Ekologijos savaitė 2025

Rugsėjo 23 d. Europos Sąjungoje švenčiama Ekologijos diena. Šią dieną visoje Europoje vyksta renginiai, akcijos ir iniciatyvos, o kai kuriose šalyse ekologijai skiriamas visas rugsėjis.

Rugsėjo 22–28 d. ekologijai neabejingieji kviečiami tapti vienos nacionalinės Ekologijos savaitės mozaikos dalimi.

Rugsėjo 23 d., minint Ekologijos dieną, kviečiame rengtis arba pasipuošti žalios spalvos akcentu.

Daugiau informacijos apie iniciatyvą ir renginius.

Organizaciniai ir IT palaikomi modeliai vietinių maisto rinkų augimui, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu Baltijos jūros regione ir Ukrainoje

Vytauto Didžiojo univeristeto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vilma Atkočiūnienė ir doktorantė Aušra Žliobaitė 2025 m. liepos 9–13 dienomis Krokuvoje, Lenkijoje, dalyvavo Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto organizuojamame renginių cikle „Trumposios maisto tiekimo grandinės integravimas maisto saugumui užtikrinti“. Renginiai yra dalis Švedijos instituto finansuojamo projekto „Organizaciniai ir IT palaikomi modeliai vietinių maisto rinkų augimui, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu Baltijos jūros regione ir Ukrainoje“ (SFSC4FOODSEC).

Projekto tikslas – sukurti mokymosi ir paramos tinklą tiems, kurie formuoja trumpas maisto tiekimo grandines (TMG) vietinėse rinkose Baltijos jūros regione ir Ukrainoje, siekiant dalytis patirtimi, ugdyti gebėjimus ir kurti bendrus IT paramos mechanizmus, kurie skatintų stabilias ir atsparias maisto sistemas.

Įgyvendinant SFSC4foodsecurity tinklaveikos projektą, susitiko partneriai iš Lenkijos, Švedijos, Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos bei atstovai iš Krokuvos maisto sektoriaus, savivaldos institucijų. Taip pat buvo lankomi Krokuvos trumpųjų maisto tiekimo grandinių gerieji pavyzdžiai. Šių susitikimų tikslas buvo įvertinti, kaip trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra galėtų prisidėti prie maisto saugumo užtikrinimo Krokuvos metropolinėje zonoje, taip pat Baltijos regiono šalyse ir Ukrainoje.

Pirmosios susitikimų dienos renginyje dalyvavo dokt. Aušra Žliobaitė iš Žemės ūkio rūmų (Lietuva), prof. dr. Vilma Atkočiūnienė iš Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva), Aiva Apsa Kisemice iš Kaimo plėtros forumo (Latvija), Lisa Blix Germundsson iš Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto (Švedija), pirmasis Krokuvos mero pavaduotojas Stanisław Mazur, Krokuvos „Jednosc“ fondo, kurio pagrindinė veikla organizuoti šviečiamasias veiklas Ukrainos pabėgelių vaikams ir paaugliams bei kurti tvirtesnius Lenkijos ir Ukrainos santykius, vadovė Olena Postolnyk, Rafał Serafin iš „IsoTech“ (Lenkija) ir Krzysztofas Gorlichas, vadovaujantis Krokuvos tarpinstitucinei darbo grupei, rengiančiai Krokuvos plėtros strategiją 2030/2050, kurios viena iš sričių trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra bei apsirūpinimo maistu saugumas.

Renginiuose buvo nagrinėjamas trumpų maisto tiekimo grandinių, susietų su nepramoniniu žemės ūkiu Krokuvos metropolinėje zonoje, potencialo užtikrinant aprūpinimą maistu krizės metu klausimas.

Rytų Lenkija pasižymi stipriomis žemės ūkio tradicijomis ir gamina daug bei įvairių maisto produktų, tačiau Krokuvoje trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra susiduria su didelėmis kliūtimis. Mieste gyvena apie milijoną gyventojų, tačiau vietos organizacijos, nesuvokdamos maisto saugumo svarbos, mieliau investuoja į miesto infrastruktūrą, parkus ir poilsio zonas. Klimato kaitos ir užsienio kapitalo (Prancūzijos, Anglijos) įtaka dar labiau spartina miesto plėtrą, išstumia vietos žemės ūkį, o ūkininkai savo ūkius perkelia į Vidurio Lenkiją ar kitus regionus.

Nebeužtenka „vietos“ miesto gyventojams ir turistams pamaitinti vietos ūkininkų pagamintais produktais Krokuvoje. Kyla klausimas, kiek miestas gali būti saugus apsirūpinant maisto produktais, kai gamintojai nutolę dideliais atstumais. Ar stambūs monoūkiai gali užtikrinti pakankamą saugumą siekiant apsirūpinti maisto produktais? Viena iš galimų sprendimo krypčių – skatinti smulkius ūkius neišsikelti, stiprinti jų galimybes gaminti ir vietoje parduoti maisto produktus. Tam būtini modernūs skaitmeniniai sprendimai, palengvinantys logistiką ir vietos produktų prieinamumą.

Lenkijos žemės ūkis patiria didelį spaudimą iš aplinkosaugininkų, urbanistų ir miesto gyventojų, dažnai pralaimėdamas šioje interesų kovoje. Krokuvos savivaldybėje būti ūkininku tampa vis sudėtingiau. Prekybos centruose matomas maisto perteklius dažnai užgožia sąmoningą supratimą, iš kur maistas atkeliavo, ir mažina ūkininkų darbo vertinimą. Geriausios ūkininkavimui tinkamos žemės, kurias galima drėkinti upių vandeniu, dažniausiai atitenka miesto plėtrai.

