Žemės ūkio akademijos tarybos posėdis

2021 m. lapkričio 30 d.

Pradžia: 14.00 val. nuotoliniu būdu

Prisijungimas

Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (A. Blinstrubienė).
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerio verslo ir socialinių partnerių
patariamosios tarybos nuostatų svarstymas (A. Miceikienė).
Kiti klausimai.

Skelbiami „Erasmus+” dėstymo ir mokymosi vizitų konkursai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas skelbia „Erasmus+“ konkursus VDU dėstytojams bei administracijos darbuotojams: konkursą “Erasmus+” dėstymo vizitams Programos šalyse (ES/EEE šalyse) ir konkursą “Erasmus+” dėstymo bei mokymosi vizitams šalyse Partnerėse (ne ES/EEE šalyse). Vizitai vykdomi 2021–2022 akademiniais metais.

Dėstymo vizito tikslas – skaityti paskaitas užsienio universiteto studentams bei pritraukti juos „Erasmus+“ studijoms Vytauto Didžiojo universitete.

Mokymosi vizito tikslas – dalyvauti užsienyje organizuojamuose mokymosi renginiuose (išskyrus konferencijas) ar atlikti darbo praktiką (stebint darbą, dalyvaujant mokymosi veiklose) užsienio universitetuose. Šia veikla skatinamas akademinio ir neakademinio personalo profesinis tobulėjimas.

Šiuo metu skelbiami konkursai:

VDU dėstytojai bei darbuotojai kviečiami pateikti paraiškas iki gruodžio 9 dienos. Atrankų kriterijai bei paraiškų pateikimo reikalavimai pateikiami organizuojamų konkursų aprašymuose.

Dėl detalesnės informacijos galima kreiptis į VDU Tarptautinių ryšių departamentą el. paštu: erasmus@vdu.lt

Daugiau apie dėstymo vizitus

Daugiau apie mokymosi vizitus

Kviečiame įsikurti verslo inkubatoriuje

Vytauto Didžiojo Universiteto verslo inkubatorius kviečia įsikurti naujus bendruomenės narius ir siūlo:

biuro patalpas
laboratorijas
diskusijų erdves verslo susitikimams
patogią automobilių stovėjimo aikštelę
bendradarbiavimo galimybes su inkubatoriaus bendruomenės nariais
galimybes dalyvauti parodose ir kituose renginiuose pristatant savo įmonę
KTPC komandos konsultacijas verslo vystymo, intelektinės nuosavybės, rinkodaros ir finansavimo šaltinių paieškos klausimais.

Konkurso dalyviai dėl apžiūros ir registracijos turėtų kreiptis į inkubatoriaus koordinatorę Ingą Adamonytę tel. + 370 650 54264, el. paštas: inga.adamonyte@vdu.lt. Patalpų apžiūra nuo 2021-12-06 iki 2021-12-07, dokumentų pateikimas nuo 2021‑12-16 ir 2021-12-17.

Konkursų sąlygos:

Nuomos konkurso Nr. 1 sąlygos

Nuomos konkurso Nr. 2 sąlygos

Nuomos konkurso Nr. 3 sąlygos

Nuomos konkurso Nr. 4 sąlygos

Nuomos konkurso Nr. 5 sąlygos

Inžinerijos studijų klasterio įmonių stipendijos – VDU ŽŪA pirmakursiams

Penki VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto studijų programos „Žemės ūkio mechanikos inžinerija” pirmakursiai visus šiuos mokslo metus džiaugsis kiekvieną mėnesį gaunamomis 100 Eur dydžio stipendijomis. Vaikinų teigimu, agroverslo įmonių skirtos stipendijos – netikėta, džiugu bei skatina nenukrypti nuo užsibrėžto tikslo. Stipendijų steigėjos – į pirmąjį Lietuvoje Žemės ūkio inžinerijos studijų klasterį, skirtą inžinerijos studijų krypties programų įgyvendinimui bei inovatyvių ir įtraukių mokymo formų diegimui, susibūrusios agroverslo įmonės AB „Lytagra”, UAB „Baltic Agro Machinery”, UAB „Agrokoncernas”, UAB „Dojus agro”, UAB „Dotnuva Baltic”, pastaruoju metu itin stokojančios šiuolaikišką inžinerinį išsilavinimą įgijusių jaunų specialistų.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studentai. Iš kairės: Dovydas Mikulskis, Vilius Vaškelis, Žymantas Pajauris, Vidmantas Trumpius

Mokytis akademijoje – prestižas

Iš Panevėžio rajono kilęs UAB „Baltic Agro Machinery” stipendininkas Dovydas Mikulskis teigia, kad žemės ūkio mechanikos inžinerija VDU ŽŪA buvo vienintelė studijų programa, kurią jis nurodė prašyme studijuoti. „Man mokytis akademijoje yra prestižas, jau spėjau patirti, kad Inžinerijos fakulteto dėstytojai yra tikri savo srities ekspertai ir iš jų gaunu ir gausiu netgi daugiau, nei tikėjausi pradėdamas mokytis. Baigęs studijas norėčiau dirbti įmonėje, kuri man skyrė stipendiją, nes man patinka jos vertybių sistema ir technikos gamintojas, kurio produktus įmonė tiekia Lietuvos rinkai”, – kalba Inžinerijos fakulteto pirmakursis, žemės ūkio technika pradėjęs domėtis dar paauglystėje, vasaromis talkindamas kaimynams ūkininkams.

