Naujos galimybės ekologams: pradėkite karjerą Valstybinių miškų urėdijoje

Valstybinių miškų urėdija (VMU) – viena regioniškiausių Lietuvos įmonių, patikėjimo teise atsakinga už valstybinių miškų gerovę. Siekdama užtikrinti efektyvią miškų priežiūrą, įmonė siūlo konkurencingus atlyginimus, platų papildomų naudų paketą ir palankias darbo sąlygas. Įmonė siekdama prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos poreikių bei modernizuoti požiūrį į darnų miškininkavimą, nuo 2025 m. sausio 6 d. VMU į girininkijos specialisto pareigas pradeda priimti ne tik miškininkystės, bet ir ekologijos studijas baigusius specialistus.
Plačiau

Studentai įsitraukia į projekto Forest 4.0 veiklas

Šeši MEF studentai 2024 metų vasarą-rudenį pasinaudojo galimybe gauti stipendiją iš projekto „Creation of the centre of excellence in smart forestry (Forest 4.0)“ Nr. 101059985 tiesioginių lėšų.

Taikomosios ekologijos III kurso studentas Gytis Žvirblaitis praktiką atliko 2024.09.01 –2024.11.30 IF Biodujų laboratorijoje, kur sklandžiai įsiliejo į laboratorijos kolektyvą ir jo vykdomus mokslinius tyrimus. Laboratorijoje atliko laboranto funkcijas, pagal sudarytą grafiką užkraudamas biodujų reaktorius, fiksuodamas eksperimentų duomenis. Tiesiogiai dalyvavo įsisavinant Forest 4.0 projekto įsigytą įrangą, po praktikos įdarbintas projekte pastoviam darbui. Praktikai vadovavo prof. K.Navickas.

Taikomosios ekologijos III kurso studentas Dominykas Mocekainis ir Miškininkystės studijų programos III kurso studentė Austėja Astrauskaitė praktiką atliko atitinkamai 2024.07.01 –2024.09.30 ir 2024.09.01 –2024.11.30 MEF Miško mokslų katedros Miško genetikos ir fiziologijos laboratorijoje. Praktikos metu susipažino su mėginių ruošimu DNR išskyrimui, DNR išskyrimu ir genetinio medžiagų banko tvarkymu. Įgytos kompetencijos orientuotos į VDU pradedamo vykdyti INTERREG projekto DIVERSE_GENE_WATCH, kuriame dalyvauja Forest 4.0, tyrimus. Praktikai vadovavo prof. D.Danusevičius.

Miškininkystės studijų programos III kurso studentai Laurynas Mikalauskas, Paulius Talmantas ir Paulius Stancelis praktiką atliko 2024.09.01 –2024.11.30 VDU ŽŪA Miškų monitoringo ir Geomatikos laboratorijose. Praktikos metu susipažinta su miško tyrimų barelių matavimais naudojant šiuolaikinę dendrometrinių ir geodezinių matavimų techniką, dalyvavo ekspedicijoje į Dzūkijos Nacionalinį parką. Praktikantai susipažino su Geomatikos laboratorijos naudojama lazerinio skenavimo iš bepiločių orlaivių technologija, dalyvavo 2-ose duomenų rinkimo misijose ŽŪA Arboretume bei privačioje miško valdoje Pakruojo rajone (https://amvmt.lrv.lt/lt/naujienos/naujos-misku-skenavimo-technologijos-pristatytos-ir-mokslui-ir-misku-savininkams/). L.Mikalauskas pasirinko baigiamojo darbo temą, tiesiogiai susijusią su praktikos metu pradėtais tyrimais, susijusiais su nuotolinių tyrimų ir DI naudojimu miestų želdiniams inventorizuoti. Praktikantai taip pat susipažino su GIS duomenų bazių sudarymu ir prisidėjo formuojant Kauno rajono želdynų duomenų bazę, kuri vėliau naudota DI grindžiamiems algoritmams apmokinti. Praktikos vadovai prof. A.Augustaitis ir doc. D.Jonikavičius.

Praktikų metu studentai ne tik susipažino su konkrečių laboratorijų vykdomais moksliniais tyrimais, tačiau įgijo daug praktinės patirties ir naujų žinių apie inovacijas miškininkystėje. Kita vertus, projektų tyrėjų komandos pasipildė naujais pajėgumais.

