VDU ŽŪA studente, investuok laiką prasmingai!

Rudens semestro paskaitos jau įveiktos, gruodžio mėnesį vyksta egzaminų sesija, vasarį prasideda naujo semestro paskaitos. O ką veikti sausį? Investuokite savo laiką prasmingai!

Sausio mėnuo gali būti Jūsų investicija į saviugdą, į Jūsų ateitį. Tai puikus laikas atlikti praktiką įmonėje ar įstaigoje (jeigu yra poreikis, galime padėti suderinti praktikos atlikimą) – iš arčiau susipažinti su būsima veikla, plėtoti profesines kompetencijas ar, ruošiantis ateičiai, atlikti svarbius baigiamojo darbo eksperimentinius tyrimus. O galbūt turite kitų asmeninio ar profesinio tobulėjimo planų? Puiku! Tebūna sausis galimybė Jūsų kūrybiškumui ir naujoms kompetencijoms skleistis. Vasario mėnesį, pratęsiant saviugdos temą, VDU Žemės ūkio akademijoje bus organizuojamas renginių ciklas „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“. Apie jį taip pat paskelbsime.

Jeigu reikėtų pagalbos derinant praktiką su įmone – galite kreiptis į ŽŪA Studijų administravimo koordinatorę Rasą Čingienę rasa.cingiene@vdu.lt.

O dabar – sėkmingo egzaminų sesijos užbaigimo, jaukaus ir stebuklingo šventinio laikotarpio ir prasmingo laiko pirmąjį Naujųjų metų mėnesį.

„Moksleivi, pabūk studentu“ sugrįžta!

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studentų atstovybės organizuojamas projektas „Moksleivi, pabūk studentu“ (MPS) sugrįžta po keturių metų pertraukos! Vasario 14–18 dienomis vyksiančių veiklų metu 10–12 klasių moksleiviai turės galimybę išbandyti studentišką kasdienybę, norimą studijų programą ir universitetą.

Projekte moksleiviai iš įvairių Lietuvos mokyklų susipažins su VDU vykdomais studijų dalykais, dėstytojais, universiteto aplinka ir studentiškomis organizacijomis. Per 5 darbo dienas moksleiviai sužinos ne tik kaip studentai gali išsėdėti 90 min. paskaitą, bet ir kas yra VDU gretutinės studijos arba ką reiškia VDU liberalumas ir mokymosi modelis Artes liberales. Viso projekto metu moksleiviams padės ir savo patirtimi dalinsis iš VDU Studentų atstovybės atrinkti mentoriai.

Paskutiniame VDU SA organizuotame „Moksleivi, pabūk studentu“ (MPS) projekte dalyvavo dabartinė VDU SA prezidentė Ieva Vengrovskaja, kuri apie projektą atsiliepia su didele šypsena veide. „Buvau Vilniaus gimnazijos IV klasės moksleivė, net nemąstanti apie studijas Lietuvoje, o norinti mokytis užsienyje. Mano mokyklos direktorius, pasiūlęs dalyvauti šiame projekte, tikriausiai net nenumanė, kaip šis projektas pakeis mano ateitį“, – prisimena VDU studentė. Ieva pasakoja, kad projekto metu susipažino su norimos studijuoti programos dėstytojais, studentais ir užmezgė draugystes, kurios tęsiasi iki šiol, bei visai neplanuotai atrado save VDU Studentų atstovybėje ir pamatė organizacijos veiklos prasmę.

Moksleiviai dažniausiai galvoja apie tai, kaip kuo geriau išlaikyti brandos egzaminus, tačiau jiems trūksta būdų susipažinti su veiklos ir mokymosi galimybėmis baigus mokyklą. Jei vis dar svarstai, ką norėtum studijuoti arba priešingai, jau žinai savo ateities planus – MPS yra puiki proga sužinoti apie dominančią studijų programą ne tik teoriškai, perskaitant programos aprašymą internete, bet ir išbandyti tai praktiškai – dalyvaujant studijų procese ir neformaliose veiklose.

Iki sausio 9 d. moksleiviai gali pildyti anketą bei rašyti motyvacinį laišką, tokiu būdu išreikšdami norą dalyvauti projekte.

Registracijos anketa

Su atrinktais moksleiviais VDU Studentų atstovybė susisieks sausio 17 d. ir moksleiviai turės pirmąją studentišką užduotį: iš atsiųstų studijų dalykų susidaryti 4 dienų tvarkaraštį pagal dalykus, kurie domina moksleivį, bei kokį studijų profilį jis pasirinko. Tvarkaraščio sudarymas vyks iki sausio 23 d.

Sausio 30 d. moksleiviai susipažins su jiems paskirtais mentoriais, galės pabendrauti nuotoliniu būdu, o jau vasario 13 d., prieš studijų savaitę, turės galimybę susitikti gyvai Kaune, susipažinti su organizatoriais ir pradėti studijavimo bei studentavimo nuotykį.

Projekto dalyvius ne iš Kauno miesto apgyvendinsime VDU Akademijos miestelio bendrabutyje nemokamai.

Projektas yra nemokamas.

Projekto metu maitinimas nėra apmokamas, juo dalyviai turi pasirūpinti patys.

Atrinkti moksleiviai-dalyviai arba jų tėvai (globėjai) turės pasirašyt sutartį.

Projektas organizuojamas bendradarbiaujant su VDU administracija.

Kilus klausimams kreipkitės:

Būsimi VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto kraštovaizdžio specialistai sukūrė akademinį projektą Kernavės miestui

Paskutinę rudens sesijos dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Kraštovaizdžio dizaino studijų programos trečio kurso studentai, lydimi dėstytojo Alvydo Žickio ir kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininko, kraštovaizdžio architekto, lektoriaus Manto Pilkausko, lankėsi Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijoje.

