VDU atidaro didžiausią Lietuvoje universitetinį sporto centrą

Vytauto Didžiojo universitete – ilgai laukta akimirka: nuo šiol čia bus suteikiama dar daugiau galimybių profesionaliems sportininkams rengti bei universiteto bendruomenės fiziniams gebėjimams ugdyti ir sveikatintis. Lapkričio 17 d., trečiadienį, 14 val. Akademijos miestelyje (Studentų g. 9A, Kauno r.) įvyksiančioje iškilmingoje Prezidento Valdo Adamkaus sporto centro atidarymo ceremonijoje bus pristatomas šiuo metu didžiausias šalyje įvairioms sporto šakoms ir poreikiams pritaikytas universitetinis sporto kompleksas.

„Lietuva visada buvo sporto kraštas, daug investuojantis į kūno kultūros bei sporto vystymą, reikalingos infrastruktūros plėtrą. Tačiau paskutiniu laikotarpiu, galbūt dėl pandemijos ar kitų priežasčių retokai girdime apie naujų sporto centrų atidarymą. Todėl labai džiugu universitete atverti šio naujo sporto komplekso duris ir suteikti bendruomenės nariams tinkamas galimybes sportuoti, studijuoti ir tobulėti“, – teigė VDU rektorius prof. Juozas Augutis. Anot rektoriaus, simboliška šį sporto centrą pavadinti VDU Garbės daktaro Prezidento Valdo Adamkaus vardu. „Prezidentas atpažįstamas kaip sporto žmogus – nuo vaikystės dienų Žaliakalnyje iki šiol V. Adamkaus ryšys su sportu nenutrūko. Žiniasklaidos krikštijamą „sportiškiausiu prezidentu“ V. Adamkų lydi įvairiausios sporto šakos – lengvoji atletika, tenisas, krepšinis, plaukimas baseine. Prezidentas – dažnas sporto renginių lankytojas ir didelis Lietuvos olimpiečių draugas“, – sakė prof. J. Augutis. Duris atveriančio sporto centro sienas papuoš Prezidento ranka užrašyta įkvepianti mintis, kad sportas šiandien – tai žmonių tarpusavio bei vienybės mokykla ir mūsų kultūros dalis – žmogaus, tautos, valstybės.

Universiteto bendruomenės reikmėms skirtą sporto kompleksą sudaro tribūnų pastatas, krepšinio, salės futbolo, tinklinio ir kt. sporto šakoms pritaikyta sporto salė, futbolo stadiono aikštė su bėgimo takais ir šuolio į tolį sektoriais, lauko krepšinio aikštelės, grunto teniso aikštelė, dirbtinės žolės dangos teniso aikštelė, smėlio tinklinio aikštelė, universali aikštelė. Lauko tribūnose įrengta 1 000 sėdimų vietų.

„Šis sporto centras atliks svarbų vaidmenį studijų procese – nuo 2022 m. VDU pradeda vykdyti dar dvi naujas studijų programas. Autentiška ir išskirtinė bakalauro Sporto studijų programa leis ugdyti plačios erudicijos, kompetentingą, savimi pasitikintį, šiuolaikišką sporto trenerį. O nauja į rinkos poreikius orientuota magistrantūros studijų programa Fizinis ugdymas ir sportas padės gerinti formalųjį ir neformalųjį fizinį ugdymą, jo patrauklumą bei prieinamumą rengiant kvalifikuotus specialistus“, – pasakojo VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė. Iki šiol Vytauto Didžiojo universitetas vykdė sporto pedagogikos studijas Mokomojo dalyko pedagogikos bakalauro studijų programoje bei kartu su Euroleague Basketball Institute vykdė sporto vadovams skirtą – vienintelę Europoje – Sporto verslo vadybos magistro programą.

