Bioekonomikos plėtros fakulteto dekano šventinis sveikinimas

Agronomijos fakulteto dekanės šventinis sveikinimas

Inžinerijos fakulteto dekano šventinis sveikinimas

Skaitmeninė mėlynoji karjera įveikus anglies krizę – akvakultūros mokymo programos naujovės

Akvakultūros ir žuvininkystės sektorius Europoje susiduria su ilgalaikiais ir struktūriniais iššūkiais, kuriuos lemia pasaulinis atšilimas, klimato kaitos nulemti vandens ekosistemų pokyčiai, biologinės įvairovės nykimas ir augantis poreikis užtikrinti tvarią, atsakingą maisto gamybą. Kylanti vandens temperatūra, vandens kokybės svyravimai, ekstremalūs hidrologiniai reiškiniai, ligų plitimas ir didėjantis spaudimas gamtos ištekliams keičia ne tik akvakultūros technologijas, bet ir reikalavimus specialistams, dirbantiems šiame sektoriuje.

Šiuos iššūkius dar labiau išryškino pastarųjų metų krizės – COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje. Jos atskleidė, kad aukštasis mokslas turi būti ne tik moksliškai stiprus, bet ir atsparus, lankstus bei gebantis veikti skaitmeninėje erdvėje, išlaikant tarptautinį bendradarbiavimą net sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis. Šiame kontekste buvo įgyvendintas „Erasmus+“ programos projektas nr. 2023-1-LT01-KA220-HED-000154247 „Skaitmeninė mėlynoji karjera įveikus anglies krizę – akvakultūros mokymo programos naujovės“, (DiBluCa).

Projektas ir partnerystė

DiBluCa – tai tarptautinis bendradarbiavimo aukštajame moksle projektas, įgyvendintas nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. spalio 31 d. Projekto koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva). Projektą įgyvendino tarptautinis konsorciumas, kurį sudarė Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva), Balikesiro universitetas (Turkija), Dubrovniko universitetas (Kroatija), Tesalijos universitetas (Graikija) ir Odesos nacionalinis technologijos universitetas (Ukraina).

Partneriai atstovavo skirtingiems Europos regionams, skirtingoms akvakultūros sistemoms ir akademinėms tradicijoms – nuo vidaus vandenų iki jūrinių sistemų, nuo Viduržemio jūros regiono iki Šiaurės ir Rytų Europos. Toks konsorciumo sudėties įvairumas sudarė prielaidas holistiniam požiūriui į klimato kaitos poveikį akvakultūrai ir leido kurti studijų sprendimus, pritaikomus skirtinguose nacionaliniuose kontekstuose. Ypatingą reikšmę turėjo bendradarbiavimas su Ukrainos partneriu, leidęs išlaikyti akademinį dialogą ir studijų plėtrą karo sąlygomis.

Išsami esamos padėties analizė

Projekto veiklos buvo pradėtos nuo išsamios esamos padėties (State of the Art, SoA) analizės, apėmusios visas projekto partnerių šalis. Šios analizės tikslas buvo ne tik apžvelgti esamas akvakultūros ir žuvininkystės studijų programas, bet ir įvertinti jų gebėjimą reaguoti į klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo keliamus iššūkius.

SoA analizė buvo vykdoma taikant kelių lygių metodiką: analizuotos studijų programos ir jų moduliai, peržiūrėti strateginiai ir metodiniai dokumentai, atliktos apklausos ir struktūruotos diskusijos su dėstytojais, studentais, tyrėjais bei akvakultūros sektoriaus atstovais. Tai leido identifikuoti ne tik temines spragas, bet ir metodinius iššūkius, susijusius su studijų turinio aktualumu, tarpdiscipliniškumu ir skaitmeninių mokymosi sprendimų taikymu.

Analizės rezultatai atskleidė bendrą tendenciją visose partnerių šalyse: akvakultūros studijose dažnai trūko sisteminio ir integruoto požiūrio į klimato kaitos poveikį vandens ekosistemoms, žuvų sveikatai, šėrimo praktikoms ir technologiniams sprendimams. Taip pat buvo identifikuotas poreikis lankstesniems studijų formatams, mišriam ir nuotoliniam mokymuisi bei atvirosios prieigos mokymosi ištekliams. Ši analizė tapo koncepciniu pagrindu visoms tolesnėms projekto veikloms.

