Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras
Seminaro, kuris vyks 2025 m. gegužės 7 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.
EIP projekto „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT)“ baigiamoji konferencija
Gegužės 15 d. 8–17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos bei Inžinerijos fakultetai kviečia dalyvauti bendro EIP projekto Nr. 35BV-KK-22-1-04988-PR001 „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT)“ baigiamojoje konferencijoje.
Konferencija vyks VDU ŽŪA IV rūmuose, 214 konferencijų salėje (Universiteto g. 8a, Akademija, Kauno r.).
Konferencijos programa:
8:00–9:00 val. Registracija į konferenciją.
9:00–9:15 val. Konferencijos atidarymas. VDU Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. V. Marozas.
9:15–9:45 val. „Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (ŽŪŽIS) galimybės: Žemės ūkio ministerijos vykdomos žinių sklaidos, mokslo, inovacijų ir konsultavimo priemonės“. LR ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorė dr. V. Žoštautienė.
9:45–10:30 val. „Bioanglies gamyba ir panaudojimo galimybės: technologijos ir tyrimų rezultatai“. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto doc. dr. E. Zvicevičius.
10:30–11:10 val. EIP projektas „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT)“ didėjantis aktualumas. Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius R. Čiūtas.
11:10–11:40 val. Kavos pertrauka.
11:40–12:20 val. „Tvarūs ir inovatyvūs projektai Aukštaitijos profesinio rengimo centre“. Aukštaitijos profesinio rengimo centro mokytoja V. Šeikienė.
12:20–13:00 val. „Paulovnijų auginimo ir tręšimo bioanglimi eksperimentinių tyrimų rezultatai“. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto doc. dr. E. Linkevičius.
13:00–14:00 val. Praktinės patirtys ir diskusijos. Dalyvauja: E. Blechertas, E. Juškevičius, ūkininkas K. Svečiulis, mokslininkai: doc. dr. Inga Adamonytė, doc. dr. E. Zvicevičius, doc. dr. E. Linkevičius, V. Šeikienė, R. Čiūtas.
14:00–15:00 val. Vakarienė
15:00–17:00 val. Apibendrinimas ir VDŪ ŽŪA laboratorijų lankymas.
Biomasės paruošimo, logistikos ir kieto kuro procesų laboratorija. Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros doktorantas K. Žiūra.
VDU ŽŪA Arboretumo lankymas. Arboretumo vadovas J. Girinas.
Tarybos posėdis
Gerb. Fakulteto tarybos nariai,
Posėdyje pageidaujantys dalyvauti fakulteto bendruomenės nariai turi informuoti Tarybos sekretorę R. Pakeltienę iki balandžio 30 d. 12 val.
BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė
Seminaras „Kriptovaliutų apmokestinimas ir specialistų kompetencijos VMI veikloje“
Gegužės 12 d. 11:15 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas kviečia dalyvauti seminare „Kriptovaliutų apmokestinimas ir specialistų kompetencijos VMI veikloje“.
Seminaro pranešimų temos:
„Kriptovaliutų ir finansinių priemonių apmokestinimas pajamų mokesčiu“. Pranešėja – Kristina Laurinavičienė, VMI Mokesčių informacijos departamento I gyventojų pajamų mokesčio skyriaus vyriausioji specialistė.
„VMI specialistui reikalingos žinios ir kompetencijos“. Pranešėja – Ligita Brazlauskienė, Kauno AVMI Kontrolės departamento direktorė.
Seminaras vyks VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete, 154 auditorijoje (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.).
Neturinčius galimybės seminare dalyvauti gyvai, kviečiame jungtis nuotoliniu būdu.
Nemokamas nuotolinis seminaras „Kodėl muitinės žinios šiandien skirtos ne tik muitinės pareigūnams?“
Muitinė jau seniai neapsiriboja vien deklaracijų pildymu. Šiandien muitinės, prekybos taisyklių ir reglamentų išmanymas reikalingas IT specialistams, logistikos specialistams, verslininkams, finansininkams ir net teisininkams. Muitinės žinių galima įgyti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete pasirinkus vadovų magistrantūros (MBA) programą „Muitinės procesų valdymas“, kuri atitinka ES muitinės kompetencijų reikalavimus.
2025 m. gegužės 22 d. 15.30 val. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas kviečia dalyvauti nuotoliniame nemokamame seminare, kuriame bus nagrinėjama muitinės žinių svarba.
Kas bus aptariama internetiniame seminare?
- Muitinės žinių svarba šiandien.
- Muitinės žinių poreikis darbo rinkoje.
- MBA „Muitinės procesų valdymas“.