Po iškilmingos Prezidento Valdo Adamkaus sporto centro atidarymo ceremonijos vyks sutarčių su Lietuvos krepšinio ir futbolo federacijomis, 3×3 krepšinio asociacija bei atnaujinama sutartis su VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“. 16 val. sporto aistruolius sukvies regionų krepšinio lygos varžybos VDU:KTU (vaikinai), o 19.30 val. – nacionalinės studentų tinklinio lygos varžybos VDU:VU (merginos).

ŽŪA partnerystėje – UAB „Kesko Senukai Lithuania”

Plečiant ilgalaikį bendradarbiavimą, vystant naujas galimybes 2021 m. lapkričio 4 d. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. dr. Juozas Augutis ir UAB „Kesko Senukai Lithuania” atstovas Transporto vadovas Algirdas Grybauskas pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šios socialinės partnerystės sutarties tikslas — bendradarbiauti stiprinant bendrų projektų įgyvendinimo, renginių organizavimo, studijų programų kokybės gerinimo galimybes. Bendrystė ypatingai aktuali stiprinant ŽŪA verslo krypties pirmosios pakopos Logistikos ir prekybos bei antrosios pakopos Verslo logistikos studijų programų kokybę, ieškant naujų profesinės veiklos praktikų atlikimo, karjeros galimybių studentams.

UAB „Kesko Senukai Lithuania” transporto vadovas Algirdas Grybauskas yra Bioekonomikos plėtros fakulteto pirmosios pakopos studijų programos Logistika ir prekyba bei antrosios pakopos studijų programos Verslo logistika studijų programų absolventas, nuolat sugrįžtantis į savo Alma Mater. Čia su studentais dalinasi savo profesinės veiklos patirtimi paskaitose, perteikia verslo naujoves praktiniuose užsiėmimuose, aktyviai bendradarbiauja su studijų programų komitetų nariais. A. Grybauskas teigė, kad bendradarbiavimo su UAB „Kesko Senukai Lithuania” esmė – padėti vieni kitiems, pasitikėti, suteikti grįžtamąjį ryšį, būti atviriems komunikuojant, bendradarbiaujant su visomis šalimis, klientais, tiekėjais ir kolegomis, partneriais, kurie yra veiklos sėkmės pagrindas. UAB „Kesko Senukai Lithuania”atstovas pristatė įmonės šiuolaikinius darbo principus, požiūrį į darbuotoją, paminėjo, kad šiuo metu įmonė susiduria su iššūkiais žmogiškųjų išteklių pritraukimo, jų išlaikymo ir lojalių darbuotojų ugdymo srityse. Kalbėjo apie tai, kad stipriai globalizacijos pokyčių ir tarptautinės aplinkos iššūkių veikiamame logistikos versle veiklos šiandien tampa vis sudėtingesnės. Šiandien pasaulis, veikiamas technologinių, socialinių, ekonominių pokyčių, keičia ir įmonės darbuotojų poreikių hierarchiją. Todėl formuojant stiprią logistikos vadovų, specialistų, darbuotojų komandą tenka įdėti nemažai pastangų. UAB „Kesko Senukai Lithuania” nuolat plečia komandą ir ieško nebijančių iššūkių, siekiančių tapti tikrais prekybos guru, norinčių augti ir tobulėti darbuotojų. ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebėjo, kad studentai teigia, jog Kesko Senukai Lithuania kompanijoje suformuotos darbinės veiklos kompetencijos sukuria stiprų pagrindą eiti į priekį siekiant karjeros aukštumų.

Šis sutarties pasirašymas buvo ne tik naujos socialinės partnerystės pradžios ir perspektyvų įtvirtinimas, bet gyva, šilta partneriško bendravimo popietė. ŽŪA kanclerė džiaugėsi naujomis strateginio bendradarbiavimo galimybėmis ir UAB „Kesko Senukai Lithuania” transporto vadovo Algirdo Grybausko, kaip universiteto absolvento, iniciatyvomis nuolat prisidedant prie studijų kokybės gerinimo, pristatant profesines verslo naujoves akademinei bendruomenei. Susitikime dalyvavo ir BPF Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja, antrosios pakopos studijų programos Verslo logistika komiteto pirmininkė doc. dr. Milita Vienažindienė, BPF mokslinės ir projektinės veiklos koordinatorė doc. dr. Erika Besusparienė. M. Vienažindienė džiaugėsi galimybe vystyti bendradarbiavimą su tarptautine įmone UAB „Kesko Senukai Lithuania”, galinčia duoti puikių rezultatų studijų ir mokslo srityse bei prisidėsiančia prie studijų programų įvaizdžio formavimo.

