VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai kuria išmaniąją drenažo valdymo sistemą

Klimato kaita lemia vis dažnėjančius sausringus laikotarpius. Šiuo metu Lietuvoje beveik visos esančios sausinimo sistemos gali tik pašalinti perteklinį vandenį. Toks drenažo veikimas neleidžia sukaupti ir išsaugoti bei panaudoti sausuoju laikotarpiu dirvožemio drėgmės atsargų. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos mokslininkai kuria išmaniojo reguliuojamojo drenažo sistemą, kuri ūkininkams padės gauti ne tik didesnį derlių, bet ir sumažins užteršto vandens patekimą į paviršinius vandenis bei palengvins sprendimus valdant reguliuojamo drenažo sistemą.

Išmaniąją drenažo sistemą vysto VDU Inžinerinio fakulteto Vandens inžinerijos katedros doc. dr. Inga Adamonytė ir jos kolegos. Inovacija paremta išmaniosiomis vandens išteklių dirvožemyje valdymo sistemomis, nuotolinių stebėjimų technologijomis ir dirbtiniu intelektu, mašinine duomenų analize.

„Išmaniojo reguliuojamojo drenažo valdymo sprendimai priklauso nuo konkrečių vietos sąlygų. Integravus automatines ar pusiau automatines, nuotoliniu būdu valdomas vandens lygio reguliavimo sistemas, vandens reguliavimo mechanizmai veiktų be papildomų nustatymų automatiškai, pagal specialistų nustatytus parametrus. Esant išskirtinėms sąlygoms, priežiūrą vykdantis asmuo galėtų nurodyti papildomus ar mažesnius charakteristikų apribojimus, tokiu būdu priderinamas sistemos valdymo įrenginius prie individualių poreikių. Mašininiai algoritmai atlieka duomenų analizę ir suformuoja rekomendaciją esamu laiku“, – sako VDU doc. dr. I. Adamonytė.

Pasiūlymus lemia dirvožemio granuliometrinė sudėtis, geologinės sąlygos, vandensparos gylis, kitos dirvožemio drėgmę veikiančios ypatybės. Reguliuojamojo drenažo sistemų įrengimas leidžia gauti didesnį derlių ir pelną, optimizuojant išteklius, pvz. „neprarandant“ vandens ir maisto medžiagų dirvožemyje. Norint įrengti išmaniąsias dirvožemio drėgmės reguliavimo sistemas, reikia vienkartinių investicijų, o vėliau sistemas reikia tik stebėti ir, esant poreikiui, kontroliuoti.

„Kuriamas sprendimas padeda tausoti aplinkos išteklius. Aplinkosauginiu požiūriu pats didžiausias reguliuojamojo drenažo privalumas yra maistingųjų medžiagų išplovimo iš dirvožemių sumažinimas. Maistingųjų medžiagų išplovimas iš reguliuojamų drenažo sistemų nuo 20 iki 90 proc. Mažesnis, biologinio derlingumo skirtumas – nuo 15 iki 40 proc. 2017-2019 m. atlikti tyrimai parodė, kad drėgmės režimo reguliavimas pasiteisino auginant žieminius kviečius, miežius, žirnius ir pupas“, – pastebi viena iš inovacijos kūrėjų doc. dr. I. Adamonytė.

Reguliuojamo drenažo tyrimai sulaukė didelio ūkininkų, valdžios institucijų ir mokslininkų susidomėjimo. Šiuo metu įrengtos kelios dešimtys tokio valdymo sistemų, kol kas automatinis nuotolinis stebėjimas ir mašininis duomenų analizavimas yra įdiegtas bandomojoje partijoje. Mokslininkai tikisi, kad šiuos technologinius sprendimus pavyks taikyti gerokai plačiau, nes vykdant tyrimus sulaukta ne vienkartinių pageidavimų „palengvinti” reguliuojamojo drenažo sistemos valdymą.

Rudens semestro egzaminų sesija VDU vyks kontaktiniu būdu

Informuojame, kad pagal rektoriaus įsakymą nr. 516 Vytauto Didžiojo universitete egzaminų ir jų perlaikymo sesija bus vykdoma kontaktiniu būdu, išskyrus tų studijų dalykų, kurie buvo ir/ar yra vykdomi 2021/2022 m.m. rudens semestrą nuotoliniu būdu.

Kontaktiniu būdu organizuojant egzaminą, vienoje patalpoje gali būti ne daugiau kaip 50 studentų, jei sraute daugiau nei 50 studentų, srautas skiriamas į dalis, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytus visuomenės sveikatos saugos ir higienos reikalavimus.

