Miškų ir ekologijos fakultetas, Author at VDU Žemės ūkio akademija | Page 5 of 17

MOKSLINĖ-PRAKTINĖ KONFERENCIJA “LIETUVOS MIŠKŲ VALDYMO ADAPTYVUMAS BEI JO DIDINIMO GALIMYBĖS”

Šiuolaikiniame pasaulyje nuolatos kintančios ekonominės ir klimatinės sąlygos gali tapti ir kliūtimi, ir prielaida vystyti miško ūkio sektorių. Siekiant efektyvesnio miškų valdymo, reikia vystyti gero miško valdymo koncepciją, kurią, tarp kitų, nusako glaudžiai su miškininkavimo adaptyvumu susiję kriterijai – skaidrumas ir dalyvavimas. Miškininkavimo adaptyvumui didinti Lietuvoje šiuo metu yra tiek poreikis, tiek ir galimybės. Atliepdama į šiuos iššūkius, Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerija užsakė miško mokslo darbą „Teorinių ir praktinių prielaidų miškų valdymo adaptyvumui Lietuvoje padidinti sukūrimas”, kurį atliko VDU Žemės Ūkio Akademijos mokslininkai. Kviečiame mokslinės-praktinės konferencijos metu susipažinti su šio mokslo darbo rezultatais bei aptarti jų sąsajas su Lietuvos miškų politikos aktualijomis.

Renginio data: 2023-01-20

Organizatoriai: VDU Žemės Ūkio Akademija ir Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerija

Vieta: VDU Žemės Ūkio Akademija, centriniai rūmai, 503 aud. Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.

Konferencijos dalyvius prašome užsiregistruoti iki sausio 16 d.

Registracijos forma: https://forms.gle/2zSjXQoR5cM3tUZc7

 

Programa

10:00-10:30 Dalyvių registracija. Kava, arbata.
10:30-10:40 Sveikinimo žodis. VDU ŽŪA Kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
Pranešimai
10:40-11:00 Dr. Nerijus Kupstaitis, LR Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas. “Nacionalinio miškų susitarimo procesas – naujoviškos miškų politikos pradžia”
11:00-11:30 Dr. Ekaterina Makrickienė, VDU ŽŪA Miško mokslo katedros docentė, projekto „Teorinių ir praktinių prielaidų miškų valdymo adaptyvumui Lietuvoje padidinti sukūrimas” vadovė. “Miško ūkio valdymo adaptyvumas Lietuvoje: įvertinimas, didinimo galimybės ir tam naudotini sprendimai”
11:30-11:50 Aidas Pivoriūnas, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas.“Lietuvos privačių miškų savininkų sprendimų priėmimo ir kooperacijos procesai”
11:50-12:30 Diskusija
Nuo 12:30 Pietūs

Informacija besirengiantiems laikyti egzaminą medžiojimo teisei įgyti

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorija organizuoja medžiotojų kursus ir medžioklės stažuotes.
Kursus lankantys asmenys susipažins su medžioklės įstatymu ir taisyklėmis, medžiojamųjų žvėrių ir paukščių biologija, saugiu elgesiu medžioklės metu. Įgys praktinių žinių, atlikdami užduotis mokymui ir mokslui skirtuose medžioklės plotuose, pagal sudarytą stažuotės programą. Baigę mokymo kursus, žinos ir suvoks įstatymais pagrįstus medžiojamųjų gyvūnų populiacijų reguliavimo būdus ir terminus. Susipažins su laukinės gyvūnijos apsauga ir jiems būtinos gyvenamosios aplinkos išsaugojimu. Išlaikę teorijos įskaitas mokymo įstaigoje, gaus kursų baigimo pažymėjimą.
Paskelbtu laiku turės teisę laikyti galutinį medžiotojų teorijos žinių patikrinimo egzaminą, kurį organizuoja Teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija, sudaryta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.
Kursai siekiantiems tapti medžiotojais vyks antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais nuo 18.00 val. iki 21.00  val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos patalpose, adresu Studentų g. 13, Akademija, Kauno r.