Vardinės Jurgio Siruso 10 000 JAV dolerių stipendijos fondas VDU ŽŪA studentams

Nuotraukoje: Jurgis Saulius Sirusas su anūke Natalija ir žmona Gražina.

Ilgametis JAV lietuvių bendruomenės aktyvistas Jurgis Saulius Sirusas drauge su žmona Gražina įsteigė fondą, skirtą savo tėvo Jurgio Siruso atminimui ir Lietuvos ekonomikos vystymui.

Stipendijos skyrimo sąlygos ir iniciatyva buvo aptartos nuotoliniame susitikime, kuriame dalyvavo Jurgis Saulius Sirusas su žmona Gražina ir ŽŪA administracijos atstovai – ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė, ŽŪA muziejaus vadovė doc. dr. Rasa Pranskūnienė, ŽŪA administravimo grupės vadovė Laima Skauronė, ŽŪA marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė ir ŽŪA marketingo ir komunikacijos departamento atstovė Živilė Mediekšienė.

Stipendijos steigėjas Jurgis Saulius Sirusas papasakojo savo šeimos gyvenimo istoriją, sąsajas su žemės ūkiu, Lietuva ir kaip kilo iniciatyva įsteigti stipendiją ŽŪA studentams. Jurgis Saulius Sirusas gimė Lietuvoje, Mažeikių rajone. Stiprus atsiminimas iš vaikystės J. S. Sirusui išlikęs apie Plinkšių dvarą. Jame tarpukariu veikė žemės ūkio mokykla, kurioje po Žemės ūkio akademijos baigimo dirbo stipendijos steigėjo tėvas Jurgis Sirusas. Susitikimo metu ŽŪA muziejaus vadovė R. Pranskūnienė pristatė archyvuose surastą informaciją apie Plinkšių dvarą. 1944 m., kuomet Jurgiui Sauliui Sirusui buvo vos penkeri metai, Sirusų šeima, bėgdama nuo karo, pateko į Vokietijos pabėgėlių stovyklą. Joje Jurgio Sauliaus tėvas įsteigė lietuvišką mokyklą, jai vadovavo. 1949 m. Sirusai emigravo į JAV, kur pradėjo kurti savo gyvenimą įsigydami nedidelį 30 ha ūkį, įkūrė medelyną. Iš Jurgio Sauliaus Siruso pasakojimų atsiskleidė, kad šeima visada turėjo stiprų ryšį su žemės ūkiu, gamta, augalininkystės ir sodininkystės vystymu. „Nėra geresnio tikslo, negu padėti Lietuvoje jaunimui, mylinčiam žemės ūkį, gamtą“, – teigė Jurgis Saulius Sirusas. Todėl fondo steigėjų sprendimu Jurgio Siruso vardinė stipendija bus skiriama šiuo metu Lietuvoje specialistus agrosektoriui rengiančios VDU Žemės ūkio akademijos studentams.

Stipendijos fondas – 10 000 JAV dolerių dešimčiai metų, t. y. po 500 Eur dviem pažangiems, motyvuotiems studentams.

Stipendijos skyrimas įtvirtintas susitarimo memorandumu, pasirašytu stipendijos steigėjo Jurgio Sauliaus Siruso ir Tautos fondo atstovų.

