Klimato savaitė 2022

Aplinkos ministerija spalio 24-30 d. jau ketvirtus metus rengia Klimato savaitę, kuria siekiama atkreipti visuomenės, verslo ir kitų suinteresuotų grupių dėmesį į aktualiausius klimato kaitos klausimus. VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto ekologijos ir klimato kaitos, taikomosios ekologijos ir miškininkystės studijų programų studentai 26 d. lankėsi Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje, kur Klimato ir tyrimų skyriuje klausėsi įdomios skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko paskaitos apie klimato kaitą meteorologų akimis, specialistas Lukas Sudvajus pristatė radarų tyrimus klimato kaitai vertinti, prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėjos patarėja Edita Gečaitė-Česnulevičė pristatė oro prognozių rengimo metodiką, laboratorijose studentai susipažino su turima naujausia įranga meteorologiniams reiškiniams fiksuoti ir vertinti.

Džiaugiamės puikiu specialistų profesionalų ir besiruošiančių jais tapti studentų dialogu apie klimato kaitos iššūkius.

VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojos lankėsi Palermo universitete

Spalio 3–6 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) dėstytojos – Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė ir Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė pagal ERASMUS+ mainų programą lankėsi Palermo universitete.
Plačiau

Atsinaujinusi „Sumanaus moksleivio akademija 2022-2023“ skelbia registraciją

Kasmet auganti „Sumanaus moksleivio akademija“ (SMA) stebina ir šiemet – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) vykdomas projektas plečiasi ir 2022-2023 mokslo metais moksleivių lauks net dvi naujienos – tai keturių projekto susitikimų programą papildęs penktasis susitikimas, suteiksiantis galimybę pažinti agrosektoriaus lyderius ir speciali II lygio programa, norintiems gilinti pasirinktos mokslo krypties žinias.

„Sumanaus moksleivio akademija“ – tai projektas, skirtas 9-12 klasių moksleivių pasirinktos mokslo krypties kūrybiško mąstymo bei praktinių įgūdžių lavinimui, kurio metu su moksleiviais žiniomis dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai. Šiais metais siūloma rinktis verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų bei ekologijos klases. O norintiems gilinti pasirinktos mokslo krypties žinias parengta speciali II lygio programa.

„Sumanaus moksleivio akademijos“ projekte šiemet moksleivių lauks net 5 susitikimai, vykdomi mokslo metų eigoje – nuo spalio iki birželio mėnesio. Užsiėmimų-susitikimų laikas individualiai derinamas pagal gimnazijos poreikius. Planuojama, kad pirmasis (projekto atidarymo, susipažinimo), ketvirtasis (pažinties su agorsektoriaus lyderiais) ir penktasis (projekto uždarymo) susitikimai vyks kontaktiniu būdu. Antrasis ir trečiasis teminiai užsiėmimai pagal pasirinktas mokslo krypčių klases galės vykti pasirinktinai kontaktiniu arba nuotoliniu būdu*. Penktajame susitikime – šventiniame renginyje, skirtame projekto užbaigimui ir iškilmingam pažymėjimų įteikimui – susiburs visi projekto dalyviai. Projektą baigusiems moksleiviams bus skiriami 20 ak. val. programos įvykdymo, mokytojams – 20 ak. val. kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Kviečiame moksleivius būti drąsiems imantis iniciatyvos ir papasakojant mokytojui ar karjeros koordinatoriui apie šį projektą, o mokytojus – skatinti moksleivių sumanumą ir registruoti moksleivių klases.

Apsispręsti, kurios krypties klasėje būtų įdomu lavinti žinias bei įgūdžius, padės informacija apie projektą ir užsiėmimų temos.

Baigusiems „Sumanaus moksleivio akademijos“ pirmąjį lygį (baigusiems projektą iki 2022 m.), siūlome gilinti tos pačios mokslo krypties klasės žinias „Sumanaus moksleivio akademijos“ II lygio programoje.

REGISTRACIJA iki spalio 6 d.

Daugiau informacijos: Brigita Medveckienė brigita.medveckienė@vdu.lt, 8 625 80444.

