžiojo universiteto vardo garbės stipendiją, kuri kasmet skiriama geriausiems VDU studentams, ypač pasižymėjusiems mokslinėje, meninėje, kūrybinėje, sporto ir (ar) visuomeninėje veikloje reprezentuojant gimtąją Alma Mater Lietuvai ir pasauliui.

Iškilmingo posėdžio metu muzikinį sveikinimą dovanos VDU Muzikos akademijos doc. Birutės Sodaitytės klasės studentai.

Viso renginio metu dalyviams privaloma dėvėti respiratorių arba medicininę kaukę.

VDU ŽŪA mokslinė-praktinė konferencija „Žemės ūkio mokslai verslui: Žaliojo kurso iššūkiai ir galimybės“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai nuolat vysto partnerystės ryšius su verslu – kartu įgyvendinami projektai, kuriami ir komercializuojami nauji produktai, technologijos. Siekiant plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei pasidalinti moksliniais rezultatais su plačiąja visuomene, rengiama mokslinė-praktinė konferencija.

Balandžio 8 d. 8.30 val. maloniai kviečiame dalyvauti virtualioje VDU Žemės ūkio akademijos mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Žemės ūkio mokslai verslui: Žaliojo kurso iššūkiai ir galimybės“, kurioje Žemės ūkio akademijos mokslininkai atskleis naujausius mokslo tyrimus bei rekomendacijas susijusias su Žaliuoju kursu ir leidžiančiais efektyviau naudoti išteklius, didinti verslo konkurencingumą. Bus kalbama apie Žaliojo kurso galimybes, biomasės auginimą ir perdirbimą, su bioekonomika susijusių tyrimų vystymąsi, miško mokslų vaidmenį, pluoštinių kanapių panaudojimą betono gamyboje pastatų statybai, klimato kaitos poveikį vandens būklei, netradicinių funkcionalių žaliavų panaudojimo galimybes, azoto trąšų mokesčio poveikį ŠESD emisijoms, biodujų gamybą.

Renginyje vyksiančioje apskrito stalo diskusijoje „Žemės ūkis 2030“, kurioje susitiks mokslo, verslo ir valdžios atstovai, kviesime pažvelgti į ateities žemės ūkį.

RENGINIO PROGRAMA.

BŪTINA REGISTRACIJA.

Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems.

Kviečiame stebėti konferenciją YOUTUBE.

Šiuolaikiniame žemės ūkyje didėja sėjomainų reikšmė

Laukų nuotrauka – Vytauto Liako nuotrauka

Prastėjanti aplinkos būklė ir klimato kaitos pokyčiai kelia egzistencinę grėsmę Europai bei visam pasauliui. Intensyvėjant žemės ūkio technologijoms, augalų mitybos poreikiai dažnai tenkinami vien tik sintetinėmis mineralinėmis trąšomis, o pasėliuose dominuoja vienos rūšies augalai. Intensyvus ūkininkavimo būdas, kuomet siekiama iš mažesnio ploto išauginti kiek įmanoma didesnį produkcijos kiekį turi neigiamas pasekmes – teršiama aplinka, sumažėja biologinė ekosistemų įvairovė, prastėja dirvožemio kokybė. Todėl ES Žaliojo kurso vienas pagrindinių tikslų –pakeisti gamtos išteklių naudojimo įpročius, kad aplinkosauga, tvarumas taptų kiekvieno mūsų atsakomybe.

Nuotraukoje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentė dr. Lina Marija Butkevičienė

Uždavinys – sukurti tvarias augalininkystės sistemas

Siaura ūkio specializacija turi savų pranašumų: didelis darbo našumas, mažesnė produkcijos savikaina, tačiau toks žemės naudojimo būdas palieka neigiamas pasekmes ekosistemoms. Per pastarąjį pusę amžiaus tradicinės augalininkystės metodai, daugiausia priklausantys nuo trąšų ir pesticidų naudojimo, siekiant išauginti kuo daugiau produkcijos, pablogino vandens kokybę, iškilo grėsmė žmonių sveikatai bei aplinkai, laukinė gamta atsidūrė pavojuje.

