Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro naujienos Archives | VDU Žemės ūkio akademija

Tarptautinis seminaras „N2O/H2O ir CH4/CO2/H2O dujų matavimas dirvožemyje“

Tarptautinis seminaras „N2O/H2O ir CH4/CO2/H2O dujų matavimas dirvožemyje“

Liepos 3 d. 09:00-16:00 val. Vyatuto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos BTI Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras (BioTEC) kviečia dėstytojus, mokslo darbuotojus, doktorantus ir studentus ir kitus besidominčius dalyvauti praktiniame seminare: N2O/H2O and CH4/CO2/H2O dujų matavimas dirvožemyje.

Praktinio seminaro metu žiniomis apie dirvožemio dujų matavimus natūraliose lauko sąlygose dalinsis prietaisus gaminančios įmonės LI-COR Environmental produktų taikymo specialistas iš LI-COR įmonės padalinio Vokietijoje.

Renginio metu bus galimybė ne tik išgirsti teorines įžvalgas, bet ir išbandyti matavimus praktikoje, sužinoti svarbiausią informaciją, susijusią su matavimų tikslumu, duomenų interpretavimu ir praktiniu taikymu.

Data: 2025 m. liepos 3 d. 09:00-16:00 val. (Teorinė ir praktinė dalys)

Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotis (Rapsų g. 7, Noreikiškės, Kauno r.)

Trukmė: 6 ak. val.

REGISTRACIJA

PROGRAMA

Renginio organizatoriai: BioTEC, Vildoma, LI-COR, VDU ŽŪA, AF, ADMK, BTI, Bandymų stotis.

Šis seminaras yra viena iš projekto „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ veiklų. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. S-A-UEI-23-14. Finansavimo programa – „Universitetų ekscelencijos iniciatyva” (Nr. V-940).

BIOEAST bendruomenė susitiko Bukarešte: žvilgsnis į ateities bioekonomikos prioritetus

2025 m. balandžio 7–9 d. Bukarešto Žemės ūkio ir miškų mokslų akademijoje (Rumunija) įvyko BOOST4BIOEAST (B4B) projekto metinis susitikimas bei BIOEAST metinė bioekonomikos konferencija, kuri subūrė per 180 suinteresuotųjų šalių atstovų iš visos Vidurio ir Rytų Europos.

Šio svarbaus renginio tikslas – inicijuoti atvirą dialogą dėl BIOEAST regionui aktualių mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetų atnaujinimo, atsižvelgiant į spartėjančius klimato kaitos iššūkius, žiedinės ekonomikos tikslus bei augantį regioninį poreikį stiprinti bioekonomikos kompetencijas.

Balandžio 8–9 d. vykusiame BOOST4BIOEAST projekto susitikime visi 30 konsorciumo partnerių įvertino metų eigoje pasiektą pažangą, dalinosi patirtimi ir planavo tolesnius žingsnius. Vienu reikšmingiausių 2024–2025 m. etapų įvardintas daugiamačio žemėlapio rengimas, apimantis keturias esmines dimensijas:

  • makroregionines bioekonomikos kompetencijas,
  • biomasės prieinamumo analizę,
  • švietimo ir gebėjimų stiprinimo poreikius,
  • inovacijų ekosistemų vertinimą.

Šis žemėlapis taps svarbiu įrankiu formuojant strategines rekomendacijas tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu.

BIOEAST metinėje konferencijoje taip pat vyko stendinių pranešimų paroda, kurioje buvo pristatyti 26 projektai ir iniciatyvos, atspindintys gerąją bioekonomikos praktiką iš skirtingų BIOEAST šalių. Lietuvai atstovavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkė jaunesnioji mokslo darbuotoja projekte „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas“ (BioTEC) dr. Jovita Balandaitė, kuri pristatė BioTEC centro veiklą – nuo centro misijos, naujausios mokslinės įrangos, iki vykdomų tyrimų ir potencialių inovacijų krypčių.

Konferencijos metu užmegzti ryšiai su įvairių šalių mokslininkais jau dabar kuria pagrindą prasmingam bendradarbiavimui, žinių mainams bei bendrų mokslo projektų vystymui ateityje. Tikimasi, kad šie tarptautiniai ryšiai prisidės prie BIOEAST regiono mokslinio potencialo augimo ir inovatyvios bioekonomikos plėtros.

Daugiau informacijos apie konferenciją

Bioekonomikos plėtrai ir valstybės vidaus produkto didinimui – VDU Žemės ūkio akademijoje startavę aukštos mokslinės kompetencijos centrai

Kurti ekonominę gerovę nesukeliant grėsmių ateities kartoms galimas vienintelis būdas – vystant  tvarumo ir žiediškumo principais grįstą bioekonomiką. Lietuvoje lyderystę skatindama efektyviai naudoti biologinius išteklius yra prisiėmusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), turinti didžiausią patirtį ir mokslinį potencialą bioekonomikos tyrimų srityje. Naujas kokybinis šuolis šiame darbe – Akademijoje įsteigtos dvi itin aukštos mokslinės kompetencijos  struktūros – Bioekonomikos (BioTec) ir Išmaniosios miškininkystės ekscelencijos centrai. Šių centrų užduotis – kurti inovacijas, plėtoti mokslo ir verslo partnerystę, ugdyti jaunus mokslininkus, didinti aukštosios mokyklos žinomumą bei siekti lyderystės Baltijos regione ir visoje Europoje.

Kuria pridėtinę vertę ir valstybei, ir pačiai Akademijai

Mokslo kokybė VDU ir kituose šalies valstybiniuose universitetuose stiprinama pagal 2023 m. startavusią Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“. Universitetams padėti siekti aukščiausio tarptautinio lygio mokslinių rezultatų valstybė 2023 m. skyrė 4 mln. Eur, pernai – daugiau kaip 13 mln. Eur, o iki 2027 m. iš viso šiam tikslui turėtų būti skirta 57,5 mln. Eur.

„Patiems universitetams, geriausiai žinantiems savo stiprybes ir prioritetus, leista apsispręsti, į kurias mokslo kryptis, siekiant dar spartesnio proveržio, tikslingiausia investuoti valstybės suteiktus finansinius išteklius. Vytauto Didžiojo universitete priimtas sprendimas gautas lėšas padalyti socialinių ir bioekonomikos mokslų krypčių stiprinimui“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Pašnekovė atskleidžia, kad jos vadovaujamoje 100-mečio veiklos tradicijas turinčioje mokslo institucijoje nebuvo sudėtinga identifikuoti, jog tiek siekiant tarptautinės lyderystės, tiek šalies viduje skatinant bioekonomikos vyksmą, svarbiausios yra dvi mokslinių tyrimų kryptys – agronomijos ir aplinkos inžinerijos.

