L. ir F. Mockūnų vardinės stipendijos konkursas

Kviečiame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentus dalyvauti Liūto ir Francoise Mockūnų vardinės stipendijos konkurse. 2010 m. Vytauto Didžiojo universitete įsteigtos vardinės Liūto ir Francoise Mockūnų stipendijos kasmet skiriamos VDU Socialinių ir Humanitarinių mokslų fakultetų studentams studijoms, praktikoms ir stažuotėms užsienyje.

Stipendijomis siekiama įamžinti Liūto Mockūno (1934–2007) – žymaus išeivijos žurnalisto, literatūros tyrinėtojo, kultūrologo, „Santaros-Šviesos“ federacijos nario bei ilgamečio „Akiračių“ redaktoriaus – atminimą. Pagal stipendijų nuostatus, konkursas kasmet skelbiamas rugsėjo 30-ąją – minint L. Mockūno gimtadienį.

Stipendijų tikslas – suteikti galimybę aukštų akademinių rezultatų pasiekusiems studentams ne tik įgyti patirties daugiakultūrėje aplinkoje, bet ir sutvirtinti ryšius su Lietuvos diaspora – bendruomenėmis, organizacijomis, klubais bei paskatinti su lietuvių diaspora susijusius tyrimus.

Stipendijos laureatų patirtys

Dokumentai priimami iki spalio 31 d.

Užsienyje studentai gali vykdyti 1–6 mėn. trukmės stažuotę/praktiką. Praktikos/stažuotės vietą studentai turi susirasti patys pagal savo tyrimo/studijų sritį. Studentai gali vykti ne tik į organizacijas ar įmones, bet ir į lietuvių bendruomenes bei baltistikos centrus. Stipendija skiriama dalinių kelionės ir pragyvenimo išlaidų apmokėjimui.
Konkurse gali dalyvauti visų antros ir trečios studijų pakopų ir formų studentai, studijuojantys humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.

Reikalavimai kandidatams:

Puikios anglų k. žinios;
Geri studijų rezultatai;
Aktyvi akademinė veikla.

Konkurso sąlygos

Pretendentai į vardinę L. ir F. Mockūnų stipendiją iki š. m. spalio 31 d. turi pateikti šiuos dokumentus:

užpildytą paraiškos formą;
akademinę pažymą;
mokslininko ir (ar) dėstytojo rekomendaciją;
savo katedros vedėjo, o paskutinių kursų studentai ir baigiamojo darbo vadovo, patvirtinimą, jog studentas gali išvykti;
priimančios institucijos patvirtinimą, kad studentas gali atvykti.
gyvenimo aprašymą (CV);

Gautus prašymus svarstys L. ir F. Mockūnų stipendijų globėjų taryba. Konkurso rezultatai bus skelbiami lapkričio 15 d.

Dokumentus reikia atsiųsti el. paštu: ingrida.dacioliene@vdu.lt arba pristatyti nurodytu adresu (adresuoti Ingridai Dačiolienei).

Maloniai kviečiame studentus dalyvauti ir teikti paraiškas.

Daugiau informacijos

Studentams – galimybė atlikti praktiką LR ambasadoje Lenkijoje

Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje kviečia atlikti tarptautinę praktiką, su galimybe gauti stipendiją pagal „Erasmus+“ praktikos programą.

Praktikantui suteikiama galimybė prisidėti prie Lietuvos diplomatinės politikos įgyvendinimo Lenkijoje:

Renkant informaciją apie politinius, ekonominius ir kultūrinius įvykius šioje valstybėje, analizuojant Lenkijos vidaus ir užsienio politikos sprendimus, rengiant spaudos apžvalgas bei ruošiant medžiagą susitikimams;
Prisidedant prie Lietuvos eksporto politikos realizavimo organizuojant verslo misijas ir rengiant verslo pristatymo renginius;
Dalyvaujant susitikimuose su Lenkijos pareigūnais;
Prisidedant prie ryšių su lietuvių bendruomene stiprinimo;
Prisidedant prie bendros kasdieninės ambasados veiklos.

Reikalavimai kandidatams:

Lietuvos Respublikos pilietybė;
Studentas turi būti baigęs mažiausiai du bakalauro studijų kursus;
Puikios lietuvių (C1), anglų (B2) ir lenkų (B2) kalbų žinios;
Gebėjimas naudotis MS Windows taikomosiomis programomis (MS Office programinis paketas);
Sugebėjimas analitiškai įvertinti, atrinkti ir sklandžiai raštu pateikti informaciją lietuvių ir lenkų/anglų kalbomis.

Vidutinė praktikos trukmė – 4 mėnesiai, praktikos pradžia – lapkričio arba gruodžio mėn. Pagal susitarimą galimi ir kiti praktikos pradžios terminai. Prašymą atlikti praktiką reikia pateikti ne vėliau kaip likus 6 savaitėms iki praktikos pradžios.

CV ir motyvacinių laiškų laukiame el. paštu: tomas.mickevicius@vdu.lt

Dėl daugiau informacijos apie pasiūlymą ir kitas tarpautinių praktikų galimybes prašome kreiptis el. paštu: tomas.mickevicius@vdu.lt

Erasmus+ konkursas studijoms pavasario semestrui. Paversk nuotykį patirtimi!

Skelbiamas papildomas konkursas studijoms pagal Erasmus+ programą 2021-2022 akademinių metų pavasario semestrui.

Dalyvauk konkurse užpildant el. atrankos anketą iki 2021 m. spalio 4 d. (23:59 val.): epasirasymas.vdu.lt -> Outgoing-Application for Erasmus Study Exchange (EU countries)

Atrankoje gali dalyvauti visi VDU nuolatinių bei ištęstinių studijų studentai, išskyrus pirmo kurso bakalauro studentus. Aktyviai dalyvauti konkurse kviečiame studentus su specialiaisiais poreikiais, kurie turi galimybę gauti papildomą finansavimą.

Atrankos rezultatai bus skelbiami 2021 m. spalio 13 d. VDU interneto svetainėje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas bus informuotas el. paštu.

Daugiau apie Erasmus+ studijų vertę bei aktualios informacinės nuorodos.

Kontaktai pasiteiravimui: Raimundas Rukuiža, erasmus.zua@vdu.lt, +370 37 788149, Studentų g. 11-202, Akademija, Kauno r. sav.

