Natūralių pievų atkūrimo iniciatyva VDU ŽŪA Arboretume: gyvosios laboratorijos indėlis į gamta grįstus sprendimus

2025 m. birželio 27 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Arboretume įgyvendinta natūralių pievų atkūrimo iniciatyva, kurios tikslas – skatinti biologinę įvairovę ir diegti gamta grįstus sprendimus (GGS) švietimo ir aplinkosaugos praktikoje.

Įgyvendinant veiklą, Arboretumo darbuotojai paruošė eksperimentinį plotą natūralios pievos formavimui: buvo nupjauta esama žolinė augalija, pašalinta biomasė ir atliktas dirvos skarifikavimas, sudarant tinkamas sąlygas naujų augalų įsitvirtinimui. Pievų atkūrimo ekspertė parengė vietinėms sąlygoms pritaikytą natūralių žolių sėklų mišinį, kuris išsiskiria rūšine įvairove ir ekologine verte. Sėklos buvo išsėtos numatytuose sklypuose Arboretumo teritorijoje.

Veikloje dalyvavo VDU Žemės ūkio akademijos Gyvosios laboratorijos komanda bei Miškų ir ekologijos fakulteto studentai. Tai buvo unikali galimybė studentams praktiškai susipažinti su natūralių pievų atkūrimo principais, sužinoti apie vietinių augalų reikšmę ekosistemų stabilumui ir aptarti gamta grįstų sprendimų taikymą šiuolaikiniame žemės ūkyje.

Atkurtos pievos taps Gyvosios laboratorijos demonstraciniu objektu, kuris bus naudojamas studijų procese, edukacinėse veiklose, bendradarbiavime su bendruomenėmis bei tarptautiniuose mainuose. Šios gamtinės erdvės prisidės prie aplinkosauginių kompetencijų ugdymo bei GGS principų integracijos į aukštąjį mokslą.

Veikla įgyvendinta įgyvendinant tarptautinį projektą „Švietimas ir gamta grįsti sprendimai: visuomenė – biologinės įvairovės išsaugojimui“ (ENABLS, Education and Nature-Based Solutions: enable society to bend the curve for biodiversity). Projekto tikslas – stiprinti švietimo vaidmenį biologinės įvairovės apsaugos srityje, pasitelkiant vietines iniciatyvas, praktinį mokymąsi ir bendradarbiavimą tarp mokslo ir visuomenės.

Projektas „Asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla, kompetencijų tobulinimas gyvulininkystės ir kooperacijos srityse“

Projektas Nr. 24PM-KK-24-1-07150-PR001 „Asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla, kompetencijų tobulinimas gyvulininkystės ir kooperacijos srityse“.

Projekto tikslas – suteikti klausytojams naujausių teorinių ir praktinių žinių apie žemės ūkio kooperaciją, pažangiausių inovatyvių technologijų ir selekcijos metodų panaudojimą pieno ūkiuose, gyvūnų gerovės ir sveikatos užtikrinimą.

Projekto vykdytojas: Vytauto Didžiojo universitetas

Projekto partneriai: Lietuvos avių augintojų asociacija

Projekto vertė: 149159.00 Eur

Paramos suma: 149159.00 Eur

Projekto įgyvendinimo terminas: 2027 01 29

Projekto pradžia – 2025 m. kovo mėn., projekto pabaiga – 2027 sausio mėn.

Administruojamti institucija – Nacionalinė mokėjimo agentūra

Tvarus žemės ūkis prasideda nuo susitelkusios bendruomenės

Veiklos 20-metį mininti Kauno r. ūkininkų sąjunga geba ir sunkiai dirbti, ir trankiai švęsti. Taip sako sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius. Birželio mėnesį reikšmingą sukaktį sąjunga paminėjo daugiau nei 400 dalyvių sulaukusiame žemdirbių vasaros sąskrydyje. Prasmingas ateities perspektyvas brėžianti Kauno r. ūkininkų sąjunga kasdienybėje ne tik žengia inovacijų ir pažangių technologijų kupinu keliu, bet ypatingą vietą taip pat skiria tradicijoms ir tikriesiems mokytojams – pirmininkams ir sąjungos Alma Mater vadinamai Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijai (VDU ŽŪA).

VDU Žemės ūkio akademija – ryžtingų idėjų lopšys

M. Maciulevičiaus teigimu, kaip anksčiau, taip ir šiandien Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) pasižymi ryžtu veikti drąsiai ir atvira širdimi. „Akademija yra Kauno r. ūkininkų sąjungos Alma Mater. Iš pradžių veikėme kaip Lietuvos ūkininkų sąjungos Kauno skyrius. Tačiau būtent veiklūs, ryžtingi Akademijos darbuotojai buvo kelrodžiai steigiant Kauno r. ūkininkų sąjungą. Akademijos ir sąjungos bendrystė puoselėjama jau ne vieną dešimtmetį. Šiandien VDU Žemės ūkio akademijos studentai ir absolventai – jaunoji karta, puikūs, perspektyvūs specialistai. Šiuolaikiniam žemės ūkiui itin reikalingi agronomijos, bioekonomikos, inžinerijos, miškų ir ekologijos specialistai. Tikime, kad jaunoji karta dar labiau transformuos žemės ūkį ir pasauliui dar labiau parodys, kad tokia maža šalis kaip Lietuva gali būti lyderė. Matome didelę prasmę puoselėjant Kauno r. ūkininkų sąjungos ir VDU Žemės ūkio akademijos bendrystę. Jeigu ne atsidavę dėstytojai ir žmonės, kurie nuoširdžiai dirbo ir dirba žemės ūkyje, galbūt ir Lietuvos ūkininkų sąjungos, Kauno r. ūkininkų sąjungos šiandien nebūtų. Šių žmonių dėka mūsų bendruomenė klesti“, – tvirtina pašnekovas.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius

Pasak M. Maciulevičiaus, buvę sąjungos pirmininkai – tikrieji mokytojai, kurių pramintu prasmingu keliu šiandien žengia visa sąjunga. „Kęstutis Bružikas, Stasys Zulonas, Vytautas Žmuidzinavičius, Romas Majauskas, Vytautas Žilinskas, Genutė Staliūnienė – šie žmonės visai sąjungai yra tikras įkvėpimo šaltinis. Jų indėlis ir darbai mus skatina pasitempti ir toliau vesti sąjungą prasmingu keliu“, – sako M. Maciulevičius.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pažymi, kad glaudi partnerystė su ūkininkų bendruomenėmis, tokiomis kaip Kauno r. ūkininkų sąjunga, turi esminę reikšmę formuojant tvaraus žemės ūkio viziją.
„Akademija visada jautė pareigą būti ne tik mokslo ir žinių sklaidos, bet ir praktinių sprendimų šaltiniu Lietuvos žemės ūkiui. Kauno r. ūkininkų sąjunga – puikus pavyzdys, kaip ūkininkų bendruomenė geba ne tik išlaikyti tradicijas, bet ir drąsiai žengti į pažangą, inovacijas bei tvarumą. Toks bendradarbiavimas ugdo ne tik būsimus lyderius, bet ir stiprina visos šalies žemės ūkio sektorių“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė.

Stereotipai apie žemės ūkį sparčiai tirpsta

Paklaustas, ar Lietuvos agrosektoriuje yra pakankamai jaunų, kvalifikuotų specialistų, galinčių vesti žemės ūkį į tvarų rytojų, M. Maciulevičius sako, kad dar tikrai yra kur tobulėti. „Turime pradėti nuo savęs. Ne veltui Kauno r. ūkininkų sąjungos sąskrydyje daug dėmesio skyrėme jaunimo veikloms. Renginio dalyvius kvietėme atvažiuoti su vaikais, anūkais. Siekiame, kad jaunoji karta nuo mažų dienų matytų, kokia stipri ir perspektyvi yra ūkininkų bendruomenė. Prieš 20 metų buvęs žemės ūkis kardinaliai skirsis nuo to, kuris bus po 10 metų. Technologijos sparčiu žingsniu žengia į priekį, į jaunąją kartą dedame daug vilčių ir tikėjimo, pasitikėjimo. Todėl dabar turime dėti maksimalias pastangas šviečiant jaunimą ir kad jie neatitoltų nuo modernaus žemės ūkio. Stereotipai apie žemės ūkį sparčiai tirpsta: šiais laikais ūkininkavimo pobūdis – modernus, o pats žemės ūkis yra itin technologiškai pažangus“, – akcentuoja pašnekovas.

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. dr. A. Miceikienės, šiandieniniam žemės ūkiui kaip niekada reikalingi aukštos kvalifikacijos, šiuolaikiškai mąstantys specialistai. „Technologinė pažanga keičia sektoriaus veidą, todėl žemės ūkyje reikia ne tik darbščių rankų, bet ir inovatyviai mąstančių, iššūkius konstruktyviai vertinančių ir strategiškai planuojančių žmonių“, – pabrėžia pašnekovė.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Kauno r. ūkininkų sąjungos veikloje – konstruktyvūs dialogai ir kompromisų paieškos

Aktyvi partnerystė, pagarba bendruomenei ir gebėjimas ieškoti konstruktyvių sprendimų – tai kertiniai principai, kuriais vadovaujasi Kauno r. ūkininkų sąjunga. Neapsiribodama vien tik ūkininkų interesų atstovavimu, sąjunga aktyviai įsitraukia į regionines iniciatyvas, bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis, taip stiprindama žemės ūkio sektoriaus ryšį su visuomene bei valstybės politika.

„Kauno r. ūkininkų sąjunga aktyviai bendradarbiauja su Kauno r. savivaldybe, visada ieškome bendrų sprendimų. Nacionaliniu mastu taip pat glaudžiai bendradarbiaujame su institucijomis: Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Valstybine augalininkystės tarnyba, Maisto veterinarijos tarnyba ir kt. Taip pat puoselėjame prasmingą bendrystę ir su kaimo bendruomenėmis, asociacijomis. Didžioji dalis ūkininkų yra labai aktyvūs bendruomenių nariai: reikalui esant padeda valyti kelius, yra prisidėję prie bažnyčios atstatymo. Aktyviai bendradarbiaujame su medžiotojais: jie pasaugo mūsų pasėlius, mes juose leidžiame medžioti. Visada ieškome bendrų sąlyčio taškų, nes Kauno r. ūkininkų sąjungos yra tokia dvasia: veikiame ne per konfliktus, o per kompromisų ieškojimą, dialogą, konstruktyvius argumentus. Žinoma, iššūkių tikrai pasitaiko ir, manau, ateityje jų netruks. Visi matome – klimatas keičiasi, ekstremalios sausros, liūtys. Kauno rajonas yra labai skirtingas – vienoje rajono dalyje gali svilinti sausra, o kitoje – pilti liūtis. Džiaugiuosi, kad ūkininkai buriasi, yra aktyvūs, ieškome bendrų sprendimų. Noriu pabrėžti, kad Kauno r. ūkininkų sąjunga nėra tik apie problemų sprendimą. Mes esame bendruomenė, itin branginame tradicijas ir jas puoselėjame. Šiais metais antrą kartą organizuotas Kauno r. ūkininkų sąjungos sąskrydis, tikiu, taps ilgamete tradicija. Turime planų šį renginį plėsti – galbūt kitais metais pakviesime ne tik Kauno rajono, bet ir viso Kauno regiono bendruomenę“, – ateities perspektyvas brėžia Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Biologinės įvairovės iššūkyje „BioBlitz-2025“ dalyvavusi VDU ŽŪA komanda aptiko daugiau nei tūkstantį skirtingų rūšių

