Žinių šaltiniai- praktinėse išvykose

Šaltą, bet saulėtą antradienio rytą VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos bei Agronomijos fakultetų studentų grupė lankėsi Kauno regiono Kėdainių atliekų tvarkymo centre. Studentai susipažino su atliekų surinkimo, apdorojimo, perdirbimo ir šalinimo funkcijomis. Viena didžiausių mūsų laikų problemų – besaikis vartojimas, stipriai prisidedantis prie klimato krizės. Aplankytas kartu ir Lietuvos geografinis centras, Erasmus studentams tai buvo ir užduotis ieškoti savo gimtųjų šalių geografinių centrų. Visi kartu pasidžiaugėme, kad geriausi žinių šaltiniai- praktinėse išvykose, kur suprantamai įsitikinta, kad generuoti atliekas tai dar vienas iš paprastesnių darbų…

12-oji pasaulinė Informacinių sistemų ir technologijų konferencija WorldCist’24

2024 metų kovo 26-28 d. Lenkijoje, Lodzės Technologijos universitete įvyks 12-oji pasaulinė Informacinių sistemų ir technologijų konferencija WorldCist’24. Nors konferencijos tematika labai plati, bet yra seminaras, potencialiai tinkamas miškotyros arba kitiems mokslininkams, kurie įkvėpimo semiasi nagrinėdami procesus miške ir gamtoje – 1^st Workshop on Forest-Inspired Computational Intelligence Methods and Applications (FICIMA 2024). Konferencijos medžiaga bus publikuojama Springer leidžiamoje knygų serijoje Lecture Notes in Networks and Systems

Nuoroda: https://worldcist.org/index.php/workshops/ficima-2024

Jauniausia Valstybinių miškų urėdijoje dirbanti miško apsaugos specialistė Justė: apie pirmąsias patirtis ir nuotykius miške, vertybes bei raktą į jauno žmogaus pasaulį

Valstybinių miškų urėdijos, Mažeikių regioninio padalinio miško apsaugos specialistė Justė Petrauskaitė – viena jauniausių miškininkių, savo karjerą pradėjusių dar studijų metais. Justė ne tik dirba savo pagrindinį miško apsaugos specialistės darbą, kuris apima platų spektrą veiklų – nuo miško priešgaisrinės apsaugos organizavimo iki neteisėtų veikų užkardymo, tačiau daug dėmesio skiria ir darbui su visuomene bei jaunimu, gražiausiais miškininkystės atradimais dalijasi savo socialinių tinklų paskyrose. Interviu su Juste Petrauskaite apie jauno žmogaus požiūrį į pasaulį, mus supančią aplinką, stereotipus, vertybes, paskatinusias pasirinkti miškininkystę, ypatingą ryšį su vaikais ir jaunimu, šiuolaikinės komunikacijos svarbą bei vertingas patirtis, įgytas dirbant miške.
Daugiau

Ką žmonės dirba visą dieną? Stonkus miške gaisrą aptiko: greičiausiai kalta nuorūka

Mantas Stonkus tęsia darbą valstybės įmonėje Valstybinių miškų urėdija. Antroje dalyje Mantas kartu su specialistais įvertins, ar darbai biržėje yra atliekami tinkamai, o kirtavietėje sužinos, kaip vyksta miško kirtimo darbai. Taip pat Mantas pats sužinos ir žiūrovus supažindins, kas yra medkirtė ir medvežė. Dar daugiau laidos „Ką žmonės dirba visą dieną?“ naujausiame epizode.
Skaitykite daugiau

TVARUS ŽEMĖS ŪKIS – TVARUS DIRVOŽEMIS IR AUGALINĖ ŽALIAVA

Projekto pradžia: 2023-04-03
Projekto pabaiga: 2025-07-01
Skirta 148 992 Eur parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,bendradarbiavimas“ veiklos sritį įgyvendinti.
Partneriai: doc. dr. Juozas Pekarskas, prof. dr. Vilija Aleknevičienė, prof. dr. Algirdas Radzevičius, prof. dr. Vytenis Jankauskas, doc. dr. Algirdas Gavenauskas, doc. dr. Jurgita Kulaitienė, doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė, doc. dr. Dovilė Levickienė. Ūkininkai Violeta Giknienė, Vytautas Račickas ir Mindaugas Kinderis, VšĮ „Žiedinė ekonomika” bei UAB „Biodinamika“. Projekto konsultantė dr. Edita Karbauskienė.