Šioms užduotims įgyvendinti VDU ŽŪA buvo apsispręsta sukurti efektyviai veikiantį Bioekonomikos ekscelencijos centą.

„VDU ŽŪA mokslininkai, bendradarbiaudami su pažangiausiais Europos mokslo centrais, yra pasiekę labai aukštų įvertinimų ir miškininkystės tyrimų kryptyje. Todėl VDU ŽŪA yra kuriamas dar vienas – Išmaniosios miškininkystės ekscelencijos centras. Tik jis finansuojamas ne ŠMSM programos „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“ lėšomis, o laimėjus tarptautinį konkursą ir gavus finansavimą pagal programą HORIZON-WIDERA-2022 ekscelencijos centro „FOREST 4.0“ steigimui ir vystymui“, – mokslinio potencialo stiprinimo šaltinius komentuoja pašnekovė.

VDU ŽŪA kanclerės prof. dr. A. Miceikienės teigimu, mokslo ekscelencijos centrai jau padeda ir ateityje padės sutelkti pažangiausius mokslininkus, turinčius kompetencijų plėtoti mokslinę veiklą ir kurti inovacijas. Tačiau tam reikėjo sukurti modernią infrastuktūrą, įsigyti įrangą, numatyti lėšas, būtinas mokslo tiriamajai veiklai.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Į VDU ŽŪA ekscelencijos centrus bus siekiama pritraukti jaunus tyrėjus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje nuosekliai gilintųsi į bioekonomikos ir miškininkystės problematiką. Taip pat siekiama pritraukti daugiau užsienio šalių savo sričių ekspertų, nes Lietuva nėra didelė šalis ir joje fiziškai neįmanoma turėti visų sričių aukščiausios kompetencijos mokslo ekspertų.

„VDU ŽŪA mokslo ekscelencijos centrai kuria pridėtinę vertę ir valstybei, ir pačiai Akademijai. Mokslininkams sudaromos sąlygos stiprinti savo gebėjimus, dirbti tiriamąjį darbą, kurti inovacijas, publikuoti mokslinius straipsnius prestižiniuose mokslo leidiniuose su aukštu citavimo indeksu. Tai savo ruožtu didina Akademijos žinomumą, sudaro sąlygas ugdyti daugiau magistrantų bei doktorantų. Mokslininkų sukurtas inovacijas toliau perima ir komercializuoja verslas. Nė viena šalis, kuri nekuria inovacijų ir jų nekomercializuoja XXI-ajame amžiuje negali būti laikoma pažangia. Lietuvoje turime stiprų žemės ir miškų ūkį, pajėgų gaminti žaliavas bioekonomikos sektoriui. Todėl kitas žingsnis – skatinti šios krypties inovacijų kūrimą ir verslų, gebančių šias inovacijas komercializuoti ir gaminti aukštos pridėtinės vertės produktus, vystymąsi. Lietuvoje sukurtos technologijos gali būti diegiamos ne tik šalies viduje, bet ir parduodamos į užsienį. Galutinis viso to rezultatas – daugiau sumokamų mokesčių į biudžetą bei augantis valstybės vidaus produktas“, – reziumuoja VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Tyrimų rezultatai turės teigiamą socialinį ir ekonominį poveikį

VDU ŽŪA Bioekonomikos ekscelencijos centro mokslinės vadovės prof. dr. Zitos Kriaučiūnienės teigimu, prieš metus pradėtas kurti centras jau davė rezultatų. Visų pirma, tai padėjo VDU ŽŪA įsigyti modernios mokslinės ir programinės įrangos, kuri iš esmės praplėtė tyrėjų galimybes. Pavyzdžiui, „SimaPro“ programinė įranga suteikia žemės ūkio inžinieriams galimybę atlikti išsamius žemės ūkio sistemų gyvavimo ciklo vertinimus, leidžiančius analizuoti poveikį aplinkai, lyginti skirtingus metodus, optimizuoti išteklių naudojimą ir kt. Teikdama išsamius duomenis ir analizės priemones, „SimaPro“ padeda mokslininkams priimti informacija pagrįstus sprendimus siekiant tvarumo žemės ūkyje.

Nešiojami „LI-COR“ dujų dirvožemyje analizatoriai skirti pažangiems agronomijos ir aplinkos inžinerijos krypties mokslininkų tyrimams atlikti. Pėdsakinių dujų analizatoriais atliekami labai tikslūs anglies dioksido (CO2), azoto suboksido (N2O) ir metano (CH4) matavimai, juos galima lengvai integruoti į dirvožemio dujų srautų tyrimus įvairiose agroekosistemose.

„N-Sensor“ – optinis matavimo prietaisas, montuojamas ant traktoriaus, skirtas išmatuoti azoto kiekį pasėliuose realiu laiku ir vėliau atitinkamai atlikti tręšimą kintama azotinių trąšų norma. Prietaisas padeda užtikrinti, kad kiekvienam individualiam pasėlių lauko plotui bus panaudota tiksli ir optimali trąšų norma. Ši technologija jau tapo modernios tiksliosios žemdirbystės etalonu“, – įsigytos mokslinės įrangos ypatybes komentuoja prof. dr. Z. Kriaučiūnienė, neabejojanti, kad Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro įsigyta moderni įranga VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkams padės gerinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybę agronomijos ir aplinkos inžinerijos kryptyse. Moksliniai tyrimai vykdomi šiuo metu ypač aktualiose mokslinių tyrimų kryptyse: „Klimatui palankus skaitmeninis žemės ir vandens ūkis“ bei „Tvarios maisto sistemos“. Šios kryptys apima tokias svarbias tematikas kaip sveikas dirvožemis ir sveiki augalai; klimato kaitos poveikio ekosistemoms mažinimas ir prisitaikymas prie jo; klimatui neutralių, aplinką ir išteklius tausojančių agrotechnologijų kūrimas ir kt.