Raštuotasis drebulenis (Saperda scalaris)

Balandžio 30 d. – birželio 27 d. Europos gyvybės mokslų universitetų asociacijos (ICA) organizuotame biologinės įvairovės iššūkyje „BioBlitz-2025“ Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos komanda (VDU ŽŪA) aptiko daugiau nei tūkstantį skirtingų rūšių ir užėmė 7 vietą.

Akademija – tarp iššūkio tikslą pasiekusių komandų

Birželio 27 d. biologinės įvairovės iššūkio baigiamajame renginyje apibendrinti rezultatai: fiksuotos 5038 rūšys (ankstesniais metais fiksuota apie 4,5 tūkst.), beveik 60 tūkst. stebėjimų (ankstesniais metais – apie 48 tūkst.), dalyvių skaičius viršijo 2,7 tūkst. (ankstesniais metais – mažiau nei 2 tūkst.). Tai pats geriausias visų iki tol organizuotų iššūkių rezultatas. 14 iš 18 dalyvavusių universitetų fiksavo daugiau kaip 1000 stebėjimų, 8 iš jų pasiekė užsibrėžtą iššūkio tikslą – 1000 rūšių. Tarp jų – ir VDU Žemės ūkio akademija.

Akademijai priskirtose teritorijose aptikta virš tūkstančio skirtingų rūšių

VDU Žemės ūkio akademijai iššūkio metu priskirtuose plotuose bioįvairovės stebėjime dalyvavo 26 asmenys, kurie užfiksavo 2374 stebėjimus ir aptiko 1083 skirtingas rūšis. Bendroje įskaitoje VDU Žemės ūkio akademija užėmė 7 vietą.

Birželio 27 d. biologinės įvairovės iššūkio baigiamajame renginyje VDU Žemės ūkio akademija pristatyta kaip viena efektyviausių komandų, pasiekusių iškeltą tikslą: vienam komandos nariui vidutiniškai teko daugiau kaip 40 skirtingų rūšių.

Šiais metais į biologinės įvairovės iššūkį itin aktyviai įsitraukė Agronomijos fakulteto studentai, kurie aktyviai fiksavo ne tik augalus, bet ir kitas biologinės įvairovės rūšis. Daugiausiai rūšių fiksavę studentai rudenį bus apdovanoti simboliniais prizais.

2024 m. iššūkyje Akademijos negausi 9 dėstytojų ir studentų komanda užregistravo 1205 skirtingas rūšis (iš viso fiksuoti 1785 stebėjimai) ir užėmė 4 vietą. 2023 m. iššūkyje 13 dėstytojų ir studentų komanda užregistravo 759 rūšis (iš viso fiksuoti 1248 stebėjimai) ir užėmė 7 vietą.

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentė Emilija: Akademija atvira galimybėms tobulėti

Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Emilija Sviderskytė, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Kraštovaizdžio dizainas antro kurso studentė, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių.

Emilija pasidalijo, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jos mintys dabar – būnant studente.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Nuo vaikystės be galo mylėjau augalus, mokykloje joks dalykas nesisekė taip, kaip biologija ir temos, susijusios su botanika. Tikėjau, kad ateityje kokiu nors būdu siesiu ateitį su augalais. Nors būta svarstymų studijuoti chemijos ar menų srityje, vėliau nusprendžiau, kad tai mano gyvenimu liks pomėgiu. Taip pat 12 metų mokiausi dirbti su keramika, daug darbų pasąmoningai siejau su apželdintais architektūriniais modeliukais, vazonais ar gėlių vazomis ir pan. Paskatinta mokytojos nusprendžiau nesiblaškyti ir pasirinkti kraštovaizdžio dizaino ar agronomijos studijas.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Apie Akademiją sužinojau VDU puslapyje, kai vartydama informaciją apie skirtingų fakultetų siūlomas bakalauro studijas supratau, kad niekas kitas man nekelia tiek susidomėjimo kaip studijų programos Kraštovaizdžio dizainas siūlomų dalykų sąrašas.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Pasirinkti studijas Akademijoje paskatino perskaičius studijų programą sukilęs entuziazmas.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Esu iš Vilniaus – yra žmonių, nežinančių apie VDU Žemės ūkio akademiją, o ir į stereotipiškai prestižinių karjeros kelių sąrašą žemės ūkis, panašu, ne visada patenka. Tačiau jau ne kartą supratau, kad žemės ūkis – perspektyvi ir pelninga sritis, glaudžiai susijusi su aplinka, kurioje mes gyvename. Todėl apsimesti, kad žemės ūkis egzistuoja kažkur toli ir miesto gyventojų neliečia yra naivu.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Labiau nustebino šilta ir jauki Akademijos bendruomenė. Taip pat nudžiugino galimybė studijuoti dalykus iš kitų sričių ar pasirinkti gretutines studijas.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– VDU Žemės ūkio akademija man – atviros galimybės tobulėjimui.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Kraštovaizdžio dizainas?