Lenkijos žemės ūkis pasižymi smulkių, šeimos pagrindu valdomų ūkių gausa, kurie, nepaisant riboto masto, palaiko kaimo ekonomiką ir tradicijas. Trumposios maisto tiekimo grandinės (TMTG) strategija šiems ūkiams suteikia galimybę stiprinti tiesioginius ryšius su vartotojais, didinti pelno maržas, sumažinti priklausomybę nuo tarpininkų ir skatinti ekologines praktikas. Jos taip pat stiprina bendruomenes per dalyvavimo modelius ir skatina kaimo vietovių plėtrą.

Investicijų į TMTG privalumai apima aplinkosaugą – mažesnes transporto emisijas ir biologinę įvairovę, ekonominį pelną per tiesioginę prekybą ir bendradarbiavimą, socialinę naudą per bendruomeniškumą bei dalyvaujamąjį valdymą per daugiapakopes partnerystes. Tuo pačiu metu yra iššūkių: ribotas produkcijos mastas, sudėtinga reguliacinė aplinka, konkurencija su industrializuotomis sistemomis bei bendradarbiavimo ir galios disbalanso problemos.

Susitikime Krokuvos vicemeras Stanisław Mazur pabrėžė poreikį aiškiai įvardyti TMTG vaidmenį miesto strategijoje. Buvo išskirti keli esminiai aspektai:

Vietos paklausos kūrimas – viešieji pirkimai (ypač mokykloms ir viešosioms įstaigoms) galėtų tapti pagrindine priemone skatinti vietos ūkininkus gaminti maisto produktus.
Turgaviečių ir maisto rinkų atgaivinimas Krokuvos mieste ir priemiestyje – jos gali tapti alternatyva prekybos tinklams ir prisidėti prie gyvybingų viešųjų erdvių kūrimo.
Maisto infrastruktūros stiprinimas – būtina gerinti logistiką, sandėliavimą, plėtoti skaitmenines platformas, kurios leistų gamintojams tiesiogiai pasiekti vartotojus.
Partnerystės valdymas – sėkminga vietos maisto politika įmanoma tik bendradarbiaujant su regiono savivalda, ūkininkais, universitetais, NVO, verslo atstovais ir vietos maisto produktų vartotojais.

Svarbią patirtį pristatė Anatolijus Tkačukas iš Ukrainos Pilietinės visuomenės instituto. Jo teigimu, karo metu paaiškėjo, kad gerai išplėtota vietos gamyba nėra prabanga, o gyvybiškai būtina sąlyga. Nors buvo sunaikinta milijonai tonų grūdų ir sandėlių, užminuoti laukai ir sugriauta logistikos infrastruktūra, Ukraina nepatyrė bado. Vietos bendruomenės, savivaldybės ir smulkūs ūkininkai išplėtojo daržus, bendruomenines iniciatyvas, sukūrė vietines maisto rinkas ir taip užtikrino aprūpinimą maisto produktais. Ši patirtis rodo, kad maisto suverenitetas yra neatsiejamas nuo nacionalinio saugumo. Krokuvai tai signalas ruoštis galimiems tiekimo sutrikimams, kurie gali kilti ne tik dėl karo, bet ir dėl klimato kaitos ar pandemijų.

Latvijos kaimo forumo atsparumo ir darnaus vystymosi specialistė Aiva Apša-Ķīšeniece pažymėjo, kad Ryga yra vienas iš 116 miestų, kurių atstovai pasirašė Milano miesto maisto politikos paktą (MUFPP) – susitarimą, kuriame įsipareigojama plėtoti maisto politiką ir tvarias maisto sistemas, kurios būtų įtraukios, lanksčios, saugios ir įvairios, teiktų sveiką ir maistą visiems, mažintų tausoti ir išsaugoti biologinę įvairovę, tuo pačiu prisitaikant prie klimato kaitos padarinių ir sušvelninant jų poveikį.

Projekto „Organizaciniai ir IT palaikomi modeliai vietinių maisto rinkų augimui, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu Baltijos jūros regione ir Ukrainoje“ (SFSC4FOODSEC) lyderė prof. dr. Lisa Blix Germundsson iš Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto (SLU), Konsultavimo paslaugų kompetencijų centro pristatė projekto rezultatus, pasidalijo Švedijos trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystytojų patirtimi ir mokslinių tyrimų rezultatais.

Rafał Serafin iš „IsoTech“ (Lenkija), trumpųjų maisto tiekimo grandinių konsultantų tinklo CORONET pristatė APPETIT platformos funkcionavimo ypatumus. Buvo pažymėta, kad regioniniu lygmeniu yra galimybių plėtoti TMTG ir nacionalines inovacijas glaudžiau bendradarbiaujant. BŽŪP strateginių planų suderinimas galėtų atverti finansavimo ir politikos įgyvendinimo sinergiją, o siūlomas Baltijos šalių maisto ir gėrimų parduotuvių tinklas pagal SFSC4FOODSEC iniciatyvą suteikia platformą keistis žiniomis ir bendrai išsakyti pozicijas. Besiformuojantis Krokuvos miesto ir kaimo partnerystės modelis yra prototipas, kurį būtų galima pritaikyti visame regione, ypač jeigu jį paremtų ES miestų darbotvarkės finansavimo mechanizmai. Dabartinė maisto saugumo krizė, kurią pabrėžia atsparūs Ukrainos neoficialūs tinklai, yra ir iššūkis, ir galimybė pozicionuoti maisto ir gėrimų pardavimus kaip esminius į krizes reaguojančių maisto sistemų komponentus.