Dovydo bendramokslis, UAB „Lytagra” stipendininkas Žymantas Pajauris – druskininkietis. Vaikinas pasakoja, kad jį taip pat visada traukė veikla žemės ūkyje, kuri be šiuolaikiškos technikos neįsivaizduojama. Fiziką mokykloje itin mėgusio Žymanto stojamasis balas siekė net 8,73, todėl vaikinas ryžtingai nusiteikęs ir sudėtingoms inžinerijos studijoms. Tokiai pačiai nuostatai nusiteikę ir stipendininkai Vidmantas Trumpius, Modestas Vedeikis, Vilius Vaškelis.

Paskata ryžtis ambicingam karjeros keliui

Ž. Pajauriui stipendiją skyrusios AB „Lytagra” komercijos direktorius Rimas Norvilas pasakoja, kad jei jis pats prieš kelerius metus nebūtų, tiesa, ne stipendija, o tuomečio Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekano doc. Rolando Domeikos argumentais motyvuotas rinktis ne emigraciją, o magistrantūros studijas, šiandien, tikėtina neitų atsakingų pareigų agroverslo įmonėje, skiriančioje stipendijas jauniesiems kolegoms.

„Regionų jaunimas šiandien akivaizdžiai mato, kaip sparčiai modernėja ir vis išmanesnis tampa mūsų žemės ūkis. Todėl tikimės, kad stipendija bus tas „kabliukas“, kuris užkabins jaunuolį, padrąsins ir paskatins jį ryžtis ambicingam karjeros keliui”, – teigia R. Norvilas, atkreipiantis dėmesį, kad AB „Lytagra” yra nusiteikusi VDU ŽŪA inžinerinių studijų kryptį pasirinkusiems studentams ateityje skirti ir daugiau stipendijų.

UAB „Agrokoncernas” administracijos ir personalo direktorė Rasa Šakauskienė teigia, kad stipendijos VDU ŽŪA pirmakursiui tikslas nėra tik paskatinti studijas jau pasirinkusius jaunuolius. „Stipendijos skyrimo faktą norime panaudoti kaip instrumentą viešojoje erdvėje sklisti žiniai, kad verslui rūpi inžinerijos krypties studijų ateitis ir kad verslas yra pasirengęs į šias studijas investuoti nesitikėdamas tiesioginės grąžos iš konkretaus stipendininko. Svarbiausia, kad šis kvalifikuotas specialistas ateityje dirbtų šalies agrosektoriuje”, – stipendijos tikslą argumentuoja UAB „Agrokoncernas” atstovė, pastebinti, kad jei anksčiau agroverslo įmonės konkuruodavo tarpusavyje, besidalydamos VDU ŽŪA inžinerines studijas baigusius absolventus, šiuo metu konkurencijos nėra, nes beveik nėra ko dalytis. Todėl, R. Šakauskienės įsitikinimu, ir valstybė, ir verslas turi dėti pastangas ir motyvuoti jaunimą rinktis agrosektoriui aktualias studijų programas.

UAB „Dojus Agro” Lietuvos filialo direktorės Dianos Tatarūnaitės Zubenienės, taip pat UAB „Dotnuva Baltic”, vykdančiojo direktoriaus Dangio Valaičio pastebėjimu, klasteris ir skiriamos stipendijos turi dvi lygiavertes dedamąsias – dalytis ir gauti.

„Ne vieną dešimtmetį bendradarbiaudami su universitetu, susitikdami su būsimais studentais akcentuojame svarbą būti smalsiems, atviriems naujovėms ir įvairaus pobūdžio inovacijoms. Žemės ūkio sektorius yra vienas plačiausių, aprėpiantis įvairias mokslo sritis, jame niekada nebūna nenuobodu, o VDU ŽŪA įgytos žinios yra pritaikomos itin plačiai. Tendencija yra tokia, kad visiems sektoriams stinga logiškai mąstančių, gebančių gerai analizuoti gautą informaciją ir ją pritaikyti ateities sprendimams darbuotojų. Tokie specialistai yra ypatingai vertinami, ir artimu metu jų tikrai nepakeis robotizacija, nes žmogaus savybė kūrybiškai spręsti klausimus, kad ir kaip bebūtų, kol kas robotams nepavaldi. Tačiau būtent robotams, išmaniai technikai valdyti, optimizuoti bei gerai išnaudoti ir reikalingi ateities specialistai, kuriuos labai skatiname, raginame, stengiamės padrąsinti ir visaip kaip remti edukuojant bei motyvuojant specialiomis stipendijomis“, – teigia D. Tatarūnaitė Zubenienė.

Jaunųjų specialistų rengimą spartins bendradarbiaudami

UAB „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius D. Valaitis pastebi, kad verslui šiandien reikalingi motyvuoti, modernia technika ir technologijomis besidomintys specialistai, kurie nori ir gali keisti Lietuvos žemės ūkį. „Bendradarbiavimą su VDU ŽŪA matome kaip pagrindinę kryptį, kuri padės mokslui ir verslui tarpusavyje dalytis teorinėmis bei praktinėmis žiniomis ir taip paspartinti jaunų specialistų rengimą. Tam būsimiesiems inžinieriams skiriame simbolinę finansinę paramą, suteikiame galimybę atliktipraktiką, o vėliau įsidarbinti mūsų įmonėje“, – mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarbą akcentuoja D. Valaitis.

Tai, kad įmonės ateitį mato tik partnerystėje su mokslu, teigia ir UAB „Baltic Agro Machinery” Žemės ūkio technikos departamento direktorius Virginijus Apšega. „Technika sudėtingėja. Jos pardavėjams ir serviso teikėjams reikia vis daugiau žinių, todėl tikiuosi, kad akademinei bendruomenei ir agroverslui dalijantis atsakomybe pavyks ateityje parengti didesnį skaičių aukštos kvalifikacijos specialistų”, – kalba jis.

„VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto ir agroverslo įmonių, prekiaujančių žemės ūkio technika bei teikiančių šios technikos aptarnavimo paslaugas, bendradarbiavimas vyksta nuolat, nes abi pusės siekiame to paties tikslo – Lietuvos darbo rinkoje turėti reikiamą skaičių aukštos kvalifikacijos žemės ūkio inžinerijos specialistų, kurių agroverslo įmonėms šiuo metu gyvybiškai stinga. Mūsų studentai šiose įmonėse atlieka mokomąsias praktikas, tie, kurie įmonėse studijuodami jau yra ir įsidarbinę, darbo vietoje rengia baigiamuosius darbus, atlieka tyrimus. Agroverslo įmonės savo ruožtu pateikia aktualias užduotis studentų kursiniams bei baigiamiesiems darbams, įmonių atstovai dalyvauja šių darbų vertinimo komisijose bei teikia siūlymus studijų programų tobulinimo klausimais. Agroverslo skiriamos stipendijos pažangiems ir motyvuotiems ypatinga paskata ne tik esamiems, bet ir potencialiems mūsų studentams”, – įsitikinęs VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. R. Domeika.

Agromaisto Forumas 2021 siūlys naują kryptį

Šiais metais „Agromaisto forumo 2021” pagrindinė tema – tvarios maisto tiekimo grandinės įgyvendinimas įgalinant sinergiją nuo pirminių veikėjų – ūkininkų – iki perdirbėjų, platintojų, vartotojų bei politinių sprendimų priėmėjų. Forumo organizatoriai informuoja, kad renginys nemokamas ir visus kviečia aktyviai registruotis.

Forumas neigs mitus

„Žemės ūkio ir maisto sektorius neturi savo atskiros koncepcijos, todėl dažnai yra traktuojamas kaip atskira Pramonės 4.0 dalis. Vis dėlto, Lietuvoje sparčiai vyksta sektoriaus transformacija, neretai turinti ir pramonės penki elementus. Šiomis sąlygomis svarbiausia tampa žmogaus ir technologijų sinergija, derinant žmogaus protą ir kūrybiškumą su technologijų efektyvumu. Turime apjungti verslo ir mokslo pastangas bei sukurti aiškią valstybės agromaisto sektoriaus viziją bei misiją ateinantiems dešimtmečiams ir parodyti to svarbą Lietuvos raidai. Tai ne tik leis kurti tvarią, sveiką aplinką žmogui, bet ir pritrauks į šį sektorių dideles investicijas bei skatins jaunimą mokytis agromaisto subtilybių ir kurti vertę Lietuvai regionuose“, – teigė forume kalbėsiantis VDU rektorius Juozas Augutis.

Iš tiesų, žvelgiant į forumo organizatorių rengiamą koncepciją galima identifikuoti dvi aiškias kryptis. Žemės ūkio ir maisto sektorius yra klaidingai nuvertinamas kaip nepažangus sektorius, kuriam ir kuriame nėra vystomi aukštos pridėtinės vertės produktai. Tai mitas, kurį organizatoriai paneigs realiais pavyzdžiais įrodę šio sektoriaus ryšį su IT bei pažangiausiais rinkoje kuriamais technologiniais sprendimais. Antra, agromaisto sektorius pasižymi ypatingu tarpsektoriškumu ir svarba socialinei visuomenės raidai. Tą įkūnys forumo metu vyksiantys mažesni forumai, apimsiantys temas nuo žemės ūkio ir inovatyvaus maisto iki investicijų, tvarios aplinkos, ateities įgūdžių formavimo, švietimo ar kaimo vystymo svarbos.

Didelė tarpsektorinė įtrauka

Sparčią sektoriaus technologinę raidą ir potencialą nesustoti augti pabrėžia įmonės „ART21” direktorius Augustas Alešiūnas. „Žemės ūkio ir maisto sektorius išgyvena piko laikotarpį visame pasaulyje. Europoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas technologijų, susijusių su 5G, robotizacija bei autonomine technika, vystymui. Sektoriaus augimo tendencijas skatina ne tik EK inicijuota Žaliojo kurso kryptis, bet ir privačių investuotojų sprendimai toliau investuoti rekordines sumas į agromaisto sektoriui kuriamas technologijas. Tai jie daro ne vedini emocijų, bet matydami galimybes žemės ūkio ir maisto sektoriuje kurti aukštą pridėtinę grąžą generuosiančius sprendimus. Jei kaip valstybė to nepramiegosime, mūsų šalies inovatoriai gali sukurti tinkamus sprendimus bei sugeneruoti didelę vertę Lietuvos ekonomikai“, – tarptautinį kontekstą pristatė kitas forumo pranešėjas A. Alešiūnas.

Šiais metais forumas pasižymės didele tarptautinių ir vietinių ekspertų, politinių sprendimų priėmėjų ir verslo bei mokslo lyderių gausa. Forume pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, „Ag Funder“ žiniasklaidos ir tyrimų vadovė Louisa Burwood-Taylor, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Prancūzijos Žemės ūkio ir maisto pramonės atašė Centrinei ir Rytų Europai Marie-Christine Le Gal, Europos Parlamento narys Bronis Ropė, ekonomistas Paulius Kunčinas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė, „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas ir partneris Linas Dičpetris, „Dojus Group“ generalinis direktorius Donatas Dailidė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė ir daugybė kitų.

