Deimena, Author at VDU Žemės ūkio akademija | Page 67 of 120

Agronomijos trečiakursiui „Gintarinio spiečiaus“ kūrėjui – JAV fondo stipendija

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto studentai jau penkti metai turi išskirtinę galimybę pretenduoti į Vydūno jaunimo fondo Stasės Cukuraitės ir Vaclovo Tallat – Kelpšos vardinę 1000 JAV dolerių dydžio  vienkartinę stipendiją.

Šiemet fondo laureatu tapo VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto  studijų programos „Agronomija“ trečiojo kursto studentas Vilius Juodzevičius.

Vydūno jaunimo fondas Akademinio skautų sąjūdžio iniciatyva 1952 m. įsteigtas  Čikagoje (JAV). Jo tikslas – skatinti studentus ne tik siekti aukštų akademinių rezultatų, bet ir aktyviai dalyvauti studentų mokslinėje ir visuomeninėje veikloje. Stasės Cukuraitės ir Vaclovo Tallat – Kelpšos vardinė stipendija suteikiama puikių studijų rezultatų pasiekusiems Lietuvoje studijuojantiems aktyviems bei reikšmingiausias agronomines tradicijas puoselėjantiems studentams.

Iš Marijampolės kilęs Vilius Juodzevičius – ne tik gerais pažymiais  besimokantis studentas, bet ir jaunasis ūkininkas bei bitininkas, bitininkystės puoselėtojas, vienas Lietuvos jaunųjų bitininkų asociacijos „Gintarinis spiečius“ įkūrimo iniciatorių ir veiklos organizatorių. Taip pat vaikinas yra Marijampolės dramos teatro jaunimo studijos „Nauja karta“ narys, pelnęs žiūrovų aplodismentus ne už vieną vaidmenį šio teatro scenoje.

Studijas VDU ŽŪA Agronomijos fakultete Vilius teigia pasirinkęs labai motyvuotai.  „Buvau 13 –os metų, kai viešėdamas pas senelius Anykščiuose jų namo palėpėje aptikau seną, 1933 m. išleistą akademiko Jono Kriščiūno vadovėlį „Bitininkystė“. Tai buvo pirmoji knyga mano gyvenime, kurią perskaičiau su didžiuliu užsidegimu. O netrukus į Marijampolę parsivežiau ir pirmąjį senelio dovanotą avilį“, – pasakoja Vydūno jaunimo fondo Stasės Cukuraitės ir Vaclovo Tallat – Kelpšos vardinės stipendijos laureatas.

Šiandien Viliaus bityne – ketvirtis šimto avilių. Tačiau, pasak vaikino, tai tik kukli pradžia, nes savo profesinę ateitį jis planuoja sieti su modernaus bitininkystės ūkio kūrimu ir plėtra.

 „Bitės man yra ir hobis, ir psichoterapija, skatinanti stabtelėti ir nusiraminti darbų ir veiklų kupiname gyvenime“, – kalba pašnekovas,  atkreipiantis dėmesį, kad didžioji dalis Lietuvos bičiulių šiuo metu yra pensinio amžiaus žmonės, todėl jaunos pamainos ugdymą Vilius laiko ne mažiau svarbia veikla nei pats bitininkavimas.

„Su vienminčių būreliu įkūrėme Lietuvos jaunųjų bitininkų asociacijos „Gintarinis spiečius“, buriame 12-16 metų vaikus, vedame jiems užsiėmimus, organizuojame stovyklas. „Gintarinio spiečiaus“ komanda prieš trejus metus mūsų šaliai atstovavo netgi tarptautinėse jaunųjų bitininkų varžybose Jungtinėje Karalystėje. Deja, pandemija neišvengiamai pristabdė ir mūsų veiklą, bet viliamės, kad amžinai tai netruks“, – optimizmo nestokoja pašnekovas.

