VDU ŽŪA mokslininkėms – Lietuvos mokslų akademijos premijos už geriausius mokslinius darbus

Lietuvos mokslų akademija (LMA) paskelbė geriausius mokslinius darbus ir paskyrė premijas bei pagyrimo raštus šešiems Vytauto Didžiojo universiteto studentams, tarp kurių – ir VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkės.

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje:

doktorantei Karolinai Jackevičienei už mokslo darbą „Organinių mulčių poveikis valgomosios morkos (Daucus Sativa L.) auginimo sąlygoms“ (darbo vadovė doc. Aušra Sinkevičienė) skirta premija ir pagyrimo raštas.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje:

magistrantei Aidai Kazilionienei už mokslo darbą „Žaliųjų ir tradicinių obligacijų pajamingumo palyginamasis vertinimas Šiaurės Europos šalyse“ (darbo vadovė lekt. Asta Bendoraitytė).

Konkursų nugalėtojams premijų laureato diplomai ir pagyrimo raštai bus įteikti balandžio 8 d. ataskaitiniame ir rinkiminiame LMA narių visuotiniame susirinkime.

Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas VDU ŽŪA 2025

Kovo 12 dieną vyks kasmetinis, tradiciniu tapęs Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojamas Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kuriame VDU ŽŪA studentams bus įteikiamos partnerių įsteigtos vardinės stipendijos, VDU ŽŪA bendruomenės nariai bus pagerbti apdovanojimais už jų pasiekimus 2024 m., bus paskelbtas Lietuvos švietimo muziejaus parengtos Žemės ūkio akademijos 100-osioms veikimo metinėms paminėti skirtos parodos „Vieno diplomo istorija“ atidarymas VDU Žemės ūkio akademijoje, skambės gyvai atliekamos muzikos kūriniai.

Renginio data ir laikas: kovo 12 d. 13 val.
Renginio vieta: VDU ŽŪA Centrinių rūmų Iškilmių salė.
Numatoma renginio trukmė: ~2 val.

BŪTINA RENGINIO DALYVIŲ REGISTRACIJA

Renginio metu bus apdovanojami nominacijų bei Studijų metodinių priemonių ir Mokslo darbų konkursų laureatai.

Nominacijos skiriamos:

Metų mokslo įvertinimas – VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotis;

Metų projektas – VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų komandos projekto vadovė vyresn. m. d. dr. Vaida Steponavičienė ir projekto vykdytojai: vyr. m. d., prof. dr. Vaclovas Bogužas, vyr. m. d., prof. dr. Zita Kriaučiūnienė, vyresn. m. d., doc. dr. Jūratė Aleinikovienė, vyresn. m. d., doc. dr. Jolita Greblikaitė, lekt. Rolandas Rakštys;

Metų pradedantysis tyrėjas – Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros magistrantas Mantas Brazauskas;

Metų darbuotojas – VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų administratorė Aušra Vitkauskienė;

Metų nacionalinė partnerystė – Bioekonomikos tyrimų instituto mokslininkių komandos – vyresn. m. d., doc. dr. Jurgitos Kulaitienės, m. d., doc. dr. Dovilės Levickienės ir m. d., doc. dr. Nijolės Vaitkevičienės – bendradarbiavimas su verslo įmone UAB „SoTU SoTU“;

Metų tarptautinė partnerystė – Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius, Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros doc. dr. Rytis Skominas;

Metų dėstytojas – Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros doc. dr. Dovilė Levickienė;

Metų dėstytojas – Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros doc. dr. Jurgita Zaleckienė;

Metų dėstytojas – Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros doc. dr. Jolanta Valčiukienė;

Metų dėstytojas – Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros asist. dr. Jolanta Stankevičiūtė;

Metų studentas – Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros Agronomijos mokslo krypties 2 kurso doktorantė Erika Jakienė;

Metų studentas – Bioekonomikos plėtros fakulteto magistrantūros studijų programos Apskaita ir finansai 3 kurso studentė Rugilė Gudaitienė;

Metų studentas – Inžinerijos fakulteto bakalauro studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija 4 kurso studentas Vidmantas Trumpius;

Metų studentas – Miškų ir ekologijos fakulteto bakalauro studijų programos Miškininkystė 3 kurso studentė Margarita Žemaitytė.

Padėkos skiriamos:

Metų mokslo įvertinimas – Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. Vlada Vitunskienė;

Metų mokslo įvertinimas – Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros prof. dr. Arvydas Povilaitis;

Metų mokslo įvertinimas – Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros prof. dr. Algirdas Augustaitis;

Metų mokslo įvertinimas – Bioekonomikos tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Vilma Naujokienė;

Metų projektas – Bioekonomikos tyrimų instituto mokslininkų komandos projekto vadovas vyr. m. d., prof. dr. Petras Punys ir projekto vykdytojai: jaunesn. asist. dr. Linas Jurevičius, m. d., asist. dr. Dainius Savickas;

Metų projektas – Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vyr. m. d., prof. dr. Violeta Makarevičienė;

Metų pradedantysis tyrėjas – Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros 3 kurso doktorantė Austėja Švereikaitė;

Metų pradedantysis tyrėjas – Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros 4 kurso doktorantė Kristina Gesevičienė;

Metų pradedantysis tyrėjas – Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros 1 kurso doktorantė Gailenė Brazaitytė;

Metų pradedantysis tyrėjas – Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros 2 kurso doktorantas Žygimantas Kidikas;

Metų darbuotojas – Agronomijos fakulteto studijų administratorė Vita Smalstienė;

Metų darbuotojas – Bioekonomikos plėtros fakulteto studijų administratorė Aistė Vasiliauskienė;

Metų darbuotojas – Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros doc. dr. Simona Paulikienė;

Metų darbuotojas – VDU Finansų departamento direktorės pavaduotoja Aušra Malakauskienė;

Metų nacionalinė partnerystė – Agronomijos fakulteto ir UAB „Scandagra“ bendradarbiavimas;

Metų nacionalinė partnerystė – Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja doc. dr. Milita Vienažindienė;

Metų tarptautinė partnerystė – Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. Vaclovas Bogužas;

Metų tarptautinė partnerystė – Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros doc. dr. Rasa Pakeltienė;

Metų tarptautinė partnerystė – Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Anželika Dautartė;

Metų tarptautinė partnerystė – Bioekonomikos tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Michael Manton;

Metų tarptautinė partnerystė – Žemės ūkio akademijos tarptautinės veiklos koordinatorė dr. Ekaterina Makrickiene;

Metų tarptautinė partnerystė – Žemės ūkio akademijos tarptautinės veiklos koordinatorė dr. Monika Medikienė.