Kontaktiniu būdu organizuojant egzaminą, visi patalpoje esantys asmenys, privalo atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ nutarimo galiojančiuose pakeitimuose nurodytus reikalavimus.

VDU ŽŪA teatro „Jovaras“ spektaklio premjera. KVIEČIAME

VDU ŽŪA Teatras „Jovaras“ kviečia į nuotaikingą Daivos Čepauskaitės bulvinę pasaką „Apie meilę, karą ir kitus nesusipratimus“. Spektaklis skirtas visiems buvusiems, esamiems ir būsimiems studentams.

Susitikime gruodžio 1 d. 19 val. VDU ŽŪA iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija Kauno raj.).

Kurkime daugiau mokslo ir verslo inovacijų

Tiek Europos Sąjungos formuojamos politikos, tiek Lietuvos nacionalinės politikos lygmeniu dėmesys ir finansavimas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai didėja. Pažymėtina, jog dėl 2020 m. susiklosčiusios pandemijos ženkliai išaugo tvarių ir specifinių mokslinių tyrimų poreikis, o bendra mokslo ir verslo reakcija parodė, kaip susivieniję ir kartu vykdydami mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą tiek mokslas, tiek verslas geba pasiekti itin aukštus ir pridėtinę vertę kuriančius rezultatus.

2020 m. duomenimis, pasauliniame inovacijų indekse Lietuva nukrito į 40 vietą (2019 m. – 38 vieta). Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būklė įvardijama kaip viena priežasčių, nulėmusių tokį rezultatą. Atkreiptinas dėmesys ir į strategiją „Europa 2020”, kurios vienas iš tikslų – investuoti 3 % ES BVP (viešosios ir privačiosios investicijos) į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) bei inovacijas. Nepaisant to, kad pastebimas didėjantis MTEP veiklų finansavimo intensyvumas, tai neišsprendžia vis dar egzistuojančių problemų.

VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro (VDU KTPC) vadovas Edvinas Samys teigia, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimo augimas jaučiamas visose mokslo kryptyse. Vis daugiau naudų iš tokio bendradarbiavimo pastebi mokslo ir verslo atstovai, o pačios naudos atsiranda kuriant inovacijas įvairiuose pramonės bei viešajame sektoriuose. 2021 m. VDU KTPC pritraukė finansavimą Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro veiklos skatinimui, kuris skirtas spręsti ne tik įsisenėjusias problemas, bet inovatyviomis veiklomis skatins atrasti įdomesnes mokslo ir verslo bendradarbiavimo perspektyvas. Straipsnyje – trumpai apie tai, kas kelia rūpestį.

Visų pirma, kiekviena MTEP veiklą vystanti institucija numato savo kryptis. Bando prisitaikyti prie politinės aplinkos, dažnai vyrauja MTEP rezultatų vystymo sistemiškumo trūkumas ir aukšta konkurencija tarp MTEP bendruomenių, kas trukdo kurti globalius sprendimus. Antra, vis dar neišspręsti klausimai, susiję su bandomąją gamyba, standartizacija, metrologija, sertifikavimu, intelektinės nuosavybės apsauga, rinkodara ir vadyba. Pastebimos naujos tendencijos, kuomet iš tradicinio inovacijų kūrimo etapo pereinama į valorizacijos sistemas (mokslinių tyrimų vertės sukūrimas per komercializaciją, pasitelkiant aukšto lygio intelektinės nuosavybės apsaugą bei licencijavimą, patentavimą ir kitus produkto komercializavimo etapus), tačiau tokios sistemos tik pradeda skintis kelią kuriant tvarius MTEP sprendimus ir juos pristatant plačiai visuomenei. Trečia, vis dar pastebimas didelis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sukurtų ir realizuotų sprendimų viešinimo ir komercializavimo trūkumas. Dėl šios priežasties dalis mokslinių tyrimų rezultatų lieka nepanaudoti, nepaisant to, jog moksliniams tyrimams 2021–2027 m. laikotarpiu keliamas didžiulis praktiškumo ir pritaikomumo reikalavimas. Viešajame sektoriuje dirbantys tyrėjai turi per mažai informacijos apie mokslinių tyrimų rezultatų komercinimo galimybes, jiems trūksta technologijų perdavimo gebėjimų, nepakanka verslo pradžios žinių.