Kaip besikuriantis jaunasis ūkininkas V. Juodzevičius šiuo metu valdo 20 ha dirbamos žemės. Marijampolės mieste gyvenančios Juodzevičių šeimos rekreaciniais tikslais įsigytą plotą Vilius šiandien vadina savo su tėčiu moksline laboratorija, kurioje išbandomos technologinės naujovės, apie kurias jis sužino universitete. „Agronomijos studijos iš esmės keičia ūkininkavimo sampratą. Ekosistemų išsaugojimas, aplinkosauga  šiandien kiekvienam ūkininkui turi būti svarbiausi dalykai. Nes be šito nebus ir bičių. O juk bitės neginčytinai yra viena svarbiausių žmonijos gyvavimo sąlygų“, – reziumuoja Vydūno jaunimo fondo Stasės Cukuraitės ir Vaclovo Tallat – Kelpšos vardinės stipendijos laureatas V. Juodzevičius.

Sveikiname laureatą!

 

Studentai kviečiami teikti paraiškas socialinei stipendijai gauti

Studentai, norėdami gauti socialinę stipendiją 2021 m. rudens semestrą, nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki spalio 10 d. (įskaitytinai) turi per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinės sistemos ,,PARAMA“ ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Socialinė stipendija SS 2021 m. rudens semestras). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į socialinę stipendiją.

Socialinę stipendiją gali gauti pirmosios, antrosios, trečiosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų studentai, prašymų skirti socialinę stipendiją priėmimo metu atitinkantys bent vieną iš šių kriterijų:

  1. yra vieni iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieni gyvenantys asmenys, turintys teisę gauti arba gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
  2. turi teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį;
  3. yra ne vyresni kaip 25 metų ir jiems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jų tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę.

Primename, kad socialinė stipendija studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos.

Kilus klausimams, kviečiame kreiptis el. paštu: studentas@vdu.lt arba telefonu: (8 37) 751 175.

Renginiuose „Erasmus Days ’21“ – apie tarptautinio mobilumo galimybes

Tenka išgirsti, kad pasirinkti, kur vykti pagal „Erasmus+” mainų programą – sudėtingas ir painus procesas, tačiau tai – ne tiesa! Su viso Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamento mentorių ir kitų studentų komanda – tai ne tik nesudėtingas, tačiau smagus bei įkvepiantis procesas.

Kaip ir kiekvieną semestrą, rugsėjo 21–23 dienomis, kviečiame Jus į „Erasmus+“ dienas, kurių metu galėsite pasirinkti savo mainų kryptį, sužinoti visą svarbią informaciją, gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus, susipažinti su naujais žmonėmis, įsitraukti į įvairiausias veiklas nuo žygių iki filmų peržiūrų, nuo dalinimosi istorijomis iki įvairiausių patiekalų ragavimo.

Kviečiame susipažinti su programa ir prisijungti!

Daugiau informacijos

REGISTRACIJA

Plačiau su studijų mainų ir praktikos galimybėmis galite susipažinti čia.

Aktualu studentams: studijų vykdymas VDU

Pastaruoju metu švietimo sistemoje susiduriama su labai sudėtinga, precedento neturinčia situacija, susijusia su COVID-19 valdymu. Vytauto Didžiojo universitete, kaip ir visose Lietuvos aukštosiose mokyklose, studijas pradėta vykdyti kontaktiniu būdu, tačiau sudėtinga pandeminė situacija studijų dalyviams kelia nemažai klausimų.

„Mums yra be galo svarbu, kaip jaučiasi ir dėl ko nerimauja bendruomenė. Nuolat ieškome subalansuotų sprendimų, kad kuo didesnė jos dalis jaustųsi saugiai ir užtikrintai. Tačiau ne viskas priklauso vien tik nuo mūsų norų. Turime visi suremti pečius ir priimti kylančius iššūkius“, – teigia VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.

Vyriausybė taip pat pritarė, kad nepasiskiepiję nuo COVID-19 ligos ar ja nepersirgę aukštųjų mokyklų studentai ir asmenys, besimokantys pagal tęstinio profesinio mokymo programas, norėdami dalyvauti kontaktiniuose mokymo užsiėmimuose, galėtų testuotis kas 7–10 dienų, t. y. nebūtinai kas 48 valandas, kaip iki šiol. Toks palengvinimas galios iki spalio 15 d.

