Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2022“

2022 m. kovo 31–balandžio 2 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vyks tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2022“.

Parodos tematika:

Žemės ūkio technika;
Derliaus apdorojimo ir sandėliavimo įranga;
Sėklos, augalų apsaugos priemonės ir trąšos;
Produktai ir įranga gyvulininkystei, paukštininkystei ir žuvininkystei;
Miškų ir komunalinio ūkio technika;
Statyba, vandentvarka, šilumos ūkis ir kenkėjų prevencija;
Įranga ir įrankiai sodui bei daržui;
Atsarginės dalys, padangos, tepalai, talpos, įrankiai, darbo drabužiai;
Skaitmeninės technologijos žemės ūkiui;
Žemės ūkio mokslas, konsultavimo paslaugos, specializuoti leidiniai;
Draudimo ir kitos finansinės paslaugos žemės ūkiui;
Visureigiai ir specialieji automobiliai žemės ūkiui.

Daugiau informacijos apie renginį galima rasti ir dalyvių registracija vyksta interneto svetainėje expoacademia.lt.

Renginio organizatorius – VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras (VSPC).

Tarptautinis pluoštinių kanapių verslo renginys „Cannabis Hub.LT 2022“

2022 m. lapkričio 11-12 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vyks tarptautinis pluoštinių kanapių verslo renginys „Cannabis Hub.LT 2022“.

Parodos tematika:

Specializuota žemės ūkio technika (sėjamosios, derliaus nuėmimo technika ir kt.);
Pluoštinių kanapių sertifikuotos sėklos ir šiuolaikiškos auginimo technologijos;
Ekologiškos trąšos, augalų apsaugos priemonės ir biostimuliatoriai;
Pluoštinių kanapių sėklų ir biomasės džiovinimo bei sandėliavimo įranga ir technologijos;
Sėklų ir biomasės perdirbimo ir rafinavimo įranga;
Pluoštinių kanapių produktai (maisto produktai, pašarai, kosmetika, trąšos ir kt.) ;
Kanapių ūkių darbo turizmo ir rekreacijos paslaugos;
Pluoštinių kanapių verslą administruojančios ir plėtrą remiančios institucijos;
Pluoštinių kanapių selekcijos, mokslo tyrimų ir konsultavimo paslaugos.

Daugiau informacijos apie renginį galima rasti ir parodos dalyvių registracija vyksta interneto svetainėje expoacademia.lt.

Renginio organizatoriai:

VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras (VSPC)
Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA)

Netekome asmenybės, visa širdimi mylėjusios Lietuvą

Gruodžio 8 d. netekome vieno iškiliausių šalies žemėtvarkininkų, ilgamečio Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesoriaus Prano Aleknavičiaus. Tai didžiulė netektis ne tik profesijos bendruomenei, bet ir visai šaliai.

Prof. P. Aleknavičiaus darbai įvertinti ne vienu apdovanojimu, tačiau net aukščiausi įvertinimai nepajėgūs atspindėti visų Profesoriaus atliktų darbų svarbos, daugeliui suteiktos pagalbos šviesos, didžiulės meilės Tėvynei, jos žemei ir žmonėms.

2016 m. P. Aleknavičius apdovanotas Nacionalinės žemės tarnybos garbės ženklu. Garbingas apdovanojimas Profesoriui skirtas siekiant įvertinti jo svarų indėlį plėtojant mokslinę tiriamąją ir publicistinę veiklą bei populiarinant žemėtvarkos specialisto profesiją. 2018 m. prof. P. Aleknavičiui įteiktas Atminimo medalis „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“, 2020 m. – M. Krupavičiaus atminimo medalis, kuriuo apdovanojami asmenys už nuopelnus Lietuvos žemėtvarkos sistemai, už indėlį į naujausių laikų Lietuvos žemėtvarkos raidą, už mokslinę veiklą žemėtvarkos srityje ir kitus svarbius darbus žemės administravimo srityje. Dar 1976 m. P. Aleknavičiui (kartu su kitais) buvo suteikta valstybinė premija už Lietuvos žemės ūkio rajonų planavimą.

Prof. Pranas Aleknavičius gimė 1941 m. balandžio 10 d. Prienų r. Nibrių kaime. 1959 m. baigė Jiezno vidurinę mokyklą. Studijavo tuometėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje, kurią baigė 1964 m., įgydamas žemėtvarkos inžinieriaus profesiją. Jau studijų metais pasižymėjo ypatingu darbštumu, reiklumu sau, didžiule meile knygai, troškimu visapusiškai tobulėti. Bet vien „moksliuku“ klasės ar studijų draugai Prano pavadinti negalėtų, nes dar ankstyvoje vaikystėje įsižiebusi jo meilė muzikai, akordeono akordams, šiltais garsais liejosi į daugelio širdis. Susibūręs ansamblis buvo laukiamas akademijos, miesto šventėse, draugų vestuvėse. Ne vienam bičiuliui Pranas buvo ir fizinės ištvermės ugdymo pavyzdžiu. Ar daug surastume tokių žmonių, kurie ties Birštonu ne kartą yra perplaukę Nemuną? O Pranas jaunystėje tai darė dažnai.

Nuo 1966 m. prasidėjo intensyvi P. Aleknavičiaus darbinė veikla. 23 m. jis dirbo tuomečiame Respublikiniame žemėtvarkos projektavimo institute, iš pradžių – Vilniaus, o nuo 1971 m. – Kauno žemėtvarkos skyriuje. Atliekami darbai leido gerai pažinti didžiąją dalį gimtosios šalies teritorijos, prisidėti ne tik surenkant ir susisteminant informaciją apie Lietuvos žemę, bet kartu ir planuoti jos tolimesnį naudojimą.