Visų šių tyrimų rezultatai turės didelį ekonominį ir socialinį poveikį, nes jie tiesiogiai siejasi su žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimu, ŠESD emisijų mažinimu, sveiku maistu ir sveika gyvenamąja aplinka.

VDU ŽŪA Bioekonomikos ekscelencijos centro mokslinė vadovė prof. dr. Zita Kriaučiūnienė

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA Bioekonomikos ekscelencijos centre bendrose komandose su lietuviais jau dirba žinomi tyrėjai iš Vokietijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės. Čia ugdomi ir jaunieji talentai. O atliktų darbų sąraše – visas pluoštas paskelbtų publikacijų prestižiniuose mokslo žurnaluose, dalyvavimas aukščiausio mokslinio lygio tarptautinėse konferencijose su žodiniais ir plenariniais pranešimais, suorganizuota visa eilė seminarų, mokymų ir konferencijų.

Naujausia centrą pasiekusi gera žinia – aukščiausiais balais įvertintas laimėtas tarptautinis mokslinis projektas pagal programą „Agroekologija“ (angl. Agroecology), kuriame  VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai kartu su partneriais iš kitų prestižinių Europos institucijų 2025–2028 metais įgyvendins projektą „Holistinis agroekologinių priemonių vertinimas“.

Dar vienas centro mokslininkų drauge su partneriais 2024–2028 metais įgyvendinamas aukščiausio mokslinio lygio „Europos horizonto“ (angl. HORIZON Europe) programos projektas – „Saugus kviečių auginimas tvaresnei sveikatai: inovatyvūs jutikliai ir holistinė spektroskopija dirvožemio ir augalų sveikatos gerinimui bei kviečių grūdų saugai“.

Įgyvendinus projektą inovatyvūs sprendimai bus pritaikyti praktiniams poreikiams, aktyviai įtraukiant suinteresuotąsias šalis, įskaitant ūkininkus, žemės ūkio specialistus ir politikos formuotojus. Bus naudojamos įvairios jutiklių technologijos, pažangūs mašininio mokymosi modeliai ir automatizuoti žemėlapių sudarymo metodai, didinantys efektyvumą ir plėtrą.

„VDU ŽŪA Bioekonomikos ekscelencijos centras siekia aktyviai bendradarbiauti su Lietuvos verslu. Štai su trąšų ir azoto junginių gamybos srityje veikiančia įmone UAB „Cignera“ įgyvendinamas projektas „Inovatyvių aplinkai draugiškų technologijų sukūrimas, demonstravimas Cignera, UAB“. Nekvalifikuotas bioskaidžių atliekų tvarkymas daro žalą mūsų aplinkai ir gamtai, skatina klimato kaitą, kenkia žmonėms ir gyvūnams, didina vandens taršą. Tikimės, kad taikant naują sukurtą sugeneruotų bioskaidžių žaliųjų atliekų kompostavimo su kaulų miltų biopriedu technologiją, bus pagreitintas atliekų suirimas ir įdiegtas naujas antrinis jų panaudojimo būdas – sukurta vertinga biotrąša“, – ateities veiklos planais dalijasi prof. dr. Z. Kriaučiūnienė.

Išmaniosios miškininkystės ekscelencijos centras – duomenimis grįstai miškų sektoriaus ateičiai

Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Linneaus universitetu (Švedija), Kauno technologijos universitetu (KTU) ir kitais partneriais pagal programą HORIZON-WIDERA-2022 šiuo metu vykdo projektą „FOREST 4.0“, t. y. kuria su miškais susijusių dirbtinio intelekto (DI) ir daiktų interneto (IoT) technologijų kompetencijos centrą (CoE). Taip siekiama skatinti inovatyvius, duomenimis pagrįstus miškininkystės valdymo sprendimus visoje vertės grandinėje: nuo miško išteklių valdymo iki galutinio produkto patekimo į rinką. Svarbiausias šio proceso tikslas – prisidėti plėtojant inovatyvią, mišku grįstą Lietuvos bioekonomiką, siekti lyderystės tarp Europos miškų mokslo centrų, skaitmeninant miškų veiklą bei taikant pažangiausias duomenų rinkimo ir apdorojimo programas.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris pastebi, kad išmaniųjų technologijų pritaikymas tvarkant miškus padės ne tik gauti išsamios informacijos apie miškų ekosistemose vykstančius procesus, bet ir leis prognozuoti galimas rizikas bei jų išvengti. Be to, tai padės sukurti balansą, siekiant užtikrinti miško naudą visoms suinteresuotoms šalims: žaliavos ruošėjams, medienos perdirbėjams, taip pat visuomenei, pageidaujančiai, kad būtų užtikrinama ir rekreacinė miško funkcija.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris

„Žaliojo kurso kryptis skatina metalą bei gelžbetonį statybų sektoriuje keisti mediena. Biomasės poreikis taip pat auga energetikos sektoriuje. Miškas svarbus dar ir todėl, kad gamina deguonį ir veiksmingai sugeria CO2.  Jis ir svarbi ekosistema, daugybės gyvų organizmų buveinė. Todėl kuriame įrankius, kurie leistų sprendimų priėmėjams priimti informuotus, moksliniais tyrimais, duomenų analize bei stebėjimais pagrįstus sprendimus siekiant, kad miškų sektorius darniai vystytųsi ateinančius 100 metų ir dar ilgiau“, – mokslininkų tikslus komentuoja pašnekovas.

Prof. dr. G. Mozgerio teigimu, išmanusis miškų tvarkymas labai aktualus  ir todėl, kad anglies kaupimo ūkininkavimas greitai taps visuotinu reiškiniu, o anglies kreditai bus suprantami ir jų siekiama analogiškai taip, kaip, pavyzdžiui, ES išmokų žemės ūkyje. O juk būtent miškai iš atmosferos pašalina didžiulius šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio kiekius.

„Ypač svarbu išvengti praktikų, kuomet ŠESD sukėlėjai perka kreditus, kurie realiai nesukuria efekto mažinant emisijas ar didinant absorbcijas. „Forest 4.0“ projekto lėšomis planuojama įrengti ŠESD emisijų stebėsenos bokštą, kuris leis realiu laiku fiksuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas daugiau kaip 100 km spinduliu. Taip pat planuojama naudoti mobilią įrangą ilgalaikiam ŠESD balansui stebėti, kad būtų galima atsakyti, kas nutinka ŠESD balansui, pavyzdžiui, plynoje kirtavietėje, atkurtoje miško pelkėje ir t. t. Išplėtoti moksliniai tyrimai leis pagrįsti efektyvius anglies ūkininkavimo metodus, tuo pačiu mažinant populiarėjančio „žaliojo smegenų plovimo“ riziką ir poveikį visuomenei“, – reziumuoja prof. dr. G. Mozgeris.