Vytauto Didžiojo universiteto administracijai gaunant studentų užklausas apie studijų procesus, žemiau pateikiama informacija apie dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su Vyriausybės sprendimais dėl studijų vykdymo tvarkos ir eigos:

VDU ŽŪA pristatė sumaniosios inžinerijos technologijas šalies akademikams  

Rugsėjo 9 d. VDU ŽŪA vyko Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus išvažiuojamasis posėdis ir mokslinė praktinė konferencija „Sumanioji inžinerija“, sulaukusi išskirtinio įvairiuose šalies mokslo tyrimų institutuose bei universitetuose dirbančių akademikų dėmesio.

Pastaruoju metu žemės ūkiui yra iškilę naujų labai sudėtingų iššūkių: sparti klimato kaita iš esmės keičia nusistovėjusias ūkininkavimo sąlygas, auga būtinybė  užtikrinti ekosistemų tvarumą, pasaulyje didėjanti kokybiško maisto paklausa skatina veikti efektyviai, o rinka tuo pačiu metu reikalauja išlikti   konkurencingiems. Išeitis šiame sudėtingame kontekste – technologinės inovacijos, neatsitiktinai į agrosektorių besiveržiančios itin sparčiai. Sumaniosios inžinerijos sprendimai yra vieni efektyviausių  instrumentų precizinės žemdirbystės plėtrai bei vandens išteklių tvarkymui.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, atidarydama konferenciją teigė, kad pats jos pavadinimas „Sumanioji inžinerija“ koreliuoja su tokiomis svarbiomis frazėmis kaip „Europos žaliasis kursas“ ir „pandemijos pasekmių valdymas“. A. Miceikienė pastebėjo, kad pastarasis laikotarpis yra palankus mokslininkams prisidėti prie pasaulyje vykstančių pokyčių ir padėti vystytis verslui.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. Rolandas Domeika priminė, kad inžinerijos mokslas akademijoje gyvuoja jau 75 metai, ir kiekvienas laikotarpis kėlė skirtingus iššūkius, kuriuos mokslininkai gebėjo išspręsti. Paskutiniųjų metų jų darbo rezultatas – drauge su verslu sukurta nauja moderni studijų programa „Sumanioji inžinerija“, integravusi savyje būrio Inžinerijos fakulteto mokslininkų žinias ir tyrimų rezultatus.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas atkreipė dėmesį, kad sumaniosios inžinerijos srityje dirbantiems mokslininkams  be kitų užduočių tenka ir sudėtingas uždavinys prisidėti didinant anglies sankaupas šalies  dirvožemyje. Ir tam turi būti telkiamos tarpdisciplininės ekspertų komandos.

Konferencijos metu apie inžinerinius sprendimus precizinėje žemdirbystėje kalbėjęs akademikas Egidijus Šarauskis (VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas) teigė, kad žemės ūkio progresas negali nestulbinti – jei prieš gerą šimtmetį, vienai tonai kviečių derliaus nuimti reikėjo 30 žmogaus darbo dienų, šiuo metu kombainas šį darbą atlieka per 3-5 min.

„Spartų pastarojo meto progresą lėmė keli veiksniai: programavimas, chemikalų efektyvumas, robotai, dronai, daiktų internetas, o artimoje ateityje laukia iššūkis pereiti prie technologijų, paremtų atsinaujinančiais ištekliais. Šiuo metu sumaniosios inžinerijos sprendimai taikomi imant dirvožemio ėminius, sudarant derliaus žemėlapius, stebint pasėlių būklę. Ekspertai prognozuoja, kad ateityje net apie 80 proc. visų rinkoje esančių dronų sudarys žemės ūkyje dirbantys dronai. Perėjimas nuo traktorinės sistemos prie robotų sistemos vyks taupant darbo jėgą bei siekiant tausoti aplinką“, – kalbėjo E. Šarauskis.