Instituto vadovai puikiai suprato, kad su žemės tvarkymu ir naudojimu susiję darbai turi būti moksliškai pagrįsti, todėl Kauno skyriuje įsteigė mokslinių tyrimų grupę, kurios vadovu buvo paskirtas P. Aleknavičius. Atkūrus šalies nepriklausomybę, tuometėje Valstybės įmonėje Valstybiniame žemėtvarkos institute 1990 –1991 metais P. Aleknavičius ėjo vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojo pareigas. Į dar audringesnį darbų sūkurį P. Aleknavičiui teko įsilieti pradėjus šalyje vykdyti žemės reformą. Laukė nauji, labai sunkūs darbai, didele našta užgulę žemėtvarkininkų pečius. Padėti formuoti žemės politiką P. Aleknavičius buvo kviečiamas į atsakingas valstybės įstaigas. 1992 m. jis dirbo Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus pavaduotoju, 1993 – 1994 metais – šios ministerijos Žemės tvarkymo departamento direktoriumi. 1995 – 1996 metais – Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotoju, 1997–1999 metais – VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto direktoriaus pavaduotoju, 2001 – 2004 metais – žemės ūkio ministro patarėju.

Vykdant žemės reformą, teko pildyti daugelio Lietuvos žmonių ilgą laiką giliai širdyje nešiotas svajones – susigrąžinti turėtą žemę, kad vėl taptų jos šeimininkais. Kadangi 50-ies metų šalies okupacijos laikotarpis įnešė daug pokyčių, reikėjo rasti sprendimus, kaip tinkamiausiai tai atlikti, kad ne tik buvusieji žemės savininkai, bet ir esami žemės naudotojai nebūtų nuskriausti. P. Aleknavičiui teko prisidėti kuriant ne vieną teisės aktą, reikalingą žemės reformos darbams atlikti. Todėl ne vienas jo bendražygis šią reformą šiandien siūlytų vadinti Prano Aleknavičiaus vardu. Deja, neretai teisės aktų rengėjams, pateikusiems projektus, būdavo pikta ir gaila, kad galutinės įstatymų redakcijos, pakoreguotos politikų, ne visada išlikdavo teisingiausios ar pakankamai pagrįstos.

Kita ne mažiau svarbi P. Aleknavičiaus veiklos sritis – pedagoginė bei mokslinė veikla. Dar 1976 m. savo profesine patirtimi jis pradėjo dalintis su studentais, nuo 1989 m. dirbo docento pareigose. P. Aleknavičius baigė neakivaizdinę aspirantūrą Maskvos žemėtvarkos inžinierių institute. 1983 m. jo apgintos disertacijos tema „Žemės ūkio įmonių tarpūkinės žemėtvarkos turinys ir metodai pagrindinėse Lietuvos gamtinėse – ekonominėse zonose“. Socialinių mokslų daktaro laipsnis nostrifikuotas 1993 m.

2000 m. P. Aleknavičius ėjo VDU ŽŪA (tuomečio Lietuvos žemės ūkio universiteto) Žemėtvarkos katedros vedėjo pareigas. Aktyviausiai į pedagoginę veiklą Žemėtvarkos katedroje jis įsitraukė nuo 2005 m., o nuo 2009 m. dirbo profesoriaus pareigose. Jo dėstomų dalykų Žemės teisės, Aplinkosaugos ir aplinkotvarkos teisės paskaitų susidomėję klausėsi bakalauro studijų studentai. Bet geriausiai P. Aleknavičiaus profesionalumą įvertino magistrantai bei doktorantai ir ypač tie, kuriems žemėtvarkos darbai jau buvo žinomi. Tarp baigiančiųjų studentų net vykdavo varžytuvės, nes visi norėjo, kad baigiamojo darbo vadovu taptų P. Aleknavičius. Ne viena dešimtis magistrantų išliks dėkingi Profesoriui už suteiktą pagalbą. Jo vadovaujama doktorantė Jolanta Valčiukienė sėkmingai parengė ir 2012 m. apgynė disertaciją tema „Agrarinio kraštovaizdžio kaita Lietuvos didžiųjų miestų plėtros zonoje“. Trims jo vadovaujamoms doktorantėms iš Kazachstano taip pat pavyko sėkmingai apginti parengtas disertacijas.

Prof. P. Aleknavičius buvo vienas Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos (LŽHIS) atkūrimo iniciatorių, ilgametis šios sąjungos tarybos narys, 2005 – 2007 metais tarybos pirmininkas. 2002 m. P. Aleknavičius įrašytas į LŽHIS Garbės knygą.

Profesorius buvo žurnalo „Žemėtvarka ir melioracija“ redakcinės kolegijos narys (iki 2002 m.). Aktyviai rašė mokslinius ir publicistinius straipsnius, vykdė mokslinius tyrimus žemės naudojimo ir žemėtvarkos klausimais. Dalyvavo rengiant bei tikslinant įstatymų projektus (Žemės reformos įstatymo, Žemės įstatymo, Žemės nuomos įstatymo, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo, Sodininkų bendrijų įstatymo ir kt.), prisidėjo rengiant Žemės reformos įstatymui ir Žemės įstatymui įgyvendinti reikalingus Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus.