Jurgio Siruso vardinio fondo globėjas – Tautos fondas. Ši pasaulio lietuvius vienijanti organizacija nuo 1944 m. veikė pabėgėlių stovyklose Vokietijoje. Nuo 1955 metų Tautos fondas veikia JAV ir remia pastangas įtvirtinti demokratinę santvarką ir tautinio sąmoningumo skatinimą tarp Lietuvos jaunimo.

Prasidėjo studentų apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”

Universitete prasidėjo studentų apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”. Kiekvieno semestro pabaigoje bakalauro, magistrantūros, vientisųjų ir profesinių studijų studentai kviečiami pateikti nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą semestro studijų dalykuose. Apklausa anoniminė.

Apklausa vyks iki gruodžio 5 d. – pagrindinės egzaminų sesijos pradžios, su apklausos rezultatais dėstytojai turės galimybę susipažinti sausio mėn. pradžioje. Toks pasirinkimas inicijuotas siekiant didesnio apklausos rezultatų objektyvumo:

studentai galėtų objektyviau pateikti savo nuomonę, kurios dar nebūtų paveikęs galutinis studijų dalyko
įvertinimas apie dėstymą ir studijavimą;
baigiant dėstyti studijų dalyką ir organizuojant galutinį studentų atsiskaitymą (daugelyje studijų dalykų),
dėstytojų nepaveiktų studentų nuomonė, išreikšta apklausoje.

Apklausa yra apibendrinančio pobūdžio, tad dėstytojai į studentų pasiūlymus galės reaguoti rengiantis kito semestro studijų dalykams.

Apklausoje išsakyta nuomonė yra reikšminga studijų kokybės sprendimų priėmimui. Studentus kviečiame skirti savo laiką ir dalyvauti apklausoje – pateikti nuomonę ir tokiu būdu prisidėti prie studijų kokybės gerinimo. Studentų portalo pagrindiniame lange rasite kvietimą į apklausą pavadinimu „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas“.

Dėstytojus prašome paraginti studentus dalyvauti „Dėstymo ir studijavimo įvertinimo“ apklausoje.

Siekdami studijų kokybės, būkime sąmoningi, bendruomeniški ir aktyvūs!

Daugiau informacijos:

Nuotolinė paskaita „Kaimo gyvybingumo stiprinimas plėtojant žemės ūkio sektorių Kinijoje ir Japonijoje“

Tema: Kaimo gyvybingumo stiprinimas plėtojant žemės ūkio sektorių Kinijoje ir Japonijoje
Pranešėja: Lietuvos Respublikos žemės ūkio atašė Japonijoje Kristina Mineikienė
Data: Lapkričio 18 d. (ketvirtadienis)
Laikas: 17:00-18:00 val.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA

Tarptautinėje erdvėje įgytomis naujausiomis žiniomis dalinsis LR žemės ūkio atašė Japonijoje Kristina Mineikienė. Paskaitoje bus skiriamas dėmesys politinėms priemonėms kaimo gyvybingumo stiprinimui, bus aptariama kaip šios priemonės adaptuotos pagal vietovių charakteristikas, apžvelgiamos priemonių pritaikymo bei veikimo galimybės. Pranešėja pateiks vykdomų priemonių, veiklų pavyzdžius, pasidalins savo asmeninėmis tarptautinės praktinės patirties įžvalgomis.

Kristina yra 2007 m. bakalaurų laidos Kaimo plėtros administravimo programos absolventė. 2008 m. pradėjo savo profesinę karjerą LR Žemės ūkio ministerijoje, dirbo tarptautinių santykių ir tarptautinės prekybos srityse. 2018-2021 m. dirbo LR žemės ūkio atašė Kinijoje, nuo šių metų rugpjūčio mėnesio paskirta LR žemės ūkio atašė LR diplomatinėje atstovybėje Japonijoje.

Moksleivius suburs jau trečiasis virtualus renginys „PAmoka/PAskaita”

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) lapkričio 26 dieną nuo 9 val. kviečia moksleivius dalyvauti jau trečią kartą organizuojamame virtualiame renginyje „PAmoka/PAskaita III“ ir taip paįvairinti pamokas bei nuotoliniu būdu apsilankyti universiteto dėstytojų pamokose.