Inovatyvius sprendimus vandens išteklių inžinerijoje pristatęs akademikas  Arvydas Povilaitis ( VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas)  supažindino su šio fakulteto mokslininkų sumaniosios, skaitmeninės inžinerijos darbais žemėtvarkos ir vandentvarkos srityse. Vienas tokių sėkmingai įgyvendintų projektų – vandentiekio sistemoje sukurti jutikliai, reaguojantys į tam tikras medžiagas, sustabdantys vandens tekėjimą ir užkertantys kelią galimiems teroristiniams aktams. Sumaniosios inžinerijos sprendimai šiuo metu padeda rinkti įvairius žemėtvarkai reikalingus duomenis, tyrinėti vandens telkinius, sumaniąją inžineriją pasitelkę mokslininkai vysto išmaniojo drenažo idėją.

Apie pasėlių purškimo dronais perspektyvas ir derliaus nuėmimo naujoves kalbėjęs prof. dr. Dainius Steponavičius (VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas) teigė, kad viena sparčiausiai į žemės ūkį bei aplinkosaugos sritį besiveržiančių inovacijų – bepiločiai orlaiviai. Bepilotė skraidyklė, pasitelkus dirbtinį intelektą, sudaro skaitmeninius laukų žemėlapius, pakelia apie 20 kg krovinį, savarankiškai sugrįžta jo pasipildyti ir net pati gali sumaišyti reikalingus cheminius preparatus, todėl skraidyklės valdytojas jos darbą gali stebėti iš saugaus atstumo ir neturėti jokio kontakto su chemikalais.

Steponavičius drauge su VDU ŽŪA magistrantu Michail Semenišin dronų kaip tiksliosios žemdirbystės įrankių darbą pademonstravo ir gyvai. Šią galimybę sudarė įmonė „Agrodronas“ – pirmoji ir vienintelė Baltijos šalyse pristatanti moderniausius dronus-robotus, kurie gali efektyviai bei preciziškai dirbti ūkyje, sėti, tręšti, purkšti, diagnozuoti pasėlių ligas, taip pat padėti prižiūrėti miškus, atlikti teritorijų dezinfekciją bei daugybę kitų darbų. Pasak bendrovės vadovo Mindaugo Dorelio, visa tai atliekama lengvai valdoma mobiliąja programėle.

VDU ŽŪA socialinės ir verslo partnerės – įmonės BALTIC AGRO MACHINERY – teritorijoje konferencijos dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti naujausią sumaniąją žemės ūkio techniką, kurios galimybes komentavo doc. dr. Antanas Juostas (VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas).

Naujuosius mokslo metus VDU ŽŪA pradeda struktūriniais pokyčiais

Praėjusieji mokslo metai VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkams buvo išskirtinai sėkmingi  – geriausių pasaulio universitetų reitinge  „QS World University Rankings by Subject“ buvo įvertinti mokslo rezultatai žemės ūkio ir miškininkystės srityje. Šioje dalykinėje kategorijoje VDU ŽŪA skirta aukšta 301–350 vieta tarp pasaulio universitetų.

VDU ŽŪA vienija  tvarumo, bioekonomikos, atsinaujinančios energetikos, agronomijos, sumaniosios inžinerijos, vandentvarkos, miškininkystės,  ekologijos srityse dirbančius ekspertus, kurie nacionaliniu bei pasauliniu lygmeniu dalijasi sukauptomis žiniomis, mokslo tyrimų rezultatais, technologinėmis inovacijomis.

Siekiant ir ateityje išlaikyti lyderių pozicijas itin sparčiai technologinę pažangą kuriančiame agrosektoriuje ir įgyvendinant ŽŪA 2021-2027 metų veiklos strateginiame plane patvirtintą misiją – puoselėjant bendruomeniškumą, partnerystę ir ilgametes tradicijas, atliepiant globalaus pasaulio, mokslo ir politikos tendencijas kurti ir skleisti agrobiotechnologijų, ekosistemų, inžinerijos ir  socialinių mokslų  žinias  tvariam  bioekonomikos  (žemės,  maisto,  miškų  ir vandens ūkio)  bei kaimiškų vietovių vystymuisi, sudaryti sąlygas šių sektorių lyderiams ugdytis ir tobulintis, siekti, kad kiekvienas žmogus turėtų kokybišką maistą bei pilnavertę gyvenimo aplinką darnoje su gamta – būtini nauji struktūriniai sprendimai ir pačioje akademijoje.