VDU verslo inkubatorius kviečia įsikurti naujus bendruomenės narius

Vytauto Didžiojo Universiteto verslo inkubatorius kviečia įsikurti naujus bendruomenės narius ir siūlo:

biuro patalpas
laboratorijas
diskusijų erdves verslo susitikimams
patogią automobilių stovėjimo aikštelę
bendradarbiavimo galimybes su inkubatoriaus bendruomenės nariais
galimybes dalyvauti parodose ir kituose renginiuose pristatant savo įmonę
KTPC komandos konsultacijas verslo vystymo, intelektinės nuosavybės, rinkodaros ir finansavimo šaltinių paieškos klausimais.

Konkurso dalyviai dėl apžiūros ir registracijos turėtų kreiptis: KTPC projekto dalies vadovė Inga Adamonytė, tel. + 370 650 54264, el. paštas: inga.adamonyte@vdu.lt. Patalpų apžiūra nuo 2020-09-27 iki 2020-09-28, dokumentų pateikimas nuo 2020‑10-04 iki 2020-10-06.

Konkursų sąlygos:

Nuomos konkurso Nr. 1 sąlygos

Nuomos konkurso Nr. 2 sąlygos

Nuomos konkurso Nr. 3 sąlygos

Nuomos konkurso Nr. 4 sąlygos

Nuomos konkurso Nr. 5 sąlygos

Žemės ūkio akademijos tarybos posėdis

Spalio 5 d. (antradienį) 14 val. Centrinių rūmų 217 aud. vyks Žemės ūkio akademijos tarybos posėdis.

Darbotvarkė

Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (A. Blinstrubienė).
2021 m. priėmimo į studijas Vytauto Didžiojo universitete apžvalga (A. Blinstrubienė).
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto nuostatų svarstymas
(A. Miceikienė).
Kiti klausimai.

Tarybos pirmininkė Aušra Blinstrubienė

Bičių metus suskaičiavęs Algirdas Amšiejus: esu bičių šeimos tarnas

Nuoširdžiai sveikiname VDU Žemės ūkio akademijos doc. Dr Algirdą Amšiejų išleidus knygą „Bičių metai”.

„Noriu, kad perskaitę šią knygą susimąstytume, kaip pasaulyje viskas susiję: augalai, bitės ir žmonės“, – sako agronomijos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas, Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas ir užkietėjęs bitininkas Algirdas Amšiejus. Savo patirtį sudėjęs į knygą „Bičių metai“, jis sako labiausiai norėjęs padėkoti tiems, kas išmokė mylėti bites ir žmones.

Kviečiame skaityti DELFI.lt paruoštą ir publikuotą pranešimą:

Savo knygoje A. Amšiejus paprastai ir su gausybe pavyzdžių pasakoja apie tvarų bitininkavimą, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Apie tai, kas vyksta, kai bitės nėra išnaudojamos, o joms visokeriopai padedama. Smagiai, kaip tik jis moka, atsako į klausimus – per kokį atstumą tranas pajunta bičių motiną? Kaip bitės suranda geriausias ganyklas? Kada bitėms verta paskolinti savo kailinius ir kodėl nerasime žibučių medaus?

Knygą „Bičių metai“ išleido leidykla „Alma littera“. Jos autorių kalbino žurnalistė Laisvė Radzevičienė.

Įdomu, ką šį šaltą rudenį veikia bitės?
Ką veikia dabar? Ogi metasi į žiemos kamuolį, kai tik lauke temperatūra žemiau dešimties laipsnių krinta. Lenda į tuščias korio akutes, ypač apačioje lizdo, ir šildosi. Jei bičių motina dar nenustojusi dėti perų, to kamuolio viduje – net 35 laipsniai šilumos. Jei perų nėra, vis tiek 22 ar 25 laipsniai. Taigi viskas, bitės ruošiasi žiemai.

Ar galima sakyti, kad bites irgi veikia visuotinis atšilimas?
Kas nors pasakys: rugsėjo 20-osios naktį buvo plius 1, o dieną – 6 laipsniai šilumos, koks čia visuotinis atšilimas? Nėra nė kalbos, kad veikia. Dideli karščiai šią vasarą joms nebuvo gerai, – bitės šaltą orą avilyje lengviau sušildo, nei karštą – atvėsina. Mokslininkai taip nustatė.

Visi dėl to ir kalba apie bičių fenomeną. Kaip jūs jį paaiškintumėte?
Pati bitė, kaip vabzdys, niekam nėra įdomi. Fenomenalu yra tai, kad ji gyvena šeimoje. O bičių šeima, taigi superorganizmas ir šiandien jau įrodyta, kad sugebantis sąmoningai galvoti. Mokslininkai atliko tokį bandymą: pridėjo maisto vilioklio arčiau, nei paprastai jos skrisdavo nektaro ieškoti. Tai ką gi bitės darė? Ogi vidury kelio apsisukdavo ir grįždavo, kur maisto galėjo rasti arčiau ir skanesnio. Mokslininkai dabar gali tokius tyrimus atlikti, jie bitėms uždeda mažučius lokatorius, nurodančius jų kelius.

Pačios bitės tarpusavyje komunikuoja šokdamos. Darbus avilyje jos skirstosi pagal amžių. Pamenu, dar vaikas būdamas pykau ant dieduko, kad jis man gero dalgio neduoda, išdalija vyresniems pusbroliams. Tai jis sakydavo: „Dar ne laikas.“ Anksčiau žmonės paprastai žiūrėjo: ar jau esi užtektinai išsivystęs didelius darbus dirbti. Taip ir bitės… Tik sulaukusios tam tikro amžiaus, tik tuomet, kai išsivysto sparnų sistema ir krūtinės raumenys, kai medaus pūslė jau gali pakelti tam tikrą kiekį medaus, joms leidžiama skirsti nektaro toliau nuo avilio.

Jūsų naujoje knygoje išskaičiau, kad bičių šeima – visiškas matriarchatas. Valdo joje moteriškos giminės valdovė – Bičių Motina.
Užtat ir sakome – bičių šeima, ne bitinų. Bitinai – tranai. Ir jei dabar jų rasčiau savo aviliuose, žinočiau, kad ten – visiška bezabrazija.

Atėjo vyrai ir sujaukė tvarką. Ar taip?
Panašiai. Jei bičių motina gerai jaučiasi, jei ji stipri, tranus išvaro lauk ir jos karalystė klesti. Bitė yra mergaitė, jos lytiniai organai ne visai išsivystę. Bičių motina, kol dar nepasimylėjo, irgi princese vadinama, tik nuo paprastos bitės ji skiriasi tuo, kad jos lytiniai organai visiškai išsivystę ir ji gali mylėtis. O daro tai – vieną kartą per gyvenimą, kuris trunka maždaug penkerius metus. Jeigu bičių motina sena, silpna, mirė arba liko jos išperėta jaunoji, kuri dar nespėjo susiporuoti, pasimylėti su tranais, tai tranai avilyje gali gyventi ir visą žiemą. Tokiose bičių šeimose – visiška netvarka. Šiemet, kai buvo sausra, stipriosios šeimos jau liepos pabaigoje tranus iš avilių varė lauk, nedavė jiems valgyti, kad tik sugebėtų šeimą išlaikyti.