Mokymų pradžia 2023 m. vasario 1 d. nuo 18 val.

Kursų trukmė 72 val.

Kursų kaina  – 250 Eur.

Kontaktinis asmuo: Kristina Lingytė kristina.lingyte@vdu.lt 8-689-31561
Kursų dalyvių registracija vyksta iki 2023-01-31

Dėmesio! Kursų baigimo pažymėjimas suteikia teisę laikyti egzaminą ir gauti medžiotojo bilietą.

VDU Žemės ūkio akademijos sveikinimas. Jaukių švenčių!

Mielieji,

Šis laikotarpis – puikus metas padėkoti už bičiulystės dovaną, pasidžiaugti bendradarbiaujant įgyvendintomis svajonėmis ir nuveiktais darbais. Linkime visiems drauge branginti ir auginti tai, ką turime, ir įžiebti šviesios, taikios bei kūrybingos ateities žiburį!

VDU Žemės ūkio akademijos sveikinimas

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto inicijuojamas nacionalinis moksleivių konkursas „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ priartėjo prie pusfinalio

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultetas šiais mokslo metais drauge su partneriais jau 11-ąjį kartą rengia nacionalinį moksleivių konkursą „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“. Gruodį įvyko atrankinis šio konkurso etapas. Jo rezultatai lėmė, kurios komandos keliaus į pusfinalį, kurio metu bus varžomasi dėl kelialapių į finalinį etapą. Organizatoriai atskleidžia, kad moksleiviai ir jų pedagogai dalyvavimą konkurse vertina ir su entuziazmu, ir su atsakomybe, o tai yra įrodymas, kad šis ilgiau nei dešimtmetį gyvuojantis vyresniųjų klasių moksleiviams skirtas edukacinis projektas yra aktualus, patrauklus bei reikalingas. Konkurso nugalėtojai bus paskelbti 2023 m. kovo mėnesį, minint Pasaulinę žemės dieną.
Plačiau apie tai skaitykite čia

VDU – ekscelencijos centras tvariai miško bioekonomikai vystyti

Pagal Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) teiktą „Teaming for Excellence (HORIZON-WIDERA-2022-ACCESS-01-two-stage)“ paraišką gautas finansavimas ekscelencijos centrui „FOREST 4.0 Creation of the Centre of Excellence in Smart Forestry“ steigti ir vystyti.

VDU kartu su pažangiais partneriais – Linneaus universitetu (Švedija), Kauno technologijos universitetu (KTU) bei kitomis įmonėmis kurs su miškais susijusių dirbtinio intelekto (DI) ir daiktų interneto (IoT) technologijų kompetencijos centrą (CoE). Taip bus siekiama skatinti inovatyvius, duomenimis pagrįstus miškų stebėsenos, duomenų rinkimo ir analizės, miškininkavimo valdymo sprendimus visoje vertės grandinėje nuo miško išteklių valdymo iki galutinio produkto patekimo į rinką.

Daugiau informacijos – VDU naujienose.

Antrasis Erasmus+ projekto MEDIBEEB susitikimas Perudžoje

Didelę reikšmę sveikatai turi tokių bičių produktų kaip medus, propolis, žiedadulkės, bičių pienelis, bičių vaškas, nuodai ir kt. Tačiau šie produktai turi būti gaminami sveikai ir tinkamai. Šie klausimai nagrinėjami Erasmus+ projekte „Medicininė bitininkystė – bitininkams“ (MEDI-BEEB). Projektą koordinuoja Adnan Menderes universitetas (Turkija), projekto partneriai: Italijos Umbrijos regiono ūkininkų konfederacija, Čenakalės Onsekiz Mart universitetas, Vroclavo aplinkos ir gyvybės mokslų universitetas, Aydino provincijos bitininkų asociacija ir Vytauto Didžiojo universitetas. Antrasis projekto „Medicininė bitininkystė – bitininkams “ susitikimas gruodžio 5-6 d. įvyko Perudžoje, Italijoje. Susitikime dalyvavo Aplinkos ir ekologijos katedros prof. Dr. Virginija Dulskienė ir doc. dr. Anželika Dautartė, čia kalbėta apie svarbių mokymo veiklų poreikį, siekiant paįvairinti, plėtoti ir didinti bitininkų gaminamos produkcijos vertę ir jos pritaikymą apiterapijos reikmėms. Projekto rėmuose numatyta parengti mokymo(si) medžiagą virtualioje aplinkoje, sukurti geriausios praktikos pavyzdžių video, surengti projekto rezultatus pristatančius susitikimus su tiksline grupe kiekvienoje šalyje ir kitos aktualios veiklos. Kitas projekto susitikimas vyks gegužės mėnesį Vroclave.