Nors problemas, kylančias mokslo-verslo bendradarbiavimo srityje, galima analizuoti gana plačiai, VDU KTPC komanda linkusi ieškoti, kaip kylančius iššūkius spręsti ir veikti. Kaip teigia VDU KTPC vadovas Edvinas Samys: „Teikiant projekto paraišką buvo svarbu atsižvelgti į Universiteto itin plačios aprėpties atliekamus mokslinius tyrimus, didelį partnerių ir verslo užsakovų skaičių bei poreikį kurti proveržį tokiose srityse, kaip švietimo ir socialinės inovacijos, kūrybinės industrijos ir proveržio inovacijos, skaitmeninė transformacija, biotechnologijos ir biosistemų inžinerija, sveikatos technologijos, bioekonomika, agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas, klimato kaitos poveikis.“ VDU KTPC numatytos veiklos:

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo koordinavimas. Antreprenerystės veiklos. Šia veikla bus siekiama atrasti kuo daugiau mokslo ir verslo bendradarbiavimo sąlyčio taškų. VDU KTPC komanda padės ne tik rasti geriausius sprendimus bendradarbiavime, bet ir konsultuos prototipų komercializavimo klausimais, technologijų perdavimo proceso sprendimais, intelektinės nuosavybės, rinkos tyrimų ir kitais proveržį skatinančiais klausimais.
Startuolių ir atžalinių įmonių kūrimo skatinimas. Nors Lietuvoje jau gana sklandžiai veikia startuolių kūrimo skatinimo sistema ir VDU KTPC partneriai turi išvystytas startuolių idėjų generavimo programas, šioje veikloje bus skatinama VDU bendruomenė dar aktyviau kurti startuolius, o mokslininkus, jaunesniuosius tyrėjus bei doktorantus atrasti galimybes savo veiklą realizuoti per atžalines įmones. Bus taikomos ne tik finansavimo paieškos, bet ir vadybinės priemonės.
Žinių ir gerosios patirties skatinimo seminarai. Inovatyvios idėjos gimsta komunikuojant. Per artimiausius 2 metus VDU KTPC pakvies mokslo – verslo bendruomenę į daugiau nei 30 seminarų, kurių metu bus analizuojamos specifinės temos VDU mokslinių tyrimų kryptyse ir apžvelgiamos galimybės plėtoti aukštos pridėtinės vertės mokslinius tyrimus.
Hakatonai. 2022 m. ir 2023 m. potencialūs startuolių ir atžalinių įmonių kūrėjai bus pakviesti dalyvauti tarptautiniuose hakatonuose, kurie kartu su partneriais atvers galimybes mokslu grįstomis inovacijoms pasiekti tarptautines rinkas.
Inovatorių akademija. Inovacijų akademija bus pasitelkta siekiant atrasti mokslo ir verslo bendradarbiavimo potencialą regionuose. Šiuo atveju unikalios metodikos kūrėjai VDU KTPC pakvies regionų atstovus ne tik stiprinti bendradarbiavimo tinklą, bet ir kurti proaktyvius sprendimus.
Prototipų demonstracinės erdvės įrengimas. VDU – atviras visuomenei universitetas, todėl šios veiklos tikslas yra pristatyti Universitete kuriamus mokslo rezultatus. Šios veiklos metu bus sukurta prototipų demonstracinė erdvė, kuri atskleis Universiteto mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatus bei visuomenei pristatys atvirą erdvę mokslinės veiklos pažinimui ir edukacijai.

VDU KTPC siekia padidinti Vytauto Didžiojo universiteto žinių komercinimo ir technologijų perdavimo mastą, užtikrinant tvarią ir strategiškai ilgalaikę Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro veiklą per proaktyvų antreprenerystės įgalinimą. Užsibrėžtam tikslui pasiekti bus stiprinamos antreprenerystės veiklos, skirtos įgalinti mokslininkus, tyrėjus ar studentus komercializuoti MTEP rezultatus. Kuriant sinergiją bus vystomos visos inovacinės veiklos nuo idėjos sukūrimo iki įgyvendinimo, siekiant pateikti rinktai išbaigtus ir intelektine nuosavybe apsaugotus produktus.

Projekto finansavimo priemonė – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-CPVA-K-703 priemonę „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekano pareigoms patvirtintas doc. dr. Rolandas Domeika

Šių metų lapkričio 24 d. VDU Senato sprendimu eiti VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekano pareigas patvirtintas doc. dr. Rolandas Domeika. Studentams jis dėsto žemės ūkio inžinerijos technologijas, jų valdymą ir vertinimą.

