„SafeHabitus“ vasaros mokykla 2025

2025 m. birželio 25-27 d. Krokuvoje (Lenkijoje) įvyko trečioji „SafeHabitus“ projekto vasaros mokykla. Šis trijų dienų renginys buvo bendradarbiavimo platforma visiems „SafeHabitus“ projekto partneriams ir praktikos bendruomenėms (CoP), skirta keistis inovatyviomis idėjomis, mokytis vieniems iš kitų bei iš tarptautinių suinteresuotųjų šalių. Reikšmingas šių metų renginio akcentas – bendras „SafeHabitus“ ir Tarptautinės socialinės apsaugos asociacijos (ISSA) kolokviumas tema „Prevencijos vaidmuo stiprinant socialinį tvarumą žemės ūkyje“.

Renginyje dalyvavo doc. dr. Anastasija Novikova ir doc. dr. Laura Girdžiūtė, kurios skaitė pranešimą apie ūkininkavimo profilius Europoje, atskleisdamos iššūkius ir įžvalgas iš praktikos bendruomenių šalių.

Dviejų dienų kolokviume dalyvavo tarptautiniai suinteresuotieji subjektai, tarp jų – darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertai, mokslininkai ir nacionalinės institucijos. Diskusijose buvo nagrinėjamos išsamios prevencinės strategijos, svarbios profesinei, ekonominei ir socialinei ūkininkų gerovei, ypatingą dėmesį skiriant fizinės ir psichikos sveikatos stiprinimui ūkininkų ir žemės ūkio darbuotojų tarpe.

Be to, vasaros mokyklos metu vyko tarptautinis praktikos bendruomenių susitikimas. Visos 11 „SafeHabitus“ praktikos bendruomenių dalyvavo bendrose dirbtuvėse, kuriose buvo identifikuotos ir žemėlapiuose pažymėtos gerosios praktikos, svarbios pagrindiniams projekto tikslams: fizinės ir psichikos sveikatos stiprinimui, saugiam darbui su žemės ūkio technika, gyvulininkystės ūkių saugai bei bendram ūkininkų ir žemės ūkio darbuotojų gerovės užtikrinimui. Šių dirbtuvių rezultatai bus tiesiogiai panaudoti kuriant tyrimo įrankį, kuris padės formuoti gerąsias praktikas žemės ūkio saugos ir sveikatos srityje visame sektoriuje.

Kontaktai: CoP Lietuva – Anastasija Novikova, anastasija.novikova@vdu.lt

Daugiau informacijos apie projektą: :

Apie bendrąjį kolokviumą:
Renginį organizuoja Tarptautinės socialinės apsaugos asociacijos (ISSA) Tarptautinis skyrius žemės ūkio prevencijos srityje, bendradarbiaujant su „SafeHabitus“, Krokuvos žemės ūkio universitetu (Lenkija), Žemės ūkio socialinio draudimo fondu (KRUS, Lenkija), Valstybine darbo inspekcija (PIP, Lenkija) ir Centriniu darbo apsaugos institutu – Nacionaliniu tyrimų institutu (CIOP-PIB, Lenkija).

Apie SafeHabitus projektą:
SafeHabitus yra ketverių metų trukmės projektas, kurį koordinuoja TEAGASC Airija ir finansuoja Europos Sąjunga pagal „Horizon Europe“ programą, dotacijos sutarties numeris 101084270. Šis daugiašalis projektas siekia stiprinti ūkių sveikatos ir saugos žinių inovacijų sistemas (FHS KIS) bei remti ES perėjimą prie socialinio tvarumo žemės ūkyje.

Jaunųjų verslininkų įgalinimas per Erasmus+ BIP VDU Žemės ūkio akademijoje

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko dinamiškas ir daugiakultūris renginys – Erasmus+ BIP (angl. blended intensive program) „Verslo startuolių valdymas – 2025 vasaros kursas“. Programa vyko 2025 m. birželio 2–13 d. ir buvo skirta bakalauro ir magistrantūros studijų studentams iš įvairių šalių. Programa siekta suteikti praktinių žinių ir įgūdžių, reikalingų verslo idėjoms kurti, planuoti ir pristatyti. Kursas organizuotas mišriuoju būdu – derinant nuotolines paskaitas ir fizinį mobilumą.

Mišraus formato nauda: nuo virtualių žinių prie realios praktikos

Pirmają savaitę studentai dalyvavo nuotolinėse paskaitose, kurių metu gilinosi į robotizuotų procesų automatizavimo (RPA) taikymą versle, mokėsi kurti programinės įrangos automatizavimo scenarijus ir aptarė tvarios gamybos, rinkodaros bei verslo plėtros temas. Šios paskaitos buvo svarbus pagrindas komandiniam darbui ir baigiamųjų projektų rengimui, vykusiam antrąją savaitę.