Viename iš renginių prof. dr. V. Atkočiūnienė pristatė TMTG plėtros ypatumus Lietuvoje. Mokslininkė pažymėjo, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos Lietuvoje skatinamos maitinti vaikus ekologiškais bei nacionalinės kokybės vietos produktais. Nuo 2019 m. įgyvendinama nacionalinė programa palaiko tokį maitinimą, o pastaraisiais metais parama išaugo tiek finansine apimtimi, tiek dalyvaujančių darželių skaičiumi. Parama kompensuoja kainų tarp intensyviai užaugintos ir ekologiškos bei nacionalinės kokybės produktų skirtumus ir skiriama ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kurios didžiąją dalį maisto perka pagal kokybės sistemas.

Lietuvos maisto produktų rinkoje dominuoja stambūs prekybos tinklai, kurie valdo apie 77 % visos rinkos, o vietos ūkininkai dažniausiai neturi galimybės tiesiogiai patekti į didžiąją rinką. Dėl to smulkieji ir vidutiniai ūkiai patiria žemą pelningumą, turi silpną derybinę galią ir nesutelkia išteklių. Vartotojų pasitikėjimas vietos produkcija taip pat išlieka menkas. Vartotojų poreikis sveikatai palankiai, vietoje užaugintai produkcijai dažnai nėra patenkinamas.

Siekiant spręsti šias problemas, rekomenduojama skatinti ūkininkų kooperaciją, didinti vietos produktų vertę, formuoti sveikos mitybos įpročius, skatinti viešąjį sektorių pirkti vietos maisto produktus bei didinti gyventojų perkamosios galios ir sveikatai palankių produktų prieinamumą.

TMTG organizavimas gali būti tiek privatūs ūkių sprendimai, tiek viešojo sektoriaus ir pilietinių iniciatyvų partnerystės rezultatas. Dabartinė situacija pasižymi siauru vietos produktų asortimentu, didelėmis savikainomis, žemu ūkininkų verslumu ir ribotu prisidėjimu prie vietos ekonomikos stiprinimo.

Ideali vietos maisto sistema Lietuvoje būtų tinklinė, apimanti visą procesą nuo ūkininkavimo, perdirbimo, pardavimo iki vartojimo ir atliekų tvarkymo. Ji remtųsi įvairiais verslo modeliais (B2C, B2B, B2G), apjungtų kooperuotas ir pavienių ūkių TMTG bei plėtotų bandomuosius ir įvairių suinteresuotųjų dalyvavimu pagrįstus projektus. Vietos produktų koncentracija, geografinė padėtis, gyventojų tankumas ir infrastruktūra būtų vertinami planuojant tiekimo grandines. Pereiti prie idealaus modelio siūloma per bendruomenines sistemas, multifunkcinius centrus arba maisto dalijimosi HUB’us, kur ūkininkai koordinuotų vietos šviežių produktų rinkodarą, paskirstymą ir dalinį perdirbimą prieš pateikimą vartotojams ar didmenininkams.

Projekto partneriai iš Švedijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos ir Ukrainos atliko nacionalines TMTG poreikių analizes. Jos atskleidė bendras kliūtis:

stambių prekybos tinklų dominavimą (daugiau nei 70 % rinkos Lenkijoje ir Lietuvoje),
menką paramą smulkiesiems gamintojams,
vartotojų įpročius prioritetą teikti patogiam pirkimui ir pigesniems produktams,
logistikos bei infrastruktūros spragas.

Kartu buvo identifikuoti ir „tiltai“, jungiantys šalis:

Lietuvos mokyklų maitinimo programos, įtraukiančios vietos produktus,
Lenkijos 2017 m. žemės ūkio mažmeninės prekybos įstatymas ir Lietuvos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymai (2023 m.), kurie supaprastino tiesioginę prekybą,
Latvijos žalieji viešieji pirkimai,
Švedijos švietimo apie vietos maisto vertę kampanijos,
Ukrainos bendruomeninės iniciatyvos bei skaitmeninės maisto prekybos platformos.

Antrąją susitikimų dieną projekto partneriai dalyvavo Krokuvos miesto savivaldybės, regioninės valdžios, konsultavimo centrų, ūkininkų, universitetų, NVO, restoranų ir turgaviečių atstovų diskusijose. Diskusijose akcentuota:

būtinybė išsaugoti žemės ūkio paskirties žemes miesto ir priemiestinėse teritorijose,
mažo masto ūkininkavimo, bendruomeninių daržų, mokyklų sodų ir ūkininkų turgelių vaidmens stiprinimas,
poreikis sistemingai integruoti maisto klausimus į miesto plėtrą ir žemėtvarkos planavimą,
poreikis pripažinti vietos maisto produktus ir plėtoti kritinę infrastruktūrą, vietos maisto sistemas.

Sutarta, kad reikalingi reguliarūs suinteresuotųjų šalių susitikimai, o Krokuva galėtų inicijuoti valstybinės žemės ūkio biržos sukūrimą, skirtą tiek didmeninei, tiek mažmeninei prekybai vietos produktais.

Diskusijų metu taip pat buvo pabrėžta, jog trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra yra daugiau nei ekonominė galimybė – tai miesto atsparumo, tvarumo ir socialinės sanglaudos pagrindas. Krokuva, bendradarbiaudama su Baltijos regiono partneriais ir pasitelkdama Ukrainos patirtį, turi galimybę tapti viena iš pirmaujančių Europos miestų, pripažįstančių vietos maisto sistemas kaip kritinę infrastruktūrą ir tvarios plėtros prioritetą.

Paskutines dvi susitikimų dienas projekto partneriai lankė gerosios praktikos pavyzdžius, diskutavo apie TMTG vystytojų diegiamas inovacijas, politikos priemones ir naujus projektus.