Lietuva kaip ir kitos ES valstybės narės privalės prisidėti prie ES Žaliojo kurso įgyvendinimo. Jo programa numato emisijų į atmosferą ir taršos mažinimo tikslus žemės ūkyje, o nuo 2024 m. 25 proc. žemės ūkio produkcijos turės būti pagaminta ekologiškai.

Kuriant tvarias augalininkystės sistemas daugiausia dėmesio reikia skirti dirvožemio naudojimo efektyvumo gerinimui ir poveikio aplinkai mažinimui, naudoti mažiau pesticidų bei ieškoti alternatyvių kenkėjų, ligų bei piktžolių kontrolės metodų. Ilgalaikės intensyvios augalų auginimo technologijos, nesilaikant sėjomainos, nenaudojant organinių trąšų nepadės įgyvendinti iškeltų Žaliojo kurso iššūkių, todėl sėjomainos reikšmė šių dienų žemdirbystės sistemose ypač svarbi. Augalininkystės ūkiuose dažniausiai auginami derlingiausi ir pelningiausi žemės ūkio augalai – varpiniai javai ir rapsai. Remiantis augalininkystės pagrindais, sėjomaina – tai ariamosios žemės naudojimo būdas, kai ji suskirstoma pastoviais ir lygiais laukais, kuriuose augalai kaitomi iš anksto nustatyta tvarka, atsižvelgiant į ūkio gamtines, ekonomines ir organizacines sąlygas. Dauguma augalų yra jautrūs atsėliavimui, ypač rapsai, kviečiai, runkeliai, pupiniai, daržovės. Mažiau jautrūs – kukurūzai, sojos, bulvės. Sėjomainos projektavimas ir įgyvendinimas nereikalauja didelių investicijų, tačiau tam reikia suprasti sėjomainų projektavimo principus, augalų kaitos svarbą dirvožemio derlingumo palaikymui ir dirvožemio kokybės gerinimui. Vietoje ilgų augalų rotacijų sėjomainoje kartais siūloma naudoti vadinamąsias sėjomainines grandis arba trumpas rotacijas, kuriose po dirvožemį alinančių augalų turėtų būti auginami dirvožemio derlingumą atstatantys augalai. Alinimą praktiniu požiūriu pirmiausia reikia suprasti ne tik kaip maisto medžiagų išnešimą, bet ir kaip piktžolių, ligų ir kenkėjų gausėjimą, o derlingumo atstatymą – kaip laukų apvalymą nuo minėtų žemės ūkio augalų žaladarių ir dirvožemio savybių gerėjimą. Piktžolėtuose laukuose prie vietos sąlygų prisitaikiusios piktžolės greičiau pasisavina dirvoje esančias maisto medžiagas bei taip alina dirvožemį, „apiplėšdamos“ žemės ūkio augalus. O nusilpusius augalus lengviau įveikia parazituojantys kenkėjai bei ligos, mažėja derlius ir blogėja jo kokybė. Augalų auginimo procese labai svarbus uždavinys – tinkamo priešsėlio parinkimas ir sėjomainos sudarymas.

