VDU ŽŪA bendradarbiavimo sutartimi įtvirtinta nauja partnerystė

Siekiant glaudaus, abipusiškai naudingo bendradarbiavimo verslo ir studijų srityse, plėtojant socialinę partnerystę, 2021 m. spalio mėn. VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir UAB „Stokker” generalinis direktorius Mindaugas Levickas pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Socialinė partnerystė su UAB „Stokker” Estijos kapitalo įmone, turinčia daugiau kaip 30 metų patirtį rinkoje, prekiaujančia profesionaliais įrankiais ir įrengimais, užsiimančia statybinės ir žemės ūkio technikos, sodo technikos, valymo įrangos, tepimo priemonių, elektrinių, akumuliatorinių bei rankinių įrankių, suvirinimo įrangos, medžio bei metalo apdirbimo įrangos didmenine, mažmenine ir internetine prekyba, naudinga ŽŪA Inžinerijos fakultetui. Sutarties pasirašyme dalyvavęs UAB „Stokker” Žemės ūkio padalinio vadovas Raimundas Janarauskas yra Inžinerijos fakulteto absolventas.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė įmonės atstovams pristatė Akademijos galimybes studijų, mokslo bei verslumo ugdymo srityse. Kanclerė teigė, jog bendradarbiavimas leis stiprinti inžinerijos studijų programų kokybę, plečiant galimybes studentams atlikti profesinės veiklos praktikas pažangiose įmonėse, vystant karjeros galimybes. Įmonės generalinis direktorius Mindaugas Levickas paminėjo, kad šiandien įmonė ypatingai susiduria su aukštos kvalifikacijos inžinerijos srities specialistų trūkumu. UAB „Stokker” atstovai sakė, kad įmonė laukia naujų būsimų darbuotojų, studentų, kurie norėtų prisijungti prie jų komandos, siekiančios aukščiausio lygio aptarnavimo kokybės, įsisavinančios naujausias technologines žinias, siūlančios darbuotojams įkvepiančią aplinką, kurioje kiekvienas turi puikią galimybę dirbti ir tobulėti. Nors bendradarbiavimas pirmiausia svarbus VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetui, rengiančiam aukštos kvalifikacijos inžinerijos specialistus, įmonės generalinis direktorius patikino, kad įmonei nuolat reikalingi ir kitų sričių specialistai. „Šiandien abipusė partnerystė ir dialogas yra geriausios priemonės derinti įvairiapusius universiteto ir verslo interesus bei ieškoti bendrų sutarimų. Todėl ši bendrystė leis vystyti ne tik studijų kokybės vystymo galimybes, bet ir mokslinio pažinimo sritis, rengti bendrus projektus, orientuotis į ekonominių, socialinių problemų sprendimą“, – akcentavo prof. dr. Astrida Miceikienė.

Sutarties pasirašyme dalyvavę doc. dr. Algis Kvaraciejus, laikinai ėjęs ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekano pareigas ir Rolandas Domeika, naujai išrinktas Inžinerijos fakulteto dekanas, džiaugėsi galimybe vystyti bendradarbiavimą su pažangia įmone, vertinančia komandinį darbą, pagarbą, kūrybingumą, valią ir profesionalumą, ir norinčia perduoti gerąją patirtį būsimiems specialistams. Inžinerijos fakulteto docentas dr. Jonas Čėsna pritarė, kad ši bendrystė gali duoti puikių rezultatų studijų ir mokslo srityse.

Prieš sutarties pasirašymą UAB „Stokker” atstovai susipažino su ŽŪA Inžinerijos fakulteto infrastruktūra, studijų bazės ištekliais.

RENGINYS ATŠAUKIAMAS. ŽŪA studentų tarptautinis vakaras. Kviečiame!

Studente, šis kvietimas skirtas TAU. Laukiame tavęs VDU ŽŪA studentų tarptautiniame vakare.

Susiburkime, pabendraukime, pažinkime vieni kitus ir skirtingas kultūras, „įžiebkime magiją” sėkmingoms studijoms.

Magišką nuotaiką garantuojame.

Renginys organizuojamas laikantis šalyje galiojančių saugumo reikalavimų.
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama.

Būtina REGISTRACIJA iki lapkričio 8 d.

