VDU ŽŪA atstovėms – Lietuvos mokslų akademijos įvertinimas

Tarp geriausiai 2021 m. įvertintų Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso ir Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso dalyvių – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) atstovės: Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros lektorė dr. Aušra Nausėdienė, Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros lektorė dr. Živilė Černiauskienė ir Bioekonomikos plėtros fakulteto magistrė Vilma Kanapkienė.

Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurse dr. Aušrai Nausėdienei skirta premija už mokslo darbą „Azoto trąšų mokesčio poveikio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms vertinimas“ (Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje). Dr. Živilei Černiauskienei skirtas pagyrimo raštas už mokslo darbą „Stambiastiebių energetinių augalų paruošimo kurui ir termocheminės konversijos analizė“ (Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje).

Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto magistrei Vilmai Kanapkienei skirtas pagyrimo raštas už mokslo darbą „Žemės ūkio produktų kainų konvergencija Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje ir jos efektai“ (Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje; darbo vadovė prof. dr. Vladzė Vitunskienė).

Daugiau informacijos apie Lietuvos mokslo premijas.

VDU – studentų konferencija „Laisvė kurti 2022“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai kviečiami dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2022“, skirtoje Lietuvos universiteto šimtmečiui. Konferencija vyks 2022 m. balandžio 29 d., penktadienį, VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).

Konferencijos tikslas – pristatyti VDU studentų mokslinius, meninius ir kūrybinius pasiekimus universitetui ir miestui, paliekant pėdsaką universiteto šimtametėje istorijoje.

Pasak VDU Studijų prorektorės dr. Simonos Pilkienės, Vytauto Didžiojo universitetui 2022-ieji metai yra ypatingi. „Universitetas švenčia savo šimtmetį. Tai laikas sustoti ir įsivertinti kokius iššūkius teko įveikti universiteto kūrėjams, pasidžiaugti mokslininkų atradimais, universiteto absolventų pasiekimais bei studentų, kaip ateities kūrėjų, idėjomis, nuveiktais darbais ir siekiais. Lemiamą vaidmenį tiek steigiant universitetą, tiek jį atkuriant vaidino, kaip anuomet įprasta buvo vadinti – studentija, kuri buvo tarsi kaip reiškinys ir akstinas universitetui veikti. Studentai ir jų laisvė kurti, generuoti idėjas, reikšti savo nuomonę, būti pirmose gretose kuriant universiteto ateities vizijas visuomet buvo universiteto stiprybė. Todėl švęsdami universiteto šimtmetį, kviečiame visus VDU studentus pasidalinti savo idėjomis, moksliniais darbais, projektais dalyvaujant ypatingai progai skirtoje studentų konferencijoje. Šiuo renginiu siekiame paraginti studentus būti aktyviais, matomais, kad su jų veiklos rezultatais susipažintų visa universiteto bendruomenė, o studentija vėl atsidurtų pirmose gretose“, – konferencijos svarbą pabrėžė VDU Studijų prorektorė.

Pranešimus konferencijai kviečiami teikti visų studijų krypčių ir pakopų studentai. Pranešimą/pasirodymą galima rengti individualiai arba su grupe studentų.

Konferencijos temos:

Universitetas kaip kūrybos ir meno erdvė
Laisvės galimybės ir ribos
Kūrybiškumas ir technologijos
Inovatyvūs verslo ir socialinių iššūkių sprendimai
Pilietiškumo, socialinės atsakomybės ir darnaus vystymosi iniciatyvos
Žmogus, bendruomenė, visuomenė nuolatinių pokyčių kontekste
Gamta mokslininko rankose
Humanitariniai mokslai šiandienos iššūkių kontekste
Darnaus ugdymo iššūkiai ir galimybės
Ar daugiakalbiai susikalba geriau?

Pranešimų trukmė ir formatai:

Pranešimas žodžiu (iki 15 min.)
Stendinis pranešimas
Meninės kūrybos pristatymas (pasirodymas su prisistatymu, iki 15 min. trukmės, arba darbų paroda)

Pristatymo kalbos: lietuvių, anglų ir kitos universitete dėstomos kalbos.

Registracija vyksta iki kovo 18 d.