Studijų turinio kūrimas ir moduliai

Remiantis SoA analizės rezultatais, buvo sukurta nauja, į klimato kaitos iššūkius orientuota studijų turinio struktūra, paremta aiškiai apibrėžtais mokymosi rezultatais, tarpdiscipliniškumu ir galimybe studijų turinį lanksčiai integruoti į skirtingas aukštojo mokslo programas.

Parengti šeši teminiai studijų moduliai, apimantys pagrindinius pasaulinio atšilimo ir akvakultūros sąsajos aspektus:

pasaulinio atšilimo poveikis vandens kokybei ir poveikis akvakultūrai;
akvakultūros poveikis aplinkai klimato kaitos kontekste;
veisimas ir biotechnologijų taikymas akvakultūroje;
žuvų mityba ir šėrimo praktikos klimato kaitos sąlygomis;
žuvų ligos: protozojinės, metazoinės, miksosporidijų ir kokcidijų sukeliamos ligos;
akvakultūros sistemų pasirinkimas šiltėjančiame pasaulyje.

Kiekvienas modulis parengtas kaip pilnas studijų vienetas, apimantis teorinę medžiagą, aktualius mokslinius tyrimus, praktinius pavyzdžius ir savarankiško mokymosi užduotis. Moduliai sukurti taip, kad galėtų būti naudojami tiek kaip savarankiški kursai, tiek integruojami į esamas bakalauro ar magistrantūros studijų programas.

Pedagoginė metodologija ir skaitmeniniai mokymosi ištekliai. Siekiant užtikrinti studijų turinio nuoseklumą ir kokybę, projekto metu parengta vieninga pedagoginė metodologija, skirta dėstytojams. Ji apibrėžia mokymo filosofiją, aktyvių mokymo metodų taikymą, skaitmeninių priemonių integraciją ir studentų pasiekimų vertinimo principus. Metodologija padeda dėstytojams sistemingai integruoti klimato kaitos tematiką į studijų procesą ir skatinti kritinį studentų mąstymą.

Kartu sukurta skaitmeninė mokymosi platforma, kurioje pateikiami visi studijų moduliai, mokomoji medžiaga, vaizdo įrašai ir papildomi šaltiniai. Platforma pritaikyta mišriam ir nuotoliniam mokymuisi, užtikrinant studijų prieinamumą ir lankstumą.

Svarbus projekto rezultatas – aukštojo mokslo vadovas „Akvakultūra klimato kaitos amžiuje“, parengtas anglų kalba ir išverstas į visas projekto partnerių kalbas. Taip pat parengtos interaktyvios elektroninės knygos.

Gerosios praktikos gairės. Projekto metu parengtos gerosios praktikos gairės, skirtos aukštojo mokslo institucijoms, akvakultūros sektoriaus specialistams ir sprendimų priėmėjams. Gairės buvo rengiamos remiantis moksliniais tyrimais, studijų modulių pilotiniu įgyvendinimu ir realiais Europos akvakultūros pavyzdžiais.

Gairių struktūra apima:

klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo poveikio akvakultūrai apžvalgą,
pagrindinius iššūkius skirtingoms akvakultūros sistemoms,
įrodymais grįstus sprendimus vandens kokybei gerinti, ligų prevencijai, tvaresniam šėrimui ir išteklių naudojimui,
gerosios praktikos pavyzdžius iš skirtingų Europos regionų,
rekomendacijas aukštojo mokslo institucijoms, sektoriaus atstovams ir politikos formuotojams.

Šios gairės sustiprina ryšį tarp mokslo, studijų ir praktikos ir prisideda prie klimatui atsparios akvakultūros plėtros.

Studijų turinio išbandymas ir rezultatų sklaida

Projekto metu sukurti studijų moduliai buvo sistemingai išbandyti realiose studijų ir mokymų sąlygose visose penkiose partnerių šalyse. Pilotinis studijų turinio įgyvendinimas vyko 2025 m. gegužės–rugsėjo mėn., kai jau buvo parengti visi skaitmeniniai mokymosi ištekliai, moduliai ir atvejų analizės. Pagrindinis pilotinio testavimo tikslas buvo įvertinti studijų turinio tinkamumą, aiškumą, pedagoginį pagrįstumą ir praktinį pritaikomumą skirtingoms tikslinėms grupėms.