Tiesioginiai užsiėmimai tarptautinėje aplinkoje

Antrosios savaitės metu studentai susitiko gyvai Kaune, kur dalyvavo praktiniuose seminaruose apie verslo modelių kūrimą, finansų planavimą, biudžeto rengimą ir rinkodaros strategijas. Kiekvieną dieną jie gilinosi į vis naujas temas, būtinas sėkmingam „startuoliui“. Užsiėmimus vedė aukštos kvalifikacijos tarptautinė dėstytojų komanda: prof. dr. Jan Žukovskis (VDU), prof. dr. Gunta Grīnberga-Zālīte (Latvija), prof. dr. Paula Pyplacz (Lenkija), doc. dr. Janusz Sasak (Lenkija) ir mgr. Tuuli Kaasik (Estija). Be akademinės programos, dalyviai aplankė Kauno senamiestį, vyko į pažintinę ekskursiją į Vilnių bei susipažino su VDU Žemės ūkio akademijos aplinka. Vakariniai užsiėmimai ir neformalūs susitikimai dar labiau sustiprino dalyvių ryšius ir praturtino kultūrinę patirtį.

Dalyvių įvairovė – tarpdisciplininė vertė

Programa subūrė 36 studentus iš 11 šalių ir 16 partnerinių universitetų. Dalyviai atstovavo įvairioms studijų sritims – nuo žemės ūkio mokslų ir aplinkosaugos iki ekonomikos, rinkodaros, logistikos bei skaitmeninio verslo. Ši disciplinų ir kultūrų įvairovė lėmė kūrybišką ir idėjų kupiną aplinką, kurioje gimė ir buvo vystomos naujos verslo idėjos.

Idėjų pristatymas – iššūkis ir pasididžiavimas

Visos savaitės metu studentai dirbo komandose, tobulindami savo verslo idėjas, rengdami biudžetus ir pasiruošdami galutiniam pristatymui. Paskutinę dieną įvyko baigiamieji verslo projektų pristatymai dėstytojų ir kolegų auditorijai, imituojant tikrą investuotojų sesiją. Tai buvo ne tik iššūkis viešajam kalbėjimui ir argumentacijai, bet ir proga parodyti savo kūrybiškumą, komandinius gebėjimus ir lyderystę. Visiems dalyviams buvo įteikti pažymėjimai, liudijantys apie jų pasiekimus ir įgytas kompetencijas.

Dalyvių atsiliepimai

Po programos surinkti atsiliepimai parodė labai aukštą dalyvių pasitenkinimo lygį. Beveik visi studentai programą įvertino kaip „puikią“ arba „labai gerą“. Jie išskyrė interaktyvų mokymosi formatą, praktinį kurso turinį ir draugišką tarptautinę atmosferą kaip svarbiausius teigiamus aspektus. Taip pat buvo paminėtas aukštas dėstymo lygis ir galimybė pritaikyti teorines žinias realiame kontekste. Kai kurie pasiūlė pailginti kontaktinio mobilumo dalį ir įtraukti daugiau simuliacinių užduočių apie startuolių vystymą.

Žvilgsnis į ateitį

Verslo pradmenų valdymas – 2025 vasaros kursas tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip galima derinti akademines žinias, verslumo ugdymą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Ši BIP programa ne tik suteikė studentams praktinių verslo žinių, bet ir paskatino pasitikėjimą savimi bei sukūrė ilgalaikius tarptautinius ryšius. VDU Žemės ūkio akademija dar kartą įrodė savo atsidavimą moderniam, įtraukiam ir poveikį kuriančiam švietimui bioekonomikos ir verslumo srityse.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.

Virtualus atsakymų bankas. Klausk ir gauk visus atsakymus apie VDU ŽŪA studijas mylintiems gamtą ir technologijas

Jau netrukus rankose laikysite brandos atestatą, įprasminantį ilgą 12 metų mokslo kelią. Tai ypatingas metas, teikiantis neapsakomą džiaugsmą, tačiau tuo pačiu keliantis susirūpinimą – o kas toliau? Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Norime išsklaidyti Jūsų dvejones ir kviečiame pasinaudoti virtualiu atsakymų banku bei sužinoti viską apie Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bakalauro studijas.

O kas toliau? O toliau – aukštasis mokslas ir žingsnis perspektyvaus universitetinio išsilavinimo link.

Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Drąsiai pasirinkęs (-usi) tai, kas domina būtent tave ir yra perspektyvu, būsi priėmęs (-usi) geriausią sprendimą.

Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Pasirinkęs (-usi) studijas VDU Žemės ūkio akademijoje darbą rasi dar studijuodamas (-a), nes atlikto studentų tyrimo duomenimis – net 74% VDU ŽŪA bakalauro studijų studentų sėkmingai dirba dar studijuodami. Sparčiai vystantis agrosektoriui ir didėjant kvalifikuotų specialistų poreikiui čia įvyksta atvirkštinis reiškinys – ne darbdavys renkasi darbuotoją, bet darbuotojas renkasi dažnai net iš keleto darbo pasiūlymų.

Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Tikrai taip, šiandien agrosektoriaus atlyginimai vidutiniškai gali prasidėti nuo 3000 Eur (rekvizitai.lt duomenimis) ir neturėti ribų.

Užduokite klausimus užpildant anketą ir jums bus suteikta informacija apie VDU Žemės ūkio akademijos studijų išskirtinumus, galimybes, apie priėmimą į studijas, prašymų pateikimo tendencijas ar kiti atsakymai į rūpimus klausimus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus prieš baigiantis priėmimo etapui ir prašymą studijuoti pateikti be abejonių, su džiugesiu laukiant kvietimo studijuoti.

KLAUSIMŲ PATEIKIMAS ČIA

Klausimų pateikimas aktyvus iki rugpjūčio 5 d. Atsakymai bus pateikti anketoje nurodytais kontaktais (el. paštu arba telefonu).