Vizito metu studentai direkcijai, Kernavės seniūnijai ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyriaus vedėjai Deimantei Oršauskaitei pristatė savo idėjas ir projektinius sumanymus, kuriuos parengė konkursui „Išmanusis miestas VIII“.

Dar rugsėjį pirmą kartą apsilankę Kernavėje, pasitarę su direkcijos ir seniūnijos darbuotojais, išgirdę vietos plėtotės problemas, būsimi kraštovaizdžio dizaino specialistai sukūrė akademinį projektą „Kernavės plėtotė“. Jis planuojamas pateikti žurnalo „Structum“ organizuojamam nacionaliniam architektūrinių ir urbanistinių idėjų konkursui. Konkurso tikslas – sukurti patrauklaus gyventi miesto koncepcijas, pasitelkiant Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų komandas ir Lietuvos architektūros, urbanistikos, kraštovaizdžio, miestų planavimo profesionalus.

Įgyvendindami Kernavės plėtotės projektą studentai siekė sukurti aiškią miestelio struktūrą, išspręsti automobilių statymo problemas, sukurti funkcionalių erdvių, kurios pritrauktų turistus bei paskatintų juos Kernavėje pabuvoti ilgiau.

Pasak studentų grupės seniūnės Tanitos Šalomskaitės, sunkiausia šiame projekte – techninė dalis: brėžinių, pjūvių, vizualizacijų kūrimas. Tai reikalauja daug laiko ir kruopštumo, ypač norint projektą atlikti preciziškai. Įdomiausia buvo idėjų pristatymas Kernavės muziejuje. Buvome maloniai priimti, po pristatymo vyko diskusija, gavome grįžtamąjį ryšį, kuris padės tobulėti ateityje. Tai buvo labai vertinga patirtis, leidusi suprasti, kaip svarbu tikėti savo idėjomis ir mokėti jas apginti. Oponentams ypač patiko studentų pasiūlymai kraštovaizdžio architektūros priemonėmis pažymėti buvusių prie Kerniaus gatvės aukštaitiškų pirkių vietas, įrengiant išskirtines poilsio aikšteles.

Dėstytojo Alvydo Žickio teigimu, tokie vizitai ir susitikimai – šventė studentams. Vietoj kūrybinio darbo pristatymo universiteto auditorijoje pasirinkome gyvą pokalbį toje bendruomenėje, kuri gyvena ir dirba projektuojamoje teritorijoje.

Itin svarbi praktinė pažintis su projektuojama teritorija ir jos gyventojais

Dalindamasis patirtimi, dėstytojas Alvydas Žickis išskirtinę svarbą skiria teritorijos, kurioje vykdomi projektai, pažinimui. Siekiant sukurti išskirtinius ir gyventojų poreikius atliepiančius architektūrinius ir urbanistinius sprendimus, labai svarbi tikroji pažintis su vietove, pokalbiai su gyventojais, kurie pandemijos ir nuotolinių studijų laikotarpiu studentams tapo tikra atgaiva ir įkvėpimu. Praktinės išvykos ir vizitai – neatsiejama studijų programos dalis.

VDU Žemės ūkio akademijoje vyks metinė Europos kultūros sostinių universitetų tinklo konferencija 2022

2022 m. spalio 5–7 d. VDU Žemės ūkio akademijoje vyks konferencija, kurią organizuoja Europos kultūros sostinių universitetų tinklas (University Network of the European Capitals of Culture, UNeECC). Šio tinklo nariu neseniai tapo ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Europos kultūros sostinių renginių programose ypač svarbų vaidmenį atlieka universitetai, prisidedantys prie kultūrinės ir mokslinės programos – todėl Europos kultūros sostinių universitetų tinklas kasmet organizuoja konferencijas šių sostinių universitetuose.

Kaunui tapus Europos kultūros sostine 2022 m., kasmetinę UNeECC konferenciją surengs Vytauto Didžiojo universitetas. Konferencija tema „Kultūra ir gamta: dialogo partneriai“ („Culture and Nature – Partners in Dialogue“) vyks VDU Žemės ūkio akademijoje 2022 m. spalio 5–7 dienomis.

Daugiau informacijos apie dalyvių registraciją, pranešimų santraukas ir kt. bus skelbiama netrukus VDU Žemės ūkio akademijos ir UNeECC tinklalapiuose.

Plačiau apie VDU dalyvavimą Europos kultūros sostinių veikloje

Dekanas doc. Rolandas Domeika: Inžinerijos fakultetą matau nuolat augantį, atvirą, tobulėjantį

Rolandas Domeika – vienas pirmųjų, kuriam 1991-aisiais buvo įteiktas nepriklausomos Lietuvos valstybės heraldika paženklintas studijų Žemės ūkio akademijoje baigimo diplomas, liudijantis apie įgytą inžinieriaus pedagogo kvalifikacinį laipsnį. Iškart po to prasidėjo darbinė veikla inžinieriaus pareigose tuometėje Žemės ūkio mašinų katedroje. 1994 m. R. Domeika įgijo žemės ūkio technikos magistro kvalifikacinį laipsnį ir pradėjo doktorantūros studijas. 1998 m. apgynė daktaro disertaciją technologijos mokslų srityje. 1999 – 2001 metais buvo Žemės ūkio mašinų katedros lektorius, nuo 2004 m. – docentas. 2001 – 2003 metais R. Domeika dirbo Lietuvos ūkininkų sąjungos direktoriaus pavaduotoju, 2003 – 2004 metais – direktoriumi. 2004 – 2011 metais Žemės ūkio inžinerijos fakulteto prodekanas, 2011 – 2021 metais – šio fakulteto dekanas. Kartu su bendraautoriais yra paskelbęs daugiau kaip 15 mokslinių straipsnių derliaus nuėmimo mašinų darbo procesų analizės bei konstrukcinių ir technologinių parametrų optimizavimo, energetinių augalų nuėmimo ir paruošimo konversijai technologijų tematika.