Praėjusiais mokslo metais „Sumanaus moksleivio akademiją“ baigė 1950 moksleivių. Prisijunkite ir tapkite svarbia VDU Žemės ūkio akademijos augančio „Sumanaus moksleivio akademijos“ projekto dalimi! Ugdykime sumanumą kartu!

*Priklausomai nuo epidemiologinių aplinkybių organizatoriai pasilieka teisę keisti užsiėmimų vykdymo formą ir turinį.

Mariaus Čepulio paskaitoje – kitoks žvilgsnis į gamtą

2021 metų rugsėjo 23 dieną Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pasirašė bendrą deklaraciją, kuria nustatoma, kad nuo šiol kiekvienų metų rugsėjo 23 d. minima ES ekologinė diena. Šiai dienai paminėti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedra suorganizavo viešą gamtininko Mariaus Čepulio paskaitą.

Simboliška, jog rugsėjo 23 d. – rudens lygiadienis, kuomet dienos ir nakties trukmė yra vienoda – tai gamtos pusiausvyros simbolis, kurį atspindi ekologinė gamyba, tvarus žemės ūkis, kai maisto produktų gamyba vykdoma atsižvelgiant į gamtą, biologinę įvairovę ir gyvūnų gerovę. Lygiadienį ne tik susilygina dienos ir nakties laikas, bet taip pat suaktyvėja gamta ir gyvūnai, prasideda paukščių migracija, atšąla ežerai.

Kuo skiriasi erkė nuo gulbės

Gamtininkas, fotografas, rašytojas, laidų vedėjas, aplinkosaugos ministro patarėjas Marius Čepulis paskaitoje pristatė neįprastą, kitokį, savą požiūrį į gamtą ir privertė klausytojus pažvelgti į gamtą kitomis akimis. Pranešėjas pasakojo apie gyvosios gamtos sąsajas su negyvąja, apie žmogaus ir gamtos ryšį. „Žmogus gamtoje užima tik nedidelę dalį. Mūsų požiūris į gamtą yra toks, kad mes esame gamtos viršūnėje, geriausi, tačiau ar iš tiesų taip yra?“ – kėlė klausimą gamtininkas.Paskaitoje buvo aptartas platus gamtos spektras, paminint visų gamtos pasaulio karalysčių – monerų, protistų, grybų, augalų ir gyvūnų – atstovus. Susitikime netrūko intriguojančių klausimų, pavyzdžiui, kuo skiriasi erkė nuo gulbės. Įprasta, kad gulbėmis grožimės, o apie erkes atsiliepiame vien neigiamai. M. Čepulis pateikė neįprastą gamtos paveikslą teigdamas, kad erkių yra šimtai tūstančių, jos atlieka ir skaidytojo, ir parazito vaidmenis. Jų yra visur aplinkui, tiek ir ant mūsų pačių šiuo metu, ir nereikėtų erkių vienareikšmiškai vadinti kenkėjais. „Kuo erkės geros? Jos reguliuoja gyvūnų populiaciją, žmonių populiaciją. Gamtoje reikalinga pusiausvyra, o ją padeda reguliuoti ligos, ligas pernešantys gyvūnai“, – pasakojo M. Čepulis, paneigdamas mitus apie gyvūnus, kurie dažnai yra laikomi kenkėjais. Kalbėdamas apie erkes gamtininkas atskleidė ir eksperimento saugantis jų rezultatus – guminiai batai pasirodė pranašesni už sandalus.