Daugiau informacijos apie studijas:

Apie priėmimą į VDU ŽŪA bakalauro studijas
VDU ŽŪA bakalauro studijų informacinė skrajutė
VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys

Studijų programų sąrašą, į kurias vykdomas priėmimas 2025 m., priėmimo taisykles, konkursinio balo sandarą, kainą, mokymosi rezultatų minimalius rodiklius ir kt. galima rasti universiteto priėmimo taisyklėse bei stojantiesiems skirtame puslapyje.

Informacija ir konsultacijos VDU Žemės ūkio akademijoje:

Dr. Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

Natūralių pievų atkūrimo iniciatyva VDU ŽŪA Arboretume: gyvosios laboratorijos indėlis į gamta grįstus sprendimus

2025 m. birželio 27 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Arboretume įgyvendinta natūralių pievų atkūrimo iniciatyva, kurios tikslas – skatinti biologinę įvairovę ir diegti gamta grįstus sprendimus (GGS) švietimo ir aplinkosaugos praktikoje.

Įgyvendinant veiklą, Arboretumo darbuotojai paruošė eksperimentinį plotą natūralios pievos formavimui: buvo nupjauta esama žolinė augalija, pašalinta biomasė ir atliktas dirvos skarifikavimas, sudarant tinkamas sąlygas naujų augalų įsitvirtinimui. Pievų atkūrimo ekspertė parengė vietinėms sąlygoms pritaikytą natūralių žolių sėklų mišinį, kuris išsiskiria rūšine įvairove ir ekologine verte. Sėklos buvo išsėtos numatytuose sklypuose Arboretumo teritorijoje.

Veikloje dalyvavo VDU Žemės ūkio akademijos Gyvosios laboratorijos komanda bei Miškų ir ekologijos fakulteto studentai. Tai buvo unikali galimybė studentams praktiškai susipažinti su natūralių pievų atkūrimo principais, sužinoti apie vietinių augalų reikšmę ekosistemų stabilumui ir aptarti gamta grįstų sprendimų taikymą šiuolaikiniame žemės ūkyje.

Atkurtos pievos taps Gyvosios laboratorijos demonstraciniu objektu, kuris bus naudojamas studijų procese, edukacinėse veiklose, bendradarbiavime su bendruomenėmis bei tarptautiniuose mainuose. Šios gamtinės erdvės prisidės prie aplinkosauginių kompetencijų ugdymo bei GGS principų integracijos į aukštąjį mokslą.

Veikla įgyvendinta įgyvendinant tarptautinį projektą „Švietimas ir gamta grįsti sprendimai: visuomenė – biologinės įvairovės išsaugojimui“ (ENABLS, Education and Nature-Based Solutions: enable society to bend the curve for biodiversity). Projekto tikslas – stiprinti švietimo vaidmenį biologinės įvairovės apsaugos srityje, pasitelkiant vietines iniciatyvas, praktinį mokymąsi ir bendradarbiavimą tarp mokslo ir visuomenės.

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentė Emilija: Akademija atvira galimybėms tobulėti

Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Emilija Sviderskytė, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Kraštovaizdžio dizainas antro kurso studentė, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių.

Emilija pasidalijo, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jos mintys dabar – būnant studente.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Nuo vaikystės be galo mylėjau augalus, mokykloje joks dalykas nesisekė taip, kaip biologija ir temos, susijusios su botanika. Tikėjau, kad ateityje kokiu nors būdu siesiu ateitį su augalais. Nors būta svarstymų studijuoti chemijos ar menų srityje, vėliau nusprendžiau, kad tai mano gyvenimu liks pomėgiu. Taip pat 12 metų mokiausi dirbti su keramika, daug darbų pasąmoningai siejau su apželdintais architektūriniais modeliukais, vazonais ar gėlių vazomis ir pan. Paskatinta mokytojos nusprendžiau nesiblaškyti ir pasirinkti kraštovaizdžio dizaino ar agronomijos studijas.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Apie Akademiją sužinojau VDU puslapyje, kai vartydama informaciją apie skirtingų fakultetų siūlomas bakalauro studijas supratau, kad niekas kitas man nekelia tiek susidomėjimo kaip studijų programos Kraštovaizdžio dizainas siūlomų dalykų sąrašas.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Pasirinkti studijas Akademijoje paskatino perskaičius studijų programą sukilęs entuziazmas.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Esu iš Vilniaus – yra žmonių, nežinančių apie VDU Žemės ūkio akademiją, o ir į stereotipiškai prestižinių karjeros kelių sąrašą žemės ūkis, panašu, ne visada patenka. Tačiau jau ne kartą supratau, kad žemės ūkis – perspektyvi ir pelninga sritis, glaudžiai susijusi su aplinka, kurioje mes gyvename. Todėl apsimesti, kad žemės ūkis egzistuoja kažkur toli ir miesto gyventojų neliečia yra naivu.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Labiau nustebino šilta ir jauki Akademijos bendruomenė. Taip pat nudžiugino galimybė studijuoti dalykus iš kitų sričių ar pasirinkti gretutines studijas.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– VDU Žemės ūkio akademija man – atviros galimybės tobulėjimui.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Kraštovaizdžio dizainas?