Studijų metodinių priemonių konkurso kategorija „Vaizdinės priemonės“:

Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, jaunesn. m. d., dr. Jūratė Staveckienė, doc. dr. Jurgita Kulaitienė – I vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas.

Studijų metodinių priemonių konkurso kategorija „Studijų organizavimo metodai ir kitos studijų metodinės priemonės“:

Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. Vaclovas Bogužas, doc. dr. Lina Marija Butkevičienė, vyr. lekt. dr. Jovita Balandaitė – I vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas.

Studijų metodinių priemonių konkurso kategorija „Metodiniai leidiniai“:

Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Ilona Vagusevičienė, prof. dr. Kęstutis Romaneckas, doc. dr. Vytautas Liakas, prof. dr. Zita Kriaučiūnienė – I vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas;

Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Anželika Dautartė – skiriama padėka;

Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros doc. dr. Asta Raupelienė – skiriama padėka.

Mokslo darbų konkurso kategorija „Mokslininkų grupės“:

Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros profesorius, Bioekonomikos tyrimų instituto vyr. m. d. akademikas dr. Egidijus Šarauskis, Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros profesorė, Bioekonomikos tyrimų instituto vyresn. m. d. dr. Zita Kriaučiūnienė, Bioekonomikos tyrimų instituto vyr. m. d. dr. Davut Karayel, Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros docentė, Bioekonomikos tyrimų instituto vyresn. m. d. dr. Vilma Naujokienė – I vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas;

Bioekonomikos tyrimų instituto ir Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vyresn. m. d., doc. dr. Jurgita Kulaitienė, m. d., doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė, m. d., doc. dr. Dovilė Levickienė, jaunesn. m. d., asist. dr. Marius Lasinskas – II vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas;

Bioekonomikos tyrimų instituto ir Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vyresn. m. d., prof. dr. Kęstutis Navickas, vyresn. m. d., doc. dr. Kęstutis Venslauskas, m. d., asist. dr. Mantas Rubežius – III vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas.

Mokslo darbų konkurso kategorija „Jaunasis mokslininkas, doktorantas ar jų kolektyvas“:

Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros docentei, Bioekonomikos tyrimų instituto vyresn. m. d. dr. Kristina Lekavičienė – I vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas;

Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vyresn. laborantė, Bioekonomikos tyrimų instituto jaunesn. m. d. dr. Jūratė Staveckienė – II vieta, skiriamas diplomas;

Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros asistentas, Bioekonomikos tyrimų instituto jaunesn. m. d. dr. Linas Jurevičius – III vieta, skiriamas diplomas.

Sveikiname visus nominantus ir laimėtojus!

Informuojame, kad renginyje bus fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentė Ieva: Akademija kuria nepaprastą pridėtinę vertę

Ar VDU ŽŪA studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Ieva Stankevičiūtė, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Maisto kokybė ir sauga ketvirto kurso studentė, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių. Siekti savo tikslų ir išsilavinimo paskatino ne tik spartus agrosektoriaus inovacijų tobulėjimas, bet ir VDU ŽŪA teikiamos galimybės. Ieva pasidalijo, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jos mintys dabar – būnant studente.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Visuomet svajojau studijuoti veterinarijos srityje, tačiau supratusi, kad šio darbo galiu nepakelti emociškai, pradėjau krypti veterinarinės maisto saugos link, o galutiniu sprendimu tapo VDU ŽŪA studijų programa Maisto kokybė ir sauga.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Aktyviai ieškodama specialybės, kurią norėčiau pasirinkti, informaciją apie studijas VDU ŽŪA atradau internete.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Žemės ūkis skambėjo kaip man artima sritis, tai atliepė kažkokią dalį mano vertybėse. Kadangi ši sritis nėra man visiškai svetima, nusprendžiau, kad įsivaizduoju save būtent čia – Akademijoje.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Stereotipas, su kuriuo teko susidurti prieš pradedant studijas Akademijoje: šioje įstaigoje lengva mokytis.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiai ir aplinkiniams?

– VDU ŽŪA yra tikrai kompetentinga švietimo įstaiga, dideliu mastu kurianti nepaprastą pridėtinę vertę.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Pradėjus studijas VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programoje Maisto kokybė ir sauga mane labiausiai sužavėjo bendruomeniškumas, dėstytojų kompetencija ir nuoširdus bendravimas su studentais.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – inovacijos, ateitis, viltis.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Maisto kokybė ir sauga?

– Studijų metu įgyjamas suvokimas, kad maistas – ne tik turinys, kuris užpildo skrandį. Taip pat įvardijama maisto saugos užtikrinimo svarba. Studijuojant įgyjamos žinios, kurios skatina suprasti, kiek dar daug neišnaudoto potencialo turime kalbant apie maisto produktų panaudojimą.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Moksleiviui, kuris dvejoja, kuriuo keliu eiti, palinkėčiau neklausyti kas ką sako ir vadovautis širdimi – ji geriausiai žino ko nori! Nei mama, nei tėtis, nei draugas geriau nežino, ko reikia Tau!