– Kraštovaizdžio dizainas yra nevaržanti sritis: esi laisvas keliauti, dirbti, mokytis ar praktikuotis užsienyje. Tai netgi tampa privalumu, jeigu žmogus turi žinių, paremtų ne tik vietine praktika ar tradicija. Studijų metu turime išvykų, kurių metu susipažįstame su miestų ar gamtos vietovėmis, įvairiomis įmonėmis. Tai sritis, kuri žmonėms teikia džiaugsmą ir teigiamus sentimentus, bet taip pat reikalauja lankstumo ir sugebėjimo domėtis daugeliu sričių: taip užsimezga daug nuostabių draugysčių su skirtingų profesijų žmonėmis.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Pasitikėk širdimi, vidiniu balsu… Svajok ir eik kur manai, kad būsi laimingas.

Emilija mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja:

„Facebook“

Antrasis „Erasmus+“ projekto „Kamanės – natūraliam apdulkinimui“ (Bumble-NAP) susitikimas Italijoje

2025 m. birželio 26–27 d. Perudžoje (Italija) vyko antrasis tarptautinis „Erasmus+“ projekto „Kamanės – natūraliam apdulkinimui“ (Bumblebees for Natural Pollination, BUMBLE-NAP, Nr. 2024-1-TR01-KA220-VET-000254015) partnerių susitikimas. Jame dalyvavo atstovai iš Turkijos, Italijos, Bulgarijos ir Lietuvos. Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) susitikime atstovavo VDU Žemės ūkio akademijos Aplinkos ir ekologijos katedros komanda.

Įgyvendinant projekto veiklas, siekiama skatinti kamanių naudojimą šiltnamių ūkiuose kaip natūralią alternatyvą apdulkinimui, mažinant cheminių medžiagų ir hormonų naudojimą žemės ūkyje. Projektą koordinuoja Antalijos Seriko savivaldybė (Turkija), o partneriai – Aydino Adnan Menderes universitetas (Turkija), Italijos Umbrijos regiono ūkininkų konfederacija, Stara Zagora žemdirbystės institutas (Bulgarija) ir Vytauto Didžiojo universitetas (ŽŪA MEF Aplinkos ir ekologijos katedra). Projekto trukmė – 2 metai, o pabaiga numatyta 2026 m. lapkričio 30 d.

Projekto tikslas – ne tik skatinti gamtai palankių apdulkintojų, tokių kaip kamanės, taikymą šiltnamių ūkiuose, bet ir stiprinti profesinio mokymo sistemą žemės ūkio sektoriuje, kuriant praktines mokymosi priemones ir metodinę medžiagą.

Pirmąją susitikimo dieną, vykusią CIA Umbria biure Perudžos mieste, partneriai pristatė projekto koordinavimo ir valdymo eigą, aptarė nacionalinių tyrimų rezultatus iš Turkijos, Bulgarijos, Italijos ir Lietuvos. VDU ŽŪA komanda pateikė Lietuvos tyrimų išvadas, akcentuodama stipriąsias ir tobulintinas praktinio kamanių taikymo ūkiuose sritis.

Taip pat buvo pristatyta kuriama e. mokymosi platforma, planuojami interaktyvūs mokymo moduliai, diskutuota apie būsimas sklaidos priemones: mokomuosius vaizdo įrašus, metodinę knygą ir praktinio mokymo kursą, skirtą šiltnamių darbuotojams bei profesinio mokymo įstaigoms. Susitikimo pabaigoje partneriai aptarė finansinius ir vadybinius klausimus bei pasirengimą trečiajam susitikimui.

Antroji susitikimo diena buvo skirta edukaciniam vizitui į Augusto Ciuffelli žemės ūkio koledžą – seniausią Italijos žemės ūkio krypties mokymo įstaigą, veikiančią nuo 1864 m. Koledžas įsikūręs Todi mieste, istoriniame XII a. Montecristo vienuolyno komplekse, ir pasižymi stipria praktinio mokymo infrastruktūra.

Partneriai apžiūrėjo modernias hidroponinio auginimo sistemas, aktualias diskutuojant apie apdulkinimo sprendimus šiltnamiuose, bei susipažino su mokomojo ūkio teritorija, kurioje įrengtos alyvmedžių plantacijos, vynuogynai, vykdomi tiksliojo ūkininkavimo eksperimentai.

Ypatingo susidomėjimo sulaukė ceroplastinė vaškinių vaisių kolekcija, atspindinti senąsias vaisių veisles. Šie kruopščiai atkurtų modelių rinkiniai naudojami edukaciniais tikslais ir padeda ugdyti supratimą apie regioninę augalų įvairovę bei jos išsaugojimą.

Dalyvavimas šiame susitikime sustiprino tarptautinį bendradarbiavimą, paskatino žinių mainus apie kamanes kaip tvarią apdulkinimo priemonę ir padėjo toliau plėtoti projekto mokymo priemones. VDU ŽŪA komandos indėlis į tyrimų analizę ir mokymo turinio rengimą yra svarbi viso projekto pažangos dalis.

Agrosektoriuje vadybininkai – pokyčių lyderiai, formuojantys atsakingą žemės ūkį

Žemės ūkio verslo vadybininkai – tai ne tik procesų organizatoriai ar ūkio dokumentacijos prižiūrėtojai. Šiandien jie tampa strateginiais sprendimų priėmėjais, rizikų valdytojais ir tvarumo ambasadoriais. Agrosektorius nuolat kinta: klimato kaitos iššūkiai, žaliavų kainų svyravimai, inovacijų banga ir skaitmenizacija keičia sektoriaus veidą, o kartu – ir vadybininkų atsakomybes.