SFSC4FOODSEC projektą finansuoja Švedijos institutas

VDU Žemės ūkio akademijoje stadiono pievelę papuošė „laumių ratai“

Kai šiemet du trečdaliai Europos kentė nuo sausros ar karščio bangų, vasara mums nepašykštėjo lietaus. Kol tautiečiai pelnytai reiškė nepasitenkinimą dėl nenusisekusių atostogų orų, o žemdirbiai – dėl pasemtų laukų, gamta stengėsi atsiimti savo. Po kelių daugiau ar mažiau sausringų vasarų drėgmė leido gausiau sužydėti pievoms, atsigauti vabzdžių populiacijai, gyvūnams sėkmingai išauginti jauniklių vadas, prisipildė, o kai kur ir persipildė vandens telkiniai, atsistatė požeminių vandenų lygis.

Pagal medijose grybautojų reklamuojamus laimikius matyti, kad grybai miškuose taip pat nesnaudžia, skuba išauginti kuo daugiau vaisiakūnių sporoms paskleisti, lyg prisibijodami, kad kiti metai gali būti ir ne tokie dosnūs drėgme. Išaugusi iš sporos grybiena (micelis) dirvožemyje auga spinduliškai į visas puses, todėl kartais galima aptikti daugiau ar mažiau taisyklingu ratu išaugusių grybų, liaudyje vadinamus laumių ratais, raganų žiedais ar ratilais.

Grybai dygsta ant požeminio grybienos rato pakraščio, o rato viduje augmenija kartais būna skurdesnė, kartais vešlesnė priklausomai nuo grybo rūšies. Tokių grybų žiedų dažniau galima pastebėti parkuose, pievose, kur grybiena augdama mažiau sustabdoma įvairių kliūčių: kelmų, šiekštų ar medžių šaknų. Priskaičiuojama apie 60 rūšių formuojančių grybienos ratų. Dažniausiai aptinkami meškabudžių (Leucoparilus), tauriabudžių (Clitocybe), žvynabudžių (Macrotepiota) ar pievagrybių (Agaricus) formuojami ratai. Vienas iš tokių yra ir lauminis mažūnis (Marasmius oreades), sutinkamas pievose, ganyklose ir net pajūrio kopose. Tai nedidelis grybas laibu koteliu, jo kepurėlė dažniausiai yra tik 1,0–5,0 cm pločio, retai išauga iki 7 cm. Lauminio mažūnio grybiena paprastai auga taisyklingu apskritimu, o grybai ant rato kraštų palankiomis sąlygomis dygsta nuo vėlyvo pavasario iki rudens. Mažūnio grybienos žiedai šią vasarą išmargino ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) esančią stadiono pievelę.

Nors grybai vejoje laikomi sveiko dirvožemio požymiu, tokia lauminio mažūnio „žiedų magija“ džiugina ne visus, o ypač – tvarkingos vejos puoselėtojus. Mažūnis saprotrofas, konkuruoja su žole dėl maistinių medžiagų. Grybiena daugiametė, kai įsitvirtina, augdama sunaudoja toje vietoje esančias maistingąsias medžiagas, žolė tampa skurdesnė.

Lauminis mažūnis (Marasmius oreades)

Su mažūniais kovoti gana sunku, kažkiek padeda grybų rinkimas ir vejos pjovimas, aeravimas, dirvožemio su grybiena iškasimas ir pakeitimas. Mažūniams naikinti naudojama ne tik mechaninės, bet ir cheminės priemonės – tos pačios trąšos, kaip ir samanų naikinimui, dirvožemio kalkinimas, taip pat ir fungicidai. Naudojant bet kurias iš šių priemonių dirvožemį grybienos ratų vietoje reikėtų praardyti grėbliu ar kitomis priemonėmis, kad naudojama medžiaga lengviau pasiekų po žeme esančią grybieną.

Beje, lauminis mažūnis, valgomas grybas (ketvirtos kategorijos), paplitęs Europoje ir Šiaurės Amerikoje ir kai kur laikomas tikru delikatesu. Vertinamas dėl malonaus skonio ir aromato, naudojamas šviežias ar džiovintas sriuboms, makaronų ir ryžių patiekalų paskaninimui. Maistui naudojamos kepurėlės, nes koteliai – kieti ir plaušėti. Lauminis mažūnis džiūsta gana gerai, užtenka ir gerai įšilusios palangės. Džiovintų lauminių mažūnių galima rasti ir Lietuvos internetinėse parduotuvėse.

Pavadinimas „raganų ratai“ atėjo pas mus iš Vakarų Europos ir prigijo daugiausiai paskutinį šimtmetį. Ankščiau jie buvo daugiau siejami su laumių, o Žemaitijoje ir Prūsijoje su kaukų vardu.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkė dr. Nijolė Petraitytė

Agronomijos fakulteto dekanės sveikinimas Rugsėjo 1-osios proga

Registracija į sporto ir menines veiklas rudens semestre

Kviečiame visus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentus registruotis ir prisijungti prie VDU Menų ir Sporto centrų organizuojamų sporto užsiėmimų ir meninės veiklos 2025/2026 m. m. rudens semestre.

Sporto ar meno kolektyvų veiklų užsiėmimus gali lankyti visi VDU studentai, nepriklausomai nuo to, kur ir ką studijuoja (pvz., studijuodami teisę galite lankyti VDU Žemės ūkio akademijos tautinių šokių kolektyvo „Sėja“ užsiėmimus). Visi užsiėmimai ir veiklos visiems VDU studentams – nemokamos. Galima registruotis į kelis užsiėmimus, tad kviečiame aktyviai prisijungti prie Sporto centro siūlomų veiklų ar Menų centro kolektyvų ir taip prasmingai, aktyviai bei kultūringai praleisti savo laisvalaikį.

