Studentai ir absolventai kviečiami tapti pirmakursių mentoriais

Pirmosios studentų savaitės universitete – neretai kupinos nežinomybės, daugybės klausimų ir noro kuo greičiau įsilieti į akademinį gyvenimą. Apsiprasti ir sklandžiai prisijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenės pirmakursiams padeda mentoriai. Kviečiame VDU studentus ir absolventus, baigusius studijas prieš metus, tapti pirmakursių mentoriais ir palengvinti naujokų startą universitete – būti tais, į kuriuos jie gali kreiptis pagalbos, patarimo ir įkvėpimo.

Kas yra pirmakursių mentorystės programa?

Tai programa, skirta padėti pirmo kurso studentams, norintiems greičiau integruotis universiteto bendruomenės, akademinėse ir socialinėse veiklose.

Kas yra pirmakursių mentorius?

Pirmakursių mentorius – tai aktyvus, visada pasiruošęs atsakyti į pirmakursių klausimus ir vyresnis nei pirmo bakalauro kurso studentas, padedantis naujokams užmegzti ir palaikyti ryšius su akademine aplinka, nauju miestu, bendrakursiais ir universiteto bendruomene. Tai žmogus, gebantis įkvėpti ir padrąsinti į universiteto bendruomenės gretas prisijungusį naujoką, suteikiantis jam kuo daugiau naujų žinių: apie universitetą, jo fakultetus, laisvalaikio veiklas. Visą mentorystės laikotarpį mentorius-savanoris rūpinasi pirmakursiais, studijuojančiais toje pačioje arba gretimoje studijų programoje.

Kas gali prisijungti prie pirmakursių mentorių komandos?

Ši galimybė yra skirta aktyviems ir visada pasiruošusiems padėti asmenims, vyresniems nei pirmo bakalauro kurso universiteto studentams, kurie jau yra sukaupę studentiškos patirties ir žinių, ir absolventams, baigusiems studijas VDU ne vėliau kaip prieš metus.

Kodėl verta tapti mentoriumi:

Proga susirasti bendraminčių, draugų ir prisijungti prie aktyvių žmonių bendruomenės;
Galimybė padėti jaunajai studentų kartai, pasidalinti savo patirtimi;
Vertinga patirtis, įgūdžiai, tobulinamos komunikacijos, organizavimo kompetencijos;
Pažintis su universiteto struktūra, jo sistema, procesais ir darbuotojais.

„Džiaugiuosi, kad mentorystės programa man suteikė galimybę padėti pirmakursiams įsilieti į universiteto gyvenimą ir pamažu tapti šios bendruomenės dalimi. Būdama mentore, galėjau dalintis turimomis žiniomis ir patirtimi, atsakyti į klausimus, motyvuoti ir palaikyti. Kartu – tai puiki galimybė augti pačiai, tobulėti bei susipažinti su įdomiais žmonėmis. Man svarbu, kad pirmakursiams universitetas taptų saugia aplinka, kurioje kiekvienas galėtų augti, išbandyti naujus dalykus bei jaustųsi palaikomas“, – apie savo patirtį pasakoja mentorė Paulė.

Kokie yra pagrindiniai mentoriaus-savanorio darbai?

Dalyvavimas mokymuose bei kituose neformaliuose susitikimuose, įvairių veiklų planavimas ir įgyvendinimas;
Pirmakursiams skirtos įvadinės savaitės planavimas ir organizavimas;
Pirmakursiams skirto renginio „Vėliavos medžioklė“ organizavimas bei dalyvavimas jame;
Visokeriopa pagalba studentams: atsakymas į jiems rūpimus klausimus, pagalba sprendžiant iškilusius iššūkius ar problemas.

Kaip prisijungti prie mentorių komandos?

Visi, norintys prisijungti prie pirmakursių mentorių komandos, iki balandžio 21 dienos (imtinai) turi užpildyti registracijos anketą. Patekusieji į antrąjį atrankos etapą bus informuoti iki balandžio 28 dienos, o gegužės 5–9 dienomis vyks motyvaciniai pokalbiai.

Registracijos anketa

Daugiau informacijos apie pirmakursių mentorystę:

Augalų žavadienis ir akcija „Pasodinkime daigą“

Gegužės 16 d. 9–16 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje (Rapsų g. 7, Noreikiškės, Kauno r.) vyks Augalų žavadienis ir akcija „Pasodinkime daigą“.