Racionalizuojant VDU ŽŪA struktūrą, ją pritaikant prie dabarties ir ateities  pokyčių, sudarant bendruomenei palankesnes sąlygas užsibrėžtai misijai įgyvendinti ir konkurencingumui mokslo bei studijų erdvėje stiprinti, buvo suformuota ir VDU Tarybos nutarimu patvirtinta nauja VDU ŽŪA administravimo grupė. Ji pradėjo darbą nuo rugsėjo 1 d. Grupei keliamos svarbios užduotys: centralizuotas studijų administravimas, tarptautiškumo plėtros užtikrinimas,  ryšių su šalies mokyklomis, socialiniais ir verslo partneriais stiprinimas, skatinant akademinės bendruomenės narių sukauptų žinių sklaidą įgyvendinant  svarbiausius ŽŪA 2021-2027 metų veiklos strateginius tikslus.

VDU ŽŪA administravimo grupė:


Laima Skauronė
Administravimo  grupės vadovė (Žemės ūkio akademijos grupės veiklos koordinavimas)


Rasa Čingienė
Studijų administravimo koordinatorė (Žemės ūkio akademijos studijų koordinavimas)


Deimena Montvydaitė
Marketingo koordinatorė (Žemės ūkio akademijos studijų, mokslo ir kitos veiklos marketingo koordinavimas)


Aušra Nausėdienė
Tarptautinės veiklos koordinatorė (Žemės ūkio akademijos studijų, mokslo ir kitos veiklos koordinavimas (bendradarbiavimo su Vakarų Europos šalių mokslo ir studijų institucijomis vystymas, Erasmus veiklos koordinavimas))


Ekaterina Makrickienė
Tarptautinės veiklos koordinatorė (Žemės ūkio akademijos studijų, mokslo ir kitos veiklos koordinavimas (bendradarbiavimo su Rytų Europos šalių mokslo ir studijų institucijomis vystymas))


Remigijus Žalkauskas
Mokslinės veiklos koordinatorius (Žemės ūkio akademijos mokslinės veiklos koordinavimas)


Dėja Bubinaitė
Marketingo vadybininkė (ŽŪA marketingo projektų ir kitų priemonių rengimas ir įgyvendinimas)
Sumanaus moksleivio akademijos vadybininkė (Sumanaus moksleivio akademijos veiklų vykdymas ir šios akademijos plėtotė)
 

Tikima, kad ŽŪA struktūros pokyčiai padės pašalinti ankstesnius administravimo trikdžius. Sprendimai priimti įvertinus argumentuotą akademinės bendruomenės nuomonę bei atsižvelgiant į padalinių interesų atstovavimo svarbą. Pertvarkos tikslas – stiprinti tarpdiscipliniškumą,  užtikrinti mokslo ir studijų vienovę katedrose bei išsaugoti fakultetinę struktūrą.

Pokyčiai akademiniuose padaliniuose

Nuo rugsėjo 1 d. VDU ŽŪA mokslinę veiklą vykdo ir kokybišką studijų procesą užtikrina  Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Miškų ir ekologijos, Inžinerijos fakultetai (sujungus Vandens ūkio ir žemėtvarkos bei Žemės ūkio inžinerijos fakultetus).

Vadovaujantis rugsėjo 2 d. rektoriaus įsakymu dėl Žemės ūkio akademijos fakultetų dekanų funkcijos atlikimo, pareigas iki naujai išrinktų dekanų patvirtinimo VDU Senate  vykdo:

Agronomijos fakulteto – doc. dr. Aida Adamavičienė;

Bioekonomikos plėtros fakulteto – doc. dr. Bernardas Vaznonis;

Miškų ir ekologijos fakulteto – doc. dr. Remigijus Žalkauskas;

Inžinerijos fakulteto dekano pareigas vykdo doc. dr. Rolandas Domeika (rugsėjo mėn.), doc. dr. Algis Kvaraciejus (spalio mėn.).