Vyksta paraiškų teikimas socialinei stipendijai gauti

Studentai, norėdami gauti socialinę stipendiją 2021 m. rudens semestrą papildomo priėmimo metu, nuo 2021 m. lapkričio 2 d. iki lapkričio 10 d. (įskaitytinai) turi per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinės sistemos (toliau – IS ,,PARAMA“) ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Socialinė stipendija SS 2021 m. rudens semestras_papildomas_ lapkritis).

Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į socialinę stipendiją. Primename, kad socialinė stipendija studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos. Studentui, kuris užpildo prašymą papildomo priėmimo metu, socialinė stipendija skiriama tik likusiam semestro laikotarpiui.

Iškilmingi medžioklės rago šaukiniai dekano profesoriaus Edmundo Bartkevičiaus garbei

Spalio 29 d. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto bendruomenė surengė istorinį renginį, koks vėl galėtų įvyksti ne anksčiau nei po 21 metų. Būtent tiek laiko šio fakulteto dekano pareigas ėjęs prof. dr. Edmundas Bartkevičius jas iškilmingoje aplinkoje perdavė kolegai prof. dr. Vitui Marozui. Renginio metu atskleistas ilgamečio dekano profesinės veiklos kelias tik dar kartą patvirtino, kiek neįtikėtinai daug vienos asmenybės atsakomybė ir pasišventimas gali duoti Lietuvai. Padėkos žodžius tarę šalies valdžios institucijų vadovai, kolegos, buvę ir esami studentai E. Bartkevičiui linkėjo lietuviško ąžuolo stiprybės ir kūrybinio įkvėpimo rašant savo kaip miškininko, mokslininko, pedagogo, visuomenininko, Lietuvoje vienintelio unikalaus fakulteto vadovo prisiminimų knygą.

Simboliška, kad Seimo pirmininkės ir aplinkos ministro padėkas už atsakomybę telkiant miškininkystės profesionalus kilniam tikslui E. Bartkevičiui įteikė du jo studentai – šiuo metu Seimo narys Justinas Urbonavičius ir Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas dr. Nerijus Kupstaitis, savo dekaną patikinę, kad jo išugdytos kartos rankose Lietuvos miškai yra saugūs. Už tėvišką rūpestį, pagarbą kiekvienam studentui profesoriui dėkojo ir MEF absolventas VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis kolegai E. Bartkevičiui linkėjo tvirtybės, o jo iki šiol vadovautam fakultetui – veiklos tęstinumo.

VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė, vicekanclerė prof. Aušra Blinstrubienė, visų VDU ŽŪA fakultetų dekanai teigė, kad retas žmogus gali pasidžiaugti tokiais reikšmingais savo vieno darbinės veiklos etapo rezultatais. „Jūs rodėte pavyzdį amžiumi jaunesniems kolegoms dekanams, kaip reikia dirbti, telkti kolektyvą, kaip net į pačią sudėtingiausią situaciją galima žvelgti pozityviai“, – kolegų vardu kalbėjo A. Miceikienė, linkėdama E. Bartkevičiui ir ateityje produktyviai tęsti mokslinę veiklą.

Padėkos žodžius už atsidavimą Lietuvos miškininkystei, mokslinį ir visuomeninį bendradarbiavimą ilgamečiam MEF dekanui tarė Valstybinės miškų tarnybos direktorius Karolis Mickevičius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto direktorius dr. Marius Aleinikovas, buvęs MEF dekanas dr. Albinas Tebėra, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas dr. Algis Gaižutis, VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. Saulius Mickevičius, Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis, Kauno rajono Akademijos seniūnas Skirmantas Nominaitis, UAB „Start In” direktorė Daiva Ilgūnienė, įmonės „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.

Fakulteto kolegos prof. Laima Česonienė, doc. Anželika Dautartė, prof. Gintas Mozgeris teigę, kad E. Bartkevičiaus patirtis kolegoms neįkainojama, priminė, kiek daug jėgų dekanui teko įdėti švietimo reformų sūkuriuose išsaugant Lietuvoje vienintelį unikalų Miškų ir ekologijos fakultetą.