– Kraštovaizdžio dizainas yra nevaržanti sritis: esi laisvas keliauti, dirbti, mokytis ar praktikuotis užsienyje. Tai netgi tampa privalumu, jeigu žmogus turi žinių, paremtų ne tik vietine praktika ar tradicija. Studijų metu turime išvykų, kurių metu susipažįstame su miestų ar gamtos vietovėmis, įvairiomis įmonėmis. Tai sritis, kuri žmonėms teikia džiaugsmą ir teigiamus sentimentus, bet taip pat reikalauja lankstumo ir sugebėjimo domėtis daugeliu sričių: taip užsimezga daug nuostabių draugysčių su skirtingų profesijų žmonėmis.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Pasitikėk širdimi, vidiniu balsu… Svajok ir eik kur manai, kad būsi laimingas.

Emilija mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja:

„Facebook“

Antrasis „Erasmus+“ projekto „Kamanės – natūraliam apdulkinimui“ (Bumble-NAP) susitikimas Italijoje

2025 m. birželio 26–27 d. Perudžoje (Italija) vyko antrasis tarptautinis „Erasmus+“ projekto „Kamanės – natūraliam apdulkinimui“ (Bumblebees for Natural Pollination, BUMBLE-NAP, Nr. 2024-1-TR01-KA220-VET-000254015) partnerių susitikimas. Jame dalyvavo atstovai iš Turkijos, Italijos, Bulgarijos ir Lietuvos. Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) susitikime atstovavo VDU Žemės ūkio akademijos Aplinkos ir ekologijos katedros komanda.

Įgyvendinant projekto veiklas, siekiama skatinti kamanių naudojimą šiltnamių ūkiuose kaip natūralią alternatyvą apdulkinimui, mažinant cheminių medžiagų ir hormonų naudojimą žemės ūkyje. Projektą koordinuoja Antalijos Seriko savivaldybė (Turkija), o partneriai – Aydino Adnan Menderes universitetas (Turkija), Italijos Umbrijos regiono ūkininkų konfederacija, Stara Zagora žemdirbystės institutas (Bulgarija) ir Vytauto Didžiojo universitetas (ŽŪA MEF Aplinkos ir ekologijos katedra). Projekto trukmė – 2 metai, o pabaiga numatyta 2026 m. lapkričio 30 d.

Projekto tikslas – ne tik skatinti gamtai palankių apdulkintojų, tokių kaip kamanės, taikymą šiltnamių ūkiuose, bet ir stiprinti profesinio mokymo sistemą žemės ūkio sektoriuje, kuriant praktines mokymosi priemones ir metodinę medžiagą.

Pirmąją susitikimo dieną, vykusią CIA Umbria biure Perudžos mieste, partneriai pristatė projekto koordinavimo ir valdymo eigą, aptarė nacionalinių tyrimų rezultatus iš Turkijos, Bulgarijos, Italijos ir Lietuvos. VDU ŽŪA komanda pateikė Lietuvos tyrimų išvadas, akcentuodama stipriąsias ir tobulintinas praktinio kamanių taikymo ūkiuose sritis.

Taip pat buvo pristatyta kuriama e. mokymosi platforma, planuojami interaktyvūs mokymo moduliai, diskutuota apie būsimas sklaidos priemones: mokomuosius vaizdo įrašus, metodinę knygą ir praktinio mokymo kursą, skirtą šiltnamių darbuotojams bei profesinio mokymo įstaigoms. Susitikimo pabaigoje partneriai aptarė finansinius ir vadybinius klausimus bei pasirengimą trečiajam susitikimui.

Antroji susitikimo diena buvo skirta edukaciniam vizitui į Augusto Ciuffelli žemės ūkio koledžą – seniausią Italijos žemės ūkio krypties mokymo įstaigą, veikiančią nuo 1864 m. Koledžas įsikūręs Todi mieste, istoriniame XII a. Montecristo vienuolyno komplekse, ir pasižymi stipria praktinio mokymo infrastruktūra.

Partneriai apžiūrėjo modernias hidroponinio auginimo sistemas, aktualias diskutuojant apie apdulkinimo sprendimus šiltnamiuose, bei susipažino su mokomojo ūkio teritorija, kurioje įrengtos alyvmedžių plantacijos, vynuogynai, vykdomi tiksliojo ūkininkavimo eksperimentai.

Ypatingo susidomėjimo sulaukė ceroplastinė vaškinių vaisių kolekcija, atspindinti senąsias vaisių veisles. Šie kruopščiai atkurtų modelių rinkiniai naudojami edukaciniais tikslais ir padeda ugdyti supratimą apie regioninę augalų įvairovę bei jos išsaugojimą.

Dalyvavimas šiame susitikime sustiprino tarptautinį bendradarbiavimą, paskatino žinių mainus apie kamanes kaip tvarią apdulkinimo priemonę ir padėjo toliau plėtoti projekto mokymo priemones. VDU ŽŪA komandos indėlis į tyrimų analizę ir mokymo turinio rengimą yra svarbi viso projekto pažangos dalis.