Prieš forumą – susijusių renginių gausa

Šįmet vieni iš renginio organizatorių – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ – prieš forumą pasiūlė gausybę su „Agromaisto forumo 2021” tema susijusių renginių. Pirmieji renginiai prasidėjo jau šios savaitės pradžioje ir tęsis iki pat pagrindinio renginio išvakarių.

Lapkričio 15 d. prasidėjo „EIT FOOD“ tvarios maisto tiekimo grandinės mokymų savaitės keturių internetinių seminarų ciklas. Jų metu dalyviai sužinos, kas yra trumposios maisto tiekimo grandinės ir kaip sumažinti maisto švaistymą nuo ūkio iki stalo, išgirs apie ūkininkų kooperacijos naudą didinant tvarios tiekimo grandinės efektyvumą bei susipažins su naujausia informaciją apie tvarios maisto tiekimo grandinės finansavimo perspektyvas. Mokymus ves „Investra“ direktorius Gediminas Liaudanskas, VDU prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, „HBH“ Vilnius savininkė Aida Matulevičiūtė – Čepukaitė bei Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė.

Ketvirtadienį dėmesys bus nukreiptas į jaunuosius inovatorius, kadangi bus išrinkti HACK AgriFood’21 Iššūkių laboratorijos nugalėtojai. Jaunimas iš skirtingų Lietuvos universitetų jau pradėjo padedami mentorių, moderatorių bei klientų varžytis Iššūkių laboratorijos metu dėl piniginio prizo ir siekti sukurti kūrybiškus sprendimus organizatorių iškeltiems iššūkiams spręsti.

„Per pastaruosius keletą metų surengėme ne vieną sėkmingą tarptautinį hakatoną. Vis dėlto, nuolat ieškome kažko naujo, todėl šį rudenį nusprendėme pasiūlyti kitokį formatą. Anksčiau prarasdavome daug potencialių dalyvių ir jų idėjų dėl to, kad jiems nepavykdavo atrasti komandos. Šįmet nusprendėme perimti pirmaujančios maisto inovacijų iniciatyvos Europos Sąjungoje EIT FOOD patirtį, todėl registracijos buvo individualios, o dalyviai suburti į komandas pagal savo turimus gebėjimus ir kompetencijas. Be to, komandoms iškelti ne tik technologiniai, bet ir socialiniai, komunikaciniai bei marketinginiai iššūkiai. Tai reiškia, kad į šią Iššūkių laboratoriją galime įtraukti dar didesnį būrį iniciatyvių žmonių, kuriems rūpi žemės ūkio ir maisto sektorius bei aplinkos, kurioje mes gyvename, tvarumas“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Įžanginius renginius užbaigs tarptautinės kūrybinės dirbtuvės

Likus dienai iki forumo (lapkričio 24 d.) organizatoriai kviečia visus dalyvauti tarptautinėse kūrybinėse dirbtuvėse apie netechnologinius robotikos iššūkius (renginys vyks anglų kalba). Šios dirbtuvės yra skirtos visiems – nuo robotikos sprendimų kūrėjų, vystytojų ar politikos formuotojų iki galutinių vartotojų ir visos visuomenės. Jų metu bus siekiama didinti suinteresuotų šalių tarpusavio supratimą apie netechnologinius robotikos iššūkius tokius kaip galimos etinės, teisinės, duomenų saugumo, privatumo ar socio-ekonominės problemos. Taip pat bus ieškoma bendrų sprendimų į jau egzistuojančius bei potencialius netechnologinius robotikos vystymo ir pritaikymo iššūkius.

Renginio metu dalyviams padės gausus būrys moderatorių bei trys ekspertai, kurie pristatys pranešimus skirtingomis temomis. Kauno Technologijos universiteto profesorius dr. Vidas Raudonis dalinsis žiniomis apie netechnologinius robotikos iššūkius, „FoodScale Hub“ viceprezidentas verslo plėtrai Grigoris Chatzikostas paaiškins robotikos sinergiją su Žaliojo kurso tikslais, o „Factobotics“ produkto dizaino vadovas Justinas Katkus pateiks gerosios praktikos pavyzdžių.

Kaip teigia ekspertai, pramonė juda į priekį neįtikėtinu greičiu, o žemės ūkio ir maisto sektorius yra ne išimtis. Anot jų, tyrimai rodo didžiulį šio sektoriaus imlumą robotikos sprendimų, pagrįstu dirbtiniu intelektu, diegimui. Vis dėlto, vis sparčiau diegiant pažangius sprendimus įvairiuose sektoriuose susidursime ne tik su finansiniais ar techniniais iššūkiais. Ne mažiau dėmesio yra verti ir netechnologiniai anksčiau minėti robotikos aspektai, susiję su etiniais, teisiniais, duomenų saugumo, privatumo ar socio-ekonominiais klausimais.

Renginio organizatoriai skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“, reaguodami į vis didėjantį tarptautinės bendruomenės diskursą šia tema, nusprendė paskatinti skirtingas suinteresuotas puses Lietuvoje (įtraukiant užsienio partnerius) apie šiuos potencialius iššūkius kalbėtis jau dabar ir diskusijose argumentuotai paneigti galimai egzistuojančius nepagrįstus mitus.