Ilgiausiai P. Aleknavičiaus atminimą išsaugos jo sudarytose ir išleistose knygose surašytos tiek jo, tiek bendražygių ar jam svarbių asmenybių mintys, jų palikti priesakai. Profesorius buvo šių knygų bendraautoris: „Žemėtvarkos projektavimas ir žemėtvarkos darbų organizavimas“ (1986 m.), „Žemės kadastras“ (1989 m.), „Žemės tvarkymo darbai Lietuvoje (nuo seniausių laikų iki 1990 metų)“ (1996 m.), „Žemėtvarka“ (1999 m.), „Lietuvos dirvožemiai“ (2001 m.), „Žemėtvarka Lietuvoje“ (2004 m.). Išleido šias knygas – straipsnių rinkinius: „Senųjų matininkų raštai“ (kartu su M. Martinaičiu; 1994 m.), „Žemės reformos sumanytojai, vykdytojai ir kritikai“ (1996 m.), „Agrarinės reformos įvertinimas“ (1996 m.), „Pirmasis žemės reformos dešimtmetis“ (2001 m.), „Žemės grąžinimo ir pardavimo byla“ (2005 m.), „Lietuvos žemės naudojimo strateginės kryptys“ (2012 m.), „Žemėtvarka ir kraštovaizdis senovės Lietuvoje“ (2015 m.), „Žemės reformos žemėtvarkos darbai 1991-2016 m.“ (2017 m.), „Žemės tvarkymas Lietuvoje per 100 metų“ (2018 m.), „Žemės reformos vertinimas“ (2020 m.) ir kt. 2007 m. išleido vadovėlį „Žemės teisė“, 2008 m. – mokymo priemones „Aplinkosaugos ir aplinkotvarkos teisė“, „Žemės kadastras“, Žemės tvarkymo reglamentavimas“ bei vadovėlį (su bendraautoriais) „Žemės administravimas“. Autoriaus mokslinės įžvalgos sudėtos į monografijas: „Žemės santykių pertvarkymas Lietuvos kaime 1989–2008 metais“ (2008 m.) ir „Gyvenviečių sistema Lietuvoje: pokyčiai ir perspektyvos pagal bendruosius planus“, bendraautorė prof. M. Burinskienė (2021 m.).

Už tai, kad Profesoriui pavyko nuveikti didelius darbus, surinkti ir surašyti svarbius prisiminimus ir priesakus, turime būti dėkingi ir jo artimiesiems. Visų pirma, už pasiaukojimą išliksime dėkingi žmonai Marijanai, buvusiai kruopščiajai Birštono gydytojai. Gaila, kad tiesiogiai šios padėkos ji neišgirs. Su ja atsisveikinome šių metų pradžioje. Jos rankoms teko didelis rūpestis, auginant vaikus ir puoselėjant namų židinį. Abu poros sūnūs anksti išmoko gyventi dalindamiesi tėčiu su kitais. Begalinė P. Aleknavičiaus meilė savo šaliai, atsidavimas profesijai, svarbių siekių įgyvendinimui, paskatino atžalas žengti jo pėdomis. Sūnus Audrius pasirinko žemėtvarkininko kelią, o sūnų Marių kelias taip pat atvedė į labai artimą sritį. Ne mažiau svarbi P. Aleknavičiaus pagalbininkė buvo marti Vilma, taip pat žemėtvarkininkė. Būtent su ja šeimoje daugiausiai diskutuota aktualiausiais žemės tvarkymo ir administravimo klausimais.

Daug Profesoriaus norų, planų, deja, liko neįgyvendinta. Netrukus dienos šviesą turėjo išvysti naujas P. Aleknavičiaus komplektuojamas amžininkų prisiminimų leidinys. Tad Profesoriaus draugams, bendražygiams teks tęsti jo pradėtus darbus. Visiems Lietuvą mylintiems žmonėms lieka priesakai – mylėti ir tausoti mūsų brangiąją žemę – juk ją turime vienintelę. Ateinančioms kartoms palikime ją dar gražesnę. Visą savo gyvenimą to siekė prof. Pranas Aleknavičius. Būkime jo idėjų tęsėjais… Kuo nuoširdžiausia užuojauta artimiesiems, visiems jį pažinojusiems ir tiems, kurie skaitys jo palikimą. Te dažnai dega žvakutės tyliose Prienų kapinėse, o žmonių širdyse teišlieka gyvas pasiaukojimo savo šaliai ir artimui pavyzdys…

QS EECA reitinge VDU – tarptautiškiausias Lietuvoje

Šiandien buvo paskelbtas tarptautinis kylančių Europos ir vidurio Azijos šalių universitetų reitingas „QS EECA University Rankings“, kuriame Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) buvo skirta 61-a vieta tarp 451 reitinguotų aukštojo mokslo institucijų – VDU pateko tarp 13,5 proc. geriausiųjų regione. Kaip ir praėjusiais metais, geriausiai įvertintas universiteto tarptautiškumas: pagal šį kriterijų VDU skirta pirmoji vieta tarp reitinguotų Lietuvos universitetų ir 43 vieta bendrame reitinge.

„Išlaikyti ir plėtoti aukštą bendruomenės ir veiklų tarptautiškumo lygį mums padeda tiek sukaupta patirtis, tiek sukurta palanki infrastruktūra, turime platų partnerysčių spektrą, kurį šiemet ypač sustiprino mūsų įsiliejimas į „Transform4Europe“ aljansą. Teigiamos įtakos turi ir mūsų „tarptautiškumo namie“ veiklos, užsienio kalbų kompetencijų tobulinimas, įtraukios aplinkos užsienio studentams ir darbuotojams puoselėjimas. Tai suteikia pagrįsto tikėjimo, jog tarptautinė dimensija ir toliau stiprins mūsų studijas, mokslo ir tyrimų veiklas, poveikio visuomenei kūrimą“, – sakė VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė.