Herbologų dėmesys Žemaitijos regiono augalų įvairovei

Ilgos birželio mėnesio dienos ir trumpos naktys, retsykiais prapliumpantis gaivus vasaros lietus ir šėlstantis vėjas lydėjo Lietuvos herbologų draugijos mokslinės ekspedicijos dalyvius Žemaitijos regiono vingiuotais keliais, ežerais, kalvomis, miškais, laukais… Pirmąją ekspedicijos dieną apsilankėme Justinos ir Lauryno Kaučikų regeneraciniame ūkyje “Smėlynė” (Alksnyniškė, Šiaulių r.). Iš Lauryno senelio paveldėtoje žemėje jaunieji ūkininkai įsikūrė 2018 m. Šiuo metu jie didelį dėmesį skiria lengvos granuliometrinės sudėties smėlio dirvožemio derlingumo atstatymui ir didinimui, biologinės įvairovės gausinimui. Į ūkį integravo apie 60 galvijų bandą, vištas, žąsis ir kitus gyvulius. Herbologų dėmesys krypo ir į gausią ūkyje esančią augalų rūšių įvairovę – nuo pažeme besidriekiančios čiobralapės smiltės (Arenaria serpyllifolia), dirvinės veronikos (Veronica arvensis), vienagraižės kudlės (Pilosella officinarum), vienametės klėstenės (Scleranthus annuus) iki pievas įvairiomis spalvomis išmarginančių augalų rūšių – baltojo šakinio (Silene pratensis), dirvinio godulio (Lycopsis arvensis), krūminio builio (Anthriscus sylvestris), pievinio katilėlio (Campanula patula), pievinio snapučio (Geranium pratense), rudeninės snaudalės (Leontodon autumnalis). Dažnas čia ir smetimžemis augalas – gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus). Popietę leidome Vaivos ir Giedriaus ekologiniame – biodinaminiame ūkyje “Miško sodai” (Visvainiai, Plungės r.). Ūkis įkurtas 2013 m. Žemaitijos nacionaliniame parke, greta aukštapelkės. Todėl, pasak ūkio šeimininkės, jie nuolat gyvena harmonijoje su gamta, tausoja aplinką. Didelį dėmesį skiria komposto gamybai, biodinaminių preparatų naudojimui, augalų įvairovei. Ūkyje apstu įvairiausių daržovių, vaisių, vaistažolių, prieskoninių žolelių. Čia auginamos ir retai daugelio daržuose aptinkamos augalų rūšys: balzaminis skaistenis (Tanacetum balsamita), dažinė mėlžolė (Isatis tinctoria), kvapioji garduoklė (Myrrhis odorata), mėlynasis palemonas (Polemonium caeruleum), paprastoji šantra (Marrubium vulgare), skėtinė marenikė (Chimaphila umbellata), vaistinė kraujalakė (Sanguisorba officinalis), vaistinė šunlielė (Cynoglossum officinale) ir kt. Ūkyje rengiamos edukacijos, o užsukę lankytojai tiesiogiai iš savininkų gali įsigyti šviežių daržovių, įvairių vaistažolių ir prieskoninių žolelių mišinių, sirupų, netgi medžio ir tekstilės gaminių. Ūkiuose pasisėmę daug žinių ir gerų emocijų pirmąją ekspedicijos dieną užbaigėme grožėdamiesi vaizdingomis Platelių ežero pakrantėmis ir apylinkėmis.

Antrąją ekspedicijos dieną Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Platelių lankytojų centre klausėmės įdomaus gidės Aušros pasakojimo apie nacionalinį parką, lankytinas vietas ir saugomas vertybes, biologinę įvairovę, lankėme Platelių miestelio įžymias vietas. Ekspedicijos dalyviai daug teigiamos energijos pasisėmė vaikščiodami įvairių augalų išpintais labirintais bei stebėdami įvairių formų geometrines figūras. Mokslinę ekspediciją vainikavo apsilankymas Audronės ir Kazio Žilių ekologiniame šeimos ūkyje Gėluvoje, Raseinių r. Ūkis jau daugiau nei 19 metų pripažintas ekologiniu nuo lauko iki stalo – viskas čia užauginama ir perdirbama vietoje. Ūkyje auginamos Lietuvos genofondui priklausančios nykstančios Lietuvos baltųjų veislės kiaulės bei mėsiniai Šarolė galvijai. Įrengta ES reikalavimus atitinkanti sertifikuota skerdykla bei mėsos perdirbimo cechas. Mėsos gaminiai parduodami ūkininkų turgeliuose, mugėse, kai kuriuose prekybos centruose, kurie turi ūkininkų produkcijai skirtus skyrius. 200 ha žemės plote auginamos daugiametės žolės, žieminiai ir vasariniai javai. Laukai tręšiami ūkyje sukauptu mėšlu. Herbologų akį patraukė šeimos išpuoselėta sodybos aplinka, įvairiaspalviai gėlynai, sukurta darni ir tvari ūkio sistema, kurioje viskas veikia sinchroniškai su gamta.

Parengė prof. dr. Aušra Marcinkevičienė
Nuotraukos doc. dr. Rimanto Vaisvalavičiaus

Agrosektoriuje vadybininkai – pokyčių lyderiai, formuojantys atsakingą žemės ūkį

Žemės ūkio verslo vadybininkai – tai ne tik procesų organizatoriai ar ūkio dokumentacijos prižiūrėtojai. Šiandien jie tampa strateginiais sprendimų priėmėjais, rizikų valdytojais ir tvarumo ambasadoriais. Agrosektorius nuolat kinta: klimato kaitos iššūkiai, žaliavų kainų svyravimai, inovacijų banga ir skaitmenizacija keičia sektoriaus veidą, o kartu – ir vadybininkų atsakomybes.

