Agronomijos fakulteto dekanės šventinis sveikinimas

Knibždantys kraštovaizdžiai

Agronomijos fakultete vyko Kraštovaizdžio dizaino kūrybinės dirbtuvės „Knibždantys kraštovaizdžiai“, subūrusios jaunus, aplinkai neabejingus moksleivius ir suteikusios jiems galimybę praktiškai prisiliesti prie ekologinio kraštovaizdžio kūrimo. Dirbtuves vedė Vytauto Didžiojo universiteto Kraštovaizdžio dizaino studijų programos trečio kurso studentė Aina Bijanskaitė, kuri ne tik pasidalijo savo žiniomis, bet ir įkvėpė mokinius kūrybiškai mąstyti apie gamtą bei žmogaus vaidmenį joje. Dirbtuvėse dalyvavo 10–11 klasių mokiniai iš Kauno r. Babtų gimnazijos, Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos ir Kauno Santaros gimnazijos.

Dirbtuvių tikslas – supažindinti mokinius su pagrindiniais ekologiniais principais, ypač humuso susidarymo procesu ir biologinės įvairovės svarba. Renginys prasidėjo trumpa teorine dalimi, kurios metu Aina Bijanskaitė pristatė Vytauto Didžiojo universiteto studijų aplinką, Kraštovaizdžio dizaino studijų programą, dirbtuvių idėją, tikslus bei kūrybinį įkvėpimą. Ši įžanga padėjo mokiniams geriau suprasti, kaip kraštovaizdžio dizainas siejasi su ekologija, tvarumu ir atsakingu požiūriu į aplinką.

Praktinėje dirbtuvių dalyje moksleiviai aktyviai įsitraukė į kūrybinį procesą. Iš natūralių ir organinių medžiagų – kartono, smėlio, samanų, šakelių, uogų, smilgų, džiovintų gėlių bei bioplastiko (iš agaro sustingusių lakštų su džiovintų gėlių inkliuzais) – jie kūrė vabzdžių viešbučius arba suyrančius kraštovaizdžio dizaino maketus. Dalyviai galėjo laisvai rinktis kūrybos kryptį, eksperimentuoti su medžiagomis ir formomis, kartu mokydamiesi, kaip net ir nedideli objektai gali prisidėti prie gamtos gyvybingumo ir ekologinės pusiausvyros.

Pasibaigus dirbtuvėms, visi kartu aptarė sukurtus darbus, pasidalijo įžvalgomis ir patirtimis. Vėliau kūriniai buvo išnešti į lauką ir palikti universiteto kieme, kur jie taps gyvosios aplinkos dalimi ir turės teigiamą ekologinį poveikį – skatins biologinę įvairovę, taps prieglobsčiu vabzdžiams ir natūraliai įsilies į kraštovaizdį. „Knibždantys kraštovaizdžiai“ tapo prasminga patirtimi, leidusia mokiniams ne tik susipažinti su kraštovaizdžio dizaino studijomis, bet ir suvokti, kaip kūryba gali būti glaudžiai susijusi su ekologija, atsakomybe ir pagarba gamtai.

Nuotykių kodas: maisto studijos universitete!

Šiandien universiteto miestelis prisipildė jaunatviškos energijos! Pas mus svečiavosi Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos 10-os klasių mokiniai bei Kauno Palemono ir Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijų 11-okai. Jie dalyvavo Maisto kokybės ir saugos studijų programos organizuotose kūrybinėse dirbtuvėse „Nuotykių kodas: maisto studijos universitete“, kurios tapo tikru atradimų ir gerų emocijų maratonu.

Misija – pažinti universitetą per patirtį!

Dėstytojai ir doktorantai parengė interaktyvią programą, leidusią moksleiviams išbandyti universiteto erdves, pasinerti į praktinius tyrimus ir „pasimatuoti“ studento gyvenimą. Suskirstyti į komandas jie keliavo po miestelį, vykdė įvairias užduotis, kūrė, spėliojo ir eksperimentavo. Apžvalgą ir instruktažą mokiniams pristatė doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė, dokt. Erika Jakienė ir dokt. Emilija Viknė, kurios paleido komandas į nuotykių trasą.