Seminarą ves MBA „Muitinės procesų valdymas“ komiteto pirmininkė dr. Erika Besusparienė.
Seminaro informacija:
Data: 2025 m. gegužės 22 d.
Laikas: 15:30 val. (EET, Lietuvos laiko juosta)
Formatas: internetinis seminaras per „MS TEAMS“
Kalba: seminaras vyks anglų kalba.
Planuojama internetinio seminaro trukmė: apie vieną valandą.
Nuoroda prisijungti prie „MS TEAMS“ platformos prieš internetinį seminarą bus išsiųsta registracijos metu nurodytu el. pašto adresu.
VDU Studijų festivalis 2025
Per vieną dieną susipažink su visu Vytauto Didžiojo universitetu!
Gegužės 16 d., penktadienį, 10 val. Vytauto Didžiojo universitetas pakvies Tave ir Tavo draugus dalyvauti VDU Studijų festivalyje, kuris vyks Prezidento Valdo Adamkaus VDU Sporto centre (Studentų g. 9A, Akademija, Kauno r.). Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, tiek ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti.
Festivalio metu moksleivių lauks VDU atstovai ir dėstytojai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. Moksleivius atlydėjusius mokytojus kviesime į seminarus.
REGISTRACIJA Į VDU STUDIJŲ FESTIVALĮ.
KVIEČIAME SUSIPAŽINTI SU VDU STUDIJŲ FESTIVALIO VEIKLOMIS (informacija nuolat pildoma)
2024 m. vykusio VDU Studijų festivalio akimirkos
2023 m. vykusio VDU Studijų festivalio akimirkos
Atvira paskaita-seminaras „Mitus apie investavimą sugriaukime šiandien, kad rytoj galėtumėme džiaugtis finansine laisve!“
Gegužės 8 d. 15 val. kviečiame dalyvauti atviroje paskaitoje-seminare „Mitus apie investavimą sugriaukime šiandien, kad rytoj galėtumėme džiaugtis finansine laisve!“. Seminarą ves lektorius Justinas Sacevičius, UAB „Profitus Crowdfunding“ skaitmeninės rinkodaros koordinatorius.
Paskaitos-seminaro metu lektorius kartu su dalyviais:
- Griaus populiariausius mitus apie investavimą – ar tikrai investavimas tik turtingiesiems, o gal be rizikos čia nė žingsnio?
- Kalbės apie tai, kas stabdo nuo pirmųjų žingsnių ir kaip iš tiesų atrodo kelias į finansinę laisvę.
- Dalyvių taip lauks interaktyvus Kahoot žaidimas „Pasitikrink žinias ir pasivaržyk su draugais“! Taigi investuoti gali kiekvienas – svarbiausia žinios. Kviečiame pradėti kartu!
Data, laikas: 2024 m. gegužės 8 d. 15 val.
Vieta: Nuotoliniu būdu (online). PRISIJUNGIMAS
Trukmė: 60 min.
Didžėjus Arnas apie šiuolaikinę inžineriją ir „ofisą ant ratų“: šiandien pasiektas lygis – ne riba
Kai širdyje gyvena smalsumas, noras kurti ir siekti prasmingų dalykų, net nauji, nepažinti keliai tampa savaime aiškūs. Būtent taip baigęs mokyklą pasijuto Arnas Katilius – jaunas vaikinas iš Kuršėnų, kuriam mintis apie inžinerijos studijas kirbėjo jau seniai, bet aiškaus plano dar nebuvo. Sprendimą lėmė ne tik loginiai argumentai, bet ir vidinis jausmas, kad pasirinkta kryptis – arti širdies. Studijos Arnui tapo ne tik naujo etapo pradžia, bet ir galimybė susikurti gyvenimą, kuriame dera žinios, darbas ir laisvalaikio pomėgiai. Šiandien Arnas – ne tik studentas, bet ir vienos didžiausių agrosektoriaus įmonių darbuotojas, didžėjus, muzikos mylėtojas ir aktyvus vaikinas, kuris tiki, kad viskas prasideda nuo drąsos būti savimi.
Didžėjavimas ir inžinerija – (ne)suderinama?
„Didžėjaus pultą čiupinėjau nuo mažens. Laikui bėgant šis pomėgis tapo ir papildoma veikla. Groju privačiuose renginiuose, viešose erdvėse, pavyzdžiui, miestelių šventėse. Didžėjavimą galėčiau palyginti su inžinerija. Tenka ne tik didžėjauti, bet ir statyti garso įrangą – čia taip pat yra tam tikri inžineriniai sprendimai. Beje, apie inžineriją galvojau dar būdamas moksleiviu, tik nebuvau apsisprendęs, kurią kryptį pasirinkti. Pradėjau domėtis studijų galimybėmis Kaune. Mano akį patraukė studijų programa Tvarioji inžinerija, nes tuo metu ji buvo nauja. Pradėjau domėtis giliau, susipažinau su mokomaisiais dalykais. Įstojau ir manau, kad nesuklydau“, – savo pasirinkimą komentuoja pašnekovas.