Registracija į Menų centro veiklas

Norėdami vaidinti, šokti, dainuoti ar groti, studentai gali prisijungti prie vieno iš VDU Menų centro kolektyvų, veikiančių Kaune, Akademijoje (Kauno r.) ar Vilniuje, veiklos. Tai padaryti galima užsiregistravus į vykdomus užsiėmimus.

Kaip užsiregistruoti į meninės veiklos užsiėmimus: prisijungę prie Studentų savitarnos portalo studentai turi meniu juostoje pasirinkti skiltį Registracija. Atsidariusioje juostoje reikia paspausti mygtuką Sporto / Meno užsiėmimai. Kitame žingsnyje Registracija į užsiėmimus pasirinkti Menai ir išsirinkti norimą kolektyvą bei jį pažymėti. Pasirinkus norimą užsiėmimą, spausti mygtuką Tęsti, paspausti Sutinku su taisyklėmis ir mygtuką REGISTRUOTIS.

*Tokiu pačiu būdu galite registruotis ir jungdamiesi per nuorodą menucentras.vdu.lt/registracija/

Užsirašius į konkrečių VDU Menų centro kolektyvų užsiėmimus, juos galima matyti Studentų portalo Mano užsiėmimai skiltyje. Iš pasirinktų kolektyvų veiklos išsibraukti taip pat galima Studentų portale.

Užsirašius į konkrečius VDU Menų centro kolektyvų užsiėmimus, juos galima pradėti lankyti artimiausiu metu, nurodytu kolektyvų tvarkaraščiuose.

Registruotis į ir išsiregistruoti iš konkrečių meno kolektyvų užsiėmimų galima visą 2025/2026 m. m. rudens semestrą.

Daugiau informacijos:

Registracija į Sporto centro veiklas

Visi VDU studentai, norintys sportuoti VDU Sporto centro erdvėse (Studentų g. 11 ir Studentų g. 9A, Akademijoje, Kauno r.), gali užsiregistruoti į sportinės veiklos užsiėmimus.

Studentai, norintys užsiregistruoti į VDU Sporto centro veiklos užsiėmimus, turi prisijungti prie Studentų savitarnos portalo ir meniu juostoje pasirinkti skiltį Registracija. Atsidariusioje juostoje reikia paspausti mygtuką Sporto / Meno užsiėmimai. Kitame žingsnyje Registracija į užsiėmimus pasirinkti Sportas. Šioje skiltyje reikia išsirinkti norimą sporto šaką, spausti mygtuką Tęsti, paspausti Sutinku su taisyklėmis ir mygtuką REGISTRUOTIS.

*Tokiu pačiu būdu galite registruotis ir jungdamiesi per nuorodą sportas.vdu.lt/registracija/

Pasirinktų sporto šakų užsiėmimus, į kuriuos užsiregistravo, studentas matys studentų portale, Mano užsiėmimai skiltyje. Iš pasirinktų užsiėmimų išsibraukti taip pat galima studentų portale.

Sportinės veiklos užsiėmimus, į kuriuos užsiregistravote, pradėti lankyti reikia artimiausiu metu, nurodytu užsiregistravus.

Registruotis į ir išsiregistruoti iš konkrečių sportinių veiklų užsiėmimų galima visą 2025/2026 m. m. rudens semestrą.

Daugiau informacijos:

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2025 m. rugsėjo 3 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Informacija apie registraciją į dalykus

Rugpjūčio 21–26 dienomis vyks pirmasis registracijos į 2025/2026 m. m. rudens semestro studijų dalykų paskaitas, seminarus, pratybas ir laboratorinius darbus etapas. Šiame etape į dalykus registruojasi:

Nuolatinės ir ištęstinės formų bakalauro ir vientisųjų studijų studentai (išskyrus I kurso studentus)
Nuolatinės ir ištęstinės studijų formos magistrantai
Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų profesinių studijų studentai
Klausytojai
Vizituojantys studentai

I kurso bakalauro ir vientisųjų studijų studentų registracija į dalykus vyks rugpjūčio 28 d.

Registracija vyks tik elektroniniu būdu, prisijungus prie VDU Studentų portalo (toliau SP) adresu: https://studentas.vdu.lt.

Prisijungimo vardas yra: vardas.pavarde (mažosiomis raidėmis, be lietuviškų raidžių) ir slaptažodis. Jeigu studentas pamiršo slaptažodį, jis gali jį susikurti vėl apsilankydamas šiame tinklalapyje.

Instrukcijos slaptažodžio keitimui.

Registracijos į dalykus taisyklės

Studijų tvarkaraščiai

Studentams-konkursas į Agronomijos fakulteto vardinę UAB „Scandagra“ stipendiją!

Skelbiamas konkursas į Agronomijos fakulteto vardinę UAB „Scandagra“ stipendiją!

Scandagra Lietuva – dalis Scandagra grupės, įkurtos švedų kooperatyvo Lantmännen ir danų kooperatyvo DLG. Įmonė sėkmingai veikia nuo 2006 m., šiandien turi daugiau nei 140 darbuotojų visoje Lietuvoje

, o metinė apyvarta viršija 700 mln. €

Esame žemės ūkio sektoriaus profesionalai ir norime dalintis patirtimi su jaunaisiais kolegomis – Tavimi!

Kviečiame kandidatuoti į vardinę stipendiją, kuri užtikrins ne tik finansinę paramą, bet ir praktikos vietą bei kitas augimo galimybes

Stipendijos sąlygos:

250 Eur/mėn.

Mokama 9 mėnesius nuo rugsėjo mėn.