Pilotiniame testavime dalyvavo daugiau kaip 150 dalyvių, atstovavusių įvairias tikslines grupes – bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studentus, universitetų dėstytojus, akvakultūros ir žuvininkystės sektoriaus specialistus, techninį personalą bei su sektoriaus politika ir reguliavimu susijusius profesionalus.

Pilotinis testavimas buvo vykdomas nacionaliniu lygmeniu kiekvienoje partnerių šalyje, taikant bendrą metodiką, kuri apėmė savarankišką darbą su skaitmeniniais moduliais ir vaizdo paskaitomis, atvejų analizę ir praktines užduotis, savikontrolės testus po kiekvienos temos, baigiamąjį žinių patikrinimą bei struktūruotą grįžtamąjį ryšį, gaunamą dalyviams užpildžius klausimynus.

Bendrieji pilotinio testavimo rezultatai parodė aukštą dalyvių pasitenkinimo lygį ir studijų turinio aktualumą. Dauguma dalyvių nurodė, kad mokymo turinys yra labai aktualus arba aktualus jų akademiniams ir profesiniams poreikiams, o studijų moduliai – naudingi ir lengvai pritaikomi praktikoje. Dalyviai teigiamai vertino modulių struktūrą, loginį nuoseklumą, tarpdiscipliniškumą ir aiškų ryšį tarp pasaulinio atšilimo procesų ir akvakultūros sektoriaus iššūkių.

Ypač palankiai buvo vertinamos atvejų analizės, kurias dalyviai apibūdino kaip praktiškas, aiškias ir padedančias susieti teorines žinias su realiomis akvakultūros situacijomis. Visose partnerių šalyse dalyviai patvirtino, kad atvejų analizės sustiprino jų supratimą apie klimatui atsparių sprendimų taikymą akvakultūroje. Taip pat buvo pabrėžtas skaitmeninės mokymosi platformos funkcionalumas, kuris daugumos dalyvių buvo įvertintas kaip patogus ir lengvai suprantamas, nors kai kuriose šalyse buvo išskirti techniniai aspektai, kuriuos reikėjo patobulinti (ypač registracijos ir prisijungimo procesą).

Kiekybiniai vertinimo duomenys patvirtino aukštą studijų turinio kokybę. Pavyzdžiui, nacionaliniuose pilotiniuose testavimuose moduliai buvo vertinami itin aukštais balais penkiabalėje skalėje – mokymo aktualumas, turinio naudingumas, sąveikumas ir baigiamojo vertinimo tinkamumas daugeliu atvejų siekė 4,6–5,0 balo vidurkius, o kai kuriose šalyse visi dalyviai (100 %) nurodė, kad mokymai atitiko jų lūkesčius.

Surinkta struktūruota grįžtamoji informacija buvo panaudota galutinėms studijų modulių, pedagoginės metodologijos ir skaitmeninių sprendimų korekcijoms. Remiantis pilotinio testavimo rezultatais, buvo papildyti vizualiniai elementai, patikslintos atvejų analizės, sustiprintas interaktyvumas ir parengti papildomi apibendrinamieji vaizdo įrašai kiekvienam moduliui.

Lygiagrečiai pilotiniam įgyvendinimui vyko projekto rezultatų sklaida. Projekto metu organizuoti sklaidos renginiai, tarptautinė baigiamoji konferencija, teminiai seminarai ir internetiniai seminarai, kuriuose projekto rezultatai buvo pristatyti akademinei bendruomenei, akvakultūros sektoriaus atstovams ir kitoms suinteresuotosioms grupėms. Sklaidos veiklose dalyvavo daugiau nei 300 dalyvių, o tai reikšmingai prisidėjo prie projekto matomumo ir rezultatų pritaikomumo už partnerių institucijų ribų.