REGISTRACIJA

Renginio dalyviai turės galimybę sužinoti apie augalų gyvybės žavesį, augalo kelią nuo sėklos iki stalo, susipažinti su atliekamais augalų tyrimais ir pasodinti savo daigą.

Organizacinis komitetas: prof. dr. Aušra Marcinkevičienė, prof. habil. dr. Rimantas Velička, doc. dr. Aida Adamavičienė, dr. Aušra Rudinskienė, doc. dr. Lina Marija Butkevičienė, doc. dr. Robertas Kosteckas, dr. Jovita Balandaitė.

Dirvožemio mokslo pradininko, LŽŪU profesoriaus, LMA nario korespondento V. Ruokio 140-osios gimimo metinės: atminimas įprasminamas tęsiant iškilios asmenybės darbus

Balandžio 3 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) įvyko dirvožemio mokslo pradininko, Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) profesoriaus, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nario korespondento Viktoro Ruokio 140 metų gimimo sukakties minėjimas.

Profesoriaus kelias – įkvėpimas kiekvienam

Sveikinimo žodį renginio metu tarusi VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė atkreipė dėmesį, kad prof. V. Ruokio pasiekimai ne tik suformavo dirvožemio mokslo pagrindus, bet ir paliko gilų pėdsaką visoje šalies mokslo raidoje. „Minėdami 140-ąsias prof. V. Ruokio gimimo metines, turime puikią progą prisiminti ir įvertinti profesoriaus gyvenimą, veiklą, jo, kaip mokslininko, savybes ir jo įtaką agrariniam mokslui. Prasminga – žmogus visą gyvenimą neprarado ryšio su žeme ir žemė, dirvožemis tapo jo mokslinių tyrimų pagrindu“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė, pridūrusi, kad prof. V. Ruokis padėjo pagrindus tyrimams, kuriuos sėkmingai tęsia Akademijos mokslininkai.

Kanclerė kvietė prisiminti žemės ūkio mokslo svarbą visuomenei, aplinkai, agroverslo vystymuisi. „Prisiminkime atsakomybę prieš gamtą ir įkvėpimą, kurio galime semtis iš tokių iškilių asmenybių kaip prof. V. Ruokis. Tegul profesoriaus gyvenimo pavyzdys įkvepia mus toliau puoselėti dirvožemio mokslą ir siekti naujų atradimų visoje žemės ūkio srityje“, – pridūrė prof. dr. A. Miceikienė.

Renginį moderavęs LMA viceprezidentas, prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius susirinkusius kvietė aktyviai dalintis prisiminimais apie dirvožemio mokslo pradininką.

Prof. V. Ruokis – nepaprastai plačios erudicijos asmenybė

LMA akad., prof. habil. dr. Algirdas Juozas Motuzas renginio metu išsamiai pristatė prof. V. Ruokio gyvenimo kelią ir indėlį į dirvožemio mokslo plėtrą.

Prof. V. Ruokis tyrė Lietuvos dirvožemius, dirvodarines uolienas, sukūrė lietuvišką dirvotyros terminiją, paskelbė Lietuvos dirvožemių klasifikaciją, parengė Pietų Lietuvos dirvožemių žemėlapį, vadovavo Lietuvos dirvožemių tyrimo ekspedicijai, su kitais mokslininkais parengė pirmąjį Lietuvos dirvožemių žemėlapį.

„Mokytojas V. Ruokis visokeriopai skatino ir palaikė ketinimus Dotnuvos Žemės ūkio technikumo vietoje steigti aukštąją mokyklą – Žemės ūkio akademiją. 1924 m. rugsėjo 24 d. pirmajame Profesorių tarybos posėdyje V. Ruokis buvo paskirtas eiti docento pareigas ir vadovauti Geognozijos ir Agrochemijos katedroms. Spalio 15 d. naujos aukštosios mokyklos atidarymo iškilmėse docentas kalbėjo studentams. Prisiminė savąsias studijas svetur, kvietė pamilti knygą, būti aktyviais, dainuoti, groti, vaidinti, sportuoti ir gyventi kuo sveikiau“, – renginio metu kalbėjo LMA akad., prof. habil. dr. A. J. Motuzas.