Renginio metu moksleiviai turės galimybę pasiklausyti universiteto dėstytojų vedamų paskaitų įdomiomis ir aktualiomis temomis: nuo tinklaveikos panaudojimo darbo paieškoje iki vakcinos nuo vėžio tyrimų ar logistikos, bei galės užduoti rūpimus klausimus. Išsamesnė programa – jau netrukus.

Registracijos nuoroda

Daugiau informacijos:

Viršūnių susitarimas Glazge dėl planetos miškų išsaugojimo – nauji horizontai Lietuvos miškams ir miškininkams

Glazge (JK) įvykusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP26) vienas svarbiausių pasaulio vadovų pasirašytų dokumentų – susitarimas iki 2030 metų sustabdyti planetos miškų naikinimą. Palaikymą šiai iniciatyvai pareiškė per 100 lyderių, kurių atstovaujamose šalyse auga daugiau kaip 85 proc. visų pasaulio miškų, įskaitant Amazonės drėgnąsias atogrąžų girias, Kanados borealinius miškus, Kongo baseino drėgnuosius miškus. Svarbu tai, kad planetos žaliojo rūbo apsaugai planuojama skirti įspūdingą 20 mlrd. dolerių sumą.

Šiame kontekste Lietuvos gyventojams taip pat kyla naujų klausimų, kodėl toks išskirtinis dėmesys skiriamas būtent Amazonės miškams, kas artimiausią dešimtmetį keisis mūsų miškininkystės sektoriuje, kokios užduotys laukia esamų ir būsimų šalies miškininkų bei visos visuomenės.

Naikinimo mastas – sunkiai suvokiamas

Glazgo susitarimu iki 2030 metų sustabdyti planetos miškų naikinimą pasauliui pasiųsta labai svarbi žinutė, reiškianti, kad miškų išsaugojimui kreipiamas vis didesnis dėmesy. Tai įrašyta į tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos ir Lietuvos politines dienotvarkes. Tačiau labai svarbu, kad nebūtų atsitraukiama nuo užsibrėžtų tikslų, kad skambūs politikų pažadai nebūtų pamiršti, kaip neretai nutinka, kai reikia juos įgyvendinti, ar tiesiog tuos politikus pakeičia kiti. Pasaulio lyderiai sugeba susitarti, bet ar sugebėsime susitarti mes, paprasti piliečiai, savo kasdiene veikla galintys prisidėti siekiant klimatui draugiškesnės aplinkos? Kiek kiekvienas asmeniškai esame pasirengę miškų labui paaukoti savo komforto?

Siekis saugoti Amazonės miškus kartu turi ir simbolinę reikšmę, ir realiai gyvybiškai svarbus, nes Amazonė globaliu mastu padeda stabdyti didėjančias anglies emisijas. Šie miškai – pasaulyje didžiausia ir turtingiausia rūšimis tropinių miškų ekosistema. Ji suteikia namus daugiau nei 3 milijonams augalų ir gyvūnų rūšių. Dabartinis Amazonės miškų naikinimo mastas yra netgi sunkiai suvokiamas. Vien tik per paskutinius metus buvo „išmiškinta“ daugiau nei 11 tūkst. kvadratinių kilometrų. Kitaip tariant, po vieno futbolo stadioną per minutę. Natūralūs miškai paverčiami žemės ūkio naudmenomis, ypač – sojos auginimui, gyvulininkystei. Iš miško „atkovotuose“ plotuose aktyviai plėtojama ir naudingųjų iškasenų gavyba. Tokių didelių miškų išnykimas reiškia ne tik pasikeitusį anglies balansą. Dėl sumažėjusio garinimo pasikeičia kritulių balansas daug didesniame nei šie miškai plote, daugelis unikalių rūšių negrįžtamai prarandamos.