Daugiau informacijos apie projektą rasite  https://www.medibeeb.eu/

Ekologinių ūkių reikia, kad Žemė būtų saugesnė

Inovatyviais metodais paremti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų tyrimai atskleidžia – ieškantiems papildomo energijos šaltinio verta savo racioną papildyti šviežiu ekologišku augaliniu maistu, naudingu ne tik vitaminais, mineralais, fermentais, bet ir suteikiama energija. Ir nors dėl gaunamų mažesnių derlių ekologiniai žemės ūkio gamybos ūkiai neišmaitins visų Žemės gyventojų, rinkdamiesi sau ir gamtai saugesnius produktus galime prisidėti prie palankesnės žmonėms aplinkos išlaikymo bei sveikos gyvensenos.

Stebima auganti ekologiškų produktų paklausa ir asortimento plėtra

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros docentė dr. Daiva Šileikienė sutinka, kad šiuolaikiniame pasaulyje planetos gyventojų aprūpinimas maistu – vienas svarbiausių tiek teisinių, tiek socialinių klausimų ir problemų. „Maisto poreikiai yra susiję su žmogaus fiziologinėmis reikmėmis, socialiniais, kultūriniais bei ekonominiais interesais. Norint pasiekti aukštą žmonių sveikatos ir gyvenimo pasitenkinimo lygmenį, maisto produktus reglamentuojantys įstatymai turi remtis moksliniais tyrimais. Šiuolaikinė maisto kokybė – tai ne tik maistinė ir energinė vertė, bet ir maisto sauga, kurią reglamentuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos teisiniai dokumentai. Šiuo metu rinkoje plečiasi ekologiškų maisto produktų asortimentas, kartu leidžiantis vartotojams padėti spręsti ir aplinkosaugines problemas“, – pasakoja doc. dr. D. Šileikienė.

Plečiantis asortimentui, anksčiau atrodžiusi šiek tiek utopinė dėl Lietuvoje užauginamo ir pagaminamo ekologiškų produktų asortimento, pilnavertė ekologinė mityba tampa įmanoma ir Lietuvoje. „Su studentais atliekame praktinius darbus, tiriame, kokių ekologiškų produktų galima įsigyti Lietuvos parduotuvėse, ar galima maitintis vien ekologiškai, sudarinėjame meniu. Matome, kad jau yra didelės galimybės vartoti vien ekologiškus produktus, daugėja ir galimybių juos įsigyti internete, parduotuvėse, turguje. Pastebime ir kitą tendenciją – nors plečiasi asortimentas, bet augant paklausai vis dažniau jaučiamas produktų trūkumas – randame tuščias ekologiškų produktų lentynas. Iš dalies tai geras ženklas, rodantis, kad daugėja suprantančių ekologiškų produktų naudą ir sutinkančių mokėti aukštesnę kainą“, – pastebėtomis tendencijomis dalinasi mokslininkė.