Tarp teorijos ir praktikos: žinių galia keičiant žemės ūkį

Augustinas Cicėnas – VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Žemės ūkio verslo vadyba magistrantas – motyvuojantis pavyzdys ir įkvėpimas jaunajai kartai: studijų metu įgytas žinias pritaikęs praktiškai darbe ir šeimos ūkyje, šiandien sako pilnomis saujomis raškantis gyvenimo teikiamus vaisius.

„Bakalauro studijas esu baigęs kolegijoje. Stojant į Akademiją, mano praktinė darbo patirtis ūkyje ir augalininkystės konsultanto pozicijoje Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje užskaityta ir prilyginta išlyginamosioms studijoms, todėl studijų kelią iškart turėjau galimybę tęsti magistrantūroje“, – sako pašnekovas.

Magistrantūros studijas jis pasirinko aiškiai suprasdamas jų naudą: studijos ne tik suteikia žinių, bet lavina ir asmenines savybes, gebėjimus, kuria ryšius.

Šeimos ūkyje dirbantis A. Cicėnas sako, kad studijų metu sukauptas žinias puikiai pavyksta pritaikyti ir praktikoje, o ūkyje įgyta patirtis naudinga studijoms. „Patirtis ūkyje labai naudinga studijuojant žemės ūkio verslo vadybos srityje, nes praktiškai priimant vadybinius sprendimus ūkyje, ženkliai lengviau visa tai įsisavinti ir gilinti žinias teoriniu būdu. Taip pat Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje dirbu augalininkystės konsultantu. Mano atsakomybės – konsultuoti ūkininkus ir teikti paslaugas, tokias kaip augalų apsaugos produktų ir privalomų žurnalų pildymas, trąšų panaudojimo žurnalo pildymas, dirvožemio tyrimų atlikimas ir komunikacija, tręšimo planų rengimas, ūkininkų konsultavimas projekte „Žemdirbių konsultavimas“. Taip pat organizuoju ir skaitau paskaitas kursuose profesionaliųjų augalų apsaugos produktų naudotojų pažymėjimams gauti“, – savo veiklą komentuoja A. Cicėnas ir priduria, kad baigęs studijas planuoja kurti savo ūkį.

VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Žemės ūkio verslo vadyba magistrantas Augustinas Cicėnas

Inovacijos ir skaitmenizacija – ne pasirinkimas, o būtinybė

Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika sako, kad žemės ūkis – nuolatinis virsmų ir pokyčių procesas. „Niekada negali pasakyti, kad pasiekta riba, nes pokyčiai vyksta kiekvieną dieną. Manau, kad atvirumas inovacijoms turėtų būti varomoji jėga“, – sako pašnekovas.

Tačiau pasauliniai ekonominiai pokyčiai daro didžiulę įtaką žemės ūkio verslo vadybai srityse, susijusiose su pasauliniu žaliavų ir išteklių kainų svyravimu, taip pat eksporto, importo galimybėmis, valiutų kurso svyravimais, įvairiu klimato kaitos poveikiu, investicijomis į technologijas, finansiniu prieinamumu, darbo rinkos pokyčiais. „Pasauliniai ekonominiai pokyčiai žemės ūkio verslą verčia būti gana lanksčiu, ieškoti naujų rinkų, alternatyvų, efektyvinti išteklių naudojimą, aišku, aktyviai valdyti rizikas. Vadybininkams svarbu sekti pasaulio ekonomikos tendencijas, prognozuoti galimus poveikius ir, žinoma, priimti strateginius sprendimus konkrečiu laiku, konkrečioje vietoje“, – sako pašnekovas.

Šiuolaikiniame žemės ūkio versle ir vadyboje inovacijos bei skaitmenizacija tampa esminiais veiksniais, padedančiais ne tik didinti efektyvumą, bet ir spręsti daugelį šiuolaikinių iššūkių – nuo klimato kaitos iki darbo jėgos trūkumo bei globalios konkurencijos. „Inovacijos ir skaitmenizacija žemės ūkio vadyboje yra ne pasirinkimas, tai yra būtinybė. Tiksliosios technologijos ūkininkams leidžia naudoti mažiau trąšų, pesticidų ar kuro, bet pasiekti tą patį ar net geresnį rezultatą sumažinant išteklius. Automatizuoti sprendimai mažina žmogaus darbo sąnaudas, modernios valdymo sistemos renka duomenis apie dirvožemio derlingumą, išlaidas, klimato sąlygas, duomenimis grįsti sprendimai leidžia racionaliau sudaryti tręšimo planus. Klimato kaita, CO₂ emisijų mažinimo tikslai, Žaliasis kursas ūkininkus skatina būti tvaresniais. Skaitmeniniai įrankiai padeda planuoti darbą, stebėti darbuotojų produktyvumą, o inovatyvūs ūkiai tampa gana konkurencingi tiek vidaus, tiek ir užsienio rinkose, skaitmenizacija leidžia lengviau prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir greitai reaguoti į paklausos svyravimus“, – teigia dr. M. Rusteika, pridurdamas, kad žemės ūkio sektoriuje vadybininkai atlieka bene pagrindinį vaidmenį siekiant tvarumo, atsakingos žemės ūkio plėtros.

Pasak specialisto, vadybininkai šiuolaikiniame žemės ūkyje nėra tik organizatoriai – jie yra vadinamieji pokyčių lyderiai, kurie gali formuoti tvarų, atsakingą ir globaliai konkurencingą žemės ūkį ir jo ateitį. Vadybininkai veikia visuose sektoriuose, o jų sprendimai lemia ne tik įmonės pelningumą, bet ir poveikį aplinkai, vietos bendruomenėms ar ilgalaikę maisto tiekimo grandinės ateitį.