Ieva mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja:

„Facebook“

Geriausiai 2024–2025 m. m. rudens semestre įvertinti VDU ŽŪA dėstytojai

2024–2025 m. m. rudens semestre vykdytoje apklausoje apie dėstymo ir studijavimo kokybę išrinkti geriausiai studentų įvertinti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) dėstytojai. Šiems dėstytojams VDU Moodle aplinkoje bus suteikti skaitmeniniai ženkleliai „Dėstymo kokybė 2024 ruduo“. Didžiuojamės ir sveikiname kviesdami pasidalinti savo geraisiais dėstymo pavyzdžiais su kolegomis.

Geriausiai įvertinti VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dėstytojai:

lekt. dr. Edita Mažuolytė-Miškinė
asist. dr. Ramunė Masienė
doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė
doc. dr. Robertas Kosteckas
doc. dr. Povilas Mulerčikas
prof. dr. Kęstutis Romaneckas
doc. dr. Dovilė Levickienė
prof. dr. Aušra Blinstrubienė
prof. dr. Aušra Marcinkevičienė
doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius
doc. dr. Nobertas Uselis
lekt. Karolis Grušas
doc. dr. Ilona Vagusevičienė
doc. dr. Vytautas Liakas
dokt. Mindaugas Dorelis
jaunesn. m. d. Jovita Balandaitė
asist. dr. Aloyzas Velička
doc. dr. Darija Jodaugienė
doc. dr. Rita Pupalienė
prof. dr. Stanislavas Mostauskis
prof. dr. Zita Kriaučiūnienė
lekt. Aurelija Šaluchaitė
doc. dr. Jolanta Sinkevičienė
doc. dr. Lina Marija Butkevičienė

Geriausiai įvertinti VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojai:

vyr. lekt. dr. Aurelija Kustienė
doc. dr. Gintarė Vaznonienė
doc. dr. Valdemaras Makutėnas
doc. dr. Jurgita Zaleckienė
doc. dr. Jūratė Savickienė
doc. dr. Dalia Perkumienė
prof. dr. Vilma Atkočiūnienė
prof. dr. Danutė Zinkevičienė

Geriausiai įvertinti VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dėstytojai:

doc. dr. Edvardas Vaiciukevičius
lekt. Ramūnas Mieldažys
lekt. dr. Vaidas Bivainis
asist. dr. Dainius Savickas
lekt. dr. Antanas Kavolynas
prof. dr. Dainius Steponavičius
doc. dr. Antanas Juostas
lekt. dr. Kristina Lekavičienė
doc. dr. Egidijus Zvicevičius
prof. dr. Eglė Jotautienė
doc. dr. Daiva Juknelienė
prof. dr. Rolandas Bleizgys
doc. dr. Rolandas Domeika
lekt. Otilija Miseckaitė
lekt. Albinas Andriušis
doc. dr. Jonas Čėsna

Geriausiai įvertinti VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytojai:

prof. dr. Virginija Dulskienė
doc. dr. Anželika Dautartė
prof. dr. Laima Česonienė
lekt. dr. Žydrūnas Preikša

ERASMUS. Paversk nuotykį patirtimi: nebūtina keliauti toli, kad pajaustum studijų mainų pulsą

ERASMUS+ – tai daug daugiau nei tarptautiniai studijų ar praktikos mainai. Tai – naujos žinios, patobulinti užsienio kalbų gebėjimai, tarptautinė patirtis, verslumo kompetencijų sustiprinimas, geriausių asmeninių savybių ugdymas, ryšiai ir draugai visame pasaulyje, kitos šalies ir kultūros pažinimas. Greta to – kiekvieną mėnesį mokama ERASMUS+ stipendija. Pagal Europos Sąjungos ERASMUS+ programą Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) turi daugiau kaip 90 Europos šalių universitetų partnerių, iš viso – daugiau kaip 170 ERASMUS+ partnerių, kuriuos gali rinktis studijų ar praktikos tarptautiniams mainams.

Svarstai išvykti pagal ERASMUS+, tačiau trūksta dar vieno žingsnio iki apsisprendimo? Paskaityk VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Kraštovaizdžio dizainas ketvirto kurso studentės Ugnės Jurevičiūtės ERASMUS+ nuotykių ir įgytos patirties Latvijoje istoriją.

– Į kurią šalį vykai pagal ERASMUS+ programą? Į kokį universitetą?

– ERASMUS+ mainams pasirinkau Latviją. Vykau į Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetą Jelgavoje.

– Kaip ir kodėl pasirinkai šią šalį, universitetą?

– Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetas sužavėjo siūlomomis aukšto lygio kraštovaizdžio architektūros studijomis, taip pat čia radau labiausiai sutampančius su Lietuvoje studijuojama programa dalykus. Latvijos klimatas labai artimas Lietuvos klimatui, Latvijoje įgyvendinta daug puikių kraštovaizdžio architektūros ir dizaino sprendimų – šios priežastys lėmė mano norą mainams vykti į kaimyninę šalį.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Kiek laiko buvai išvykusi pagal ERASMUS+ programą?

– Pagal ERASMUS+ programą buvau išvykusi keturis mėnesius – pavasario semestrui.

– Ar tai tavo pirmoji ERASMUS+ išvyka?

– Tai buvo pirmoji ilgalaikė ERASMUS+ išvyka. Anksčiau esu dalyvavusi trumpalaikiuose mainuose tame pačiame Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitete.

– Kas labiausiai nustebino, įsiminė kitoje šalyje?

