VDU ŽŪA mokslininkų inovacijos bus pristatomos „Žaliųjų idėjų festivalyje 2025“

Kviečiame birželio 5 d. paminėti Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną kasmečiame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2025“, vyksiančiame Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Penktus metus vykstančiame renginyje Jūsų lauks tradicinė Žaliųjų idėjų mugė, protmūšis, edukacijos ir kitos įtraukios veiklos. Festivalyje bus pristatomi ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų atliekami tyrimai ir žaliosios inovacijos:

„Ledų botanika“: liofilizuoti ledai, praturtinti ekstraktais. Bus pristatomas unikalus VDU ŽŪA mokslininkių sukurtas maisto produktas – liofilizuoti ledai, praturtinti netradiciniais, organizmui vertingų medžiagų turinčiais ir skonį sustiprinančiais augaliniais ekstraktais. Lankytojai galės leistis į skonių kelionę, kurioje ledai susilieja su gamta, kuriant harmoningą deserto ir augalų sąjungą. Eksperimentuokite su skoniais ir atraskite, kaip ekstraktai keičia ledų pojūtį ir aromatą.
Hidroponikos ir akvaponikos sprendimai. Bus pristatoma, kaip augalus galima auginti be žemės – naudojant vandenį, natūralias terpes ar pernaudotas medžiagas. Lankytojai susipažins su akvaponika – žuvų ir augalų mitybos sinergija, tvarios hidroponikos sprendimais, mikrožalumynų auginimu be žemės, natūralia daiginimo terpe iš agaro, DIY vazonėliais iš pernaudotų medžiagų bei galimybėmis pakartotinai panaudoti hidroponikos tirpalus ir maistines pakuotes.
Vandens inžinerijos sprendimai ir inovatyvios tyrimų technologijos. Bus pristatomi pažangūs būdai stebėti ir tirti procesus po vandeniu – nuo povandeninių dronų ir 360° vaizdo apžvalgų iki papildytos realybės sprendimų bei filmuotų tyrimų medžiagų. Lankytojai galės iš arti pažinti vandens inžinerijos tyrimų inovatyvias technologijas, sužinoti, kaip šiuolaikinė inžinerija padeda suprasti ir valdyti mus supančią aplinką, ir patys pasijusti tikrais mokslininkais.

Programa:
10.00–14.00 Žaliųjų idėjų mugė, dirbtuvės ir edukacijos vidiniame Prezidentūros kieme.
10.30–11.15 Spektaklis „Peliuko Švariuko atostogos“ 1–4 klasių moksleiviams Prezidentūros istoriniame parke.
10.30–14.00 Lietuvos energetikos instituto edukacija „Energetikos kelionė nuo A iki Z“ vidiniame Prezidentūros kieme (edukacijos vyks kas 20 min., išankstinė registracija nėra būtina).
11.30–12.15 Spektaklis „Peliuko Švariuko atostogos“ 1–4 klasių moksleiviams Prezidentūros istoriniame parke.
13.00–14.00 Aplinkosauginis protmūšis 7–10 klasių moksleiviams Prezidento rūmų Kolonų salėje.

Registracija į renginį čia.

Žaliųjų idėjų festivalio iniciatorius – LR Prezidentas Gitanas Nausėda.

VDU ŽŪA diplomų įteikimo iškilmės 2025

Birželio 19 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia absolventus ir visus Akademijos bendruomenės narius bei svečius dalyvauti diplomų įteikimo iškilmėse. Šventinis renginys vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.).

10:00 val. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventų šventė

12:00 val. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto absolventų šventė

14:00 val. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto absolventų šventė

16:00 val. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto absolventų šventė

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Išrinkti šalies geriausieji – VDU ŽŪA įvyko pirmoji miškininkystės olimpiada „Mes miškui – miškas visiems“

Gegužės 23 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) įvyko pirmosios miškininkystės olimpiados „Mes – miškui, miškas – visiems“ finalinis etapas. 88 mokiniai varžėsi žiniomis – komisija išrinko 12 geriausius rezultatus parodžiusių moksleivių.