A. Cicėno teigimu, pagrindinis žemės ūkio verslo iššūkis Lietuvoje ir pasaulyje yra rizikų valdymas. „Ūkininkai, dirbdami, augindami javus, galvijus nežino, kokia kaina realizuos savo produkciją, tai tiesiogiai priklauso nuo svyruojančių biržos kainų. Rizikų žemės ūkio versle labai daug, todėl labai svarbu gebėti mažinti rizikas tose srityse, kur tai įmanoma padaryti. Viena iš tokių priemonių – pasėlių draudimas, tačiau, kad ūkininkai tikslingai vykdytų veiksmus, reikalingas rafinuotas ir racionalus mąstymas. Įgytos žinios vienareikšmiškai keičia požiūrį į žemės ūkį, leidžia suvokti šio verslo ypatumus, dedamąsias dalis. Žemės ūkis yra gyvybiškai svarbus visuomenei, socialiniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu aspektu“, – teigia pašnekovas ir akcentuoja, kad įgytos žinios padeda kritiškai vertinti situaciją priimant sprendimus.

Vadybininkai – rizikų valdymo profesionalai

Tiesa, pasauliniai draudimo rinkos pokyčiai keičiasi, matome ekstremalėjančius orus, vis dažniau pasitaikančius įvairius meteorologinius reiškinius – sausras, liūtis, krušas, šalnas. Atsiranda įvairiausių rizikų ir, žinoma, daugėja žalų, o tai pastebima ne vien tik Europos Sąjungos šalių lygmenyje – dideli pokyčiai vyksta visuose kontinentuose. „Auga žalų skaičius. Atsižvelgiant į vadybinę perspektyvą – ūkiai turėtų analizuoti rizikas, ieškoti apsaugos priemonių. Žinoma, ūkininkai, būdami žemės ūkio specialistais, daug daro patys. Tačiau vadybininkai turi galimybę patarti, padėti surasti įvairesnių alternatyvų. Reikia mokėti analizuoti dokumentų valdymo sistemas, užtikrinti bendradarbiavimo su institucija galimybes ir čia vadybinės kompetencijos tikrai yra naudinga pagalba. Duomenų ir technologijų vaidmuo draudime taip pat yra labai reikšmingas: naudojamos įvairios priemonės, t. y. palydoviniai duomenys, dirbtinis intelektas, geoinformacinės sistemos žalų vertinimui, rizikų modeliavimui“, – teigia dr. M. Rusteika ir priduria, kad vadybininkai žemės ūkio sektoriuje turi būti ne tik ūkinės veiklos organizatoriai, bet ir rizikos valdymo profesionalai, gebantys suprasti draudimo rinkos dinamiką, priimti sprendimus, užtikrinti verslo tęstinumą vykstant globaliems iššūkiams.

Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika

„Kiekviena organizacija nuolat ieško darbuotojų, kvalifikuotos žemės ūkio verslo vadybos specialistų, ir šis poreikis nuolat auga. Šiuolaikinis žemės ūkis nebėra tik lauko darbas, jis tampa verslu, kuriam reikalingi kompetentingi žmonės, galintys valdyti finansus, rizikas, technologijas. Todėl atsiranda vis didesnis poreikis kurti sinergiją tarp ūkininkų, vadybininkų ir kitų sričių specialistų, kadangi tarpdiscipliniškumo reikšmė tik didėja. Todėl akivaizdu, kad žmonės, pasirinkę žemės ūkio verslo vadybos sritį, turi perspektyvias karjeros galimybes tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Matome, kad mūsų specialistai yra tikrai vertinami kitose Europos šalyse. Kadangi patys dirbame dešimtyje Europos šalių, matome, kad kompetencijos yra tikrai vertinamos ir nemažai tų mūsų specialistų yra paklausūs kitose rinkose“, – tikina dr. M. Rusteika.

Dr. M. Rusteikai antrina ir A. Cicėnas – sėkmingų žemės ūkio įmonių tikslų įgyvendinimo kelyje vienas pagrindinių vaidmenų tenka vadybininkams. „Mano manymu, ateityje žemės ūkio verslo vadybos specialistams itin reikės organizuotumo, kritinio mąstymo, gebėjimo komunikuoti. Gyvename technologijų laikais, tačiau būtent nuo specialistų tinkamai priimtų vadybinių sprendimų priklauso ir ūkio ateitis. Ūkyje svarbu ne tik užauginti žaliavą, tačiau ir už tinkamą kainą rasti realizacijos kanalą ją parduoti. Gebėjimas vadovauti labai svarbus ir svariai prisideda siekiant įmonės ar ūkio tikslų“, – tikina augalininkystės konsultantas.

Dirbtinis intelektas – pagalba, kurią reikia naudoti tikslingai

Dirbtinis intelektas, automatizacija, daiktų internetas ir duomenų analitika jau transformavo žemės ūkio verslą, šios inovacijos keičia kasdienybę, taip pat – ir vadybininkų veiklą bei jų atsakomybes. „Ateityje žemės ūkio verslo vadybos specialistai turės galimybę skirti vis mažiau laiko techniniam darbui – tai perims automatizuotos sistemos. Aukštų kompetencijų specialistai visų pirma priims sprendimus, remdamiesi dirbtinio intelekto siūlomomis galimybėmis, strateguos ilgalaikius ūkio pokyčius, kurie bus pagrįsti analizėmis. Šių specialistų laukianti užduotis – ne tik gebėti dirbti su šiais įrenginiais, bet ir suvokti jų naudą bei tam tikras ribas. Šiuo metu būtent žemės ūkio vadybininkai vis daugiau dėmesio skiria tvariam resursų naudojimui, emisijų mažinimui, skaičiavimams, atsakomybei už ilgalaikį ūkio poveikį aplinkai. Žinoma, ateities vadybininkai dar glaudžiau vystys bendradarbiavimą tiek su agronomais, inžinieriais, finansų ekspertais ir kt.“, – sako dr. M. Rusteika ir priduria, kad vadybininkai ir šiuo metu, ir ateityje bus sėkmingos sinergijos tarpininkai tarp technologijų ir žmonių.