– Latvija – viena iš Baltijos valstybių, turinti daug panašumų su Lietuva. Nustebino ir daug naudingos patirties suteikė į studijų programos dalykus integruoti BOVA (The Baltic Forestry, Veterinary and Agricultural University Network) bei BIP (Blended Intensive Programmes) kursai. Mainų metu teko dalyvauti abiejų tipų kursuose, kuriuose turėjome galimybę gilinti profesines žinias, mokytis dirbti komandoje su skirtingų patirčių ir pasaulėžiūrų žmonėmis, taip pat ekskursijų metu galėjome artimiau pažinti Latviją, jos kraštovaizdį ir kraštovaizdžio formavimo sprendimus. Aplankėme mažą, tačiau žavų Dobelės miestelį, kuriame įsiminė vaikų ir jaunimo laisvalaikiui pritaikytos erdvės. Taip pat lankėme paslaptingą Latvijos gamtos kampelį – Kemerių nacionalinį parką. Labiausiai įsiminusi vieta Latvijoje – Jūrmala. Traukiniu nuo Jelgavos lengvai pasiekiamas pajūrio miestas sužavėjo architektūra, o ypač pakrante ir paukščių gausa. Rodos, ta pati Baltijos jūra, tačiau įlanka suteikia kitokį pajūrio pojūtį.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokiomis veiklomis, greta studijų, užsiėmei ERASMUS+ mainų metu?

– Greta studijų išbandžiau įvairių veiklų. Viso semestro metu universitete veikė puikus sporto centras, kur galėjome dalyvauti nemokamuose užsiėmimuose, naudotis baseinu – tad laisvu metu lankiausi jame. Šylant orams su draugėmis vis daugiau laiko praleisdavau pačioje Jelgavoje. Čia lankydavome nediduką Jelgavos senamiestį, šalia universiteto esančią Pašto salą bei šalia Lielupės upės besiganančius laukinius arklius. Taip pat keletą kartų lankėmės Rygoje. Čia dalyvavome renginyje už Ukrainos laisvę, prisiminėme tebevykstantį karą, lankėme muziejus, galerijas ir susipažinome su Latvijos menininkų darbais bei kultūra. Kultūrą teko pažinti ir Latvijos atlikėjų koncertų metu. Viso semestro metu, o ypač pradžioje, vyko ERASMUS+ studentams skirti renginiai, žaidimų vakarai, pažintis su skirtingomis šalimis ir kultūromis. Tai buvo puiki proga susipažinti su kitataučiais ir smagiai praleisti laiką.

– Kokios patirties įgijai ERASMUS+ studijose? Kur, manai, ji bus naudinga?

– Mainų metu įgijau daug vertingos patirties ir asmeniniame gyvenime, ir studijų srityje. Tapau savarankiškesnė, labiau pasitikinti savimi ir aplinkiniais, įgijau patirties dirbant tarptautinėse komandose su latviais ir estais. Šių mainų metu supratau, kad kartais nereikia keliauti labai toli, kad patirtum ERASMUS+ studijų mainų pulsą. Įgyti naujos ir naudingos patirties studijoms, sutikti bendraminčių ir susipažinti su kitų šalių studentais, surasti draugų bei pažinti jų kultūrą puikiai įmanoma ir išvykus į kaimyninę šalį, pavyzdžiui, Latviją.

Ugnė mielai pasidalins savo tarptautinių mainų patirtimi su ERASMUS+ galimybėmis besidominčiais studentais. Susisiekti su Ugne gali:

„Facebook“

Skelbiami Erasmus+ konkursai studijoms ir praktikai 2025–2026 metams.

VDU ŽŪA Karjeros diena „Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) vasario 26 d. 13:00–15.00 val. kviečia studentus, vyresniųjų klasių moksleivius, absolventus ir kitus interesantus dalyvauti VDU ŽŪA Karjeros dienoje’25 „Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“.

Renginio dalyvius pakviesime į mugę/gyvus susitikimus ir pokalbius su agrosektoriaus lyderiais apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

VDU ŽŪA Karjeros dienoje’25 „Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“ šiais metais dalyvauja net 29 įmonės!

Naujovės skatina pažangą ir įkvepia kurti ekologišką, žalią ir tvarią ateitį mūsų vaikams. Išmaniosios technologijos, inovacijos, robotizacija, dirbtinis intelektas, sumanūs sprendimai agrosektoriuje – tai nebe ateitis, bet šiandiena. Pažangių sprendimų kūrimui ir procesų valdymui reikalingi aukštos kompetencijos specialistai, savo srities profesionalai. Apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas agrosektoriaus atstovų mugėje patirtimi dalinsis žemės ūkio sektoriaus lyderiai – įmonių atstovai specialiai šiam renginiui atvyksta gyvam susitikimui su VDU ŽŪA studentais.

VDU ŽŪA Karjeros dienos’25 metu vyks žaidimas „Susitikimai, kurie atsiperka“, kuriame renginio dalyviai turės galimybę laimėti smagius prizus.

Agroverslo, inžinerijos, agronomijos, miškininkystės, maisto pramonės, finansų, išmaniųjų technologijų sričių profesionalai, kuriems reikalingi įvairių ŽŪA studijų programų atstovai, pateiks vertingų patarimų ir įžvalgų tiek studentams, siekiantiems realizuoti save profesinėje srityje, tiek moksleiviams, jau dėliojantiems žingsnius profesijos pasirinkimui ir perspektyviai ateičiai, tiek kitiems interesantams, norintiems pažinti pažangą kuriantį agrosektorių ir neribotas perspektyvas jame.

Renginys bus naudingas studentams, siekiantiems sužinoti, kokios kompetencijos šiandienos ir ateities darbo rinkoje yra svarbiausios, susirasti praktikos vietą ar gauti darbo pasiūlymą, norintiems rasti naujų idėjų baigiamojo darbo temai, susipažinti su agrosektoriaus įmonių ir įstaigų pažanga, inovacijomis ir darbo kultūra, moksleiviams, besidomintiems ateities darbo rinkos tendencijomis, specialistų poreikiu, perspektyviomis VDU Žemės ūkio akademijos studijų programomis ir specialybėmis bei ateities profesinėmis galimybėmis moderniame agrosektoriuje ir kitiems interesantams, norintiems pažinti agrosektoriaus pažangą, darbo rinkos tendencijas bei pamatyti neribotas karjeros galimybes.