Prieš tris dešimtmečius mokslininko, pedagogo, vadybininko karjeros kelią pradėjęs doc. dr. R. Domeika VDU ŽŪA 1991m. yra įgijęs inžinieriaus pedagogo, 1994 m. – žemės ūkio technikos magistro, 1998 m. – technologijos mokslų daktaro kvalifikacinius laipsnius.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas yra ėjęs Žemės ūkio mašinų katedros inžinieriaus, šios katedros lektoriaus, docento pareigas. 1999 – 2001 metais buvo Žemės ūkio mašinų katedros lektorius, nuo 2004 m. docentas. 2004 – 2011 metais R. Domeika ėjo Žemės ūkio inžinerijos fakulteto prodekano, 2011 – 2021 metais – šio fakulteto dekano pareigas. Taip pat 2001 – 2003 metais yra dirbęs Lietuvos ūkininkų sąjungos direktoriaus pavaduotoju, 2003 – 2004 metais šios žemdirbių savivaldos organizacijos direktoriumi.

Sveikiname doc. dr. Rolandą Domeiką su Inžinerijos fakulteto vadovo pareigomis ir linkime sėkmės telkiant akademinę bendruomenę ir verslo bei socialinius partnerius!

Virtualus renginys moksleiviams „PAmoka/PAskaita III” (TRANSLIACIJA)

Vytauto Didžiojo universitetas lapkričio 26 dieną nuo 9 val. kviečia moksleivius dalyvauti jau trečią kartą organizuojamame virtualiame renginyje „PAmoka/PAskaita III“ ir taip paįvairinti pamokas bei nuotoliniu būdu apsilankyti universiteto dėstytojų pamokose.

Renginyje paskaitas ves ir Žemės ūkio akademijos dėstytojai:

11.20-11:50 val. „Logistika. Mažiau (ne)lygu daugiau“. Lekt. Mindaugas Samuolaitis (Bioekonomikos plėtros fakultetas)

12:50-13:20 val. „2021 raundas: miškai prieš klimato kaitą“. Dokt. Diana Sidarbienė (Miškų ir ekologijos fakultetas)

Dalyviai paskaitų metu klausimus galės užduoti platformoje www.slido.com, naudodami grotažymę #vduni.

Tiesioginė renginio transliacija lapkričio 26 d. nuo 9 val. Youtube kanale.

Programa

VDU ŽŪA mokslininkai teikia ekspertines paslaugas Europos Komisijai

VDU Žemės ūkio akademija pradėjo teikti ekspertines paslaugas Europos Komisijai (EK). Tai – didžiulis akademijos mokslinio potencialo įvertinimas. VDU ŽŪA projektui laimėjus EK skelbtą konkursą akademija tapo 18 kompetentingų partnerių vienijančio konsorciumo nare, reikšmingai prisidėsiančia įgyvendinant būsimo ES finansinio laikotarpio Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), kurios dėmesio centre – žemės ūkio žinių ir inovacijų sklaida.

Kompleksinis tikslas – modernizuoti žemės ūkio sektorių

„Ekspertų konsorciumo sutartis su EK pradėta įgyvendinti šią liepą ir ją kasmet atnaujinant tęsis 9 metus, t. y. apims visą ateinantį ES biudžetinį laikotarpį ir dar trejus metus, per kuriuos tebebus įgyvendinami įvairių programų projektai“, – neslepia džiaugsmo vienas šio projekto iniciatorių VDU rektorius emeritas prof. Antanas Maziliauskas. Sutartį konsorciumas pasirašė pagal priemonės „Parama BŽŪP įgyvendinimui tinklaveika“ antrąją dalį „Parama inovacijoms ir žinių mainams EIP-AGRI“.

BŽŪP kompleksinis tikslas – modernizuoti sektorių, kaupiant, praktikoje taikant žinias ir keičiantis jomis, diegiant inovacijas bei gerinant skaitmeninimą žemės ūkyje ir kaimo vietovėse. Konsorciumo uždavinys bus palengvinti ir remti bendradarbiavimą, skatinantį inovacijų ir žinių sklaidą žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo plėtros srityse ES lygmeniu. Ir tai atveria naujas galimybes VDU ŽŪA mokslininkams.

Konsorciumo veiklų aprėptis – nuo analitinio darbo iki praktinių dirbtuvių

„Konsorciumo ekspertų laukia nemažai analitinio darbo: jie analizuos įvairių programų projektus ( Horizon 2020, Horizon Europe, LIFE, INTERREG, EIP-AGRI ir kt.) bei vertins, kokios inovacijos pagal konkrečius projektus kuriamos ir kiek plačiai jos gali būti taikomos žemės ūkyje visos bendrijos mastu. Informacija privalo būti susieta ne tik su pagrindiniais BŽŪP tikslais, bet ir su „Žaliuoju kursu“, ypač su strategija „Nuo lauko iki stalo“, „Bioįvairovės strategija“, ruošiama naująja „Miškų strategija“.

Šiandienos žemės ūkyje kyla įvairių naujų klausimų mokslui, todėl viena konsorciumo užduočių – įvertinti šių klausimų aktualumą ir nukreipti juos į „Horizon Europe“ programą, kad bendrijos šalių mokslininkai galėtų teikti paraiškas ir atlikti atitinkamus tyrimus.