Registracijos forma

Atrinktų pranešimų autoriai informuojami iki balandžio 1 d. Konferencijos programa skelbiama iki balandžio 10 d.

Daugiau informacijos el. paštu: sandra.juskeviciene@vdu.lt

Žemės ūkis – reikšminga nacionalinio saugumo dedamoji

Siekis patenkinti globaliu mastu sparčiai didėjančios gyventojų populiacijos poreikį apsirūpinti maistu paskatino žemės ūkio procesų suaktyvėjimą visame pasaulyje – pagrindinis visų žemės ūkyje naudojamų technologijų tikslas yra padidinti maisto gamybą. Tačiau intensyvinant žemės ūkio gamybos procesus, dažnai neįvertinama dirvožemio išteklių svarba, kuri yra daug didesnė nei pati maisto gamyba.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto doc. dr. Vytautas LIAKAS

Chemikalų daugiau – efekto mažiau

Mokslininkai pirmieji pastebėjo, kad dirvožemio sveikata kenčia nuo netvarių technologijų. Ūkininkavimo praktika, kai daugiau dėmesio skiriama maisto gamybai kiekybiniu požiūriu, daro neigiamą poveikį pačiam dirvožemiui ir augalų produktyvumui. Netvari žemės ūkio veikla sukelia dirvožemio savybių pokyčius – fizikinius, cheminius bei biologinius. Intensyvi žemės ūkio veikla daro įtaką dirvožemio sveikatai ir produktyvumui dėl erozijos, sutankinimo ir druskėjimo procesų. Pagrindinė dirvožemio būklę trikdanti praktika, mokslininkų nuomone, yra neracionalus ir naujausiais moksliniais tyrimais nepagrįstas mechaninis žemės dirbimas, trumpos sėjomainos, neefektyvus trąšų bei pesticidų naudojimas.

Suprantama, kad šiuolaikinis žemės ūkis negali išsiversti be trąšų ir pesticidų. Europoje ūkininkavimo sistemos labai priklauso nuo pesticidų naudojimo. Tam, kad būtų užtikrintas derlingumas augalininkystėje ir gyvulininkystėje, ūkininkai kasmet sunaudoja vidutiniškai 340 000 – 370 000 tonų veikliųjų medžiagų (FAO STAT). Mokslininkai nustatė, kad dėl tokio intensyvaus pesticidų naudojimo dirvožemyje ir vandenyje, maiste bei pašaruose, taip pat žmonių organizmuose dažnai randama daugybė pesticidų likučių (EFSA, 2020). Iš 487 ES rinkoje patvirtintų veikliųjų medžiagų (EB, 2020) beveik 50 % yra bioakumuliacinės, 25 % patvarios dirvožemyje, 30 % turi didelį ūmų toksiškumą vandens organizmams ir 28 % įtariami kancerogeniniu poveikiu (PPDB, 2020). Šie skaičiai mokslininkams kelia rimtą susirūpinimą dėl pesticidų poveikio ekosistemai, gyvūnų ir žmonių sveikatai. Daugėja tyrimų, keliančių nerimą dėl pesticidų „kokteilių“ poveikio sliekams ir kitiems makro- faunos atstovams. Taip pat žinoma, kad pesticidai įvairiai veikia dirvožemio mikroorganizmus. Nereikia nė mokslininkų pastebėjimų, augintojai pastebi patys, kad

kasmet stiprinamos veikliosios medžiagos, naudojami sudėtingesni pesticidų deriniai, o augalų ligų ar kenkėjų problema neišsprendžiama ir kasmet tik aštrėja. Gali būti taip, kad dėl žmogaus veiklos, siekiant geresnių rezultatų, sutrinka naudingų ir patogeninių mikroorganizmų pusiausvyra. Sliekai ir mikroorganizmai atlieka pagrindinį vaidmenį, formuojant dirvožemio derlingumą, tačiau daugelio pesticidų, užteršiančių dirvą, poveikis lieka pakankamai neištirtas ir neaiškus. Dauguma pesticidų naudojami augalų vegetacijos metu, dėl to neatsitiktinai šiuo laikotarpiu dirvožemyje susidaro didžiausias likučių kiekis, galintis išlikti ilgai po panaudojimo ir bėgant metams kauptis dirvožemyje.

