Fakultetų naujienos Archives | VDU Žemės ūkio akademija

Norintiems užtikrintai kilti perspektyvios karjeros laiptais – MBA studijų programa Muitinės procesų valdymas

Gebėjimas užtikrintai ir profesionaliai valdyti muitinės procesus yra ypatingai svarbus siekiantiems dirbti tarptautinėse, su prekybos operacijomis susijusiose įmonėse. Šis sektorius išsiskiria karjeros perspektyvomis ir motyvuojančiais tobulėti atlyginimais, darbo rinkoje trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų ir vadovų. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) MBA studijų programa Muitinės procesų valdymas populiari dėl išskirtinės galimybės perimti tarptautinėse rinkose dirbančių srities profesionalų žinias ir dirbantiems specialistams patogaus studijų formato. Intensyvios 1 metus trunkančios programos studijos organizuojamos anglų kalba nuotoliniu būdu, su studentais savo patirtimi ir įžvalgomis dalijasi Lietuvoje ir užsienyje vertinami dėstytojai praktikai.

Programa būsimiems muitinės verslo lyderiams 

Studijų programos komiteto pirmininkė ir dėstytoja doc. dr. Erika Besusparienė atkreipia dėmesį, kad MBA studijų programa Muitinės procesų valdymas skirta siekiantiems karjeros arba norintiems būti vadovais muitinės versle, šiuo metu tai pirmoji Lietuvoje muitinės krypties MBA studijų programa. Ją baigusiems bus suteiktas Verslo administravimo magistro tarptautinis kvalifikacinis laipsnis (angl. Master of Business Administration).

„Europos kontekste muitinės srities magistrantūros studijos susiduria su dviem iššūkiais – vienose šalyse studijos vyksta valstybine šalies kalba, kitose šalyse muitinės sritis paliečiama tik kaip specializacija. Diskutuodami su verslo atstovais ir atsižvelgdami į pokyčius ES bei remdamiesi ES muitinės žinių sistema, siekiame, kad mūsų sukurtoje studijų programoje į muitinės sritį būtų pažvelgta ir išsamiai, ir sujungtos kitos reikalingos kompetencijos“, – pasakoja doc. dr. E. Besusparienė.

Programos komiteto pirmininkė atskleidžia, kad pagrindiniai programos kūrimo ramsčiai buvo švietimas muitinės srityje pagal ES muitinės kompetencijų sistemą ir ES muitinės 2040 vizija, todėl studijų programoje sujungti muitai ir mokesčiai. 2025 m. birželio 30 d. studijų programai Muitinės procesų valdymas suteiktas ES muitinės pripažinimo sertifikatas. Šis sertifikatas liudija, kad studijų programa atitinka ES muitinės kompetencijų reikalavimus ES lygiu.

„Žinoma, vien šių sričių būsimam vadovui nepakanka, todėl į studijų programą Muitinės procesų valdymas taip pat įtraukėme tarptautinę prekybą per tiekimo grandines, tvarų muitinės valdymą, komunikaciją, o atsižvelgdami į naujas rizikas, papildėme socialinę atsakomybę ir etiką bei aplinkosaugos priemones“, – vardija doc. dr. E. Besusparienė ir pastebi, kad studentai programą vertina kaip atliepiančią šiandienines aktualijas, dėstytojai atvirai dalijasi ne tik naujausiomis teorinėmis žiniomis, bet ir praktinio darbo įžvalgomis, kurios itin naudingos studentams.

MBA studijų programos Muitinės procesų valdymas komiteto pirmininkė ir dėstytoja doc. dr. Erika Besusparienė

 Vietoje baigiamojo magistro darbo – projektinis rašto darbas

Doc. dr. E. Besusparienė pasakoja, kad dar vienas studijų programos išskirtinumas – baigiant studijas vietoje tradicinio magistro darbo rengiamas studijų baigiamasis projektas, kuris yra mažesnės apimties. Studijų baigiamasis projektas nukreiptas į praktinės problemos sprendimą ir inovacijų taikymą versle ar šalyje.

„Studijų baigiamasis projektas suteikia galimybę studentui išreikšti savo inovatyvumą ir kūrybiškumą, be to, projektinis baigiamasis darbas gali būti tiesiogiai susijęs su verslo poreikiais, kurie padeda studijas baigiančiam studentui sukurti ar sustiprinti ryšį su realiu darbo rinkos kontekstu. Nuolat ieškome sprendimų, kaip šios intensyvios programos dėka padėti studentams siekti savo profesinių tikslų, norime, kad ši studijų programa atvertų naujas galimybes“, – kalba doc. dr. E. Besusparienė.

Programos komiteto pirmininkė atkreipia dėmesį, kad MBA studijų programa Muitinės procesų valdymas skirta norintiems keisti profesiją arba kilti karjeros laiptais. „Glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos muitinės praktikų asociacija, esame INCU ir Muitinės žinių instituto nariais. Mūsų studijų programos studentai taip pat turi galimybę dalyvauti šiuose tarptautiniuose tinkluose, gilinti žinias, užmegzti savo tarptautinį tinklą, o tai neabejotinai suteikia jiems naujų karjeros perspektyvų. Taigi, jeigu asmuo, baigęs bakalauro studijas yra sukaupęs 3 metų darbo patirtį (nesvarbu, ar dirbo vadybininku, buhalteriu, logistu ar kitu darbuotoju), jis gali stoti į MBA studijų programą Muitinės procesų valdymas. Svarbiausia – vidinė motyvacija kopti karjeros laiptais, todėl priėmimo taisyklėse motyvacijai skyrėme svarbią dalį“, – reziumuoja doc. dr. E. Besusparienė.

Papildomas priėmimas į 2025–2026 m. studijų metus vyksta iki 2025 m. rugpjūčio 19 d. Kviečiame prisijungti prie sertifikuotos studijų programos Muitinės procesų valdymas!

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA absolventė Gintarė: tu esi savo ateities kūrėjas

Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai ir absolventai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Gintarė Šakaitė, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Maisto kokybė ir sauga absolventė, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių.

Gintarė pasidalijo, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jos mintys dabar – būnant absolvente.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Maistas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo sritis. Maistas yra būtina egzistencijos dalis, nes jis suteikia organizmui energiją, reikalingas augimui, sveikatai ir gyvybingumui. Domėtis šia sritimi paskatino inovatyvios technologijos, kurios vis plačiau naudojamos atliekant tyrimus maisto sektoriaus srityje.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Apie šią studijų programą sužinojau iš socialiniuose tinkluose skelbiamos medžiagos.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Prieš pradedant studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje, ši vieta man visada asocijavosi su erdve, kurioje vyksta kasmetinės „Ką pasėsi…“ parodos. Akademijos miestelis visuomet buvo ta vieta, kurioje ramu, nėra miesto šurmulio. Glaudus ryšys su žemės ūkiu, gamta visada buvo man artima sritis, todėl ir pasirinkau studijas būtent čia – Akademijoje.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Aplinkoje teko girdėti stereotipus, kad tai universitetas, kuriame lengva mokytis, o su žemės ūkiu susijusios studijų programos šiais laikais nepopuliarios.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiai ir aplinkiniams?