Lyginant su praėjusiais metais, VDU pavyko pagerinti pozicijas tiek bendrame reitinge (2020-aisiais jam skirta 65 vieta tarp 400 universitetų), tiek atskirose kategorijose. Universitetas užėmė aukštesnes vietas pagal keturis rodiklius: darbdavių reputaciją (51 vieta), darbuotojų, turinčių mokslinį laipsnį, skaičių (73 vieta), publikuojamus mokslo straipsnius (SCOPUS duomenų bazės duomenys) (68 vieta) ir tarptautiškumą (43 vieta).

Pagal gautus taškus, universitetui šiemet skirtas aukštesnis įvertinimas šešiose iš dešimties kategorijų, tarp jų – pagal darbuotojų, turinčių mokslinį laipsnį, skaičių (89,7 iš 100 taškų), tarptautiškumą (71,4 t.) ir tarptautinio mokslinių tyrimų tinklo plėtrą (65 t.).

VDU taip pat 5 procentais pagerino universiteto įvaizdį vertinant darbdavių ir akademikų reputacijos rodiklius. Pagal mokslo publikacijų citavimą, universitetas padidino rodiklius socialinių ir humanitarinių mokslų bei menų srityse.

Nuo 2018 metų, reitinge VDU pavyko pakilti aukštyn iš 72 į 61 vietą.

QS kylančių Europos ir vidurio Azijos šalių universitetų reitingas („QS Emerging Europe and Central Asia University Rankings“) siekia įvertinti sparčiai augantį akademinį meistriškumą šiuose regionuose. Reitinge vertinami darbdavių ir akademikų reputacijos, studentų ir akademinių darbuotojų santykio, mokslinį laipsnį turinčių darbuotojų, mokslinių darbų citavimo ir publikavimo bei tarptautiškumo rodikliai.

VDU ŽŪA socialinė iniciatyva „Kalėdinis sveikinimas vienišam žmogui“

VDU Žemės ūkio akademijos Socialinės partnerystės centras kviečia visus darbuotojus, esamus ir buvusius studentus, Akademijos miestelio bendruomenės narius dalyvauti atvirukų kūrimo akcijoje „Kalėdinis sveikinimas vienišam žmogui“.

Kūrybinės dirbtuvės vyks gruodžio 20 d. 12 val. VDU ŽŪA centrinių rūmų bibliotekoje (Studentų g. 11. Akademija Kauno raj.).

VDU ŽŪA absolventų įkurtas fondas – svajonės tampančios realybe

Gruodžio 10 d. VDU Žemės ūkio akademijoje įvyko išplėstinis absolventų klubo „ŽŪA alumni“ posėdis. Jo metu aptarti pirmieji „ŽŪA alumni“ narių inicijuoto Labdaros ir paramos fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms” veiklos rezultatai ir iškilmingai pagerbti fondo rėmėjai – verslo įmonės bei privatūs asmenys.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, įteikdama padėkas fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms” rėmėjams, dėkojo jiems už siekį drauge kurti žalią, tvarią ir turtingą Lietuvos ateitį, kuri būtų neįsivaizduojama be universitetinį išsilavinimą įgijusio regionų jaunimo. „Džiaugiamės bei dėkojame, kad Jūsų ir mūsų nuostata šiandien sutampa – nėra ir negali būti vertingesnės investicijos kaip investicija į jauno žmogaus mokslą ir žinias“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė.

VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni” prezidentas dr. Edvardas Makelis priminė, kad Lietuvos valstybei visada rūpėjo jos žemės ūkio ateitis. To įrodymas – netrukus šimtmetį minėsiančios Žemės ūkio akademijos įsteigimas šaliai labai nelengvu metu.

„Šiandien džiaugiamės išgražėjusiu savo kraštu ir jo laukais. Bet mums visiems, kuriuos vienija mūsų Alma Mater, rūpi, kokia bus žemės ūkio ateitis, koks bus žemės ūkio mokslo, tuo pačiu – ir agroverslo sektoriaus likimas. Viskas priklauso nuo to, kokie specialistai dirbs šioje srityje ir kaip jie gebės spręsti Žaliojo kurso bei kitus kylančius iššūkius. Fondas buvo neabejotinai reikalingas, nes ne visi vaikai šiandien gali vienodomis sąlygomis pasiruošti universitetinėms studijoms. Reikia jiems padėti bei aplikuoti į geriausius protus, kad būtų kas ateityje pakeičia mokslininkus, agroverslo įmonių vadovus, kas diegia naujoves ir geba įveikti iššūkius“, – ragindamas agroverslo bendruomenę aktyviai kurstyti fondo iniciatorių įkurtą laužą kalbėjo E. Makelis.

Pratęsdama VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni” prezidento mintį akademijos kanclerė A. Miceikienė kalbėjo, kad dalydamiesi tuo, ką turime – idėjomis, jausmais, patirtimi, finansiniais ištekliais, gauname neįkainojamą dovaną kurti kitų žmonių likimus.

„ŽŪA didelė garbė, kad idėja, kurią pasiūlė „ŽŪA alumni“ klubas rado atgarsį šiandien čia susirinkusių širdyse. Tai rodo, kad žemės ir maisto ūkio verslas, akademinė bendruomenė ir nevyriausybinės organizacijos žvelgia viena kryptimi.

Akademijos bendruomenė niekada nebuvo nutolusi nuo agrosektoriaus ir su juo susijusių verslo sektorių, jo problemų, iššūkių ir perspektyvų, taip pat ir viešojo sektoriaus, formuojančio agrosektoriaus ateitį visomis prasmėmis: tiek žemės ūkio politiką, tiek jos įgyvendinimą, ir kitas veiklas.