Skiriama Agronomijos fakulteto I pakopos nuolatinių studijų studentams už gerus mokymosi rezultatus.

Pateikiami dokumentai iki rugsėjo 10 d. el. paštu af@vdu.lt:

– Prašymas stipendijai gauti.
– Akademinė pažyma (užsisakyti Studentų savitarnos portale).
– Dėstytojo rekomendacija.

Daugiau informacijos: https://zua.vdu.lt/…/studentams/vardines-stipendijos/

Mokslo metų pradžios šventė

Rugsėjo 1 d. švęskime mokslą, naujas pradžias ir daug žadantį metų bei gyvenimo laiką!

Kaune šventę pradėsime 13 val. iškilminga universiteto bendruomenės eisena (renkamės prie Vytauto Didžiojo paminklo Laisvės al., iš ten eisime iki Studentų skvero (S. Daukanto g. 28, Kaunas).

14 val. Studentų skvere (S. Daukanto g. 28, Kaunas) mėgausimės šventiniu koncertu kartu su VDU Akademiniu choru „Vivere Cantus“ ir Evgenya Redko.

Norintys dalyvauti Šv. Mišiose 12 val. susitinka Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1).

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA vyksiančioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ – sprendimai tvariai kaimo ateičiai

Spalio 1–3 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks jau dvyliktą kartą organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ (angl. “Rural Development 2025: Resilience to Global Change”). Tai vienas didžiausių universiteto mokslo renginių, kurio ilgametė organizavimo tradicija suteikia tvirtą pagrindą šios konferencijos tikslui – skatinti tarpdisciplinines mokslines diskusijas, pristatant naujas žemės ūkio vystymo, kaimo plėtros idėjas bei jų atsparumą globalių pokyčių kontekste.

Konferencijoje – plati temų įvairovė ir tarpdisciplininis požiūris

VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotojos, tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkės dr. Laimos Skauronės teigimu, konferencija išlaiko platų tarpdisciplininį profilį, kuris šį renginį daro unikaliu. „Konferencijoje integruojamos ne tik agrarinių mokslų, bet ir socialinių, inžinerinių, aplinkosauginių, ekonominių bei politikos mokslų aktualijos ir perspektyvos. Toks įvairių disciplinų sujungimas leidžia kompleksiškai nagrinėti kaimo plėtros klausimus – nuo technologinių inovacijų iki socialinių sprendimų“, – sako dr. L. Skauronė ir priduria, kad tarptautinė konferencija orientuota į kaimo darnaus vystymosi ir transformacijos, bioekonomikos vystymo, agroinovacijų diegimo ir socialinės atsakomybės iššūkius bei galimybes globalių pokyčių kontekste.

VDU ŽŪA kanclerė, konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Astrida Miceikienė atskleidžia – spalio 1–3 dienomis vyksiantis renginys išsiskiria keliomis naujovėmis. „Šiais metais konferencija integruojasi į Europos tyrimų erdvę per partnerystes su tarptautinėmis organizacijomis. Dvi teminės sekcijos organizuojamos kartu su partneriais. Mokslinė sekcija „Klimato kaitai atsparus žemės ūkis ir maisto technologijos“ organizuojama bendradarbiaujant su Europos agroekologinių tyrimų tinklu AgroServ ERSAC (Prancūzija). Tai Lietuvos mokslininkams, tyrėjams suteikia išskirtinę galimybę integruotis į ES agroekologinių tyrimų ekosistemą. Mokslinė sekcija „Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą“ organizuojama bendradarbiaujant su Forschungszentrum Jülich (Vokietija), vienu stipriausių taikomojo mokslo centrų Europoje, kuriame atliekami tyrimai, orientuoti į gyvybiškai svarbių išteklių – maisto, energijos ir vandens – tarpusavio sąsajas ir jų suderinimą tvarumo principais. Tai vienas aktualiausių tarpdisciplininių iššūkių tiek Europos, tiek pasauliniu mastu. Ši bendrystė leidžia į konferenciją įtraukti aukšto lygio sisteminius tyrimus ir analitinius metodus, svarbius darnaus išteklių naudojimo politikos formavimui“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė, konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Astrida Miceikienė

Atvirumas Europos mokslo erdvei

Tarptautinė renginio organizavimo partnerystė universiteto mokslininkams ir tyrėjams suteikia galimybę prisijungti prie pažangiausių tarptautinių tyrimų, atitinkančių ES strateginius prioritetus ir JT darnaus vystymosi tikslus, užmegzti naujus ryšius bendriems būsimiems tyrimų projektams. Toks tarptautinis bendradarbiavimas organizuojant mokslinę konferenciją „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ taikomas pirmą kartą.

Šiais metais į konferencijos plenarinį posėdį pakviesti aukšto lygio pranešėjai iš 6 šalių: (prof. Erik Dahl Kjær (Danija), prof. Dimitris Tsitsigiannis (Graikija), dr. Morten Hartvigsen (Vengrija), dr. Michel Boër (Prancūzija), dr. Arjens E. J. Vals (Olandija) ir prof. Michael Johns (Švedija). Tradiciškai konferenciją papildys ir svarbi renginio dalis – panelinė diskusija, kurioje dalyvaus ES institucijų bei Lietuvos valdžios ir verslo atstovai.