Papildomą projekto matomumą užtikrino „Success story“ vaizdo įrašas, kuriame pristatomi tvarios ir klimatui atsparios akvakultūros pavyzdžiai Europoje bei parodoma, kaip DiBluCa projekto metu sukurtos studijų priemonės gali būti taikomos praktikoje.

Tęstinumas ir rezultatų tvarumas

DiBluCa projektas sukūrė tvarius, ilgalaikius rezultatus, kurie išlieka aktualūs ir pasibaigus projekto finansavimui. Projekto metu parengti studijų moduliai, pedagoginė metodologija, skaitmeniniai mokymosi ištekliai ir gerosios praktikos gairės yra numatyti tolimesniam naudojimui ir integravimui į partnerių universitetų studijų programas, taip prisidedant prie nuoseklaus aukštojo mokslo atsinaujinimo akvakultūros ir žuvininkystės srityse.

Šie rezultatai tiesiogiai siejasi su Europos Sąjungos strateginiais dokumentais ir politikos kryptimis, ypač Europos žaliuoju kursu, ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m., Nuo ūkio iki stalo (Farm to Fork) strategija ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija. DiBluCa projekte nagrinėjamos temos – vandens ekosistemų būklė, klimato kaitos poveikis akvakultūrai, tvaresnės gamybos sistemos, ligų prevencija, išteklių naudojimo efektyvumas ir technologinės inovacijos – atliepia šių strategijų tikslą pereiti prie klimatui neutralios, ekologiškai atsparios ir žiniomis grįstos ekonomikos.

Svarbus projekto indėlis – žmogiškojo kapitalo stiprinimas, kuris yra būtina sąlyga ES ekologiniams tikslams pasiekti. DiBluCa kuriamas studijų turinys padeda rengti specialistus, gebančius ne tik suprasti klimato kaitos procesus, bet ir taikyti mokslines žinias praktiniuose sprendimuose, prisidedant prie tvarios akvakultūros plėtros, biologinės įvairovės išsaugojimo ir atsakingo vandens išteklių naudojimo.

Atvirosios prieigos principu parengti mokymosi ištekliai užtikrina, kad projekto rezultatai bus plačiai prieinami akademinei bendruomenei, sektoriaus specialistams ir sprendimų priėmėjams, taip skatinant žinių sklaidą, tarpsektorinį dialogą ir gerosios praktikos perėmimą už projekto partnerystės ribų. Tai ypač svarbu ES mastu, siekiant mažinti regioninius skirtumus, stiprinti studijų kokybę ir skatinti vienodesnį tvarių sprendimų taikymą skirtingose valstybėse narėse ir kaimyninėse šalyse.

Tokiu būdu DiBluCa projektas prisideda ne tik prie konkrečių studijų programų atnaujinimo, bet ir prie ilgalaikio sisteminio pokyčio, kuriame aukštasis mokslas tampa aktyviu partneriu įgyvendinant Europos Sąjungos ekologinius, klimato ir tvarios plėtros tikslus.

Daugiau informacijos apie projektą, jo veiklas ir sukurtus rezultatus rasite oficialioje projekto svetainėje.

Knibždantys kraštovaizdžiai

Agronomijos fakultete vyko Kraštovaizdžio dizaino kūrybinės dirbtuvės „Knibždantys kraštovaizdžiai“, subūrusios jaunus, aplinkai neabejingus moksleivius ir suteikusios jiems galimybę praktiškai prisiliesti prie ekologinio kraštovaizdžio kūrimo. Dirbtuves vedė Vytauto Didžiojo universiteto Kraštovaizdžio dizaino studijų programos trečio kurso studentė Aina Bijanskaitė, kuri ne tik pasidalijo savo žiniomis, bet ir įkvėpė mokinius kūrybiškai mąstyti apie gamtą bei žmogaus vaidmenį joje. Dirbtuvėse dalyvavo 10–11 klasių mokiniai iš Kauno r. Babtų gimnazijos, Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos ir Kauno Santaros gimnazijos.

Dirbtuvių tikslas – supažindinti mokinius su pagrindiniais ekologiniais principais, ypač humuso susidarymo procesu ir biologinės įvairovės svarba. Renginys prasidėjo trumpa teorine dalimi, kurios metu Aina Bijanskaitė pristatė Vytauto Didžiojo universiteto studijų aplinką, Kraštovaizdžio dizaino studijų programą, dirbtuvių idėją, tikslus bei kūrybinį įkvėpimą. Ši įžanga padėjo mokiniams geriau suprasti, kaip kraštovaizdžio dizainas siejasi su ekologija, tvarumu ir atsakingu požiūriu į aplinką.