Šventišką renginio nuotaiką išskirtiniu repertuaru padėjo kurti operos solistas Liudas Mikalauskas ir mežioklinių ragų ansamblio vadovas Andrius Pučinstas,

Miškininkystės studijas tuometėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje E. Bartkevičius pradėjo 1974 m. Dar studijuodamas įsidarbino laborantu. Nuo 1979 m. balandžio 2 d. iki šiol E. Bartkevičius dirbo Miškų ir ekologijos fakultete. 1980 m. jis priimtas į Botanikos instituto augalų fiziologijos aspirantūrą (vadovas Vaidotas Antanaitis), kurią 1993 m. sėkmingai baigė apgindamas agrarinių mokslų srities (miškotyros krypties) daktaro disertaciją. Nuo 1983 m. dirbo pedagoginį darbą. 1994 m. tapo fakulteto prodekanu, o 2000 m. – dekanu, perėmęs pareigas iš ankstesniojo dekano dr. Albino Tebėros. E. Bartkevičius aktyviai dalyvavo Europos miškų tinklo, taip pat Europos universitetų Miškų fakultetų dekanų veikloje, vieną tokių susitikimų yra organizavęs VDU ŽŪA.

Profesorius ilgą laiką vadovavo Lietuvos miškininkų sąjungai, inicijavo fakulteto bendradarbiavimą su verslo partneriais. Prof. E. Bartkevičius yra daugiau kaip 50-ties mokslinių darbų autorius ir bendraautorius.

Užterštame dirvožemyje auginami augalai – tvarus būdas saugoti aplinką

Mantas Rubežius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos doktorantas

Šiauliuose mokslininkai vykdo tyrimus, kuriuose išbandomas inovatyvus būdas valyti užterštą dirvožemį, pasitelkiant unikalias augalų savybes, ir vėliau ekologiškai išgauti biokurą – naudojant aplinkai draugišką, nebrangią technologiją, kuriai nereikia naujų žaliavų ir, išvengus nereikalingos taršos, mažinamas šiltnamio dujų efektas. Tyrimai jau patvirtino, kad šitaip valomame užterštame dirvožemyje augalai auga taip pat gerai, kaip ir švariame.

Pastaraisiais dešimtmečiais, dėl intensyvios žmogaus ūkinės veiklos, užterštų dirvožemių tvarkymas ir valymas (remediacija) tapo rimtu iššūkiu pramoniniuose rajonuose, žemės ūkio ir miestų teritorijose. Nors įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiami skirtingi duomenys apie užterštų teritorijų mastą, skaičiuojama, kad Europoje tokių vietų gali būti nuo 1,2 iki 3,5 mln. Maždaug apie pusė milijono iš šių teritorijų yra užterštos labai stipriai ir jas būtina valyti, kad nebūtų keliama rizika žmonėms ir gamtai.

Didžioji dalis užterštų teritorijų yra tokiose išsivysčiusiose šalyse, kaip antai Belgija, Vokietija, Didžioji Britanija, Danija, Ispanija, Italija, Nyderlandai ar Suomija, nes čia dėl palankių klimato sąlygų vyksta arba praeityje vyko intensyvi chemizuota žemdirbystė. Šiose šalyse taip pat gausu naudingųjų iškasenų, kurių gavyba ir perdirbimas ženkliai prisideda prie dirvožemio taršos.

Lietuvoje, remiantis Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, yra daugiau kaip 12 tūkst. vietų, kuriose žemė ir požeminis vanduo galimai yra užteršti naftos junginiais, sunkiaisiais metalais, pesticidais ar kitais teršalais. Apie 40 proc. arba apie 5000 tokių potencialių taršos židinių – tai vietos, kurios yra užterštos naftos produktais. Dažniausiai tai istorinė tarša – senos kuro bazės, technikos kiemai. Tačiau net ir šiandien pasitaiko įmonių, kurios nesilaiko aplinkosaugos reikalavimų, todėl yra teršiamos vis kitos teritorijos.

Būtent vienoje iš tokių teritorijų, kurios praeityje buvo užterštos naftos junginiais, 2021 metais tyrimus projekte „Phy2Climate“ pradėjo startuolio „Biovala“ mokslininkai: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos doktorantas Mantas Rubežius, VDU Žemės ūkio akademijos absolventė dr. Alfreda Kasiulienė, Žygimantas Kidikas. Šiems tyrimams skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“.