„Žaliojo kurso“ prioritetas – dirvožemio sveikata

Neatsitiktinai „Žaliojo kurso“ direktyvose numatoma iš esmės sumažinti cheminių trąšų ir pesticidų naudojimą. Kaip tai atsilieps ūkių ekonominiams rodikliams, dabar sunku spręsti, labai daug priklausys nuo to, kaip augintojai sugebės pasiruošti patys ir paruošti dirvožemius. Aišku viena, kad didėjant maisto poreikiui, turime išlaikyti dirvožemį sveiką ir produktyvų.

Pastaruoju metu daugelis augintojų diegia racionalias žemės dirbimo technologijas, kad sumažintų ne tik išlaidas, bet ir išsaugotų dirvožemį. Viena didžiausių šio meto problemų – dirvožemio erozija. Dažniausia dirvožemio erozijos priežastis – jo viršutinio sluoksnio pasislinkimas. Tai gali būti lėtas procesas, kuris tęsiasi gana nepastebimai, arba jis gali atsirasti nerimą keliančiu greičiu, kuomet sparčiai prarandamas viršutinis dirvožemio sluoksnis. Eroziją sukeliančių veiksnių dinaminis aktyvumas priklauso nuo išorės veiksnių. Tai – vanduo, ledas, sniegas, vėjas, augalai, gyvūnai ir t. t. Prieš kelis dešimtmečius praktiškai niekas nekreipė į tai dėmesio, o pastaruoju metu matome, kad netolygiai pasiskirstę krituliai kelia didžiulę grėsmę netinkamai tvarkomam dirvožemiui. Pvz., vasarą mėnesio kritulių norma gali iškristi per vieną dieną, toks vandens kiekis nesusigeria, o paprasčiausiai nubėga paviršiumi, nusinešdamas derlingą dirvožemio sluoksnį, Tai ypač dažnai nutinka taikant neracionalias žemės dirbimo technologijas. Kitas pavyzdys: esame įpratę, kad žiemą žemę dengtų sniegas, tačiau pastarosiomis žiemomis iškritęs sniegas laikosi labai trumpai, o su tirpstančio sniego vandens srautu nunešama ir tam tikra dalis dirvožemio bei maisto medžiagų. Taip pat pastarosiomis žiemomis pašalimus keičia atšilimai, atskilusias dirvos daleles nuneša vėjas arba vanduo. Prieš kelis dešimtmečius mokslininkai pastebėjo pagreitėjusią dirvožemio eroziją dėl žmogaus elgesio sukeltų priežasčių, tokių kaip intensyvus ir ekstensyvus žemės ūkis. Kai susijungia žmogaus veikla su gamtos reiškiniais, dirvožemio erozijos tempai tampa sunkiai kontroliuojami. Paspartėjusi dirvožemio erozija vertinama kaip svarbi žemės ūkio ir ekosistemos problema, sukelianti viršutinio dirvožemio sluoksnio

degradaciją, maistinių medžiagų praradimą, dirvožemio derlingumo sumažėjimą, uždumblėjimą ir eutrofikaciją.

Krizių atvejais importas neišgelbės

Neatsitiktinai dirvožemio erozija ir dirvožemio erozijos poveikis pasėlių produktyvumui tapo problema, patraukusia žemdirbių, aplinkosaugininkų ir apskritai visuomenės dėmesį. Nepaisant didelių investicijų į mokslinius tyrimus ir jų plėtrą, pasauliniai erozijos tempai dabar yra didesni nei bet kada anksčiau. Mokslinėse ataskaitose teigiama, kad daugiau kaip 24 % dirvožemių pasaulyje paveikti erozijos.

Lauko augalų derlingumo sumažėjimas dažnai siejamas su erozija, nes dirvožemiui praradus struktūrą, augalai blogiau įsišaknija, dirvožemyje sumažėja augalams reikalingo vandens atsargos, nekalbant jau apie organinių medžiagų praradimą ir maistinių medžiagų disbalansą.