Renginys vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų V aukšte (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Iškilmingo VDU Senato posėdžio metu pagerbti VDU ŽŪA mokslininkai

Vasario 14 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusio iškilmingo, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirto Senato posėdžio metu pagerbti VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai.

„Vasario 16-ąją VDU mini ne tik Lietuvos valstybingumo, bet ir universiteto gimtadienį. Tai proga pasidžiaugti universiteto mokslininkų darbais bei įvertinti jaunųjų mokslininkų pasiekimus. Šiandien teikiame diplomus, bet esminis skirtumas, kad juos atsiima mokslininkai – žmonės, kurių rankose yra ateities raktai. Tai didžiulė viltis, kad jie padarys gyvenimą geresnį, gražesnį, galbūt taikesnį, ir jų dėka Lietuvos mokslo šviesa matysis iš labai toli“, – sakė VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis.

Šiemet VDU įteikė net 75 mokslo daktaro diplomus. Du trečdaliai diplomų buvo įteikti mokslininkėms, apie 15 procentų diplomų iškeliavo užsienio piliečiams. „Per pastaruosius 35 metus įteikėme 976 mokslo daktaro diplomus. Tai rodo kad doktorantūros kelias yra sudėtingas, jį pabaigia tik apie pusę įstojusiųjų. Tad akivaizdu, kad kiekvienas mokslo daktaras yra nepaprastai svarbus tiek universitetui, tiek Lietuvai“, – sakė VDU Mokslo prorektorė prof. dr. Julija Kiršienė.

Anot jos, vienas didžiausių pavojų moksle, o taip pat gyvenimo kelyje yra intelektualinis išdidumas: „Dažnai manome, kad suprantame pasaulį geriau nei yra iš tikrųjų. Svarbu neįstrigti savo tiesų gynyboje – pripažinti klaidas yra labai sveika, nes tai yra natūrali pažangos ir tobulėjimo dalis“.

Visų jaunųjų mokslininkų vardu sveikinimo žodį tarė ir dr. Vesta Vančugovienė, pabrėžusi, kad visi jų pasiekimai yra ne vieno žmogaus darbas. „Mūsų disertacijos gimė bendrystėje, dirbant kartu su moksliniais vadovais, konsultantais, mokslinių straipsnių recenzentais, mokslininkais, sutiktais konferencijose, stažuotėse, kitais doktorantais. Be tokios bendrystės šiandien mes nebūtume čia. Dėkoju už suteiktą galimybę būti šios mokslinės bendruomenės dalimi“, – teigė dr. V. Vančugovienė ir pridūrė, kad moksliniai tyrimai siekia keisti pasaulį, spręsti problemas, tobulėti, taigi, jaunųjų mokslininkų indėlis čia yra be galo svarbus.

Iškilmingo posėdžio metu VDU profesoriaus atestatas įteiktas VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto profesorei dr. Eglei Jotautienei.

Daktaro laispsnis suteiktas šiems VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkams:

Evaldui Makrickui (vadovas dr. Michael Manton)
Jūratei Staveckienei (vadovė doc. dr. Jurgita Kulaitienė)
Indrei Bručienei (vadovas prof. dr. Egidijus Šarauskis)
Ievai Gaidei (vadovė prof. dr. Violeta Makarevičienė)
Andriui Grigui (vadovas prof. dr. Dainius Steponavičius)
Linui Jurevičiui (vadovas prof. dr. Petras Punys)
Mariui Kazlauskui (vadovas prof. dr. Egidijus Šarauskis)
Svajūnui Plungei (vadovas prof. dr. Arvydas Povilaitis)
Tomui Ūksui (vadovas prof. dr. Rolandas Bleizgys)
Martynui Rusteikai (vadovas prof. dr. Rolandas Drejeris)

VDU Garbės stipendija už mokslinę veiklą skirta VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto studijų programos Agronomija studentei Aivai Stankaitytei.

Iškilmingo posėdžio metu šventinę nuotaiką taip pat kūrė Muzikos akademijos solistai Paulius Kaminskas ir Iveta Kalkauskaitė kartu su VDU Menų centro akademiniu choru „Vivere Cantus“ (vadovas Rolandas Daugėla, chormeisterė – Silvija Pročkytė. Akomponavo – Dominykas Šimonis).

Seminaras „Ko šiandien turime daugiau: problemų ar galimybių?“

Vasario 13 d. 13:00 val. kviečiame dalyvauti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) iniciatyvos „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“ seminare „Ko šiandien turime daugiau: problemų ar galimybių?“, kurį ves VDU vėliavnešys, Birštono savivaldybės tarybos narys, verslininkas, ŽŪA magistrantas Jonas Pačėsas.

BŪTINA REGISTRACIJA

Seminaras vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų 503 aud. (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

„Nesu kompetentingas kalbėti apie gyvenimo išmintį bei dalintis patarimais, kaip būti sėkmingam. Vienintelis dalykas, ką galiu, tai kalbėti apie save, pristatyti savo gyvenimo ir sėkmės istoriją. Tai jokiu būdu nebus kažkokios taisyklės ar patarimai. Tai – tik mano paties patirtis. Juk negalime nusirašyti kito žmogaus gyvenimo istorijos. Kiekvienas savo gyvenimo istoriją kuriame patys, su sėkmėmis ir skauduliais. Tobulų žmonių nėra, kaip ir nieko šiame pasaulyje nėra tobulo. Kasdienybėje save motyvuoju garsiojo JAV kino filmų prodiuserio, režisieriaus, animatoriaus Walt Disney žodžiais: ,,Jei gali apie ką nors svajoti, vadinasi, gali ir padaryti“. Juk paprastai norui nereikia nieko, tik asmeninės iniciatyvos. Aš gyvenime stengiuosi išnaudoti visas galimybes augti ir tobulėti, siekiu laisvės būti savimi ir drąsos save išreikšti“, – sako pranešėjas.