Jums asmeniškai patraukliausia, įdomiausia mokslo sritis. Ir kodėl būtent ši?

Visos sritys yra savotiškai įdomios. Mokykliniame amžiuje labai patiko fantastiniai romanai ir domėjausi viskuo, kas susiję kosmosu. Vėliau įdomiausia tapo sritis, kurioje pradėjau dirbti ir tebedirbu iki šiol.

Bet domėjimasis kosminiais reiškiniais yra išlikęs iki šiol. Tuo metu, kai dar buvau jaunasis mokslininkas, gilinausi į rapsų derliaus nuėmimo specifiką, šia tema apgyniau ir daktaro disertaciją. Tolesnėje mokslinėje veikloje mokslinių interesų sritys išsiplėtė, gilinausi į įvairių žemės ūkio augalų, tarp jų ir energetinių, derliaus nuėmimo technologijas. Domėjimuisi būtent derliaus nuėmimo technologijomis didžiausią įtaką darė tai, kad esu profesoriaus emerito Liudviko Špoko mokinys. Jo vadovaujamoje mokykloje visada buvo dirbama šioje mokslo tyrimų srityje. Šiuo metu, kuomet gyvename skaitmenizacijos, robotizacijos, tvarių energijos šaltinių naudojimo, poveikio klimato kaitai mažinimo laikotarpiu, įdomiausia ir yra gilintis į tai, kas vyksta ir kas vyks ateityje, ypač žemės ūkio inžinerijos erdvėje. Taigi, domėjimasis mokslu nuolat kinta kaip ir pats gyvenimas.

Kuo Jūsų vadovaujamas fakultetas šiandien išskirtinis kitų Lietuvos (gal ir Europos) universitetų kontekste?

Visų pirma Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis tuo, kad kito tokio tikrai nėra. Esame išskirtiniai savo istorija, kuri Žemės ūkio akademijoje skaičiuoja 75- uosius metus. Esame išskirtiniai savo misija, kuri siejasi su inžinerijos mokslų žinių sklaida, siekiant darnaus žemės, maisto ir vandens ūkio vystymosi. Esame išskirtiniai unikaliomis studijų programomis, kurios vykdomos net šešiose inžinerijos mokslų kryptyse. Esame išskirtiniai mokslo pasiekimais, savo doktorantais ir darbuotojais, turime įžymių mokslininkų, kurie yra pripažinti tarptautiniu mastu.

Kas fakulteto stiprybė, o kas „Achilo kulnas“?

Mano kaip dekano vienas svarbiausių uždavinių yra vienyti ir telkti fakulteto bendruomenės narius. Manau, kad fakulteto stiprybė yra fakulteto bendruomenės narių vienybėje. Šiuo metu „Achilo kulnas“ yra dabartinis studentų skaičius, tačiau dirbant kryptingai ir nuosekliai ir šio „kulno“ turėtų nelikti.

Kokius tikslus kaip dekanas esate sau išsikėlęs?

Svarbiausias tikslas – sutelkti fakulteto bendruomenę Inžinerijos fakulteto, Žemės ūkio akademijos ir viso universiteto strateginių tikslų įgyvendinimui. Tikiuosi, kad greitu laiku Inžinerijos fakulteto auditorijose ir laboratorijose šurmuliuos gausus būrys Lietuvos ir užsienio studentų, kad mokslinėse laboratorijose nestigs verslo subjektų užsakymų ir vykdomų tarptautinių projektų, kad fakulteto mokslininkai bus aktyvūs neformalaus tęstinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo dalyviai. Kad visa tai vyktų fakultete ir yra mano kaip dekano tikslas.

Kokią fakulteto viziją matote po 5 – 10 metų?

Kandidatuodamas į Inžinerijos fakulteto dekanus fakulteto bendruomenei pristačiau fakulteto viziją: būti stipria ir pripažinta universitetine inžinerijos mokslų mokykla Baltijos regione ir už jo ribų, bendradarbiaujančia su stipriausiais inžinerijos mokslų atstovais Lietuvoje ir užsienyje, atvira naujovėms, jas kuriančia ir nuolat tobulėjančia.

Yra daug tiesos gerai visiems žinomoje lietuviškoje patarlėje: „Savame krašte pranašu nebūsi“. Nors aš manau, kad galima būti pranašu ir savame krašte, žinoma tikslas yra ir už jo ribų. Todėl ir fakultetą matau nuolat augantį, atvirą, tobulėjantį ir žinomą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Su kuo ir kokiomis kryptimis planuojate stiprinti bendradarbiavimą?

Bendradarbiavimas visada vyko, vyksta ir vyks. Manau labai svarbūs yra tiek vidiniai, tiek išoriniai ryšiai. Viduje labai svarbu yra bendradarbiavimas tarp fakultetų: bendrų projektų paieška ir vykdymas, tarpkryptinių studijų programų kūrimas, tardisciplininių studijų dalykų esamose studijų programose įvedimas. Išorėje labai svarbu yra stiprinti bendradarbiavimą su socialiniais ir verslo partneriais tobulinant esamas studijų programas, kuriant naujas, diegiant mokslo inovacijas. Svarbu tinkamai išnaudoti jau sukurtą Inžinerijos studijų klasterį, vykdyti jo plėtrą. Analogiškos bendradarbiavimo kryptys labai svarbios ir tarptautinėje erdvėje tiek su kitų šalių universitetais, tiek su kitomis mokslo įstaigomis. Tai ir atsispindi fakulteto vizijoje.

Kokias matote savo fakulteto absolventų perspektyvas darbo rinkoje?