– VDU Žemės ūkio akademija yra vieta, kurioje ruošiami kompetentingi specialistai, o žemės ūkis – svarbus sektorius, kuriame vyksta daug pokyčių, siekiant prisitaikyti prie šiuolaikinių iššūkių, tokių kaip klimato kaita, tvarumas ir technologijų plėtra.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Pradėjus studijas VDU Žemės ūkio akademijoje labiausiai nustebino konstruktyvus dėstytojų požiūris į studentus, bendradarbiavimas. Taip pat – lankstus šios įstaigos požiūris į studentą.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – inovacijos, ramybė, ateitis.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Maisto kokybė ir sauga?

– Tai studijos norintiems kurti kokybiškus, didesnės pridėtinės vertės maisto produktus ir valdyti kokybės sistemas. Tai žinios, kaip sukurti naują, sveiką ir vartotojams patrauklų maisto produktą. Tai studijos, kurios ne tik suteikia teorinių žinių, bet ir leidžia praktiškai susipažinti su maisto kokybe ir sauga.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Svarbiausia pasitikėk savimi! Tu esi savo ateities kūrėjas! Jeigu tau nesvetimas žemės ūkis ir nori plačiau pažvelgti į maisto sritį, rinkis studijų programą Maisto kokybė ir sauga.

Gintarė mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja:

„Facebook“

Ar spėsime sustabdyti taršos padarinius, kol gamta vis dar turi galimybę atsigauti?

Vanduo – vienas svarbiausių gamtos išteklių, nuo kurio priklauso ne tik žmogaus, bet ir visos gyvybės Žemėje egzistavimas. Lietuva gali didžiuotis kokybišku požeminiu vandeniu, tačiau vandens išteklių apsauga ir tvarus naudojimas išlieka vieni svarbiausių iššūkių. Tuo pačiu metu pasaulio valstybės susiduria su skirtingomis vandens išteklių valdymo problemomis – vienos kovoja su tarša, kitos – su stygiumi. Šiame kontekste itin svarbus tampa sąmoningumas: ar dar spėsime sustabdyti taršos padarinius, kol gamta vis dar turi galimybę atsigauti?

Du scenarijai – pozityvus ir katastrofinis

Lietuva išsiskiria pakankamai kokybišku požeminiu vandeniu, kuris šiuo metu patenka į mūsų namus švarus ir saugus. Tačiau tai – privilegija, kurią turime išsaugoti. VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja prof. dr. Laima Česonienė pabrėžia, kad nors požeminis vanduo nekelia didelių problemų,  paviršinių vandenų būklė tampa gyvybiškai aktualiu klausimu – nuo šių vandenų būklės tiesiogiai priklauso ir Baltijos jūros likimas.

„Be vandens nebūtų gyvybės. Švarus vanduo yra gero gyvenimo indikatorius. Tarp Europos Sąjungos šalių tik Lietuva ir Danija gėrimui naudoja išskirtinai požeminį vandenį, kuris yra labiau apsaugotas nuo taršos. Mes tikrai turime pakankamai geros kokybės geriamojo vandens. Tačiau paviršinio vandens kokybė yra tiesiogiai susijusi su Baltijos jūros kokybe, o jos būklė yra tikrai labai prasta. Tai viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Neatsakinga žmonių veikla visų pirma atsispindi mūsų paviršinių vandenų būklėje ir vėliau paviršiniai vandenys nukeliauja į Baltijos jūrą, tai sukelia eutrofikaciją, kurios pasekmes jaučiame. Baltijos jūroje yra daug mirusių vietų, kur deguonies koncentracija yra mažesnė negu 2 mg/l. Mirusi Baltijos jūros teritorija ne mažėja, o didėja. Tai reiškia, kad tarša nėra stabdoma taip, kaip reikėtų tai daryti“, – situaciją komentuoja profesorė.

Paklausta, koks likimas gali laukti Baltijos jūros, mokslininkė pateikia du scenarijus – pozityvų ir katastrofinį. „Baltijos jūra, kaip ir visi vandens telkiniai, yra linkusi atsinaujinti. Į Baltijos jūrą gėlas vanduo patenka iš viso Baltijos jūros baseino, o sūrus vanduo patenka per Danijos sąsiaurį. Todėl Baltijos jūra praktiškai yra gėla ir tik šiek tiek sūri. Jeigu ją pasiektų švarus vanduo, Baltijos jūra labai greitai atsistatytų, išsivalytų. Blogiausias galimas scenarijus – negyvos zonos gali taip išsiplėsti, kad jūra gali tapti mirusia. Nemaišykime – tai būtų ne tokia pati jūra kaip Izraelyje – Negyvosios jūros pavadinimas jai suteiktas dėl didžiulės druskų koncentracijos. O Baltijos jūra blogiausiu scenarijumi gali tapti mirusia, dvokiančia, t. y. supuvusia“, – sako pašnekovė ir priduria, kad tokiu atveju Baltijos jūroje nebeliktų gyvųjų organizmų, bioįvairovė būtų sutrikdyta.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto, Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja prof. dr. Laima Česonienė

Vandens išteklių valdymas pasaulyje – realybė be pagražinimų

Net ir gyvenant šalyje, kur vandens ištekliai, atrodo, savaime suprantamas gamtos turtas, būtina prisiminti, kad kiekvienas mūsų kasdien veikiame aplinką. Vandens išteklių tausojimas – ne tik ekologinis, inžinerinis, bet ir sąmoningumo klausimas. Pasak mokslininkės, valdant vandens išteklius visuomenės sąmoningumas nedžiugina.

„Deja, ne visi žmonės suvokia, kad kiekvienas iš mūsų palieka taršos pėdsaką. Pavyzdžiui, per parą žmogus sugeneruoja apie 100 litrų nuotekų – asmens higiena, maisto gamyba ir t.t. Nuotekos turi būti išvalytos iki pakankamai efektyvių verčių, turi būti pakankamai didelis nuotekų išvalymo efektyvumas. Džiugu, kad Lietuvoje didžiausi miestai jau turi tretinius valymo įrenginius, todėl nuotekų vanduo yra pakankamai saugiai išvalomas. Tačiau vis dar neišsivalome nuo smulkiųjų dalelių, pavyzdžiui, ftalatai, pavojingos medžiagos, farmacinės atliekos ir kt.“, – vardija prof. dr. L. Česonienė.