VDU ŽŪA BTI Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro veiklos pristatymas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras (BioTEC) kviečia į nuotolinį seminarą, kurio metu bus pristatomi centro tikslai, MTEP veiklos kryptys, BioTEC uždaviniai, įsigyta mokslinė įranga, vykdoma veikla ir ateities perspektyvos.

Seminaro moderatorė dr. Monika Medikienė.

Programa

14.00–14.10 Įžangos žodis. Universitetų ekscelencijos centrų iniciatyva / Introduction. The Initiative of University Centres of Excellence. Prof. dr. Astrida Miceikienė

14.10–14.20 BioTEC vaidmuo palyginamojo ekspertinio mokslo veiklos vertinimo perspektyvoje The Role of BioTEC in the Perspective of Comparative Peer Review of Scientific Performance. Doc. dr. Rytis Skominas

14.20–14.30 Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro veikla ir perspektyvos / Activities and Perspectives of the Bioeconomy Research Centre of Excellence (BioTEC). Prof. dr. Zita Kriaučiūnienė

14.30–15.00 Perspectives of Soil Microbiology & Biogeochemistry / Dirvožemio mikrobiologijos ir biogeochemijos perspektyvos. Prof. dr. Yakov Kuzyakov

15.00–15.15 Biochar and Carbon-Negative Technologies: Exploring Opportunities for Climate Change Mitigation / Bioanglies ir anglies dioksido emisijas mažinančios technologijos: Klimato kaitos švelninimo galimybių tyrimas. Junior researcher dr. Muhammad Ayaz

15.15–15.30 Biologinių preparatų įtakos dirvožemio organinės anglies kiekiui tyrimai įprastiniu ir spektriniu metodais bei ekonominis vertinimas / Investigating the effect of biostimulants on soil organic carbon using conventional and spectral methods, including economic evaluation. Jaunesnioji mokslo darbuotoja dokt. Julija Rukaitė

15.30–15.45 EU Research into Innovative Waste Heat Recovery Systems / ES moksliniai tyrimai susiję su inovatyviomis atliekamos šilumos panaudojimo sistemomis. Prof. dr. Hussam Jouhara

15.45–16.00 Klausimai ir diskusijos / Questions and discussions

 

Data: 2025 m. sausio 14 d. (antradienis) 14:00–16:00 val.

REGISTRACIJA

PRISIJUNGIMO NUORODA

Šis seminaras yra viena iš projekto „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ veiklų. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-A-UEI-23-14. Finansavimo programa – „Universitetų ekscelencijos iniciatyva” (Nr. V-940).

Projektui „Holistinis agroekologinių priemonių vertinimas“ – tarptautinis įvertinimas

Pagal pirmąjį „Agroecology“ bendrai finansuojamą kvietimą laimėtas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) ir kitų Europos institucijų vykdomas projektas „Holistinis agroekologinių priemonių vertinimas“ (HEAL; ID 197).

Projekto vadovas: dr. Daniel Neuhoff (Vokietija).

Projekto vykdytojai: VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas prof. dr. Vaclovas Bogužas, prof. dr. Kęstutis Romaneckas, dr. Lina Skinulienė, doc. dr. Jūratė Aleinikovienė, doktorantė Austėja Švereikaitė. Kitų projekto partnerių tyrėjų grupėms vadovaus dr. Kirsi Järvenranta (Suomija), prof. Fátima Gonçalves (Portugalija), dr. Ciaran Hearn (Airija), prof. Evelin Loit-Harro (Estija).

Pagal kvietimą pateikti 89 projektai, po pirmo vertinimo etapo atrinkti 39, po antro etapo finansavimą gavo tik 19 projektų.

Projektas „Holistinis agroekologinių priemonių vertinimas“ pagal visus vertinimo kriterijus surinko aukščiausius įvertinimus ir gavo maksimalią balų sumą.

Projekto trukmė: 2025–2028 m.

Praktinis seminaras apie „FIFISH V6 Expert“ drono taikymo galimybes

Vyatuto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos BTI Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras (BioTec) kviečia dėstytojus, mokslo darbuotojus, doktorantus ir studentus dalyvauti povandeninio drono FIFISH V6 Expert pristatyme ir mokymuose, kur bus pristatytos šios įrangos galimybės ir taikymas moksliniuose tyrimuose.

Įranga skirta visapusiškiems vandens telkinių, bei jų ekosistemų tyrimams. Jos dėka galima paimti vandens, bei dugno grunto mėginius, apžiūrėti povandenines hidrotechnikos statinių konstrukcijas, įvertinti jų būklę bei užfiksuoti ir tiksliai išmatuoti pažaidas.  Darbui su įrenginiais taikomos naujoviškos Virtual reality (VR) ir Augmented reality (AR) technologijos. Atstovas iš ROV-Tech pristatys Blue Robotics USV (uncrewed surface vessel) – autonominį laivelį skirtą vandens telkinių tyrimams.

Data: 2024 m. lapkričio 20 d. 10:30-13:00 val.

Vieta: Universiteto g. 10-330, Akademija, Kauno r. (VDU ŽŪA III rūmai, auditorija 330).

Trukmė: 3 ak. val.

REGISTRACIJA

Šis seminaras yra viena iš projekto „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ veiklų. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sutarties Nr. S-A-UEI-23-14 (2023-12-27). Finansavimo programa – „Universitetų ekscelencijos iniciatyva” (Nr. V-940).

Praktinis seminaras apie „Yara“ sensoriaus taikymo galimybes

Vyatuto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos BTI Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras (BioTec) kviečia dėstytojus, mokslo darbuotojus, doktorantus ir studentus dalyvauti „Yara“ sensoriaus pristatyme ir mokymuose, kur bus pristatytos šios įrangos galimybės ir taikymas moksliniuose tyrimuose.

Data: 2024 m. lapkričio 6 d. 11:00-13:00 val.

Vieta: Rapsų g. 7, Noreikiškės, Kauno r. (VDU ŽŪA Bandymų stotis, Kernza eksperimentas (VIKING))

Trukmė: 3 ak. val.