Savaime suprantama, kad dirvožemio erozija turi įtakos žemės ūkio ekonomikai. Mokslininkai kai kurių produktų kainų didėjimą, vidutiniškai 0,4–3,5 % per pastaruosius kelis dešimtmečius, sieja su spartėjančiais dirvožemio erozijos tempais.

Mokslininkų ataskaitose pateikiami konkretūs derliaus pokyčių pavyzdžiai, susiję su augalų maistinių medžiagų praradimu, dirvožemio vandens atsargomis ir dirvožemio savybių pokyčiais. Aptariami dirvožemio nuostolių tolerancijos kriterijai, apžvelgiamas eroduotų dirvožemių produktyvumo atstatymas, atsižvelgiant į dirvožemio organinių medžiagų kiekį ir maistinių medžiagų poreikį.

Dirvožemis formavosi milijonus metų ir tarnavo daugybei civilizacijų. Jis maitina dabartinius planetos gyventojus ir turės patenkinti sparčiai augančios populiacijos maisto poreikius ateityje. Todėl daugelyje šalių žemės ūkis laikomas nacionalinio saugumo garantu, nes ištikus krizėms būtų sunku tikėtis maisto produktų importo – tektų pasikliauti vietiniu žemės ūkiu ir jame dirbančių žmonių kompetencija.

Studentams – kvietimas teikti paraiškas profesinei praktikai JAV

Baltijos-Amerikos Laisvės fondas atnaujina savo programas ir kviečia paskutinio kurso bakalauro programos studentus, magistrantus ir doktorantus teikti paraiškas į Profesinės praktikos JAV programą.

Profesinės praktikos programa suteiks puikias galimybes atlikti profesinius interesus atitinkančias praktikas įvairose JAV įmonėse, kompanijose ar organizacijose. Programos dalyviams suteikiamos apie 30,000 JAV dolerių per metus stipendijos, kurios skirtos padengti apgyvendinimo, draudimo, maisto bei transporto išlaidas praktikos metu.

Šia unikalia galimybe jau pasinaudojo daugiau nei 150studentų ir absolventų iš įvairiausių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Ši programa – tai puiki galimybė įgyti profesinės patirties, išplėsti pažinčių ratą, susipažinti su JAV kultūra ir gyvenimo būdu.

Paraiškos priimamos iki š.m. balandžio 1 d.

Daugiau informacijos apie programą ir paraiškų formas rasite čia ir Facebook puslapyje.

Renginiuose „Erasmus Days ’22“ – apie tarptautinio mobilumo galimybes

Kiekvieno semestro pradžioje VDU Tarptautinių ryšių departamentas pakviečia studentus į visų jau pamėgtą renginį – „Erasmus Days“. Šių dienų metu dalinamasi ne tik praktine patirtimi apie „Erasmus“ mainų galimybes, bet organizuojami įvairūs renginiai, kurių metu studentai turi galimybę pajusti, kokia nepaprasta tarptautinė patirtis jų laukia.

Šiais metais kovo 1–3 dienomis vykstančiose „Erasmus“ dienose numatomi įdomūs pristatymai, naudingos konsultacijos ir renginiai, leisiantys pažinti ypatingas mainų teikiamas galimybes.

Niekas geriau nei TRD koordinatoriai nesupranta, kad priimti sprendimą dėl mobilumo krypčių gali būti sudėtinga, taigi ir šiais metais visi besidomintys bus kviečiami pasiklausyti apie VDU siūlomas mainų galimybes. Savo geriausiais patarimais ir rekomendacijomis koordinatoriai dalinsis renginio „Erasmus prie kavos“ metu, kur galėsite paklausti visko apie tai, kur verta keliauti, ir kokios kryptys ir programos padėtų sukaupti geriausią patirtį būsimai karjerai.

Nuotolinių prezentacijų metu, „Erasmus+“ koordinatoriai papasakos apie viską, ką turite žinoti apie „Erasmus+“ studijas ES / EEE šalys, VDU dvišalius mainus, „Erasmus+“ studijas ne-ES / EEE šalyse, „Erasmus+“ stažuotes ES / EEE šalyse bei tarptautines stažuotes ne-ES / EEE šalyse.