Nuo ankstaus ryto į VDU Žemės ūkio akademiją sugūžėjęs gausus būrys 5-6 bei 7-8 klasių moksleivių nekantriai ir su jauduliu laukė miškininkystės olimpiados pradžios. Žinias mokiniams teko rodyti tiek teorinėse, tiek praktinėse užduotyse. Tačiau olimpiada nesibaigė tik užduočių išsprendimu. Pateikus užduočių atsakymus komisijos vertinimui, moksleivių laukė paskaitos apie paukščius, žinduolius, miško plėšrūnus. Šias temas įdomiai pristatė ne tik VDU dėstytojai, bet ir VMU atstovai. Pasisėmus naujų žinių, dalyviai keliavo pasodinti simbolinį ąžuoliuką, kuris įamžino pirmąją miškininkystės olimpiadą ir apie ją primins ir mūsų ateities kartoms.

Po paskaitų ir laisvo laiko laukė, ko gero, laukiamiausia dienos dalis – apdovanojimai. Nors pačių mokinių teigimu užduotys nebuvo lengvos, džiugu, kad prizines vietas užėmė net 12 moksleivių. 5–6 klasių grupėje III-ąją vietą dalijosi trys moksleiviai – Liepa Jaseliūnaitė (Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras, programa „Gamtos tyrinėtojai“), Ūla Kavaliauskaitė (Kretingos rajono Kartenos mokykla-daugiafunkcinis centras) ir Jaroslav Romančik (Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazija). II-ąją vietą dalinosi du moksleiviai: Viktorija Sireikytė (Šiaulių Dainų progimnazija) ir Vilis Šneideris (Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras, programa „Gamtos tyrinėtojai“). 5–6 klasių grupės nugalėtoju, olimpiados laureatu tapo Dominik Judicki (Vilniaus rajono Avižienių gimnazija). Tuo tarpu 7–8 klasių grupėje III-ąją vietą dalinosi trys vienodą balų skaičių surinkę moksleiviai: Austėja Kisieliūtė (Lazdijų rajono Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija), Julius Petrauskas (VšĮ „Saulės“ privati gimnazija) ir Tautvydas Siniauskas (Vilniaus rajono Pagirių gimnazija“). II-ąją vieta dalinosi Gustė Mazurkevičiūtė (Lazdijų rajono Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija) ir Emilija Venskūnaitė (Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla). 7–8 klasių grupės laureatu tapo Ainius Mockus (Kauno rajono Garliavos Jonučių progimnazija). Visi olimpiados prizininkai apdovanoti Aplinkos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei VMU prizais.

Organizatoriai džiaugiasi pirmosios miškininkystės olimpiados sėkme. Susidomėjimą šiuo edukaciniu projektu parodė tikrai gausus būrys moksleivių bei juos ruošiančių pedagogų – tai rodo, kad gamtos mokslų, miškininkystės sritys jaunajai kartai artimos ir svarbios.

Pasak Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo agentūros direktoriaus pavaduotojos Gitanos Viganauskienės, pirmoji miškininkystės olimpiada yra ir pavyzdys tarpinstitucinio bendradarbiavimo, kai sėkmingai susijungia idėja ir patirtis, o Lietuvos mokiniai gali džiaugtis puikiu renginiu ir galimybėmis giliau pažinti mišką ir vykstančius procesus miške.

Džiaugsmo bei dėkingumo visos olimpiados metu neslėpė ir mokytojai, ruošę ir atlydėję mokinius į olimpiadą. Finalinis etapas tapo žinių ir bendrystės švente, kurios metu vaikai susibūrė į gausią, vieningomis vertybėmis ir pomėgiais vediną bendruomenę, turėjo galimybę žinių pasisemti ne tik vieni iš kitų, bet ir iš miškininkystės, gamtos mokslų profesionalų. Tikime, kad miškininkystės olimpiada taps gražia tradicija ir kitąmet suburs dar gausesnį dalyvių būrį.

Žemės ūkio studijas pasirinkusiems studentams bus skiriamos tikslinės skatinamosios stipendijos

Siekdama paskatinti jaunimą rinktis ir sieti savo karjerą su žemės ūkio sritimi, Žemės ūkio ministerija skiria tikslines skatinamąsias stipendijas.