Nėra taip, jog Brazilijos valdžia laisvai leidžia naikinti miškus. Įstatymai šalyje gan griežti, ir miško savininkui leidžiama paversti žemės ūkio paskirties žeme tik 10 proc. valdomo miško ploto. To turėtų pakakti šeimos ūkiui. Tačiau iki šiol šis reikalavimas buvo lengvai apeinamas, likusį mišką parduodant kitiems savininkams, kurie savo ruožtu taip pat pageidauja atitinkamoje dalyje vystyti žemės ūkį.

Vienos krizės nevalia spręsti kitos sąskaita

Medžių kirtimas neabejotinai prisideda prie klimato kaitos, nes miškai pajėgūs sugerti daug anglies dioksido. Todėl tikrai sveikintina, kad valstybių susitarimu žadama skirti gerokai daugiau lėšų miškams apsaugoti ir atkurti.

Susitarta iki 2030 m. sustabdyti miškų naikinimą tam bendroje sumoje skiriant 20 mlrd. Eur. Tai išties milžiniška suma, kuri padės pasodinti milijonus medžių, išsaugoti vertingas buveines, atlikti svarbius, gamtą tausojančius darbus. Šiuo metu žmonija susiduria su dviem didelėmis krizėmis – globalios klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo. Abi šias krizes sieja miško ekosistemų transformacija ir nykimas. Labai svarbu suprasti, jog vienos krizės negalima išspręsti kitos sąskaita. Dėl šios priežasties siekiama išsaugoti planetos miškus, didinti jų plotus, kad iki 2050 m. pasaulio šalių išskiriamos anglies emisijos taptų lygios 0.

Šalies miškų tvarumui prireiks daugiau miškininkystės lyderių

Lietuvoje jau ilgą laiką miškų kertama mažiau, nei padidėja jų tūris. Tačiau nors vidutinis medyno tūris, tenkantis 1 ha, Lietuvoje didėja, tai nereiškia, jog galime nusiraminti. Seni miškai yra vertingiausi biologinei įvairovei, juose užkonservuotas didžiausias anglies kiekis. Šiuo metu vyksta Nacionalinio miškų susitarimo procesas, kurio metu tikimasi pasiekti susitarimą dėl miškų ateities. Pagal Europos žaliojo kurso nuostatas saugomos teritorijos turėtų apimti 30 proc. šalies ploto. Vadinasi, saugomų miškų plotai turėtų didėti. Lietuvoje išskirtos natūralios miško buveinės, kurios specialiai suformuotose Natura 2000 teritorijose turėtų būti saugomos labai griežtai.

Kita vertus, Lietuvos miškingumas nuo 2003 m. padidėjo 2,2 proc. Esame šalis, kurioje miškų plotas jau ilgą laiko intervalą didėja. Galėjo jis didėti dar sparčiau, tačiau nemažai savaime užaugančių plotų buvo grąžinti atgal į atviras žemės ūkio naudmenas. Priežastis – išmokos ūkininkams už geros agrarinės būklės plotų palaikymą.

Klimato kaitos krizę galime spręsti valdydami anglies ciklą, siekdami, jog jos į atmosferą patektų mažiau nei yra užkonservuojama. Yra dvi koncepcijos, kaip tą galime pasiekti. Pirmoji siūlo mažinti iškastinio kuro naudojimą, jį pakeičiant atsinaujinančiais ištekliais, t.y. biokuru, taip pat konservuojant anglį ilgalaikiuose medienos produktuose, pvz. statybose ir balduose. Antroji koncepcija siūlo didinti anglies kaupimąsi miškuose. Senų miškų išsaugojimas, didėjantys medienos kiekiai miškuose turėtų užtikrinti ilgalaikį anglies užrakinimą miško ekosistemoje. Pirmoji idėja yra susijusi su didesniu miškų naudojimu, antroji – su jų išsaugojimu. Jeigu prisiminsime, jog biologinės įvairovės nykimas yra lygiavertė problema, tai biologinę įvairovę galime išsaugoti tik griežtai saugodami miško ekosistemas. Turbūt abi koncepcijos yra savaip teisingos, ir nė viena neturėtų būti dominuojanti, tačiau šių dviejų krizių sprendimas glūdi mūsų visuomenės gebėjime susitarti. Tai – didžiausias iššūkis.