Praktinėje dirbtuvių dalyje moksleiviai aktyviai įsitraukė į kūrybinį procesą. Iš natūralių ir organinių medžiagų – kartono, smėlio, samanų, šakelių, uogų, smilgų, džiovintų gėlių bei bioplastiko (iš agaro sustingusių lakštų su džiovintų gėlių inkliuzais) – jie kūrė vabzdžių viešbučius arba suyrančius kraštovaizdžio dizaino maketus. Dalyviai galėjo laisvai rinktis kūrybos kryptį, eksperimentuoti su medžiagomis ir formomis, kartu mokydamiesi, kaip net ir nedideli objektai gali prisidėti prie gamtos gyvybingumo ir ekologinės pusiausvyros.

Pasibaigus dirbtuvėms, visi kartu aptarė sukurtus darbus, pasidalijo įžvalgomis ir patirtimis. Vėliau kūriniai buvo išnešti į lauką ir palikti universiteto kieme, kur jie taps gyvosios aplinkos dalimi ir turės teigiamą ekologinį poveikį – skatins biologinę įvairovę, taps prieglobsčiu vabzdžiams ir natūraliai įsilies į kraštovaizdį. „Knibždantys kraštovaizdžiai“ tapo prasminga patirtimi, leidusia mokiniams ne tik susipažinti su kraštovaizdžio dizaino studijomis, bet ir suvokti, kaip kūryba gali būti glaudžiai susijusi su ekologija, atsakomybe ir pagarba gamtai.

Antrasis nacionalinis politikos dialogas Lietuvoje: dėmesio centre – BŽŪP reforma ir ūkininkų gerovė

2025 m. gruodžio 4 d. įvyko antrasis Safehabitus projekto nacionalinis politikos dialogas. Susitikimas vyko nuotoliniu būdu per MS Teams platformą. Renginyje dalyvavo pagrindinių institucijų atstovai: Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Vytauto Didžiojo universitetas bei ūkininkų atstovai.

Dialogo metu buvo aptartos SafeHabitus nacionalinės politikos rekomendacijos artėjančios Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos kontekste. Diskutuota, kaip stipresnė socialinio sąlygiškumo nuostata naujojoje BŽŪP susies pajamų paramą su darbo ir saugos reikalavimų laikymusi, taip didindama saugos ir sveikatos svarbą ūkių lygmeniu. Tačiau išreikštas susirūpinimas, kad pažanga darbuotojų saugos srityje neįmanoma be mokymų ir konsultavimo paslaugų – vis dėlto šios priemonės naujoje finansavimo struktūroje lieka finansiškai neapsaugotos ir todėl rizikingos.

Dialoge taip pat išryškėjo reikšminga spraga – ūkininkų psichologinės gerovės klausimų sprendimas. Nepaisant didėjančio streso ir administracinės naštos, nacionalinėje valdymo sistemoje nėra struktūros, skirtos ūkininkų gerovei stebėti ar remti. Dalyviai sutarė, kad būtina stiprinti konsultavimo paslaugas, kurti tikslines psichologinės sveikatos programas bei aiškiai apibrėžti socialinio sąlygiškumo reikalavimus, siekiant įgyvendinti BŽŪP tikslus ir užtikrinti ūkininkų bei darbuotojų saugumą kitame programavimo laikotarpyje.

Renginys baigėsi raginimu integruoti SafeHabitus tyrimų rezultatus į nacionalines politikos diskusijas, konsultavimo programas ir būsimas saugos ir sveikatos iniciatyvas, siekiant stiprinti saugos kultūrą ir atsparumą Lietuvos žemės ūkyje.

Daugiau informacijos apie projektą SafeHabitus:
SafeHabitus – tai ketverių metų trukmės „Horizon Europe“ projektas, koordinuojamas TEAGASC Airijoje, kurio tikslas – stiprinti ūkių sveikatos ir saugos žinių inovacijų sistemas bei remti ES perėjimą prie socialinio tvarumo žemės ūkyje.