Šiemet 9 naujai įstoję Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai gaus po 200 eurų kas mėnesį visą studijų laikotarpį.

Stipendijos bus skiriamos VDU studentams, pasirinkusiems agronomijos, maisto kokybės ir saugos, žemės ūkio mechanikos inžinerijos, tvariosios inžinerijos ir vandens inžinerijos studijų programas.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Mokslininkai kuria inovaciją: ekstraktais praturtinti ledai – ne tik gardūs, bet ir palankūs sveikatai

Šiandien vis dažniau kalbama apie sveiką gyvenseną, tvarius sprendimus ir sąmoningą mitybą. Technologijų ir mokslo pažanga leidžia vis drąsiau ieškoti sprendimų, kurie kasdienį maisto racioną papildytų sveikatai palankiais ingredientais. Tačiau ar įmanoma sukurti idealią dermę – desertą, kuris ne tik lepina gomurį, bet ir yra palankus sveikatai? Mokslininkai į šį klausimą atsako inovacija – ledais, praturtintais natūraliais augaliniais ekstraktais.

Už technologijų slypi skonis ir nauda

Naudojant modernias technologijas, iš vietinių žaliavų išgauti ekstraktai ledams suteikia ne tik išskirtinį skonį, bet ir funkcinių savybių: nuo gerinančių virškinimą iki stiprinančių imunitetą. Taip vyksta mokslo ir gamtos sinergija, kuriant naujos kartos maisto produktus – sveikesnius, natūralesnius ir draugiškus aplinkai.

„Mūsų laboratorijoje mokslininkai ir studentai įprastai ekstraktus gamina iš augalinių žaliavų – vaisių, daržovių, uogų, vaistažolių ir jų antrinių žaliavų, pavyzdžiui, išspaudų“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnysis mokslo darbuotojas, LAMMC doktorantas Aistis Petruškevičius.

Ekstraktai – tai bendrinis terminas bet kokiame tirpiklyje ištirpintoms medžiagoms. „Puikus ekstrakto pavyzdys buityje būtų arbata arba kava. Ekstraktai gali būti išgaunami įvairiais būdais – klasikinio metodo pavyzdys galėtų būti infuzija, kai ekstraktas išgaunamas medžiagą laikant kambario temperatūros tirpiklyje, Tokia ekstrakcija nėra efektyvi ir gan ilgai užtrunka. Šią problemą spręsti padeda inovatyvūs ekstrakcijos metodai – procesą galima paspartinti temperatūros ar slėgio pokyčiais, net ultragarsu ar mikrobangomis“, – vardija mokslininkas.

VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnysis mokslo darbuotojas, LAMMC doktorantas Aistis Petruškevičius

Kovo mėnesį Akademijoje vykusioje tarptautinėje žemės parodoje mokslininkai pristatė inovaciją – ledus, praturtintus ekstraktais, kurie išgauti naudojant pažangias technologijas. Visuomenei pasiūlytas braškinis ir avietinis šerbetas, braškinis šerbetas su natūraliu mėtų ekstraktu, morengai su liofilizuotais šilkmedžio uogų milteliais, morengai su šilkmedžio uogų ir braškių pabarstukais, ledai su itin koncentruotu natūraliu mėtų ekstraktu. „Mėtos ekstraktas atpalaiduoja virškinamojo trakto raumenis, mažina spazmus, turi raminančių savybių ir malonų mentolio aromatą“, – pasakoja A. Petruškevičius ir priduria, kad tai – tik vienas iš pavyzdžių, kaip ekstraktai maistą gali praturtinti savo funkcionalumu.

A. Petruškevičiui antrina ir VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto vyresnioji laborantė, doktorantė Erika Jakienė: ekstraktais praturtinti ledai – išties išskirtiniai. „Lietuvoje gaminama įvairių ledų, bet mūsų žiniomis, tokių, kurie būtų praturtinti natūraliai pagamintu ekstraktu – nėra. Akademijoje gaminami ledai yra unikalūs savo gamybos technologija ir ingredientais, ypač todėl, kad naudojamos vietinės žaliavos – mėtos, valgomojo sausmedžio ar šilkmedžio uogos“, – vardija E. Jakienė.