Iš viso per 75 inžinerijos mokslų gyvavimo Žemės ūkio akademijoje metus Inžinerijos fakultetas išleido daugiau kaip 20000 absolventų. Visi jie tikrai atrado savo vietą „po saule“. Deja, paskutiniais metais, gerokai sumažėjus studentų skaičiui, atitinkamai sumažėjo ir absolventų skaičius. Fakulteto absolventų poreikis vien Lietuvos darbo rinkoje yra daugiau kaip 10 kartų didesnis, negu paskutiniu metu jų yra išleidžiama. Dar bakalauro studijų metu vyksta savotiška konkurencija tarp įmonių dėl būsimųjų darbuotojų ir fakulteto studentai yra tiesiog „išgraibstomi“ praktikoms, o paskutiniame kurse – užimti nuolatinėms darbo vietoms. Motyvuočiausi studentai dar studijų metu savotiškai „užauga“ įmonėse atlikdami privalomas ir savanoriškas papildomas praktikas ir baigę studijas jau pradeda dirbti netgi vadovaujantį darbą.

Kuo užsiimate laisvalaikiu?

Laisvalaikiu turiu keletą pomėgių, bet tai priklauso nuo aplinkybių ir nuotaikos. Mėgstu plaukti, žinoma, priklausomai nuo metų sezono, uždarose arba atvirose erdvėse. Patinka keliauti, prioritetą teikiu vietoms, kuriose dar nesu buvęs. Dažniausiai skaitau detektyvus, fantastinius, nuotykinius romanus. Patinka gaminti kokybiškus ir skanius patiekalus, nes save laikau šiek tiek gurmanu. Patinka ir fotografuoti, nors paskutiniu metu šį pomėgį truputį apleidau.

Kokį savo mėgstamą posakį norėtumėte perduoti fakulteto bendruomenei?

Tai gal būtų ne posakis, bet J.V. Getės mintis: „Kiekvienas kenčia, kai dirba tik sau. Dirbdamas kitų labui, žmogus dalijasi su jais ir savo džiaugsmu.“. Tad ir palinkėti noriu kiekvienam fakulteto bendruomenės nariui dirbti mūsų visų labui.

Dekanas Bernardas Vaznonis: Bioekonomikos plėtros fakultetas turi aiškią kryptį

Artėjant Naujiesiems metams tęsiame prieššventinių pokalbių ciklą su VDU Žemės ūkio akademijos fakultetų dekanais apie kadencijos iššūkius ir lūkesčius. Apie išsikeltus ateities tikslus ir laukiančius darbus mintimis dalijasi Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis.

VDU Žemės ūkio akademijoje šiemet Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanu tapęs doc. dr. Bernardas Vaznonis akademijoje dirba nuo 2004 m. 2010 – 2020 metais ėjo Bioekonomikos plėtros fakulteto (prieš tai buvusio Ekonomijos ir vadybos fakulteto) prodekano pareigas, 2011 – 2018 metais buvo A. Stulginskio universiteto Senato narys, 2016 –2018 metais – Senato studijų komiteto pirmininkas. Nuo 2011 m. – docentas.

Vaznonis – Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus įsteigtos akademiko Kazimiero Meškausko premijos jauniesiems mokslininkams ekonomistams 2010 m. laureatas.

Kokia Jums asmeniškai įdomiausia, įtraukiausia mokslo sritis? Ir kodėl būtent ji?

Domiuosi aplinkos ekonomikos bei žemės ūkio ekonomikos ir politikos problematika. Šios sritys patrauklios dėl dabartinio savo aktualumo. Žmogaus ūkinė veikla, vartotojiškumas sukuria daugybę aplinkos taršos, išteklių ribotumo ir klimato kaitos iššūkių, todėl reikalingi neatidėliotini sprendimai ir konkrečios politikos priemonės susidariusioms problemoms spręsti. Aplinkosauginiai instrumentai vis labiau integruojami ir į žemės ūkio politiką, o tai lemia darnų kaimo vietovių vystymą, galimybes alternatyvių veiklų plėtrai kaimo vietovėse (turizmui, rekreacijai, amatams ir kitiems smulkiesiems verslams). Kaip žmogų, nuo vaikystės turintį labai daug sąsajų su kaimo vietovėmis, minėti pokyčiai džiugina.

Kuo Jūsų vadovaujamas fakultetas šiandien išskirtinis kitų Lietuvos (gal ir Europos) universitetų kontekste?

Fakultetas turi aiškią kryptį – visa veikla orientuota į bioekonomikos plėtrą. Bioekonomika – nauja visų ekonominės veiklos sričių vystymo kryptis ir ateities tendencija labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Atsinaujinančių (biologinių) išteklių naudojimas siekiant ekonominės gerovės, beatliekinės gamybos ir vartojimo sistemos (žiedinė ekonomika), klimato kaitą sukeliančių emisijų mažinimas iškeliama kaip alternatyva šiuolaikiniam pasaulio ekonomikos modeliui, besiremiančiam bendrosios paklausos (vartotojiškumo) skatinimu, linijine ekonomika ir beatodairišku iškastinių išteklių naudojimu, lemiančiu klimato kaitą.

Kas šiandien Bioekonomikos plėtros fakulteto stiprybė, o kas – „Achilo kulnas“?

Fakulteto stiprybė – žmonės. Džiugina kolegų bendruomeniškumas, įsitraukimas į veiklas, novatoriškų idėjų gausa. „Achilo kulnas“ – visų šių veiklų viešinimas, kuriam, kaip kartais atrodo, nebelieka laiko. Kiti padaro žymiai mažiau, bet sugeba save įtaigiau pristatyti.

Kokius tikslus kaip dekanas esate sau išsikėlęs?

Atstovauti fakulteto bendruomenės interesams, siekti, kad fakultetas ir toliau išliktų savarankiškas, matomas ir gyvybingas patraukliomis studijų programomis, reikšmingais moksliniais tyrimais, tarptautiškumu, aktyviu fakulteto kolegų ir socialinių partnerių įtraukimu.