Struktūrinių pokyčių įvyko ir VDU ŽŪA fakultetų viduje: iki šiol buvę 14 institutų pertvarkyti į 10 katedrų. Agronomijos, Bioekonomikos plėtros bei Miškų ir ekologijos fakultetuose veiklą vykdo po 2 katedras, Inžinerijos fakultete – 4 katedros.

VDU ŽŪA veiklos kryptis – mokslo ir studijų tarpdiscipliniškumo ir vadybinės pagalbos mokslininkams stiprinimas, studijų kokybės gerinimas. Įgyvendint šias kryptis įsteigtas Bioekonomikos tyrimų institutas, kuris bus plėtojamas atsižvelgiant į mokslininkų poreikius, vadovaujantis sėkmingais užsienio universitetų pavyzdžiais.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos struktūros schema:

Startuoja trečiasis projekto „Kelrodė žvaigždė“ sezonas

Prasidėjus naujiems mokslo metams, startuoja ir trečius metus skaičiuojantis savanorystės-mentorystės projektas „Kelrodė žvaigždė“, kuris yra vykdomas bendradarbiaujant su Izraelio ambasada, VDU „Atžalyno“ progimnazija bei VDU Ugnės Karvelis gimnazija. Pagrindinis projekto tikslas – kviesti studentus tapti savanoriais ir padėti 3-6 klasių moksleiviams, kurie turi sunkumų mokydamiesi arba gyvena socialinėje atskirtyje ir jiems reikia suteikti papildomos motyvacijos.

Projekto „Kelrodė žvaigždė“ savanorė-mentorė Severina Šeštokaitė dalinasi mintimis, jog dalyvavimas projekte yra nemenkas iššūkis tiek mentoriui, tiek moksleiviui dėl amžiaus, bendravimo skirtumų. Tačiau Severina pastebi, jog bendravimas su vaiku išmoko kantrybės, vėl džiaugtis mažais dalykais.

„Reikėjo persilaužti per save norint bendrauti su tokio amžiaus vaiku. Reikėjo išmokti kartais sėdėti tyloje, nes nei viena nežinojome, ką pasakyti ar kaip pradėti pokalbį. Išmokau klausytis ir išgirsti. Vaikai pasako, kas jiems įdomu, tik tą reikia pagauti ir apie tai kalbėtis, net jei tau tai nėra įdomiausias dalykas. Išmokti vėl būti vaiku – kompetencija, kurią turėtume įgyti kiekvienas“,- pastebėjimais po projekto dalinosi Severina Šeštokaitė.

Projektas „Kelrodė žvaigždė“ yra paremtas gyvo bendravimo principu, kad studentas ir moksleivis užmegztų ryšį, dingtų įvairios bendravimo baimės. Nors praėjusių metų sezoną apsunkino koronavirusas (COVID-19) ir įvestos karantino sąlygos, kurios privertė persikelti į nuotolinę erdvę, šiemet projektas grįžta prie gyvo, tiesioginio bendravimo. Atsižvelgiant į LR Vyriausybės priimamus sprendimus, dėl nuolat kintančios situacijos, galimas persikėlimas į nuotolinę erdvę.

Projekto metu savanoriai-mentoriai dvi valandas po kartą per savaitę bendraus su pagal charakteristikas pasirinktu moksleiviu ir padės jam mokytis, supažindins su universitete ar Kauno mieste esančiomis veiklomis bei kartu turiningai leis laiką. Projektas truks visus mokslo metus, nuo 2021 m. spalio iki 2022 m. birželio.

Projekto savanorė-mentorė Orinta Baužytė pastebi, jog savanorystė šiame projekte ugdo pažinimo, kūrybingumo ir kitas kompetencijas, kurios pagyvina ir papildo savanorystę naujovėmis, neplanuotomis veiklomis, susitikimais ar darbais.