Projekto tikslas – tobulinti kraikinio mėšlo ir kitų organinių medžiagų tvarkymo ir perdirbimo technologijas, panaudojant kompostavimą, ir kompostą perdirbant į birius, granuliuotus, skystus ir gelinius organinius tręšiamuosius produktus, kurių pagalba būtų galima išsaugoti dirvožemio drėgmę, sumažinti dirvožemių degradacijos procesus bei padidinti organinės anglies atsargas dirvožemyje, išauginant didesnės pridėtinės vertės augalinę žaliavą, pasiekiant racionalų gamybos savikainos mažinimą, teigiamą aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį efektą.

Uždaviniai:

Įdiegti ir tobulinti ūkiuose inovatyvias kraikinio mėšlo ir kitų organinių medžiagų tvarkymo ir perdirbimo technologijas, panaudojant kompostavimo technologijas, kompostą perdirbant į birius, granuliuotus, skystus ir gelinius organinius tręšiamuosius produktus.
Įdiegti ūkiuose inovatyvias sukurtų ir gaminamų komposto birių, granuliuotų, skystų ir gelinių organinių tręšiamųjų produktų panaudojimo technologijas, gerinant dirvožemio agrochemines ir fizikines savybes, išsaugojant ir didinant organinės anglies atsargas dirvožemyje, stabdant dirvožemio degradacijos procesus.
Įvertinti išauginamos augalinės žaliavos kokybę, maistinės vertės ir saugos pranašumus.
Įvertinti inovacijų taikymo ūkiuose ekonominį efektyvumą Studijoje numatytose intensyvioje ir ekologinėje žemdirbystės sistemose (palyginti arimines ir bearimines technologijas naudojant biologinius / grybelinius preparatus dirvos – augalų sąveikos aktyvinimui bei mašinų naudojimo kaštų mažinimui).
Parengti mėšlo ir kitų organinių medžiagų kompostavimo ir kompostų perdirbimo bei organinių tręšiamųjų produktų inovatyvių technologijų panaudojimo rekomendacijas, jų įtakos dirvožemio savybėms, organinės anglies dirvožemyje gausinimui ir augalinės žaliavos kokybei.
Skatinti mokslo žinių, technologijų ir inovacinės praktikos sklaidą Lietuvos žemės ūkyje, demonstruojant moksliškai pagrįstų technologijų naudą gamyboje stabdant dirvožemio degradacijos procesus ir gausinant organinės anglies kiekį juose.

Tvariai ūkininkaujant dirvožemio degradacijos sustabdymas ir dirvožemio humusingumo didinimas padės išsaugoti dirvožemio drėgmę, sumažinti dirvožemių degradacijos procesus bei padidinti organinės anglies atsargas dirvožemyje, išauginant didesnės pridėtinės vertės augalinę žaliavą, pasiekiant racionalų gamybos savikainos mažinimą, teigiamą aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį efektą. Dirvožemio biodegradacijos reguliavimo procesas turės teigiamos įtakos visoms ekosistemoms, klimato kaitos procesų sušvelninimui. Pažangiausios mokslinių tyrimų žinios ir technologijos taps prieinamos ūkininkams, kaimo bendruomenėms, įmonėms, konsultavimo paslaugų teikėjams.

Trečiasis projekto „Medicininė bitininkystė – bitininkams“ [MEDI-BEEB] projekto susitikimas Vroclave

Vabzdžiai apdulkintojai yra labai svarbūs augalų gyvenimui, o augalų apdulkinimas yra labai svarbi ekosisteminė funkcija, kurią ir atlieka bitės. Bitininkai, padedami šių vabzdžių, renka medų, taip pat žiedadulkes, bičių pikį, bičių pienelį, vašką, bičių nuodus ir kitus sveikatai vertingus ir naudingus ingredientus. Tačiau šie produktai turi būti gaminami sveikai ir tinkamai.