Projekto „Phy2Climate“ vykdytojai Lietuvoje, kartu su bendraminčiais iš Argentinos, Ispanijos, Indijos, Serbijos ir Vokietijos, siekia sukurti unikalų užterštų dirvožemių valymo ir švaraus biokuro gamybos sprendimą, kuris visiškai atitiktų žiedinės ekonomikos principus. Užteršto dirvožemio valymas paremtas unikaliomis augalų savybėmis surinkti teršalus, skatinti jų degradaciją ar transformaciją. Šis aplinkai draugiškas užterštų dirvožemių valymo metodas vadinamas fitoremediacija.

Vėliau užauginta augalinė biomasė bus perdirbta pirolizuojant, t. y. deginant aplinkoje be deguonies. Tokiu būdu išgauti biodegalai, bioanglis ir biometano dujos yra draugiški aplinkai ir, svarbiausia, jų pagaminimui nereikia naudoti naujų žaliavų, todėl yra išvengiama nereikalingos taršos ir mažinamas šiltnamio dujų efektas. Ne veltui projekto pavadinimas „Phy2Climate“ susideda iš dviejų dalių: lotyniškai phyto reiškia „susijęs su augalais“, tuo tarpu angliškai climate reiškia „klimatas“. Taip sukuriamas tvarus dirvožemio valymo ir biokuro gamybos ciklas.

Lietuvoje šie inovatyvūs ir daug specifinių žinių reikalaujantys tyrimai vykdomi Šiauliuose, vienoje iš buvusių naftos bazių, kurioje didžiausias leistinos koncentracijos naftos produktais vietomis viršijamos net iki 35 kartų. Didžiausia tarša slūgso gilesniuose grunto sluoksniuose (40–100 cm gylyje). Ją galima ne tik pamatyti, bet ir pajausti, nes iš grunto sklinda stiprus dyzelino kvapas. Deja, dažniausiai tokios teritorijos paliekamos likimo valiai, manant, kad teritorija išsivalys savaime, savivalos procesų dėka. Akivaizdu, kad toks požiūris yra klaidingas, ypač vertinant gilesnius grunto sluoksnius.

Moksliniai tyrimai buvo pradėti nuo teritorijos paruošimo ir bandymų šiltnamyje. „Biovalos“ mokslininkai sukūrė kompleksinę fitoremediacijos metodiką, kurią sudaro specialiai parinktos augalų rūšys, mikro- ir makroelementų papildymas bei bakterijų ir mikroorganizmų derinys. Ši metodika pirmiausia yra išbandoma šiltnamyje su iš užterštos teritorijos atsivežtu dirvožemiu. Vėliau, gavus šiltnamio bandymų rezultatus, tyrimai bus atliekami užterštoje teritorijoje Šiauliuose.

Džiugu, kad šiltnamyje užterštame dirvožemyje auginti augalai augo taip pat gerai, kaip ir kontroliniame švariame dirvožemyje. Tai įrodo, kad ši specialiai užterštoms teritorijoms valyti sukurta metodika yra veiksminga ir perspektyvi. Fitoremediacija – ne tik draugiška aplinkai ir nebrangi technologija, bet kartu ir veiksmingas būdas, kaip sutvarkyti dideles teritorijas, kuriose savivalos procesai yra labai lėti arba visai nevyksta.

VDU kviečia studentus tapti universiteto ambasadoriais

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skatina studentus būti aktyviais universiteto bendruomenės nariais ir tapti universiteto ambasadoriais savo mokykloje.

Ką veikia studentas ambasadorius?

Palaiko ryšius su savo baigtos mokyklos bendruomene.
Skleidžia informaciją apie universiteto renginius, kurie yra aktualūs mokyklos bendruomenei.
Dalyvauja universitete rengiamuose profesijos pasirinkimui skirtuose renginiuose.
Atlieka užduotis ir atsiskaito už savo veiklą.

Studentai ambasadoriai gaus stipendiją, kurios dydis – 100-200 eur (mokama kelis kartus per semestrą). Stipendijos dydis priklausys nuo atliekamų užduočių, kurios suderinamos su VDU Marketingo ir komunikacijos departamento atsakingu asmeniu, bei studento iniciatyvos ir sukuriamos pridėtinės vertės.

Pirmenybė teikiama 1-2 bakalauro studijų kursų studentams.

Mokykloje gali būti tik vienas studentas ambasadorius.

Norintys daugiau sužinoti apie studento ambasadoriaus veiklas, kviečiami registruotis iki lapkričio 5 d. Visi užsiregistravę bus pakviesti į įvadinį susitikimą, po kurio galės apsispręsti ar tikrai nori tapti studentais ambasadoriais.