Projektai, tyrimai, disertacijos, konsultavimas, renginiai. Visa tai ir dar daugybė veiklų leido mums išlaikyti ryšį. Partnerystė tarp mokslo institucijų ir agrosektoriaus verslų valdytojų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldos institucijų, bendradarbiavimas skatinant šio sektoriaus plėtros procesus – vienintelis įmanomas kelias siekiant ugdyti jaunuosius verslininkus, aukštos kvalifikacijos specialistus, kurti ir diegti inovacijas, iššūkius paversti galimybėmis“, – kalbėjo A. Miceikienė, atkreipdama dėmesį, kad tik agroverslas ir su juo susijusi maisto pramonė ekonominių krizių metais vieninteliai užtikrino šaliai BVP augimą ir buvo pagrindinis šalies ekonominio progreso variklis. Ir šiuo metu žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudaro ketvirtadalį viso šalies eksporto. O tai – aukšto mokslo inovacijų taikymo rodiklis.

Į klausimus, ar esame pasiruošę ateičiai, technologinių inovacijų šuoliui, ar turime pakankamai žinių ir kompetencijų suvaldyti pokyčius, ar gebėsime pasinaudoti naujų technologijų mums skirtomis galimybėmis, manau, jau atsakėme kartu veikdami jaunų žmonių labui. Labdaros ir paramos fondas „Parama regionų jaunimo studijoms“ tebūna agroverslo ir akademijos vienybės simbolis“, – linkėjo A. Miceikienė.

VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė renginio dalyviams pristatė svarbiausius jo herojus – jaunuolius, kurie tik fondo rėmėjų dėka šį rugsėjį galėjo praverti VDU Žemės ūkio akademijos duris ir pradėti mokytis išskirtinėje pasirengimo studijoms programoje.

„Ši programa skirta asmenims, kurie motyvuotai savo ateitį ir karjerą sieja su žemės ir miškų ūkiu ar agroverslu, tačiau dar nėra pasirengę stoti į universitetines studijas, jiems trūksta studijoms reikiamų įgūdžių ir žinių.

Parengiamųjų studijų klausytojų grupė yra labai įvairi, vieniems jauniems žmonėms pritrūko šiek tiek sėkmės abitūros egzaminų metu, kiti studijuoti universitete žemės ūkio mokslų studijų krypčių grupės Agronomija ir Kraštovaizdžio dizainas studijų programose ar inžinerijos mokslų studijų krypčių grupės Žemės ūkio mechanikos inžinerija studijų programoje nusprendė vėliau, todėl dažnu atveju nebuvo tikslingai pasirinkti valstybiniai brandos egzaminai“, – pasakojo VDU ŽŪA vicekanclerė.

Pasak jos, yra klausytojų, kurie studijas baigė ar išbandė kituose universitetuose ir po ilgesnių savęs paieškų pasirinko šias studijas. Esama nemažą darbo patirtį įgijusių žmonių, kurie pasinaudodami parengiamųjų studijų galimybe, turi norą gilinti žinias bei dirbti agrosektoriuje. Šių studijų metu, klausytojai studijuoja pasirinktos VDU Žemės ūkio akademijoje realizuojamos studijų programos dalykus, geriau susipažįsta su universitetu, žemės ir miškų ūkio sektoriumi, įgyja naujų žinių ir įgūdžių.

„Klausytojai, padedami kompetentingų dėstytojų, rengsis brandos egzaminams, reikalingiems įstoti į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas VDU Žemės ūkio akademijoje. Šios vienerių metų studijų programos metu išklausyti studijų programų dalykai bus užskaitomi įstojus į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas“, – fondo suteikiamas galimybes studijų startui komentavo A. Blinstrubienė.

Labdaros ir paramos fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms” vadovas dr. Jonas Čaplikas pastebėjo, kad šalyje stingant regioninės politikos ir tolygaus šalies vystymosi fondo kūrėjai turėjo vienintelį lūkestį, kad Lietuvos kaimas išliktų gyvas, kad jame gyventų ne tik senoliai, bet ir jaunimas, kuris integruotųsi į žemės ūkį ir su juo susijusius verslus, atneštų inovacijas, prisidėtų prie regionų suklestėjimo.

„Fondo tikslas – jaunuoliams, kilusiems iš regionų, turintiems motyvacijos studijuoti žemės ūkio mokslus, bet neįveikusiems formalių reikalavimų, padėti neišvažiuoti į užsienį, nepradingti neaiškiose veiklose, o suteikti galimybę įstoti į akademiją“, – kalbėjo J. Čaplikas, atkreipdamas dėmesį, kad fondo plėtros plane numatyta telkti rėmėjus, aktyviai komunikuoti su regionų moksleiviais, o lėšas panaudoti ne tik potencialių, bet ir esamų studentų labui, siunčiant juos į užsienio universitetus, iš kurių parsivežtos naujos kompetencijos būtų integruotos į studijų programas.

Renginio metu šiltų emocijų nestokojo ne tik jo šeimininkai, bet ir svečiai – už socialiai atsakingą požiūrį į verslą fondo rėmėjams dėkojo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, Seimo narys, absolventų klubo „ŽŪA alumni” Seimo skyriaus pirmininkas Jonas Varkalys, kvietę bei raginę agroverslo bendruomenę aktyviai remti labdaros ir paramos fondą bei teigę, kad pačius šauniausius absolventus ir absolventes Lietuvoje išleidžia VDU Žemės ūkio akademija.

Šventinę renginio nuotaiką padėjo kurti vokalistas Paulius Kaminskas ir VDU fortepioninis kvintetas.

VDU Žemės akademijos padėkos raštais už paramą Labdaros ir paramos fondui „Pagalba regionų jaunimo studijoms” apdovanotos įmonės: UAB „Biovela – Utenos mėsa”, UAB „Daivida” UAB „Dojus Agro”, UAB „Delaval”, UAB „Ivabalte”, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, UAB „Lytagra”, UAB „Rovaltra”, Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, AB „Vilkyškių pieninė”, VšĮ „VDU Žemės ūkio akademijos mokomasis ūkis”, „Vereinigte Hagelversicherung VVaG” filialas „VH Lietuva”.