Seminaras yra dalis VDU Žemės ūkio akademijos iniciatyvos „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“. Šiemet programoje – trys seminarai, kuriuose sužinosite apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai, taip pat apie studentų gerovę universitete – kaip ją kurti ir puoselėti, išgirsite sėkmės istoriją ir sužinosite, kaip svajones paversti realybe. Iniciatyvą „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“ vainikuos VDU Žemės ūkio akademijos karjeros diena’25 „Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“, kurioje galėsite susipažinti su agrosektoriaus lyderiais, užduoti klausimus apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

KONFERENCIJA “JAUNASIS MOKSLININKAS 2025”

22-oji kasmetinė VDU Žemės ūkio akademijos organizuojama jaunųjų mokslininkų konferencija „Jaunasis mokslininkas 2025“ vyks 2025 m. balandžio 10 d. nuotoliniu būdu. Konferencija skirta pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais.

Studentams nėra konferencijos dalyvio mokesčio. Konferencijos pranešėjams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai.

Pranešėjai galės publikuoti straipsnius konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2025“ straipsnių rinkinyje.

Konferencijos temos	Potemės
Bioekonomika	Apskaitos ir finansų problemos ir perspektyvos
	Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas
	Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje
	Innovations and Solutions in Business Logistics (anglų kalba)
	Kaimiškų vietovių darnus vystymasis
	Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymas
Biosistemų inžinerija	Energijos inžinerija
	Mechanikos inžinerija
	Technologijų inžinerija
	Transporto inžinerija
	Vandens inžinerija
	Žemėtvarka
Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas	Agroekosistemų tvarumas
	Agronomija
	Maisto kokybė ir sauga
	Ekosistemų paslaugos
	Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas
	Tvari miškininkystė

Išankstinė registracija į konferenciją vyksta iki 2025 m. vasario 15 d.

Straipsniai konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2025“ straipsnių rinkiniui priimami iki 2025 m. kovo 14 d. (straipsnio įkėlimo nuoroda). Straipsniai turi būti parengti pagal rekomendacijas straipsnių autoriams (1 priedas – Straipsnio šablonas, 2 priedas – Autorių garantinis raštas).

Jaunųjų agronomių tyrimuose – inovatyvūs sprendimai agrosektoriui

Agrosektoriui žengiant koja kojon su naujausiomis technologijomis, nuolat auga kompetentingų, inovacijas kuriančių specialistų poreikis. O kai šie specialistai į pasaulio ateitį žiūri atsakingai – kuriami ir priimami inovatyvūs sprendimai, leidžiantys spręsti su tvarumu, aplinkosauga ir visuomenės gerove susijusius iššūkius. Vedina gamtos ir technologijų sinergijos siekiu formuojasi ir naujoji agronomų karta. Tokios yra ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) jaunosios mokslininkės Austėja Švereikaitė ir Justina Deveikytė – baigusios bakalauro ir magistrantūros studijas, doktorantūros studijoms pasirinko tą pačią Akademiją – tapusią neatsiejama jų gyvenimo dalimi.

Kelias VDU ŽŪA – nuo studentės iki darbuotojos ir mokslininkės

Ūkininkų šeimoje gimusi, užaugusi ir šiuo metu pati esanti jaunoji ūkininkė A. Švereikaitė atėjus laikui užpildyti prašymą studijuoti jau buvo tvirtai užtikrinta, kokį kelią nori pasirinkti. Tada dar moksleivė stojimo į aukštąją mokyklą paraiškoje net nedvejodama pirmuoju ir vieninteliu numeriu A. Švereikaitė įrašė studijų programą Agronomija.

„Kadangi esu glaudžiai susijusi su žemės ūkiu – tai yra mano gyvenimo neatsiejama dalis, kurioje pati aktyviai dalyvauju ir vystau veiklą, – pasirinkimas studijuoti šioje programoje vieninteliame universitete, kuris ją siūlo, buvo natūralus žingsnis. Norėjau įgyti žinių, kurios būtų ne tik teorinės, bet ir praktiškai pritaikomos mano kasdienėje veikloje. Dar būdama bakalauro antro kurso studentė, pasirinkau baigiamojo darbo vadovą – prof. dr. Kęstutį Romanecką, kuris tapo ne tik mano vadovu, bet ir svarbiu įkvėpimo šaltiniu moksle. Dar ankstyvoje studijų stadijoje šis profesorius įtraukė mane į vykdomus eksperimentinius tyrimus. Dėka profesoriaus turėjau progą prisijungti prie mokslininkų komandos, kurioje kartu dirbome atliekant bendrus tyrimus, dalijomės idėjomis ir siekėme rezultatų. Šis įsitraukimas į eksperimentinę veiklą man atvėrė naujas galimybes – pradėjau domėtis tyrimais, gilintis į detales, ieškoti naujų sprendimų ir metodų. Šis kelias mane vedė toliau, kai prof. dr. K. Romaneckas tapo ne tik mano magistro, bet ir doktorantūros studijų vadovu. Įsitraukdama į mokslinę veiklą pamačiau mokslo grožį, ir tai buvo lemiamas momentas, kai supratau, kad moksliniai tyrimai ir eksperimentinė veikla man yra ne tik darbas, bet ir gyvenimo aistra“, – pasakoja doktorantė.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doktorantė Austėja Švereikaitė

Studijuodama bakalauro studijų programoje Agronomija A. Švereikaitė buvo tvirtai apsisprendusi baigusi studijas grįžti į gimtinę ir darbuotis tėvų ūkyje. Tačiau šiandien pašnekovė sako, kad laikas, praleistas Akademijoje, įnešė kitų minčių. „Atradusi polinkį mokslui kol kas koreguoju savo gyvenimo tikslus ir planuoju likti universitete. Įstojusi į doktorantūros studijas, gavau darbą Agronomijos fakultete, jame esu atsakinga už studijų viešinimą. Šiais metais papildomai pradėjau dirbti ir kaip jaunesnioji mokslininkė. Ateityje, apgynusi disertaciją, planuoju likti Akademijoje, toliau tęsti vykdomus mokslinius darbus ir pradėti pedagoginę veiklą“, – planus vardija A. Švereikaitė.