SafeHabitus | Farm Health and Safety Knowledge Innovation Systems

Vyksta registracija į penktąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Sustainable Bioeconomy Development 2026: Theory and Practice“

Kviečiame registruotis į penktąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Sustainable Bioeconomy Development 2026: Theory and Practice“, kuri vyks nuotoliniu būdu 2026 m. gegužės 14 d.

Konferenciją organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas. Konferencijoje susirinks mokslininkai, praktikai ir politikos formuotojai, kad aptartų naujausias tendencijas, iššūkius ir galimybes kuriant tvarią ir žiedinę bioekonomiką. 2026 m. konferencijos diskusijos bus sutelktos į tokias pagrindines temas kaip:

politika, valdymas ir investicijos darniam bioekonomikos vystymuisi;
inovacijos, skirtos bioekonomikos sektorių konkurencingumui ir žiediškumui didinti;
bioekonomikos augimo strategijos ir žiediniai verslo modeliai;
darnios tiekimo grandinės bioekonomikoje;
darni žiedinė bioekonomika kaimo ir regionų kontekste.

Remiantis šiomis perspektyvomis, konferencija siekia skatinti tarpdisciplininį dialogą ir įkvėpti naujų idėjų, kaip plėtoti tvaresnę ir įtraukesnę bioekonomiką. Konferencija skirta socialiniams mokslams bioekonomikos srityje.

Svarbios datos:

2026 m. kovo 31 d. – registracijos terminas žodiniams ir stendiniams pranešimams (registruojantis būtina pateikti trumpą pranešimo santrauką – iki 100 žodžių)
2026 m. balandžio 10 d. – pranešimų priėmimo paskelbimas
2026 m. balandžio 22 d. – stendinių pranešimų pateikimo terminas
2026 m. gegužės 12 d. – registracijos terminas klausytojams
2026 m. gegužės 14 d. – nuotolinės konferencijos data

Daugiau informacijos

Registracija į konferenciją internetu vyksta iki 2026 m. kovo 31 d.

Tvaraus ir sumanaus kaimo vizija: susitelkusios bendruomenės kuria gyvybingą Lietuvą

Lapkričio 27 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) tapo mokslininkų, ūkininkų, verslo atstovų, bendruomenių lyderių bei viešojo sektoriaus specialistų, siekiančių kurti tvarią, gyvybingą ir sumanų Lietuvos kaimą, spiečiumi.

Regionus sėkmės keliu veda susitelkusios bendruomenės

12-ąjį kartą organizuota mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, sumanumas“ kvietė ieškoti bendrų sprendimų, kurti partnerystes ir dalintis tiek mokslo įžvalgomis, tiek gerąja praktika iš skirtingų regionų ir sektorių.

Konferencijoje sveikinimo žodį taręs VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna pažymėjo, kad šioje konferencijoje nagrinėjami itin svarbūs klausimai, susiję su kaimų gyvybingumo ir plėtros galimybėmis. „Lietuvoje apie 32 procentai žmonių gyvena kaimiškuose regionuose. Todėl siekiant pagyvinti regionus, itin svarbų vaidmenį atlieka aktyvios bendruomenės, kuriančios maisto sistemas, plėtojančios sumaniuosius kaimus ir generuojančios idėjas“, – sakė VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. V. Jukna ir konferencijos dalyviams linkėjo konstruktyvių ir produktyvių diskusijų.

VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna

Tradicijų ir inovacijų sinergija – tvariai kaimo ateičiai

Sveikindamas mokslinės-praktinės konferencijos dalyvius, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis, pažymėjo – visi svajoja apie patrauklų, ekonomiškai gyvybingą kaimą su įdomiomis veiklomis, kurios leistų pritraukti arba susigrąžinti žmones bei investicijas. „To neįmanoma padaryti be kaimo bendruomenių lyderystės, senųjų tradicijų išsaugojimo, inovatyvių idėjų ir šiuolaikinių technologijų, kurios smelkiasi į visas gyvenimo sritis“, – sakė Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. B. Vaznonis, pridūręs, kad šiandien kaimo reikšmė – nuolat didėjanti: tai ne tik maisto gamybos vieta, bet ir erdvė rekreacijai, psichologinei pusiausvyrai, kūrybai, sveikos gyvensenos, tautinės kultūros puoselėjimui ir vietos tapatybės išsaugojimui.