Geras, blogas ar reikalingas

„Mes mėgstame skirstyti į gerą ir blogą, tačiau yra visiškai vienodai. Turi būti ne geras ir blogas, bet vienodai reikalingas“, – pasakojo M. Čepulis pridėdamas, kad įprastai augalus taip pat skirstome į gražius ir negražius. „Nemėgstame ir naikiname piktžoles, tačiau jeigu išnyktų, pavyzdžiui, dilgėlės, netektume 30-40 rūšių vabzdžių. Dilgėlės turi labai platų panaudojimo spektrą, jos tinka ir salotoms, gali būti ir šampūno pakaitalas. Piktžolės – balandos, varnalėšos – yra maisto šaltinis drugeliams, paukščiams. Panašiai ir su krūmais, medžiais, miškais. Sakome, kad jie menkaverčiai, nevertingi, kertame krūmynus, lazdynus, tačiau retai susimąstome, jog iškirtus krūmus, nebelieka lakštingalų“, – kalbėjo gamtininkas.Tęsiant intriguojančius klausimus M. Čepulis teiravosi auditorijos kam reikalingi uodai. Ir po kontraversiškų klausytojų atsakymų atskleidė, jog jeigu neliktų uodų, tundroje neliktų augalų, kadangi uodai yra vieni pagrindinių apdulkintojų. Nelikus uodų, žmonių populiacija kasmet būtų apie 1 mln. didesnė. „Žuvys taip pat reikalingos visokios, ne tik lašišos ar upėtakiai, yra šimtai rūšių, kurios turi gyventi ir dalyvauti upės ekosistemoje, kad ir kiti upės gyvūnai klestėtų. Negalime skirstyti į mylimus ir nemylimus. O mes mėgstame drugelius ir nekenčiame vikšrų, ėdančių mūsų nasturtas, nors vikšras yra tas pats drugelis. Kai pamatome rupūžę šalia braškės, pykstame, nes galvojame, kad tai ji suėdė braškę, o iš tiesų ji suėdė šliužą, kuris valgė braškę. Šliužai ir varliagyviai taip pat reikalingi. Vaikome karksinčius kovus, nežinodami, kad jie naikina grambuolių lervas“, – kalbėjo M. Čepulis, papildydamas, jog taip pat esame įpratę skirstyti ir grybus, dažnai nežinodami, kad grybai padeda kovoti su bakterijomis ir taip pat kiekviena jų rūšis yra svarbi. Dažnai klystama manant, kad grybai auga tik miške, tačiau jų yra visur, o apie 800 rūšių grybų yra ir žmonėse.

Saugoti ne rūšį, bet aplinką

Paskaitoje taip pat apkalbėti ir kitų žinduolių, žuvų, paukščių vaidmenys gamtinėje ekosistemoje. Baigiantis paskaitai, gamtininkas M. Čepulis uždavė klausimą ar mums žmonėms reikia kištis į gamtą ir kaip stipriai tai turėtume daryti. „Mes jau įsikišome. Yra teritorijų, kur nesikišame, paliekama gamtai, bet Lietuvoje tokių teritorijų yra tik apie 1 procentą. Patys esame sugadinę gamtą“, – kalbėjo M. Čepulis, besirūpinantis biologinės įvairovės išsaugojimu ir gyvūnų gerove.

„Turėtume saugoti ne rūšį, bet saugoti aplinką. Kai saugome aplinką, tada išgyvena krūva rūšių. Neturėtume skirstyti gražus ar negražus. Visi, kurie yra gamtoje, yra vienodai reikalingi. Visi atlieka savo funkcijas. Reikėtų saugoti visus“, – reziumavo gamtininkas.

Mokslinė konferencija „Quo vaditis, Silvae?“: programa, konferencijos leidinys ir pranešimai

Rugsėjo 29 d. (ketvirtadienį) 9 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyko mokslinė konferencija „Quo vaditis, silvae?“ skirta universitetinių miškininkystės studijų šimtmečiui ir miškotyros mokslo ištakoms Lietuvoje paminėti bei miškotyros ir miškų sektoriaus perspektyvoms aptarti.

Su miškotyros šiandiena, kylančiais iššūkiais ir Lietuvos mokslininkų siūlomais sprendimais galite susipažinti konferencijai skirtame leidinyje, kuris pateikiamas čia.

Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurios tekstas pateikiamas čia.

PROGRAMA IR PRANEŠIMAI

8.30–9.00 Registracija

9.00–9.20 Sveikinimo žodis

Akad. Jūras Banys, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas

Simonas Gentvilas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras

Akad. Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius

Dr. Gintaras Brazauskas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius

9.20–9.50 „Quo vaditis, silvae?“

Akad. Darius Danusevičius, LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Miškininkystės mokslų sekcijos pirmininkas

9.50–10.20 Miškotyros ištakos Lietuvoje

Habil. dr. Romualdas Deltuvas, VDU Žemės ūkio akademijos profesorius

10.20–10.50 Miškotyros vaidmuo modernioje visuomenėje

Dr. Nerijus Kupstaitis, LR Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas

10.50–11.00 Diskusijos

11.00–11.30 Kavos pertrauka

11.30–12.00 Miškotyra Vytauto Didžiojo universitete

Prof. dr. Vitas Marozas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, prof. Dr. Gintautas Mozgeris, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas

12.00–12.30 Miškotyra Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institute

Dr. Marius Aleinikovas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriaus pavaduotojas Miškų instituto veiklai

12.30–13.00 Mokslas ir inovacijos Lietuvos valstybiniuose miškuose

Valdas Kaubrė, VĮ Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius

13.00–14.00 Pietūs

14.00–14.15 Ekologinė miškininkystė

Dr. Gediminas Brazaitis, VDU Žemės ūkio akademija, profesorius

14.15–14.30 Tvaraus miško naudojimo tyrimų aktualijos

Dr. Gintautas Mozgeris, VDU Žemės ūkio akademija, profesorius

14.30–14.45 Klimato kaitos ir kitų stresorių kompleksiškas poveikis miško ekosistemoms

Dr. Algirdas Augustaitis, VDU Žemės ūkio akademija, profesorius

14.45–15.00 Miško medžių ir gyvūnų genetiniai tyrimai

Akad. Darius Danusevičius, LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Miškininkystės mokslų sekcijos pirmininkas

15.00–15.15 Laukinių gyvūnų tyrimai miško ekosistemose

Dr. Artūras Kibiša, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos vedėjas

15.15–15.30 Miškotyros socialiniai-ekonominiai tyrimai

Dr. Diana Lukminė, LAMMC Miškų institutas, vyresnioji mokslo darbuotoja

15.30–15.45 Miško medžių sveikatingumo tyrimai

Jaun. akad. Diana Marčiulynienė, LAMMC Miškų institutas, vyresnioji mokslo darbuotoja

15.45–16.00 Miškotyra miestų ir rekreacinėse teritorijose

Doc. dr. Lina Straigytė, VDU Žemės ūkio akademija, docentė

16.00–16.45 Diskusija „Quo vaditis, silvae“, konferencijos rezoliucijos priėmimas

16.45-17.30 Stendiniai pranešimai, kavos pertrauka

Stendiniai pranešimai:

„Lietuvos didžiagirės“ – didžiųjų Lietuvos miškų masyvų bei žmogaus ir miško bendrystės istorijos studija

Brukas Algirdas, Mozgeris Gintautas

Kraštovaizdžio įtaka miesto paukščių bendrijoms: miško ir agrarinio kraštovaizdžių apsupties įtaka paukščių bendrijų struktūrai, gausai ir rūšinei įvairovei

Bisikirskienė Loreta, Brazaitis Gediminas, Šimkevičius Kastytis

Medžių mikrobuveinės ūkiniuose miškuose – įvairovė ir apsaugos rekomendacijos

Brazaitis Gediminas, Preikša Žydrūnas

Paprastojo ąžuolo evoliucinė kilmė Lietuvoje

Danusevičius Darius, Baliuckas Virgilijus, Buchovska Jūratė, Kembrytė Rūta

Mažalapės liepos evoliucinė kilmė Lietuvoje

Danusevičius Darius, Baliuckas Virgilijus, Buchovska Jūratė, Kembrytė Rūta, Kavaliauskas Darius, Gailing O.

Pilkojo vilko ir hibridizacija su šunimis Lietuvoje

Danusevičius Darius, Buchovska Jūratė, Kembrytė Rūta, Špinkytė – Bačkaitienė Renata

DNA – based tracking of historical introductions of forest trees: the case of European beech (Fagus sylvatica L.) in Lithuania

Kembrytė Rūta, Danusevičius Darius, Buchovska Jūratė, Baliuckas Virgilijus, Kavaliauskas Darius, Fussi Barbara, Kempf Marta

Ar auginsime Lietuvoje bukus? Bukų žėlimo tyrimai po atliktų atvejinių kirtimų

Linkevičius Edgaras

Kelias link adaptyvaus miškų valdymo Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės

Makrickienė Ekaterina

Kompleksiškas miškininkavimo alternatyvų vertinimas: laukti, spėlioti ar modeliuoti?