Universiteto istorijos pažinimas

Muziejuje jaunuosius tyrinėtojus pasitiko Rasa Pranckūnienė, supažindinusi su ryškiausiais universiteto istorijos momentais.

Skonių pasaulis sporto centre

Doktorantės Greta Grikšaitė-Prapiestė ir Laura Rakauskaitė mokiniams atskleidė skonio ir uoslės paslaptis, pakvietė ragauti glotnučius bei atspėti jų sudėtį.

Jusliniai eksperimentai laboratorijoje

Dr. Aloyzas Velička paruošė paslaptingų mėginių iššūkį – moksleiviai gilinosi į savo jutimų galimybes.

Kelias į studento gyvenimą

Doktorantė Justina Deveikytė Agronomijos fakultete papasakojo, kaip mokiniai galėtų prisijungti prie Maisto kokybės ir saugos studijų programos.

Technologiniai nuotykiai Agroinovacijų centre

Čia jų laukė dokt. Aistis Petruškevičius, pakvietęs tyrinėti įrangą ir spręsti praktinius uždavinius.

Vaisių detektyvai

Augalinių žaliavų kokybės laboratorijoje mokinius pasitiko dr. Indrė Čechovičienė, kuri pakvietė atlikti eksperimentą ir išsiaiškinti, koks tirpalas geriausiai apsaugo vaisius nuo patamsėjimo.

Diena baigėsi nuoširdžiomis šypsenomis, įspūdžių dalijimusi ir apdovanojimais aktyviausiems dalyviams.
Ši nuotykių kupina patirtis mokiniams atvėrė naują žvilgsnį į mokslo pasaulį ir leido pajusti universiteto gyvenimo ritmą iš arti.

VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna: susitelkusi ir atvira bendruomenė – raktas į Akademijos augimą

Lapkričio 18 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerio pareigas pradėjo eiti profesorius dr. Vigilijus Jukna. Pokalbyje su kadenciją pradėjusiu Akademijos kancleriu – apie ateities Akademijos prioritetus, stiprybės taškus, Lietuvos žemės ūkio galimybes ir kitas aktualijas.

Jūsų programoje minimos penkios strateginės kryptys, kurios turėtų formuoti VDU Žemės ūkio akademijos raidą. Kokie yra pagrindiniai ateities Akademijos prioritetai?

Visų pirma – dėmesys ir atvirumas Akademijos bendruomenei. Man svarbu, kad visi bendruomenės nariai jaustųsi gerbiami, reikalingi ir svarbūs, turėtų draugišką, motyvuojančią ir saugią darbo aplinką, galimybę išsakyti savo nuomonę, siekti profesinės karjeros bei tuo pačiu prisidėti prie Akademijos stiprinimo ir augimo.

Itin svarbu studijos, grindžiamos mokslu, tarpkryptiškumu ir tarptautiškumu. Sieksiu, kad Akademijoje būtų vykdomos aukščiausius kokybės standartus atitinkančios studijos, sudarant geriausias sąlygas dėstytojams perteikti studentams naujausias teorines ir praktines žinias, o studentams įgyti kompetencijas ir gebėjimus, atliepiant ateities darbo rinkos poreikius.

Tarp prioritetinių sričių – ir mokslo plėtra, grindžiama tarptautiškumu, tarpdiscipliniškumu ir praktiniu pritaikymu. Man svarbu, kad VDU Žemės ūkio akademijos mokslas kurtų naujas žinias, inovatyvius sprendimus žemės ūkiui ir būtų patikimas partneris šalies ir tarptautiniu mastu, užtikrinant, kad mokslas kuria pridėtinę vertę ekonomikai.

Ateities Žemės ūkio akademiją matau kaip lyderiaujančią Baltijos šalių regiono universitetinę žemės ūkio mokslų ir studijų instituciją, veikiančią išvien su geriausiais pasaulio universitetais. Man svarbu, kad Akademijos tarptautinė veikla ir žinomumas būtų dar labiau išplėtotas, rengiant bendras studijų programas, aktyvinant dėstytojų ir administracijos mainų programas, inicijuojant tarptautinius, mokslo ir inovacijų projektus bei tarptautinius renginius.