Registracija

Mechanikos inžinerijos ketvirtakursiams – geros žinios tiesiogiai iš darbdavių lūpų

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studentams sujungti teorines žinias ir praktinius įgūdžius, o dėstytojams diegti inovatyvias ir įtraukias studijų formas padeda glaudus akademijos bendradarbiavimas su šalies verslo įmonėmis, jose dirbančiais bei joms vadovaujančiais absolventais. Keliose tokių įmonių drauge su Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros profesoriumi dr. Vyteniu Jankausku apsilankę studijų programos „Žemės ūkio mechanikos inžinerija“ ketvirtakursiai turėjo galimybę ne tik patirti naujų įspūdžių, bet ir dar kartą išgirsti žinią, kad verslo įmonės laukia jaunų specialistų, kurie jas savo idėjomis vestų į priekį.

Kauno rajone įsikūrusi UAB „Patikima linija“ gamina lengvųjų automobilių gabenimo automobilvežius, metalo presus, transporterius, įvairius kitokius metalo gaminius. Įmonės vadovas Rimantas Blažulionis, Žemės ūkio inžinerijos fakulteto 1995-ųjų absolventas, su dabartiniais studentais pasidalijo patirtimi ir prisiminė paties nueitą kelią kuriant automobilvežių gamybos įmonę.

UAB „Patikima linija“ vadovas atkreipė dėmesį, kad įmonė daug laiko ir lėšų yra investavusi į naują gaminio konstrukciją. Todėl šiuo metu gana ramiai žengiama į pandemijos metu pakitusią Europos rinką.

Automobilvežių konstrukcijoms gaminti įmonėje naudojami tik aukšto stiprumo konstrukciniai plienai. Tai leidžia gerokai sumažinti transporto priemonės masę, o komponentų konstrukciniai pakeitimai sumažina suvirintų sujungimų skaičių. Tai savo ruožtu mažina suvirintų jungčių pažeidimų tikimybę eksploatacijos metu. R. Blažulionis pasidžiaugė, kad įžvalgumas jo vadovaujamai įmonei leido nepajusti komponentų stygiaus ir gamybos stabdyti nereikia dėl pasaulyje trūkinėjančių logistikos grandinių.

„Galvoti, veikti, nebijoti klysti ir taisyti klaidas – būtinos sąlygos norint išlikti rinkoje“, – verslo ypatumus komentavo R. Blažulionis, pastebėdamas, kad įmonės specialistui vienu metu tenka priimti daugybę sprendimų, kurie mažina automobilvežių masę, didina jais gabenamų krovinių gabaritus, greičiau, paprasčiau, bet ne mažiau patikimai leidžia įtvirtinti gabenamas transporto priemones.

Blažulionis – praeityje žinomas žiedinių automobilių lenktynių meistras. Tad studentai turėjo galimybę apžiūrėti ir trofėjinius lenktyninius automobilius bei gausią jų šeimininko, raginusio jaunąją kartą drąsiai siekti užsibrėžtų tikslų, apdovanojimų kolekciją.

UAB „Cosmica“, gaminančios talpas, rezervuarus, saugyklas ir kitokius gaminius, projektų vadovas dr. Artūras Babilius VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto ketvirtakursius supažindino su gamybos procesais, užsakymų rengimo ir vykdymo tvarkomis. Įmonės gaminių kokybės lygis itin aukštas: naudojamos tik užsakymuose numatytos medžiagos bei taikomi tikslūs suvirinimo, tikrinimo, bandymo parametrai. Įmonės atstovo žodžiais, „neleistinos jokios improvizacijos“.

UAB „Karbonas“ studentus priėmęs direktoriaus pavaduotojas gamybai Gintautas Jatulis pasakojo verslą pradėjęs nuo įvairių metalų pjovimo procesų. Šiuo metu paslaugų spektras gerokai išplėstas – metalas pjaunamas, lenkiamas, paruošiamas dažymui, dažomas, suvirinamas. Studentams šioje įmonėje stebino moderni įranga, aukštas kompiuterizacijos lygis.