Naujas LIFE projektas Lietuvoje – ForestHabitatLT

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai kartu su VĮ Valstybinių miškų urėdija ir VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondu dalyvauja projekte „Kompleksinis požiūris į buveinių išsaugojimą diegiant artimesnės gamtai miškininkystės praktikas buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) lygiu“ angl. „Developing and implementing Closer-to-Nature forest management practices towards multifunctional forest landscapes and favourable Natura 2000 areas“ akronimas „LIFE ForestHabitatLT“ (101147231 — LIFE23-NAT-LT-LIFE ForestHabitatLT). Projektas truks 6 metus (2024-2030 m.), bendra projekto vertė – 3,94 mln. Eur.
Projektas buvo pristatytas VDU Žemės ūkio akademijoje vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje spalio mėnesį „ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI VERSLUI: 100 metų pažangai“.
Džiugu, kad projekto pradžia sutampa su šiais metais priimtu Europos gamtos atkūrimo reglamentu ir projektas prisidės prie Europos Bendrijos svarbos miško ir pelkių buveinių kompleksų išsaugojimo, palaikymo ir atkūrimo. Artimesnio gamtai miškų tvarkymo koncepcija yra ES miškų strategijos 2030 dalis, o 2023 metais Europos Komisija jau išleido artimesnio gamtai miškų tvarkymo gaires.
Projekto įgyvendinimo metu yra planuojama parengti artimesnės gamtai miškininkystės gaires pritaikytas Lietuvai, bus siekiama populiarinti gamtinėms vertybėms palankesnius miškų tvarkymo būdus bei pademonstruoti, kokiomis priemonėmis miškininkai aktyviai prisideda ir gali prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir puoselėjimo. Projekto veiklos bus įgyvendinamos keturiose teritorijose: Šimonių girioje, Buktos miške, Praviršulio tyrelyje ir Dabravolės pelkėje. VDU vykdomos veiklos apims teorinės dalies artimesnio gamtai miškų tvarkymo principų pritaikymo Lietuvai parengimą, blogos būklės buveinių tvarkymo priemonių aprašymą bei stebėsenos vykdymą.

Projekto partneriai:

Projektą finansuoja:

„Finansuoja Europos Sąjunga. Požiūriai ir nuomonės išreikšti yra autoriaus nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba CINEA nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei CINEA negali būti už juos atsakinga“

VDU ŽŪA tarybos narių rinkimai

2024 m. gruodžio 31 d. baigiasi VDU Žemės ūkio akademijos tarybos kadencija, todėl paskelbta Tarybos sudarymo procedūra.

Kviečiame siūlyti kandidatus į VDU ŽŪA tarybą.

Miškų ir ekologijos fakultetas turi dvi VDU ŽŪA tarybos narių vietas:

Profesorius, vyriaus.m.d. – 1 vieta;

Docentas, vyresn.m.d. – 1 vieta.

Tarybos nariu gali būti akademinių padalinių dėstytojai ir mokslo darbuotojai, užimantys šias pareigybes viešojo konkurso būdu. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai jų skyrimo metu turi būti įdarbinti ne mažiau kaip 0,5 et.

Kandidatus į ŽŪA Tarybos narius gali pasiūlyti akademinio padalinio institutų, katedrų, centrų susirinkimai, dėstytojų ir / ar mokslo darbuotojų grupės, akademinio personalo pavieniai asmenys. Pastarieji gali pasiūlyti ir savąsias kandidatūras.

Kandidatų pasiūlymai ar pasisiūlymai yra pateikiami raštu Miškų ir ekologijos fakulteto tarybos pirmininkui prof. Dariui Danusevičiui iki š.m. lapkričio 22 d. 14.00 val. arba žodžiu šios tarybos posėdžio metu.

Inovacijų ekspertai su partneriais siekia pagerinti Lietuvos miškų ir jų kelių būklę

Išmanūs sprendimai tvariai miškininkystei – vienas prioritetų, į kuriuos šiandien fokusuojasi agromaisto ir susijusių sektorių technologinę raidą skatinantys ART21. Baltijos šalyse ir už jos ribų novatoriškas idėjas realizuojanti įmonė drauge su patyrusiais partneriais ėmėsi naujos ForestTech iniciatyvos: kuria 5G ryšiu ir nuotoliniu stebėjimu grįstą miškų ir jų kelių informacinę sistemą (MIKIS). Kompleksinius uždavinius spręsianti technologija teiks pridėtinę vertę ne vien miškų ūkio, bet ir transporto sektoriui.