REGISTRACIJA

Šis seminaras yra viena iš projekto „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ veiklų. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sutarties Nr. S-A-UEI-23-14 (2023-12-27). Finansavimo programa – „Universitetų ekscelencijos iniciatyva” (Nr. V-940).

Eksperimentą finansuoja LR Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), tarptautinių mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektas „Kernza introdukcijos galimybės Šiaurės ir Baltijos šalių regione“ (Nr. TM-23-3) (VIKING).

VDU ŽŪA mokslininkės vizitas renginyje „Atvirosios gyvųjų laboratorijų dienos“

Rugsėjo 24–27 d. Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos (BioTec) centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Jovita Balandaitė dalyvavo Europos gyvųjų laboratorijų tinklo (ENoLL) organizuojamame renginyje „Atvirosios gyvųjų laboratorijų dienos“ („OpenLivingLab Days“), Timišoaroje, Rumunijoje.

Renginyje buvo akcentuojama gyvųjų laboratorijų kūrimo nauda, jų reikšmė sprendžiant aktualius visuomenės iššūkius, tokių laboratorijų svarba politikos formavimui bei inovatyvių ekosistemų valdymui. Kalbėta apie tai, kaip gyvosios laboratorijos padeda verslui ir visuomenei prisitaikyti prie naujų technologijų, aptarti galimi verslo modeliai, veiklos aspektai ir pan.

Susitikime diskutuota apie gyvųjų laboratorijų ir visuomenės bendradarbiavimo galimybes,  siekiant prasmingų sisteminių pokyčių. Renginio metu lektoriai ir renginio dalyviai dalijosi gerosiomis praktikomis, buvo ieškoma bendradarbiavimo galimybių, vyko interaktyvios ir tyrimų sesijos bei dirbtuvės.

VDU ŽŪA 100-mečio iškilmingas renginys – proga pagerbti praeitį, pasidžiaugti dabartimi ir pažvelgti į ateitį

Spalio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), mininti 100-mečio veiklos jubiliejų, bendruomenę, svečius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių, pakvietė kartu paminėti šią ypatingą progą.

Šventinė diena prasidėjo VDU ŽŪA koplyčioje, kur šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila. Vėliau svečiai buvo pakviesti sudalyvauti VDU ŽŪA muziejaus Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinės ekspozicijos atidaryme.

Žaliojo kilimo ceremonijoje VDU ŽŪA kanclerę ir visą bendruomenę su Akademijos 100-mečiu sveikino gausus būrys susirinkusiųjų, o vėliau vykusiame Iškilmingame 100-mečio renginyje svečiams dovanota muzikos ir poezijos puokštė, skambėjo sveikinimo kalbos ir įteiktos padėkos.

Jubiliejus – proga prisiminti praeitį ir pažvelgti į ateitį

Renginio metu VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė atkreipė dėmesį, kad šimtmetis, tai laikas, kai Akademija tapo žinių ir inovacijų centru, kuris formuoja mūsų žemės ūkio sektorių ir visos Lietuvos ekonomiką. „Per šiuos šimtą metų Akademija išugdė ne vieną kartą talentingų specialistų, tyrėjų ir inovatorių, kurie savo žiniomis ir darbais prisidėjo prie Lietuvos žemės ūkio modernizavimo ir tvaraus vystymosi. Jūsų visų pastangos, atsidavimas ir gebėjimas prisitaikyti prie nuolat kintančio pasaulio, yra esminiai veiksniai, lemiantys mūsų tautos klestėjimą. Akademijos pirmųjų žingsnių laikotarpis buvo pilnas iššūkių, kartu ir išskirtinių galimybių. Akademijos istorija liudija, kad per dešimtmečius buvo puoselėjamos vertybės, ugdomos žinios, skleidžiama inovacijų dvasia. Šis jubiliejus – ne tik proga prisiminti praeitį, bet ir proga pažvelgti į ateitį. Nauji iššūkiai, tokie kaip klimato kaita, tvaraus žemės naudojimo reikalavimai, sparčiai besikeičiančios technologijos reikalauja dar didesnio mūsų visų susitelkimo, kryptingumo ir ryžto. Esu įsitikinusi, kad VDU ŽŪA, remdamasi savo ilgametėmis tradicijomis ir neblėstančia mūsų bendruomenės dvasia, išliks priešakyje šių pokyčių, teikdama svarbiausias žinias ir naujas galimybes. Prieš 100 metų jaunai valstybei buvo drąsu kurti Žemės ūkio akademiją, bet tuometinė valstybė suprato, kad visus iššūkius gali padėti išspręsti gražioje alma mater dvasioje išauginti absolventai. Džiaugiuosi, kad tai suprato Lietuvos tauta, kad tai suprato Nepriklausomybės akto signatarai, Lietuvos bendruomenė, kai sunkiausiais nepriteklių laikais rado resursų įsteigti Žemės ūkio akademiją, kaip būsimo modernaus, šviesaus ir išvystyto kaimo garantą“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė.

„Verta prisiminti, kad Lietuvos žemės ūkis ir kaimas neliko skolingi valstybei ir per visus sunkmečius kaip galėdami padėjo Lietuvos valstybei. Akademija visada buvo kartu su žemės ūkiu. Norėdami išlikti modernia, save gerbiančia, savitos nacionalinės kultūros savimonės Europos valstybe, turime išsaugoti vieną svarbiausių savo vertybių išvystytą, modernų šalies žemės ūkį, kaimo plėtrą, subalansuotą gamtinių išteklių naudojimą, gamtinę bioįvairovę, vaizdingą kraštovaizdį, nacionalinį paveldą bei kitas gamtines, istorines ir dvasines vertybes kaip visumą. Visa VDU ŽŪA bendruomenė pasižada visa tai saugoti ir puoselėti. Noriu padėkoti visiems šiandien čia susirinkusiems, kurie prisidėjo ir ateityje prisidės prie Akademijos sėkmės. Sveikinu visus su šiuo 100-mečio jubiliejumi ir linkiu mums visiems tolesnio klestėjimo dar daug 100-mečių į priekį. Tegul čia kuriamos žinios ir toliau kuria tvarų, inovatyvų ateities žemės ūkį“, – džiaugdamasi pasiekimais ir viltingai žvelgdama į ateitį kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Akademija 100-metį vaidino ir vis dar vaidina svarbų vaidmenį