Taip pat rekomenduojame apsilankyti „Erasmus fiestoje“, kurioje susipažinsite su iš mainų jau sugrįžusiais studentais, galinčiais pasidalinti savo patirtimi. Tai puiki galimybė paklausinėti jų apie patirtis ir nuspręsti, ar norite sekti jų pėdomis.

Tarptautiniai mainai – tai nepakeičiama galimybė tobulėti ir atrasti save ir pasaulį. Kiekvienas, pasirinkęs studijas ar praktiką užsienyje, įgyja ne tik neįkainojamą patirtį, bet tuo pačiu ir pasimatuoja savo komforto zonos ribas. Kokie iššūkiai laukia tarptautinių studentų, kas yra pagrindinis raktas integracijai kitoje aplinkoje ir kaip pasiruošti adaptacijai – profesinėmis žiniomis ir asmenine patirtimi konsultacijoje dalinsis VDU Psichologijos klinikos psichologai.

Dauguma darbdavių, priimdami sprendimą dėl įdarbinimo, potencialius kandidatus vertina pagal jų asmenines savybes – toleranciją, pasitikėjimą savimi, gebėjimą spręsti problemas, smalsumą, savo privalumų ir trūkumų suvokimą, ryžtingumą. Paskaitoje „Tavo ateities karjera ir tarptautinė patirtis“ išgirsite, kaip šios savybės yra įgyjamos ir patobulinamos per tarptautinę patirtį, o tarptautinė patirtis padeda užsitikrinti ateities karjerą Lietuvoje ir užsienyje.

Taip pat turėsite puikią galimybę sužinoti apie įvairias septynių universitetų aljanso „Transform4Europe“ siūlomas iniciatyvas, kurie glaudžiai dirba kad pasiūlytų įvairias jungtines iniciatyvas, kursus ir neakademinius mokymus, kuriamus kartu su verslu ir įvairiais socialiniais partneriais.

Renginiai – kontaktiniai ir nuotoliniai, todėl galėsite pasirinkti Jums tinkamiausią formatą, ir prisijungti prie veiklų, leisiančių daugiau sužinoti apie galimybes, leisiančias geriausiai išnaudoti savo studijų patirtį.

Programa

Kviečiame dalyvauti VDU Sporto centro logotipo idėjos kūrimo konkurse

Vytauto Didžiojo universiteto Sporto centras skelbia konkursą ir kviečia sukurti VDU Sporto centro reprezentacinio sporto (komandinių bei individualių sporto šakų) logotipo idėją. Vieningas VDU komandų stilius įtvirtina universiteto komandų identitetą, sustiprina jo atpažįstamumą bei kuria emocinį ryšį universiteto bendruomenėje.

Konkursas skirtas Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės nariams, tačiau konkurse taip pat gali dalyvauti ir kitų universitetų, kolegijų studentai, moksleiviai ir visi, sportu besidomintys sirgaliai, kurie profesionaliai gali pateikti logotipo idėją, tinkamai perteikiant logotipo idėjos sukūrimo sąlygas.

Geriausios idėjos autoriai bus apdovanoti vertingais prizais bei oficialia Vytauto Didžiojo universiteto atributika. Konkurso nugalėtoja (-as) bus pristatytas universiteto bendruomenei, o pagal pateiktą idėją sukurtas logotipas bus nuolat matomas VDU komandų aprangose, įvaizdiniuose klipuose, reklamose, socialiniuose tinkluose, Sporto centro erdvių apipavidalinimuose ir pan. Bus vertinamos idėjos, atsiųstos tik iki 2022 m. vasario 28 dienos (imtinai).

Vertinimo kriterijai:

Idėjos kūrybiškumas bei originalumas;
Idėjos išbaigtumas bei vientisumas;
Su VDU bei sportu susijusios tematikos perteikimas.