Nėra abejonės, kad miškininkystės specialistų vaidmuo šiame kontekste augs. Miškininkystė keičia savo esmę ir prasmę. Neužtenka kalbėti apie tolygų miškų naudojimą ir medienos produktų tiekimą, kad ir kaip tas būtų pelninga. Miškininkas yra miško ekosistemų kūrėjas, inžinierius, formuojantis klimato kaitai atsparius ir tvarius miškus, saugantis biologinę įvairovę ir kuriantis miškus, patrauklius visuomenei. Visos šios užduotys gula ant miškininkystės specialistų pačių bei priklauso nuo jų žinių bei kompetencijų.

Šiuo metu daugelis šalių turi vienokių ar kitokių su miškininkyste susijusių problemų. Tačiau jei turime ambiciją tapti lyderiais, nepakanka vien lygiuotis net ir į pačius geriausius. Galime tam tikrus miškininkystės principus perimti iš Vokietijos, gamtosaugos dalykų mokytis iš skandinavų, miestų miškininkystės žalinant žaliąsias erdves – iš Singapūro. Tačiau turime surasti savą, lietuvišką kelią tapti tvariais – suderinti klimato ir biologinės įvairovės išsaugojimo klausimus, visuomenės gerovę ir vien Lietuvai sakralius, unikalius dalykus. Todėl miškininkystės sektoriui ir šiandien, ir ateityje bus itin reikalingi jauni, tarpdisciplininių žinių ir modernių kompetencijų įgiję lyderiai. Prognozuoju, kad darbo miškininkai turės daugiau nei bet kada anksčiau.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros prof. dr. Gediminas Brazaitis

Kviečiame tapti moksleivių mentoriais

VDU studentai kviečiami tapti moksleivių mentoriais taip prisidedant prie konferencijos „Nuotolinio mokymosi iššūkiai ir pergalės“, kuri vyks lapkričio 17 d., 12 val. VDU „Rasos“ gimnazijoje, organizavimo.

Koks jūsų dalyvavimo tikslas? Padėti moksleiviams pasiruošti pranešimams, kuriuos jie pristatys konferencijos metu. Jums ruoštis nieko nereikės! Svarbu tik palaikyti kontaktą su paskirtu moksleiviu/moksleivių grupe.

Kaip vyks mentorystė? Nuotoliniu būdu, tad jums reikia tik interneto ryšio ir mobilaus telefono ar kompiuterio. Svarbu bus padėti moksleiviams išsigryninti pranešimo temos pavadinimą, pranešimo turinio eiliškumą ir pan. Mentorystės laikotarpis – nuo dabar iki lapkričio 17 d. Aptarimų su moksleiviais dažnį ir laiką derinsite individualiai, pagal savo užimtumą.

Mentorystės pliusai:

patirtis konsultuojant moksleivius;
galimybė tapti tikru ekspertu pasidalinant savo sukauptomis žiniomis su moksleiviais;
prasminga veikla suteikiant pagalbą ir įkvepiant moksleivius;
naujos pažintys!
pažymėjimai.

Daugiau apie konferenciją:

Renginys vyks 2021 m. lapkričio 17 d., 12-16 val. VDU „Rasos“ gimnazijoje (P. Lukšio g. 40, Kaunas).
Renginio tikslas – gerinti mokymosi kokybę ir atsakomybę už savo mokymąsi pasitelkiant šiuolaikines technologijas.
Renginio dalyviai: 8-12 klasių moksleiviai ir juos rengę mokytojai, taip pat moderatoriai, VDU studentai ir dėstytojai.