Mozgeris Gintautas, Makrickienė Ekaterina, Pivoriūnas Nerijus

Lietuvos miškingumas vakar, šiandien ir rytoj

Mozgeris Gintautas, Juknelienė Daiva

Miškininkavimas ir Lietuvos miškų potencialas kaupti anglį

Mozgeris Gintautas, Vaiva Kazanavičiūtė

Ką savo krūtinėlėse atneša į Lietuvą migruojantys vandens paukščiai?

Stankevičiūtė Jolanta, Vaitkevičiūtė – Balčė Rasa

Drebulinės kempinės sukeliamo puvinio formos vertinimas naudojant garsinę tomografiją

Vaidelys Tadas

Medžių vandens naudojimo efektyvumas kaip prisitaikymo prie besikeičiančios aplinkos rodiklis

Sidabrienė Diana, Marozas Vitas, Augustaitis Algirdas

Miško pelkių vertė Lietuvoje: atkūrimo poreikis

Makrickas Evaldas, Manton Michael, Grygoruk Mateusz

Beržo sulos gavybos Lietuvoje galimybių tyrimai

Mingaila Justas, Vilimas Vladas, Bartkevičius Edmundas

Lietuvos miškų ekosistemų būklė – kokia ji?

Tiškutė-Memgaudienė Daiva, Damskienė Jurgita, Shor Melvin Adam, Jablonskienė Aušra

DNR padeda atsekti medžių kilmę: miškų kilmės kontrolė pagal DNR žymenis

Kavaliauskas Darius, Danusevičius Darius

Į laisvę paleistų danielių (Dama dama L.) judėjimo dėsningumas

Šimkevičius Kastytis, Špinkytė-Bačkaitienė Renata, Kibiša Artūras, Bakševičius Mindaugas

Nuotoliniai metodai miškotyroje

Jonikavičius Donatas

Paprastosios pušies ir paprastosios eglės aukštesnių selekcinių ciklų sėklinių plantacijų genetinė įvairovė, derėjimo gausa ir sporifikacijos sinchroniškumas

Raudonius Darius, Danusevičius Darius

Vilko ekologijos tyrimai Lietuvoje

Špinkytė-Bačkaitienė Renata, Danusevičius Darius, Kembrytė Rūta, Adeikis Petras, Šimkevičius Kastytis, Kibiša Artūras

Erasmus+ projekto MARIPET pirmasis susitikimas Tronheime

Rugpjūčio 10-11 d. Trondheime, Norvegijos mokslo ir technologijų universitete vyko pirmasis Erasmus+ projekto „Inovatyvi mokymo programa, skirta įvertinti jūrinės žvejybos atliekų, kaip žaliavos, panaudojimą naminių gyvūnų pašaro gamybai darnios Europos kontekste“ [MARIPET] susitikimas, kuriame dalyvavo Aplinkos ir ekologijos katedros prof. dr. Artūras Stimbirys ir doc. dr. Anželika Dautartė. Susitikimo metu aptarti projekto įgyvendinimo klausimai, aplankytas lašišų auginimo ūkis bei lašišų perdirbimo įmonė.

Vykdant MARIPET projektą bus sukurta inovatyvi 5 modulių mokymo programa, virtuali mokymosi aplinka; platforma, skirta naminių gyvūnėlių pašaro gamintojams, ekspertams, bus parengtas naminių gyvūnėlių parašo gamybos iš žvejybos atliekų vadovas / el. knyga, organizuojami mokymo seminarai, sklaidos renginiais visose projekto šalyse.

Projektą koordinuoja Ege universitetas (Turkija), projekto partneriai: Balikesyro universitetas (Turkija), Dubrovniko universitetas (Kroatija), Islandijos žemės ūkio universitetas, Izmiro metropolijos municipalitetas (Turkija) Norvegijos mokslo ir technologijų universitetas, ir Vytauto Didžiojo universitetas. Kitas projekto susitikimas vyks mūsų universitete sausio mėn. Numatoma projekto pabaiga 2024 02 28.