Ledai akį traukia funkcinėmis savybėmis

Kad būtų išsaugotos vertingosios savybės, ledų gamyba vyksta preciziškai: nuo ingredientų maišymo ir pasterizavimo, iki ekstraktų įmaišymo vėlesniuose etapuose – procesas turi būti itin kruopštus. „Visų pirma, paruošiami ingredientai: pienas, grietinėlė, cukrus, vanilė, kiaušinių tryniai yra sumaišomi ir pakaitinami iki vienalytės masės, siekiant užtikrinti produktų pasterizavimą ir produkto saugumą. Vėliau į ledų mišinį pridedami ekstraktai (arba kitos medžiagos), kurie negali būti kaitinami, siekiant išlaikyti jų cheminę struktūrą. Sumaišytas mišinys dedamas šaldyti ir po paros yra dar kartą permaišomas, siekiant gauti vientisumą. Permaišyti ledai vėl užšaldomi ir vėliau teikiami degustacijai“, – ledų gamybos technologiją detalizuoja E. Jakienė.

Ekstraktais praturtinti ledai vartotojų akį traukia įvairiomis savybėmis. „Šie ledai pasižymi natūralumu ir sveikatinančiomis savybėmis. Ekstraktai, ypač jeigu yra naudojami vaistiniai ar supermaisto ingredientai, gali suteikti papildomos maistinės vertės, pavyzdžiui, antioksidantų, vitaminų ar mineralų. Patraukli ir skonio įvairovė – nauji ir unikalūs ekstraktai gali praturtinti ledų skonius, vartotojams suteikiant įdomesnį skonio patyrimą. Dar vienas svarbus komponentas – ekologija: vietoje užaugintos žaliavos, kurioms auginimo metu nebuvo naudojamos augalų apsaugos priemonės, bei vaisių-uogų išspaudos gali prisidėti plėtojant tvarumą“, – ledų potencialą aptaria mokslininkė.

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto vyresnioji laborantė, doktorantė Erika Jakienė

Ekstraktų panaudojimo galimybės – kupinos potencialo

Ekstraktai yra ne tik modernus komponentas maisto gamyboje, tačiau ir naudingomis savybėmis pasižymintis priedas. „Ekstraktai perima veikliąsias ir aromatines medžiagas iš pirminės žaliavos (vaisių, vaistažolių), todėl pasižymi labai panašiomis savybėmis, kaip pirminė žaliava, bet žaliavų paruošimo ir ekstrakcijos metodai gali pagerinti naudingų medžiagų įsisavinimą į organizmą. Biologiškai aktyvios medžiagos padeda palaikyti organizmo pusiausvyrą, stiprina imunitetą, malšina uždegimus, gerina virškinimą, ramina nervų sistemą. Tai gali būti vitaminai, polifenoliai, terpenai, ar kitos sveikatai naudingos medžiagos“, – vardija A. Petruškevičius.

Ekstraktų naudojimo galimybės – beribės: nuo farmakologijos, maisto pramonės iki dažų gamybos. O kas laukia ateityje? „Ekstraktai visame pasaulyje plačiai naudojami tūkstančius metų. Priklausomai nuo naudojamos žaliavos, galima išekstrahuoti bet kokias tirpias medžiagas. Šios srities plėtros galimybės yra itin plačios ir kupinos potencialo. Atsižvelgiant į augantį visuomenės dėmesį aplinkosaugai ir sveikai gyvensenai, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai turi planų, kaip ekstraktus pritaikyti inovatyviai produkcijai gaminti – nuo funkcinių maisto produktų ir maisto papildų kūrimo iki pažangių tvarumą ir žiedinę ekonomiką skatinančių technologijų vystymo“, – sako mokslininkas.