Tarp prioritetinių sričių – ir VDU Žemės ūkio akademijos, kaip lyderiaujančios Baltijos šalių regiono universitetinės žemės ūkio mokslų ir studijų institucijos, įvaizdžio gerinimas, siekiant atskleisti modernaus žemės ūkio išskirtinumą ir inovatyvumą. Man svarbu, kad Akademija būtų prestižinė universitetinė žemės ūkio mokykla, kurioje ugdomos brandžios, turinčios kritinį mąstymą ir aukštų kompetencijų asmenybės. Taip pat, kad Akademija būtų pripažintas žinių ir mokslo centras, kuriantis inovacijas žemės ūkio srityje, bendravimo tradicijas ir erdvę visam agrariniam sektoriui.

Kur matote didžiausius VDU Žemės ūkio akademijos stiprybės taškus, o kur, galbūt – dar ne iki galo išnaudotą potencialą?

VDU Žemės ūkio akademija – unikali aukštoji mokykla, ruošianti šiuolaikiškai mąstančius, aukštos kvalifikacijos specialistus, turinčius tarpdisciplininių žinių ir gebančius kurti inovatyvų agrosektorių. Žinoma, šis laikmetis reikalauja ir pokyčių – žemės ūkis patiria įvairias transformacijas, vyksta tiksliųjų technologijų plėtra, į pagalbą ateina ir dirbtinis intelektas, keičiasi jaunimo požiūris į žemės ūkį. Turime ne tik gebėti atliepti kylančius pokyčius, bet ir patys kurti pokyčius. Todėl rengdami aukštos erudicijos specialistus, vykdydami mokslinius tyrimus ir teikdami ekspertines paslaugas turime sustiprinti VDU Žemės ūkio akademijos įtaką bendrai žemės ūkio politikai Lietuvoje.

Kokiais principais vadovausitės priimdamas sprendimus Akademijoje?

Prioritetą teikiu bendruomenės telkimui ir komandiniam darbui. Kaip ir minėjau – Akademijai svarbiais klausimais tarsiuosi su bendruomene. Mano požiūriu, bendruomenei itin svarbu operatyvus informacijos perteikimas – tuomet norint pasiekti užsibrėžtus tikslus galima tikėtis bendruomeniško darbo. Sieksiu kurti tokią Akademiją, kurioje būtų puoselėjamos akademinės tradicijos, kur kiekvienas bendruomenės narys yra gerbiamas ir girdimas – sukuriamos komfortiškos sąlygos dirbti, mokytis, tobulėti ir siekti karjeros.

Šių laikų jaunoji karta – kokią ją matote Jūs? Kokie VDU Žemės ūkio akademijos siūlomi akcentai jaunajai kartai gali būti patrauklūs ir įkvepiantys?

Jaunoji karta, gyvendama pokyčių laikmetyje, keičiasi ir pati. Jaunimas turi aiškią poziciją – jie nori dalyvauti, įsitraukti į įvairias veiklas, atvykti į universitetą, įgytas žinias pritaikyti praktikoje. Nepaprastai džiaugiuosi šiais metais dešimtąjį kartą VDU Žemės ūkio akademijos vykdomu edukaciniu projektu „Sumanaus moksleivio akademija“ – jaunimas turi galimybę iš arčiau susipažinti su juos dominančia mokslo kryptimi, lavinti kūrybišką mąstymą ir praktinius įgūdžius. Projekte su moksleiviais žiniomis dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai.

Džiugina ir VDU įkurtas STEAM didaktikos centras, kuriame jaunimas turi galimybę dalyvauti metodiniuose mokymuose, kūrybinėse dirbtuvėse ir užsiėmimuose – visa tai jaunąją kartą skatina mąstyti ir veikti šiuolaikiškai.

Kokie, Jūsų akimis, yra svarbiausi šiandieniniai Lietuvos žemės ūkio iššūkiai? Kokį vaidmenį sprendžiant šiuos iššūkius atlieka VDU Žemės ūkio akademijos bendradarbiavimas su verslu, agrosektoriaus atstovais?