VDU Žemės akademijos padėkos raštais už paramą Labdaros ir paramos fondui „Pagalba regionų jaunimo studijoms” apdovanoti asmenys: Aida Adamavičienė, Aušra Blinstrubienė, Vaclovas Bogužas, Zenonas Dabkevičius, Pranas Dailidė, Gintautas Gegužinskas, Valentinas Genys, Vladas Kurutis, Edvardas Makelis, Antanas Maziliauskas, Astrida Miceikienė, Rimtautas Petraitis, Benjaminas Sakalauskas, Asta Šakickienė, Alfonsas Sigitas Tamošiūnas, Alvydas Vaicekauskas, Rimantas Velička, Virginijus Venskutonis, Vilma Živatkauskienė.

Studentams – galimybė teikti paraiškas studijoms Izraelyje

Lietuvos Respublikos studentai kviečiami teikti paraiškas Izraelio Valstybės Vyriausybės stipendijoms vasaros hebrajų kalbos kursams, vienerių akademinių metų studijoms arba mokslinei stažuotei 2022–2023 akademiniais metais gauti.

Aktuali informacija apie siūlomas stipendijas, reikalavimus kandidatams ir paraiškų teikimo tvarką skelbiama Izraelio užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.

Dokumentų pateikimo terminas – iki 2021 m. gruodžio 30 d.

Adventinio laikotarpio jungtys: atidarytos parodos VDU Botanikos sode

Adventinis laikotarpis ir ramus švenčių laukimas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo oranžerijos žalumoje pradėtas net dviejų parodų atidarymu: šalia jau dešimtmetį tradiciją pratęsiančios Biblinių augalų parodos buvo atidaryta ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto magistrantų darbų paroda „Tvarios jungtys“.

Advento permąstymas meilės beieškant

Kaip sakė VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas doc. dr. Benas Ulevičius: „Kai manęs klausia, kaip suprasti adventą, universaliausia prasme jį aiškinčiau taip: jei esi kelionėje – o mūsų visų gyvenimas ir yra kelionė – turi periodiškai būti „apkarpytas“, apvalytas. Biblija kalba apie tai, kad geras vynuogynas auga tuomet, kai šeimininkas jį apvalo. Ir tik iš tų apkarpytų augalų išauga didžiulis derlius. Tai girdėdamas, suvoki, kad čia kalbama ir apie tavo patirtis, išmėginimus, sunkumus. Ir tuomet ieškai, kas tave maitintų – kad galėtum keliauti toliau. Juk ne veltui psichoterapeutai sako, kad daugybė žmonių turi daug daiktų vildamiesi, kad galės jais „pasimaitinti“, tačiau atsiduria psichoterapijos kabinete klausdami: kodėl man taip tuščia? Tai savirefleksijos klausimas: kuo aš mintu, kas užpildo mano tuštumą? Gal nuskambės banaliai, bet atsakymas paprastas: tuštumą užpildo meilė. Ir kiekvieno iš mūsų užduotis – surasti, kas toji meilė yra“, – teigė doc. dr. B. Ulevičius.

Iki pat sausio 6 d. didžiausioje šalies oranžerijoje auginami augalai bus papuošti šventiniais aprašais, pasakojančiais jų biblines istorijas, o norinčioms grupėms bus vedamos Biblinių augalų ekskursijos, kurių metu bus galima apsilankyti ir naujajame oranžerijos šiltnamyje, kuris plačiajai visuomenei iki šiol dar nebuvo atvertas.

Tekstilės darbų paroda „Tvarios jungtys“

Netikėta, bet originalia ir prasminga jungtimi tapo dar viena VDU Botanikos sodo oranžerijoje atidaryta paroda „Tvarios jungtys“: tropikais dvelkiančiose erdvėse buvo įkurdinti Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto magistrantų kūriniai. Iš viso – šeši darbai, skirti permąstyti gamtos ir žmogaus jungtis, tvarumo, vartojimo įpročių, ekologinės etikos temas.

Kaip sakė parodos kuratorė, VDA KF Tekstilės katedros vedėja doc. Monika Žaltauskaitė Grašienė, neįprasta parodos erdvė tapo ir iššūkiu, ir įkvėpimu: viena vertus, dalį darbų teko adaptuoti, kad jiems nepakenktų oranžerijoje tvyranti drėgmė, kita vertus, kūryba tęsėsi ir parenkant eksponatams vietas bei juos įkurdinant augalų apsuptyje, kur jie organiškai įsiliejo į aplinką, įgaudami naujų prasmių.

Dauguma darbus pristačiusių autorių teigimu, įkvėpimu tapo asmeninės patirtys. Pavyzdžiui, vidinio gedulo išgyvenimas per baltus vašku aplietus marškinius („Pakąstas šalnos“, Indrė Makarevičė), arba kultūriniu simboliu tapusio džinso – kaip vienos taršiausių ir savo gamyboje daugiausiai resursų suvartojančio audinio refleksija „priaugintomis“ tvariomis klešnėmis – su užuomina į oranžerijos kaktusyno dykumų amerikietišką, teksasišką dvasią („Deficitas“, Monika Kairevičiūtė).