Aktyvus studentas gyvenimą tapo ryškiomis spalvomis – perspektyvios studijos, turiningas laisvalaikis. Šią paletę neseniai papildė ir dar vienas komponentas – Arnas įsidarbino vienoje didžiausių agrosektoriaus, VDU Žemės ūkio akademijos partnerių, įmonėje. „Pirmame studijų kurse gavau skatinamąją stipendiją. Tąkart vykau į įmonę dalyvauti motyvaciniame pokalbyje. O šiais metais, kai Akademijoje vyko Karjeros diena, apsilankiau įmonės stende ir pasiteiravau apie praktikos arba darbo galimybes. Vėliau įmonė su manimi susisiekė, o dabar jau dirbu dirvožemio tyrimų srityje – esu tiksliosios žemdirbystės pagalbinis darbuotojas. Važiuoju į ūkius ir pagal iš anksto numatytą planą tyrimams imu mėginius“, – darbo specifiką aptaria studentas.
Studijų metu įgytos žinios ir įgūdžiai jau „dirba“ ir praktikoje – Arnas sako, kad darbe neretai tenka prisiminti dirvožemio tyrimų specifiką, planų sudarymą ir kt. „Mano darbe svarbu lankstumas, tikslumas, atsakingumas ir kruopštumas“, – pagrindines darbe reikalingas savybes aptaria Arnas.
Naujame gyvenimo etape – patirtys, pamokos ir iššūkiai
Iš Kuršėnų kilęs Arnas sako, kad baigus mokyklą ir įstojus į universitetą gyvenimas atverčia naują, patirčių ir pamokų kupiną knygos lapą, skatinantį augti kaip asmenybę. „Prasideda kitas etapas: palikęs gimtuosius namus ir išvykęs studijuoti į kitą miestą tapau daug savarankiškesnis. Atsiranda daugiau pareigų. Visos šios patirtys užaugina pareigingą, savarankišką žmogų. Studijos plečia akiratį, įgyju ne tik inžinerines žinias, bet ir bendrą išprusimą“, – teigia vaikinas ir priduria, kad nors jis jau antrakursis, tačiau tiki ir žino, kad studijų metu jo dar laukia reikšmingas ir naudingas studijų laikas.
Šiais metais mokyklą baigiantys jaunuoliai vasaros laukia su jauduliu širdyse – laukia egzaminų sesija, o vėliau – ir svarbus pasirinkimas, klausimas, reikalaujantis atsakymo: kuriuo gyvenimo keliu eiti toliau. „Moksleiviams palinkėčiau klausyti savo širdies ir rinktis tą sritį, kurioje mato savo ateitį. Nereikia bandyti kažkam įtikti ir priimti „primetamus“ dalykus. Dar – dalyvaukite studijų mugėse, domėkitės, skaitykite apie studijų galimybes, nuvykite į norimą universitetą: pajauskite jo aurą, aplankykite fakultetus. Ir viskas ateis savaime“, – patarimais dalijasi Arnas.
Nors Arnas šiuo metu – antrakursis, tačiau mintyse jau dėlioja asmenines ateities perspektyvas.
„Galvoju apie magistrantūros studijas. Žinoma, norėčiau tęsti karjerą, kuri būtų susijusi su mano specialybe. Galbūt kažkada svarstysiu apie savo verslo kūrimą“, – sako Arnas ir priduria, kad ateitį norėtų sieti su inžinerijos kryptimi, o didžėjavimą priskirti hobiui arba papildomam darbui.
Ar inovacijos turi tobulėjimo ribą?