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis atkreipė dėmesį, kad susirinkęs gausus būrys iškilių svečių rodo, kad tai ne tik VDU ŽŪA, ne tik VDU, bet ir visos Lietuvos šventė. „Žemė turbūt vienintelis dalykas, kurio negalime pakeisti, atsisakyti ar gauti daugiau. Tai mūsų protėvių mums paliktas turtas. Mes galime įsigyti mašinas, drabužius iš svetur, bet žemė, kuri po mūsų kojomis, yra mūsų Lietuvos. Tad nenuostabu, kad jauna valstybė prieš 100 metų skyrė tiek daug dėmesio įkurdama atskirą aukštąją žemės ūkio mokyklą, Akademiją. Tai buvo teisingas žingsnis, Akademija per šį šimtmetį suvaidino ypatingą vaidmenį ir vis dar vadina. Mūsų uždavinys sukoncentruoti visus mokslo pasiekimus, geriausius atradimus, inovacijas sutelkti į žemės ūkį. Mes šiandien kalbame, kad prieš šimtą metų valstybės vyrai ir bendruomenės padarė teisingą žingsnį, paleisdami į gyvenimą Akademiją. Noriu visiems palinkėti, kad minėdami 200 metų jubiliejų žmonės kalbėtų, kad ir paskutinį šimtmetį iki jų kūrę žmonės padarė viską teisingai. Dėkoju visiems susirinkusiems ir linkiu tikėti vieniems kitais“, – įžvalgomis dalijosi prof. habil. dr. J. Augutis.

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis ir VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Akademija – neatsiejama žemės ūkio mokslo ir inovacijų dalis

LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, perduotoje sveikinimo kalboje sveikindama bendruomenę atkreipė dėmesį į Akademijos svarbą. „Akademija per 100-metį tapo neatsiejama žemės ūkio mokslo ir inovacijų dalimi. Jūsų nuolatinis indėlis į šalies agrarinį sektorių, mokslinius tyrimus ir jaunųjų specialistų ugdymą yra itin svarbi mūsų valstybės pažangos dalis. Esu įsitikinusi, kad ateityje Akademija tęs savo reikšmingą darbą ir toliau prisidės prie tvarios ir pažangios ateities Lietuvos kūrimo. Linkiu sėkmės, kūrybinės energijos ir dar daug vaisingų dešimtmečių“, – sveikindama linkėjo Ministrė Pirmininkė.

Jubiliejaus proga vertinga LR aplinkos ministerijos dovana

Pradėdamas sveikinimo kalbą, LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį į prieš šimtmetį priimtus svarbius sprendimus. „Prieš 100 metų Akademijos įkvėpėjai buvo tos Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai, kurią mes šiandien vadiname klestinčia valstybe. Lietuva dar niekada taip gerai negyveno, kaip šiandien. Šimtmetis sunkiai suvokiamas žiūrint iš žmogaus galimybių ribų, bet mums, kurie dirba su mišku, 100 metų visai nesunku įvertinti. Medžiai kasmet išleidžia po naują rievę, dažniausiai branda ateina ties 100-mečiu. Taip ir jūs – 100 metų laidų, 100 metų studentų, kurie Lietuvą pavertė modernia valstybe, kurios žemės ūkis sugeba turėti stiprų perteklių. Miškininkystė, kuri yra dalis LR Aplinkos ministerijos, yra dalis šiandieninio klestėjimo. Šio klestėjimo nebūtų be jūsų. Tokios institucijos kaip Akademija užtikrina, kad dirbame produktyviau, uždirbame daugiau, kad pasaulyje garsėjame ne tik kaip žaliavų eksportuotojai, bet ir kaip mokslininkai. Taip pat džiaugiamės žemėtvarkininkų, melioratorių pasiekimais. Vertiname jūsų darbą ir šiandien LR Aplinkos ministerija Akademijai jau įteikė didelę dovaną –VDU ŽŪA muziejaus Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinę ekspoziciją. Mieli Lietuvos kūrėjai, puoselėkite savo profesiją, auginkite studentus, kad Lietuva toliau klestėtų“, – kalbėjo aplinkos ministras S. Gentvilas.

Akademiją sieja su impulsu svarbiems pokyčiams

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Justas Nugaras, pasveikinęs visus su krepšinio pergale, juokavo, kad sveikinti su šimtmečiu – ne kasdien tenkanti užduotis. „Džiaugiuosi šia išskirtine galimybe ir man atrodo, Akademija visada yra apie impulsą. Apie impulsą tarpukariu Lietuvai tapti stipria eksporto šalimi, apie impulsą sovietmečiu išlikti viena iš konkurencingų šalių, apie impulsą šiais laikais kartu su VDU tapti naujos, žalios ekonomikos dalimi. Su tuo labai sveikinu ir linkiu gyvuoti ne šimtą, o du, tris šimtus metų“, – kalbėjo viceministras J. Nugaras.

Akademija prieš 100-metį davė postūmį Lietuvos žemės ūkiui

Sveikindamas susirinkusius, LR žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pastebėjo, kad šventiška renginio aplinka verčia susikaupti ir apmąstyti, ypatingai baigusiems šį universitetą. „Dalyvaudami renginiuose matome, kad VDU ŽŪA absolventai pasklidę po visą Lietuvą ir girdime, kad jie patenkinti savo išsilavinimu. Būdamas ministru ginčus ir diskusijas stengiuosi spręsti remdamasis mokslininkų žiniomis. Visada siūlau atsižvelgti į mokslininkų atliktus tyrimus ir rekomendacijas. Matau, kad ateityje mokslas vaidins vis svarbesnį vaidmenį, nes mums reikės dar daugiau žinių ir kvalifikuotų specialistų, galinčių dirbti su skaitmenizavimu ir žemės ūkio automatizavimu. Tai gali kelti iššūkių, bet mokslas visada susijęs su iššūkiais. Akademijos įkūrimas prieš šimtmetį davė postūmių žemės ūkiui, be universiteto, be Akademijos nebūtų viso to, kuo galime šiandien didžiuotis“, – įžvalgomis dalijosi ministras K. Starkevičius.