„Linkiu, kad konferencijoje gimtų idėjos, kurios ne tik papildys argumentus ar strategijas, tačiau taip pat taps realiais žingsniais kuriant tokią Lietuvą, kurioje kaimo vietovės yra stiprios, o vietos bendruomenės sumanios ir atspindinčios mūsų tautos gebėjimą būti atspariai, kūrybingai ir vieningai“, – pridūrė Bioekonomikos plėtros dekanas.

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis

Žmogiškosios vertybės atveria bendrystės tiltus

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto profesorė dr. Vilma Atkočiūnienė į konferencijos dalyvius kreipėsi Krysztof Czyžewski kūrinio „Mažasis pasaulio centras. Idėjų praktiko užrašai“ žodžiais, pastebėdama, kad kaimas yra mažasis pasaulio centras , o vietos gyventojai, kaip paribio žmonės primena ėjikus lynu: jie eina plonyte, įtampos kupina linija tarp gaivalų, kurie bemat juos sunaikintų, jeigu neišlaikytų pusiausvyros. Mažajam pasaulio centrui reikalingas autonomiškumas, tolerancija, supratimas, įvairovė ir pagarba praeičiai dėl ateities.

Renginyje aptartos įvairios ir ypač aktualios temos. Kaimo vietovių gyvybingumo stiprinimo priemonės, kurios padeda atliepti tikslą „Kad kaimas būtų gyvas“, taikomos mokantis visą gyvenimą, kuriant vietos maisto sistemas plėtojant trumpąsias maisto tiekimo grandines, kuriant ateities maisto ir naujają „slow/ smart“ mitybos kultūrą, diegiant socialines inovacijas, prisiimant atsakomybę už savo gyvenamąją vietovę, dalyvaujant Europos kaimo pakto veiklose ir užsiimant kūrybiška vietokūros praktika, stebėjimu, tarpkultūriniais mainais. Konferencijos pranešėjai didelį dėmesį skyrė įsitraukimo į kaimo vietovių pokyčių valdymą klausimams, kolektyvinio žinojimo, t.y. skirtingų vietos gyventojų žinojimų visumai, susiejamai bendrais ryšiais, kai taikomas komponavimo, gyvųjų organizacijų, įvairių verslo modelių plėtojimo ir socialinio verslumo ekosistemų gerinimo ir kiti inovatyvūs metodai.

Mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, sumanumas“ pristatyta 13 žodinių ir 17 stendinių pranešimų, kurie atskleidė įvairiapusius kaimo vystymosi tyrimus, praktikas. Konferencijos pranešėjai dalyvius kvietė prisidėti prie pokyčių, apjungiant mokslo ir lokalias žinias, iniciatyvas ir bendruomeninę atsakomybę už savo gyvenamąją vietovę bei bendruomenę. Tai buvo ne tik galimybė mokytis vieniems iš kitų, bet ir įsitraukti į gyvą diskusiją apie kaimo vietovių konkurencingumo vystymą, tarpinstitucinės partnerystės ir socialinės įtraukties skatinimą, Leliūnų bendruomenę, kaip vietos tapatybės ir ženklokūros veidrodį, Kuršėnų šeimos namų socialines dirbtuves, gyvųjų laboratorijų patirtis skatinant inovacijas Lietuvos moterų ūkiuose ir, kaip pabrėžė Rasa Ilinauskaitė, asociacijos „Viva Sol“ valdybos pirmininkė ir Kaimo plėtros administravimo studijų programos magistrantė: „Mokykimės taip, lyg gyventume amžinai“.

Renginio metu taip pat vyko Kalėdinė mugė, kurioje pristatyti vietos maisto produktai, socialinių ir bendruomeninių verslų produktai, rankų darbo gaminiai, kalėdiniai atvirukai ir žaisliukai bei kiti artėjančių švenčių džiaugsmą kuriantys gaminiai. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išgirsti vietos gamintojų pristatymus, susipažinti su vietos gamintojų kūrybiškumu ir bendruomenių kultūra.