Kokią fakulteto viziją matote po 5 – 10 metų?

Ugdantis ateities darbo rinkai reikalingus profesionalus, tarptautiniu mastu tarpdisciplininiuose bioekonomikos ir kaimo vietovių vystymosi tyrimuose pripažintas Žemės ūkio akademijos padalinys, atviras naujovėms ir bendradarbiavimui.

Su kuo ir kokiomis kryptimis planuojate stiprinti bendradarbiavimą?

Prioritetas – partnerystės su verslo ir socialiniais partneriais, fakulteto absolventais stiprinimas. Labai svarbu įsiklausyti į jų pastabas dėl specialistų poreikio darbo rinkoje ir atsižvelgiant į jas tobulinti ir kurti naujas studijų programas. Ieškosime dar didesnių bendradarbiavimo galimybių vykdant bendrus projektus, socialinius partnerius įtraukiant į studijų procesą (paskaitų skaitymą, praktikų organizavimą, baigiamųjų darbų rengimą), studijų programų viešinimą.

Didelis dėmesys pastaruoju metu skiriamas tarptautiniam bendradarbiavimui. Su tarptautiniais partneriais vykdomi bendri mokslo ir studijų (Erasmus+) projektai, kartu vykdomos ir svarstomos naujos studijų programų vykdymo galimybės. Ypač daug vilčių dedama į proveržį dvigubo diplomo studijose.

Kokias matote savo fakulteto absolventų perspektyvas darbo rinkoje?

Darbo rinkai šiuo metu vis daugiau reikia specialistų, gebančių praktinėje veikloje taikyti verslo, vadybos, finansų teorines žinias ir jų pagrindu išugdytus gebėjimus. Fakultete rengiami darbo rinkoje ypač paklausūs apskaitos, finansų ir logistikos specialistai. Dauguma pirmosios pakopos studentų sėkmingai įsidarbina dar nebaigę studijų.

Darbo rinkoje taip pat trūksta specialistų, kurie ekonomiškai ir finansiškai galėtų pagrįsti žemės ūkio, maisto, pluošto ir bioenergijos produktų gamybos bei paskirstymo verslo ir politikos sprendimus, vertinti ir prognozuoti gamybos, rinkos bei investavimo riziką, inicijuoti ir diegti inovacijas vystant konkurencingą, socialiai atsakingą verslą ir kitas veiklas kaimo vietovėse. Siekiame šią nišą darbo rinkoje užpildyti rengdami žemės ūkio ekonomikos, vadybos ir kitų bioekonomikos verslų bei kaimo plėtros administravimo specialistus.

Kuo užsiimate laisvalaikiu?

Didžiausias pomėgis – žūklė, bet didžiausia žuvis dar nepagauta:) Taip pat mėgstu bet kokį kitokį buvimą gamtoje, keliones, kiną, grožinę literatūrą, protmūšius.

Kokį savo mėgstamą posakį norėtumėte perduoti fakulteto bendruomenei?

Mokslas – unikalus instrumentas, vienodai sėkmingai sprendžiantis ir kuriantis problemas. Tas pats pasakytina ir apie tikrus mokslininkus:)

Garbingas apdovanojimas įteiktas VDU Žemės ūkio akademijai

2021 m. gruodžio 17 d., Vilnius. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų verslo ir mokslo bendruomenės vykusioje kasmetinėje Apdovanojimų ceremonijoje pagerbtos geriausios įmonės, jų vadovės, vadovai bei mokymo įstaigos. Konkurse, kurį Rūmai organizuoja daugiau nei dvidešimtmetį, dalyvauja Rūmų nariai, o geriausieji atrenkami analizuojant įmonių rodiklius, vadovų visuomeninę veiklą, įstaigų pasiekimus. Analitinius sprendimus konkursui Rūmai sukūrė kartu su „Vilnius Tech“ universiteto ekspertais.

Šiais metais geriausia Rūmų įmonės vadove paskelbta UAB ,,Burbuliukas ir Co.” direktorė Inga Tribuišienė. Įmonė „Burbuliukas ir Co.“, įkurta 1995 metais, yra dinamiška, sparčiai auganti ir besiplečianti įmonė. Įmonės veiklos kryptys – patikimų vandens jonizatorių gamyba ir prekyba bei jau 3-jų salotų ir žaliųjų kokteilių barų veikla.

2021 m. konkurso „Geriausia įmonė“ nugalėtojais tapo:

Geriausia įmonė (vykdanti eksportą)

– labai mažų ir mažų įmonių grupėje – UAB ,,Ježvitas”. Jau daugiau nei 10 metų pagrindinė įmonės veikla – daugiasluoksnių, sandwich tipo, plokščių gamyba. Daugiasluoksnės plokštės gaminamos moderniausia „SANDWICH“ plokščių gamybos linija Baltijos šalyse.

– vidutinių ir didelių įmonių grupėje – UAB ,,Dermofaktorius” (prekės ženklas – MANILLA). MANILLA – natūrali, lietuviška, gydytojos sukurta kosmetika, apdovanota net 7 aukso medaliais. Įmonės misija – pasitelkiant naujausias biotechnologijas kurti kosmetikos produktus, kurių švari, saugi bei išskirtinės kokybės sudėtis yra veiksminga žmogui bei kuria pridėtinę vertę Lietuvai – tiek ekonomikos gerinimo kelyje, tiek tarptautinio žinomumo didinime.

Geriausia įmonė (nevykdanti eksporto)

– labai mažų ir mažų įmonių grupėje – MB ,,DigiAstrum”. „DigiAstrum“ – tarptautinė strateginė marketingo agentūra, konsultuojanti tarptautinio/vietinio marketingo projektų valdymo klausimais, kurianti ir valdanti žinomumą ir pelningumą didinančius strateginius marketingo/pardavimo planus.