Antrasis šimtmetis prasideda su didele patirtimi ir įdirbiu

Pradėdamas sveikinimo kalbą, Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila kvietė prisiminti Šventąjį Raštą. „Šventajame Rašte Viešpaties žmogus įgalinamas uoliai dirbti. Po kiek laiko Viešpats susiprato ir įsteigė jubiliejų šventimą, šventę, kad žmonės atsipūstų ir pajustų džiaugsmą gyvenimu, kad gyvenimas būtų ne tik begalinis prakaitas ir darbas. Jubiliejaus prasmė – atleisti suvaržymus, susitaikyti ir atleisti skolas, įsižeidimus ir nuoskaudas, džiaugtis. Tai naujas, viltingas etapas, kad viską atleidus – įsižeidimus ir nuoskaudas – žmogus galėtų kurti ir džiaugtis tuo, kas yra kuriamas. Akademijos šimtmetis liudija žmonių per 100 metų įdėtą triūsą, antrasis šimtmetis prasideda su didele patirtimi, dideliu įdirbiu. Linkiu, kad su viltimi, su dideliu entuziazmu kitas šimtmetis tą kraitį didintų, augintų, kad kitos kartos galėtų džiaugtis“, – kalbėjo Vyskupas R. Norvila.

Akademija nėra tik mokslo institucija

LR Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba atskleidė neabejojantis, kad Akademijos bendruomenė su ne mažiau dideliu ryžtu ir darbu kuria Akademijos ateitį ir stiprina ją visomis išgalėmis. „Nuoširdžiai noriu pasveikinti bendruomenę su garbingu jubiliejumi ir skirti sveikinimo žodžius. Žemės ūkis yra strateginis valstybės sektorius, kurio svarba yra matuojama ne tik reikšmingu prisidėjimu prie BVP. Jo strateginė reikšmė yra daug didesnė. Stiprus, modernus, tvarus ir konkurencingas žemės ūkis, gyvybingi regionai ir kaimiškos vietovės yra stiprios ir modernios valstybės pamatas. Akademija yra aukštojo mokslo institucijos pavyzdys, kaip galima suderinti mokslo ir inovacijų vystymąsi atliepiant regiono ir žmonių problemas praktikoje. Sėkmingi vystomi nacionaliniai ir tarptautiniai projektai sukuria solidų pagrindą kokybiškoms studijoms. Ko gero, esate arčiausiai regiono reikalų esanti aukštojo mokslo institucija, puikiai suprantanti žemės ūkio problemas regionuose, jūsų dėka vyksta mokslo, žinių ir inovacijų perdavimas regionams, mokslinių tyrimų vykdymas kuriant ir diegiant sektoriui aktualias inovacijas, ugdant ir tobulinant šios srities specialistus ir lyderius, skatinant ekonomikos plėtros ir puoselėjant tvarumo idėjas. Prezidentui ir jo komandai ne kartą teko bendrauti su VDU ŽŪA bendruomenės nariais. Akivaizdu, kad tai nėra tik mokslo institucija, tai yra bendruomenė, kurioje dera ilgamečių tradicijų puoselėjimas ir modernus požiūris į modernias šiuolaikines mokslo pasaulio tendencijas. Būtent bendruomeniškumą linkime išlaikyti ir puoselėti, nes tai mokslo ir praktikos pasaulius jungiantis veiksnys. Sveikindamas su gražiu jubiliejumi Akademijos bendruomenei noriu palinkėti ir toliau puoselėti tas pačias vertybes, prisidedant prie stiprios ir modernios valstybės kūrimo. Vivat academia!“ – sveikindamas kalbėjo R. Dilba.

Akademijoje buvo kuriamos Nepriklausomybės šaknys

VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ pirmasis viceprezidentas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas pastebėjo, kad scenoje stovi su jauduliu, nes šioje salėje jau teko ne kartą lankytis. „Prisimenu, kaip 1988 m., pirmame kurse, prasidedant Sąjūdžio judėjimui, besikuriant Sąjūdžio grupėms buvome čia. Atsimenu, kai 1989 m. buvo grąžinti iš kariuomenės atitarnavę pirmus ir antrus metus. Tuometiniame Mechanizacijos fakultete iš 200 antro kurso studentų tapome 600. Teko atlaikyti egzaminų kartelės pakėlimą, visus egzaminus išlaikėme ir diplomus gavome tik 180 studentų. Visiems absolventams buvo siūloma dirbti dėstytojais, dalis absolventų dabar dirba ministerijose. Akademija paruošia ne tik gerus akademikus, bet ir puikius politikus, kurie tampa Seimo pirmininkais, ministrais ar merais. Džiugu, kad šis mokslo lopšys ugdo ne tik puikius mokslininkus, bet ir atsakingus, aktyvius piliečius, čia buvo kuriamos Nepriklausomybės šaknys, buvo kuriama Nepriklausomybės atkūrimo idėja. Tikiu, kad Akademija ir dabar turi didelį potencialą pereinant prie tvarios ekonomikos, ieškant klimato kaitos keliamų iššūkių sprendimų. Manau, kad žemės ūkį reikia skatinti ne pertekliniais suvaržymais, reikia skatinti naujų technologijų kūrimą ir diegimą“, – sveikindamas įžvalgomis dalijosi V. Mitrofanovas.

Reikia žmonių, kurie priimtų žemės ūkiui naudingus sprendimus

Sveikindamas susirinkusius VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ antrasis viceprezindentas, Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkas dr. Edvardas Makelis kvietė prisiminti, kad per 100 metų Akademiją baigė 55 tūkstančiai absolventų, kurie dirbo ir dirba valstybės, savivaldos institucijose ir tiesiogiai su žeme. „Mačiau, kaip buvo švenčiamas Akademijos 50-metis, visko buvo per šį laiką, bet jau dabar  pirmasis 100-metis tampa istorija. Dabar reikia protingų žmonių, kurie galėtų priimti naudingus sprendimus žemės ūkiui, tautai ir visai visuomenei. Kviečiu švęsti šį jubiliejų, ir kas turės sveikatos, ateiti švęsti ir 150 metų jubiliejų“, – šmaikštaudamas sveikinimo kalbą baigė dr. E. Makelis.