Arnui apie agrosektorių yra tekę girdėti įvairiausių stereotipų, tačiau vaikinas sako jau spėjęs ne kartą įsitikinti – žemės ūkis yra kuriantis proveržį. „Faktas, prieš 20–30 metų žemės ūkis nebuvo toks inovatyvus, tačiau šiais laikais agrosektorius kupinas naujovių ir technologijų: dronai, įvairūs, modernūs traktoriai – tai yra „ofisas ant ratų“. Šiandien pasiektas lygis – ne riba. Manau, kad žemės ūkis ateityje tobulės dar labiau. Keisis kartos, žmonės bus dar labiau išmanūs ir technologijas žemės ūkyje norės pritaikyti dar labiau. Nors agrosektorius ir šiuo metu yra inovatyvus, tačiau tobulėjimui ribų nėra. Todėl ir tvariosios inžinerijos specialistų karjera – perspektyvi. Pats matau, kad šiuo metu trūksta specialistų, kurie gebėtų dirbti su naujausiomis technologijomis. Vieno pokalbio su agroverslo įmonės atstovu metu stebėjomės, kodėl inžinerijos krypties studijų programos nėra populiarumo viršūnėje – juk konkurencingi atlyginimai ir perspektyvi karjera laukia kiekvieno, norinčio tobulėti“, – sako Arnas ir baigdamas pokalbį priduria: akivaizdu, po studijų tiek jo, tiek grupiokų tikrai laukia veržli ateitis, kupina galimybių.
Arno istorija – tai įrodymas, kad šiuolaikinė inžinerija – ne tik apie sudėtingus skaičiavimus ar techniką, bet ir apie kūrybiškumą, inovacijas bei nuolatinį augimą. Pasirinkęs kelią, kuris atitinka jo vertybes ir interesus, Arnas ne tik siekia profesinių aukštumų, bet ir išlieka savimi – aktyviu, smalsiu ir veržliu žmogumi.
Virtualus seminaras „Tavo investicija į ateitį prasideda čia: VDU Apskaitos ir finansų studijų programa“
Gegužės 20 d. 15 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas kviečia dalyvauti virtualiame seminare „Tavo investicija į ateitį prasideda čia: VDU Apskaitos ir finansų studijų programa“.
Jo metu sužinosite, kuo išsiskiria magistrantūros studijų programa Apskaita ir finansai, išgirsite 10 svarbiausių priežasčių, kodėl verta rinktis šias studijas, bei susipažinsite su studentės patirtimi ir studijų kasdienybe iš pirmų lūpų.
Seminaro trukmė 1 val.
REGISTRACIJA
Renginys vyks nuotoliu „Teams“ platformoje: PRISIJUNGIMO NUORODA.
Kokie bus Lietuvos miškai: akademikai miškasodyje
Balandžio 22 d. Lietuvos mokslų akademijos akademikai, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro mokslininkai kartu su VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ specialistais sodino paprastosios pušies, paprastosios eglės ir juodalksnio medelius VĮ „Lietuvos miškų urėdija“ Ukmergės regioninio padalinio miškuose. Kelias valandų padirbėję daugiau kaip vieno hektaro plote – pasodinę kelis šimtus pušaičių ir eglaičių, renginio dalyviai pokalbyje diskutavo aktualiomis temomis.
Visiems žinomas stiprus emocinis lietuvių ryšys su gamta ir ypač medžiais. Tai liudija dažni protestai, kai miestuose pradedama kirsti medžius. Tačiau ar visuomenė žino medžių kirtimo ir atsodinimo principus? Ar įsivaizduojame, kaip evoliucionavo ir kokie turėtų būti Lietuvos miškai? Ar reikia leisti miškui ataugti natūraliai, ar būtina formuoti jo struktūrą? Kokio intensyvumo ekonominė veikla gali būti leidžiama miškuose? Galbūt gamta be žmogaus įsikišimo yra pats geriausias ekosistemų tvarumo stiprinimo būdas? Juk gamtinė atranka yra stipri evoliucinė jėga, lemianti natūralią miško ekosistemų raidą. Vis dėlto reikia suvokti, kad pastaraisiais dešimtmečiais didelį poveikį ekosistemoms daro žmogaus sukelti visuotinio klimato atšilimo veiksniai. Dėl to augalija, taip pat medžiai ima migruoti, o Lietuvos miškuose jau dygsta naujos jų rūšys. Be to, medžius puola įvairūs kenkėjai, kuriems labai patinka šylantis klimatas.
Todėl vargu, ar galime tik pasyviai stebėti šiuos procesus, tikėdamiesi, kad miško ekosistemos atsilaikys. Mokslininkų manymu, reikia padėti miškui stiprinant svarbiausių miško ekosistemos rūšių adaptyvumą ir adaptabilumą. Tai galima padaryti taikant pagalbinę populiacijų migraciją, vystant gamtai artimą miškininkystę. Kartu būtina stiprinti medžių prisitaikymą prie aplinkos – kurti jų genetinio gerinimo programas, praturtinti bioįvairovę ir genetinę įvairovę. Šios priemonės neabejotinai sustiprintų miško ekosistemų tvarumą.