– vidutinių ir didelių įmonių grupėje – UAB ,,SDG”. 2002 m. įsteigta konsultacijų kompanija „SDG“ (Saugaus darbo garantas) per porą metų tapo tikra Lietuvos įmonių saugaus darbo partnere, konsultuodama ir mokydama įmonių vadovus ir darbuotojus saugiai dirbti. Nuo 2011 m. bendrovė išaugo į grupę įmonių – UAB „SDG“ (konsultacijos ir mokymai), UAB „SDG kodas“ (prekyba darbo drabužiais ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis), UAB „SDG grupė“ (grupės įmonių valdymas), UAB „SDG akademija (vairavimo mokymas), UAB „SDG statyba“ (paslaugos statybos sektoriuje), VšĮ „Saugi pradžia“ (socialiniai projektai, parama), konsultacinė įmonės Estijoje OÜ „Ohutu Töö Garant“ bei Latvijoje SIA „Droša darba garants“.

Atskira grupė apdovanojimų, kuriuos kasmet teikia Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, skirta mokymo įstaigų atstovams. Šiemet garbingas Rūmų apdovanojimas „Už pasiekimus 2021 metais“ aukštųjų mokyklų kategorijoje įteiktas Vytauto Didžiojo universiteto žemės ūkio akademijai. Tarp profesinių mokymo įstaigų apdovanojimas „Už pasiekimus 2021 metais“ atiteko Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklai.

Šventinės ceremonijos, vykusios Energetikos muziejuje, metu taip pat įteikti apdovanojimai Mykolo Riomerio universitetui „Už pasiekimus 2020 metais“, o kompanija „Ekenex“ atsiėmė „Geriausios 2020 metų įmonės“ mažų įmonių grupėje apdovanojimą bei Rūmų sistemos konkurso „Eksporto prizas 2020 m.“ mažąjį prizą.

Rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius apdovanojimų ceremonijoje pažymėjo, kad Lietuva turi didžiuotis verslu ir mokslo bei mokymo įstaigomis, nes verslas kartu su švietimu yra pirmieji, rodantys kelią valstybei ir jos žmonėms.

„Noriu Jums visiems padėkoti, kad esate Lietuvos ekonomikos ir mokslo lyderiai, pirmieji siekiantys progreso, pirmieji prisitaikantys prie žaibiškai besikeičiančių veiklos sąlygų. Rezultatais, o ne tuščiais žodžiais įrodėte, kad Lietuva gali būti lyderiaujanti Europoje pagal ekonominį augimą, o moksliniai išradimai kopia į pripažinimo olimpą. Mūsų socialiniams partneriams – politikams, valdžios atstovams galite būti pavyzdys, kaip ieškoti kompromisų, tinkamų sprendimų, dialogo, pagarbos vienas kitam ir tolerancijos. Ačiū, kad esate kartu, kad savo sėkme dalinatės su visuomene ir savo šalimi“, – dėkojo S. Leonavičius.

„Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų konkursams pateiktas Vilniaus ir Alytaus regionų verslo, mokymo įstaigų paraiškas vertina Rūmų Taryba pagal nustatytus kriterijus. Ji taip pat patvirtina nugalėtojus. Analizuojami įmonių veiklos rodikliai: bendrosios pardavimų pajamos, tenkančios vienam darbuotojui, prekių ar paslaugų eksportas, veiklos rentabilumas, bendrasis pelningumas, investicijų į įmonės plėtrą suma ir kt.“, – pažymi Rūmų gen. direktorius dr. Almantas Danilevičius.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai taip pat garbingus apdovanojimus šiemet skyrė Rūmų nariams, prisidėjusiems prie organizacijos plėtros, stiprinimo ir žinomumo didinimo, už bendradarbiavimą ir nuopelnus šalies verslui bei aktyvų, dalyvavimą Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų veikloje gerinant verslo sąlygas. Prieškario verslininkų įsteigtas ir jau nepriklausomybės metais atkurtas apdovanojimas – Bronzos (III laipsnio) „Darbo žvaigždė“ šiemet skirtas: Jurgai Rimkei, Rūmų viceprezidentei, UAB „Intra Vires“ savininkei ir vadovei; Vilmai Eidukynaitei, Rūmų Tarybos narei, UAB „IT akademija“ direktorei; Irmai Spudienei, Tarybos narei, kompanijos „DSP Plius“ vadovei; Edvardui Bielskiui, Tarybos nariui, UAB „Coner“ vadovui; Taurimui Valiui, Tarybos, Šeimos Kredito Unijos Valdybos nariui, Aleksandrui Toropčinui, Tarybos nariui, UAB „Sakret LT“ vadovui; Gintarui Ciganui, Tarybos nariui, UADB „Aon Baltic“ regiono vadovui.

„Darbo žvaigždės medaliu“ už asmeninį indėlį į organizacijos vystymąsi, pagalbą verslui pandemijos metu siekiant atrasti naujas rinkas apdovanotos Audronė Masandukaitė, tarptautinių ryšių skyriaus vadovė, bei Deimantė Vilčinskaitė, eksporto plėtros vadovė.

Daugiau informacijos

Video reportažas

Pranešime publikuojamos Alekso Jauniaus nuotraukos

Konferencija „Jaunasis mokslininkas 2022“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija kiekvienais metais organizuoja konferenciją, skirtą jauniesiems mokslininkams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, tvaraus gamtinių išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais.

Maloniai kviečiame dalyvauti virtualioje konferencijoje „Jaunasis mokslininkas 2022“, kuri vyks š. m. balandžio 21 d. Konferencijoje bus pristatoma daugiau nei 200 studentų pranešimų, kurie pagal tematiką sugrupuoti į 16-a mokslinių sekcijų.