Dr. M. Rusteikai antrina ir magistrantas A. Cicėnas. „Manau, kad dirbtinis intelektas gali būti labai puikus įrankis ir pagalbininkas, norint dar efektyviau organizuoti savo veiklą. Tikiu, kad gabus specialistas visada išliks paklausus rinkoje, todėl grėsmės darbo vietų mažėjimui, manau, nėra ir ateityje nebus“, – pozityviu žvilgsniu dalijasi augalininkystės konsultantas.

VDU ŽŪA įvyko seminaras „Šiltnamio dujų emisijos ir jų mažinimas Europos Sąjungos maisto grandinėse“

Birželio 20 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto, Mechanikos, Energetikos ir Biotechnologijų inžinerijos katedra surengė tarptautinio projekto „European food chain supply to reduce GHG emissions by 2050, ENOUGH“ seminarą, kuriame tyrimo vykdytojai pristatė projekto tikslus, vykdytas veiklas ir rezultatus. Seminaro dalyviai turėjo galimybę susipažinti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų problema maisto grandinėse, projekto metu atliktais tyrimais ir ŠESD emisijų mažinimo galimybėmis.

Įvairūs tyrimai rodo, kad maisto sistemos visame pasaulyje yra atsakingos už maždaug 21–37 proc. viso ŠESD emisijų kiekio. Tarptautinio projekto ENOUGH vykdytojų konsorciumas, kurį sudaro 31 partneris iš 11 šalių, siūlo sprendimus, kaip sumažinti išmetamų teršalų kiekį maisto grandinės sektoriuose. Pagrindinis projekto ENOUGH tikslas – suteikti Europos maisto pramonei žinių, priemonių ir įrodymų, kaip ji galės pasiekti ES dekarbonizacijos tikslus 2030 ir 2050 m., kartu išlaikant maisto saugumą ir įperkamumą bei ekonominį ES maisto pramonės tvarumą.

Projekto koordinatorius Lietuvoje Kęstutis Navickas seminaro dalyviams pristatė 9 projekto darbo grupes ir jų užduotis. Jis apžvelgė ŠESD emisijų tyrimo ir prognozavimo metodus, aptarė veiksnius, įtakojančius ŠESD emisijų pokyčius Europos maisto grandinėse. K. Navickas akcentavo, kad įdiegus pažangias, energijos sąnaudas mažinančias technologijas ir atsinaujinančius energijos išteklius, perėjus prie žiedinės gamybos, sumažinus pakuočių apimtis ir jas keičiant į tvaresnes, Europos šalys gali atskiruose sektoriuose pasiekti nulines ŠESD emisijas 2050 metais.

VDU ŽŪA prof. dr. Vlada Vitunskienė akcentavo maisto švaistymo ir praradimų problemą bei jų įtaką ŠESD emisijų didinimui. Ji teigė, kad švaistant maisto produktus, ne tik patiriami ekonominiai praradimai, tačiau tuo pačiu švaistomi ištekliai (žaliavos, energija, cheminės medžiagos, pakuotės ir pan.), kurie sunaudojami ūkiuose, maisto gamybos ir prekybos sektoriuose.

Doc. dr. Kęstutis Venslauskas pristatė VDU ŽŪA tyrėjų atliktą studiją apie žuvininkystės produktų gamybos ir vartojimo grandinės ŠESD emisijų mažinimą naudojant energijos taupymo priemones ir atliekų perdirbimą. Šis tyrimas atliktas bendradarbiaujant su projekto partneriais iš Norvegijos (SINTEF) ir Prancūzijos (INRAE). Tyrimas parodė, kad reikia tobulinti žuvų produktų gamybos grandinę, perkeliant žuvų apdorojimą arčiau kilmės vietos, keičiant pakavimo, perdirbimo ir transportavimo strategijas, efektyviau panaudojant susidarančias atliekas.

Projekto tyrėjas dr. Mantas Rubežius pateikė Biodujų laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatus. Jis akcentavo, kad įvairių maisto produktų gamyboje, pervežimuose, sandėliuose, prekyboje, namų ūkiuose ar kavinėse susidaro atliekų, netinkamų vartojimui. Tvarus atliekų tvarkymas yra didelė aplinkosauginė, ekonominė ir socialinė problema. Pranešėjas pristatė maisto atliekų anaerobinio perdirbimo į biodujas ar biometaną galimybes ir rezultatus. Jis pažymėjo, kad biodujų gamyba iš maisto atliekų yra tvari ir draugiška aplinkai.

Seminaro dalyviai aktyviai diskutavo, nes maisto grandinių tema yra aktuali daugeliui VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų ir socialinių parterių.

Daugiau informacijos apie projektą

Projekto koordinatorius Lietuvoje – Kęstutis Navickas.

Apdovanoti geriausiai 2024–2025 m. m. įvertinti VDU ŽŪA dėstytojai

Kiekvieno semestro pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdoma apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”, kuria siekiama išsiaiškinti studijuojančiųjų patirtis, išgirsti jų nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą studijų dalykuose, įvertinti pateiktus pasiūlymus ir atsiliepimus. Remiantis apklausos rezultatais, įvardijami geriausiai studijuojančiųjų įvertinti dėstytojai kiekviename semestre ir mokslo metais akademiniuose padaliniuose.