Drėgnųjų atogrąžų skyriuje nutūpė anglies pluošto kristalinę struktūrą primenančios formos įrėmintas juodas paukštis – beje, rėmas sukurtas iš panaudotų bambukinių gėlių žiedų atraminių lazdelių („Planuota pabaiga“, Aurimas Alesius). Kamufliažinės idėjos – žmogui, vabalui, paukščiui – skleidžiasi atogrąžų augalų skyriuje, papajinio meliondmedžio papėdėje („Tvarus kamufliažas“, Augusta Daunytė). Po datulinio finiko šakomis įsikūrė iš suaustų siūlų likučių gimę Austėjos ir Bubilo paveikslai bei tvarūs, savo netobulumu tobuli megzti žaislai vaikams („Siūlo pasakojimas“, Ugnė Lidžiūtė). Tvarumo, botanikos ir atminties temas savo darbe darniai sujungė iš senų knygų ir sudžiovintų gėlių sukurti rankų darbo popieriaus lapeliai, kurie gali būti tiek tolimesnių kūrybinių darbų medžiaga, tiek patys tapti brangiu atminimu ar knygų skirtuku („Skyrius“, Greta Gilvanovaitė).

Paroda „Tvarios jungtys“ VDU Botanikos sodo oranžerijoje bus eksponuojama visą mėnesį, iki sausio 6 d.

Seimo Kaimo reikalų komitetui VDU Žemės ūkio akademija pristatė naują žemės ūkio specialistų rengimo koncepciją

Gruodžio 8 d. VDU Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) įvyko Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) išvažiuojamasis posėdis, kurio metu pristatyta universiteto inicijuojama koncepcija, kuri efektyviai mažintų atotrūkį tarp pastaruoju metu parengiamų žemės ir miškų ūkio specialistų skaičiaus ir agrosektoriaus poreikių.

Jau ne pirmas kartas, kai Seimo KRK svarsto verslo darbdavių, žemdirbių savivaldos, LSMU Veterinarijos ir VDU Žemės ūkio akademijų keliamą specialistų rengimo problemą. Dar metų pradžioje po aštrių diskusijų su oponentais Seimo KRK yra priėmęs Sprendimą „Dėl žemės ūkio specialistų poreikio ir priėmimo sąlygų” įgyvendinimo.

VDU ŽŪA įvykęs Seimo KRK posėdis, tikimasi, taps postūmiu priimti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, leisiančias įgyvendinti VDU ŽŪA siūlomą Lietuvoje naują žemės ūkio specialistų rengimo modelį.

Taps nesvarbu, pro kuriuos vartus jaunas žmogus į sektorių ateis

VDU ŽŪA siūlymas – prioritetine tvarka, neatidėliojant konsoliduoti išlikusias žemės ir miškų ūkio specialistų ir kitų kvalifikuotų darbuotojų rengimo įstaigas koordinuotai veiklai.

VDU rektoriaus prof. Dr. Juozo Augučio teigimu, binarinė sistema, kuri buvo įvesta atkūrus Nepriklausomybę, paverčiant technikumus kolegijomis bei besikuriant naujiems universitetams buvo priimtina tol, kol stojančiųjų skaičiai buvo pakankami. Rektorius priminė, kad iki 2000-tųjų kasmet turėdavome apie 60 tūkst. abiturientų, dabar – iki 25 tūkst. Todėl binarinė sistema tokiose srityse kaip žemės ūkis, miškininkystė, žemės ūkio inžinerija jau nepasitvirtina.

„Stojančiųjų srautai tokie maži, kad nepavyksta įgyvendinti programų ir užtikrinti studijų kokybės. Mūsų siūlymas – racionaliai išnaudoti turimus pajėgumus, apjungiant profesinį, kolegijinį ir universitetinį lygius. Tokiu atveju būtų nesvarbu, pro kuriuos vartus į sektorių jaunas žmogus ateitų. Turintieji potencialo sėkmingai pasiektų magistrantūrą bei doktorantūrą“, – posėdyje gyvai ir nuotoliniu būdu dalyvavusiems Žemės ūkio, Aplinkos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, Lietuvos mokslo tarybos, LSMU Veterinarijos akademijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, VŠĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, LR Žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovams kalbėjo J. Augutis, atkreipdamas dėmesį, kad specialistų rengimas užtrunka 4-6 metus bei prašydamas KRK pritarimo. Šiuo metu galiojantis Mokslo ir studijų įstatymas yra visiškai atskyręs profesinį, kolegijinį ir universitetinį lygius.

„Esame įsitikinę, kad kito kelio nėra. Palankų mūsų siūlymo vertinimą iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos jau išgirdome“, – teigė VDU rektorius.

Siūloma vienytis į konsorciumą

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, pristatydama siūlomą modelį atkreipė dėmesį, kad specialistų rengimas yra ilgalaikis uždavinys, kurio pirmame etape tikslinga įsteigti žemės ir miškų ūkio specialistus bei kvalifikuotus darbuotojus rengiančių mokslo ir studijų įstaigų konsorciumą.

Konsorciumo tikslas – koordinuotai ir išvien veikiant pagerinti žemės ir miškų ūkio specialistų bei kvalifikuotų darbuotojų kokybiško rengimo pagal rinkos poreikius sąlygas.

VDU ŽŪA inicijuotame konsorciume būtų kviečiami dalyvauti LSMU Veterinarijos akademija, šalies kolegijos ir profesinio mokymo įstaigos, kuriose yra potencialas vykdyti žemės ir miškų ūkiui skirtas studijas bei žemės ir miškų ūkio darbuotojų profesinio mokymo programas, taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Žemės ir miškų ūkio verslui atstovaujančios organizacijos.