KONFERENCIJOS PROGRAMA*

* – Konferencijos programoje paspaudus aktyvų Plenarinio posėdžio ar pasirinktos mokslinės sekcijos pavadinimą aktyvuojasi nuotolinė prieiga į MS Teams susitikimą.

Palaikykime jaunuosius mokslininkus, žengiančius pirmuosius žingsnius viešinant savo mokslinių tyrimų rezultatus

VDU bendruomenę kviečia 2022 m. pradėti profesinio tobulėjimo veiklose

2022 m. sausio mėnuo jau tradiciškai tampa akademinės ir neakademinės bendruomenės tobulėjimo mėnesiu. Profesinių kompetencijų vystymo centras kartu su VDU Inovatyvių studijų institutu bei VDU Užsienio kalbų institutu, siekdami atliepti VDU bendruomenės nuomonės tyrimuose išsakytus mokymosi poreikius siūlo net 35 profesinio tobulėjimo galimybes. Ir tai tik 2022 m. pradžia – visus metus bus siekiama užtikrinti sistemingas ir nuoseklias profesinio tobulėjimo veiklas.

Praėjusiais metais, ženkliai išaugo VDU bendruomenės poreikis profesinio tobulėjimo veikloms, išryškėjo ne tik akademinės bendruomenės didesnis įsitraukimas, bet taip pat neakademinės bendruomenės aktyvumas. 2021 metais organizuotose profesinio tobulėjimo veiklose dalyvavo beveik 1000 darbuotojų, tai yra daugiau nei 50 proc. visos bendruomenės. Aktualiausios profesinio tobulėjimo veiklos buvo susijusios su inovatyvių metodų taikymu studijų procese, nuotolinio darbo įgūdžių tobulinimu bei daugiausiai dėmesio sulaukusios Didžiosios Britanijos ekspertų (Advance HE) organizuotos veiklos didaktikos ir vadybinių gebėjimų plėtojimo metodų tema.

„Vytauto Didžiojo universitetui įsijungus į Europos universitetų aljansą „Transform4Europe“, iškilo dar didesnis poreikis į Universiteto darbuotojų profesinio tobulėjimo sritį investuoti dar daugiau laiko ir energijos, nes tai kiekvienos organizacijos prioritetinė sritis“, – pažymi VDU studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė. Ši bendrystė įpareigoja naudotis geriausiomis užsienio partnerių praktikomis, metodais ir kitomis šio tinklo teikiamomis galimybėmis. Aljanso partnerių patirtis profesiniam tobulėjimui iškelia dar aukštesnius tikslus, kuriais siekiama akademinės ir neakademinės bendruomenės profesinio tobulėjimo, kultūros formavimo remiantis tarptautine praktika. „Todėl siekiant sinergizuoti Universitete vykdomas veiklas bei užtikrinti vykdytų bei planuojamų vykdyti veiklų kokybę buvo įkurtas Profesinių kompetencijų vystymo centras, kurio pagrindinė misija – burti visą bendruomenę profesinio tobulėjimo veikloms, dalintis patirtimi, siekiant atliepti kiekvieno Universiteto darbuotojo poreikius“, – teigia studijų prorektorė dr. S. Pilkienė.

Sausio mėnesio Profesinio tobulėjimo programoje Profesinių kompetencijų vystymo centras siūlo veiklas bendrųjų, profesinių ir specialiųjų kompetencijų vystymui. Lektoriai dalinsis žiniomis, kaip sukurti vizualų paskaitų turinį, kokias programas galime naudoti vizualiems sprendimams rengti, bus galimybė tobulinti viešojo kalbėjimo meną bei atskleisti kūrybinį mąstymą. Nemažai dėmesio bus skiriama aktyviems mokymosi metodams bei inovatyvių metodų studijų procese taikymo patirtims. Skaitmeninės kompetencijos bus tobulinamos su VDU Inovatyvių studijų instituto komandos parengtomis programomis, kurios padės atnaujinti žinias darbui Moodle aplinkoje, atkreips dėmesį į vertinimo strategijas bei studijų dalyko parengimą naujam semestrui.

Kaip visuomet daug dėmesio bus skiriama užsienio kalboms. VDU Užsienio kalbų instituto komanda siekia puoselėti bendruomenės daugiakalbį ir daugiakultūrį identitetą ir suteikti galimybę plėtoti kalbines kompetencijas. Tad sausio mėnesį be tradicinių anglų kalbos mokymų visi norintys turės galimybę patobulinti rusų kalbos įgūdžius ir susipažinti su danų, ispanų ir japonų kalbomis, išmokti pagrindinių frazių, sužinoti apie kultūrinius šių šalių ypatumus. Profesinio tobulėjimo veiklos vyks tiek kontaktiniu būdu tiek nuotoliniu. „Siekiame atliepti visų bendruomenės narių poreikius ir lūkesčius, todėl šiemet pasiūlėme itin platų spektrą profesinių veiklų, tikėdamasi visų Universiteto darbuotojų įsitraukimo“, – pastebi Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė dr. Aistė Ragauskaitė.

Kaip teigia VDU studijų prorektorė dr. S. Pilkienė: „Siekiame ne tik pasiūlyti sistemingą profesinį tobulėjimą, tačiau tuo pačiu atliepti poreikius bei sustiprinti jau turimas VDU bendruomenės kompetencijas. Sausis bus tik dar viena pradžia profesiniam tobulėjimui, o metų eigoje kviesime dalyvauti „Transform4Europe“ kartu su partneriais paruoštuose mokymuose net 20 skirtingų temų akademinei ir neakademinei bendruomenei, taip pat gilinti žinias stiprinant didaktines, skaitmenines, asmenines ir kitas kompetencijas“, – pažymi dr. S. Pilkienė.

Plačiau su profesinio tobulėjimo veiklomis galite susipažinti čia.