Šiuo metu žemės ūkis susiduria su sudėtingais iššūkiais, kurie bus ypač dideli naujojoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje. Pagal šiuo metu pateiktą Europos Komisijos planą, žemės ūkiui biudžetas yra ženkliai sumažintas. Prognozuojama, kad Lietuvai finansavimas mažėja preliminariai 2 mlrd. eurų. Iššūkiai kyla ir nacionaliniame biudžete – šiuo metu pagrindinis dėmesys kreipiamas gynybos stiprinimui, atitinkamai, visiems sektoriams biudžetas mažinimas arba nėra didinamas. Remiantis dabartinėmis prognozėmis, skaičiuojama – jeigu finansavimas iš Europos Sąjungos liktų toks, kuris yra pasiūlytas šiuo metu (žinoma, tam turės pritarti Europos Parlamentas, skaičiavimai gali dalinai keistis), finansų liktų tik tiesioginėms išmokoms, o kitoms priemonėms, pavyzdžiui, modernizavimui, būtų skiriama maža dalis pinigų. Todėl reikia nusistatyti labai aiškius prioritetus – matyti kryptį, kuria turi judėti žemės ūkis. Keičiantis klimatui, mažėjant iškastinio kuro kiekiui, su pokyčiais susiduria ir žemės ūkio sektorius, bet tuo pačiu atsiranda ir naujų galimybių.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų, ekspertų paslaugos yra ir bus kaip niekada svarbios – kad turėtume aiškią strategiją, atsižvelgiant į anksčiau išvardintus pokyčius. Ypač aktuali mokslo ir verslo sinergija – teorija turi būti pritaikoma praktiškai, todėl ir toliau planuojame ne tik tęsti, bet ir plėsti VDU Žemės ūkio akademijos bendradarbiavimo gijų tinklą su socialiniais partneriais.

Jūsų požiūriu: dirbtinis intelektas – nauda ar žala?

Dirbtinis intelektas neišvengiamai įsilieja į darbinę kasdienybę. Tačiau reikėtų kritiškai įsivertinti tam tikras ribas – neracionalu galvoti, kad visose srityse dirbtinis intelektas pakeis žmogų. Dirbtinis intelektas – pagalbinis įrankis, siekiant efektyviau valdyti tam tikrus procesus, apdoroti ir tikslingai naudoti didelės apimties duomenų masyvus. Žemės ūkyje dirbtinis intelektas naudingas siekiant prognozuoti, numatyti tam tikrus scenarijus ir, esant reikalui, kovoti su priežastimis, o ne su pasekmėmis.

Kokias profesines patirtis, sukauptas iki šiol, laikote ypač vertingomis pradėdamas vadovauti Akademijai?

Per daugelį metų turiu sukaupęs vadybinės patirties viešajame sektoriuje, mokslo, projektų valdymo ir studijų srityse, taip pat politinės patirties. Mano požiūriu, visa iki šiol sukaupta profesinė patirtis bus naudinga vadovaujant VDU Žemės ūkio akademijai: iki 2012 m. aktyviai dirbau akademinėje aplinkoje, vėliau eidamas žemės ūkio ministro pareigas įgijau vadybinės, politinės, strateginės patirties. Lietuvai pirmininkaujant ES, buvau ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos pirmininku. Naudingos patirties įgijau ir 2020–2024 m. kadencijos Seime. Taip pat dirbau Ministro Pirmininko patarėju žemės ūkio klausimais. Manau, kad mano sukaupta patirtis bus naudinga kuriant VDU Žemės ūkio akademijos gerovę.

Ar atrandate laiko užsiimti mėgstama veikla? Kas Jums suteikia energijos ir motyvacijos kasdienybėje?

Motyvuoja mėgstamas darbas – prieš apsisprendžiant kandidatuoti į VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas, rimtai svarsčiau – likti aktyvioje politikoje ar grįžti į akademinę veiklą. Nusprendžiau, kad su anksčiau minėta sukaupta profesine patirtimi būsiu naudingas Akademijai. Šiuo metu esu ir Ministro Pirmininko visuomeninis konsultantas – tokiu būdu turiu galimybę būti aktualijų pulse.