Dėkojo už dešimtims tūkstančių studentų perduotas žinias

Absolventų klubo „ŽŪA alumni“ LR Seimo skyriaus vadovas Jonas Varkalys džiaugėsi galėdamas įspūdingoje aplinkoje prisijungti prie išsakytų prisiminimų ir sveikinti, palinkėti bei padėkoti Akademijai. „Noriu padėkoti už tai, kad dešimtims tūkstančių žmonių perduotos  žinios, noriu padėkoti visų kartų profesoriams, universiteto vadovams už tai, ką padarėte Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos žemės ūkiui. Dėkoju ir „ŽŪA alumni“ LR Seimo skyriaus vardu perduodu sveikinimus Akademijai. Kiek įmanoma, stengiamės pagelbėti ir padėti Akademijai, dėkojame politikams už iniciatyvų palaikymą. Linkiu, kad niekas nedrįstų eliminuoti absolventų potencinių galimybių, kad visada mus visus lydėtų žavus naratyvas ir puikus indėlis į Lietuvos ekonomiką“, – sveikinimo kalbą linkėjimais baigė J. Varkalys.

VDU Žemės ūkio akademiją 100-mečio proga sveikino ir Akademijos mecenatai: UAB „Rovaltra“, AB „Lytagra“, UAB „Dotnuva Baltic“, UAB „Baltic agro“, UAB „Delaval“, UAB „DOJUS agro“, UAB „Agrochema“, UAB „Žemtiekimas“, UAB „Ivabaltė“, „Agrokoncerno įmonių grupė“, UAB „Plungės Jonis“, viešoji įstaiga „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“, AB „East West Agro“, Mocevičiaus firma „Ginalas“, UAB „Baltic Agro Machinery“.

 

VDU ŽŪA studijos atstovai Emilija Sviderskytė ir Martynas Krapavickas džiaugėsi būdami istorinio įvykio dalimi. „Mes  jaučiame pareigą ir atsakomybę tęsti šią istoriją ir prisidėti prie dar didesnių ateities pasiekimų. Saugome VDU Žemės ūkio akademijos vertybes ir tradicijas, todėl mūsų pareiga jas puoselėti ir atsakingai dirbant kurti tokį agrosektorių, kuris atlieptų mūsų valstybės poreikius ir kurtų tvarią ateitį“, – kalbėjo studentai.

Pristatė VDU ŽŪA 100-mečio istorinę apybraižą

Sveikindamas bendruomenę, VDU garbės profesorius dr. Jonas Čaplikas pastebėjo, kad ši šventė simbolizuoja didelį susitelkimą, nuveiktus svarbius darbus, ištikimybę žemės ūkio mokslui ir studijoms, specialistų ir piliečių ugdymą žemės ūkiui ir kaimui. Profesorius atkreipė dėmesį, kad jubiliejinės šventės laukiamos su ypatingu jauduliu, bet jos eina ir praeina, žymiai didesnis tvarumas – jubiliejų progoms skirti leidiniams.

„Knyga visą patirtį išsaugo ateities kartoms. Kaip vienas iš VDU ŽŪA 100-mečio istorinės apybraižos „Žemės ūkio akademija. 100 metų – žemės ūkio pažangai“ sudarytojų, noriu atkreipti dėmesį, kad leidinys bus pravartus visiems, vertinantiems Lietuvos žemės ūkio švietimą, nes Žemės ūkio akademija atliko ypatingai svarbų vaidmenį. Šis leidinys skiriasi nuo jubiliejiniams dešimtmečiams skurtų knygų, kurių pagrindinis įkvėpėjas, autorius ir sudarytojas – akademikas Arvydas Motūzas, garbė jam. Be ankstesnių leidinių nebūtų ir šiam jubiliejui skirtos knygos. Tikimės, kad ateinantys dešimtmečiai ir šimtmečiai bus ne mažiau sėkmingi Akademijai ir jos partneriams, o ateities pasiekimai nuguls būsimuose Akademijos jubiliejiniuose leidiniuose. Sėkmės visiems prasidėjusiame šimtmetyje“, – kalbėjo VDU garbės profesorius dr. J. Čaplikas.

Renginio metu šventinę nuotaiką kūrė VDU ŽŪA mišrus choras „Daina“, VDU ŽŪA teatras „Jovaras“, VDU ŽŪA liaudiškos muzikos kapela „Ūkininkas“, VDU ŽŪA tautinių šokių kolektyvas „Sėja“, šokėjai, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Akvilė Garbenčiūtė-Bučienė ir Andrius Apšega, pianistas Giedrius Nakas. Renginį vedė ir poeziją susirinkusiems dovanojo aktorė Toma Vaškevičiūtė.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio istorinės knygos „Žemės ūkio akademija 100 metų – žemės ūkio pažangai“ spaudą rėmė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio istorinės knygos „Žemės ūkio akademija 100 metų – žemės ūkio pažangai“ knygos rengimą ir renginius rėmė: AB „Kauno grūdai“, AB „Linas Agro“, AB „EWA“, Padovinio Žemės ūkio bendrovė, UAB „Agrokoncernas“, UAB „DeLaval“, UAB „DOJUS agro“, UAB „Dotnuva Baltic“, UAB „Ivabaltė“, AB „Lytagra“, UAB „Rovaltra“, Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialas „VH Lietuva“, UAB „Žemtiekimas“.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio renginius rėmė: LR Aplinkos ministerija, Lietuvos kaimo tinklas, UAB „Mantinga“, UAB „Bijola“, UAB „Pilėnų klinika“, VšĮ „Zapyškio sporto klubas“, VDU Botanikos sodas.

VDU ŽŪA 100-MEČIO ŠVENTINIŲ RENGINIŲ NUOTRAUKŲ GALERIJA (SPALIO 18 D.)

VDU ŽŪA 100-mečio iškilmingo renginio nuotraukų galerija

Spalio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), mininti 100-mečio veiklos jubiliejų, bendruomenę, svečius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių, pakvietė kartu paminėti šią ypatingą progą.

Šventinė diena prasidėjo VDU ŽŪA koplyčioje, kur šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila. Vėliau svečiai buvo pakviesti sudalyvauti VDU ŽŪA muziejaus Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinės ekspozicijos atidaryme.

Žaliojo kilimo ceremonijoje VDU ŽŪA kanclerę ir visą bendruomenę su Akademijos 100-mečiu sveikino gausus būrys susirinkusiųjų, o vėliau vykusiame Iškilmingame 100-mečio renginyje svečiams dovanota muzikos ir poezijos puokštė, skambėjo sveikinimo kalbos ir įteiktos padėkos.

Maloniai kviečiame aplankyti Iškilmingo VDU ŽŪA 100-mečio renginio NUOTRAUKŲ GALERIJĄ.