Tvarkant vandens išteklius pasaulyje egzistuoja milžiniški skirtumai – kai kurios šalys stokoja vandens, kitos kovoja su didele tarša, o trečios ieško inovatyvių sprendimų. „Kelionių į užsienį metu stebint skirtingų šalių vandens išteklių valdymą neretai tenka nustebti blogąja prasme. Kai kuriose Azijos valstybėse, pavyzdžiui, Indijoje, tarša yra tikrai didelė. Tačiau Gangas – specifinė upė, čia gyvena bakteriofagai, kurie labai greitai atstato vandens kokybę. Dalis valstybių tiesiog neturi vandens išteklių. Pavyzdžiui, Irane vandens atsiradimas prilygsta stebuklui, žmonės dalinasi vandenį, galima sakyti, po lašą. Omane vanduo taip pat yra tikras stebuklas, žmonės įvairiais metodais bando išgauti vandenį, kad išgyventų. Paradoksalu, tačiau Japonijoje naudojama labai daug plastiko, kuris vėliau yra deginamas. Tai didina klimato kaitos indeksus, blogina scenarijų. Japonai sudegintas atliekas naudoja kaip statybinę medžiagą statant salas. Tokiu būdu naudojamos ne tik sudegintos, bet ir kitos atliekos“, – situaciją skirtingose pasaulio šalyje komentuoja prof. dr. L. Česonienė.

Aplinkosauga šiandien – išlikimo sąlyga rytojui

„Lietuva aplinkos apsaugos aspektu pasaulio lygmenyje atrodo tikrai neblogai. Tačiau tikrai turime kur pasistiebti. Aplinkos apsaugos skyriai, agentūros, departamentai kovoja už aplinkos apsaugą. Tiesioginė ekologų pareiga – saugoti gamtą. Saugoti nuo žmonių, nuo jų veiklos. Verslas taip pat gali įsilieti į aplinkos apsaugą. Tačiau yra nemažai atvejų, kai verslas, mėgindamas padidinti pelnus, išleidžia didelius kiekius teršalų į aplinką. Tokių bylų tenka girdėti nuolat, ir ne vieną… Suprantama, kad pelnai – svarbus rodiklis, tačiau jokie pinigai neatstatys padarytos žalos. Baudos – tėra prevencija. Žinoma, sunku lygintis su Švedija, Suomija – tai iš tiesų turtingos valstybės, kurios sau leidžia daugiau rūpintis gamtos apsauga. Tuo tarpu mažiau pasiturinčios valstybės siekia išgyventi, gauti kuo didesnį pelną, todėl išteklius prižiūri mažiau. Pavyzdžiui, Indijoje, Egipte yra tekę matyti vandens telkinių, kurie tokių net neprimena – jie labiau atrodo kaip atliekų išmetimo vietos. Dalyje šalių visuomenei trūksta elementaraus švietimo – žmonėms atrodo, kad vandenyje atsidūrusios atliekos tiesiog subyrės. Labai gaila, kad žmonės užteršia gamtos stebuklą – vandens telkinius. Pavyzdžiui, Azijoje paviršinis vanduo yra labai užterštas, dažnai būna baisu maudytis duše, vanduo dvokia. Dar gerai, jeigu kvapas – chloro, bent jau mikrobiologinės taršos nėra. Chloras neturi kvapo, kvapas atsiranda, kai chloras susijungia su organinėmis medžiagomis“, – kalba pašnekovė.

Pasak mokslininkės, nors nuolatinis raginimas saugoti gamtą gali pasirodyti banalus, tačiau tai yra gyvybiškai svarbu. „Žiūrint į ateitį, tvaraus gyvenimo būdas yra ir bus labai perspektyvus ir reikalingas. Medikai gydo žmones – tai yra gyvybiškai svarbu. Lygiai taip pat aplinkos apsaugos specialistai ir ekologai gydo, prižiūri, saugo mus supančią aplinką. Jeigu aplinka nebus sveika, ir žmonės nebus sveiki. Neturėsime saugių ekosistemų, bioįvairovės, dings rūšys, keisis klimatas ir pan. Todėl tvarumas yra ne mada, o būtinybė. Kol kas mūsų sistemoje nesuprantame gyvybiškai svarbios aplinkos apsaugos svarbos. Lietuvoje turime tikrai labai daug išteklių, bet ateityje dėl klimato kaitos jų galime ir pritrūkti. Todėl tvarus išteklių naudojimas yra itin reikšmingas“, – akcentuoja pašnekovė.

Tvari gyvensena nėra tik teorinė sąvoka – tai vienas esminių mūsų išlikimo ramsčių. „Aplinkos apsaugos specialistai, ekologai – kovotojai prieš taršą, kurią sukelia žmogus. Vadinasi, šie specialistai yra kovotojai prieš visą sistemą. O pagrindinė sistemos dalis yra gauti kuo didesnį pelną sumažinant išlaidas aplinkos apsaugos srityje. Todėl aplinkos apsaugos specialistai turi kovoti su teršėjais ir tai yra iš tiesų sunkus, tačiau labai įdomus ir prasmingas darbas. Klimato kaita ir kiti kylantys iššūkiai rodo, kad jau dabar reikia dar daugiau ekologų ir klimato kaitos specialistų, o ateityje jų reikės dar daugiau. Nevalia laukti katastrofiškų, nepataisomų padarinių – veikti reikia dabar“, – tikina mokslininkė.

Sveikiname su Agronomų diena!

Priėmimas į VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijas 2025

Nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 6 d. 11 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.

Bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu rugpjūčio 11 dieną iki 12 val. Juos stojantieji taip pat matys prisijungę prie savo prašymo paskyros LAMA BPO informacinėje sistemoje.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo  rugpjūčio 11 d. 15 val. iki rugpjūčio 14 d. 12 val. Visi kviečiamieji  studijuoti VDU rugpjūčio 11 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje. Šiais metais taip pat planuojamas papildomas priėmimo etapas. Daugiau informacijos:  https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/priemimo-datos/.

Kviečiame vaizdo siužete išsamiau susipažinti su svarbiausiais dalykais norintiems stoti į VDU:

VDU Žemės ūkio akademija šiais metais stojantiesiems siūlo rinktis pirmosios pakopos, ištęstines bei nuotolines studijų programas šiose studijų kryptyse:

 

 Žemės ūkio mokslai

Agronomija

Kraštovaizdžio dizainas

Maisto kokybė ir sauga

Miškininkystė

 
Gyvybės mokslai

Taikomoji ekologija

 
Verslo ir viešoji vadyba

Apskaita ir finansai

Logistika ir prekyba

 
 

  

 

Inžinerijos mokslai

Tvarioji inžinerija

Vandens inžinerija

Žemės ūkio mechanikos inžinerija

Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas

 

 

Studijų programų sąrašą, į kurias vykdomas priėmimas 2025 m., priėmimo taisykles, konkursinio balo sandarą, kainą, mokymosi rezultatų minimalius rodiklius ir kt. galima rasti universiteto priėmimo taisyklėse bei stojantiesiems skirtame puslapyje.