Agronomija + Pedagogika = išpildytos svajonės

J. Deveikytė, baigdama 12 klasę ir atėjus laikui apsispręsti, kuriuo keliu sukti renkantis studijas, svarstė kelis skirtingus variantus. Priėmusi sprendimą studijuoti bakalauro studijų programoje Agronomija, vėliau, turėdama daug noro ir užsidegimo, „pasimatavo“ ir mokytojos profesiją, ir mokslininkės kelią.

„Besimokydama mokykloje nežinojau, kur noriu studijuoti, dvejojau ir kur stoti: ar eiti mokytojos kelio link ar ateitį sieti su gamtos mokslais. Įstojusi į bakalauro studijų programą Agronomija, kartu savanoriškai tyrinėjau ir augalų biotechnologijų subtilybes – tai man buvo ir yra itin įdomi sritis. Tačiau giliai širdyje kirbėjo klausimas: o kaip būtų susiklostęs gyvenimas, jeigu būčiau tapusi mokytoja? Vedina šia mintimi pasinaudojau VDU teikiamomis plačiomis galimybėmis ir baigiau gretutinių studijų programą Pedagogika. Vėliau dirbau įmonėje, užsiimančioje aliejinių ir pluoštinių augalų selekcija, veislių palaikymu ir sėklininkyste, taip pat dirbau mokytoja vienoje Kauno r. pagrindinėje mokykloje. Turėjau galimybę palyginti skirtingus sektorius, o gavusi pasiūlymą įsidarbinti Akademijoje, pasirinkau tolimesnę karjerą sieti su aukštojo mokslo institucija“, – pasakoja jaunoji mokslininkė, šiuo metu dirbanti ir VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanės referente.

Bakalauro studijos, J. Deveikytės teigimu, padėjo tvirtus agronomijos žinių pamatus. Magistrantūroje jaunosios agronomės žinių bagažas tik plėtėsi: studentai lankė verslo įmones ir čia formavosi suvokimas apie išsilavinusių specialistų poreikį agrosektoriuje. „Matėme, kad žemės ūkyje dirbama su šiuolaikiška ir modernia technika, tad po truputį plėtėsi ir mano pasaulėžiūra, jog aš kaip specialistė turiu būti plačios erudicijos. Turiu suprasti, ko reikia augalui ir kaip jam tai duoti palankiai, kartu gaunant geriausius rezultatus. Neretas magistrantas derina studijas ir darbą – tai įvardyčiau kaip vieną iš privalumų, kadangi dirbdami jie pamato vyraujančias tendencijas, o grįžę į studijas Akademijoje, su dėstytojais gali tiesiogiai diskutuoti rūpimais klausimais, pateikti savo įžvalgų. Doktorantas turi daugiau laisvės planuotis savo tyrimus ir moklinę veiklą. Žinoma, su didesne laisve atsiranda ir didesnė atsakomybė. Turime tam tikrus reikalavimus, kuriuos privalome įgyvendinti. Bet rašant mokslinius straipsnius įdomu gilintis į savo tiriamą objektą, pradedi žvelgti į jį visai kitaip“, – mokslo ypatybes pasakoja doktorantė J. Deveikytė.

„Visada buvau kruopšti, atsakinga, smalsi ir pareiginga, bet apie doktorantūrą nebuvau pagalvojusi. Turbūt pastebėjusios šias ar kitas atliepiančias doktorantui būdingas mano savybes, pagalvoti apie galimybę stoti į doktorantūrą pasiūlė VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė ir prof. dr. Natalija Burbulis. Dvejojau, kuklinausi, tačiau mane labai traukė pedagogės darbas. Paragavusi darbo mokykloje dirbant biologijos mokytoja, norėjau išbandyti dar ir kitas alternatyvas. Dabar studijuodama jau trečiame doktorantūros kurse džiaugiuosi, kad galėsiu grįžti prie pedagogės pašaukimo ir įprasminti savo darbo pastangas tiesioginiame darbe su studentais – dėstysiu studijų dalyko Selekcija ir sėklininkystė laboratorinius darbus. O baigusi studijas ir turėdama daktaro laipsnį labai norėčiau dėstyti dar daugiau, taip pat plėtoti mokslinius tyrimus ir žadinti smalsumo gyslelę kituose studentuose“, – ateities planus vardija J. Deveikytė.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanės referentė, doktorantė Justina Deveikytė

Moksliniai tyrimai – agrosektoriaus pažangai

A. Švereikaitės disertaccijos tema – „Endogeninių rotacijų su įsėliniais tarpiniais pasėliais poveikis kukurūzų agrocenozei“. „Eksperimente kukurūzų monopasėlyje yra auginami įsėliniai tarpiniai augalai, kurie keičiami kitais vaismainio principu. Kukurūzai kaip antsėlis lieka tas pats. Tai vidinė arba „endogeninė“ rotacija. Terminas „endogeninė rotacija“ yra panaudotas pirmą kartą. Tokios hipotezės ir kompleksinės plačios apimties tyrimai tiek pasauliniu mastu, tiek Lietuvoje yra atliekami pirmą kartą. Endogeninė (įsėlių) rotacija turėtų išspręsti kukurūzų atsėliavimo neigiamą poveikį dirvožemiui, aplinkai ir pasėlio fitosanitarinei būklei“, – teigia jaunoji mokslininkė, pridurdama, kad remiantis šio tyrimo išvadomis galima paminėti, jog tarpsėjos sistemos ne tik didina ekonominį derlių, bet ir pagerina kitas ekosistemų funkcijas.