Žvilgsnis į ateitį: daugiau nei tik ledai

Natūralumas, tvarumas, sveikata ir skonis – visa tai gali tilpti viename ledų kaušelyje. Tai ne tik mokslinis eksperimentas, bet ir reali kryptis, kurią mokslininkai vysto siekdami sukurti prasmingą ir inovatyvią maisto ateitį. Ekstraktai tampa jungtimi tarp gamtos išteklių ir modernios, sąmoningos mitybos. „Ateityje šių ledų gamybos perspektyvos gali būti labai plačios, atsižvelgiant į augančią vartotojų paklausą dėl sveikesnių maisto produktų. Kadangi vartotojai siekia sveikesnių alternatyvų, ledai, praturtinti natūraliai pagamintais ekstraktais, gali tapti itin populiarūs. Kalbant apie priedus, ledus taip pat galima praturtinti ir supermaistu (pavyzdžiui, spirulina, matcha arbata), įvairiomis daržovėmis (moliūgais, topinambais) arba net tokiais ingredientais kaip įvairios sėklos (chia)“, – sako E. Jakienė ir priduria, kad tokie priedai gali suteikti ne tik skonių įvairovę, bet yra palankūs sveikatai.

Konferencija „Tvarus žemės ūkis – tvarus dirvožemis ir augalinė žaliava“

Gegužės 29 d. 8:00–17:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas kviečia dalyvauti EIP projekto Nr. 35BV-KK-22-1-04990-PR001 baigiamojoje konferencijoje „Tvarus žemės ūkis – tvarus dirvožemis ir augalinė žaliava“.
Konferencija vyks VDU ŽŪA IV rūmuose, 214 konferencijų salėje (Universiteto g. 8a, Akademija, 53361 Kauno r. sav.).

Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantė Jevgenija Furgasė apgynė daktaro disertaciją. Sveikiname!

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantė Jevgenija Furgasė 2025 m. gegužės 20 d. apgynė socialinių mokslų srities, ekonomikos krypties disertaciją „Mokesčių sistemos pertvarkos modeliavimas dėl technologinės pažangos poveikio užimtumui“ ir įgijo mokslų daktaro laipsnį. Mokslinė vadovė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Atliktas tyrimas ir jo rekomendacijos prisideda prie kryptingos mokesčių politikos formavimo ir yra naudingos prognozuojant valdžios pajamas bei užimtumo pokyčius technologinės pažangos kontekste.

Finansų ir apskaitos profesionalai – sėkmingos ekonomikos architektai

Šiandien pasaulyje finansiniai sprendimai daro didelę įtaką ne tik kiekvieno žmogaus asmeninei gerovei, bet ir visos valstybės ekonominiam stabilumui. Gebėjimas atsakingai valdyti pinigus, suprasti mokesčių sistemą, planuoti išlaidas ir investuoti tampa esmine šiuolaikinio žmogaus kompetencija. Ne mažiau svarbus ir finansų bei apskaitos specialistų indėlis – jų žinios ir įgūdžiai būtini tiek kuriant skaidrią bei tvarią verslo aplinką, tiek stiprinant valstybės institucijų veiklą.

Gebėjimas valdyti pinigus – kelias į finansinį stabilumą ir sėkmę

Finansiškai raštinga visuomenė – tai stipri, sąmoninga ir saugi visuomenė. Šiandien, kai finansiniai sprendimai lydi kiekvienoje gyvenimo srityje – nuo asmeninių biudžetų valdymo iki ilgalaikių investicijų ar atsakingo skolinimosi – finansinis raštingumas yra nepaprastai svarbus. Jis žmonėms padeda priimti pagrįstus, apgalvotus sprendimus, stiprina ekonominį saugumą, mažina socialinę atskirtį ir skatina sąmoningesnį požiūrį į atsakomybę, skaidrumą ir teisingą mokesčių mokėjimą – tai labai svarbu kuriant tvarią valstybės finansų sistemą.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