Girdėjau, dabar bičių motinos auginamos specialiai, jų galima įsigyti. Ar natūralios atrankos išvis nelikę, aviliuose bičių motinos nebegimsta?
Yra bitininkų, kurie bites spiečia, senukų, kuriems motinų nereikia. Sunku būtų priauginti tiek, kad visiems užtektų! Tačiau aišku viena, kad ne iš veislinės šeimos užaugusios bičių motinos kažin ar bus tokios stiprios. Bitėms 50 procentų savybių perduoda motinos, o 50 – tranai. Čia juk tas pats kaip ir dėk veislinių šuniukų… Mums, bitininkams, norisi, kad bitės būtų nepiktos, kad gražiai korius susiūtų. Koks darbas, kai bitės bitininką gelia! Ir visa tai priklauso nuo veislės.

Savo knygoje rašote: be bičių gyvybė Žemėje išnyktų. Kodėl jos yra tokios svarbios ekosistemai?
Apdulkina augalus. Savo knygoje miniu, kad augalai taip pat nori mylėtis. Mes netgi matome, kaip augalai mylisi – rugiai banguoja, pavyzdžiui, vienas kitą glosto. O kaip susitikti dviem ramunėms? Gamta joms sugalvojo baltą vainiklapį, kad vabzdžiai geriau pamatytų. Tas pats ir dėl saulėgrąžų, juk geltoni lapeliai niekam nereikalingi. Tai – vilionė. Atskrenda bitutės, atlieka meilės reikalą – perneša žiedadulkes nuo vieno augalo ant kito. Visi šitie augalai be bičių, o ir be kitų vabzdžių, kurie maitinasi nektaru, tiesiog išnyktų. Salotų nėra, pomidorų nėra, agurkų nėra, liktų tik žolės, bet ir tai – ne visos. Mes gyventume, aišku, bet mūsų organizmas negautų visaverčio maisto. Jo negaudami pradėtume silpti, sirgti ir visai išnyktume. Gamtoje viskas labai susiję.

O kodėl jums patinka bitės? Kas jus žavi jų gyvenime? Labiausiai tai, kad neegzistuoja dvi vienodos bičių šeimos. Jeigu mane kas pastatytų prie konvejerio ir lieptų prisukinėti nuolat du varžtelius arba kišti tris laidukus, aš tuojau prisigalvočiau, kaip paįvairinti procesą arba išprotėčiau. Kažkada, baigęs septynias klases, dirbau stalių gamykloje, remontavau dėžes. Kad nebūtų nuobodu, iš vinių rašydavau raides ir dėžėms duodavau vardus. Bitės man įdomu, suvokiu, kad dirbu su vienu įdomiausių organizmų Žemėje. Kalbuosi ne su bite, o su bičių šeima, jai tarnauju. Ir jei toji mano tarnystė bitėms patinka, jos man atsidėkoja. Gaunu medaus, žiedadulkių, perų, bičių pienelio.

Taip nutikę šiandien, kad laukinės bitės be žmogaus pagalbos sunkiai išgyvena. Na, gali metus kokioj drevėj. Dvejus – geriausiu atveju, pagyvena, numiršta, vėl spiečiasi. Galiu drąsiai sakyti, kad šiandien ir Lietuvoje, ir visoje Europoje bitės prašo žmogaus tarnystės. Mes joms padedame, saugome. Tiesą sakant, saugome nuo to, ko patys ir pridirbome!

O kas kelia pavojų bitėms?
Chemija, žinoma, nes mes juk norime, kad tik nė vienos kirmėlytės, kad vaisiai – blizgantys, kad pomidorai tris savaites ant stalo nepūtų. Oi, kaip mėgstame viską paversti patogumu, bet gamta – silpsta. Mes augalus purškiame, o bitės, valgydamos tokių augalų žiedadulkes, miršta. Arba palieka avilius ir išskrenda kitur. Kad bitės išgyventų žiemą, joms reikia 15–18 kilogramų maisto. Pačios sau tiek neprisirinks. Būdavo ir seniau taip, renku senovines knygas, vienoje iš jų radau Šatrijos Raganos parašyta, kad daug bičių išmirė, nes cukrus brangus, neturėjo kuo bitininkai pamaitinti. Netgi tarpukariu, kai Lietuva buvo pilna žydinčių pievų, bitės sau maistui medaus užtektinai neprisinešdavo. Taigi ir sakau, bitėms padėti reikia, o ne jas valdyti ir auklėti. Arba galima ir kitaip pasakyti – valdyk bites, jei nori, bet tik joms tarnaudamas. Ne viską išimk, ne viską parduok. Atsidėkos už tai bitės, pamatysi.

Ar pastebite, Algirdai, kad pastaruoju metu bitininkystė atgimsta. Ne pardavimui, ne verslui žmonės kopinėja medų, o sau?
Iš tiesų Lietuvoje neturime pramoninių bitynų. Tokių didelių kaip Argentinoje ar Brazilijoje. Ten 500 šeimų laiko mėgėjas bitininkas advokatas. Kooperatyvų aviliuose gyvena po 100 000 šeimų. Du jų kooperatyvai – visos mūsų bitės! Bet man labiau patinka kitas reikalas – gyvasis kampelis sodyboje. Ateini, prisėdi, o jos nuolat dirba, valandų valandas gali stebėti. Dūzgimas, kvapas… Nuostabu, ypač vakare, kai jos su liepų, čiobrelių, aviečių medumi parkeliauja.

Žinau vieną prokurorą, pas mane mokėsi, vaikščiojo paskui, darbus bityne dirbo, tik po metų sužinojau, kokia jo profesija. Medsukį jis tik po penkerių metų nusipirko, kai žmona pradėjo šaipytis: bites laikai, o medų perki. Bet jis pareidavo iš darbo, mobilųjį ant sofos ir – į sodą, prie bičių. Juk ten užmiršti dienos blogį, atsipalaiduoji, iškrauni, ką parsinešei. Net žmonos sudegintų blynų neprisimeni, – piktas prie bičių eiti negali, tikrai gausi geluonį, jos viską supranta, jaučia tavo kūną, adrenaliną, energiją. Aš prie bičių kad ir nuogas galiu būti, būna, dainuoju prie avilio. Sako, gal prigėręs, bet aš alkoholio visai nevartoju, man tiesiog smagu.