Taip pat ekspertai renka ir analizuoja ūkininkų praktikų pastabas ir prašymus atlikti mokslo tyrimus. Tai padeda nustatyti perspektyvias tematikas, tarp jų – ir konkrečių EIP veiklos grupių projektų.

Dar viena konsorciumo veiklos sritis – dalijimosi žiniomis ir inovacijomis skatinimas. Bus organizuojami seminarai, praktinės dirbtuvės, ekspertų diskusijos, kurių rezultate turi rastis konkretūs pasiūlymai. Komanda yra atsakinga už trijų fokus grupių parengimą kiekvienais metais, ekspertų atranką, veiklų turinį, diskusijų moderavimą bei ataskaitų parengimą. Pavyzdžiui, į vieną fokus grupių suburti įvairių šalių ir sričių ekspertai visus metus diskutuos apie aplinkai draugiškus vandentvarkos sprendimus, ne reikalaujančius didelių investicijų, bet paremtus pačios gamtos gebėjimu susitvarkyti su problemomis“, – laukiančias darbus komentuoja A. Maziliauskas, kuriam pastarojoje fokus grupėje teks vienas atsakingiausių koordinuojančių vaidmenų.

Naujuoju BŽŪP laikotarpiu konsorciumas tęsia 2013 m. įkurto Inovacijų ir žinių mainų EIP-AGRI SF paramos tarnybos biuro veiklą. Ekspertai pagal savo kompetencijas dirba skirtingose srityse. Konsorciumo organizacijų grupę sudaro viešosios agentūros, taikomųjų mokslinių tyrimų institucijos, du universitetai (tarp jų VDU ŽŪA ), nevyriausybinės, organizacijos, konsultacinės įmonės iš 15 skirtingų ES šalių. Konsorciumo koordinatorius – Belgijos Flandrijos žemės agentūra (VLM). Jos patalpose Briuselyje ir yra įsikūręs Inovacijų ir žinių mainų EIP-AGRI SF paramos tarnybos biuras, į kurį konsorciumo partneriai deleguoja savo organizacijų atstovus. Biuro komandą sudaro Briuselyje dirbantys ekspertai, taip pat kiti „nuolatiniai“ ir „nenuolatiniai“ ekspertai, įsikūrę 14-oje kitų valstybių narių ir dirbantys nuotoliu bei vykstantys į renginius Briuselyje ar kitose ES valstybėse.

VDU ŽŪA atstovams patikėtos atsakingos pareigos

VDU ŽŪA atstovai dirba skirtinguose pogrupiuose. Prof. dr. A. Maziliauskas eina tyrimų ir inovacijų eksperto pareigas klimato ir gamtos išteklių srityje, doc. dr. Rasa Pakeltienė – žinių ir inovacijų ekspertės pareigas bendradarbiavimo ir dalijimosi žiniomis bei inovacijomis srityje. Šiuo metu abu akademijos atstovai jau dirba pagrindinėje sutarties įgyvendinimo ekspertų komandoje. Esant didelei darbų apimčiai yra numatyta galimybė į sutarties veiklas įtraukti daugiau VDU ŽŪA mokslininkų.

Itin svarbus konsorciumo tikslas – aktyvus darbas su valstybių narių administracijomis siekiant skatinti nacionalinių BŽŪP tinklų ir visų inovacijas kuriančių, diegiančių ir sklaidą vykdančių subjektų bendradarbiavimą. Ši veikla bus svarbi abiem mūsų akademijos atstovams.

Kadangi viena svarbiausių skėtinių veiklų yra žinių ir inovacijų (angl. AKIS/ liet. ŽŪŽIS) sklaida, dalis ekspertų ypatingą dėmesį skirs žemės ūkių žinių ir inovacijų veikloms skatinti, jas analizuoti, teikti rekomendacijas dėl jų tobulinimo ir veiklų fragmentacijos mažinimo. Komanda dirba klasterizacijos principais ir analizuoja bei konsultuoja skirtingus ES ŽŪŽIS klasterius. Už Vakarų Europos šalių ŽŪŽIS klasterio analizę bei konsultavimą, dialogą su Vakarų Europos šalimis yra atsakinga doc. dr. R. Pakeltienė.