Daugiau informacijos apie studijas

Informacija VDU Žemės ūkio akademijoje:

Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

VDU Studijų informacijos centras:

Adresas: K. Donelaičio g. 52-102, 44244, Kaunas
Telefonas: +370 37 323 206, +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
El. paštas: loreta.petrauskaite@vdu.lt, justina.sisaite@vdu.lt, egle.gailusyte@vdu.lt, laurynas.samajauskas@vdu.lt, ieva.salamakinaite@vdu.lt
arba vdu@vdu.lt

VDU ŽŪA studentus graibsto pirmuose kursuose – dabar renkasi studentai, ne darbdaviai

Augant žemės ūkio ir susijusių sektorių specialistų poreikiui, ir toliau tolygiai auga jų trūkumas. Darbui su šiuolaikinėmis technologijomis reikia vis daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, todėl žemės ūkio ir susijusių sektorių specifiką išmanančius Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentus darbdaviai kviečia dirbti jau pirmuose kursuose, taip suteikdami galimybę studijų metu tiesiogiai susipažinti su sektoriumi ir įgyti praktinio darbo patirties. Dėstytojai pasakoja, kad „laisvų“ absolventų ieškantiems darbdaviams dažnai tenka nusivilti, motyvuoti studentai dar studijuodami išsirenka darbdavius.

Trūksta specialistų, gebančių dirbti su naujausiomis technologijomis

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis džiaugiasi šiuolaikinių išmaniųjų technologijų suteikiamomis galimybėmis ir atkreipia dėmesį, kad dabar labai trūksta su jomis galinčių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų. „VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas vienintelis Lietuvoje rengia žemės ūkio inžinerijos specialistus. Šios srities specialistų nuolat trūksta tiek žemės ūkio technika prekiaujančioms ir serviso paslaugas atliekančioms įmonėms, tiek žemės ūkio bendrovėms. Žemės ūkio verslo įmonių atstovai atkreipia dėmesį, kad išmaniąsias technologijas išmanančių inžinierių yra paruošiama per mažai. Žemės ūkis intensyviai modernėja, stambėja ir prieš kelis dešimtmečius studijas baigę specialistai, jeigu neinvestavo papildomai į kvalifikacijos kėlimą, jau sunkiai gali dirbti su išmaniaisiais įrenginiais, nes jiems gali trūkti naujų žinių ir svarbių gebėjimų“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis

Norint sėkmingai dirbti, reikalingos su naujomis technologijomis – dronais, robotais, automatizavimo technologijomis, dirbtiniu intelektu, nuotoliniu mašinų valdymu, duomenų mokslu ir aplinkos inžinerija susijusios žinios. „Šias sritis išmanantis žmogus turi plačias karjeros galimybės. Aukštos kvalifikacijos specialistų reikia ne tik dideliems ūkiams, bet ir didelėms verslo įmonėms, kurios pristato ir parduoda naujausias technologijas bei žemės ūkiui skirtą techniką. Jie taip pat reikalingi ir įmonėms, teikiančioms žemės ūkio technikos priežiūros ir remonto paslaugas. Šiuolaikinė technika turi daug naujų technologijų ir darbui su jomis reikia specialistų, kurių rinkoje kol kas yra tik vienetai, kai reikėtų šimtų, norint patenkinti šios dienos poreikį“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas ir pastebi, kad matant, kaip greitai keičiasi žemės ūkio sektorius, galima prognozuoti šių specialistų poreikio augimą ir ateityje.

Norinčių inicijuoti pokyčius laukia plačios karjeros galimybės

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto mokslininkė prof. dr. Živilė Tarasevičienė pasakoja, kad žemės ūkio mokslų studijų patrauklumą lemia pažangiausių technologijų, dronų, inovatyvios technikos, informacinių technologijų pritaikymo galimybės, todėl ši sritis yra įdomi, inovatyvi ir sparčiai besikeičianti. „Susidomėjimą šia sritimi didina ir galimybė keisti pasaulį, darant teigiamą poveikį ir atkreipiant dėmesį į tvarumą bei pasaulinius iššūkius, tokius kaip aprūpinimas maistu, klimato kaita, biologinės įvairovės netektis. Šių studijų absolventams atsiveria plačios karjeros galimybės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos versle, biotechnologijų, aplinkos apsaugos ir kitose srityse“, – mintimis dalijasi mokslininkė.

VDU ŽŪA prof. dr. Živilė Tarasevičienė

VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė pastebi, kad maisto studijų kryptis atitinka Lietuvos bei Europos darbo rinkos poreikius – siekiama kokybiškai paruošti kuo daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų. „Populiacijos aprūpinimas saugiu ir kokybišku maistu, maisto grandinių perėjimas prie tvaresnių, skaitmenizacija, struktūriniai pokyčiai, naujų verslo modelių atsiradimas ir kiti iššūkiai, laukiantys maisto sektoriaus, lemia kūrybiškų, turinčių inovatyvų požiūrį, gebančių priimti ir įgyvendinti mokslo žiniomis grindžiamus atsakingus sprendimus, universitetinį išsilavinimą turinčių specialistų poreikį“, – kalba prof. dr. E. Jarienė ir atkreipia dėmesį, kad dėl vykstančių pokyčių galima prognozuoti tolygų šių specialistų poreikio augimą ateityje.

Mokslininkė pastebi, kad motyvuotam jaunimui šios modernios studijos turėtų būti itin patrauklios, nes Lietuvoje ypač skatinama regionų vietovėse kurti verslą, kuriam aktualūs aukštos kvalifikacijos specialistai.

VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė

Darbdaviai aktyviai ieško kvalifikuotų miškininkų

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris atkreipia dėmesį, kad neseniai atliktoje studijoje „Miškų ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikio nustatymo metodikos parengimas ir poreikio prognozė 2021–2024 metams“ įvardyta, kad „atliepiant rinkos poreikius į Miškininkystės bakalauro universitetines studijas kasmet reikėtų priimti po 52 studentus“ bei „kasmet Lietuvos darbo rinkai reikės naujai parengtų vidutiniškai po 20 miškininkystės krypties magistrų“.