Startuolis „PrintPlasta“ – realizuota trijų Žemės ūkio inžinerijos fakulteto 2018 m. absolventų – Rimvydo Mieldažio, Tautvydo Raulynaičio ir Antano Žėglio – svajonė. Vaikinams idėja gaminti plastikinius liejinius gimė dar studijuojant. Praėjus ketveriems metams nuo veiklos pradžios įmonėje naudojamos devynios „KraussMaffei“ liejimo mašinos, iš kurių liejinius išima robotai. Liejami įvairaus sudėtingumo plastiko gaminiai Lietuvos bei užsienio užsakovams. Gamybos procesas įmonėje vyksta 7/24 režimu.

Reziumuodami išvykos įspūdžius Inžinerijos fakulteto ketvirtakursiai teigė, kad vyresniųjų kolegų sėkmės pavyzdžiai dar kartą patvirtina, kad jų pačių pasirinkta specialybė yra plati ir perspektyvi.

Užsienio kalbų institutas kviečia į „Kalbos degustacijas“

Ar žinote, kaip pasisveikinti hindi kalba ar pasakyti „ačiū“ arabiškai? Norėtumėte išmokti kelias frazes ar sužinoti įdomių faktų apie čekų, hebrajų ar kartvelų kalbą? Užsienio kalbų institutas kviečia jus dalyvauti renginių cikle „Kalbos degustacija“.

Tai – kartą per savaitę vykstantis nuotolinis susitikimas, kuriame gimtakalbiai pranešėjai (Užsienio kalbų instituto dėstytojai arba tarptautiniai studentai) pristato savo kalbą, išmoko kelias frazes ar žodžius. Kiekvieną savaitę pristatoma kita kalba.

Šios „Kalbos degustacijos“ – tai puiki galimybė praplėsti akiratį, susipažinti su kalbomis, kultūromis, „paragauti“ kalbos, kuri mums, lietuviams, atrodo tolima ar egzotiška, susipažinti su šias kalbas dėstančiais dėstytojais ar į VDU atvykusiais tarptautiniais studentais.

Sistemingai visą semestrą mokytis kalbą pasiryžta ne visi. Tačiau ją „degustuodami“ galime pasimėgauti skambesiu, melodija, sužinoti, kuo ji ypatinga, unikali, o gal ir atrasti tą kalbą (ar kalbas?), kurią norėtume išmokti.

Daugiau informacijos: UKI „Facebook“ paskyroje ir puslapyje internete.

Renginių ciklo plakatai (su nuorodomis į transliacijas)

VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete – naujausios žinios apie kolegų estų mokslinę veiklą

Šiais mokslo metais atnaujinta Erasmus+ bendradarbiavimo inžinerijos srityje sutartis tarp VDU ir Talino technologijos universiteto jau spėjo duoti rezultatų: spalio 11-15 dienomis VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros profesorius dr. Vytenis Jankauskas pagal Erasmus+ programą lankėsi Talino technologijos universitete (TTU), iš kurio grįžo su naujausiomis žiniomis apie kolegų estų mokslinę veiklą.

„Pasigilinti į naujausius Estijos kolegų mokslo tyrimus bei nauju žvilgsniu įvertinti šių tyrimų rezultatus lankėsi TTU Inžinerijos mokyklos Mechanikos ir pramonės inžinerijos katedros Tribologijos laboratorijos vadovo, vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Maksim Antonov kvietimu. Tribologijos laboratorijoje per porą pastarųjų metų įvyko pastebimų pokyčių, vis daugiau komponentų pradėta gaminti 3D spausdinimo įranga, tiriamos šių medžiagų savybės“ – vizito įspūdžiais dalijasi V. Jankauskas.

Su TTU Mechanikos ir pramonės inžinerijos katedros dr. Vitali Podgurski pašnekovas diskutavo apie tyrimus panaudotų rūbų perdirbimo srityje bei vykdyto projekto metu sukurtą įrangą.

„Tekstilę Estijoje jau yra uždrausta naikinti deginant, todėl nesprendžiant problemos per metus šalyje jos susikaups keliolika tūkstančių tonų. Analogiška problema auga ir Lietuvoje, todėl tikslinga išsiaiškinti, kaip ją sprendžia kaimynai“, – pastebi V. Jankauskas.

TTU Inžinerijos mokyklos dekanas prof. dr. Fjedor Sergejev VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto atstovui įvardijo daug šiuo metu Estijos mokslui keliamų strateginių tikslų. Vienas opiausių jų – energetikos konversija iš degiųjų skalūnų į atsinaujinančių išteklių energetiką.