Ekspertinių paslaugų poreikį skatina nauji iššūkiai

ES šalys, rengdamos BŽŪP strateginius planus, prioritetą teikė bendradarbiavimo tinklų vystymui, žemės ūkio žinių ir inovacijų sklaidai. Inovacijos ir keitimasis žiniomis skatinami tam, kad ES žemės ūkio, miškininkystės sektoriai ir kaimo vietovės taptų tvaresni ir konkurencingesni, padėtų ūkininkams, miškininkams bei visiems kaimo gyventojams kurti tvaresnius pragyvenimo šaltinius, stiprintų atsparumą globaliems pokyčiams, padėtų taupyti išteklius, sumažinti trąšų ar cheminių medžiagų naudojimą, kartu išlaikant optimalų investicijų ir pajamų santykį.

Būtent dėl šių priežasčių tarpdisciplininės žinios, bendradarbiavimo tinklų kūrimas, jų spartinimas bei koordinavimas yra itin reikšminga BŽŪP dalis, kurią įgyvendinant reikšmingai prisidės VDU ŽŪA mokslininkai.

Norintiems detaliau susipažinti su EIP-AGRI veiklomis ir bendradarbiavimo arba ekspertinio darbo galimybėmis siūlome apsilankyti EIP-AGRI puslapyje paspaudus nuorodą.

Vasaros sezono galimybių mugė

Vasara kiekvienam studentui yra ne tik tinkamas metas atsipūsti nuo mokslų, tačiau ir puikus laikotarpis savo laiką skirti kelionėms, išbandant save savanorystėje, atliekant praktiką ar atrandant save įvairiuose darbuose, taip pasisemiant naujų žinių, patirčių ir nuotykių. VDU Karjeros centras kviečia studentus pradėti vasarai ruoštis jau dabar!

Lapkričio 30 d., 17:00 val. susitikime nuotolinėje platformoje „Zoom“, kurioje vyks Vasaros sezono galimybių mugė. Numatoma renginio trukmė – 1 valanda. Šio renginio metu galėsite išgirsti pokalbį su VDU absolvente, „Work&travel“ programos dalyve Samanta Ėringe, kuri papasakos ir pasidalins savo įgytomis patirtimis ir iššūkiais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Po pokalbio renginį pratęsime kartu su įmonėmis, organizuojančiomis sezoninių darbų programas studentams, kurios dalinsis savo veiklos pasiūlymais užsienyje.

Dalyvaujančios įmonės:

„Jaunimo kelionės“, jau dešimtmetį organizuojanti įvairias programas į tolimas šalis. Su jaunimo darbo, atostogų, studijų programomis keliaujame į JAV, Kanadą, Australiją, Naująją Zelandiją ir Japoniją. Populiariausia vasaros programa – „Work and Travel USA“ programa Jungtinėse Amerikos valstijose, kuomet studentai keliauja vasaros atostogų metu padirbėti JAV turistinėse vietose, užsidirbti pinigų kelionėms, pakeliauti ir grįžti į studijas. Apie programą papasakos Laura Žūsinaitė, „Jaunimo kelionės“ vadovė.
VšĮ Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras. Dirbk ir keliauk JAV! „Work and Travel“, Camp Counselor, Internship, Au Pair, Teacher programos studentams ir absolventams.
„Southwestern Advantage Lietuva“. JAV tiesioginių pardavimų kompanija, kuri suteikia galimybę aukštųjų mokyklų studentams įgauti darbo patirties ir verslumo įgūdžių, išsiugdyti charakterio savybes, padedančias siekti tikslų gyvenime bei susimokėti už savo studijas. Kiekvieną vasarą, beveik 1500 studentų iš daugiau nei 200 viso pasaulio universitetų pardavinėja išsilavinimui skirtas sistemas šeimoms JAV ir Kanadoje. Tai viena sunkiausių, tačiau labiausiai atsiperkančių studentų programų pasaulyje. Studentai įgauna pasitikėjimo savimi, patirties ir įgūdžių, kurie veda juos svajonių įgyvendinimo link!

Po įmonių prisistatymų kartu su atstovais įvyks diskusija, kurios metu galėsite užduoti visus jums rūpimus klausimus. Norint dalyvauti renginyje būtina registracija, prisijungimą į nuotolinį susitikimą jums atsiųsime registracijoje nurodytu el. paštu.

Registracijos nuoroda.

Kviečiame aktyviai dalyvauti ir kurti planus artėjančiai vasarai!

UAB „Dotnuva Baltic“ suteikė pradžią kuriamam žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondui

Iš kairės: prof. dr. Aušra Blinstrubienė, Dangis Valaitis, prof. dr. Astrida Miceikienė, Daiva Kizerskienė,
dr. Rima Pranaitienė.