MEDŽIOKLĖTYROS LABORATORIJA DALYVAVO RESPUBLIKINĖS MEDŽIOKLĖS TROFĖJŲ PARODOS „RAUDONĖ 2022“ ATIDARYMO ŠVENTĖJE

Liepos 16 d. Raudonės pilyje, Jurbarko r., vyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės trofėjų parodos „Raudonė 2022“ atidarymo šventė. Parodą bus galima aplankyti iki lapkričio mėnesio. Raudonės pilyje eksponuojama 2 000 medžioklės trofėjų – daugiausia iš visų buvusių parodų Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Parodos atidaryme dalyvavę tarptautiniai medžioklės trofėjų teisėjai iš Estijos ir Latvijos pažymėjo, kad Europoje dar nebuvo tokio atvejo, jog viena šalis vienoje vietoje eksponuotų tiek trofėjų, kiek Lietuva. Vengrijos, Čekijos, Vokietijos parodos tikrai didelės ir surenka 2–3 tūkst. egzempliorių, bet jie būna ne vienos šalies.

Parodos atidarymo renginyje dalyvavo Valstybinių miškų urėdija, Saugomų teritorijų tarnyba, VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorija, kurie parengė edukacinius stendus.

Pirmasis Erasmus+ projekto „Medicininė bitininkystė – bitininkams“ susitikimas

Liepos 5-6 d. Didime, (Turkija) vyko pirmasis Erasmus+ projekto „Medicininė bitininkystė – bitininkams“ (MEDI-BEEB) susitikimas. Projektą koordinuoja Adnan Menderes universitetas (Turkija), projekto partneriai: Italijos Umbrijos regiono ūkininkų konfederacija, Čenakalės Onsekiz Mart universitetas, Vroclavo aplinkos ir gyvybės mokslų universitetas, Aydino provincijos bitininkų asociacija ir Vytauto Didžiojo universitetas. Pagrindinis projekto tikslas – įgalinti bitininkus, atsižvelgiant į tarptautinius standartus gaminti patikimus ir kokybinius reikalavimus atitinkančius apiterapijos produktus: propolį, bičių pienelį, žiedadulke ir kt. Projekto rėmuose numatyta parengti mokymo(si) medžiagą virtualioje aplinkoje, sukurti geriausios praktikos pavyzdžių video, surengti projekto rezultatus pristatančius susitikimus su tiksline grupe kiekvienoje šalyje ir kitos aktualios veiklos. Sustikime dalyvavo Aplinkos ir ekologijos katedros prof. Dr. Virginija Dulskienė ir doc. dr. Anželika Dautartė, kurios pristatė atliktos Lietuvos bitininkų apklausos rezultatų analizę bei apžvelgė situaciją Lietuvos bitininkystės sektoriuje. Kitas projekto susitikimas numatytas Perudžoje (Italija).

Mokslininkai pasiūlė, kaip suderinti gamtos ir miškininkystės interesus ūkiniuose miškuose

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai pasiūlė naują metodiką, kaip geriau suderinti gamtos ir miškininkystės interesus ūkiniuose miškuose. Tai galima padaryti saugant biologinei įvairovei svarbius medžius su mikrobuveinėmis. Birželio 9 dieną VDU Žemės ūkio akademijoje mokslininkai miškininkystės praktikams pristatė naujai sudarytą medžių mikrobuveinių katalogą.
Plačiau

VDU ŽŪA docentas dr. A. Gavenauskas išrinktas Metų dėstytoju

Kiekvieno semestro pabaigoje Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykdoma apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas“, kuria siekiama išsiaiškinti studijuojančiųjų patirtis, išgirsti jų nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą studijų dalykuose, įvertinti pateiktus pasiūlymus ir atsiliepimus. Ši aktuali grįžtamojo ryšio informacija padeda laiku reaguoti ir priimti sprendimus, kaip gerinti studijų kokybę bei plėtoti pagarbaus bendradarbiavimo kultūrą, kuriant įtraukią studijų aplinką.

Remiantis apklausos rezultatais, įvardijami geriausiai studijuojančiųjų įvertinti dėstytojai kiekviename semestre ir mokslo metais akademiniuose padaliniuose.

Nominuojant dėstytojus buvo apibendrinti 2021–2022 m. m. rudens ir pavasario semestruose studijuojančiųjų pateikti įvertinimai apie dėstymo kokybę, atsižvelgiant į aukščiausio dėstymo įverčio vidurkio ir studentų aktyvumo apklausoje santykį.

Geriausiu 2021–2022 mokslo metų dėstytoju VDU Žemės ūkio akademijoje išrinktas Miškų ir ekologijos fakulteto docentas dr. Algirdas Gavenauskas.

Sveikiname!