„Kadangi esu pradėjęs tyrimus apie medienos kaip atsinaujinančių išteklių racionalų naudojimą, domėjausi kaip medienos technologijų paslaptys atskleidžiamos TTU Medžiagų ir aplinkos technologijų katedros Medienos technologijų laboratorijoje. Darbo esmę išdėstę vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Natalja Savest ir doktorantas jaunesnysis mokslo darbuotojas Percy Festos Alao atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, medienos bandiniai laikomi vakuminėje pakuotėje, o sandėliuojant kontroliuojama temperatūra ir drėgmė. Laboratorijoje vykdomi verslo užsakymai, kuriamos ir tiriamos faneros gamybos technologijos, taip pat kuriami medienos ir plastiko kompozitai“, – kolegų veiklos niuansus komentuoja V. Jankauskas, vizito metu turėjęs galimybę stebėti ir disertacijos gynimo procesą.

Mechanikos ir pramonės inžinerijos katedros doktorantas LE LIU gynė darbą „Elektrokibirkštiniu plazminiu sukepinimu ir selektyviu lazeriniu lydymu pagaminti Ti-B kompozitai“ („Ti-B Based Composites by Spark Plasma Sintering and Selective Laser Melting”). Darbo vadovė – prof. Irina Hussainova, oponentai – dr. Olga Kurapova, (Sankt Peterburgo valstybinis universitetas, Rusija); dr. Manel Rodríguez Ripoll (AC2T research GmbH, Austrija). Tai, kad gynime dalyvauja du oponentai, rodo, kad palyginti su Lietuvos disertacijų rengimo ir gynimų sistema Estijoje esama skirtumų.

Talino technologijos universitetas lyderiaujančių Europos inžinerinių universitetų tinklą (EuroTeQ – Engineering University) narys. Tai Technical University of Munich (Vokietija), Technical University of Denmark (Danija), Eindhoven University of Technology (Nyderlandai), École Polytechnique (Prancūzija), Tallinn University of Technology (Estija) bei Czech Technical University in Prague (Čekija) susivienijimas, leidžiantis įsigyti ir efektyviai naudoti pačią naujausią tyrimų techniką. Tačiau svarbiausia, kad „EuroTeQ“ vienijami universitetai, pirmaujantys ekosistemų inovacijų kūrime ir turintys didelę bendradarbiavimo patirtį, pasirengę inžinerinio išsilavinimo paradigmos pokyčiui bei siekia atsakingo vertybių kūrimo technologijų srityje.

Daugiau informacijos

Nuotoliniu būdu įgyjama muitinės tarpininko kvalifikacija – perspektyviau nei galima numanyti

Gyvus kontaktus apribojęs karantinas daugeliui mūsų netikėtai atskleidė naujas nuotolinio darbo, mokymosi, bendravimo bei saviugdos galimybes. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) ketvirtakursė Eglė Žiogaitė šiandien teigia, kad sprendimas tą laiką skirti trijų mėnesių trukmės nuotoliniams kvalifikaciniams kursams jai atvėrė netgi naujas karjeros perspektyvas ir galimybę pasirinkti iš kelių potencialių darbdavių.

Plungiškė Eglė Žiogaitė VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete studijuoja darbo rinkoje paklausos niekada neprarandančioje studijų programoje „Apskaita ir finansai“. Tad mokslams persiritus į antrąją pusę mergina sėkmingai susirado apskaitininkės darbą vienoje didžiausių Lietuvos maisto perdirbimo ir eksporto įmonių. Tačiau netikėtas telefono skambutis iš fakulteto dekanato su pasiūlymu pažangiai, motyvuotai studentei prisijungti prie nuotolinių muitinės tarpininkų rengimo kursų, Eglei dvejonių nesukėlė. Nors, kaip pati prisipažįsta, tuo metu lengva išties nebuvo, planingai derindama mokslus ir darbą, kursus mergina sėkmingai baigė ir šiuo metu darbovietėje jau dirba ne apskaitininke, o šalia vadovės tobulina savo kaip muitinės atstovės įgūdžius. Maža to – kursų dar nė nespėjusi užbaigti mergina jau buvo sulaukusi bent kelių naujų darbo pasiūlymų dirbti muitinės tarpininke.