VDU atidarė didžiausią šalyje universitetinį sporto centrą

Lankytojams – įkvepiantys Prezidento žodžiai

Vytauto Didžiojo universiteto sporto centrui simboliškai buvo parinktas VDU Garbės daktaro Prezidento Valdo Adamkaus vardas. „Prezidentas atpažįstamas kaip sporto žmogus – nuo vaikystės dienų Žaliakalnyje iki šiol V. Adamkaus ryšys su sportu nenutrūko. Žiniasklaidos krikštijamą „sportiškiausiu prezidentu“ V. Adamkų lydi įvairiausios sporto šakos – lengvoji atletika, tenisas, krepšinis, plaukimas baseine. Prezidentas – dažnas sporto renginių lankytojas ir didelis Lietuvos olimpiečių draugas“, – renginyje sakė VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Anot rektoriaus, nors Lietuva visada buvo daug investuojantis į kūno kultūros bei sporto vystymą bei reikalingos infrastruktūros plėtrą sporto kraštas, paskutiniu laikotarpiu retokai girdime apie naujų sporto centrų atidarymą. „Todėl labai džiugu universitete atverti šio naujo sporto komplekso duris ir suteikti bendruomenės nariams tinkamas galimybes sportuoti, studijuoti ir tobulėti“, – teigė VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Kaip teigė sporto centro atidarymo ceremonijoje dalyvavęs Prezidentas Valdas Adamkus, sporto įsitraukimas į švietimo sistemą prisidės prie pilnateisio jaunosios kartos brandinimo ir taps visapusiško išsilavinimo šaltinis. „Esame reikšmingo, istorinio įvykio dalyviai ir liudytojai. Šiame sporto centre teorines žinias bus galima įtvirtinti praktiškai“, – teigė Prezidentas V. Adamkus ir paatviravo, jog iki šiol kiekvieną dieną stengiasi pradėti nuo mankštos. Būsimuosius centro lankytojus įkvėps Prezidento ranka užrašyta mintis, kad sportas šiandien – tai žmonių tarpusavio bei vienybės mokykla ir mūsų kultūros dalis – žmogaus, tautos, valstybės.

Vykdys net keturias sporto studijų programas

Svarbus šio naujojo centro vaidmuo ir studijų procese: tai pagrindžia faktas, kad nuo 2022 m. VDU pradės vykdyti dar dvi naujas studijų programas. „Autentiška ir išskirtinė bakalauro Sporto studijų programa leis ugdyti plačios erudicijos, kompetentingą, savimi pasitikintį, šiuolaikišką sporto trenerį. O nauja į rinkos poreikius orientuota magistrantūros studijų programa Fizinis ugdymas ir sportas padės gerinti formalųjį ir neformalųjį fizinį ugdymą, jo patrauklumą bei prieinamumą rengiant kvalifikuotus specialistus“, – sakė VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė. Iki šiol Vytauto Didžiojo universitetas vykdė sporto pedagogikos studijas Mokomojo dalyko pedagogikos bakalauro studijų programoje bei kartu su Euroleague Basketball Institute vykdė sporto vadovams skirtą – vienintelę Europoje – Sporto verslo vadybos magistro programą.

Naujos galimybės pasirašius ir atnaujinus sutartis

Tikimasi, kad sukurta infrastruktūra suteiks dar daugiau galimybių universiteto studentams sportininkams, tarp kurių – Lietuvos olimpinės bendruomenės nariai, daugkartiniai pasaulio ir Europos čempionatų dalyviai ir nugalėtojai, universiadų, Europos, Baltijos šalių studentų žaidynių dalyviai ir nugalėtojai. Galimybes sportinėse veiklose praplės ir po iškilmingos Prezidento Valdo Adamkaus sporto centro atidarymo ceremonijos vykęs sutarčių pasirašymas ir atnaujinimas. Nuo šiol Vytauto Didžiojo universitetas dar aktyviau bendradarbiaus su Lietuvos krepšinio ir futbolo federacijomis, 3×3 krepšinio asociacija bei VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“.

Atlieps įvairius sportuojančiųjų poreikius

Universiteto bendruomenės reikmėms skirtą sporto kompleksą sudaro tribūnų pastatas, krepšinio, salės futbolo, tinklinio ir kt. sporto šakoms pritaikyta sporto salė, futbolo stadiono aikštė su bėgimo takais ir šuolio į tolį sektoriais, lauko krepšinio aikštelės, grunto teniso aikštelė, dirbtinės žolės dangos teniso aikštelė, smėlio tinklinio aikštelė, universali aikštelė. Lauko tribūnose įrengta 1 000 sėdimų vietų.

Kompleksą statyti tuometinis Lietuvos žemės ūkio universitetas pradėjo dar 2006 metais. „Tikriausiai taip jau lemta, kad sporto infrastruktūra Lietuvoje turi nueiti ilgą kelią. Naują pagreitį šis projektas įgavo Aleksandro Stulginskio, Lietuvos edukologijos ir Vytauto Didžiojo universiteto konsolidacijos fone, Lietuvos Respublikos Vyriausybei skiriant trūkstamas lėšas. 2020 m. birželio 22 d. buvo pasirašyta rangos darbų sutartis, o 2021 m. lapkričio 17 d. sporto kompleksas pradeda savo veiklą“, – teigė VDU administracijos direktorius Jonas Okunis.

VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centrą projektavo UAB „Simper“ architektų komanda, rangovas – UAB „Avadi“. Komplekso atnaujinimo darbų vertė – 2,9 mln. Eur.

VDU ŽŪA įgyvendinamas elektroninių komunikacijos priemonių projektas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija įgyvendina projektą „Audiovizualinės produkcijos, prisidedančios prie efektyvesnio KPP įgyvendinimo bioekonomikos, vandentvarkos, žemės ūkio inžinerijos, agronomijos, miškų ūkio (miškininkystės) sektoriuose, sukūrimas ir sklaida“, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ Nr. PLKT-KK-20-3-11414-PR001.