Konferencijos organizatorius: VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedra, Verslo ir socialinės partnerystės centro Socialinės partnerystės skyrius.

Konferencijos partneriai: Lietuvos kaimo bendruomeninių organizacijų sąjunga, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybė.

Projektas Nr. LKT-PK-25-1-01066-PR001 „Komunikacijos priemonių įgyvendinimas, siekiant SP žinomumo, gerosios patirties sklaidos ir visuomenės įsitraukimo didinimo“ pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.

Nuotykių kodas: maisto studijos universitete!

Šiandien universiteto miestelis prisipildė jaunatviškos energijos! Pas mus svečiavosi Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos 10-os klasių mokiniai bei Kauno Palemono ir Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijų 11-okai. Jie dalyvavo Maisto kokybės ir saugos studijų programos organizuotose kūrybinėse dirbtuvėse „Nuotykių kodas: maisto studijos universitete“, kurios tapo tikru atradimų ir gerų emocijų maratonu.

Misija – pažinti universitetą per patirtį!

Dėstytojai ir doktorantai parengė interaktyvią programą, leidusią moksleiviams išbandyti universiteto erdves, pasinerti į praktinius tyrimus ir „pasimatuoti“ studento gyvenimą. Suskirstyti į komandas jie keliavo po miestelį, vykdė įvairias užduotis, kūrė, spėliojo ir eksperimentavo. Apžvalgą ir instruktažą mokiniams pristatė doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė, dokt. Erika Jakienė ir dokt. Emilija Viknė, kurios paleido komandas į nuotykių trasą.

Universiteto istorijos pažinimas

Muziejuje jaunuosius tyrinėtojus pasitiko Rasa Pranckūnienė, supažindinusi su ryškiausiais universiteto istorijos momentais.

Skonių pasaulis sporto centre

Doktorantės Greta Grikšaitė-Prapiestė ir Laura Rakauskaitė mokiniams atskleidė skonio ir uoslės paslaptis, pakvietė ragauti glotnučius bei atspėti jų sudėtį.

Jusliniai eksperimentai laboratorijoje

Dr. Aloyzas Velička paruošė paslaptingų mėginių iššūkį – moksleiviai gilinosi į savo jutimų galimybes.

Kelias į studento gyvenimą

Doktorantė Justina Deveikytė Agronomijos fakultete papasakojo, kaip mokiniai galėtų prisijungti prie Maisto kokybės ir saugos studijų programos.

Technologiniai nuotykiai Agroinovacijų centre

Čia jų laukė dokt. Aistis Petruškevičius, pakvietęs tyrinėti įrangą ir spręsti praktinius uždavinius.

Vaisių detektyvai

Augalinių žaliavų kokybės laboratorijoje mokinius pasitiko dr. Indrė Čechovičienė, kuri pakvietė atlikti eksperimentą ir išsiaiškinti, koks tirpalas geriausiai apsaugo vaisius nuo patamsėjimo.

Diena baigėsi nuoširdžiomis šypsenomis, įspūdžių dalijimusi ir apdovanojimais aktyviausiems dalyviams.
Ši nuotykių kupina patirtis mokiniams atvėrė naują žvilgsnį į mokslo pasaulį ir leido pajusti universiteto gyvenimo ritmą iš arti.

VDU ŽŪA magistrantė J. Jasaitytė nacionalinio aplinkosaugos egzamino kategorijoje „Ekspertai“ užėmė antrąją vietą

Spalio 24 dieną, Tarptautinės klimato kaitos savaitės metu, Žaliosios politikos institutas surengė Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą, skirtą aplinkosaugos, tvarumo, žiedinės ekonomikos, atliekų tvarkymo žinių patikrinimui.

Egzamine dalyvavo moksleiviai, visuomenė ir ekspertai. Žinias egzamine tikrinosi ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto studentai, neabejingi klimato kaitos sprendinių paieškai tiek teoriniais, tiek praktiniais aspektais.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto magistratūros studijų programos Ekologija ir klimato kaita II kurso studentė Jurgita Jasaitytė kategorijoje „Ekspertai“ Lietuvos mastu tapo antrosios vietos laureate.