Kita vertus, būtina įvertinti rūšių migracijos procesus ir jų pasekmes. Pasitraukus ledynmečiui Lietuvą pasiekė mums įprastos miško medžių rūšys, tačiau jų migracijos greitis buvo nevienodas. Pavyzdžiui, liepos įsitvirtino Lietuvoje prieš keliolika tūkstančių metų, o bukas su platanalapiu klevu – tik dabar. Todėl reikia nuspręsti, ar stengsimės „uždaryti duris“ ir stabdyti šį natūralų rūšių plitimo procesą, ar visgi reikėtų stiprinti migruojančių rūšių adaptyvumą, kad jos įsitvirtintų Lietuvos miškuose ir taip padidintų jų bioįvairovę. Sprendimus teks priimti remiantis moksliniais tyrimais, kadangi klaidos šioje srityje sunkiai ištaisomos.
Verta akcentuoti, kad itin svarbų vaidmenį išsaugant ir atkuriant miško ekosistemas atlieka miškininkai. Jų darbas neapsiriboja vien ūkine veikla – miškininkai prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, invazinių rūšių kontrolės, miškų atkūrimo ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo, stebi medynų sanitarinę būklę, planuoja miško priežiūros darbus, siekdami užtikrinti ekosistemų tvarumą, įgyvendina saugomų teritorijų tvarkymo planus ir bendradarbiauja su mokslininkais bei aplinkosaugininkais.
Taigi, miškasodžio dalyviai ne tik prisidėjo prie Lietuvos girių atkūrimo. Mokslininkai kartu su urėdijos specialistais nusprendė tęsti bendradarbiavimą ir ieškoti geriausių minimų problemų sprendimo metodų.
Parengė akad. Darius Danusevičius ir LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene dr. Rolandas Maskoliūnas
Virginijos Valuckienės nuotraukos
- Antropoceno era
- Apie VDU ŽŪA
- Dabartis
- Darbuotojai
- Darbuotojams
- Didžioji tuja – Tltuja plicata Donn ex D. Don
- Disertacijos
- Dviskiautis ginkmedis – Ginkgo biloba L.
- Ekologija ir aplinkotyra
- Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos institutas
- Energetinių augalų ekspozicija
- ERASMUS+ dėstymo vizitai
- Fakultetai
- Geležinė parotija – Parrotia persica (DC.) C. A. Mey.
- Gelsvažiedis tulpmedis – Liriodendron tulipifera L.
- Geltonoji pušis -Pinusponderosa Dougl. Ex P.et C. Laws.
- Intensyviai naudojamų agroekosistemų tvarumas
- Istorija
- Įvairaus intensyvumo sėjomainų, monopasėlių ir pūdymų ilgalaikiai tyrimai
- Įvykių archyvas
- Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos institutas
- Juodasis riešutmedis – Juglans nigra L.
- Kaip vyks 2019 m. priėmimas į bakalauro studijas?
- Kernza introdukcijos galimybės šiaurės ir baltijos šalių regione (viking)
- Klevalapis platanas – Platanus x hispanica Mill. Ex Munchh.
- Konferencija „Jaunasis mokslininkas 2022“
- Konferencijos
- Kontaktai
- Kvalifikacijos tobulinimas
- Metodinė medžiaga
- Mokslas
- Mokslinė veikla
- Mokslinių tyrimų kryptys
- Mokslo ir jo sklaidos renginiai
- Monografijos ir straipsniai
- Paprastasis ąžuolas – Quercus robur L.
- Paprastasis bukas – Fagus sylvatica L.
- Parodos (VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centre)
- Patentai
- Patentai ir projektai
- Platanalapis klevas – Acer pseudoplatanus L.
- POSHMyCo suinteresuotųjų šalių seminaras ‘Selektyvus derliaus nuėmimas remiantis mikotoksinų kiekio grūdinėse kultūrose vertinimu’
- Skatinamosios stipendijos
- Studijos
- Studijų dalykai/moduliai
- Studijų kainos
- Sveiko dirvožemio formavimas didinant anglies sankaupų sluoksniavimąsi armenyje
- Svetainės žemėlapis
- Tarptautinė veikla
- VDU ŽŪA 100-metis
- VDU ŽŪA bakalauro studijos
- Veimutinė pušis – Pinus strobus L.
- Veislės
- Verslui ir visuomenei
- Visi įvykiai
- Visos naujienos
- ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS ARBORETUMAS
- Žieminių rapsų hibridų skirtingų veislių vystymosi dėsningumai
- Žieminių žirnių (Pisum sativum L.) auginimo galimybės Lietuvos klimatinėmis sąlygomis
- Žmogaus ir gamtos sauga 2020
- Leidinys „Žmogaus ir gamtos sauga”