Prof. dr. G. Mozgeris atskleidžia, kad nuolat sulaukia potencialių darbdavių užklausimų. „Darbdaviai aktyviai ieško motyvuotų studentų, kurie norėtų dirbti pagal studijuojamą specialybę, tačiau dažniausiai tenka nuvilti, nes „laisvų“ studentų jau seniai nebėra. Norintys įgyti praktinės patirties pradeda dirbti pirmuose kursuose ir vėliau darbdaviams jau tenka pasistengti, norint sudominti, nes dabar renkasi studentas, ne darbdavys“, – pasakoja profesorius.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris

Efektyvi logistika, racionalūs finansų valdymo sprendimai – visos ekonomikos variklis

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis pastebi, kad augančios tarptautinės prekybos apimtys, didėjanti produktų gamyba ir mainai vidaus rinkoje reikalauja pažangių logistikos sprendimų. „Siekiant užtikrinti efektyvų ir savalaikį prekių judėjimą reikia specialistų, gebančių valdyti sudėtingus prekių pristatymo tinklus. Elektroninės prekybos augimas kvalifikuotų logistikos profesionalų deficitą tik dar labiau padidina“, – pasakoja prof. dr. B. Vaznonis.

„Nors VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas parengia ir kasmet darbo rinką papildo gausiu būriu logistikos absolventų, tačiau potencialiems darbdaviams atvykus į fakultetą ne kartą teko nusivilti – daugelis antrojo ir trečiojo kurso studentų jau dirba ir atsparūs socialinių partnerių vilionėms“, – su šypsena kalba dekanas.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis

Absolventai ne tik puikiai išmano savo profesinę sritį ir joje naudojamas informacines sistemas, bet ir kalba užsienio kalbomis, dėl to darbo rinkoje žino savo vertę. Tai pasakytina ir apie apskaitos ir finansų specialistų rengimą. Darbo rinkoje nepamainomi studijų programos Apskaita ir finansai absolventai, puikiai įvaldę naujoves finansų valdymo ir apskaitos srityse, gebantys savarankiškai priimti finansų valdymo sprendimus pasitelkiant modernias verslo valdymo sistemas. „Tai įtraukiantis, įdomus darbas, atveriantis plačias karjeros galimybes netgi užsienio kapitalo kompanijose. Finansininkai tiesiogiai dalyvauja strateginių sprendimų, kurie daro įtaką įmonės augimui ir sėkmei, priėmime, todėl galimybė stebėti sprendimų poveikį įtraukia nuo pirmųjų dienų. Sėkminga karjera finansų ir apskaitos srityse dažniausiai lydi smalsius, dėmesingus ir gebančius dirbti komandoje“, – neabejoja prof. dr. B. Vaznonis.

The International Scientific Seminar BIOMASS FOR ENERGY 29 July, 2025

The International Scientific Seminar
BIOMASS FOR ENERGY

29 July, 2025

 

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentas Martynas: Akademija suteikia praktines žinias ir plačias karjeros galimybes

Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Martynas Plačakis, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Agronomija antro kurso studentas, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių.

Martynas pasidalijo, kas lėmė jo pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jo mintys dabar – būnant studentu.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Nuo vaikystės mačiau, kaip tėtis ir senelis ūkininkauja laukuose, tai mane labai sudomino ir visada žinojau, kad pats tapsiu ūkininku.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Apie šį universitetą tėtis man papasakojo tuomet, kai buvau maždaug dvylikos metų.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje nusprendžiau savo noru, o ir tėvai mane paskatino tuo domėtis.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją ir kokius jau pavyko paneigti?

– Iš pažįstamų žmonių neteko daug girdėti apie patį universitetą ir dėstomus dalykus, tačiau buvau girdėjęs, kad pirmieji studijų metai visada būna sunkiausi, o kiti – lengvesni. Tačiau, remdamasis savo patirtimi, galiu pasakyti, kad studijų procesas nėra neįveikiamai sunkus.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Maloniai nustebino nauja aplinka, malonūs dėstytojai ir įtraukūs studijų dalykai.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – mokslas, gamta, ateitis.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Agronomija?

– Mokslinių tyrimų gausa – galimybės prisidėti prie naujų inovacijų kūrimo. Platus karjeros kelių pasirinkimas – galimybė dirbti norimą darbą. Praktinės žinios – daug eksperimentų, laboratorinių darbų.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Kiekvienam dvejojančiam jaunuoliui palinkėčiau pasirinkti agronomijos sritį, nes tai ne tik mokslas apie augalus, bet ir tvarumas, inovacijos bei pasaulio maisto saugumas.

Martynas mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su juo:

„Facebook“

Studijos, kurios prisitaiko prie tavęs – VDU ŽŪA nuotolinės studijos

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) suteikia daug galimybių studijuoti dirbantiems ar kitame mieste arba kitoje šalyje gyvenantiems asmenims – siūlomos nuotolinės ar vykdomos mišriu nuotoliniu būdu programos. Visose nuotolinėse studijose studijuojantys asmenys pasitelkus informacines, komunikacines bei ryšio technologijas nuotoliniu būdu gali gauti studijų medžiagą, bendrauti ir bendradarbiauti su kursiokais, atlikti užduotis, gauti grįžtamąjį ryšį iš dėstytojo bei atsiskaityti už studijų rezultatus.

Stojantieji gali rinktis nuotolines ištęstine forma VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete vykdomas bakalauro studijas – Apskaita ir finansai ir Logistika ir prekyba bei mišriu nuotoliniu vakariniu būdu vykdomas magistrantūros studijas – Apskaita ir finansai, Kaimo plėtros administravimas, Muitinės procesų valdymas, Verslo logistika, Žemės ūkio ekonomika, Žemės ūkio verslo vadyba.

Bakalauro studijos

APSKAITA IR FINANSAI

Tradicinis apskaitos ir finansų įvaizdis – jau praeitis! Kūrybinė, skaitmenizuota apskaita, tvarių finansų valdymas, mokesčių optimizavimas, organizacijos vertės kūrimas, rizikos valdymas ir ateities galimybių vertinimas tampa aukštos kvalifikacijos apskaitos ir finansų profesionalų darbu! Visa tai suteikia tarpdisciplininės Apskaitos ir finansų studijos. Programos absolventai, išmanydami nacionalinius ir tarptautinius apskaitos standartus bei finansų valdymo principus, geba valdyti apskaitos ir finansų procesus; nustatyti naujus faktus bei problemines apskaitos ir finansų sritis bei parinkti tinkamus problemų sprendimo būdus; analizuoti ir prognozuoti organizacijos finansus bei vertinti jos ateities galimybes bei padėti organizacijos vadovui priimti teisingus sprendimus. Rinkis tikslumą ir išmok modernią veiklos skaičių kalbą!