Prof. V. Ruokio indėlis ugdant agronomijos mokslo darbuotojus – itin reikšmingas. „Jo vadovavimu buvo parengtos ir apgintos 32 kadidatinės (mokslo daktaro) disertacijos. Eiti mokslo keliu jis palydėjo akademiką J. Kriščiūną, profesorių B. Baginską, iškilius dirvožemininkus J. Vaitiekūną, K. Plesevičių, J. Mažvilą ir kitus. 35 disertantams jis padėjo įgyti mokslinį laipsnį – oponavo disertacijas arba konsultavo jų autorius. Dėkoju likimui, leidusiam ir man būti prof. V. Ruokio mokiniu bei bendradarbiu. Iš jo pasisėmiau kantrybės ir ištvermės rašto darbuose“, – sakė LMA akad., prof. habil. dr. A. J. Motuzas.

LMA akad., LŽŪU rektorius, prof. habil. dr. Albinas Kusta – žmogus, kuriam taip pat teko garbė pažinti iškilųjį prof. V. Ruokį. „Lankiau prof. V. Ruokio paskaitas. Pirmame kurse mums, būsimiems vandens ūkio inžinerijos specialistams, geologijos pagrindus dėstė prof. V. Ruokis. Vyresnieji studentai mums papasakodavo apie dėstytojų savybes, todėl galėdavome užduoti įvairių klausimų. Profesorius pasakodavo įdomių dalykų – buvo nepaprastai plačios erudicijos žmogus, Europą ir pasaulį apkeliavęs. Apie mineralus ir akmenis profesorius žinojo nepaprastai daug. Prof. V. Ruokis bendraudavo itin noriai ir maloniai – studijų laikai paliko gerą įspūdį“, – sakė LMA akad., LŽŪU rektorius, prof. habil. dr. A. Kusta.

Rektorius dėkojo LMA akad., prof. habil. dr. A. J. Motuzui už išsamų pranešimą apie prof. V. Ruokį. „Džiaugiamės Akademijoje turėdami žmogų metraštininką, aprašiusį žymiuosius profesorius, buvusius rektorius“, – sakė prof. habil. dr. A. Kusta.

Mokslininkai tęsia prof. V. Ruokio pradėtus darbus

Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas, Vilniaus universiteto (VU) doc. dr. Jonas Volungevičius pristatė pranešimą „Lietuvos dirvožemininkų draugija ir dirvožemio mokslo raida šalyje“.

„Turiu garbę ir atsakomybę būti istorijos dalimi ir tęsti tai, ko pradžią padėjo prof. V. Ruokis – vadovauti Lietuvos dirvožemininkų draugijai“, – sakė doc. dr. J. Volungevičius, pridūręs, kad draugijai vadovauja ne jis vienas – drauge su VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto doc. dr. Rimantu Vaisvalavičiumi mokslininkai siekia pratęsti reikšmingų darbų seką.

„Manau, kad Lietuvos dirvožemininkų draugija nuėjo didelį kelią ir mes prof. V. Ruokiui gėdos nepadarytume“, – pridūrė doc. dr. J. Volungevičius.

2012–2024 m. laikotarpiu Lietuvos dirvožemininkų draugija nuveikė visą eilę reikšmingų veiklų: įvykdyta 10 ekspedicijų, 21 konferencija (iš jų 6 – tarptautinės), suorganizuoti 3 mokymai, konferencijose skaityti 47 pranešimai, išleista 16 leidinių, atliktos 44 viešinimo pozicijos, kitų veiklų – 34.

Mokslininkas pranešimo metu pristatė dirvožemių kartografavimo ir skaitmenizavimo raidą, dirvožemio cheminių savybių tyrimus, humuso medžiagų ir vandenyje tirpios C tyrimus, bendrosios organinės anglies tyrimus. „Bendras humuso kiekis aukštumų agrosistemoje mažai kinta. Labiau vyksta jo persiskirstymas dėl erozijos. Susidaro deliuviniai ir eroduoti dirvožemiai. Tai lemia ir kitų dirvožemio savybių kaitą“, – kalbėjo doc. dr. J. Volungevičius.