Žiogaitės teigimu, Vytauto Didžiojo universiteto, Socialinių mokslų kolegijos ir Muitinės praktikų asociacijos organizuojami Muitinės tarpininko kursai yra patrauklūs ir savo turiniu, ir forma – prisijungimo kodą gavęs žmogus gali mokytis iš bet kurios pasaulio vietos jam patogiu metu.

Tai, kad tokia kursų forma pasitvirtina, teigia ir 35 šalies įmones vienijančios Muitinės praktikų asociacijos atstovė bei šių kursų vadovė Laura Grikinienė. Ji džiaugiasi, kad kovo pabaigoje startavusius kursus jau sėkmingai baigė beveik 70 asmenų. Ir praktiškai visi tie, kurie į juos nebuvo deleguoti savo esamų darboviečių, sėkmingai sulaukė naujų darbo pasiūlymų. O viena lietuvė kursų dalyvė, nuotoliniu būdu mokiusis iš Ispanijos, gavusi darbo pasiūlymą jau yra grįžusi ir įsidarbinusi Lietuvoje.

Grikinienės teigimu, išaugusi muitinės tarpininkų paklausa darbo rinkoje nestebina – Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES ir dėl PVM mažavertėms siuntoms pakeitimų, įsigaliojusių nuo šių metų liepos 1 d., stipriai išaugo šios profesijos atstovų poreikis. Tarptautinė prekyba, jos teisinis reguliavimas, muitinės procedūros – vieni sparčiausiai besikeičiančių reiškinių. Todėl kursų metu įgytos aktualios žinios leidžia tinkamai vykdyti savo pareigas ir atitinka darbo rinkos poreikius.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto lektorė dr. Erika Besusparienė pasakoja, kad trijų socialinių partnerių parengtas video kursas yra skirtas asmenims, norintiems įgyti darbuotojo, teikiančio atstovavimo muitinėje paslaugas (muitinės tarpininko), kvalifikaciją.

Muitinės tarpininkų mokymų programoje numatytas platus spektras atstovui muitinėje reikalingų žinių ir kompetencijų. Tai – muitinės veiklos supratimas, atsakomybė, veiksniai, kuriais remiantis taikomas importo/eksporto muitas bei kitos priemonės, skola muitinei, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės, muitinės procedūros, specialiosios procedūros, muitinės deklaracijų ir kitų dokumentų pildymas, draudimų ir apribojimų taikymas.

Programa yra suderinta su Muitinės departamentu. Kursų dalyviams suteikiama 3-jų mėnesių trukmės prieiga prie mokomosios medžiagos (video paskaitos ir dalomoji medžiaga), „Avilda” deklaracijų pildymo programos bei periodiškai gyvai teikiamos profesionalios konsultacijos. Mokymosi trukmė – nuo 90 akademinių valandų, pasirinkus individualų tempą ir laiką. Išklausius kursą ir išlaikius egzaminą, suteikiamas muitinės tarpininko pažymėjimas.

Sėkmingai atlikus testus, įteikiamas sertifikatas, kurį turint galima vykti į Muitinės mokymo centrą laikyti kvalifikacinio egzamino.

Kursų organizatoriai neabejoja, kad verslo globalizacija reikalaus vis platesnių ir įvairiapusių darbuotojų kompetencijų. Todėl atstovo muitinėje profesija bus vis labiau reikalinga įvairiose verslo organizacijose – ir eksportuojančiose, ir importuojančiose.

Ją, kaip suteikiančią papildomų galimybių, rekomenduojama rinktis tiek šiuo metu ekonomikos, verslo, vadybos, logistikos studijų kryptyse studijuojančiam jaunimui, netgi tiksliųjų mokslų programų studentams, tiek jau įgijusiems profesiją ir turintiems darbinės patirties asmenims, norintiems keisti darbo profilį bei norintiems išbandyti naujas galimybes. Kursai papildytų žinių bagažą ir galėtų būti naudingi dėstytojams, teisininkams, su muitinės veikla darbinių reikalų turintiems įmonių vadovams, darbuotojams ir netgi savo asmeninėms reikmėms atsisiųstas prekes savarankiškai deklaruoti pageidaujantiems asmenims.

VDU ir SMK studentams taikoma 20% nuolaida, visų aukštųjų mokyklų studentams 15% nuolaida.

Muitinės tarpininko kursai 2022