VDU Žemės ūkio akademijos išskirtinumas ir stiprybė – įvairiomis kryptimis vystomas aktyvus bendradarbiavimas su verslu. Plačiajai visuomenei šį faktą puikiai iliustruoja VDU ŽŪA vykstančios parodos. VDU Verslo ir socialinės partnerystės centrui aktyviai bendradarbiaujant su verslo atstovais buvo sukurta visa tokio didelio masto parodoms reikalinga infrastruktūra. O šiam kelerius metus trukusiam investiciniam projektui einant į pabaigą, aktyvi jo dalyvė UAB „Dotnuva Baltic“ paskatino ieškoti naujų bendradarbiavimo formų. Nuspręsta kurti žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondą.

„Per daugiau nei du dešimtmečius trunkantį parodų organizavimo laikotarpį šių renginių apimtys nuolat augo, reikalaudamos ir atitinkamai sutvarkytų erdvių bei pastatų. Dar 2007 m. su verslo partneriais ėmėmės įgyvendinti didžiulį investicinį projektą, kuris jau pasiekė finišo tiesiąją. Todėl buvo pradėta ieškoti naujų bendradarbiavimo formų – apsispręsta kurti VDU Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondą, kuris būtų skirtas ne tik VDU ŽŪA parodų infrastruktūros reikmėms, bet ir žemės ūkio mokslo plėtrai. Pradžia fondo steigimui jau padaryta: su UAB „Dotnuva Baltic“ pasirašyta paramos teikimo sutartis, kurios pagrindu parama skirta parodų infrastuktūros reikmėms ir žemės ūkio mokslo plėtrai“, – pasakoja VDU Verslo ir socialinės partnerystės centro Parodų organizavimo skyriaus vadovė dr. Rima Pranaitienė.

UAB „Dotnuva Baltic“ vykdančiojo direktoriaus Dangio Valaičio teigimu, ši įmonė su VDU ŽŪA bendradarbiauja nuo pat savo susikūrimo prieš 25 metus. Ji buvo ir pirmuosius žingsnius žengiančių žemės ūkio parodų dalyvė, ir šiuo metu yra aktyvi akademijos partnerė įvairiuose bendruose projektuose.

„VDU ŽŪA reikšmė šalies agrosektoriui yra be galo didelė. Pandemija atskleidė, kaip svarbu turėti stiprią vietos maisto tiekimo grandinę, kurią sukurti be modernaus žemės ūkio būtų neįmanoma.

Visiems aišku, kad reaguodamas į naujus iššūkius bei siekdamas konkuruoti globaliose rinkose žemės ūkis turi labai sparčiai keistis, tobulėti, diegti inovacijas. O svarbiausias vaidmuo kuriant naujoves neabejotinai tenka mokslui“, – iniciatyvą steigti VDU Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondą argumentuoja D. Valaitis.

Pats būdamas VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto absolventas UAB „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius teigia neabejojantis, kad jaunimas pasirinkdamas studijas VDU ŽŪA kartu pasirenka ir perspektyvų karjeros kelią, nes akademija ugdo profesionalus, laukiamus verslo įmonėse bei pajėgius kurti nuosavus verslus.

UAB „Dotnuva Baltic“ Rinkodaros skyriaus vadovė Daiva Kizerskienė atkreipia dėmesį, kad nemažą dalį įmonės darbuotojų komandos sudaro VDU ŽŪA absolventai. Ir tai yra svarbus VDU ŽŪA absolventų žinių bei kompetencijų pripažinimas.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė prognozuoja, kad švietimo sistemoje netolimoje ateityje turėtų įvykti pokyčių žemės ūkio krypties studijoms palankia linkme ir VDU ŽŪA galės įgyvendinti naujas studijų programas bei parengti daugiau agrosektoriuje laukiamų specialistų.

„Džiaugiamės UAB „Dotnuva Baltic“ iniciatyva ir tikimės, kad tai bus geras pavyzdys kitiems mecenatams. Akademijoje turime idėją atgaivinti Verslo ir socialinių partnerių patariamąją tarybą, kuri patartų kancleriui akademijos vystymo klausimais, nes kuo glaudžiau susitelksime, tuo geriau galime strateguoti veiklas, naudingas verslui ir aukštajam mokslui. Globalizacija kelia iššūkių, bet atveria ir naujų galimybių. Vien pastarojo meto logistikos sutrikimai atskleidė, kaip svarbu vystyti nacionalinį žemės ūkį ir jame diegti pridėtinę vertę kuriančias inovacijas“, – studijų, mokslo ir verslo partnerystės svarba įsitikinusi A. Miceikienė.