Šie klausimai nagrinėjami Erasmus+ projekte „Medicininė bitininkystė – bitininkams“ (MEDI-BEEB). Projektą koordinuoja Adnan Menderes universitetas (Turkija), projekto partneriai: Italijos Umbrijos regiono ūkininkų konfederacija, Čenakalės Onsekiz Mart universitetas, Vroclavo aplinkos ir gyvybės mokslų universitetas, Aydino provincijos bitininkų asociacija ir Vytauto Didžiojo universitetas. Trečiasis projekto „Medicininė bitininkystė – bitininkams“ susitikimas gegužės 16-17 d. įvyko Vroclavo aplinkos ir gyvybės mokslų universitete (Lenkija). Susitikime dalyvavo Aplinkos ir ekologijos katedros prof. dr. Virginija Dulskienė ir doc. dr. Anželika Dautartė, čia aptarta rengiama mokymo(si) medžiagą virtualioje aplinkoje, geriausios praktikos pavyzdžių video tematika, siekiant paįvairinti, plėtoti ir didinti bitininkų gaminamos produkcijos vertę ir jos pritaikymą apiterapijos reikmėms. Netrukus ši informacija bus prieinama ir projekto svetainėje bei mobiliojoje programėlėje.

Baigiamasis projekto susitikimas vyks lapkričio 8 – 9 d. mūsų universitete.

Daugiau informacijos apie projektą rasite https://www.medibeeb.eu/

Konferencija „Medienos pramonė – kaip rasti balansą tarp ekonomikos ir ekologijos“

Maloniai kviečiame dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Medienos pramonė – kaip rasti balansą tarp ekonomikos ir ekologijos“, kuri vyks š.m. birželio 7 d. (trečiadienį) 10 val. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai, 3 aukštas). Konferencijos metu išgirsime Europos Sąjungos planus miškininkystės sektoriuje ir kokią įtaką tai turės visoms bendrijos šalims bei kitų šalių pavyzdžius, kaip joms sekasi rasti balansą tarp ekonomikos ir ekologijos. Taip pat, tikimės, kad konferencijos metu išsakytos idėjos ir pasiūlymai paskatins bendradarbiavimą tarp verslo, valdžios institucijų, ekspertų ir aplinkosaugos organizacijų.

Būtina išankstinė registracija iki birželio 5 d. (pirmadienio) 12 val. Registracijos formą rasite čia.

Aplinkos ministerija skatina studijuoti miškininkystę: skyrė 21 stipendiją

Ateinančiais mokslo metais 21 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje pasirinkęs pirmakursis gaus skatinamąsias stipendijas, 250 eurų per mėnesį. Stipendijas jau antrus metus iš eilės skyrė Aplinkos ministerija, siekdama populiarinti miškininko profesiją.
Miškininkystės studijų programą studijuosiantiems į valstybės finansuojamą studijų vietą įstojusiems pirmosios pakopos pirmojo kurso Vytauto Didžiojo universiteto studentams skirtos 13, o Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studentams – 8 tikslinės skatinamosios stipendijos. Jos bus skiriamos 2023–2024 studijų metams ir mokamos 10 mėnesių.
2022–2023 mokslo metais 6 Vytauto Didžiojo universiteto pirmakursiai, būsimieji miškininkai, jau gauna Aplinkos ministerijos įsteigtas stipendijas.
Plačiau