Kalbant apie mėgstamą veiklą – labiausiai pailsiu laiką leisdamas ir keliaudamas su šeima. Esu neabejingas ir žvejybai. Taip pat vertinu laiką šeimos sodyboje, kurioje laisvalaikį leidžiame aktyviai ir darbingai – prižiūrint, puoselėjant aplinką.

SKELBIMAS DĖL AGRONOMIJOS FAKULTETO DEKANO RINKIMŲ

1. Vadovaujantis Žemės ūkio akademijos dekanų kandidatūrų kėlimo aprašo (VDU ŽŪA tarybos nutarimas Nr. 3, 2025-11-07) 6 punktu, skelbiu Agronomijos fakulteto dekanų kandidatūrų rinkimų pradžią.

Pridedama: VDU ŽŪA fakultetų dekanų kandidatūrų kėlimo tvarkos aprašas.

2. Vadovaujantis Agronomijos fakulteto tarybos 2025 m. lapkričio 11 d. posėdžio nutarimu Nr. 112 (74) Agronomijos fakulteto akademinės bendruomenės susirinkimas vyks lapkričio 25 d. 14 val. centrinių rūmų 505 auditorijoje.

Susirinkimo nariais yra laikomi visi fakulteto dėstytojai, mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai, dirbantys ne mažiau kaip 0,5 etato, emeritai, doktorantų ir I ir II studijų pakopų studentų atstovai, po vieną iš kiekvieno kurso.

Agronomijos fakulteto Tarybos pirmininkas prof. Rimantas Velička

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas pradėjo eiti prof. dr. Vigilijus Jukna

Lapkričio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerio pareigas pradėjo eiti profesorius dr. Vigilijus Jukna.

Kanclerio prof. dr. V. Juknos vizija – kurti ateities VDU Žemės ūkio akademiją, kuri būtų prestižinė, lyderiaujanti Baltijos šalių regiono universitetinė žemės ūkio mokslų ir studijų institucija, veikianti išvien su geriausiais pasaulio universitetais ir prisidedanti prie darnaus visuomenės vystymosi bei žemės ūkio ir bioekonomikos plėtros. Akademiją, kurioje būtų puoselėjamos akademinės tradicijos, kur kiekvienas bendruomenės narys yra gerbiamas ir girdimas – sukuriamos komfortiškos sąlygos dirbti, mokytis, tobulėti ir siekti karjeros.

„Matau Akademiją kaip plačios ir šiuolaikiškos ekosistemos dalyvį – čia ugdomos laisvos, atsakingos, autentiškos minties ir kritinio mąstymo asmenybės, kuriamos žinios ir inovacijos. Ypač svarbu, kad mūsų bendruomenę vienytų pasitikėjimu ir pagarba grįsta bendrystė. Kviečiu visus būti aktyviais Akademijos kūrėjais. Mūsų stiprybė slypi gebėjime susitelkti, dalintis idėjomis, kartu spręsti iššūkius ir palaikyti vieni kitus. Atvira komunikacija ir bendri tikslai yra pagrindas, ant kurio kursime tvirtą ir darnią Akademijos ateitį“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. V. Jukna.

VDU ŽŪA KANCLERIO PROGRAMA

Tarp Pasaulinės kokybės dienos proga apdovanotų studijų proceso inovacijų kūrėjų – VDU ŽŪA mokslininkė

Kiekvienų metų antrąją lapkričio savaitę Jungtinių Tautų iniciatyva minima Pasaulinė kokybės diena – proga universitetų bendruomenėms įvertinti pasiektus rezultatus ir stiprinti nuolatinio tobulėjimo kultūrą. Šią dieną VDU tradiciškai pažymi prasmingais renginiais.

Diskusija apie kokybės kultūrą: skirtingos kartos – bendras tikslas

Lapkričio 14 d. surengta atvira diskusija „Kas yra kokybės kultūra skirtingoms kartoms?“, o vakaro akcentu tapo VDU darbuotojų apdovanojimai, pagerbę bendruomenės narius, kurių idėjos ir iniciatyvos įkvepia studijų proceso pažangą. Šiemet konkursui pateikta daugiau nei pusšimtis paraiškų, atspindinčių VDU bendruomenės kūrybingumą, inovatyvumą ir stiprų atsidavimą kokybei.