Motyvą pasufleravo neefektyvūs dabartiniai metodai ir alternatyvų stoka

Miškotyros mokslinėje veikloje daug kompetencijų turintis Vytauto Didžiojo universitetas ir veržlios IT sistemų kūrimo bei diegimo įmonės „Benco Baltic Engineering Company“ komanda dalinsis žiniomis bei praktine patirtimi, įgyvendinant MIKIS.

Sistema atliks kelias esmines funkcijas: vertins miškų gaisringumą, identifikuos išvartytus jų plotus, atnaujins miškų kelių būklės informaciją ir pateiks jų kokybės analizę. Skirtingi modulių uždaviniai glaudžiai susiję, nes keliai – miško ekosistemos dalis, būtina veiksmingai miškų priežiūrai ir ekstremalių situacijų valdymui. Miškų kelių būklė neatsiejama ir nuo susisiekimo infrastruktūros gerinimo bei plėtros, taip pat rekreacijos.

Šiose srityse dirbantiems žmonėms MIKIS pateikiami išsamūs rezultatai padės greičiau, tiksliau priimti reikiamus svarbius sprendimus. Visgi tai ne vieninteliai aspektai, paskatinę naują mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros iniciatyvą dar menkai skaitmenizuotai šalies miškininkystei stiprinti.

„Šiuo metu miškų gaisringumas vertinamas pagal statistinius duomenis ir orų prognozes, o pažeisti plotai nustatomi vykdant fizines inspekcijas. Analogiškai vyksta miško kelių būklės vertinimas. Tuo tarpu miškingų vietovių kelių identifikavimui ir koordinačių nustatymui įtakos turi mechaniniu būdu renkamų įvairių miško parametrų nepakankamas tikslumas.

Rinkoje kol kas nėra technologiškai pažangių sprendimų, kurie galėtų sumažinti minėtiems metodams reikalingus nemenkus žmogiškuosius resursus, palengvinti tam tikrų specialistų darbą ir pateikti efektyvų rezultatą: kiek įmanoma tikslesnius duomenis“, – komentuoja ART21 įkūrėjas Augustas Alešiūnas.

Pažangus veikimas lemia paprastą naudojimą

Kuriama miškų ir jų kelių informacinė sistema vertinimą atliks analizuodama tiriamos vietovės palydovinius vaizdinius duomenis, meteorologinę informaciją, taip pat bepiločiu orlaiviu sukauptus aerofotografijos duomenis ir automobilyje sumontuotos stebėjimo įrangos informaciją.

Dėl automatizuoto duomenų perdavimo, pasitelkiant 5G ryšio komunikaciją, MIKIS galės lengvai naudotis net specifinių techninių žinių neturintis asmuo. „Naujausios kartos ryšio technologija taip pat užtikrins stabilų sistemos ryšio tinklą, taigi informacijos perdavimo ir išanalizavimo procesas vyks sparčiau. Be to, 5G savybės leidžia atvaizduoti rezultatus artimu realiam laiku“, – priduria A. Alešiūnas.

Naujasis sprendimas rinkoje atlieps ne vienos tikslinės grupės poreikius. Pradedant valstybinėmis institucijomis, kurios kasdien sprendžia su miškais ir jų keliais susijusius strateginius bei praktinius klausimus: Valstybine miškų urėdija, Valstybine miškų tarnyba, Aplinkos bei Susisiekimo ministerijomis.

Miškų savininkams sistema padės efektyviau rūpintis jų valdomų teritorijų, įskaitant miško kelius, priežiūra ir tvarkymu. Gelbėtojams ir gaisrininkams operatyvi, patikima informacija apie miško kelių būklę ar pravažumą būtina ekstremaliose situacijose. Mokslo institucijoms inovacija pasitarnaus tyrimų srityje. Turizmo, aktyvaus laisvalaikio atstovams ir savarankiškai tokio tipo poilsį praktikuojantiems gamtos mylėtojams miško kelių būklė aktuali planuojant žygių maršrutus ar kitas veiklas.