Tarp teorijos ir praktikos: žinių galia keičiant žemės ūkį

Augustinas Cicėnas – VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Žemės ūkio verslo vadyba magistrantas – motyvuojantis pavyzdys ir įkvėpimas jaunajai kartai: studijų metu įgytas žinias pritaikęs praktiškai darbe ir šeimos ūkyje, šiandien sako pilnomis saujomis raškantis gyvenimo teikiamus vaisius.

„Bakalauro studijas esu baigęs kolegijoje. Stojant į Akademiją, mano praktinė darbo patirtis ūkyje ir augalininkystės konsultanto pozicijoje Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje užskaityta ir prilyginta išlyginamosioms studijoms, todėl studijų kelią iškart turėjau galimybę tęsti magistrantūroje“, – sako pašnekovas.

Magistrantūros studijas jis pasirinko aiškiai suprasdamas jų naudą: studijos ne tik suteikia žinių, bet lavina ir asmenines savybes, gebėjimus, kuria ryšius.

Šeimos ūkyje dirbantis A. Cicėnas sako, kad studijų metu sukauptas žinias puikiai pavyksta pritaikyti ir praktikoje, o ūkyje įgyta patirtis naudinga studijoms. „Patirtis ūkyje labai naudinga studijuojant žemės ūkio verslo vadybos srityje, nes praktiškai priimant vadybinius sprendimus ūkyje, ženkliai lengviau visa tai įsisavinti ir gilinti žinias teoriniu būdu. Taip pat Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje dirbu augalininkystės konsultantu. Mano atsakomybės – konsultuoti ūkininkus ir teikti paslaugas, tokias kaip augalų apsaugos produktų ir privalomų žurnalų pildymas, trąšų panaudojimo žurnalo pildymas, dirvožemio tyrimų atlikimas ir komunikacija, tręšimo planų rengimas, ūkininkų konsultavimas projekte „Žemdirbių konsultavimas“. Taip pat organizuoju ir skaitau paskaitas kursuose profesionaliųjų augalų apsaugos produktų naudotojų pažymėjimams gauti“, – savo veiklą komentuoja A. Cicėnas ir priduria, kad baigęs studijas planuoja kurti savo ūkį.

VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Žemės ūkio verslo vadyba magistrantas Augustinas Cicėnas

Inovacijos ir skaitmenizacija – ne pasirinkimas, o būtinybė

Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika sako, kad žemės ūkis – nuolatinis virsmų ir pokyčių procesas. „Niekada negali pasakyti, kad pasiekta riba, nes pokyčiai vyksta kiekvieną dieną. Manau, kad atvirumas inovacijoms turėtų būti varomoji jėga“, – sako pašnekovas.

Tačiau pasauliniai ekonominiai pokyčiai daro didžiulę įtaką žemės ūkio verslo vadybai srityse, susijusiose su pasauliniu žaliavų ir išteklių kainų svyravimu, taip pat eksporto, importo galimybėmis, valiutų kurso svyravimais, įvairiu klimato kaitos poveikiu, investicijomis į technologijas, finansiniu prieinamumu, darbo rinkos pokyčiais. „Pasauliniai ekonominiai pokyčiai žemės ūkio verslą verčia būti gana lanksčiu, ieškoti naujų rinkų, alternatyvų, efektyvinti išteklių naudojimą, aišku, aktyviai valdyti rizikas. Vadybininkams svarbu sekti pasaulio ekonomikos tendencijas, prognozuoti galimus poveikius ir, žinoma, priimti strateginius sprendimus konkrečiu laiku, konkrečioje vietoje“, – sako pašnekovas.

Šiuolaikiniame žemės ūkio versle ir vadyboje inovacijos bei skaitmenizacija tampa esminiais veiksniais, padedančiais ne tik didinti efektyvumą, bet ir spręsti daugelį šiuolaikinių iššūkių – nuo klimato kaitos iki darbo jėgos trūkumo bei globalios konkurencijos. „Inovacijos ir skaitmenizacija žemės ūkio vadyboje yra ne pasirinkimas, tai yra būtinybė. Tiksliosios technologijos ūkininkams leidžia naudoti mažiau trąšų, pesticidų ar kuro, bet pasiekti tą patį ar net geresnį rezultatą sumažinant išteklius. Automatizuoti sprendimai mažina žmogaus darbo sąnaudas, modernios valdymo sistemos renka duomenis apie dirvožemio derlingumą, išlaidas, klimato sąlygas, duomenimis grįsti sprendimai leidžia racionaliau sudaryti tręšimo planus. Klimato kaita, CO₂ emisijų mažinimo tikslai, Žaliasis kursas ūkininkus skatina būti tvaresniais. Skaitmeniniai įrankiai padeda planuoti darbą, stebėti darbuotojų produktyvumą, o inovatyvūs ūkiai tampa gana konkurencingi tiek vidaus, tiek ir užsienio rinkose, skaitmenizacija leidžia lengviau prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir greitai reaguoti į paklausos svyravimus“, – teigia dr. M. Rusteika, pridurdamas, kad žemės ūkio sektoriuje vadybininkai atlieka bene pagrindinį vaidmenį siekiant tvarumo, atsakingos žemės ūkio plėtros.