Projekto tikslas – sukurti ir elektroninės komunikacijos kanaluose viešinti audiovizualinę produkciją, prisidedančią prie efektyvesnio KPP įgyvendinimo bioekonomikos, vandentvarkos, žemės ūkio inžinerijos, agronomijos, miškų ūkio (miškininkystės) sektoriuose, siekiant darnios regionų plėtros. Numatoma sukurti penkis vaizdo klipus, apimančius bioekonomikos, vandentvarkos, žemės ūkio inžinerijos, agronomijos, miškų ūkio (miškininkystės) sritis, kuriuose būtų atskleisti Lietuvos regionų gerosios praktikos pavyzdžiai, pristatomos regionų vystymosi galimybės, mokslo ir verslo sąveika, pažymint ruošiamų išskirtinių žinių ir aukštos kvalifikacijos specialistų, diegiančių inovacijas bei kuriančių išmaniąsias technologijas verslui ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet didžiąja dalimi regionuose, reikšmę. Vaizdo klipuose numatoma atskleisti klimato kaitos, ekologijos problematiką, apimti taršos mažinimo, gėlo vandens poreikio užtikrinimo, trumpųjų maisto tiekimo grandinių bei kokybiško maisto tiekimo užtikrinimo sprendimų svarbą, skirti dėmesį žemės ūkio produkcijos kokybei, tvaraus ūkininkavimo principams, akcentuoti darbo vietų regionuose kūrimo bei inovatyvių sprendimų diegimo klausimus. Audiovizualine produkcija bus siekiama prisidėti prie KPP įgyvendinimo efektyvumo didinimo, skatinant darnią regionų plėtrą. Plačiąjai visuomenei skleidžiant žinią apie KPP, gerąją praktiką, patirtį bei galimybes sukurta audiovizualinė produkcja bus patalpinta visiems laisvai prieinamuose elektroninuose kanaluose, bus transliuojama internetinėje televizijoje, informacija bus pasidalinta VDU Žemės ūkio akademijos socialiniuose tinkluose.

Projektą numatoma įgyvendinti iki 2022 m. liepos 29 d

Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

www.vdu.lt, www.zum.lt

Su Tarptautine studentų diena!

Lapkričio 17 d. visas pasaulis mini Tarptautinę studentų dieną. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija sveikina visus – esamus, būsimus, buvusius – studentus su jų diena, linkėdama geriausių savybių, kurios reikalingos sėkmingam studentui!

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, sveikindama studentus, pabrėžia, kad ši diena ypač svarbi visam akademiniam pasauliui. „Nei vienas universitetas nebūtų gyvas, kuriantis ir taip tobulėjantis, jei juose nestudijuotų smalsūs, veržlūs, norintys pažinti pasaulį studentai. Tarptautinės studentų dienos proga kviečiu studentus aktyviau įsitraukti į Akademijos gyvenimą ir veiklas, nes universitetas nėra tik studijos, tai erdvė, kurioje kuriama, diskutuojama, ieškoma sprendimų, kur tarpkultūrinė įvairovė ir kiekviena inovatyvi idėja itin svarbi. Ryžto siekiant geriausių studijų rezultatų, jaunatviško maksimalizmo atsiveriant naujoms pažintims ir atrandant dar neišbandytas veiklas, kurios skatintų kiekvieno jūsų asmeninį tobulėjimą. Nuolatinis domėjimasis, siekis kurti ir atrasti – tai vienos svarbiausių savybių, būtinų sėkmingam studentui, vėliau ir profesionaliam darbuotojui“, – teigia kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Akademinės bendruomenės narių sveikinimai ir linkėjimai VDU Žemės ūkio akademijos ir viso pasaulio studentams.

Tarp įvairių kitų žemėtvarkos eksperto veiklų – ir grąža savajai Alma Mater

Jungtinėje Karalystėje, Liverpulio Džono Mūro universitete sėkmingai apginta daktaro disertacija žemės konsolidacijos tema, ekspertinio darbo patirtis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijoje bei geoinformacinių technologijų žinios ir kompetencijos vilniečiui GIEDRIUI PAŠAKARNIUI šiandien atveria begalę naujų perspektyvių kelių. Tačiau vienas jų kryptingai tebeveda į gimtąją Alma Mater – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) tam, kad įdomiai, įtraukiai savo tarptautine patirtimi ir profesiniu užsidegimu pasidalytų su šiuo metu žemėtvarką čia studijuojančiais magistrantais. G. Pašakarnis atkreipia dėmesį, kad Pasaulio Banko 2019 m. atlikta studija atkleidė, jog tik trečdalis mūsų planetos žemės yra išmatuota ir įregistruota, o Jungtinės Tautos tarp 17 Darnaus vystymosi tikslų (SDG) yra išsikėlusios tikslą tai padaryti iki 2030 -ųjų. Neseniai nustatyta, kad Vakarų Europos šalyse vidutiniškai kas pusšimtį metų kiekvienas žemės ūkio paskirties sklypas pereina į naujų šeimininkų rankas. O tai reiškia, kad žemėtvarkininkams darbo yra ir bus apsčiai.

Pridėtinę vertę kuria asmeniniu pavyzdžiu

VDU ŽŪA kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės teigimu, tokie lektoriai kaip dr. Giedrius Pašakarnis duoda didelę pridėtinę vertę, nes plačios praktinės patirties perteikimas studentams yra puikus būdas jų profesinėms kompetencijoms formuoti. Tarptautiniu lygmeniu ekspertinį darbą dirbantys lektoriai savo asmeniniu pavyzdžiu dabartiniams studentams patvirtina jų pasirinktų programų aktualumą globaliu mastu.