#apskaita #finansai #pajamos #sąnaudos #pelnas #mokesčiai #auditas #skaitmenizacija #tvarūsfinansai #rizikosvaldymas

LOGISTIKA IR PREKYBA

Tikriausiai žinai, kad logistika ir prekyba įveikia veiklos sąstingius ir krizes pasaulyje? Tai perspektyvi pramonės ir paslaugų sritis, prisitaikanti prie geopolitinių poslinkių, nuolat judanti į priekį. Labai paklausūs tampa profesionalūs darbuotojai, kuriantys ir kokybiškai valdantys išmanią, darnią aplinkai logistikos veiklą, pasitelkiantys pažangiausius pardavimo metodus, gebantys dirbti su IT programomis logistikos ir prekybos įmonėse, galintys vystyti šalies bei tarptautinėse rinkose konkurencingą ir socialiai atsakingą verslą ar kuriantys ir plėtojantys savo e-verslą. Kol vyks prekyba, reikės ir logistikos, o išmanyti abi sritis – tiesiog tobula! Rinkis dinamiką, dirbk sparčiai besivystančiame logistikos ir prekybos sektoriuje!

#logistika #prekyba #transportas #ITprogramos #pardavimai #elektroninėprekyba #verslovystymas #rinka #klientai #komunikacija

Magistrantūros studijos

APSKAITA IR FINANSAI

Jeigu norite plačių karjeros galimybių rinkoje, Apskaitos ir finansų magistrantūros programa – kaip tik jums. Ją baigę gerai išmanysite verslo organizacijų vystymo strategiją, gebėsite priimti vertę didinančius finansinius sprendimus, kursite ir diegsite finansų valdymo ir apskaitos tvarkymo inovacijas, pasitelkdami naujausius finansų ir apskaitos modelius, metodus ir technologijas. Studijų programa vykdoma ištęstine forma ir dalinai nuotoliniu būdu, todėl puikiai tenkina atokiau gyvenančių ir/ar visą darbo dieną dirbančių studentų poreikius.

#apskaita #finansai #strateginisfinansųvaldymas #analizė #planavimas #tvarusfinansavimas #valdymoapskaita #finansinėstechnologijos #moksliniaityrimai #taikomiejityrimai

KAIMO PLĖTROS ADMINISTRAVIMAS

Kaimo plėtros administravimo studijų programos būtinumą sąlygoja sparčiai besiplėtojanti kaimo plėtros ir regioninė politika ES ir Lietuvoje, globaliai vykstančios socialinės, ekonominės, technologinės, kultūrinės transformacijos ir klimato kaita, sumanių kaimų judėjimai, poreikis vystyti regionų ekonomiką ir vietos maisto sistemas. Viešojo administravimo sistemoje vyksta kaimo plėtros administravimo institucijų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių bei kitų viešųjų institucijų veiklos pertvarkymai. Instituciniams ir struktūriniams pokyčiams valdyti reikalingi pagal šiuolaikinius kaimo plėtros principus ir metodus dirbantys aukštos kvalifikacijos viešojo administravimo magistrai, kurie inovatyviais, moksliniais ir taikomaisiais tyrimais pagrindžia sprendimus, turi gilių teorinių žinių ir specialiųjų gebėjimų, yra pasiruošę savarankiškai, profesionaliai ir proaktyviai veikti, tvariai spręsti kaimo plėtros viešojo administravimo ir valdymo problemas. Studijų programos tikslas – pagilinti ir išplėsti žinias, kurios yra reikalingos mokslinei tiriamajai ir profesinei veiklai kaimo plėtros administravimo institucijų sistemoje, ugdyti strateginį ir holistinį mąstymą bei specialiuosius gebėjimus būtinus integruotai ir sumaniai valdyti kaimiškų regionų kokybinius ir kiekybinius pokyčius bei institucijų veiklą. Baigę šią programą absolventai gebės priimti ir įgyvendinti strateginius kaimo plėtros politikos ir vadybos sprendimus, kurti ir diegti kaimo plėtros valdymo inovacijas darnaus vystymosi kontekste, taikyti naujausias mokslinių tyrimų metodikas, kaimo plėtros vadybos teorijas ir modelius.

#strateginėvadyba #sumanikaimobendruomenė #tvarusvietosšstekliųvaldymas #kaimovietovėskonkurencingumas #socialinėsinovacijos #kaimoplėtrospolitika #regioninėpolitika #kaimovietoviųatsparumas #proaktyvumas #pokyčiųvaldymas

MUITINĖS PROCESŲ VALDYMAS

Muitinės ir procesų valdymo magistrantūros studijų programa – pirmoji Lietuvoje muitinės krypties MBA studijų programa. Ją baigusiems bus suteiktas Verslo administravimo magistro tarptautinis kvalifikacinis laipsnis (angl. Master of Business Administration).

Ši studijų programa apima muitų, mokesčių ir tiekimo grandinių sritis, dėsto tarptautiniai dėstytojai, turintys praktinės patirties. Sudaromos galimybės išvykti į trumpalaikius mokymus/stažuotes užsienyje.

Studijų programos vertė:

  • Patobulinti profesiniai įgūdžiai ir galimas pajamų padidėjimas.
  • Tarpkultūrinio ir anglų kalbos bendravimo įgūdžių tobulinimas.
  • Naujos darbo pozicijos ir naujos karjeros perspektyvos privačiame ir viešajame sektoriuose.
  • Galimybė plėsti savo profesinį tinklą tarptautiniu lygiu.

Studijos pritaikytos dirbantiems asmenims – paskaitos vyksta vakarais nuotoliniu būdu.

#muitinė #importas #exportas #muitinesprocesai #procesuvaldymas #verslovaldymas #tarptautinėprekyba #mokesciuadministravimas #muituadministravimas #rizikosvaldymas

VERSLO LOGISTIKA

Intensyviai plėtojant tarptautinius santykius ir sparčiai keičiantis inovacijomis, prekių ir paslaugų mainuose ypač svarbūs tampa logistiniai sprendimai bei logistinių įmonių plėtra. Lietuvoje logistikos sritis užima gan didelę ūkio dalį. Lietuvos vežėjai ir ekspeditoriai yra žinomi ir vertinami toli už Lietuvos ribų. Lietuvoje vykdomi dideli projektai, stiprinantys Lietuvos logistikos potencialą ir galimybes. Bioekonomikos sektoriaus verslo įmonėms, jų vykdomiems projektams koordinuoti reikalingi kompetentingi logistikos vadovai. Studijų programos tikslas – parengti verslo logistikos specialistus, gebančius kūrybiškai taikyti fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatus, priimant ir įgyvendinant inovatyvius bioekonomikos sektoriaus ir verslo logistikos tobulinimo ir plėtojimo sprendimus, intensyviai kintančios verslo aplinkos sąlygomis. Baigę šią programą absolventai gebės kurti savo verslą bei dirbti logistikos padalinių vadovais, kuriems keliamas reikalavimas valdyti verslo įmonių logistinius procesus, apimančius tiek materialinių vertybių judėjimą, tiek ir su juo susijusius informacinius srautus.