Iniciatyva atliepia ambiciją skatinti sektoriaus augimą

Pradėję nuo pažangių produktų bei paslaugų kūrimo, vystymo ir diegimo agromaisto industrijoje, jau kelerius metus ART21 aktyviai siekia inovuoti neišnaudotų galimybių pilną miškininkystę. Veiklų tematika apima nuotolinius tyrimus ir naujoves miškų būklės analizei, ligų bei parazitų identifikavimui, laukinių žvėrių stebėjimui ir skaičiavimui.

„Pavyzdžiui, prieš metus startavusios tarptautinės iniciatyvos FOREST 4.0 tikslas – sukurti išmaniosios miškininkystės kompetencijų centrą, kuriame dirbtinis intelektas ir daiktų internetas tarnauja kaip įrankis pertvarkyti miškų veiklą, skaitmenizuojant visą vertės grandinę: nuo išteklių valdymo iki galutinių produktų. Auginant centro teikiamas perspektyvas sieksime įtraukti suinteresuotąsias šalis pasauliniu mastu“, – pasakoja įmonės įkūrėjas.

Anot A. Alešiūno, būsimoji miškų ir miškų kelių informacinė sistema – nacionalinės reikšmės žingsnis, tačiau ieškant efektyviausių kelių į visuotinį tvarumą ir technologinį progresą derėtų žvelgti globaliai, bet pradėti veikti pirmiausia lokaliai.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

MEF atstovai ForestSAT 2024 konferencijoje

Per daugiau kaip du dešimtmečius ForestSAT konferencijos tapo didžiausiu pasauliniu mokslininkų, dirbančių miško erdvinės analizės metodų srityje, forumu. ForestSAT 2024 konferencijoje, įvykusioje rugsėjo 9-13 dienomis Rotorua mieste, Naujojoje Zelandijoje, dalyvavo beveik tūkstantis dalyvių, nepabūgusių keliauti į kitą Žemės kraštą iš viso pasaulio. Beveik dviejuose šimtuose žodinių pranešimų nagrinėtos įvairiausios su miškininkyste susijusios nuotolinių tyrimų, erdvinės duomenų analizės ir pan. problemos.

Konferencijoje dalyvavo VDU ŽŪA MEF dėstytojai bei projekto Forest 4.0 mokslo darbuotojai Donatas Jonikavičius ir Gintautas Mozgeris. D.Jonikavičius pristatė tyrimą, kuriame nagrinėjamos iš drono atliekamo daugiaspektrio skenavimo galimybės miškų atkūrimo būklei vertinti. G.Mozgerio pranešime aptarta nuotolinių tyrimų reikšmė Lietuvos Nacionalinėje miškų inventorizacijoje bei pristatyti naujos miško išteklių informacinės sistemos metmenys.

Gamta pagrįsti sprendimai aukštajame moksle ir TVET siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą

Praėjus 8 mėnesiams, ENABLS projektas įsibėgėja!
Žmogaus veikla skatina išnykti daugiau rūšių nei bet kuriuo kitu istorijos laikotarpiu. Dėl tebesitęsiančio biologinės įvairovės mažėjimo kyla pavojus, kad milijonai rūšių išnyks visam laikui, o tai labai pablogins gyvybiškai svarbias ekosistemų funkcijas, pavyzdžiui, oro ir vandens kokybę, anglies dioksido sugėrimą ir gerą dirvožemio būklę.
Reaguojant į šiuos iššūkius, programos Horizon Europe projektas eNaBlS yra vienas iš lyderių siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą pasitelkiant švietimą, bendradarbiavimą, informuotumo didinimą ir socialinį dalyvavimą. Pagrindinis projekto komponentas yra gamta pagrįstų sprendimų (NBS) – ekonomiškai efektyvių, gamtos įkvėptų metodų, kuriais saugomos, valdomos ir atkuriamos natūralios ar pakeistos ekosistemos – skatinimas. Šie sprendimai ne tik saugo biologinę įvairovę, bet ir teikia didelę naudą visuomenei.
eNaBlS tikslas – įtraukti biologinę įvairovę ir NBS į aukštojo mokslo bei techninio ir profesinio mokymo (TVET) programas. Tai turėtų būti pasiekta taikant tarpdisciplininį požiūrį, kuris remiasi įvairiomis žiniomis ir visos visuomenės indėliu. Gyvosios laboratorijos bus įkurtos Vokietijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Austrijoje, Lietuvoje, Graikijoje ir Čekijoje. Šiose įtraukiose, daugelį dalyvių vienijančiose platformose bus suteikiamas balsas visiems, skatinamas į gamtą orientuotas požiūris ir skatinami reikšmingi pokyčiai.
eNaBlS partneriai sėkmingai užbaigė pirmąjį šio projekto etapą – įvertino, kaip NBS ir biologinės įvairovės nykimo temos šiuo metu integruojamos į aukštojo mokslo ir TVET mokymo programas. Šiame etape taip pat buvo tiriamas visuomenės požiūris, tarptautinės politikos tendencijos ir bendradarbiavimo schemos tiek tarp universitetų, tiek tarp universitetų ir TVET institucijų. Šios įžvalgos padės pagrindą būsimai veiklai, kuria bus siekiama didinti informuotumą apie biologinę įvairovę ir NBS, ugdyti gebėjimus ir skatinti perėjimą prie gamtai palankios visuomenės.