Pasak specialisto, vadybininkai šiuolaikiniame žemės ūkyje nėra tik organizatoriai – jie yra vadinamieji pokyčių lyderiai, kurie gali formuoti tvarų, atsakingą ir globaliai konkurencingą žemės ūkį ir jo ateitį. Vadybininkai veikia visuose sektoriuose, o jų sprendimai lemia ne tik įmonės pelningumą, bet ir poveikį aplinkai, vietos bendruomenėms ar ilgalaikę maisto tiekimo grandinės ateitį.

A. Cicėno teigimu, pagrindinis žemės ūkio verslo iššūkis Lietuvoje ir pasaulyje yra rizikų valdymas. „Ūkininkai, dirbdami, augindami javus, galvijus nežino, kokia kaina realizuos savo produkciją, tai tiesiogiai priklauso nuo svyruojančių biržos kainų. Rizikų žemės ūkio versle labai daug, todėl labai svarbu gebėti mažinti rizikas tose srityse, kur tai įmanoma padaryti. Viena iš tokių priemonių – pasėlių draudimas, tačiau, kad ūkininkai tikslingai vykdytų veiksmus, reikalingas rafinuotas ir racionalus mąstymas. Įgytos žinios vienareikšmiškai keičia požiūrį į žemės ūkį, leidžia suvokti šio verslo ypatumus, dedamąsias dalis. Žemės ūkis yra gyvybiškai svarbus visuomenei, socialiniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu aspektu“, – teigia pašnekovas ir akcentuoja, kad įgytos žinios padeda kritiškai vertinti situaciją priimant sprendimus.

Vadybininkai – rizikų valdymo profesionalai

Tiesa, pasauliniai draudimo rinkos pokyčiai keičiasi, matome ekstremalėjančius orus, vis dažniau pasitaikančius įvairius meteorologinius reiškinius – sausras, liūtis, krušas, šalnas. Atsiranda įvairiausių rizikų ir, žinoma, daugėja žalų, o tai pastebima ne vien tik Europos Sąjungos šalių lygmenyje – dideli pokyčiai vyksta visuose kontinentuose. „Auga žalų skaičius. Atsižvelgiant į vadybinę perspektyvą – ūkiai turėtų analizuoti rizikas, ieškoti apsaugos priemonių. Žinoma, ūkininkai, būdami žemės ūkio specialistais, daug daro patys. Tačiau vadybininkai turi galimybę patarti, padėti surasti įvairesnių alternatyvų. Reikia mokėti analizuoti dokumentų valdymo sistemas, užtikrinti bendradarbiavimo su institucija galimybes ir čia vadybinės kompetencijos tikrai yra naudinga pagalba. Duomenų ir technologijų vaidmuo draudime taip pat yra labai reikšmingas: naudojamos įvairios priemonės, t. y. palydoviniai duomenys, dirbtinis intelektas, geoinformacinės sistemos žalų vertinimui, rizikų modeliavimui“, – teigia dr. M. Rusteika ir priduria, kad vadybininkai žemės ūkio sektoriuje turi būti ne tik ūkinės veiklos organizatoriai, bet ir rizikos valdymo profesionalai, gebantys suprasti draudimo rinkos dinamiką, priimti sprendimus, užtikrinti verslo tęstinumą vykstant globaliems iššūkiams.

Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika

„Kiekviena organizacija nuolat ieško darbuotojų, kvalifikuotos žemės ūkio verslo vadybos specialistų, ir šis poreikis nuolat auga. Šiuolaikinis žemės ūkis nebėra tik lauko darbas, jis tampa verslu, kuriam reikalingi kompetentingi žmonės, galintys valdyti finansus, rizikas, technologijas. Todėl atsiranda vis didesnis poreikis kurti sinergiją tarp ūkininkų, vadybininkų ir kitų sričių specialistų, kadangi tarpdiscipliniškumo reikšmė tik didėja. Todėl akivaizdu, kad žmonės, pasirinkę žemės ūkio verslo vadybos sritį, turi perspektyvias karjeros galimybes tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Matome, kad mūsų specialistai yra tikrai vertinami kitose Europos šalyse. Kadangi patys dirbame dešimtyje Europos šalių, matome, kad kompetencijos yra tikrai vertinamos ir nemažai tų mūsų specialistų yra paklausūs kitose rinkose“, – tikina dr. M. Rusteika.

Dr. M. Rusteikai antrina ir A. Cicėnas – sėkmingų žemės ūkio įmonių tikslų įgyvendinimo kelyje vienas pagrindinių vaidmenų tenka vadybininkams. „Mano manymu, ateityje žemės ūkio verslo vadybos specialistams itin reikės organizuotumo, kritinio mąstymo, gebėjimo komunikuoti. Gyvename technologijų laikais, tačiau būtent nuo specialistų tinkamai priimtų vadybinių sprendimų priklauso ir ūkio ateitis. Ūkyje svarbu ne tik užauginti žaliavą, tačiau ir už tinkamą kainą rasti realizacijos kanalą ją parduoti. Gebėjimas vadovauti labai svarbus ir svariai prisideda siekiant įmonės ar ūkio tikslų“, – tikina augalininkystės konsultantas.