Atvirą diskusiją moderavo dr. Mindaugas Nefas, VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, dėstytojas ir mokslo žurnalų redaktorius. Jis pakvietė dalyvius apžvelgti, kaip kokybės samprata keičiasi tarp skirtingų kartų, ir kaip institucijos gali suburti įvairią bendruomenę siekti vieno tikslo – aukščiausios studijų kokybės.

Mintimis dalijosi skirtingas patirtis ir perspektyvas atstovaujantys pašnekovai: Europos Parlamento narys prof. dr. Liudas Mažylis kalbėjo apie europinius kokybės standartus ir akademinės kultūros raidą, VDU Studijų prorektorius doc. dr. Rytis Pakrosnis akcentavo universiteto atsakomybę nuolat adaptuotis prie besikeičiančių studentų poreikių ir naujų mokymosi formų, Lietuvos studentų sąjungos Akademinių ir socialinių reikalų vadovė Smiltė Kiaunytė išryškino studentų lūkesčius kokybei ir komunikacijos svarbą tarp dėstytojų ir studentų bendruomenės, o VDU absolventė ir „PRO BRO Express“ klientų aptarnavimo vadovė Evelina Čėsnaitė pasidalijo įžvalgomis, kaip universitete įgyta kokybės kultūra atsispindi profesiniame gyvenime.

Kalbėdamas apie kokybės sampratą VDU Studijų prorektorius doc. dr. R. Pakrosnis teigė, kad norėtųsi į tai pažvelgti ir kitu kampu: „Kaip mes galėtume atrasti kokybės kultūroje vietos žmogui, individualumui, džiaugsmui, kaip aš kartais sakau, bet taip pat ir atitikti tam tikrus kriterijus, kuriuos dažniausiai mums diktuoja išorė? Tai tarsi sankirtos kelias – tarkime, studentų, dėstytojų interesai, visuomenės, darbdavių, rinkos poreikiai – bet kas tai bebūtų, kartu su tam tikru laisvės, kūrybiškumo ir pakankamo laisvumo užtikrinimu“, – sakė prorektorius.

VDU absolventė E. Čėsnaitė pridūrė, kad kokybės samprata ateina per kiekvieno žmogaus patirtį, atsinešamus lūkesčius, kultūrines vertybes. „Kalbant apie studijas, tai jeigu aš galvoju, kad studijos yra fantastiškos, o mano dėstytojas grįžta namo ir galvoja, „na, su šituo kursu tai vienas vargas, nieko gero iš jų nebus“, tai ar kokybiškos studijos, ar nekokybiškos? Lenkiu į tai, kad apskritai kokybės samprata ir tas galutinis rezultatas turi sufleruoti į tai, kad čia turi būti sintezė tarp visų suinteresuotų šalių. Vadinasi, dėstytojas, studentas, darbuotojas, bendruomenė, visi mes turim turėti kažkokius panašius sąlyčio ar atskaitos taškus, nes kitu atveju, tada mes negalim kalbėti apskritai kaip apie kokybę, kaip apie bendrą sampratą“, – teigė ji.

Pagerbti VDU bendruomenės studijų proceso inovatoriai

Po diskusijos vyko VDU darbuotojų apdovanojimai, skirti įvertinti tuos bendruomenės narius, kurie savo iniciatyvomis reikšmingai prisideda prie studijų proceso gerinimo, kuria inovatyvius sprendimus ir stiprina kokybės kultūrą universitete.

Tarp apdovanotųjų – ir VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė doc. dr. Jūratė Aleinikovienė

Kategorijoje „Skaitmeninių sprendimų integracija (skaitmeninių priemonių ir metodų integravimas į studijų valdymą, kokybės gerinimą, studentų aptarnavimą, duomenų analizės ir valdymo gerąsias praktikas, kt.)“ apdovanota VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė doc. dr. Jūratė Aleinikovienė (Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedra) „Dirvožemio sveikatos valdymo priemonių vertinimo modelis (DSM)“.