VDU Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pažymi, kad finansinis raštingumas yra viena esminių kompetencijų šiuolaikiniame pasaulyje. „Gebėjimas valdyti asmeninius finansus, suprasti mokesčių sistemą, investavimo pagrindus ir atsakingo vartojimo principus yra būtinas kiekvienam žmogui – ar jis kuria savo verslą, ar dirba samdomą darbą. Todėl labai svarbu, kad šios žinios būtų ugdomos jau mokykloje, o studentai jas gilintų praktiniuose projektuose, mokymuose. Tik finansiškai sąmoninga visuomenė gali būti tvari, stipri ir atspari ekonominiams iššūkiams“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) viršininkės Juditos Stankienės teigimu, tendencijos – džiuginančios: pastaraisiais metais pastebimas akivaizdus finansinio sąmoningumo augimas. „Vis daugiau gyventojų supranta savo mokestines pareigas, domisi skaidriu finansų tvarkymu, investavimu, verslumo galimybėmis. Teikdami informaciją apie mokesčius, pajamas ir turtą, konsultuodami gyventojus ir verslo atstovus, rengiame švietimo iniciatyvas, mokymus, dalyvaujame renginiuose, kuriuose aiškiname finansinio sąmoningumo svarbą. Skatiname atsakingą finansinių įsipareigojimų vykdymą, sąžiningą mokesčių mokėjimą ir skaidrumą, taip ugdydami visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis bei stiprindami ekonominį raštingumą. Jaunoji karta ypač aktyviai ieško informacijos, vertina skaidrumą ir socialinę atsakomybę. Taip pat matome, kad auga supratimas, jog mokesčių mokėjimas yra ne tik prievolė, bet ir investicija ne tik į asmeninę, bet ir į bendrą visuomenės gerovę“, – sako J. Stankienė.

Pašnekovei antrina ir VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros vedėja doc. dr. Dalia Juočiūnienė. Pasak mokslininkės, finansinis raštingumas šiandien yra vienas svarbiausių įgūdžių, leidžiančių priimti atsakingus sprendimus tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. „Visuomenės finansinis sąmoningumas auga. Tai liudija ir jaunimo susidomėjimas tokiais renginiais kaip katedros organizuotas investavimo maratonas „Kaip panaudoti pinigus ir uždirbti?“, kuris pritraukė daug moksleivių. Žmonės vis labiau supranta, kad gebėjimas valdyti pinigus – tai kelias į finansinį stabilumą ir sėkmę“, – sako doc. dr. D. Juočiūnienė.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė

Tvariai verslo veiklai reikalingos profesionalių specialistų kompetencijos

Vis dar gajus stereotipas, kad apskaita – tai monotoniškas darbas, kuriame vyrauja tik skaičiai ir sąskaitos. Tačiau šiandien ši profesija – moderni, dinamiška ir strategiškai svarbi veikla.

„Vienas dažniausių stereotipų – neva buhalterio darbas yra nuobodus. Tačiau apskaitos ir finansų specialistai kasdien sprendžia vis naujas finansų valdymo problemas, kylančias įmonėse ar viešojo sektoriaus organizacijose. Galima sakyti, kad finansininkai yra vadovo dešinioji ranka. Dirbtinis intelektas tikrai nepanaikins finansininkų darbo vietos – šių specialistų darbas iš tiesų yra kūrybinis, kupinas strateginio mąstymo. Žinoma, studentai turi suprasti, kaip protingai naudotis dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis. Pavyzdžiui, rutininius darbus, kurie yra atliekami rankiniu būdu, galima atlikti naudojantis dirbtiniu intelektu. Taip apskaitos ir finansų specialistai turės daugiau laiko kitoms svarbioms užduotims atlikti. Be to, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, šie specialistai gali kurti tarptautinius verslus ir išmaniai valdyti apskaitą ir finansus“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.

Pasak doc. dr. D. Juočiūnienės, apskaitos ir finansų specialistai dirba su pažangiomis skaitmeninėmis technologijomis, naudoja duomenų analizės įrankius, vertina finansinius modelius ir prisideda priimant verslo sprendimus. Apskaita ir finansai vis labiau tampa strateginio mąstymo reikalaujančia sritimi, kai svarbus vaidmuo tenka pažangioms skaitmeninėms technologijoms, dirbtiniam intelektui ir tarptautinei verslo aplinkai.