Pristatant dirvožemio mokslo raidą šalyje, aptarti ir organinės medžiagos dirvožemio Ah horizonte transformacijos rodikliai, dirvožemio granuliometrinės sudėties nustatymas, dirvožemio fizikinių savybių nustatymas ir vertinimas. „Pastarieji tyrimai leidžia įvertinti žmogaus ūkinės veiklos poveikį dirvožemio kokybei, ypač tankiui, vandentalpai ir poringumui. Tokie tyrimai ypač aktualūs tobulinant žemės dirbimo metodus“, – sakė Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas.

Dirvožemio mokslo tyrėjų ir puoselėtojų ateityje laukia aktualūs klausimai. Nauji tyrimo metodai – hiperspektriniai, georadaras, erdvinis modeliavimas; dirvožemio stebėsena ir dirvožemio kokybės vertinimas; nauji tvaresni dirvožemio naudojimo būdai – ekonominio, ekologinio ir socialinio aspektų derinimas; dirvožemio advokacija – atstovavimas ūkininkų ir valdžios institucijų tarpe. Ir svarbiausia – Lietuvos dirvožemininkų draugijos vaidmuo ir perspektyvos besikeičiančios socialinės ir ekonominės konjungtūros sąlygomis.

Europoje – vis didesnis dėmesys dirvožemiui

LMA akad. dr. Žydrė Kadžiulienė aptarė dirvožemio tvaraus naudojimo aktualijas Europoje. „Tam, kad maistas būtų sveikas, labai svarbu sveikas dirvožemis. Pastaraisiais metais Europa dirvožemiui skiria tikrai daug dėmesio. Viena didesnių mokslinių programų – EJP SOIL. Programa akcentuota į tai, kas svarbiausia dirvožemio tvarumui: žemės ūkio produkcijai, tvariai aplinkai ir klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui. Į šią programą įsijungė daug mokslininkų, klausimai buvo įvairūs ir platūs, tačiau svarbiausia buvo išanalizuoti, kokios žinios yra sukauptos, koks žinių plėtros poreikis, kaip žinios yra perduodamos ir kaip pasiekia įvairius naudotojus“, – vardijo mokslininkė.

Dirvožemio tvaraus valdymo elementai: vandens saugojimo ir naudojimo efektyvumo gerinimas, erozijos kontrolė ir žemės degradacijos išvengimas, bioįvairovės didinimas, dirvožemio struktūros gerinimas, maistinių medžiagų valdymas, SOM valdymas C sekvestracijai.

Programos rezultatai orientuoti į tai, kad pagelbėtų spręsti įvairiuose Europos dokumentuose išryškintas problemas spręsti.

„2030 m. ES dirvožemio strategija, Dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyva: numatytos vizijos ir tikslai iki 2050 m. turėti sveiką dirvožemį. Misija „Dirvožemio susitarimas Europai“ pripažįstama kaip pagrindinė jos įgyvendinimo priemonė. Misijos tikslas: sukurti 100 gyvų laboratorijų ir švyturių, iki 2030 m. būtų pereinama prie sveiko dirvožemio. Siekiama pagrindinių veiklos tikslų: sukurti dirvožemio priežiūros gebėjimus ir žinių bazę; bendrai kurti ir tobulinti vietos pagrindu sukurtas naujoves, siekiant pagerinti dirvožemio sveikatą visose vietovėse; sukurti integruotą ES dirvožemio stebėsenos sistemą ir stebėti dirvožemio sveikatos pažangą; bendradarbiauti su dirvožemio naudotojų bendruomene ir plačiąja visuomene“, – kalbėjo LMA akad. dr. Ž. Kadžiulienė.

Dirvožemio mokslo pradininko, LŽŪU profesoriaus, LMA nario korespondento V. Ruokio atminimas įamžintas ir VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete. Renginio dalyvius Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė ŽŪA Agronomijos fakulteto doc. dr. ir R. Vaisvalavičius pakvietė apsilankyti prisiminimų pilname, savo autentiškumą išsaugojusiame prof. V. Ruokio geologijos kabinete – geologijos mineralorogijos laboratorijoje.

Kviečiame dalyvauti rekorde „Ilgiausia daugkartinius maišelius laikančių žmonių eilė“

Visus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bendruomenės narius, neabejingus aplinkai ir tvarumui, kviečiame dalyvauti išskirtiniame pasiekime – rekorde „Ilgiausia daugkartinius maišelius laikančių žmonių eilė“.