Vadinasi, iš piršto laužtas tas pasakymas, kad bičių draugas yra bičiulis, geras žmogus?
Visaip būna, bet labiau taip nei ne. Turi praeiti šiek tiek laiko, kol geras bitininkas geru bičiuliu tampa. Taip nutinka, kai jis supranta, kad yra bičių tarnas, kad daugiau joms duoti turi, nei iš jų imti. Bitės jį priverčia būti geru, o paskui jau nėra kur dėtis.

Knygoje rašote apie tai, kad bitininkai iš pašaukimo piršto pagalvėlėje turi tokį taisyklingą reljefinių linijų ratuką. Ar tiesa?
Daugiausia – tiesa, žinokit! Kartais to nesakau žmonėms, kurie labai labai nori bitininkauti. Gal jam visai neblogai seksis, jei tų linijų nėra, bet tikras bitininkas vargu ar išaugs. Pas mane ant dviejų pirštų yra tie ratukai. Mano mokytojas sakė, kad tai reiškia, jog ne tik bitininkausiu, bet ir mokslų dar pačiupinėsiu. Rodos, taip ir nutiko, kas ant mano pirštų užrašyta.

Toks jūsų sąmoningas kelias ir buvo – tapti bitininku?
Aš galiu sakyti, kad tikrai moku rinkti beveik visus bičių produktus, žinau, kaip tai daroma, nes išėjau mokslus. Bičių auginimas, selekcija, mikroskopą valdyti, bites preparuoti, pagal tam tikrus požymius jas atrinkti, net bičių liežuvėlio ilgį išmatuoti mokiausi. Paprastam bitininkui tokių dalykų nereikia, o aš moku, žinau ir noriu tomis žiniomis su kitais dalytis. Todėl ir knyga „Bičių metai“ atsirado. Kad nebūtų, kaip „Žaldokynėje“, kai aludaris ir numirė savo alaus paslapties neišdavęs. Savo knyga noriu atiduoti duoklę bitininkams, savo mokytojams. Nes ir jie man labai daug davė, išmokė. Kai kurie, aišku, knygos nesulaukė… Esu nepaprastai dėkingas ir žurnalistei Žilvinei Petrauskaitei, kuri tekstus už mane parašė, nes viena yra pasakoti, o kita – rašyti. Patikėkit, nėra su manimi lengva, bet ji – labai kantri moteris. Sėdėjome abu ant veido kaukes pasikabinę ir visą karantiną rašėme.

Skaitykite daugiau

Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2021“ – įspūdingą sektoriaus šuolį demonstruojantis inovacijų sklaidos reiškinys

Rugsėjo 23 – 25 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko jubiliejinė 25-oji žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… “. Šiųmetės parodos akcentai – tikslumas ir skaitmenizacija. Didžiausias Baltijos šalyse tokio pobūdžio renginys lankytojus stebino įspūdingų galimybių ir dizaino technika, išskirtiniais technologiniais sprendimais bei inovacijomis. Tad „Ką pasėsi… 2021“ galima traktuoti ir kaip atspindį to, kokį neįtikėtiną šuolį per palyginti trumpą laiką padarė penktadalį šalies eksporto generuojantis Lietuvos žemės ūkis bei jam produktus ir paslaugas teikiantis agroverslas.

Ateities žemės ūkis – su grąža už praeities klaidas

Žinių ir inovacijų sklaidos centru tapusioje VDU ŽŪA erdvėje sulaukta apie pusantro šimto naujoves pristačiusių įmonių ir apie 100 išskirtinius produktus gaminančių smulkiųjų prekybininkų. Dr. Virginijaus Venskutonio, parodas organizuojančio VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktoriaus, teigimu, šiųmetis renginys visų pirma buvo orientuotas į tikslinį lankytoją dėl nepalankios pandeminės situacijos atsisakant papildomų veiklų bei pramogų.

VDU rektorius prof. Juozas Augutis atidarydamas parodą kalbėjo, kad žmonijai atėjo laikas atitaisyti žalą žemei, kuri iki šiol neretai eksploatuota per daug grubiai. O paroda – puiki proga atskleisti, kokios didelės galimybės bendradarbiaujant mokslui ir verslui plėtoti tvarų, gamtos išteklius tausojantį ateities žemės ūkį.

Kadangi dėl pandemijos dvejus metus renginys vykti negalėjo, šiemet agroverslas, regis, pasistengė pademonstruoti viską, ką Lietuvos sąlygomis žemės ūkyje galima įdiegti naujausio ir pažangiausio. Tradiciškai gausiausia buvo žemės ūkio technikos ekspozicija. Taip pat pristatyta moderniausia sandėliavimo įranga, įranga ir produktai gyvulininkystei, paukštininkystei, miškų ir komunalinio ūkio technika, skaitmeninės technologijos žemės ūkiui, sėklos, augalų apsaugos priemonės, trąšos, statybos, vandentvarkos, atsinaujinančios energetikos, šilumos ūkio produktai.

Dešimties dalyvių ekspozicijas parodos metu puošė „Ką pasėsi… 2021“ medaliai, kuriais tradiciškai renginio išvakarėse apdovanojami išskirtiniai eksponatai. Vertinimo komisijos pirmininko, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjo prof. dr. Egidijaus Šarauskio teigimu, ekspertams iš gausos išrinkti medalių verčiausius eksponatus kaskart tampa vis sunkiau, nes kuriama vis modernesnė, gamtosaugos požiūriu saugesnė technika ir technologijos.

Naujovės, kuriomis didžiuojasi Europa

Vertinant eksponatus buvo atsižvelgta į jų išskirtinumą techniniu, technologiniu, ekonominiu, aplinkosaugos arba darbo saugos požiūriu lyginant su kitais tos pačios grupės eksponatais, į gamybos novatoriškumą, modernumo lygį, į paklausą, konkurencingumą, eksporto mastą, dizainą, gautus nacionalinius ir tarptautinius apdovanojimus, vartotojų atsiliepimus.

Vienas išskirtinių „Ką pasėsi… 2021“ medaliu apdovanotų eksponatų – AB „Lytagra“ pirmą kartą Lietuvoje pademonstruotas biometanu varomas ratinis traktorius „New Holland T6.180 Methane Power“. Įmonės komercijos direktoriaus Rimo Norvilas pasakojo, kad šiuo metu mašina dar testavimo stadijoje ir tai, kad jos gamintojas sutiko pažangiausią savo gaminį pristatyti Lietuvoje, yra ir parodos „Ką pasėsi…“, ir viso mūsų žemės ūkio statuso įvertinimas.