Apskaitos ir finansų specialistai ne tik registruoja duomenis, bet ir analizuoja, prognozuoja, vertina rizikas bei padeda priimti ilgalaikius sprendimus, kurie užtikrina tvarų verslo augimą. Jie padeda optimizuoti išlaidas, valdyti biudžetus, užtikrinti finansinių srautų stabilumą ir laikytis teisinių reikalavimų – visa tai yra būtina tvariai verslo veiklai. „Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad apskaitos ir finansų specialistų darbas yra nuobodus, apsiribojantis dokumentų tvarkymu ir skaičiavimu. Tačiau šiandien matomi aiškūs pokyčiai – šis stereotipas nyksta. Šiuolaikiniai finansų ir apskaitos specialistai turi būti ir yra kūrybiški, strategiškai mąstantys profesionalai, gebantys naudotis pažangiomis informacinėmis sistemomis, analizuoti duomenis, vertinti rizikas ir teikti įžvalgas, padedančias formuoti organizacijos strategiją“, – sako Kauno AVMI viršininkė.

Apskaita ir finansai – tarpdiscipliniškumu persmelkta perspektyvi sritis

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete vykdoma studijų programa Apskaita ir finansai išsiskiria tarpdiscipliniškumu. „Studijų programa suteikia ne tik reikalingų teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kurie pravers dirbant verslo pasaulyje. Tai studijos, pritaikytos šiuolaikiniam studentui ir darbo rinkos poreikiams. Čia studentai mokosi, kaip tvarkyti apskaitą skirtingą veiklą vykdančiose organizacijose, naudotis šiuolaikinėmis skaitmeninėmis apskaitos ir finansų valdymo priemonėmis, gilina žinias apie mokesčius, auditą, investicijas, finansų analizę ir valdymą. Itin vertinga tai, kad studijos orientuotos į realių situacijų sprendimą, tad įgyjami įgūdžiai yra aktualūs ir vertinami darbdavių. Savo žiniomis dalijasi kompetentingi dėstytojai, turintys daug patirties mokslinėje ir pedagoginėje veikloje – jie atviri bendravimui, noriai padeda studentams, konsultuoja ir palaiko juos įvairiais klausimais. Studentai taip pat turi galimybę vieną ar kelis semestrus išvykti studijuoti užsienio universitetuose pagal ERASMUS+ programą, mokytis iš verslo praktikų, užsienio dėstytojų bei atlikti praktikas Lietuvoje ir svetur. Dar vienas reikšmingas šios studijų programos privalumas – lankstumas: galima studijuoti gyvai universitete arba nuotoliniu būdu, o tai ypač patogu tiems, kurie dirba ar gyvena kituose Lietuvos miestuose ar net užsienyje“, – studijų programos privalumus vardija doc. dr. D. Juočiūnienė, pridurdama, kad visa tai sukuria stiprų pagrindą konkurencingai karjerai globalioje rinkoje.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros vedėja doc. dr. Dalia Juočiūnienė

Mokslininkei antrina ir VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė. „Studijų programoje Apskaita ir finansai daug dėmesio skiriama apmokestinimo temai, aiškinamasi, kaip apskaičiuojami ir mokami mokesčiai, jų įtaka įvairiems finansiniams rodikliams ir veiklos rezultatams. Ši studijų programa yra norintiems būti itin finansiškai raštingiems, planuojantiems karjerą sieti su finansų sritimi arba galvojantiems apie darbą versle, gerai išmanant apmokestinimą, technologijas, tarptautinius finansus“, – sako VDU ŽŪA kanclerė.

Tiek Kauno AVMI, tiek ir visoje VMI sistemoje dirba ne vienas VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Apskaita ir finansai absolventas. „Įgiję specializuotų žinių apskaitos ir finansų srityje, absolventai sėkmingai įsitvirtina mokesčių administravimo, priežiūros, finansų analizės srityse, taip pat aktyviai dirba konsultavimo ir rizikų vertinimo veiklose. VMI siūlo plačias karjeros galimybes – nuo žinių gilinimo finansų srityje iki dalyvavimo procesų tobulinime, viešajame administravime ar konsultacinėse iniciatyvose. Įgiję patirties, darbuotojai gali siekti vadovaujančių pareigų padaliniuose, darbo grupėse, projektuose ar kitose atsakingose srityse. Šiuo metu mūsų komandoje dirba nemažai šios studijų programos absolventų, o jų indėlis į organizacijos veiklą – itin svarbus“, – teigia Kauno AVMI viršininkė J. Stankienė.