„Įvairių sričių absolventai praktikai, dirbantys dėstytojais, yra pavyzdys jaunimui siekti profesinių tikslų lygiuojantis į vyresniuosius kolegas.

Grąžos kaip padėkos grąžinimas akademijai – mūsų stiprybė ir tradicija. Visų fakultetų absolventai grįžta pas mus perduoti praktinės patirties, prisideda prie studijų infrastruktūros gerinimo, dalyvauja studijų programų tobulinime, yra tapę mentoriais bei mecenatais“, – pasakoja A. Miceikienė.

Žemėtvarka sužavėjo plačia aprėptimi

Pats VDU ŽŪA lektorius dr. G. Pašakarnis šiandien su šypsena pasakoja, kad jo paties prieš keliolika metų pildytoje stojamųjų paraiškoje buvo įrašyta vienintelė studijų programa – žemėtvarka. Nuo paauglystės mėgęs analizuoti įvairias schemas ir planus, žaisti strateginius kompiuterinius žaidimus, kurių veiksmas vyksta žemėlapyje, pašnekovas jau tada neabejojo, jog žemėtvarka nepaprastai įdomi, sumanumo reikalaujanti sritis. Tačiau einant laikui aiškėjo, kad jos aprėptis dar platesnė – nuo geografijos, fizikos, teisės, informacinių technologijų, kurių pagrindu kuriami modernūs žemėtvarkininkų darbo įrankiai, iki psichologijos, kurios įgūdžiai praverčia ieškant bendro vardiklio tarp kelių suinteresuotų šalių.

Norėdamas kuo geriau perprasti būsimą profesiją Giedrius dar pirmame kurse įsidarbino laborantu vienoje fakulteto laboratorijų. Tačiau, pasak pašnekovo, tai neturėtų stebinti, nes apklausos rodo, kad pagal būsimą specialybę studijų metais dirba per 70 proc. VDU ŽŪA studentų. Tad netrukus Giedrius studijas jau derino su darbu IT įmonėje, Lietuvos žemėtvarkininkams kuriančioje programinę ir tiekiančią naujausią matavimo įrangą. Maža to – pats būdamas dar studentas kvalifikacijos kėlimo kursų metu jau mokė šia įranga naudotis ilgametę darbo praktiką turinčius matininkus.

Bendravimas su jais dar labiau sužavėjo būsima profesija, todėl drauge su vienu vyresniųjų kolegų pašnekovas nusprendė pats paragauti matininko duonos ir 2006 m. ėmėsi įgyvendinti žemės konsolidacijos projektą Mažeikių rajone. Tuo metu tai buvo antrasis pagal dydį toks projektas Lietuvoje, nes tik prieš metus Žemės įstatyme buvo atsiradusi „žemės konsolidacijos“ sąvoka. Tačiau Giedrius tuo metu jau nemažai išmanė apie užsienio šalių patirtį. Tad netrukus Žemės ūkio ministerija į Mažeikių rajoną pradėjo vežti užsienio ekspertų delegacijas pademonstruoti pašnekovo su kolega įgyvendinamo projekto kaip pavyzdinio.

Studijų ir darbo laukuose „komplektas“ atvėrė neįtikėtinas galimybes

Vienas užsienio ekspertų, matydamas G. Pašakarnio įdirbį, sukauptą duomenų pluoštą ir paragino jį imtis doktorantūros studijų.

„Pasirinkau aplinkos inžinerijos mokslo srityje stiprų Liverpulio Džono Mūro universitetą. Ir nors doktorantūra JK yra mokama, man pavyko pagrįsti savo temos aktualumą ir gauti finansavimą visam studijų laikotarpiui“, – ir šiandien džiaugiasi pašnekovas, prisipažindamas, kad jam rašyti disertaciją buvo visiškai lengva, nes tuo metu jau turėjo ne tik teorinių žinių, bet ir daug praktinės patirties, kaip konsolidacijos procesas vyksta laukuose.

Doktorantūra Jungtinėje Karalystėje G. Pašakarniui atvėrė naujų galimybių dalyvauti diskusijose ir reikšti savo nuomonę įvairiuose tarptautiniuose renginiuose. Taip jaunas mokslininkas iš Lietuvos buvo pastebėtas ir pakviestas tapti Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ekspertu. Jis dirbo konsultantu rengiant teisinę bazę ir metodiką žemės konsolidacijai Šiaurės Makedonijoje.

Žemės konsolidacija: Lietuvai laikas raitotis rankoves

„Žemės konsolidacijos procesai užsienio šalyse vyksta labai aktyviai. Ypač didelės teritorijos konsoliduojamos Vokietijoje, turinčioje jau 200 m. trunkančią šios veiklos patirtį ir laikomoje pavyzdžiu daugelyje Europos ir Azijos šalių. Pavyzdžiui, Suomijoje kasmet konsoliduojama 8000 ha žemės, 2000 ha miškų ūkio paskirties žemės, taip pat parengiami 2-6 projektai, susiję su automobilių ir geležinkelių kelių infrastruktūra.