„Parodoje demonstruojamas biometanu varomas traktorius – konceptas paskutinėje bandymų stadijoje jį sertifikuojant. Netrukus šie bandymai persikels ir mūsų šalies ūkininkų ūkius. Europos žaliasis kursas skatina ūkininkus tausoti aplinką, tad organines ir įvairias kitokias gamtines atliekas paverčiant biodujomis, būtų ir vietoje pasigaminama pigių degalų, ir įgyvendinami aplinkosauginiai reikalavimai“, – biometanu varomos žemės ūkio technikos perspektyvomis neabejojo R. Norvilas, pastebėjęs, kad ne viename pažangiame Europos mieste jau kuris laikas sėkmingai rieda biodujomis varomas viešasis transportas.

Parodos metu ypač didelio lankytojų dėmesio sulaukė nominuotas ir Europos Komisijos „Metų traktoriumi 2021“ pripažintas „Massey Ferguson 8S.265“, kurį pristatė AB „East West Agro“. Įmonės vadovas Gedimino Kvietkauskas džiaugėsi galėdamas Lietuvos žemdirbiams pademonstruoti Europoje geriausiojo laurus susižėrusį išskirtinio dizaino ir pažangiausių technologijų „paketą“ vienoje žemės ūkio mašinoje.

„Šiuos traktorius jau spėjo įvertinti ir Lietuvos ūkininkai, vis drąsiau investuojantys į pažangiausią techniką. Dar iki parodos suspėjome parduoti per 30 šios serijos „Massey Ferguson“, – teigė G. Kvietkauskas.

Sėkmės formulė – mokslo ir verslo partnerystė

VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė komentuodama „Ką pasėsi…“ koncepciją teigė, kad viena svarbiausių universiteto misijų – šviesti visuomenę. O minias žmonių sutraukiančios parodos, jų šviečiamosios programos ir yra puikūs instrumentai šiai misijai įgyvendinti atskleidžiant visuomenei šiuolaikinio žemės ūkio galimybes bei perspektyvas.

„Kiekviena mūsų paroda demonstruoja vis didesnį žemės ūkio progresą. Pastaruoju metu ypatingai akcentuojamos inovacijos, susijusios su Europos žaliojo kurso tikslais, skaitmenizacija, tiksliuoju ūkininkavimu“, –teigė bioekonomikos tyrimų srityje dirbanti mokslininkė, pastebėdama, kad ūkininkus šiandien domina tai, kas vyks ateityje: koks bus žemės ūkis, kiek reikės keistis, diegiant naujas žemės dirbimo technologijas, skaitmenizaciją, tiksliojo ūkininkavimo principus, naudojantis robotais, taikant naujus verslo modelius.

Pasak A. Miceikienės, prognozuojančios, kad per ateinančius 10 metų dronai bus sėkmingai įdarbinti visuose pažangiai dirbančiuose Lietuvos ūkiuose, ūkininkai šiuo metu vis labiau domisi diversifikavimo galimybėmis – pandemija, pokyčiai pasaulio rinkose visus skatina diversifikuoti savo veiklą siekiant sumažinti riziką. Todėl mokslininkai pateikia vis inovatyvesnių įžvalgų apie naujus verslo modelius. Jau šiandien kalbama apie dalijimosi ekonomiką, apie virtualius kooperacijos modelius, apie gyvų organizmų ir daiktų internetą.

VDU ŽŪA kanclerė atkreipė dėmesį, kad parodos „Ką pasėsi…“ yra renginiai, vainikuojantys akademijos mokslininkų ir verslo atstovų bendradarbiavimo rezultatus, nes VDU ŽŪA mokslininkai drauge su pažangos siekiančiais ūkininkais, produktus ir paslaugas agrosektoriui teikiančiomis įmonėmis nuolat aktyviai bendradarbiauja, atlieka eksperimentus, įgyvendina projektus, išbando naujas technologijas, kuria inovacijas.

Žaliojo kurso sėkmę lems tarpdisciplininės žinios ir išskirtinės kompetencijos

VDU ŽŪA inovacijų ekspertas, Agronomijos fakulteto doc. Vytautas Liakas teigia, kad žemės ūkyje kaip ir bet kokioje kitoje veikloje išvengti klaidų neįmanoma, todėl universiteto užduotis – šias klaidas laiku pastebėti ir padėti žemdirbiams jas ištaisyti.

„Lietuvos ūkininkai tampa vis išmanesni, domisi tokiomis naujovėmis, kurios skatina pasitempti. Į žemės ūkį įsiveržė mikrobiologija, kurią anksčiau įsivaizdavome tik medicinoje. Šalyje jau turime ūkių, kuriuose sėja ir pasėlius purškia bepilotės skraidyklės. Mes padarėme labai didžiulį technologinį šuolį palyginti su Vakarų šalių ūkininkais. Ir tai – mūsų mokslininkų, ūkininkų ir produktus bei paslaugas žemės ūkiui teikiančių įmonių bendradarbiavimo rezultatas“, – kalbėjo V. Liakas.

VDU ŽŪA atstovo pastebėjimu, šiandien ūkininkus domina tikslumas, kuris garantuoja kokybę, našumą, efektyvumą. Tačiau tai nereiškia, kad kompiuteriai ir robotai iš žemės ūkio išstums žmogų. Priešingai – jame reikės vis daugiau aukštos kompetencijos specialistų. „Manyčiau, tikrai ne kiekvienas mūsų, kasdien vairuojantis automobilį, gebėtų net užvesti parodoje eksponuojamas žemės ūkio mašinas“, – reziumavo mokslininkas.

Liako minčiai antrino ir buvęs VDU ŽŪA absolventas, o šiuo metu bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis. Jo įsitikinimu, moderni technika, technologijos, atitinkantys Žaliojo kurso tikslus, reikalaus ir išskirtinių žinių bei kompetencijų.

Žemės ūkio parodos „Ką pasėsi… 2021“ medaliais apdovanoti:

Tiksliosios akėčios TREFFLER TS (AB „AUGA group“)

Traktorius „Deutz-Fahr 8280 TTV“ (UAB „Biržų žemtiekimas“)

Kombainas „John Deere X9“ (UAB „DOJUS agro“)

Case IH traktorius OPTUM 270 AFS connect (UAB „Dotnuva Baltic“)

Traktorius „Massey Ferguson 8S.265“ (AB „East West Agro“)

Ratinis traktorius „Fendt 724 Vario“ su FendtONE valdymo koncepcija (UAB „Ivabaltė“)

Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinė sistema (IKMIS 2.0) (VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba)

Ratinis traktorius „New Holland T6.180 Methane Power“ (AB „Lytagra“)

Ratinis traktorius „VALTRA T255 Versu“ (UAB „Rovaltra“)

Augalų biostimuliantų grupė DNA PERFORMANCE (Timac AGRO LT, UAB).