VDU ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS DĖSTYTOJŲ APSILANKYMAS ČEKIJOS GYVYBĖS MOKSLŲ UNIVERSITETE

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos dėstytojos – Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė, Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė ir docentė dr. Daiva Šileikienė pagal Erasmus+ mainų programą 2023 m. balandžio 17-20 d. lankėsi Čekijos gyvybės mokslų universitete (ČZU) Prahoje.
Čekijos gyvybės mokslų universitetas yra valstybinis universitetas, kuriame šiuo metu studijuoja daugiau nei 18 000 studentų (iš jų 10 % yra studentai iš užsienio). Universitete yra 6 fakultetai ir 1 institutas. ČZU siūlo virš 170 akredituotų bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijų programų (9 bakalauro, 20 magistrantūros ir 18 doktorantūros programų dėstoma anglų kalba). Universitete dirba 1 700 darbuotojų, iš kurių daugiau nei 700 yra profesoriai arba docentai.
Vienas iš ČZU fakultetų – Tropinio žemės ūkio mokslų fakultetas yra unikali institucija Vidurio Europoje. Šio fakulteto misija – aukštasis užsienio ir Čekijos studentų išsilavinimas atogrąžų žemės ūkio, kaimo plėtros bei tvaraus gamtos ir energijos išteklių tropikuose valdymo srityse. Tokia patirtis praverstų VDU Žemės ūkio akademijoje, nes į šį fakultetą studijuoti pritraukiama daug studentų iš įvairių Afrikos ir Azijos šalių.
VDU Žemės ūkio akademijos atstovės skaitė paskaitas Aplinkos mokslų fakulteto bakalaurams, magistrantams ir Erasmus studentams nuotekų valymo ir pakartotinio naudojimo, klimato kaitos įtakos paviršinio vandens būklei, aplinkosaugos politikos ir Europos žaliojo kurso srityse.
Aplinkos mokslų fakultetas suskirstytas į šešis padalinius (Vandens išteklių ir aplinkos modeliavimo katedra, Taikomosios ekologijos katedra, Ekologijos katedra ir kt.), apimančius visą fakulteto studijų ir mokslo sritį.
Dėstytojos susipažino su studijų procesu, moksliniais tyrimais, apžiūrėjo fakulteto laboratorijas, bendravo su kolegomis ir aptarė bendro mokslo projekto rengimo galimybes.
Žemės ūkio akademijos atstovės taip pat turėjo galimybę aplankyti Amálie Sumanųjį Kraštovaizdį – vieną iš ČZU įgyvendinamų projektų, esantį kaimo vietovėje netoli Prahos. Šiame bandomajame objekte ekspertai įgyvendina konkrečias priemones, didinančias kraštovaizdžio prisitaikymą prie klimato kaitos. Apie 500 hektarų ploto universitetui priklausančioje teritorijoje įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama kaupti žemės ūkio kultūrų drėkinimui reikalingą paviršinį vandenį, atkurti natūralius šlapžemius, apsaugoti erozijai jautrius šlaitus, stebėti hidrologinį režimą ir kt. Taikomosios ekologijos katedros vedėjas profesorius Jan Vymazal parodė visas šio objekto sudedamąsias dalis, supažindino su vykdomo projekto uždaviniais ir Sumaniojo Kraštovaizdžio nauda.

Erasmus+ projekto MARIPET antrasis tarptautinis partnerių susitikimas Kaune

Daugiau kaip trijų milijardų planetos gyventojų pragyvenimas priklauso nuo jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės. Tačiau šiandien matome, kad 30 procentų pasaulio žuvų išteklių yra pereikvojami. FAO apskaičiavo, kad 2018 m. iš viso pagaminta 179 milijonai tonų žuvies, apie 88 % minėto kiekio buvo tiesiogiai panaudota žmonėms vartoti, o likusi dalis (12 %) buvo apibūdinta kaip naudojama „ne maistui” ir „atliekos”. Priegaudos ir žuvų išmetimo į jūrą mažinimas yra svarbus žvejybos valdymo klausimas. Ne tik ekologinis poveikis biologinei įvairovei, bet ir ekonominiai nuostoliai yra itin reikšmingos problemos visame pasaulyje. Siekiant sumažinti šį poveikį, atliekama daug tyrimų, ieškant optimaliausių žvejybos būdų. Vykdant žvejybą dugniniais tralais, ypač Viduržemio jūros vandenyse, per vieną žvejybą sužvejojama daugiau kaip 40 žuvų rūšių. Tarp jų yra rūšys, kurios taip ir nepasiekia kranto – išmetamos į jūrą dėl įvairių priežasčių, Didelė žvejybos produkcijos dalis (35 proc. viso pasaulio laimikio) yra arba prarandama, arba iššvaistoma.