Konsorciumo pagrindinės funkcijos būtų žemės ir miškų ūkio bei kaimo plėtros specialistų, taip pat kvalifikuotų darbuotojų rengimo sistemos gerinimo koncepcijos parengimas, įgyvendinimo vertinimas, būtinų teisės aktų inicijavimas, kvalifikuotų darbuotojų rengimo poreikio tyrimų inicijavimas, naujų studijų ir profesinio mokymo programų poreikio vertinimas, žemės ir miškų ūkio bei kaimo plėtros specialistų rengimo pakopinės sistemos, integruojant žemesnėse pakopose įgytus mokymosi ir studijų pasiekimus, tobulinimas, naujų mokslo žinių integravimo į universitetines ir kolegines studijas bei profesinį mokymą vertinimas, tarpinstitucinio studijų materialiųjų išteklių ir infrastruktūros naudojimo sąlygų nustatymas. Taip pat numatoma vykdyti studentų mainus, dalytis dėstytojais, ištekliais, aktyviai bendradarbiauti su socialiniais ir verslo partneriais. Tai būtų evoliucinis pasirengimas, vedantis link aukštojo mokslo integralios sistemos sukūrimo, ruošiant aukštos kvalifikacijos žemės, miškų ir kaimo plėtros specialistus darbo rinkai.

VDU ŽŪA kanclerės nuomone, konsorciumo veikloms išplėtoti, planui parengti būtų tikslingas ŠMSM ar ES struktūrinių fondų finansuojamas pilotinis projektas.

„Atsižvelgiant į konsorciumo tikslus ir veiklos rezultatus, teisinės reglamentacijos pokyčius, galimi konkretesni integracijos žingsniai. Žvelgiant ir iš šiandienos pozicijų tikslingas Europos universitetų (Belgijos, Didžiosios Britanijos) pavyzdžiu universitetinės kolegijos prie VDU ŽŪA įkūrimas“, – siūlė VDU ŽŪA kanclerė.

Tarp raginimų politikams – kvotos stojantiesiems jau kitąmet ir finansinė parama besikuriantiems kaime

Posėdyje dalyvavęs LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas, pritardamas A. Miceikienės minčiai, jog pokyčiai būtini, atkreipė dėmesį, kad trūkstant studentų, universitetus yra priversti palikti aukštos kompetencijos dėstytojai ir mokslininkai. „Jau ateinantiems mokslo metams turi būti nustatytos valstybės kvotos specialistams parengti. Tokiu atveju, nežiūrint į tai, kiek studentų įstotų, būtų užtikrinta ir išlaikoma studijoms reikalinga infrastruktūra ir nauji specialistai būtų rengiami. Studijos turi būti grįstos mokslu, ir jeigu kurios nors krypties mokslininkų pritrūksime, sistemą atgaivinti ir vėl padaryti ją efektyvią, kokybišką, bus labai sunku, iš naujo sutelkti mokslininkų komandas ir pradėti mokslinius tyrimus bus praktiškai neįmanoma“, – neabejojo M. Malakauskas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas studijų politikos klausimais Andrius Zalitis sutiko su VDU pozicija, kad binarinė sistema yra atgyvenusi ir laikas mažinti takoskyrą tarp skirtingų lygių švietimo ir mokslo įstaigų.

Formuoti universitetines kolegijas, leisti kitoms institucijoms integruotis tarpusavyje, A. Zaličio teigimu, – ministerijos svarstoma galimybė.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis posėdžio metu jau ne pirmą kartą kėlė finansinės paramos žemės ūkio specialistams problemą. J. Sviderskis neabejojo, kad jaunimo norą grįžti dirbti į kaimą, rinktis žemdirbiškas studijų programas, didele dalimi lemia įsikūrimo kaime galimybės.

„Jaunieji ūkininkai gauna paramą, jaunieji specialistai – absoliučiai nieko. Apie tai kalbame seniai, bet niekas negirdi. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 –2027 metų strateginiame plane turi būti numatyta ir pateikta Briuseliui, kad jauniesiems specialistams, važiuojantiems dirbti į kaimą, būtų sudarytos tokios pačios sąlygos, kaip jauniesiems ūkininkams, įsigyjant būstą ar darbui būtinas priemones“, – kalbėjo J. Sviderskis, prašydamas jo žodžius įrašyti į posėdžio protokolą.

Reziumuodamas išdėstytus siūlymus Seimo KRK pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis teigė, kad šiandienos politikų uždavinys yra priimti tokius sprendimus, už kuriuos ateityje netektų atsiprašinėti. Ir nedaryti tokių klaidų, kokios buvo padarytos 2009 –taisiais, kuomet žemės ūkio specialistų poreikio nustatymas buvo patikėtas abiturientams.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto bendruomenė atsisveikina su prof. Pranu Aleknavičiumi

Gruodžio 10 ir 11 dienomis VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto bendruomenė atsisveikina su žymiu žemėtvarkininku, mokslininku, profesoriumi Pranu Aleknavičiumi (1941–2021), kurio šviesus atminimas, mokslo darbų, išleistų knygų gausa dar ilgai liks visų atmintyje.

Atsisveikinimas su velioniu vyks gruodžio 10 d. (penktadienį) Birštono parapijos rimties namuose, Birutės g. 25, Birštonas. Šv. Mišios bus laikomos gruodžio 10 d. 18 val. Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Į paskutinę kelionę velionis išlydimas gruodžio 11 d. (šeštadienį) 12 val. Laidojamas Prienų kapinėse.

Sau į kelią neėmiau aš nieko,
viskas Jums, brangieji mano, lieka –
Žemė, kvepianti medum ir gėlėmis,
Ir dangus, nusėtas
žvaigždėmis.

Manęs Jūs ieškosit – nerasit.
Vėlu jau, brangieji, vėlu…
Aš būsiu pavirtęs į rasą,
Šypsosiuos žieduos obelų…

Justinas Marcinkevičius