10-oji tarptautinė konferencija „Kaimo plėtra 2021“ – dėmesys bioekonomikai ir klimato kaitai

Rugsėjo 21–23 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko dešimtoji, jubiliejinė tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2021“. Jos dalyvių nuomonė dėl bioekonomikos plėtros sprendžiant klimato kaitos iššūkius buvo vieninga: siekiant darnios pasaulio raidos, kokybiško, saugaus ir švaraus žmonijos gyvenimo, būtini aktyvūs sprendimai mažinantys klimato kaitą bei užtikrinantys senkančių biologinių išteklių apsaugą.

Teigiamus pokyčius kuriančio mokslo vaidmuo auga

Gyvai ir nuotoliniu būdu vykusio renginio metu net 150 ekspertų iš 20-ies pasaulio šalių turėjo galimybę diskutuoti bei siūlyti ekonomines ir socialines inovacijas, įvairius technologinius sprendimus bioekonomikos procesams spartinti. Mokslinių tyrimų rezultatais dalijosi agroinovacijų ir maisto technologijų, biosistemų inžinerijos ir aplinkos darnumo, daugiafunkcinio požiūrio į tvarų biologinių išteklių naudojimo ir kitas aktualias temas gvildenantys mokslininkai, praktikai, politikos formuotojai, NVO atstovai, jaunieji mokslininkai bei studentai. Pristatyti socialinių mokslinių tyrimų tvariai bioekonomikai ir klimato kaita rezultatai.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė atidarydama renginį priminė ir jo retrospektyvą, t. y. 2003-iuosius, kuomet įvyko pirmoji Akademijos organizuota konferencija „Kaimo plėtra“, skirta vykstančių pokyčių analizei.„Kaip tada, taip ir dabar pasaulis sparčiai žengia pokyčių keliu, todėl rekomendacijas, prognozes teikiančio bei inovacijas kuriančio mokslo vaidmuo yra išskirtinai svarbus. Akademijos misija atskleidžia mūsų pagrindinį siekį: plėtoti ir skleisti mokslo žinias ir nuoširdžiai siekti, kad visiems Lietuvos piliečiams būtų išsaugotas sveikas maistas bei visavertė gyvenamoji aplinka. Galime padaryti daugiau „žingsnis po žingsnio“ žengdami su pasauliniais pokyčiais ir naujovėmis, dalydamiesi novatoriškomis idėjomis, patirtimi ir tyrimų rezultatais“, – kalbėjo A. Miceikienė.

VDU ŽŪA mokslininkai – Europos komisijos ekspertai

Plenarinę konferencijos dalį pradėjęs „Innovation and Knowledge exchange – EIP AGRI“ biuro vadovas Pacôme Elouna Eyenga (Belgija), supažindino su svarbiausiais Europos Komisijos įsteigto EIP-AGRI (Europos inovacijos, partnerystė, žemės ūkio produktyvumas ir tvarumas) inovacijų tinklo pasiekimais, fokus grupių diskusijomis. Pranešėjas akcentavo keitimosi žiniomis svarbą bei VDU ŽŪA pristatė kaip svarbų naujojo laikotarpio EIP AGRI partnerį, kadangi Akademijos mokslininkai profesionaliai teikia ekspertines paslaugas mokslo ir žemės ūkio inovacijų sklaidos temomis.

Nuo iššūkių identifikavimo iki gerosios patirties sklaidos

Konferencijos plenarinėje dalyje pranešimus skaitė Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Lietuvos mokslininkai. Aptarti esminiai tvarumo principai ir būtini sisteminiai pokyčiai pasaulyje tvarumui užtikrinti. Tyrėjai kvietė visuomenę atsigręžti į senkančius gamtinius išteklius bei teikė realius siūlymus, kaip juos išsaugoti. Skirtingų sričių ekspertai sekcijų (sesių) metu buvo kviečiami detaliau analizuoti reikšmingas temas, kurių išvados pristatytos plenarinės finalinės sesijos metu.

Agroinovacijų bei maisto technologijų pranešimų sekcija apėmė perteklinio maisto vartojimo, per didelio atliekų kiekio susidarymo, cheminių pesticidų naudojimo, dirvožemio išsaugojimo problematiką, atliepiant Žaliąjį kursą. „Svarbu galvoti apie Žaliąjį kursą, apie naujas strategijas, kurios padėtų sumažinti ūkininkavimo intensyvumą, išsaugant dirvožemio produktyvumą. Sprendimas galėtų būti alternatyvūs ne cheminiai pesticidai, mažinantys riziką tiek žmogui, visuomenei, tiek visai ekosistemai. Šiandien jau turime galimybę rasti sprendimą, kaip kovoti su kenkėjais veikiant be chemikalų“ – kalbėjo doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius, apžvelgdamas mokslininkų pristatytus tyrimus. „Ištekliai yra riboti. Privalome ieškoti būdu kaip sumažinti atliekų kiekį, ieškoti sprendimų perdirbimui, antriniam panaudojimui. Vartodami turime galvoti ne tik apie savo sveikatą, bet ir apie aplinką“ – apibendrino sekcijos moderatorius R. Vaisvalavičius.

Klimato kaitos procesų mažinimui – dėmesys gamtiniams ištekliams

Prof. dr. Algirdas Jasinskas pristatė biosistemų inžinerijos ir aplinkos darnumo pranešimų sekcijos pagrindines įžvalgas. Išklausius mokslininkų pranešimus pasitvirtino Žaliojo kurso tikslų aktualumas, klimato kaitos iššūkių sprendimo būtinybė. „Mokslininkai domisi atsinaujinančios energetikos galimybėmis, technologijų ir aplinkos saugumu, žemės ūkio technikos ir technologijų optimizavimu, darnia gyvulininkyste. Žvelgiant į dešimtmečio perspektyvą, turime pakankamai biomasės išteklių, tačiau kol kas juos panaudojame siaurame lauke, daugiausia biodegalų gamybai. Tam, kad eitume Žaliojo kurso keliu, turime mąstyti ir veikti plačiai“ – kalbėjo A. Jasinskas.