Prioritetas – žalioji trąša

Dirvožemio derlingumą ir jo biologinį aktyvumą labiausiai lemia jame esančios organinės medžiagos kiekis. Maisto medžiagų balansui ypač svarbus tarpinių pasėlių vaidmuo sėjomainoje. Tarpiniai pasėliai gerina dirvožemio mikroorganizmų mitybą, mažina tirpių maisto medžiagų išplovimą, yra papildomas maisto medžiagų šaltinis po jų augantiems augalams, tačiau humuso kiekio gausėjimui įtakos neturi. Tarpinių pasėlių jauni augalai turi daug azoto, bet mažai anglies ir greit suyra atpalaiduodami įvairius mineralinius junginius – maisto medžiagų šaltinį po jų augantiems augalams. Tarpiniai pasėliai – gera terpė dirvos mikroorganizmų gyvybiniams procesams palaikyti, jiems judėti ir daugintis, nes visų dirvoje gyvenančių organizmų aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo fotosintezės procesų, kurie vyksta pasėlyje, nuo saulės energijos, kuri sukaupiama augaluose ir vėliau įvairiais būdais patenka į dirvą. Tarpiniai pasėliai gali būti auginami nuėmus pagrindinių augalų derlių iki kitų pagrindinių augalų sėjos arba įterpiami į dirvožemį rudenį augalų vegetacijos pabaigoje, taip pat gali būti įsėjami į pagrindinį augalą ir po derliaus nuėmimo paliekami. Tarpiniai pasėliai – svarbūs ekologinės ar organinės žemdirbystės agroekosistemose, kurių biomasė yra viena pagrindinių organinių trąšų šaltinių. Jie savo fitomasėje sukaupia po pagrindinių augalų likusius dirvožemyje mitybos elementus: azotą, fosforą, kalį, kalcį, magnį, sugeba šaknimis iš gilesnių dirvos sluoksnių iškelti mitybos elementus. Žaliosios trąšos įterpimas ne tik pagerina dirvožemio savybes, bet ir daugiau nei 14 % padidina augalų derlių, tai efektyvumu prilygsta 20 t/ha mėšlo. Žalioji trąša ypač svarbi augalininkės ūkiuose, kuriose javai sudaro didžiąją dalį sėjomainose. Mokslininkai, tyrę žaliosias trąšos poveikį dirvožemiui, nurodo, kad ji yra ne tik organinių medžiagų ir azoto šaltinis, bet ir daugiafunkcinė intensyviosios žemdirbystės agropriemonė, teigiamai veikianti dirvožemį, auginamus augalus ir ekologinę visumą.

Sėjomainų sudarymo agrotechninė įvairovė

Trumpalaikis vienų augalų auginimas toje pačioje vietoje (iki 3 metų) vadinamas atsėliavimu. Atsėliuoti galima tuos augalus, kurie neturi per dirvą plintančių kenkėjų, ligų. Iš Lietuvoje auginamų augalų galima atsėliuoti kukurūzus, rugius, miežius. Atsėliavimo nepakenčia dobilai, linai, rapsai, kviečiai, žirniai, dauguma daržovių. Dabartinėmis ūkininkavimo sąlygomis augalininkystės ūkuose augalų įvairovė ribota, vyrauja javai, todėl reikia ieškoti alternatyvų tradiciniams augalams, auginti prieskoninius ar vaistinius augalus, kurių paklausa rinkoje vis didėja – auginti pluoštinę kanapę (Cannabis Sativa L.), tikrąjį margainį (Silybum marianum (L.) Gaertn.), paprastąjį kmyną (Carum carvi L.) ir kt.

Pasėlius galima suskirstyti į dirvos derlingumą didinančius (dirvą gerinančius) ir dirvos derlingumą mažinančius (dirvą alinančius). Tai priklauso nuo: 1) kiek augalai sunaudoja mitybos elementų ir vandens; 2) kiek augalai palieka organinės medžiagos; 3) kaip augalai prisideda prie ligų, kenkėjų ir piktžolių naikinimo; 4) poveikio naudingiems dirvožemio mikroorganizmams. Pagal šiuos kriterijus nuo didžiausio iki mažiausio dirvožemio derlingumo didinimo efekto žemės ūkio augalai rikiuojami tokia eile:

Daugiametės žolės. Ankštinės ir varpinės daugiametės žolės (pagal botaninę klasifikaciją – pupiniai ir migliniai augalai) palieka daug šaknų, stelbia piktžoles, o ankštinės – kaupia azotą. Žolynuose plintančios piktžolės nušienaujamos dar prieš jų sėklų brandą, todėl mažiau galimybių plisti;
Pupiniai (ankštiniai) augalai. Žirniai, pupos dirvožemyje pagausina azoto atsargas, tačiau po jų intensyvesnė augalinių liekanų mineralizacija;
Kaupiamieji augalai palieka mažai šaknų ir paima daug mitybos elementų, bet dažniausiai gausiai tręšiami (ypatingai jeigu tai organinės trąšos) ir jų lieka kitų metų augalams;
Tarpiniai pasėliai, pavyzdžiui, lubinai, garstyčios ar rapsai auginami žaliajai trąšai ir praturtina dirvą papildoma organine medžiaga; aliejiniai augalai – baltosios garstyčios, aliejiniai ridikai, žieminiai ir vasariniai rapsai taip pat gerina dirvos derlingumą, nes praturtina sieros junginiais, jų šaknys giliai skverbiasi į dirvą ir iš ten ima mitybos elementus. Šiuo metu platintojai siūlo tarpinių pasėlių mišinių, kurių sudėtyje yra įvairių rūšių augalų, pvz.: sėjamoji aviža (Avena sativa L.), paprastoji saulėgrąža (Helianthus annuus L.), baltoji garstyčia (Sinapis alba L.), sėjamasis vikis (Vicia sativa L.); pašarinis ridikas (Raphanus sativus L.), aviža netikšė (Avena strigosa Schreb.), bitinė facelija (Phacelia tanacetifolia Benth). Skirtingi augalai paima iš dirvožemio skirtingus mitybos elementus, kurie vėliau sugrįžta su žaliąja mase.
Juodasis pūdymas taip pat gerina dirvos derlingumą, bet tik tuo atveju, jeigu tręšiamas mėšlu, o nuolat dirbant žemę naikinamos piktžolės. Neturint organinių trąšų – gyvulių mėšlo – vyksta dirvožemio degradacija. Geresnis variantas laikyti užimtą pūdymą – auginti greitos vegetacijos augalus: žieminį rapsą iki žydėjimo pradžios, varpinių ankštinių mišinį ir kt.

Prie dirvą alinančių augalų priskiriami varpiniai javai žiemkenčiai, vasarojus ir linai. Javų paliekamoje organinėje medžiagoje yra mažai azoto. Organinė medžiaga prasta, palyginti su dirvoje esančiu humusu. Be to, prisiveisia daug piktžolių, nes jos subręsta tuo pačiu metu kaip ir javai. Linai mažai konkuruoja su piktžolėmis, išraunami ir išvežami iš dirvos su visomis galvenomis, stiebais ir šaknimis, taip pat ir pluoštinės kanapės.

Sudarant augalų kaitą (rotaciją) reikia, kad priešsėlis būtų derlingumą didinantis augalas, o posėlis – dirvą alinantis. Trumpos rotacijos sėjomainos dirvą alinantys augalai – varpiniai javai – gali būti auginami ne daugiau kaip du metus iš eilės juos tarp savęs kaitaliojant, tačiau kviečius, rugius ir avižas galima auginti tik pirmaisiais javų atsėliavimo metais. Tyrimai parodė, kad po gerai tręštų kaupiamųjų ir po daugiamečių žolių javai gali būti auginami dvejus metus iš eilės, po ankštinių javų – tik vienerius metus.

Dirvožemio našumą didinančių sėjomainų nemažą dalį turėtų sudaryti žalienos, pupinių augalų plotai, auginami tarpiniai įsėliniai ir posėliniai augalai. Sudarant sėjomainas, kiekvienas jos narys vertinamas kaip priešsėlis pagal dirvoje sukaupiamų organinių ir mineralinių maisto medžiagų kiekius ir formuojamas sąlygas po jų augantiems augalams. Auginami skirtingi žemės ūkio augalai dirvoje palieka skirtingą augalinių liekanų kiekį, taip veikdami dirvos fizikines, biologines ir chemines savybes.