Informacija konkurso dalyviams:

Logotipe turėtų atsispindėti ir būti vaizdinės sąsajos su trumpiniu „VDU” (Vytauto Didžiojo universitetas).
Logotipas turi atitikti Vytauto Didžiojo universiteto firminio stiliaus knygoje pristatomą universiteto stilių ir jo formavimo taisykles. VDU Stiliaus knyga
Logotipas turi turėti sąsają su universiteto pagrindiniu logotipu, apskritai Vytauto Didžiojo universitetu bei sportu.
Pagrindinė logotipo spalva – vyšninė (#8B1A4A, pagal VDU stiliaus knygą)

Logotipo idėjos pateikimas:

Eskizas – elektroninis formatas: .png, .jpg, .bmp.;
Trumpas logotipo idėjos aprašymas.

Savo kūrinius pateikti:

Elektroniniu paštu sporto.centras@vdu.lt. Laiške privaloma nurodyti vardą, pavardę, fakultetą, telefono numerį, el. pašto adresą ir pridėti logotipo idėją nurodytais formatais.

VDU Žemės ūkio akademijos studentų ir absolventų choro „Daina“ vadovė apdovanota Santaros garbės ženklu

Išskirtiniu Vasario 16-osios šventės akcentu šiais metais tapo Lietuvos universiteto šimtmečio minėjimas. Ta proga visų iš 1922 m. vasario 16-tąją įkurto universiteto išaugusių šalies aukštųjų mokyklų – Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų ir Kauno technologijos universitetų – meno saviveiklos kolektyvai surengė įspūdingą jungtinį koncertą Kauno Žalgirio arenoje, kurį šventinį vakarą transliavo Lietuvos nacionalinė televizija.

Renginio metu netrukus taip pat gyvavimo šimtmetį minėsiančio VDU Žemės ūkio akademijos studentų ir absolventų mišraus choro „Daina“ meno vadovei ir dirigentei Ramunei Navickienei Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis įteikė II laipsnio Santaros garbės ženklą. Šis Kauno miesto savivaldybės įsteigtas apdovanojimas yra suteikiamas už ypatingus nuopelnus Lietuvos ir Kauno miesto kultūrai, už Kauno miesto įvaizdžio stiprinimą, aktyvią kūrybinę ir visuomeninę veiklą.

Chorui „Daina“ R. Navickienė vadovauja jau trys dešimtmečiai. Per šį laiką kolektyvas daugybę kartų yra garsinęs VDU Žemės ūkio akademijos vardą dainų šventėse, festivaliuose bei koncertuose. Solidžią koncertinę programą „Daina“ yra pristačiusi prestižiniuose Europos chorinės muzikos festivaliuose Bolonėje (Italija), Poznanėje (Lenkija) bei kitur. R. Navickienė kaip ypač aukšto meistriškumo dirigentė buvo pakviesta diriguoti gausiam jungtiniam choristų būriui Pirmojoje pasaulio lietuvių dainų šventėje, 1994 m. vykusioje Vilniuje.

Skelbiamas atviras Bioekonomikos tyrimų instituto Tarybos posėdis

Vadovaujantis VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pareigų užėmimo procedūros aprašu
2022 m. kovo 3 d. 14 val. centrinių rūmų 217 auditorijoje vyks atviras Bioekonomikos tyrimų instituto tarybos posėdis.

Darbotvarkėje – kandidatų užimti Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pareigas rinkimai.

Posėdis bus organizuojamas mišriuoju būdu.

Nuoroda jungiantis nuotoliniu būdu: Spauskite čia

Bioekonomikos tyrimų instituto Tarybos pirmininkė doc. dr. Zita Kriaučiūnienė
2022-02-17

Rinkimų tvarkos aprašas

ERASMUS. Paversk nuotykį patirtimi: čia išmoksti daugybę dalykų ne tik studijose, bet ir kasdieniniame gyvenime

ERASMUS+ – tai daug daugiau nei tarptautiniai studijų ar praktikos mainai. Tai – naujos žinios, patobulinti užsienio kalbų gebėjimai, tarptautinė patirtis, verslumo kompetencijų sustiprinimas, geriausių asmeninių savybių ugdymas, ryšiai ir draugai visame pasaulyje, kitos šalies ir kultūros pažinimas. Greta to – kiekvieną mėnesį mokama ERASMUS+ stipendija. Pagal Europos Sąjungos ERASMUS+ programą VDU Žemės ūkio akademija turi daugiau kaip 90 Europos šalių universitetų partnerių, iš viso turi daugiau kaip 170 ERASMUS+ parnerių, kuriuos gali rinktis studijų ar praktikos tarptautiniams mainams.