Rekordas bus fiksuojamas balandžio 11 d. 14:00 val. Laisvės alėjoje per vieną didžiausių mugių Lietuvoje – „Kauno pavasario mugė 2025 – per tradicijas į tvarų pasaulį“.

Nuo 13:30 val., laikantis už maišelių rankenėlių, rikiuosimės į gyvą grandinę, o 14:00-14:15 val. rekordą fiksuos VšĮ Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba. Bus kuratoriai, kurie užtikrins sklandų rekordo fiksavimą.

Kviečiame atsinešti savo daugkartinio naudojimo maišelį (jeigu turite, galite atsinešti VDU, ŽŪA, fakulteto ar bet kokį kitą). Neturintiems maišelių, jų pasirūpins rekordo organizatoriai renginio vietoje.

Kviečiame užsiregistruoti dalyvavimui rekorde iki balandžio 10 d. 12 val. užpildant šią anketą.

Data: balandžio 11 d.
Laikas: 13:30 val.
Vieta: Kaunas, Laisvės alėja, prie restorano „Miesto sodas“ pastatytos scenos prieigose, netoli Kauno valstybinio muzikinio teatro parko.

VDU ŽŪA 100-mečio ąžuolyno pirmųjų metų sukakties piknikas

Balandį minime ypatingą sukaktį – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio ąžuolynui sueina pirmieji gyvavimo metai. Balandžio 14 d. 12 val. kviečiame susiburti 100-mečio ąžuolyne ir paminėti šią progą, pažymint ne tik ąžuolyno pirmųjų metų sukaktį, bet ir mūsų tradicijų, bendrystės stiprinimo svarbą. Pabendrausime, išbandysime partnerių dovanotas sūpynes, šachmatus… Kviečiame atsinešti savo termopuodelį su mėgstamu karštu gėrimu, lengvu užkandžiu pasirūpinsime mes.

Apie savo ketinimą dalyvauti maloniai prašome informuoti užpildant REGISTRACIJOS formą iki balandžio 10 d.

Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks ypatingos 2024 m. balandžio 12-osios akimirkos. Šią dieną drauge su gausiu būriu svečių, mecenatų, alumnų, bičiulių, padedančių stiprinti ir garsinti VDU ŽŪA, pasodintas 100-mečio ąžuolynas.

VDU ŽŪA 100-mečio ąžuolynui parinkta bene įspūdingiausia Nemuno link besileidžiančio šlaito juosiama akademinio miestelio erdvė. Į ją pakiliai nusiteikę ir ne vienas prisipažinę ąžuolą savo gyvenime sodinsiantys pirmą kartą, 2024 m. balandžio 12 d. rinkosi Europos Parlamento, Seimo, Žemės ūkio ministerijos, savivaldybių ir savivaldos organizacijų atstovai bei vadovai, VDU ŽŪA mecenatai, verslo ir socialiniai partneriai, buvę rektoriai bei gausus būrys pačių VDU ŽŪA bendruomenės narių. Garbė pasodinti po savo vardinį ąžuolą buvo suteikta visų keturių fakultetų bei kitų akademinių ir neakademinių padalinių kolektyvams.

VDU ŽŪA 100-mečio ąžuolyne 2024 m. balandžio 12 d. buvo pasodinti 38 vardiniai ąžuolai asmenų ar bendruomenių, lydėjusių ir tebelydinčių VDU Žemės ūkio akademiją šimtmečio keliu ir kasdien kuriančių istoriją. Šie asmenys ir bendruomenės tai:

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus
LR žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas
LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas
LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Valstybinių miškų urėdijos Generalinis direktorius Valdas Kaubrė
Vyskupas Rimantas Norvila
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas
Rektorius emeritas prof. habil. dr. Albinas Kusta
Rektorius prof. habil. dr. Romualdas Deltuvas
Rektorius emeritas prof. dr. Antanas Maziliauskas
Rektorius prof. dr. Juozas Augutis
Kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
Klubas „ŽŪA alumni“
Klubo „ŽŪA alumni“ LR Seimo skyrius
VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetas
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas
VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultetas
VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų institutas
VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras
VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotis
VDU Žemės ūkio akademijos mokomasis ūkis
Sambūris „Gerumo ąžuolas“.