Dirbtinis intelektas – pagalba, kurią reikia naudoti tikslingai

Dirbtinis intelektas, automatizacija, daiktų internetas ir duomenų analitika jau transformavo žemės ūkio verslą, šios inovacijos keičia kasdienybę, taip pat – ir vadybininkų veiklą bei jų atsakomybes. „Ateityje žemės ūkio verslo vadybos specialistai turės galimybę skirti vis mažiau laiko techniniam darbui – tai perims automatizuotos sistemos. Aukštų kompetencijų specialistai visų pirma priims sprendimus, remdamiesi dirbtinio intelekto siūlomomis galimybėmis, strateguos ilgalaikius ūkio pokyčius, kurie bus pagrįsti analizėmis. Šių specialistų laukianti užduotis – ne tik gebėti dirbti su šiais įrenginiais, bet ir suvokti jų naudą bei tam tikras ribas. Šiuo metu būtent žemės ūkio vadybininkai vis daugiau dėmesio skiria tvariam resursų naudojimui, emisijų mažinimui, skaičiavimams, atsakomybei už ilgalaikį ūkio poveikį aplinkai. Žinoma, ateities vadybininkai dar glaudžiau vystys bendradarbiavimą tiek su agronomais, inžinieriais, finansų ekspertais ir kt.“, – sako dr. M. Rusteika ir priduria, kad vadybininkai ir šiuo metu, ir ateityje bus sėkmingos sinergijos tarpininkai tarp technologijų ir žmonių.

Dr. M. Rusteikai antrina ir magistrantas A. Cicėnas. „Manau, kad dirbtinis intelektas gali būti labai puikus įrankis ir pagalbininkas, norint dar efektyviau organizuoti savo veiklą. Tikiu, kad gabus specialistas visada išliks paklausus rinkoje, todėl grėsmės darbo vietų mažėjimui, manau, nėra ir ateityje nebus“, – pozityviu žvilgsniu dalijasi augalininkystės konsultantas.

Apdovanoti geriausiai 2024–2025 m. m. įvertinti VDU ŽŪA dėstytojai

Kiekvieno semestro pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdoma apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”, kuria siekiama išsiaiškinti studijuojančiųjų patirtis, išgirsti jų nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą studijų dalykuose, įvertinti pateiktus pasiūlymus ir atsiliepimus. Remiantis apklausos rezultatais, įvardijami geriausiai studijuojančiųjų įvertinti dėstytojai kiekviename semestre ir mokslo metais akademiniuose padaliniuose.

Birželio 20 dieną VDU mokslo metų užbaigimo šventėje pasveikinti ir apdovanoti šie 2024–2025 mokslo metais studentų geriausiai įvertinti dėstytojai:

Agronomijos fakulteto dėstytoja dr. Ramunė Masienė,
Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojas doc. dr. Valdemaras Makutėnas,
Inžinerijos fakulteto dėstytojas prof. dr. Dainius Steponavičius,
Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Anželika Dautartė.

2025 m. pavasario semestre geriausiai įvertinti ŽŪA dėstytojai:

Agronomijos fakultete:

prof. dr. Aušra Blinstrubienė
doc. dr. Dovilė Levickienė
dr. Ramunė Masienė
vyr. lekt. dr. Edvinas Misiukevičius
asist. dr. Rita Čepulienė
doc. dr. Darija Jodaugienė
doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius
doc. dr. Ernestas Zaleckas
doc. dr. Romas Ruibys
lekt. Karolis Grušas

Bioekonomikos plėtros fakultetas:

lekt. Lina Martirosian
doc. dr. Valdemaras Makutėnas
vyr. lekt. dr. Aurelija Kustienė
doc. dr. Jurgita Baranauskienė
doc. dr. Gintarė Vaznonienė
prof. dr. Danutė Zinkevičienė
doc. dr. Vilma Tamulienė
prof. dr. Vladzė Vitunskienė
prof. dr. Rimantas Dapkus

Inžinerijos fakultetas:

asist. dr. Indrė Bagdonienė
doc. dr. Rasa Čingienė
lekt., j. m. d. Julija Rukaitė
j. asist. Justinas Anušauskas
prof. dr. Dainius Steponavičius
lekt. Dainius Šišlavas
prof. dr. Eglė Jotautienė

Miškų ir ekologijos fakultetas:

doc. dr. Kšištof Godvod
doc. dr. Anželika Dautartė
dr. Daiva Tiškutė Memgaudienė
dr. Nijolė Maršalkienė
doc. dr. Daiva Šileikienė.

Šiems dėstytojams VDU Moodle aplinkoje bus suteikti skaitmeniniai ženkleliai „Dėstymo kokybė 2025 pavasaris“.

VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventės akimirkos (nuotraukų galerija)

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventų gyvenimo knygoje birželio 19-oji įsirašė ypatingu šriftu – tądien jauniesiems tvarios ateities kūrėjams įteikti bakalauro ir magistro laipsnių diplomai.

Renginio akimirkos:

Agronomijos fakulteto nuotraukų galerija

Bioekonomikos plėtros fakulteto nuotraukų galerija

Inžinerijos fakulteto nuotraukų galerija

Miškų ir ekologijos fakulteto nuotraukų galerija

Prieiga prie nuotraukų galerijų suteikiama tik turintiems VDU el. paštą.