Visas apdovanotųjų sąrašas ir nuotraukų galerija

Pranešimas apie užregistruotus kandidatus Agronomijos fakulteto dekano pareigybei

2025 Lapkričio 18

Agronomijos fakulteto tarybos komisija (doc. dr. Rita Pupalienė, prof. dr. Jurgita Kulaitienė, dokt. Erika Jakienė), įvertinusi kandidatės į fakulteto dekanus doc. dr. Aidos Adamavičienės atitiktį šiai pareigybei (Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos fakultetų dekanų kandidatūrų kėlimo tvarkos aprašo, patvirtinto VDU ŽŪA tarybos nutarimu Nr. 3, 2025-11-07, 2 p.), nustatė, kad pretendentė atitinka keliamus reikalavimus.

Užregistruota kandidate Agronomijos fakulteto dekano pareigybei yra doc. dr. Aida Adamavičienė.

Kūrybinės kraštovaizdžio dizaino dirbtuvės moksleiviams „Knibždantys kraštovaizdžiai“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) 10–12 kl. moksleivius, besidominčius Kraštovaizdžio dizainu, kviečia į kūrybines dirbtuves „Knibždantys kraštovaizdžiai“, kurios vyks gruodžio 11 d. 10:00–13:00 val. VDU ŽŪA Agronomijos fakultete.

Kraštovaizdis – tai daugiasluoksnė erdvė, savyje talpinanti žmogaus poreikius ir gamtos egzistavimą.
Kaip suderinti šiuos du pradus, kad jie galėtų sugyventi ir neužgožtų vienas kito? Kokia kraštovaizdžio dizainerio rolė, ieškant sprendimų, padedančių silpninti klimato kaitą ir jos padarinius?
Į šiuos klausimus kviečiame pasigilinti ir ieškoti atsakymų gruodžio 11 d. VDU ŽŪA kartu su 3 kurso Kraštovaizdžio dizaino studente Emilija Sviderskyte.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA (iki gruodžio 3 d.)

Mokinių skaičius: iki 4 mokinių iš vienos mokyklos; viso iki 12 mokinių (3 komandos).
Data: Gruodžio 11 d. (ketvirtadienis)
Laikas: 10.00-13.00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų II aukšto fojė (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Kontaktai:
Austėja Švereikaitė
Telefonas: +370 37 752 293
El. paštas: austeja.svereikaite@vdu.lt

Kraujo donorystės akcija VDU ŽŪA. Kviečiame prisidėti!

Lapkričio 18 d. 11.00–15.00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks Nacionalinio kraujo centro vykdoma kraujo donorystės akcija. Kviečiame prisidėti studentus ir darbuotojus. Kiekvienas donoras – labai svarbus, galintis kitam dovanoti sveikatą ar net gyvybę.

Visos medicinos priemonės – nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos – yra sterilios ir vienkartinės. Dūrio vieta taip pat labai kruopščiai dezinfekuojama. Kraują duoti saugu ir pačiame kraujo centre, ir vietose, kur vyksta kraujo donorystės akcijos.

Atmintinė apie kraujo donorystę.

Prašome UŽSIREGISTRUOTI iki lapkričio 17 d.

Data: lapkričio 18 d.
Laikas: 11.00–15.00 val. (pietų pertrauka 13.00–13.30 val.) Galite ateiti Jums patogiu laiku.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salės priesalis (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Trumpa informacija apie pasiruošimą donorystei bei anketa, kurią galima atvykti jau iš anksto užsipildžius (jų turėsime ir su savimi), taip pat galima jas pildyti “Mano kraujas” programėlėje.

Kaip pasiruošti kraujo davimui?

Duoti kraujo gali tik visiškai sveikas žmogus. Prieš atvykstant duoti kraujo patariama lengvai pavalgyti, išgerti daugiau skysčių, būti pailsėjus ir išsimiegojus. Su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Kaip elgtis po kraujo davimo?

Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.

Kokia yra kraujo donorystės nauda?

Duodantiems kraujo žmonėms skatinama kraujo ląstelių regeneracija, kamieninių ląstelių sintezė, o tai skatina audinių atsinaujinimo procesus. Po didesnių nukraujavimų (avarijų, gimdymų ar didelių operacijų ir kt. atvejais) donorai turi didesnę tikimybę išgyventi, nei kraujo neduodantys žmonės. Visiems kraujo donorams atliekami išsamūs kraujo tyrimai.