Erasmus+ programos projektas „Inovatyvi mokymo programa, skirta įvertinti jūrinės žvejybos atliekų, kaip žaliavos, panaudojimą naminių gyvūnų pašaro gamybai darnios Europos kontekste“ [MARIPET] skirtas ugdyti supratimą, kad naminių gyvūnų ėdalo pramonėje būtų galima naudoti tuos sugautus žvejybos laimikius, kurie paprastai išmetami į jūrą. Nors žuvų miltai ir žuvų taukai, kurie yra vertingiausios ėdalo sudedamosios dalys žuvų pašarų pramonėje, buvo gaminami naudojant brokuotas ir išmetamas žuvis, ekonomiškai vertingiems produktams sukurti vis dar reikia didelių investicijų. Iš tiesų, dauguma į jūrą išmetamų žuvų gali būti naudojamos kaip „biologiškai tinkamas žalias maistas” (BARF). BARF dieta įgyvendinama tam tikromis proporcijomis derinant maisto produktus, kurie yra naudingi ir maistingi katėms ir šunims. Tai reiškia biologiškai tinkamus žalius maisto produktus, kurie tinkami katėms ir šunims, nes tokia dieta kuriama atsižvelgiant į kačių ir šunų mitybą jų evoliuciniame procese. Pagrindinė MARIPET projekto tema apima visą kelią nuo jūros aplinkos iki naminių gyvūnėlių ėdalo gamyklos ir kiekvienas žingsnis čia yra svarbus. Projekto veikloje kartu su patyrusiais ekspertais ir institucijomis bus parengta mokymo programa, apimanti visą procesą – bus sukurta inovatyvi 5 modulių mokymo programa, virtuali mokymo(si) aplinka; skirta naminių gyvūnėlių pašaro gamintojams, ekspertams, bus parengtas naminių gyvūnėlių parašo gamybos iš žvejybos atliekų vadovas / el. knyga, organizuojami mokymo seminarai, sklaidos renginiais visose projekto šalyse. Taip pat bus sukurta interaktyvi platforma, siekiant užtikrinti sukurtos mokymo medžiagos pasiekiamumą tikslinių grupių atstovams.

Projektas pradėtas vykdyti 2022 02 28 ir sausio 10-11 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko jau antrasis tarptautinis projekto partnerių susitikimas. Susitikimo metu aptarti projekto įgyvendinimo klausimai, diskutuota apie mokymo programos modulių rengimą. Susitikimo dalyviai apsilankė VDU Žemės ūkio akademijoje įsikūrusiame Akvakultūros centre, kuriame centro vadovas A. Žibas supažindino su čia taikomomis technologijomis, atliekamais moksliniais tyrimais, auginamomis žuvų rūšimis, iškylančiais kasdieniais iššūkiais ir pasidžiaugė centro pasiekimais. Susitikimo su Žemės ūkio akademijos kanclere prof. Dr. Astrida Miceikiene ir Miškų ir ekologijos fakulteto dekanu prof. Dr. Vitu Marozu metu buvo apžvelgti pasiekti projekto rezultatai, aptartos bendradarbiavimo galimybės organizuojant studijas ir vykdant mokslinius tyrimus.

UAB Baltic Facility Management Akvariumo priežiūros vadovas Tadas Laurinavičius projekto dalyvius susipažino su PLC Mega įsikūrusio akvariumo įdomybėmis. Tai didžiausias ir aukščiausias akvariumas Pabaltijo šalyse, patenka į aukščiausių akvariumų pasaulyje dešimtuką. Akvariumas yra 10 m aukščio ir 4 m pločio, jo ilgis 11 m, vandens talpa – 170 tūkst. litrų. Akvariume palaikoma vidutinė 25 laipsnių šilumos vandens temperatūra, ištirpinta daugiau kaip 10 tonų druskos. Vandens kokybė ir temperatūra palaikoma kompiuterinėmis sistemomis. Akvariume gyvena apie 170 daugiau nei 45-ių skirtingų rūšių tropikų žuvų, kilusių iš Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenynų, Raudonosios, Viduržemio, Karibų jūrų. T. Laurinavičius sulaukė daug klausimų apie žuvų gyvybingumo užtikrinimą, maitinimą, gerovę, sugyvenimą ir ekosistemos funkcionavimą. Didelį projekto susidomėjimą sukėlė akvariumo techninėse patalpose įrengta karantino sistema, kuri naudojama naujų žuvų aklimatizacijai ir susirgusių gydymui, techniniai įrenginiai, užtikrinantys akvariumo gyventojų gyvybingumą.

Projektą koordinuoja Ege universitetas (Turkija), projekto partneriai: Balikesyro universitetas (Turkija), Dubrovniko universitetas (Kroatija), Islandijos žemės ūkio universitetas, Izmiro metropolijos municipalitetas (Turkija) Norvegijos mokslo ir technologijų universitetas, ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Kitas projekto susitikimas vyks Dubrovniko universitete (Kroatija) birželio mėn.
Numatoma projekto pabaiga 2024 02 28.