„Savanoriaujant pirmiausia patobulėjo mano atsakingumas, kadangi neretai žmonės už tam tikrą veiklą gauna kažkokią paskatą, atlyginimą, o čia reikia gebėti atsakingai žiūrėti į savo darbą, už kurį gauni nematerialų atlygį, tačiau po projekto supratau, kad tai sukelia daug didesnį džiaugsmą. Taip pat išsiugdė bendradarbiavimo ir bendravimo kompetencijos, kurios užėmė didelę projekto dalį ir padėjo jam sėkmingai įvykti“, – apie patobulintas kompetencijas pasakojo Orinta Baužytė.

Projekte dalyvausiantys moksleiviai bus atrenkami pagal socialinio darbuotojo ir psichologo paruoštas charakteristikas. Tuo tarpu savanoriauti norintys studentai iki rugsėjo 19 d. gali pildyti registracijos formą. Svarbu: studentas, norintis dalyvauti projekte, privalo turėti galiojantį Galimybių pasą.

Pasibaigus registracijos laikotarpiui projektą universitete koordinuojantis asmuo susisieks su atrinktais kandidatais ir pakvies juos į gyvus motyvacinius pokalbius, kurie vyks rugsėjo 21 d. 9:00 val. ir rugsėjo 23 d. 10:00 val. Po jų atrinkti savanoriai toliau tęs pasiruošimą – yra numatomi savanorių-mentorių mokymai bei konsultacijos su psichologais, po kurių prasidės pats projektas „Kelrodė žvaigždė“.

Studentams – „Cartooning the Future” kūrybinės dirbtuvės

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras kviečia studentus rugsėjo 9 d., 9:30 val. dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse „Cartooning the Future”, skirtose paminėti Lietuvos ir Nyderlandų dvišalių diplomatinių santykių šimtmetį.

Dirbtuvės vyks Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje–muziejuje, S. Daukanto g. 25, Kaune.

Dirbtuvių kalba: anglų

Dalyviams būtina registracija.

Daugiau informacijos apie renginį galima rasti čia.

Igno Kaunelio stipendijų fondo vienkartinė stipendija  

Igno Kaunelio stipendijų fondo (Lietuvių fondas) vienkartinė stipendija skiriama labai gerai besimokantiems nuolatinių studijų studentams. Pirmenybė teikiama pirmosios pakopos antro – ketvirto kurso studentams.

Vardine stipendija siekiama skatinti studentus labai gerai mokytis bei aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, ugdyti studentų pilietiškumą.

Šiais studijų metais skiriama 300 JAV dolerių vienkartinė vardinė stipendija.

Stipendininkas nepraranda teisės gauti valstybės ar kitokias stipendijas.

Studentai, norintys gauti šią stipendiją turi kreiptis į Inžinerijos fakulteto dekanatą. Konkursui teikiami šie dokumentai: prašymas dekano vardu skirti vardinę stipendiją; gyvenimo aprašymas; pažyma apie paskutinių dviejų semestrų mokymosi vidurkį. Gyvenimo aprašyme būtinai turite parašyti savo asmeninę sąskaitą, į kurią bus pervedami pinigai ir SWIFT kodą. Dokumentus pateikti iki 2021-09-14.

Žemės ūkio akademijos tarybos posėdis

Rugsėjo 14 d. (antradienį) 14 val. Centrinių rūmų 217 aud. vyks Žemės ūkio akademijos tarybos posėdis.

Darbotvarkė

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (A. Blinstrubienė).
  2. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto nuostatų 34 punkto tikslinimas
    (R. Domeika).
  3. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto nuostatų svarstymas
    (R. Žalkauskas).
  4. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto nuostatų svarstymas
    (B. Vaznonis).
  5. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto nuostatų svarstymas
    (A. Adamavičienė).
  6. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro nuostatų svarstymas
    (V. Venskutonis).
  7. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos klasterio „Žaliasis intelektas“ nuostatų svarstymas
    (A. Arnašiūtė).
  8. Mokomosios knygos „Teorinės mechanikos dėsnių ir metodų taikymas inžinerijoje“ svarstymas
    (E. Jotautienė).
  9. Kiti klausimai.

 

Tarybos pirmininkė Aušra Blinstrubienė