Reiškiant padėką ir pagarbą VDU ŽŪA mecenatams, kurių nuolatinė pagalba ir nuoširdus rūpestis stiprina VDU Žemės ūkio akademiją, 100-mečio ąžuolų giraitėje augs šių mecenatų vardiniai ąžuolai:

UAB „Rovaltra“
AB „Lytagra“
UAB „Dotnuva Baltic“
UAB „Baltic Agro“
UAB „Delaval“
UAB „Dojus agro“
UAB „Agrochema“
UAB „Žemtiekimas“
UAB „Ivabaltė”
UAB „Plungės Jonis“
UAB „Agrokoncernas“
VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“
UAB „East West Agro“
Mocevičiaus firma „Ginalas“
UAB „Baltic Agro Machinery“.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA doc. dr. V. Liakas pristatė monografiją „Kukurūzai“: nuo sėklos iki derliaus

Kovo 28 d. tarptautinės žemės ūkio parodos „Ką pasėsi… 2025“ metu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto doc. dr. Vytautas Liakas gausiam būriui kolegų ir svečių pristatė monografiją „Kukurūzai“.

Monografija „Kukurūzai“ – ilgamečių tyrimų, įžvalgų, patirties rezultatas

Sveikinimo žodį tarusi VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė džiaugėsi reikšmingu doc. dr. V. Liako indėliu į mokslą ir švietimą, kuris yra neabejotinai reikšmingas tiek akademinei bendruomenei, tiek praktinei žemės ūkio veiklai, užtikrinant, kad naujausios mokslo žinios būtų efektyviai pritaikomos realiame pasaulyje.

„Būdamas ne tik kolega, bet ir bičiulis kiekvienam, V. Liakas išsiskiria pagarba, atvirumu ir gebėjimu įkvėpti aplinkinius. Akademinės bendruomenės nariai vertina mokslininko profesionalumą, nuoširdumą bei nuolatines pastangas diegti inovacijas mokslo ir studijų srityse. Tai paliudija ne tik tamprūs bendradarbiavimo ryšiai su verslo ir socialiniais partneriais bei didelė gausa įvairiausių apdovanojimų“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė.

VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė

„Šiandien pristatoma ne tik knyga, bet ir ilgamečių mokslinių tyrimų, praktinių įžvalgų bei sukauptos patirties rezultatas. Monografija „Kukurūzai“ – tai ne tik teorinių žinių rinkinys, bet ir vertingas praktinis vadovas kiekvienam, kuris siekia tvariai ir inovatyviai vystyti augalininkystę. Tegul šis leidinys tampa patikimu pagalbininku priimant strateginius sprendimus, skatinant pažangias technologijas ir didinant ūkio našumą. Linkime, kad jame sukauptos žinios įkvėptų naujoms idėjoms, prisidėtų prie tvarios ir konkurencingos žemdirbystės bei dar labiau sustiprintų mokslininkų ir verslo partnerių bendradarbiavimą. Sėkmingų sprendimų ir tvarių inovacijų“, – linkėjo VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė.

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto doc. dr. Vytautas Liakas

Monografijoje „Kukurūzai“ skaitytojai turi galimybę susipažinti su kukurūzų auginimo procesu ir gauti naujų susistemintų žinių apie naujausiuose tyrimuose išryškėjančius svarbius aspektus, kuriuos lemia technologinė pažanga ir pasaulinės paklausos bei klimato sąlygų kaitos tendencijos. Knygoje apžvelgiami mokslo pasiekimai, kukurūzų auginimo techninės naujovės, vidutinio klimato šalių augintojų patirtis ir pateiktos susistemintos naujos žinios, reikalingos vertinant, tobulinant ir diegiant integruotas kukurūzų auginimo bei prognozavimo technologijas, kad užtikrinti ūkių konkurencingumą, ekonominį efektyvumą, augalininkystės verslo tvarumą ir tęstinumą.

Knygoje pateikiamos ankstesnių tyrimų įžvalgos, rezultatus pritaikant prie šiuolaikinių auginamų veislių fiziologinių savybių, sprendžiamos azoto panaudojimo kukurūzų pasėliuose efektyvumo gerinimo galimybės kintančio klimato sąlygomis bei sukurti teoriniai pagrindai. Pateikiami autoriaus statistiškai įvertinti ir sugrupuoti Augalų veislių tyrimo skyriuose augintų hibridinių kukurūzų ūkinio vertingumo duomenys, suteikiantys galimybę naudojant matematinius koreliacijos ir regresijos metodus nustatyti įvairių požymių tarpusavio ryšių priklausomumus bei kurti realiais duomenimis pagrįstas kukurūzų produktyvumo prognozes arba specializuotas informacines sistemas.