Daugiafunkcinio požiūrio į tvarų išteklių naudojimą sekcijoje daugumos pranešimų tyrimų objektas buvo miškai. Mokslininkai nagrinėjo miško vertybes, biologinę bei genetinę įvairovę, klimato sukėlėjus, aptarė Europos miškų strategijos 2030 tikslus, kuriais numatomas Europos miškų prisitaikymas prie naujų sąlygų, tęsiant socioekonominių funkcijų atlikimą bei užtikrinant kaimo vietovių gyvybingumą. „Žmonės negražinamai pakeitė natūralų kursą, todėl šiandien ypatingai svarbu ieškoti būdų kaip puoselėti tvarius miškus“ – apžvelgdamas mokslinių tyrimų rezultatus, reziumavo sekcijos moderatorius prof. dr. Darius Danusevičius.

Sisteminių pokyčių svarba procesų valdyme ir visuomenės elgsenos formavime

Socialinių bioekonomikos ir klimato kaitos tyrimų sekcija atliepė pagrindinius konferencijos keltus klausimus, apimant elgsenos, socialinius ir kultūrinius pokyčius einant link Žaliojo kurso, socialines inovacijas bioekonomikos plėtrai, atliepiant COVID-19 pandemiją, žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos sistemos pergalvojimą, sumanių kaimų vystymo modelių kūrimą bei ypatingą dėmesį skiriant tvarios maisto sistemos vystymo sprendimams. „Nors nemaža dalis tyrimų yra konceptualiame lygmenyje, mokslininkai taip pat dalinosi aktualiais empirinių tyrimų rezultatais. Temos, kurios buvo sugeneruotos rengiantis konferencijai, konferencijos metu buvo neabejotinai atlieptos. Konferencija sujungė mokslininkus, praktikus ir suteikė galimybę pasidalinti tyrimų rezultatais, tarptautinėmis įžvalgomis, patirtimi ir idėjomis“ – apibendrindama sekcijos tyrimus kalbėjo prof. dr. Vilma Atkočiūnienė.

Konferencijos metu pasiekti svarbiausi tikslai – skatintos tarpdisciplininės mokslinės diskusijos, pristatytos naujos kaimo plėtros procesų idėjos bioekonomikos, klimato kaitos, inovacijų ir socialinės pažangos kontekste. Per 150 mokslininkų tarptautiniu mastu subūręs renginys parodė, kad mokslas jau žengia žingsnius saugesnės ateities link. Konferencija sustiprino mokslinį bendradarbiavimą, patvirtino verslo ir mokslo sinergijos poreikį bei perspektyvas, paklojo pamatą tolesniam bendradarbiavimui.

Kviečiame išklausyti tarptautinės mokslinės konferencijos „Rural Development 2021” plenarinio posėdžio pranešimus bei sekcijų pranešimų apibendrinimus plenarinėje finalinėje sesijoje.

Verslo ir mokslo forume nagrinėti Žaliojo kurso įgyvendinimo iššūkiai ir perspektyvos

Rugsėjo 21 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio Akademijoje (VDU ŽŪA) vyko forumas – tarptautinė konferencija „,Žaliasis kursas – gairės verslo ir visuomenės gerovei gerinti“ (,,Green deal: the way improving the well-being of society and business”). Tarptautiniai mokslo ir verslo lyderiai diskutavo ieškodami sprendimų, efektyvesniam gamtinių išteklių panaudojimui išsaugant biologinę įvairovę, mažinant taršą ir užtikrinant visuomenės gerovę vystant tvarią ES ekonomiką.

Į renginį dar besirenkančius dalyvius šeimininkai pasitiko ekspozicija, kurioje gerąja praktika ir patirtimi pasidalino įmonės, siūlančios natūralius produktus – Kanapių augintojus, perdirbėjus ir verslo inovatorius vienijanti organizacija KAPVIA bei rankų darbo vaisių ir uogų lakštus gaminanti įmonė „Dream Food“. Čia taip pat dalyvavo įmonės, siūlančios verslui inovatyvius sprendimus – UAB „Nando Labs“, vykdanti tyrimus chemijos srityje, teikianti chemijos žaliavas bei mokslines konsultacijas ir Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, pristačiusi Taikomųjų inovacijų tyrimų ir rezultatų informacinę sistemą (TITRIS), tikslųjį ūkininkavimą ir integruotą augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinę sistemą (IKMIS).

Išskirtinė mokslo ir tarpdisciplininių žinių svarba

Verslo, mokslo ir politikos atstovai dalyvavo bendrose diskusijose, kuriose aptarė mokslo svarbą įgyvendinant strategiją „nuo lauko iki stalo“, kartu ieškojo būdų ir priemonių, kurios leistų užtikrinti sveiką ir aplinkai nekenksmingą maistą vartotojams bei užkirstų kelią maisto švaistymui. Forumo dalyviai daug dėmesio skyrė Europos Žaliojo kurso plėtros iššūkiams, kalbėjo apie investicijas į aplinkai neutralias technologijas ir novatoriškus verslo sprendimus.

Europos Komisija siekia iki 2030 m. sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 procentais (palyginti su 1990 m. lygiu) ir tikisi, kad iki 2050 m. Europa taps pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu. „Pagrindinis šių ambicingų tikslų vaidmuo yra rodyti mums kryptį, kuria turime žengti. Jeigu mes jų ir nepasieksime, tai nebūtinai reikš nesėkmę, nes progresas, kurį būsime padarę, mums leis atsidurti teisingame kelyje“, – sakė diskusijoje dalyvavusi Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė.

Forumo dalyviams Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas išsakė nuogąstavimus, kad tyrėjų ateityje prognozuojamas maisto produkcijos smukimas Europos Sąjungoje gali stipriai padidinti pigių, netvarių maisto produktų importą iš trečiųjų šalių.

Pasak A. Macijausko, mūsų laukia dideli iššūkiai, o vieno paprasto recepto, kaip juos sėkmingai įveikti, kad užtikrintume biologinę įvairovę, taptume neutraliais klimatui ir pagamintume užtektinai maisto vartotojams, kol kas nėra. „Numatytus tikslus pasiekti galime, tačiau tam reikia daug investicijų ir didesnio mokslo įtraukimo. Mums reikia išsilavinusių ūkininkų, išmanios technikos tiksliajam ūkininkavimui, kas leistų sumažinti naudojamų pesticidų kiekį nuo 5 iki 10 kartų. Taip pat sistemų, kurios laiku atpažįsta augalų ligas ir kenkėjus“, – kalbėjo A. Macijauskas.