Atsparumas globaliems pokyčiams – tokia tema kaip pagrindinė šiais metais pasirinkta neatsitiktinai. „Pastaruoju metu pasaulis susiduria su intensyviais ir kompleksiniais pokyčiais – klimato kaita, maisto trūkumu, ekonominiais, geopolitiniais sukrėtimais, technologijų pažanga, socialinėmis transformacijomis ir kt. Šie globalūs pokyčiai tiesiogiai veikia kaimo plėtrą, žemės ūkio veiklą, bioekonomikos verslus, kaimo bendruomenes, todėl kilo būtinybė iš esmės aptarti, kaip prie jų prisitaikyti. Atsparumas čia suvokiamas ne vien kaip išlikimas, bet ir kaip gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, panaudoti savo stiprybes ir atrasti naujus kelius tvarios kaimo plėtros ateities link“, – sako mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. A. Miceikienė.

Pasak organizacinio komiteto pirmininkės dr. L. Skauronės, mokslinei bendruomenei itin svarbu kartu ieškoti holistinių, tarpdisciplininių sprendimų, kurie didintų kaimo vietovių atsparumą minėtiems socialiniams, aplinkosauginiams ir ekonominiams sukrėtimams. „Konferencijos rengėjai – mokslinis bei organizacinis komitetas – siekia suburti mokslininkus, tyrėjus iš įvairių pasaulio šalių, suinteresuotus asmenis, praktikus iš ES ir Lietuvos aptarti, kaip kaimo vietovėms ne tik išgyventi, bet ir klestėti pokyčių laikotarpiu. Toks teminis laukas šiandien yra labai aktualus ir leidžia tęsti ankstesnių konferencijų diskusijas nauju kampu“, – priduria organizacinio komiteto pirmininkė dr. L. Skauronė.

Mokslo renginiui – globalus matomumas

Tarptautiniame renginyje dalyvių laukia trijų dienų veiklų programa, kurioje planuojama nagrinėti platų klausimų spektrą, susijusį su kaimo plėtra, žemės ūkio ir bioekonomikos stiprinimu globalių pokyčių sąlygomis. Plenarinės sesijos metu užsienio mokslininkai, ekspertai pristatys unikalius mokslinius požiūrius, aptars bendrus iššūkius ir galimus sprendimus įvairiose srityse – nuo žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinės iki miškų, technologijų ir ekonomikos bei vadybos. Vėliau mokslinės konferencijos dalyviai pasiskirstys į 4 temines sekcijas, kuriose pranešimus skaitys mokslininkai, jaunieji tyrėjai iš daugelio šalių, pristatydami naujus, aktualius tyrimų rezultatus. Pagrindinės konferencijos sekcijos ir tematikos: Biosistemų inžinerija siekiant tvarumo, Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą; Klimato kaitai atsparus žemės ūkis ir maisto technologijos; Socialiniai tyrimai ir inovacijos kaimo vietovių stiprinimui.

„Kiekvienoje iš šių sekcijų planuojamos aktyvios mokslinės diskusijos. Sekcijose šiais metais tikimasi sulaukti dalyvių iš daugiau nei 20 šalių, kurie pristatys apie 160–180 mokslinių pranešimų. Šiuo metu aktyviai vyksta dalyvių registracija. Konferencijos sekcijose tradiciškai vyks ir stendinių pranešimų (poster) sesija, kurioje tyrėjai turės galimybę pristatyti tyrimus vizualiai, o dalyviai galės tiesiogiai diskutuoti su autoriais. Taip bus aptariami ir kiti klausimai, papildantys pagrindines temas“, – detalizuoja dr. L. Skauronė.

Konferencija tradiciškai suburia dalyvius iš įvairių pasaulio šalių, todėl ir šie metai – ne išimtis. 2023 m. vykusioje konferencijoje „Kaimo plėtra 2023: bioekonomika siekiant Žaliojo kurso tikslų“ dalyvavo daugiau kaip 350 mokslininkų ir tyrėjų iš 20 šalių. Iš viso (įskaitant ir verslo-mokslo forumą) gyvai dalyvavo apie 454 žmones, tai parodė didelį tarptautinį susidomėjimą šiuo mokslo renginiu.

Pasak mokslinio komiteto pirmininkės prof. dr. A. Miceikienės, šiais metais konferencijoje tikimasi dar gausesnio būrio užsienio dalyvių – tiek mokslininkų, tiek praktikų. „Pasirinktos temos aktualumas tarptautiniu mastu leidžia prognozuoti dar didesnį mokslo bendruomenės susidomėjimą bei aktyvumą. Šiuo metu į konferenciją aktyviai registruojasi mokslininkai ir tyrėjai iš įvairių pasaulio šalių (Albanija, Belgija, Burundis, Estija, Ispanija, Indija, Jungtinė Karalystė, Lietuva, Latvija, Lenkija, Marokas, Mozambikas, Nigerija, Pakistanas, Pietų Afrika, Portugalija, Sakartvelas, Slovakija, Suomija, Švedija, Ukraina ir kt.) mokslo institucijų. Prie šių metų mokslo renginio tarptautiškumo didėjimo prisidės ir minėtas bendradarbiavimas su AgroServ tinklu bei Forschungszentrum Jülich taikomųjų mokslinių tyrimų centru – planuojama, kad tai pritrauks daugiau dalyvių iš Europos, kitų pasaulio žemynų mokslinių institucijų. Taip pat plenarinio posėdžio pranešėjai iš skirtingų Europos šalių suteiks renginiui globalų matomumą“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotoja, tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė dr. Laima Skauronė

Teorinės įžvalgos virsta praktika

Tarptautinėje konferencijoje vyksiančios diskusijos tiesiogiai siejasi su praktinių sprendimų paieška kaimo plėtros ir politikos formavimo srityse. Konferencijoje tradiciškai vyks politikos, verslo ir mokslo atstovų panelinė diskusija. Šių metų panelinės diskusijos tema „Naujoji bioekonomikos strategija: Europos tikslai ir Lietuvos indėlis kuriant inovatyvią biologinę pramonę“. Planuojama aptarti ES bioekonomikos strategijos įgyvendinimą, svarbiausias Europos bio-pramonės tendencijas, Lietuvos būsimos bioekonomikos strategijos rengimo gaires, ir tai, kokį vaidmenį galėtų atlikti Lietuva, plėsdama inovatyvių bioproduktų gamybą. Diskusijoje planuoja dalyvauti įvairių politikos grandžių atstovai – laukiama Europos Komisijos atstovo, taip pat Europos asociacijos – Biologinės pramonės konsorciumo (BIC), atstovaujančio įvairiems sektoriams, apimantiems visas biopramonės vertės grandines, atstovo, LR Žemės ūkio bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų viceministrų, stambių bioekonomikos įmonių („Pienas LT“, „Roquette“) vadovų ir kt.