Kaip vyks konferencija:

Konferencijos metu moksleiviai pristatys parengtus 5-10 min. trukmės pranešimus, kuriuos 2-3 min. reflektuos VDU dėstytojai. Planuojamos 8 sekcijos: lietuvių k. ir literatūra (2 sekcijos), užsienio k., gamtos mokslai ir fizinis ugdymas, socialiniai mokslai, menai, dorinis ugdymas.

Susidomėjus rašykite el. paštu gintare.urbsyte@vdu.lt arba skambinkite telefonu 862084026.

Skelbiamas konkursas trumpalaikiams kinų kalbos kursams Taivane

Partnerinis Nacionalinis Cheng Kung universitetas (Taivanas), kviečia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentus pasinaudoti unikalia galimybe ir mokytis kinų kalbos NCKU kinų kalbos centre (CLC).

Yra galimybė rinktis iš dviejų sesijų:

1 sesija vyks nuo 2022 m. kovo 14 d. iki birželio 3 d.

2 sesija vyks nuo 2022 m. birželio 20 d. iki rugpjūčio 26 d.

Taip pat suteikiama galimybė gauti NCKU-Taiwan-Europe Connectivity stipendiją: (mėnesinė stipendija iki 25 000 NT$ (apie 770 EUR).

Iš viso VDU šiai programai bus atrinkti 10 pretendentų.

Reikalavimai kandidatams:

Motyvacinis laiškas (iki 3000 simbolių) (laiško pradžioje nurodykite pageidaujamą sesiją).
Studentai turi būti baigę bent 1 semestrą universitete. Taip pat būti ne paskutiniame bakalauro ar magistro studijų kurse.
Jau pradėję studijuoti kinų kalbą Vytauto Didžiojo universitete.

Kaip pateikti paraišką?

Iki 2021 m. lapkričio 11 d. atsiųskite šią informaciją – vardas, pavardė, kurią sesiją pasirinksite ir motyvacinį laišką el. pašto adresu vaidas.daciola@vdu.lt.

Jei turite daugiau klausimų, susisiekite su Vaidu Dačiola, VDU Tarptautinių ryšių departamentas, el. paštu – vaidas.daciola@vdu.lt.

Konkurso rezultatai bus skelbiami lapkričio 12 d.

VDU Absolventų diena‘21: SUGRĮŽIMAS

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su VDU Absolventų klubu tęsia gražią tradiciją ir antrąjį lapkričio penktadienį, o šį kartą ir ketvirtadienį, t.y. š. m. lapkričio 11 – 12 d., kviečia universiteto absolventus sugrįžti į savo Alma Mater bei sudalyvauti VDU Absolventų dienai skirtuose renginiuose.

Šių metų pagrindinė Absolventų dienos‘21 tema – „Sugrįžimas į universitetą“, būtent todėl didžioji dalis renginių yra organizuojama universiteto patalpose, kurios yra gerai pažįstamos kiekvienam VDU alumnui. Taip pat, šiais metais laukia kelios naujienos. Viena iš jų – absolventai visą savaitę nuo š. m. lapkričio 8 iki 12 d. turės galimybę nuotoliniu būdu jungtis į įvairių dalykų paskaitas ir dalyvauti jose kartu su dabartiniais studentais. Dar viena naujiena – ketvirtadienį (š. m. lapkričio 11 d.) rengiamas nuotolinis susitikimas – diskusija su po pasaulį išsibarsčiusiais VDU alumnais (renginys vyks anglų k.) bei pirmą kartą VDU Absolventų klubo organizuojamas, ilgai brandintas, grojančių ir savo grupes bei muzikinius projektus sukūrusių VDU absolventų ir dėstytojų laisvos muzikos ir trumpų Artes Liberales debatų vakaras – „Alumnų muzikos scenos dūzgės“.

Siekiant laikytis visų COVID-19 prevencijos priemonių, norint dalyvauti gyvuose renginiuose bus reikalinga išankstinė registracija bei galiojantis Galimybių pasas. Taip pat visų renginių metu būtina dėvėti veido kaukes.

REGISTRACIJA