Doc. dr. D. Šileikienė džiaugiasi augančiu vartotojų sąmoningumu, aktyviu domėjimusi ekologine produkcija, jos išskirtinumu. „Apklausos rodo, kad jei būtų galimybė, dar daugiau pirkėjų rinktųsi ekologiškus produktus ir sutiktų mokėti didesnę kainą, tačiau dalį žmonių dar riboja ekonominė padėtis, nes ekologiški produktai brangesni už įprastinės gamybos produktus. Dabar stebima didėjanti paklausa rodo stiprėjančią vartotojų motyvaciją, ypač jaunų žmonių, šeimų su vaikais, o tai ypač džiugina vykdant tyrimus“, – į teigiamą tendenciją dėmesį atkreipia mokslininkė.


VDU Žemės ūkio akademijos docentė dr. Daiva Šileikienė

Šviežiuose augaliniuose produktuose – daugiau energijos žmogaus organizmui

Doc. dr. D. Šileikienė pastebi, kad vartotojai labai domisi, kuo ekologiški produktai geresni už įprastinius, kaip galima nustatyti kokybinius skirtumus ir ar jie reikšmingi, pirkėjai nori būti užtikrinti, kad jų perkami produktai yra tikrai ekologiški.

VDU ŽŪA įkurtoje laboratorijoje vykdomi ilgamečiai holistiniai tyrimai atsako į dalį klausimų, vienas iš jų – kuo ekologiški produktai geresni už įprastinius. Energija – ne tik energinė vertė, matuojama kalorijomis, bet ir energija, nuo kurios priklauso, kaip jausis žmogus, suvartojęs pasirinktus maisto produktus. Stebime bendrąją tendenciją, kad atliekant nustatytų holistinių rodiklių visumos skaičiavimus energijos vertę „P“, šis rodiklis ekologiškų produktų skaitinėmis vertėmis dažnu atveju yra reikšmingai mažesnis nei įprastinių produktų, o tai pagrindžia Nernst teoriją, kad žmogui įsisavinti ekologiškus maisto produktus reikia mažesnės energijos. Tai gali tapti papildoma motyvacija rinktis ne tik mums, bet ir aplinkai saugesnius produktus. Vykdydami kompleksinius tyrimus su kolegomis iš VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkais įprastais cheminiais tyrimo metodais pristatome mokslines išvadas publikacijose ir rekomendacijas ekologiškų produktų vartotojams“, – pasakoja doc. dr. D. Šileikienė.

„Atlikdami tyrimus pastebėjome ir kitą įdomią tendenciją – svarbu ne tik ekologiškumas. Tirdami ekologiškus obuolius, obuolių sultis ir tetrapako pakuotėse supakuotas obuolių sultis, nustatėme esminius skirtumus – šviežiai suvalgytam obuoliui suvirškinti žmogaus organizmui reikalinga mažesnė energija nei konservuotoms sultims. Tad pagal tokius tyrimus gerai savijautai žmogui galime rekomenduoti valgyti kuo daugiau šviežių vaisių, uogų ir daržovių. Tai prisideda prie žmogaus geros savijautos ir energijos. Technologiniai procesai gyvybingumą augalinei produkcijai sumažina“, – mokslinių tyrimų rezultatų tendencijomis dalinasi mokslininkė.

Doc. dr. D. Šileikienė pasakoja, kad šiems tyrimams vykdyti taiko holistinį metodą, kuris leidžia pristatyti tendencijas pasirinktų tyrimų srityje, šiuo atveju – ekologiškų produktų kokybiniuose tyrimuose. „VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros holistinių tyrimų laboratorijoje biokristalizacijos kamera įrengta remiantis žmogaus organizmo gyvybinių procesų principais – palaikoma 37˚C temperatūra, užtikrinamas apie 80 procentų santykinis oro drėgnumas. Joje paliekant stiklo plokšteles su ekologiškų ir įprastinių augalinės kilmės produkcijos tirpalus su vario chloridu 2–10 val. laikotarpyje formuojasi paveikslai. Tai fizikiniais principais pagrįstas tyrimų metodas, kuriam be vario chlorido nenaudojamos jokios kitos cheminės medžiagos. Gauti paveikslai rodo įvairias tendencijas, kaip skirtinga augalinė produkcija formuoja šakas, iliustruojančias, kokie gyvybiniai procesai vyksta žmogaus organizme. Vizualiai paprasti paveikslai gali formuoti kokybines ekologiškos produkcijos tendencijas, apie kurias nori žinoti ekologiškų produktų vartotojai. Bandome paprastai, bet mokslinėmis teorijomis pagrįstais metodais parodyti, kaip galima prisidėti prie žmogaus geros savijautos resursų pildymo kasdieniniame gyvenime“, – apie tyrimo metodą, rezultatų pateikimą ir tikslus pasakoja mokslininkė.