Ateityje eNaBlS įtrauks specialistus į konstruktyvų dialogą dėl esamų NBS standartų ir protokolų, skatins universitetus ir profesines mokyklas tapti visuomenės pavyzdžiu ir, bendradarbiaudama su „Gyvosiomis laboratorijomis“, rengs ir bandomuoju būdu išbandys NBS mokymo modulius.
Likite prisijungę! Sekite mus socialiniuose tinkluose ir apsilankykite mūsų svetainėje, kad gautumėte naujienų: https://enabls.eu/

Bendradarbiavimo sutartis su Valstybine miškų tarnyba

Vytauto Didžiojo universitetas ir Valstybinė miškų tarnyba 2024 metų liepos 3 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios tikslas – bendradarbiavimas, socialinė partnerystė plėtojant su miškais susijusius mokslus ir inovacijas bei jų praktinį diegimą miškų valdyme.

Daugiau informacijos – VDU ir VMT interneto svetainėse.

„Sumanaus moksleivio akademija“ ekologijos klasės uždarymo renginys

Šiandien (2025 05 29) VDU Žemės ūkio akademija šurmuliuoja jaunais balsais- vyksta projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ uždarymo renginys. Miškų ir ekologijos fakultete sulaukėme II lygio ekologijos klasės merginų iš Simono Gaudėšiaus gimnazijos, kurios pristatė savo parengtą projektą Oro tarša mažame miestelyje. Buvo malonu ir įdomu išgirsti moksleivių norą prisidėti prie aplinkos oro taršos mažinimo, įvertinti jų pasiūlytus sprendimo būdus, į kuriuos jungiasi ir pačios merginos.

Didelės joms sėkmės ir sakėme iki pasimatymo galbūt renkantis ekologo specialybę

SILVA tinklo metinė tarptautinė konferencija “Kintantys politikos ir visuomenės lūkesčiai aukštajam miškininkystės išsilavinimui”

Balandžio 16-18 d. VDU ŽŪA vyko SILVA tinklo metinė tarptautinė konferencija “Kintantys politikos ir visuomenės lūkesčiai aukštajam miškininkystės išsilavinimui”.

Sveikinimo žodį nuo VDU ŽŪA kanclerės Astridos Miceikienės perdavė #MEF dekanas Vitas Marozas.

Konferenciją atidarė SILVA tinklo prezidentas Norbert Weber. SILVA tinklas yra ne pelno siekianti asociacija, susijusi su aukštuoju miškininkystės išsilavinimu. Pagrindinis jos tikslas – skatinti ir palengvinti tarp universitetinį bendradarbiavimą miškininkystės švietimo srityje Europoje.

Konferencija skirta miškininkystės studijų programų tobulinimui. Į konferenciją susirinko dalyviai iš Airijos, Latvijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Olandijos, Vengrijos, Vokietijos. Pranešimus skaitė ir Lietuvos atstovai – Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis bei VDU ŽŪA doc. dr. Anželika Dautartė ir m. darb. dr. Nerijus Kupstaitis.

Renginio organizatoriai: VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas; SILVA tinklo prezidentas, Drezdeno technikos universiteto Miško politikos ir miško išteklių katedros prof. dr. Norbert Weber, SILVA tinklo sekretorė Sandra Liebal.