Kvietimas į išplėstinį Agronomijos fakulteto tarybos posėdį

Gerbiami Agronomijos fakulteto bendruomenės nariai,

Kovo 31 d. (pirmadienį) 15.00 val. centrinių rūmų 505 auditorijoje vyks išplėstinis Agronomijos fakulteto tarybos posėdis. Kviečiame dalyvauti visus fakulteto akademinės bendruomenės narius.

Darbotvarkėje:

Agronomijos fakulteto 2024 m. veiklos ataskaitos ir patvirtinto veiklos strateginio plano 2022-2024 m. rodiklių įgyvendinimo pristatymas ir tvirtinimas (A. Adamavičienė).
Kiti klausimai.

Pagarbiai
AF tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Rimantas Velička

Mokslinė konferencija „Herbologija 2025: Piktžolių ekologija ir kontrolė“ – svarbus žingsnis dar glaudesnio mokslo ir praktikos suartėjimo link

Kovo 20-ąją, minint Žemės dieną, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje įvyko ilgametes tradicijas puoselėjanti mokslinė konferencija „Herbologija 2025: Piktžolių ekologija ir kontrolė“.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė sveikindama susirinkusius konferencijos dalyvius teigė, kad augalai nuo seniausių laikų buvo neatsiejama mūsų gyvenimo dalis – jie maitina, gydo, teikia įkvėpimą ir grožį. „Šiandien mes susirinkome čia ne tik tam, kad galėtume gilintis į jų paslaptis, bet ir tam, kad prisidėtume prie tvarios ateities kūrimo. Herbologija – tai mokslas, kuris jungia gamtą ir žmogų, primena mums apie harmoniją, kurią turime puoselėti. Šios konferencijos tikslas – sujungti skirtingų sričių specialistus, dalintis praktinėmis patirtimis, aptarti naujausius tyrimus ir iššūkius augalų pasaulyje, piktžolių kontrolėje. Kiekvienas iš jūsų – tyrėjas, praktikantas, studentas ar tiesiog gamtos mylėtojas – prisidedate prie šios srities vystymo ir tobulėjimo. Dėkoju už jūsų atsidavimą, už laiką, skirtą gilintis į augalų pasaulį, ir už jūsų norą dalytis sukauptomis žiniomis“, – sakė VDU ŽŪA kanclerė ir linkėjo, kad ši konferencija taptų erdve ne tik profesiniam tobulėjimui, bet ir įkvėpimo šaltiniu kiekvienam dalyviui.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė džiaugėsi gausiu Akademijoje susirinkusiu ilgametes tradicijas puoselėjančios konferencijos dalyvių būriu.

„Per daugelį metų ši konferencija tapo svarbia akademine ir praktine platforma, kurioje dalijamasi naujausiais tyrimų rezultatais, joje gimsta reikšmingos idėjos ir užmezgami tvarūs bendradarbiavimo ryšiai. Herbologija – tai ne tik piktžolių valdymo strategijos, bet ir gilus gamtos pažinimas, leidžiantis suprasti ekologinius procesus, dirvožemio sveikatą ir tvaraus žemės ūkio perspektyvas. Piktžolės – tai gamtos iššūkis žemdirbiui, o tyrimų laukas agronomui. Džiaugiuosi matydama, kad moksliniai tyrimai, bendros iniciatyvos, doktorantų ir studentų įsitraukimas telkia mūsų bendrystę, kuriant naujus sprendimus ir skatinant agroverslo sektoriaus sėkmę ir proveržį“, – kalbėjo Agronomijos fakulteto dekanė, pridurdama, kad ši konferencija – svarbus žingsnis dar glaudesnio mokslo ir praktikos suartėjimo link.

VDU ŽŪA vykusioje mokslinėje konferencijoje „Herbologija 2025: Piktžolių ekologija ir kontrolė“ pristatyti moksliniai tyrimai ir kitos herbologijos mokslo aktualijos. Su pranešimų temomis ir autoriais kviečiame susipažinti konferencijos programoje.