#logistika #verslologistika #žaliasiskursas #tiekimograndinė #žaliojilogistika #logistikosinovacijos #informacinėstechnologijos #logistikossistemųmodeliavimas #verslovystymas #valdymosprendimai

ŽEMĖS ŪKIO EKONOMIKA

Studijų programos tikslas – ugdyti aukštos kvalifikacijos ekonomistus, suteikiant žinių apie ekonomines žemės ūkio, apdirbamosios maisto ir pluošto gamybos bei bioenergetikos sistemas ir ugdant gebėjimus, reikalingus profesinėje veikloje sprendžiant teorines ir praktines ekonomikos problemas kintančiomis žemės ūkio, maisto, pluošto ir bioenergetikos produktų gamybos, rinkų ir žemės ūkio ir kaimo vystymosi politikos sąlygomis ar tęsiant ekonomikos ir susijusių krypčių studijas ir tyrimus doktorantūroje. Baigę šią programą absolventai gebės ekonomiškai ir finansiškai pagrįsti žemės ūkio, maisto, pluošto ir bioenergijos produktų gamybos bei paskirstymo verslo ir politikos sprendimus, vertinti ir prognozuoti gamybos, rinkos bei investavimo riziką, inicijuoti ir diegti inovacijas vystant konkurencingą ir socialiai atsakingą verslą, vykdyti mokslinius ir taikomuosius tyrimus. Absolventams atsiveria plačios profesinės galimybės – dirbti ekonomistais-analitikais-planuotojais žemės ūkio, apdirbamosios maisto, pluošto ir bioenergijos gamybos bei ją aptarnaujančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, konsultantais verslo ir viešosiose organizacijose, žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos vykdytojais ir formuotojais valdžios institucijose, mokslininkais ir dėstytojais aukštosiose ir profesinėse mokyklose arba tęsti studijas doktorantūroje. Žemės ūkis – taip pat verslas, kuriame yra reikalingos ekonominės žinios ir gebėjimai siekiant sėkmingai veikti ir konkuruoti globalios rinkos ekonomikos sąlygomis. Žemės ūkio ekonomikos studijas baigęs asmuo tampa išskirtinis darbo rinkoje, kadangi turi ne tik ekonominį išsilavinimą, tačiau supranta ir žemės ūkio verslo specifiškumą.

#ekonomika #darnusvystymasis #žaliasiskursas #bioekonomika #bioenergetika #bendrojižemėsūkiopolitika #maistoproduktųrinkos #verslas #vertinimas #prognozavimas

ŽEMĖS ŪKIO VERSLO VADYBA

Magistrantūros studijų programa Žemės ūkio verslo vadyba skirta siekiantiems gilinti turimas žinias ar norintiems įgyti daugiau kompetencijų integruojant naujausias žemės ūkio verslo tendencijas, vadybos idėjas bei koncepcijas. Studijų programos tikslas – parengti darbo rinkoje konkurencingus žemės ūkio verslo vadybos specialistus, gebančius kurti, diegti ir valdyti inovatyvius procesus žemės ūkio verslo ir su juo susijusiose organizacijose, vystyti verslus didėjančio neapibrėžtumo ir klimato kaitos sąlygomis, atlikti verslo subjektų funkcionavimo sąlygų, būdų ir formų, kuriamų struktūrų ir procesų bei taikomų priemonių ekonominį ir vadybinį vertinimą, vykdyti mokslinius tyrimus žemės ūkio verslo srityje.

Studijų programos absolventai gebės kūrybiškai ir kompleksiškai spręsti strateginius žemės ūkio verslo valdymo iššūkius, integruojant naujausias skirtingų funkcinių verslo sričių žinias bei praktikas. Absolventams atsiveria plačios profesinės galimybės – dirbti įvairių vadybos sričių specialistais ir vadovais žemės ūkio verslo ir jo infrastruktūros įmonėse, vidiniais ir išoriniais žemės ūkio verslo kūrimo ir vystymo konsultantais konsultavimo įmonėse, ekspertais žemės ūkio verslo organizacijas vienijančiose nacionalinėse ir tarptautinėse organizacijose, dirbti mokslinį-tiriamąjį ir pedagoginį darbą, kurti ir vystyti privatų verslą žemės ūkio ir/ar jo infrastruktūros srityje, tęsti studijas doktorantūroje.

#verslovadyba #agroinovacijos #tvarusverslas #verslorizika #maistotiekimograndinė #žaliasiskursas #verslokonsultavimas #verslovystymas #projektųvaldymas #lyderystė

Informacija apie priėmimą į VDU ŽŪA bakalauro studijas.

Informacija apie priėmimą į VDU ŽŪA magistrantūros studijas.

Atsakomybę mokslui ir Lietuvai jaučianti jaunoji mokslininkė: norėčiau, kad kiekvienas gebėtume gyventi bendrystėje

Tvarumas, bendrystė ir atsakomybė – tai vertybės, kurios jaunajai mokslininkei Erikai Jakienei nėra tik skambūs žodžiai. Tai – jos kasdieniai pasirinkimai: doktorantūros studijos, tyrimai apie tausojančias žemės ūkio praktikas, dalyvavimas karo komendantūros mokymuose ir ryžtas prisidėti prie valstybės stiprinimo rodo ne tik gilų atsidavimą mokslui, bet ir pilietinę brandą. Pasak E. Jakienės, šiandien itin svarbu ne tik siekti mokslo pažangos, bet ir gyventi atsakingai – dėl savęs, kitų, ir – svarbiausia – dėl savo Tėvynės.

Mokslinėje veikloje – tvarumo paieškos

E. Jakienė užtikrinta – kai širdis dega noru, o akys mato prasmę – kasdienybėje telpa viskas: ir mokslai, ir pareiga savo šaliai. Šiuo metu mokslo aukštumų siekianti jaunoji mokslininkė sako, kad kelias doktorantūros link buvo nuoseklus, o šeimos ir baigiamojo magistro darbo vadovės palaikymas paskatino toliau žengti akademiniu keliu. „Bakalauro studijų metu mane labiausiai traukė praktiniai dalykai, tačiau magistrantūroje pajutau stipresnį ryšį su moksline veikla – norėjosi ne tik taikyti žinias, bet ir kurti kažką naujo. Tyrinėjimo džiaugsmas, smalsumas ir noras prisidėti prie tvaraus žemės ūkio vystymo mane atvedė į doktorantūrą. Šiuo metu tyrinėju valgomojo sausmedžio uogas ir zookomposto poveikį jų derliui bei kokybei. Mano disertacijos tema „Juodosios plokščiamusės lervų zookomposto įtaka valgomojo sausmedžio uogų derliui ir kokybei“. Tai labai aktualu šiandienos kontekste – ieškau, kaip prisidėti prie tvarumo mažinant mineralinių trąšų naudojimą, kartu pagerinant valgomojo sausmedžio derlių ir kokybę. Man patinka dirbti su į Akademiją atvykstančiais mokiniais, prisidėti prie studentų baigiamųjų darbų tyrimo atlikimo, todėl po doktorantūros tikiuosi ir toliau dirbti mokslo srityje. Taip pat matau save dirbančią projektuose, kurie jungia mokslą ir praktiką“, – ateities planus brėžia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doktorantė.