Europa – pirmasis pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynas. Nuo iššūkio iki realybės

Šiandien tiek globaliu, tiek nacionaliniu mastu ieškoma būdų ne tik kaip prisitaikyti prie klimato krizės padarinių – dažnėjančių sausrų, potvynių ir kitų stichinių nelaimių, bet ir kaip tvariai užsiimti žemdirbyste, kad žmogaus ūkinė veikla neturėtų neigiamo poveikio mūsų aplinkai. Visgi, forumo dalyviai pripažino, kad šioje srityje dar turime daug ką nuveikti.

„Žemės ūkio sektorius yra per mažai skaitmenizuotas ir vis dar gana konservatyvus. Šiandien kalbame apie daugybę žingsnių, kuriuos turime žengti, jeigu norime tikros transformacijos. Turime žiūrėti plačiau, kad pamatytume, ką privalome padaryti“, – sakė „AgriFood Lithuania DIH“ ir Lietuvos klasterių tinklo direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Pranešimą „Role of Water in Agricultural Spray Solutions” pristatęs UAB „Nando Labs“ vadovas Jonas Ignatavičius diskusijų metu taip pat atkreipė dėmesį, kad bene didžiausią iššūkį šiuo metu kelia žmonių mąstysena ir netikėjimas Žaliuoju kursu. „Mes jau nebegalime žengti atgal. Pokyčiai yra neišvengiami ir mes turėsime juos pasitikti. Įmonės, kurios imsis pirmųjų žingsnių, laimės daugiausiai, tačiau, žinoma, valdžia joms turi padėti“, – kalbėjo jis.

Ekonominio, aplinkosauginio ir socialinio tvarumo idėjos šiandien bene geriausiai pastebimos didžiulius geoterminės energijos išteklius turinčioje Islandijoje. Šios šalies sėkmės istorija forumo metu pasidalino prof. dr. Inga Minelgaitė (Islandijos universitetas), kuri skaitė pranešimą „Make Sustainability Stick for Society and Business: The role of societal culture. Case of Iceland“.

Diskusijose taip pat dalyvavo VDU ŽŪA profesorė Vilma Atkočiūnienė, Berlyno Humboldt universiteto, Leibnico žemės ūkio inžinerijos ir Bioekonomikos instituto atstovas Andreas Meyer-Aurich, Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.

Šio forumo tikslas – plėtoti diskusijas apie strateginius požiūrius, iššūkius ir galimybes vystant tvarią ES ekonomiką, verslo iniciatyvas, skirtas efektyviam išteklių naudojimui užtikrinant žiedinę ekonomiką bei biologinę įvairovę mažinant taršą, darančią poveikį vietiniams ir globaliems sprendimams siekiant užtikrinti visuomenės ir verslo gerovę.

Forume vykusios diskusijos parodė, kad mokslas, verslas ir valdžia mato tą pačią kryptį įgyvendinant Žaliąjį kursą. Tačiau dar turime rasti ir bendras priemones, prie kurių įgyvendinimo prisidėtų valdžia ir mokslas, o verslas imtųsi iniciatyvos įgyvendinant Žaliojo kurso tikslus. Inovatyviais sprendimais forume pasidalinusios įmonės patvirtino tai, kad ėjimas Žaliojo kurso kryptimi tikrai įmanomas. Tik, akivaizdu, tam reikalingas bendradarbiavimas tarp verslo, mokslo ir valdžios sektorių bei tikėjimas tvaresne ateitimi.

Projektas „Komunikacijos priemonių, skatinančių efektyvų KPP taikymą inovacijų diegimui kaimo vietovėse, trumpųjų maisto grandinių plėtrai, LEADER bendradarbiavimo skatinimui ir tvariems bioekonomikos sprendimams, įgyvendinimas“ Nr. PLKT-KK-20-2-09779-PR001 finansuotas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

www.vdu.lt, www.zum.lt

Skelbiamas kandidatų į Darbo tarybos narius sąrašas

Primename, kad Darbo tarybos rinkimuose galės dalyvauti ir balso teisę turės visi bent 3 nepertraukiamų mėnesių darbo santykius su universitetu turintys darbuotojai, išskyrus darbdavį ir jam atstovaujančius asmenis.

Kandidatų į Darbo tarybos narius sąrašas skelbiamas abėcėlės tvarka

Pavardė	Vardas	Struktūrinis padalinys, kuriame dirba kandidatas
Abračinskienė	Rita	ŽŪA Žemės ūkio inžinerijos fakultetas
Adamonytė	Inga	ŽŪA Žemės ūkio inžinerijos fakultetas, Asociacija “Nemuno slėnis”, KTPC inkubatorius
Aleksandravičius	Alvydas	ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas
Andrušaitytė	Sandra	Gamtos mokslų fakultetas
Jodaugienė	Darija	ŽŪA Agronomijos fakultetas
Juknevičius	Vladas	Studentų reikalų departamentas, Sporto centras
Juodienė	Irena	Informatikos fakultetas
Kanapickas	Arvydas	Gamtos mokslų fakultetas
Kasilauskas	Mindaugas	Valdymo ir investicijų departamentas
Kazlauskaitė	Sonata	Botanikos sodas
Kruopienė	Živilė	Viešųjų pirkimų departamentas
Kudinovienė	Jolita	Švietimo akademija
Kurževas	Konstantinas	Tarptautinis ryšių departamentas
Martinkėnienė	Aušra	Studentų reikalų departamentas, Sporto centras
Mulevičienė	Kristina	Botanikos sodas
Naginė	Ramūnas	Valdymo ir investicijų departamentas
Petrauskaitė	Loreta	Marketingo ir komunikacijos departamentas, Ekonomikos ir vadybos fakultetas
Rimkienė	Rita	Biblioteka
Rutkienė	Aušra	Švietimo akademija
Samoilovas	Valentinas	Valdymo ir investicijų departamentas
Šerniūtė	Jurgita	Studijų departamentas
Štrimaitienė	Neringa	Finansų departamentas
Treinytė	Jolanta	ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas
Žukauskienė	Judita	Gamtos mokslų fakultetas
Žukovskis	Jan	ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas

Daugiau informacijos apie Darbo tarybą ir Darbo tarybos rinkimų procesą rasite čia.

VDU Darbo tarybos rinkimų komisija

Kilus klausimams kreiptis:

Darbo Tarybos rinkimų komisijos pirmininkas Edvinas Buinauskas, el. paštas edvinas.buinauskas@vdu.lt, tel. 8 37 327945 (vid.4201)
Darbo Tarybos rinkimų komisijos sekretorė Sandra Juškevičienė, el. paštas sandra.juskeviciene@vdu.lt, tel. 8 37 327955 (vid.1112)