Svarstai išvykti pagal ERASMUS+, tačiau trūksta dar vieno žingsnio iki apsisprendimo? Paskaityk VDU Žemės ūkio akademijos studentės Monikos Davydovaitės ERASMUS+ nuotykių ir įgytos patirties Graikijos saloje Kretoje esančiame Hellenic Mediterranean universitete istoriją.

– Į kurią šalį vykai pagal ERASMUS+ programą? Į kokį universitetą?

Pasirinkau Hellenic Mediterranean university, kuris yra Graikijos salos Kretos sostinėje Heraklione.

– Kaip ir kodėl pasirinkai šią šalį, universitetą?

Esu Turizmo industrijų antro kurso studentė, tad šalį ir universitetą pasirinkau atsižvelgdama į savo studijuojamą programą. Studijos pasirinktame universitete labiausiai atitiko mano studijas VDU ŽŪA. Taip pat atsižvelgiau ir į vietovę – kadangi Graikija yra turistinė šalis, ją pažinti, man, kaip Turizmo industrijų studentei, yra svarbu. Žinoma, dar traukė ir šiluma, buvau girdėjusi, kad tokiose šalyse draugiškesni žmonės. Norėjau viską išbandyti pati.

– Kiek laiko buvai išvykusi pagal ERASMUS+ programą?

Mano ERASMUS+ studijos truko keturis mėnesius, nuo spalio iki sausio pabaigos, todėl puikiai pavyko prisiderinti prie VDU ŽŪA semestro laikotarpio.

– Ar tai tavo pirmoji ERASMUS+ išvyka?

Taip, tai buvo mano pirmoji ERASMUS+ išvyka, bet, tikiuosi, nepaskutinė.

– Kas labiausiai nustebino, įsiminė kitoje šalyje?

Tik atvykus nustebino visiškai kitokia gamta. Tuo metu žalumos buvo mažai, tačiau, kai atvėso oras ir palijo, viskas sužaliavo. Nustebino visa augalija, kalnai, jūra, visiškai kitoks kraštovaizdis. Taip pat žmonės, tačiau ne vien vietiniai, bet ir kitų šalių ERASMUS+ studentai. Vis dar esu nustebusi, kokie draugiški ir bendraujantys žmonės čia susirinko – skirtingų kultūrų, iš įvairių šalių, bet visi norintys susipažinti ir komunikuoti. Nuo pat pirmų dienų visi labai noriai susitikdavome pabendrauti, todėl tapome labai artimi.

– Kokiomis veiklomis, greta studijų, užsiėmei ERASMUS+ mainų metu?

Veiklų visada gausu, HMU universiteto ESN (Erasmus Student Network) komanda rengė daugybę įdomių, smagių ir naudingų renginių. Suorganizavo kelionę į Santorini salą, kuri dar labiau suartino mūsų grupę ir suteikė galimybę pamatyti vieną gražiausių Graikijos salų. Taip pat ir patys organizuodavomės keliones į kalnus, į kitus aplinkinius miestus, tiesiog pasinaudodami tarpmiestiniais autobusais ar išsinuomodami automobilį. ESN Universitetas, kuriame studijavome, įsikūręs ant kalno, nuo kurio matosi viso miesto panorama. Kai kurios paskaitos buvo vykdomos lauke, pikniko zonoje ir buvo ganėtinai laisvos formos. Toks paskaitų formatas nustebino, tačiau, mano akimis, tai labai gera aplinka mokymuisi, nes kai lauke +25 laipsniai šilumos, nesinori būti užsidarius tarp keturių sienų.

– Kokios patirties įgijai ERASMUS+ studijose? Kur, manai, ji bus naudinga?