Jaunoji mokslininkė studijų teikiamas naudas semia pilnomis saujomis: aktyviai įsitraukia į mokslinę veiklą, pildyti žinių ir patirties bagažą vyksta į užsienio universitetus. „Šiais metais balandžio mėnesį kartu su kolege vykome į Palermo universitetą Italijoje. Čia susipažinome su kitais doktorantais, jų atliekamais tyrimais, pristačiau savo tyrimus. Taip pat turėjome galimybę atlikti tyrimus su savo disertacijos objektais. Tokios išvykos praplečia akiratį – pamatai, kaip skirtingose šalyse sprendžiamos panašios problemos, pasisemi įkvėpimo, užsimezga bendradarbiavimo galimybės“, – sako pašnekovė ir priduria, kad tokios patirtys skatina augti ne tik profesine, bet ir asmenine prasme.

VDU Žemės ūkio akademijos doktorantė Erika Jakienė

Karo komendantūros mokymų patirtis: apie žmones, bendrystę ir vidinę stiprybę?

E. Jakienė atvira: karo komendantūros mokymai buvo ne spontaniškas sprendimas – tai ilgai brandinta idėja. „Visuomet jaučiau atsakomybę savo šaliai, todėl nusprendžiau skirti dalį laiko pasirengimui valstybės gynybai. Tai buvo pirmieji tokio pobūdžio mokymai, kuriuos baigiau, ir galiu pasakyti – tikrai nelengvi, bet labai vertingi. Baigus mokymus įgyji konkretų vaidmenį Krašto apsaugos sistemoje – karo komendantai taikos metu dalyvauja civilinės saugos, teritorinės gynybos planavime, o karo metu būtų atsakingi už svarbių objektų apsaugą, gyventojų informavimą, mobilizacijos procesų koordinavimą. Esu įtraukta į aktyvųjį rezervą, todėl prireikus turėčiau vykdyti savo pareigą“, – sako pašnekovė.

Komendantūros mokymai E. Jakienei tapo ne tik fiziniu ar taktiniu iššūkiu – jie palietė kur kas giliau: padėjo sustiprinti pasitikėjimą savimi, dar labiau išugdė vidinę ištvermę ir išmokė išlikti susikaupus net tada, kai aplink viskas juda greitai ir „spaudžia“ laikas. „Labiausiai įsiminė ne ginklai ar pratimai, o tai, kaip mes veikėme kaip viena komanda – kiek daug gali reikšti paprastas žvilgsnis, padrąsinantis žodis ar tyli parama sunkiu momentu. Supratau, kokią didelę galią turi tarpusavio pasitikėjimas, aiškus vaidmenų supratimas ir gebėjimas išgirsti vienas kitą net stresinėse, įtampos kupinose situacijose. Ši patirtis man buvo ne tik apie įgūdžius – ji buvo apie žmones, bendrystę ir vidinę stiprybę. Visi prie mokymų prisidėję instruktoriai buvo tikri profesionalai, kurie tik dar labiau sustiprino pasitikėjimą mūsų kariuomene“, – tikina E. Jakienė.

Mokslas ir karyba – skirtingos sritys, vienijamos atsakomybės, drąsos ir ilgo darbo

E. Jakienė atvira: dalyvaujant mokymuose būta ir sunkių momentų. „Pirmą kartą dalyvaujant tokiuose mokymuose turi save nuteikti, persiorientuoti mąstyti visai kitaip nei kasdieniniame gyvenime. Kartais fiziškai, kartais psichologiškai būna sunkiau, bet turbūt šie kursai parodė, kad sunkiau yra psichologiškai susitvarkyti su savimi. Tačiau sunkiausi momentai yra ir labiausiai ugdantys – jie parodo, kiek gali iš tikrųjų, net kai atrodo, kad nebeįmanoma. Ir, patikėkit, kiek daug gali ištverti žmogus…“ – sako pašnekovė.

Paklausta, kas labiausiai suteikia motyvacijos moksle ir karyboje, E. Jakienė nedvejodama atsako – prasmė. „Moksle didžiausią motyvaciją teikia žinojimas, kad mano tyrimai gali prisidėti prie problemos sprendimo, galiu šviesti žmones ir juos konsultuoti. Karyboje – aiškus suvokimas, kad esu pasiruošusi ginti tai, kas man brangu. Tai mano šeima, mano namai, mano šalis. Abi sritys, nors labai skirtingos, iš esmės reikalauja atsakomybės, drąsos ir ilgo darbo“, – sako pašnekovė.

E. Jakienės žvilgsnis nukreiptas į ateitį – su aiškiais tikslais, vidine motyvacija ir neblėstančiu tikėjimu savo šalimi. Jai svarbu ne tik profesinis tobulėjimas ar akademiniai pasiekimai, bet ir prasmingas įsipareigojimas Lietuvai, žmonėms ir vertybėms, kuriomis grindžiamas gyvenimas.

„Po penkerių metų tikiuosi būti sėkmingai baigusi doktorantūrą, dirbanti tyrimų projektuose ir prisidedanti prie švietimo bei, žinoma, norėčiau dalyvauti universiteto gyvenime toliau. Po dešimties – save matau kaip savo srityje įsitvirtinusią ekspertę, turinčią aiškų balsą tiek akademinėje, tiek visuomeninėje erdvėje. Ir, be abejo, išlaikiusią ryšį su savo pareiga šaliai. Lietuva – tai mano gyvenimas. Tai mano šeima, žmonės, kalba, gamta, vertybės. Patriotiškumas nėra vien žodis, kurį sakome per valstybines šventes. Tai kasdienis veiksmas – kai pasirenkame būti sąžiningi, kai padedame kitam, kai stengiamės kurti, o ne griauti. Žinau, kad turime savo iššūkių, kad kartais stokojame vienybės, kartais pamirštame savo stiprybes. Bet tuo pačiu žinau, kokie mes galime būti – išradingi, stiprūs, bendruomeniški. Matau Lietuvą kaip šalį, kuri, nors ir maža savo dydžiu, gali būti didelė savo idėjomis, atsparumu ir drąsa. Matau ją kaip valstybę, kuri išsaugo savo šaknis – kalbą, kultūrą, žemę – bet kartu nebijo žengti į priekį, būti inovatyvi, atvira, humaniška. Tikiu, kad kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie to, kad Lietuva būtų tokia, kokią norime matyti – saugi, teisinga, gyva, prasminga. Labai norėčiau, kad kiekvienas sugebėtume gyventi bendrystėje, pasistengtume būti geresni vieni kitiems“, – sako E. Jakienė.