Atnaujinta VDU mokslingumo priemokų skyrimo tvarka

VDU rektorius patvirtino atnaujintą tvarką, pagal kurią skiriamos mokslingumo priemokos už mokslinę sklaidą žiniasklaidos priemonėse: plačiajai visuomenei aktualių mokslo populiarinimo straipsnių, komentarų, interviu viešinimą. Į priemokas gali pretenduoti einantys profesoriaus, docento, lektoriaus, asistento, vyr., vyresn., jaunesn. mokslo darbuotojo arba mokslo darbuotojo pareigas bei VDU dirbantys doktorantai (išskyrus pareigas projektuose).

Statistika rodo, kad mokslininkai vis aktyviau įsitraukia į savo tyrimų, įžvalgų, komentarų viešinimo procesus ne tik mokslo pasauliui skirtuose leidiniuose, bet ir plačiajai visuomenei skirtose informavimo priemonėse. „Nuo mokslingumo priemokų už mokslinę sklaidą žiniasklaidos priemonėse skyrimo pradžios 2016 metais, šiemet skaičiuojame beveik dvigubai išaugusį mokslo populiarinimo tekstų skaičių. Pastebimos tendencijos, kad plačiajai visuomenei aktualių mokslo populiarinimo tekstų autoriai dažniau yra vyrai. Tad norėčiau paskatinti ir mokslininkes moteris drąsiau prabilti ir dalintis savo sukauptomis patirtimis bei įžvalgomis“, – teigė VDU mokslo porektorė prof. Julija Kiršienė. Lyderis tarp visų rašančiųjų (tiek vyrų, tiek moterų) yra prof. Gintautas Mažeikis. Tarp moterų daugiausiai straipsnių yra pateikusi prof. Ilona Tamutienė.

Atnaujintoje tvarkoje numatoma, kad tekstai sklaidai turi būti siunčiami el. pašto adresu naujienos@vdu.lt, temos laukelyje įrašant „Mokslinė sklaida / komentaras“. Teikiamame tekste turi būti nurodyta antraštė, autorius, mokslinis laipsnis, atstovaujamas fakultetas ar padalinys ir pareigos. Tekstas turi būti parengtas vieno mokslininko, anksčiau neskelbtas žiniasklaidoje, originalus ir aktualus plačiajai visuomenei. Netinka ištraukos iš monografijų, mokslinių straipsnių ar pan. Apimtis – nuo 4 200 iki 10 000 ženklų (be tarpų), tekstas gali būti lietuvių arba anglų kalba.

Tekstus redaguoja ir su autoriumi suderina VDU Marketingo ir komunikacijos departamento (MKD) darbuotojai, atsakingi už sklaidą. Derinti galima el. paštu naujienos@vdu.lt. Tekstų viešinimo dažnis – 2–3 kartai per savaitę, tačiau tą pačią savaitę viešinami skirtingų fakultetų ar padalinių tekstai. Vienas autorius gali pateikti ne daugiau nei vieną tekstą per mėnesį.

Tvarkoje taip pat nurodyta, jog tekstas turi būti priimtas ir publikuojamas nacionalinėse ar tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse (interneto portaluose, dienraščiuose, žurnaluose ir pan.). Tekstai yra registruojami ir publikuojami, jei jie tenkina žiniasklaidos tekstams keliamus reikalavimus. Į konferenciją „VDU naujienos“ įtrauktus ir patvirtintus tekstus MKD darbuotojai platina visoms ar pasirinktoms žiniasklaidos priemonėms.

Mėnesio pabaigoje MKD darbuotojai Mokslo ir inovacijų departamento (MID) Mokslo ir meno skyriui pateikia autorių, kurių tekstai buvo publikuoti, sąrašą. Tuomet MID Mokslo ir meno skyrius paruošia teikimus dėl mokslingumo priemokų.

Už originalų publikuotą tekstą (anksčiau niekur neskelbtą komentarą žiniasklaidai, mokslo populiarinimo straipsnį, interviu) einantiems profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas (išskyrus pareigas projektuose) mokama vienkartinė 2 BMA dydžio mokslingumo priemoka 1 mėnesiui, o einantiems docento, vyresn. mokslo darbuotojo, lektoriaus, mokslo darbuotojo, asistento, jaunesn. mokslo darbuotojo pareigas bei VDU dirbantiems doktorantams (išskyrus pareigas projektuose) – 1,5 BMA dydžio mokslingumo priemoka 1 mėnesiui. Priemoka mokama kitą mėnesį po teksto publikavimo. Jei doktorantas nedirba VDU, skiriama 1,5 BMA dydžio vienkartinė stipendija.

Neaiškių ir ginčytinų tekstų klausimai nagrinėjami VDU mokslo ir meno sričių ekspertų komisijoje, prašymą teikiant el. paštu mokslas@vdu.lt.

VDU mokslingumo priemokų skyrimo už mokslinę sklaidą tvarkos aprašas