Visų pirma, labiau pasitikiu savimi, tapau dar savarankiškesnė. Gyventi be šeimos ir draugų 4 mėnesius už daugiau nei 2000 kilometrų – kai kuriems žmonėms tai gali būti didelis iššūkis. Nors ir esu labai socialus žmogus, kas labai padėjo adaptuotis naujoje bendruomenėje, tačiau tokiam ilgam laikui niekada nebuvau išvykusi iš Lietuvos, tad taip pat nebuvo visiškai lengva, reikėjo visą aplinką susikurti iš naujo. Mano manymu, tokia patirtis neabejotinai naudinga kiekvienam. Išmoksti daug dalykų ne tik studijose, bet ir kasdieniniame gyvenime. Svarbiausia, sutinki daugybę įvairių žmonių, su skirtingomis patirtimis, iš skirtingų sričių ir šalių. O naujos pažintys, mano nuomone, yra labai svarbu ir naudinga.

– Ką patartum į ERASMUS+ mainus išvykstančiam studentui?

Svarbiausia nebijoti bendrauti ir stengtis visur dalyvauti, pasiimti viską, kas yra suteikiama. Taip pat, atvykus į naują aplinką neskubėti visko ieškoti internete – daug naudingiau susipažinti su vietiniais ir jų klausti visko, kas domina, nes tik jie žino geriausias vietas kur pavalgyti, kur būtina nuvykti ir ką pamatyti, kur nueiti pasilinksminti ir panašiai.

Monika mielai pasidalins savo tarptautinių mainų patirtimi su ERASMUS+ galimybėmis besidominčiais studentais. Susisiekti su Monika gali:

Facebook
Instagram

Skelbiami konkursai studijoms ir praktikai pagal ERASMUS+ programą 2022-2023 akademinių metų pavasario ar rudens semestrams.

Daugiau informacijos kovo 1-3 d. renginiuose „Erasmus Days‘22“.

Studentams – galimybė gauti valstybės remiamą paskolą

Skelbiame paskolos gavėjų prašymų teikimo pradžią valstybės remiamoms paskoloms pavasario semestrą gauti. Studentai prašymus internetu pateikti galės iki 2022 m. kovo 9 d., 15 val. Numatoma studentų, kuriems siūloma sudaryti paskolų sutartis, sąrašų paskelbimo data – kovo 25 diena.

Tais atvejais, kai studentas, pildydamas paskolos gavėjo prašymą, nurodė kriterijus, suteikiančius pirmumo teisę gauti paskolą ar apmokėti palūkanas valstybės lėšomis, iki paskolos gavėjo prašymų teikimo termino pabaigos jis arba jo įgaliotas asmuo (įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro, įgaliojimo formą rasite čia) Fondui privalo pateikti dokumentus, įrodančius, kad studentas atitinka nurodytus kriterijus (išskyrus tuos atvejus, kai Fondas nurodo, kad šių dokumentų teikti nereikia).

Studentams pavasario semestrą bus teikiamos šios valstybės remiamos paskolos:

paskolos studijų kainai sumokėti. Šios paskolos suma per vienus studijų metus negali viršyti studento už einamuosius studijų metus mokamos studijų kainos ar jos dalies. Pavasario semestrą teikiamos paskolos dydis negali būti didesnis nei pavasario semestrą mokamos studijų kainos dalis;
paskolos gyvenimo išlaidoms. Šios paskolos suma per vienus studijų metus negali viršyti 80 BSI (bazinės socialinės išmokos) dydžių (3 360 Eur). Pavasario semestrą teikiamų paskolų gyvenimo išlaidoms dydis negali viršyti 40 BSI dydžių (1 680 Eur);
paskolos dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis. Šios paskolos suma per vienus studijų metus negali viršyti 60 BSI (bazinės socialinės išmokos) dydžių (2 520 Eur).

Studentai, pageidaujantys gauti aukščiau minėtas paskolas, turi adresu https://studentai.vsf.lt/studentai/ užpildyti paskolos gavėjo prašymą.

Daugiau išsamios informacijos galite rasti čia.

Jeigu studentams, pretenduojantiems gauti paskolą, iškiltų problemų dėl prisijungimo prie Fondo informacinės sistemos, prašome kreiptis telefonais +370 658 30996 ir +370 5 2553375 arba elektroniniu paštu: egle.zyge@vsf.lt.