Vokietija, Austrija, Olandija, Suomija, Prancūzija, Šveicarija, Japonija bei kitos šalys naudojasi žemės konsolidacijos principais (mainais ir stambinimu), kad sutelktų žemę susisiekimo infrastruktūros projektams (keliams, kanalams, greitkeliams, geležinkeliams, oro uostams ir jūrų uostams), statyboms, žemės ūkiui ir įvairioms kitoms reikmėms. Efektyviam žemės konsolidacijos ir infrastruktūros kūrimo pavyzdžiui galima būtų priskirti didžiausio Šveicarijos tarptautinio oro uosto Ciuriche projektą, kurio metu buvo pertvarkoma ne tik nuosavybė, bet ir plečiamam oro uostui aptarnauti kuriama infrastruktūra. Vokiečiai šį žemės tvarkymo būdą naudoja kaip realią alternatyvą vietoje žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, o tai statytojams, ypač kelininkams, leidžia sutaupyti laiko ir lėšų“, – konsolidacijos privalumus komentuoja pašnekovas, atkreipiantis dėmesį, kad užsienio valstybės žemės konsolidacijos projektus įgyvendina ne tik kaimo teritorijose, bet ir miestuose. Vystomi didžiuliai kompleksiniai projektai pertvarkant seną ir sukuriant naują infrastruktūrą, numatant viešąsias erdves. „Deja, Lietuvoje neturime nė vieno miesto žemės konsolidacijos projekto, nes iki šiol nesukurta tam reikalinga teisinė bazė“, – teigia pašnekovas, Seime pats inicijavęs ne vieną su žemėtvarka susijusių teisės aktų pataisą.

Dvi G. Pašakarnio magistrantės savo baigiamuosiuose darbuose yra analizavusios, kokį poveikį daro per Lietuvos teritoriją tiesiama „RailBaltica“ geležinkelio vėžė. Paaiškėjo, kad įgyvendinant šį visam regionui itin svarbų infrastruktūros projektą liks nemažai neišspręstų klausimų dėl „supjaustytų” žemės sklypų, vietinių kelių, melioracijos tinklo. Dėl to gali didėti apleistos žemės plotų, daugėti su žemės paėmimu visuomenės poreikiams susijusių konfliktų. Visas šias problemas būtų nesunku išspręsti įgyvendinant žemės konsolidacijos projektus.

„Žemės konsolidavimo projektų rengimui ES teikia realią paramą, todėl žemės savininkai turėtų aktyviai teikti prašymus. Lyderystės šiuo atveju turėtų imtis šalies savivaldybės, teritoriniai Nacionalinės žemės tarnybos skyriai. Kompleksiškai žiūrint į išsibarsčiusius laukų plotus, kelius, melioracijos tinklą ir ūkininkų interesus Lietuva gautų neabejotiną ekonominę naudą“, – įsitikinęs pašnekovas, šiuo metu savo pagrindinėje darbovietėje, IT įmonėje, įgyvendinantis kitokio pobūdžio projektus viešajam sektoriui – trimatėje erdvėje kuriami interaktyvūs miesto ar visos savivaldybės teritorijos modeliai (Palangos, Klaipėdos m., Klaipėdos r., Anykščių, Kretingos, Radviliškio, Alytaus r., Trakų), kuriais naudojasi teritorijų planuotojai ir gyventojai.

Studentams – viskas, kas geriausia

Savo pedagoginėje veikloje G. Pašakarnis neabejoja, kad vadovėlį ar teisės aktus studentai gali perskaityti patys savarankiškai, o paskaitų metu būsimiesiems žemėtvarkos specialistams reikia žinių „įžeminimo“, liudijimų, kaip procesai vyksta natūroje. Todėl studentams Giedrius sudaro galimybę nuotoliniu būdu pabendrauti ir padiskutuoti su savo kolegomis ekspertais iš užsienio šalių. Taip pat demonstruoja paties rengtus žemės konsolidacijos projektus, nuotraukas, planus, vaizdo įrašus.

Pašakarnis kviečia studentus pažaisti ir specialų olandų įmonės sukurtą interaktyvų žemės konsolidacijos žaidimą „Move a Lot“, parengtą iOS ir „Android” aplinkos išmaniesiems įrenginiams. Žaidimo tikslas – žemės sklypų pertvarkymas darant kuo mažiau ėjimų per kuo trumpesnį laiką. Žaidimas toks įtraukiantis, kad studentai jį mielai pratęsia ir laisvalaikiu.

„Tikiuosi, Lietuvoje jau nebėra moksleivių, kurie mano, kad žemėtvarkininkai tebevaikšto po laukus su skriestuvą primenančiais dvimetriais, kokie vaizduojami lietuvių klasikos iliustracijose. Šiuolaikinė mūsų profesijos atstovų naudojama technika ir technologijos yra pribloškiančios. Todėl raginčiau moksleiviją, žaidžiančią Minecraft, besidominčią moderniomis IT technologijomis, dronais, robotais, nesibaiminančią iššūkių ir naujovių bei mėgstančią buvimą gryname ore jungtis prie šalies žemėtvarkininkų būrio. Įdomi, perspektyvi veikla visam gyvenimui tokiu atveju tikrai bus garantuota“, – su šypsena reziumuoja pašnekovas.

Kviečia stebėti sporto centro atidarymo varžybas

Įgyvendinant LR Sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo nutarimą dėl renginių organizavimo būtinų sąlygų, prašome užsiregistruoti į sporto centro atidarymo varžybas.

Universiteto bendruomenės reikmėms – profesionaliems sportininkams rengti bei universiteto bendruomenės fiziniams gebėjimams ugdyti ir sveikatintis – skirtą sporto kompleksą sudaro tribūnų pastatas, krepšinio, salės futbolo, tinklinio ir kt. sporto šakoms pritaikyta sporto salė, futbolo stadiono aikštė su bėgimo takais ir šuolio į tolį sektoriais, lauko krepšinio aikštelės, grunto teniso aikštelė, dirbtinės žolės dangos teniso aikštelė, smėlio tinklinio aikštelė, universali aikštelė. Lauko tribūnose įrengta 1 000 sėdimų vietų.

Daugiau apie Prezidento Valdo Adamkaus sporto centrą skaitykite čia.