VDU Užsienio kalbų instituto siūlomi kursai

Atsinaujinusi VDU ŽŪA dekanų komanda: kadencijos iššūkiai ir lūkesčiai

VDU Žemės ūkio akademija Naujuosius metus pradeda su visiškai suformuota atsinaujinusia dekanų komanda. Tad keturių prieššventinių interviu ciklas – tai keturios galimybės geriau pažinti Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetų vadovus, sužinoti jų ateities planus, lūkesčius, piešiamas fakultetų ateities vizijas bei išskirtinė proga įsidėmėti sparnuotus dekanų posakius.

Dekanė Aida Adamavičienė: tikiu Agronomijos fakulteto sėkme

Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė prie fakulteto vairo stojo mokslo metų pradžioje. 2008 – 2013 metais A. Adamavičienė buvo to paties fakulteto doktorantė, 2015– 2019 metais – lektorė, 2017 – 2021 metais – prodekanė studijoms.

Nuo 2014 m. ji yra žurnalo „Žemės ūkio mokslai“ atsakingoji sekretorė, nuo 2019 m. – mokslo darbuotoja bei docentė. A. Adamavičienės mokslinių interesų laukas – agroekologija, ekologinis ūkininkavimas, sveikas dirvožemis, tausojantis žemės dirbimas.

Kuo Jūsų vadovaujamas fakultetas šiandien išskirtinis kitų Lietuvos (gal ir Europos) universitetų kontekste?

Agronomijos fakultetas – vienintelė Lietuvoje aukštojo mokslo institucija, rengianti žemės ūkio specialistus, kurioje vykdomos visų trijų pakopų studijos. Agroverslo sektoriuje augant darbo užmokesčiui, susidomėjimas Agronomijos fakulteto siūlomomis studijų programomis nemažėja. Nėra abejonės, kad įgyvendinant Nacionalinę darnaus vystymo strategiją, Europos žaliąjį susitarimą, strategiją „Nuo lauko iki stalo“, vystantis žiedinei ekonomikai ir ateityje aukštos kvalifikacijos plataus išsilavinimo žemės ūkio specialistai bus reikalingi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Ką šiandien įvardytumėte kaip Agronomijos fakulteto stiprybę, o ką – kaip „Achilo kulną“?

Mūsų stiprybė – tai visos fakulteto akademinės bendruomenės – mokslininkų, dėstytojų, studentų – sutelktumas ir bendruomeniškumas. O silpnoji vieta –siekio neatitinkantis tarptautiškumas.

Kokius tikslus kaip fakulteto vadovė esate sau išsikėlusi?

Dėsiu pastangas padidinti studentų iš Lietuvos skaičių I ir II pakopų studijų programose, siekiant patenkinti žemės ūkio, maisto sektoriaus ir kraštovaizdžio infrastruktūros bei su jomis susijusių viešųjų institucijų ir bendruomenių poreikius. Stengsimės nuolat gerinti studijų kokybę, atliepiant visuomenės, darbdavių ir studentų lūkesčius. Taip pat įgyvendinsime studentų tarptautinio akademinio mobilumo, savanorystės, verslumo, įsitraukimo skatinimo priemones, didinsime studijų tarptautiškumą rengdami dvigubo diplomo programas su užsienio universitetais.

Kokią fakulteto viziją matote po 5 – 10 metų?

Džiugu, kad struktūrinių pertvarkų sūkuryje pavyko išsaugoti fakultetą. Norisi dar labiau jį sustiprinti, artėjant 2024-tiesiems, Agronomijos fakulteto 100 metų jubiliejui. Sieksime plėtojant mokslinių tyrimų kryptys, kuriant dvigubo diplomo programas kviesti užsienio studentus, skatinti tarptautinį mobilumą, ir, be abejo, išlaikyti glaudžius ryšius su mūsų socialiniais partneriais bei absolventais. Tikiu Agronomijos fakulteto sėkme.

Su kuo ir kokiomis kryptimis planuojate stiprinti bendradarbiavimą?

Dar glaudžiau stiprinsime partnerystę su verslo, socialiniais parteriais, taip pat aktyvinsime bendradarbiavimą su užsienio universitetais.

Kokias matote savo fakulteto absolventų perspektyvas darbo rinkoje?

Agronomijos fakulteto studentai dar studijų metais sėkmingai įsidarbina pagal būsimas specialybes. Mūsų absolventai kuria savo karjerą tiek valstybinio sektoriaus institucijose, tiek verslo įmonėse. Nemaža dalis jų kuria savo agroverslus, vysto ūkinę veiklą kaip jaunieji ūkininkai. Fakulteto absolventai sėkmingai dirba agronomais, konsultantais, vadybininkais, užima vadovaujančias pozicijas gamybos, prekybos srityse, nemaža dalis tęsia mokslus aukštesnėse studijų pakopose.

Einant dekanės pareigas tenka nuolat diskutuoti su agroverslo atstovais, kurie kelia problemą dėl augančio šiuolaikiškų žinių įgijusių žemės ūkio krypties specialistų poreikio. Todėl neatsitiktinai mūsų dėmesio centre yra atsidūrusi tarpdiscipliniškumo sąvoka. Greta profesinių žinių šiuolaikiniam specialistui būtinos ir bendrosios asmeninės kompetencijos, kurias gali suteikti tik universitetinis išsilavinimas. Darbo rinkoje šiuo metu reikia plačios erudicijos, puikiai išmanančių informacines technologijas, mokančių užsienio kalbų asmenybių.

Kuo užsiimate laisvalaikiu?

Šiame gyvenimo etape visą savo laiką skiriu darbui ir šeimai.

Kokį savo mėgstamą posakį norėtumėte perduoti fakulteto bendruomenei?

Stenkis – anksčiau ar vėliau bus atlyginta.