Organizacinio komiteto pirmininkės dr. L. Skauronės teigimu, itin svarbu tai, kad konferencijoje gimstančios įžvalgos neliktų vien teorinės. „Remiantis konferencijoje pristatomais tyrimų rezultatais, rengiamos įrodymais grįstos išvados ir rekomendacijos nacionalinėms institucijoms įvairiose srityse – kaimo plėtros, bioekonomikos, agroekologijos, klimato kaitos politikos ir kt. Tokios rekomendacijos pasiekia atsakingas ministerijas, savivaldybes ar kitas organizacijas, prisidėdamos prie strateginių sprendimų formavimo. Pavyzdžiui, ankstesnėse konferencijose parengtos išvados buvo naudingos rengiant tam tikras kaimo plėtros priemones, Lietuvos BŽŪP strateginį planą ar bioekonomikos skatinimo priemones“, – vardija dr. L. Skauronė.

Konferencijos pranešimų pagrindu parengti straipsniai bus spausdinami konferencijos Proceedings leidinyje, indeksuojamame tarptautinėse duomenų bazėse, mokslinės paieškos sistemose: „Academic Search Ultimate“ (EBSCO), „Lituanistika“, „Crossref“, „Google Scholar“, BASE, CORE, „Dimensions“, „OpenAlex“, „ScienceGate“, „Scilit“ ir kt.). Daugiau informacijos apie mokslinių straipsnių rengimą, pateikimą ir publikavimo galimybes.

Tai užtikrina, kad idėjos turi galimybę sklisti plačiau – su jomis gali susipažinti ne tik mokslininkai, bet ir politikos formuotojai bei visuomenė. Taip pat šios konferencijos dėka užsimezgę ryšiai su tarptautiniais tyrimų tinklais sudarys prielaidas bendriems moksliniams tyrimams, kurie duos naujų duomenų ir sprendimų ateityje.

VDU ŽŪA organizuojamai tarptautinei mokslinei konferencijai suteikia išskirtinį akademinį svorį

„Konferencija organizuojama VDU Žemės ūkio akademijoje – mokslo institucijoje, kuri 2024 m. minėjo 100-mečio veiklos jubiliejų. Todėl ši vieta savotiškai yra ir istorinė, itin tinkama tokio masto bei svarbos renginiui tiek akademine, tiek praktine prasme. VDU ŽŪA yra Lietuvos agrarinio mokslo pavyzdys ir bioekonomikos tyrimų lyderė, tad konferencijos tematika čia randa natūralią namų aplinką. Šis renginys tiesiogiai prisideda ir prie universiteto strateginių tikslų – stiprinti mokslo kokybę, tarptautinį bendradarbiavimą, kurti globalius tinklus ir skatinti darnią plėtrą. Tad VDU ŽŪA erdvė suteikia akademinį svorį konferencijai, kadangi jos dalyviai diskusijas ves vietoje, kur susijungia inovacijos, tradicijos ir atsakingas požiūris į tvarią kaimo ateitį. Renginio dalyviai, iš užsienio šalių atvykę į Akademiją, taip pat turės galimybę susipažinti su modernėjančia universiteto infrastruktūra. Taip pat konferencijos dalyviams bus organizuojamos kultūrinės išvykos – spalio 2 d. numatytas Kauno miesto lankymas, o spalio 3 d. planuojama kultūrinė išvyka į Birštoną. Šios patirtys svečiams leis susipažinti su unikaliais, praktiniais Kauno miesto ir regiono turizmo pavyzdžiais. Kultūrinės priemonės neabejotinai skatins įvairių šalių mokslininkų, tyrėjų komunikaciją neformalioje aplinkoje, kuri yra būtina tvariam mokslinės partnerystės formavimui“, – teigia organizacinio komiteto pirmininkė dr. L. Skauronė.

SVARBI INFORMACIJA

2025 m. spalio 1–3 d. mokslininkai, tyrėjai, doktorantai, studentai, praktikai kviečiami aktyviai dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“, vyksiančioje VDU Žemės ūkio akademijoje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.).

2025 m. spalio 1 d. po konferencijos plenarinio posėdžio vyks panelinė diskusija „Naujoji ES bioekonomikos strategija: Europos tikslai ir Lietuvos indėlis vystant inovatyvią bio-pramonę“ (angl. The new Bioeconomy Strategy: European goals and Lithuania’s contribution in developing innovative bio-based industry).

Daugiau informacijos apie renginį

Registracija į konferenciją vyksta iki rugpjūčio 31 d.

Išsami konferencijos programa VDU ŽŪA tinklalapyje bus patalpinta rugsėjo mėnesį.

Konferencijos puslapis – www.ruraldevelopment.lt

Renginio organizatoriai:

Vykdoma pagal projektą Nr. LKT-PK-24-2-06554-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano techninės paramos veiklos sritį “Lietuvos kaimo tinklas”. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.