Ekologiniai ūkiai neišmaitintų viso pasaulio, bet jų reikia, kad pasaulis išliktų

Mokslininkė pastebi, kad ekologija prisideda prie tvarių gyvensenos pokyčių, tuo pačiu – ir prie geresnės mūsų gyvenimo kokybės. „Siekiama, kad ekologiškai produkcijai užauginti skirti žemės plotai sudarytų kuo didesnę dalį Europoje ir pasaulyje, bet žinodami, kad Žemės populiacijos skaičius nuolat auga ir dalis pasaulio gyventojų badauja, būtume įžūlūs sakydami, kad visą žemės ūkio gamybą turėtume įveiklinti kaip ekologinę ir dalį pasaulio gyventojų palikti be maisto. Ekologinės agrosektoriaus gamybos produkcijos derlingumas mažesnis, reikia daugiau mokslinių aplinkosauginių, ekonominių, socialinių resursų ją sėkmingai plėtoti, tačiau tai nereiškia, kad nereikia didinti tokių produktų pasiūlos ir paklausos ją vertinantiems vartotojams. Turime stengtis išlaikyti kuo palankesnį mums bei Žemei ekologinių ir įprastų agrosektoriaus gamybos ūkių santykį, tuo pačiu rūpindamiesi aplinkos kokybe ir savo sveikata“, – reziumuoja VDU ŽŪA mokslininkė doc. dr. D. Šileikienė.

Pagerbti fakulteto akademinės bendruomenės nariai ir socialiniai partneriai

Už ilgametį darbą, reikšmingus mokslinius pasiekimus, aktyvią visuomeninę veiklą bei Universiteto vardo garsinimą Lietuvos universiteto 100-mečio medaliais iškilmingo VDU Senato posėdžio metu pagerbti fakulteto bendruomenės nariai ir socialiniai partneriai.

Proginiai 100-mečio medaliai įteikti prof. Edmundui Bartkevičiui, prof. Romualdui Deltuvui, prof. Vitui Marozui, socialiniam partneriui VĮ „Valstybinių miškų urėdija“.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkės vizitas Bejos politechnikos institute

Lapkričio 8–11 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Anželika Dautartė pagal „Erasmus+“ dėstymo programą lankėsi Bejos politechnikos institute (Portugalija). Instituto studentams ir dėstytojams buvo pristatytos kelios temos: žemės ūkio veiklos poveikis aplinkai, įtaka vandens telkinių eutrofikacijai, biologinės įvairovės pokyčiams dr. Jorge M. R. Tavares, atsakingas už tarptautines bakalauro ir magistro studijas organizavo seminarą, kurio metu su susidomėjusiais studentais ir dėstytojais buvo aptartos mainų, studijų, stažuočių VDU Žemės ūkio akademijoje galimybės. Vizito metu aptartos studentų ir dėstytojų mokslinio bendradarbiavimo galimybės su Bejos politechnikos institute Technologijų ir taikomųjų mokslų katedros darbuotojais.

Kvietimas dalyvauti kviestinės dėtytojos paskaitose

Maloniai kviečiame dalyvauti 2022 m. lapkričio 21 d. – gruodžio 2 d. vyksiančiose Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto rektorės prof. dr. habil. Irina Pilvere paskaitose.

Paskaitos vyks nuotoliniu būdu per MS Teams platformą.

Paskaitų tema: „Bioeconomy Development: Challenges and Possibilities“.

Registracija ir detalus paskaitų tvarkaraštis.