VDU ŽŪA parko apželdinimo vizualinės koncepcijos pristatymas

Balandžio 2 d. 13 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Centrinių rūmų 217 aud. vyks VDU ŽŪA parko apželdinimo vizualinės koncepcijos pristatymas. Maloniai kviečiame dalyvauti ir susipažinti kaip planuojama atnaujinti VDU ŽŪA parką bei pasidžiaugti laukiančiais pokyčiais.

Susitikimo dalyvių registracija

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentė Vidmantė: Akademija leido suprasti – agrosektorius yra itin įdomus

Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Vidmantė Mauragaitė, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Agronomija pirmo kurso studentė, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių.

Vidmantė pasidalijo, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jos mintys dabar – būnant studente.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Mokykloje pačios įdomiausios ir mylimiausios buvo biologijos pamokos, ypač tos, kurių metu mokėmės apie augalus. Turėjau pačią nuostabiausią biologijos mokytoją, kurios motyvacija ir užsidegimas mane labai stūmė į priekį. Nuo pat vaikystės labai mėgau gamtą, nors gimiau ir augau mieste, dažnai važiuodavome į kaimą, manau ten ir gimė mano meilė šiai sričiai. Augdama mačiau daug darbščių, savo darbą mylinčių žmonių, jie taip pat mane pastūmėjo rinktis būtent šias studijas. Ir nors labai artimo ryšio su žemės ūkiu niekada neturėjau, žinojau, kad visko įmanoma išmokti.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Pažįstamų, studijavusių VDU Žemės ūkio akademijoje, neturiu, todėl informacijos ieškojau pati. Visą informaciją, kuri man buvo aktuali ir įdomi, radau internete.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Nusprendusi studijuoti agronomijos kryptį, ieškojau aukštųjų mokyklų, siūlančių šias studijas, ir būtent VDU Žemės ūkio akademija mane patraukė labiausiai – nuo griaunamų stereotipų iki įdomių dėstomų dalykų ir noro paruošti geriausius specialistus. Būtent tai man patiko labiausiai.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Turbūt girdėjau visus įmanomus stereotipus. Kad noriu pasirinkti studijų programą Agronomija mažai kam sakiau – baiminausi, kad toks pasirinkimas bus susietas su tam tikrai stereotipais, jog žemės ūkio darbai yra sunkūs ir purvini. Draugai palaikė, nes suprato, jog šiais laikais agronomija yra visai kitokia nei anksčiau ir suteikia daug daugiau galimybių. Seneliai ir kiti aplinkiniai nebuvo tokie supratingi, gavau ir paskatinimų baigus studijas mokytis kažką kito, nes „daug neuždirbsiu“ ir panašiai. Jaučiau daug dvejonių ir dėl to, kad nesu ūkininkų vaikas, nežinau ir nemoku daug dalykų, susijusių su žemės ūkiu, bet, kaip ir minėjau, tikiu, jog visko galima išmokti.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiai ir aplinkiniams?

– Vienas stereotipų, kurį pavyko paneigti yra tai, jog agronomai tik vaikšto po laukus. Pradėjusi studijuoti pamačiau, kiek daug skirtingų dalykų turi mokėti agronomas ir kiek daug skirtingų darbo galimybių tie dalykai atveria. Na, ir dar vienas stereotipas – kad šias studijas renkasi tik ūkininkų vaikai. Taip, dauguma mano grupiokų tokie ir yra, jie patys ūkininkauja ir daugelyje sričių nusimano daug geriau nei aš, yra pranašesni. Bet aš nieko blogo nematau. Juk visi turime nuo kažko pradėti, o ir ta „konkurencija“ yra puiki motyvacija stengtis.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Maloniai nudžiugino itin nuoširdūs dėstytojai, kurių paskaitos yra labai įdomios. Taip pat buvo patraukli galimybė pamatyti, koks įvairiapusis ir įdomus gali būti žemės ūkis!

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – galimybės, ateitis, progresas.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Agronomija?

– Visų pirma, studijų programoje Agronomija ruošiami itin reikalingi specialistai. Šios studijos leidžia suprasti, kas iš tiesų yra žemės ūkis, atveria duris į labai įdomią ir naudingą darbo sritį.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Moksleiviui palinkėčiau klausyti savo ir tik savo širdies balso, kuo daugiau domėtis norima studijų programa bei profesija ir nepasiduoti siekiant savo svajonės.

Vidmantė mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja:

„Facebook“