Augalų žavadienis ir akcija „Pasodinkime daigą“ moksleivius sukvietė į VDU ŽŪA Bandymų stotį

Gegužės 16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje (VDU ŽŪA) vyko pažintinis renginys – Augalų žavadienis ir akcija „Pasodinkime daigą“, subūręs 61 moksleivį iš trijų ugdymo įstaigų: Šilutės Pirmosios gimnazijos, Kauno S. Daukanto progimnazijos ir Akademijos mokyklos-darželio „Gilė“. Moksleivius lydėjo penki mokytojai.

Renginio metu jaunieji svečiai turėjo unikalią galimybę iš arčiau susipažinti su VDU ŽŪA Bandymų stotyje vykdomais moksliniais eksperimentais, auginamais pagrindiniais kultūriniais augalais bei modernia žemės ūkio tyrimų įranga. Jaunuoliai noriai dalyvavo įvairiose edukacinėse veiklose – atpažino augalų sėklas, matavo chlorofilo ir azoto kiekį augalų lapuose, tyrinėjo lapų asimiliacinį plotą ir netgi išbandė modernaus kombaino vairą.

Didžiausią džiaugsmą sukėlė praktinė veikla – kiekvienas dalyvis savo rankomis pasodino moliūgo, meliono ar pomidoro daigą, kurį parsivežė su savimi. Renginio metu netrūko smalsumo, juoko ir gerų emocijų – moksleiviai išvyko ne tik su naujomis žiniomis, bet ir su šypsenomis veiduose bei dovanomis.

„Dėkojame visiems dalyvavusiems ir prisidėjusiems prie šio prasmingo renginio! Tikime, kad Augalų žavadienis tapo ne tik pažintimi su žemės ūkio mokslais, bet ir įkvėpimu ateities tyrėjams!“ – teigia renginio organizatoriai.

Patirtys, kurios įkvepia: ekologinio šaltalankių ūkio stiprybė – atsakingas požiūris į gamtą

Daug gerų ir sektinų tvaraus žemės ūkio vystymo pavyzdžių galima matyti parodose, žiniasklaidos priemonėse. Javų, pienininkystės, mėsinių galvijų, daržovių, vaisių, uogų bei kitų žemės ūkio produktų gamintojai žinomi ne tik Lietuvoje, bet taip pat garsina ilgaamžes žemdirbystės tradicijas ir už Lietuvos ribų. Vykstant struktūriniams pokyčiams žemės ūkio versle, jauni, nedidelius nuosavos žemės plotus turintys ar mažiau derlingose vietovėse ūkininkaujantys žmonės ieško naujų, netradicinių sprendimų.

Vienas iš tokių pavyzdžių – šaltalankių auginimas. Kokie yra šių augalų auginimo ypatumai ir kaip organizuojamas visas gamybos procesas ūkyje nuo uogos iki šaltalankių aliejaus ar kitų produktų iš šių uogų su magistrantūros studijų programos Žemės ūkio verslo vadyba antro kurso studentais dalijosi ekologinio šaltalankių auginimo ūkio atstovė Roberta Žaltauskienė.

Šis šaltalankių ūkis 2004 m. buvo įkurtas Mažeikių rajone. Ūkio įkūrimo pradžioje šaltalankiais buvo apsodintas 16 ha plotas, iki pastarųjų metų ūkis išaugo iki 40-ies hektarų. Dalis ūkyje užaugintų šaltalankių uogų yra parduodama, likusi dalis uogų ūkyje yra perdirbama į sultis, uogienę ir sirupus. Iš šaltalankių lapų spaudžiamas aliejus, arbatos gaminamos iš šaltalankių lapų ir uogų. Šio ūkio produktus kiekvienas vartotojas gali atpažinti iš prekinio ženklo „Saulės link“.

Ūkyje dirba dvi šeimos kartos – tėvai ir trys sūnūs su šeimomis. Ūkio stiprybė – stipri šeima, atsakingas, inovatyvus požiūris į darbą bei į gamtą.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas dėkoja pranešėjams už skirtą laiką ir nuoširdų pasidalijimą įkvepiančia patirtimi.

Pranešimą parengė VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Jurgita Zaleckienė