Birželio 20 dieną VDU mokslo metų užbaigimo šventėje pasveikinti ir apdovanoti šie 2024–2025 mokslo metais studentų geriausiai įvertinti dėstytojai:

Agronomijos fakulteto dėstytoja dr. Ramunė Masienė,
Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojas doc. dr. Valdemaras Makutėnas,
Inžinerijos fakulteto dėstytojas prof. dr. Dainius Steponavičius,
Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Anželika Dautartė.

2025 m. pavasario semestre geriausiai įvertinti ŽŪA dėstytojai:

Agronomijos fakultete:

prof. dr. Aušra Blinstrubienė
doc. dr. Dovilė Levickienė
dr. Ramunė Masienė
vyr. lekt. dr. Edvinas Misiukevičius
asist. dr. Rita Čepulienė
doc. dr. Darija Jodaugienė
doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius
doc. dr. Ernestas Zaleckas
doc. dr. Romas Ruibys
lekt. Karolis Grušas

Bioekonomikos plėtros fakultetas:

lekt. Lina Martirosian
doc. dr. Valdemaras Makutėnas
vyr. lekt. dr. Aurelija Kustienė
doc. dr. Jurgita Baranauskienė
doc. dr. Gintarė Vaznonienė
prof. dr. Danutė Zinkevičienė
doc. dr. Vilma Tamulienė
prof. dr. Vladzė Vitunskienė
prof. dr. Rimantas Dapkus

Inžinerijos fakultetas:

asist. dr. Indrė Bagdonienė
doc. dr. Rasa Čingienė
lekt., j. m. d. Julija Rukaitė
j. asist. Justinas Anušauskas
prof. dr. Dainius Steponavičius
lekt. Dainius Šišlavas
prof. dr. Eglė Jotautienė

Miškų ir ekologijos fakultetas:

doc. dr. Kšištof Godvod
doc. dr. Anželika Dautartė
dr. Daiva Tiškutė Memgaudienė
dr. Nijolė Maršalkienė
doc. dr. Daiva Šileikienė.

Šiems dėstytojams VDU Moodle aplinkoje bus suteikti skaitmeniniai ženkleliai „Dėstymo kokybė 2025 pavasaris“.

Kaimo bendruomenės – Europos ateities kūrėjos

Birželio 5–8 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Verslo ir socialinės partnerystės centro atstovės dalyvavo ketvirtajame tarptautinio projekto „Nuo euroskepticizmo link įsitraukimo į Europą: kaimiškų vietovių dialogai apie Europos ateitį“ susitikime, kuris vyko Broccostelloje, Italijoje. Susitikime dalyvavo partneriai iš Rumunijos, Lietuvos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos ir Bulgarijos.

Įkvepiančios skirtingų Europos bendruomenių istorijos

Svarbia susitikimo dalimi tapo partnerių parengtos Europos sėkmės istorijos. Kiekviena dalyvaujanti organizacija buvo paprašyta pasiruošti vieną inspiruojantį pasakojimą, atspindintį teigiamą pokytį, kurį jų organizacija ar bendruomenė patyrė ES kontekste. Šie pasakojimai tapo pagrindu pokalbiams ir interviu veikloms, vykdytoms viso susitikimo metu.

Interviu metu buvo siekiama išgirsti realias istorijas ir patirtis – organizacijų, aktyvių vietos gyventojų ar jaunimo istorijas, kurios atspindėtų, kaip Europa daro įtaką jų kasdienybei, pasinaudojus ES teikiamomis finansavimo galimybėmis.

Įkvepiančios patirtys ir prasmingos veiklos: nuo diskusijų prie atradimų

Susitikimo dalyviai ne tik dalyvavo įtraukiančiose diskusijose apie ES vertybes, pilietiškumą, įtrauktį ir bendruomeniškumą, bet ir patys galėjo susipažinti su geraisiais jų pavyzdžiais ir išgirsti jų sėkmės istorijas. Vizitai į vietos verslus ir kultūriškai reikšmingas vietoves leido pamatyti, kaip idėjos virsta veiksmais, o ilgalaikė vizija – sėkmingais rezultatais.

Ypatingas dėmesys skirtas Broccostella regiono iniciatyvoms – dalyviai aplankė „Oleificio Mantova“ ir „Tenuta Cervelli“ – pavyzdinius šeimos verslus, kurie demonstruoja, kaip tvarumas, inovacijos ir ES parama gali kartu kurti ilgalaikę naudą bendruomenėms. Šios istorijos atskleidė ne tik ekonominę, bet ir socialinę pažangą, kai tradicijos derinamos su šiuolaikišku požiūriu.

Kultūrinės išvykos į istorinius miestelius – Posta Fibreno, Vicalvi, Arpino ir Isola del Liri – suteikė galimybę panirti į regiono istoriją, architektūrą ir dvasinį paveldą. Kiekvienas aplankytas miestas pasakojo savo unikalią istoriją, leidžiančią geriau suprasti, kaip vietinė tapatybė dera su bendra Europos vizija. Kultūriniai atradimai padėjo dalyviams ne tik pažinti vietos ypatumus, bet ir įprasminti jų vietą šiandieniniame Europos kontekste.

Tai buvo dienos, kupinos pažinimo, įkvėpimo ir bendrystės – tikras įrodymas, kad bendros vertybės gali suartinti žmones ir paskatinti pokyčius visos Europos mastu.

Projekto vadovė Lietuvoje – VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro Socialinės partnerystės skyriaus vadovė doc. dr. Aistė Čapienė.