Šios naujos žinios ateityje leis kurti naujos kartos tvarias energetinės ar pašarinės reikmės agrocenozes, didinant pasėlio bioįvairovę ir daugiafunkciškumą per endogenines (įsėlių) rotacijas. „Tai leis apsirūpinti pigia žaliava biokuro, biodujų ir elektros gamybai, atpigins gyvulininkystės technologijas. Atlikti tyrimai sudarys prielaidas efektyviau apsirūpinti augaline biomase energetinėms ir/ar pašarinėms reikmėms, minimalizuojant neigiamą poveikį aplinkai ir dirvožemiui. Tyrimų rezultatus bus galima naudoti kuriant produktyvias energetinių/pašarinių agrocenozių rotacijas bei gaminant inovatyvų aukštos kokybės biokurą/pašarą iš vietinių žaliavų“, – pasakoja doktorantė.

A. Švereikaitės asmeninio archyvo nuotr.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doktorantė J. Deveikytė tyrinėja kvapiuosius bazilikus. Anksčiau tyrimus atlikusi su trimis veislėmis, dabar jų augina dešimt skirtingų veislių. „Šis darbas leido man dar geriau pažinti kvapiųjų bazilikų pasaulį ir atrasti įspūdingą jų įvairovę. Kiekviena veislė viena nuo kitos skiriasi ne tik spalva – nuo sodriai žalios iki elegantiškai violetinės, bet ir lapų forma: „Marseillais“, „Bordeaux“ ir „Thai“ lapeliai yra smulkūs ir grakštūs, o „Genovese“ lapai – didesni ir mėsingi. Skiriasi ir augalų struktūra: šakojimosi intensyvumas, aukštis bei bendra masė, kur žaliųjų bazilikų augalai dažniausiai užauga didesni nei violetiniai. Taip pat išsiskiria aromatas – „Cinnamon“ ir „Thai“ veislės džiugina ypatingai sodriu kvapu. Be to, kiekviena veislė turi savitas, išskirtines skonines savybes, kurios praturtina kulinarinius eksperimentus. Kalbant apie tyrimo aktualumą, nuolat ieškoma saugių, veiksmingų ir aplinką tausojančių metodų, kaip padidinti biologiškai aktyvių junginių kiekį augaluose. Mano tyrimai sutelkti į įvairių aplinkos sąlygų, tokių kaip sausra ar aukšta temperatūra, modeliavimą bei biologinių preparatų poveikio analizę. Iki šiol gauti rezultatai rodo, kad aminorūgščių panaudojimas gali pagerinti kvapiųjų bazilikų biologines savybes“, – tyrimą aptaria jaunoji mokslininkė.

Pavyzdžiui, kaip nurodoma literatūroje, bazilikai gali pagerinti neretam žmogui nepriimtiną ožkos sūrio kvapą ir skonį. Kvapusis bazilikas turi aromatinių junginių, kurie gali padėti užmaskuoti stiprų ožkos pieno skonį. Šie augalai ne tik skanūs, bet ir naudingi mūsų sveikatai – kvapieji bazilikai savyje kaupia gausybę biologiškai aktyvių junginių, tokių kaip flavonoidai, polifenoliai, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais organizme. Tai gali sumažinti lėtinių ligų (širdies ligų, vėžio ir diabeto) riziką. Augalas prisideda prie imuniteto stiprinimo, nes turi antibakterinių ir antivirusinių savybių, kurios organizmui padeda organizmui kovoti su infekcijomis, palaiko kvėpavimo takų sveikatą, padeda sumažinti pilvo pūtimą, skatina virškinimo fermentų gamybą, ramina nervų sistemą ir kt. Fenoliniai junginiai ir flavonoidai sustiprina baziliko antioksidacinį aktyvumą, todėl jis puikiai tinkamas naudoti funkciniuose maisto produktuose bei kaip natūralus konservantas. Be to, baziliko eterinis aliejus pasižymi išskirtinėmis antimikrobinėmis savybėmis, kurios atveria galimybes jį naudoti kaip efektyvų maisto konservavimo priedą. Jis ne tik pailgina įvairių maisto produktų galiojimo laiką, bet ir slopina per maistą plintančių patogenų augimą, užtikrindamas didesnį produktų saugumą ir kokybę. Ne paslaptis, kad šiandieniniai vartotojai vis dažniau renkasi natūralumą – maisto produktus be sintetinių priedų, praturtintus natūraliais konservantais“, – teigia J. Deveikytė, pridurianti, kad kvapiųjų bazilikų bioaktyvių medžiagų kiekis ir inovatyvus jų panaudojimas tampa ne tik aktualus, bet ir itin svarbus sprendžiant sveikatai palankesnės mitybos klausimus.

J. Deveikytės asmeninio archyvo nuotr.

Pamatas sėkmingai karjerai dedamas nuo pirmos studijų dienos

A. Švereikaitė kaip vieną iš VDU Žemės ūkio akademijos išskirtinumų įvardija unikalų požiūrį ir nuoseklų dėmesį kiekvienam studentui. „Jau pirmosiomis studijų dienomis atsiskleidžia dėstytojų atsidavimas ir draugiškas požiūris, kuris padeda studentams jaustis svarbia akademinės bendruomenės dalimi. Čia ne tik suteikiama erdvė tobulėti, bet ir skatinamas atvirumas idėjoms, iniciatyvumui bei asmeniniam augimui. Toks asmeninis požiūris sukuria tvirtą pasitikėjimo atmosferą, kurioje studentai jaučiasi saugūs klausti, diskutuoti ir išbandyti save įvairiose srityse. Kitas svarbus aspektas – dėmesys praktiniam mokymuisi ir asmeniniam tobulėjimui. Universitetas suteikia galimybių įsitraukti į įvairius projektus, tyrimus ir papildomas veiklas, kurios ne tik praturtina studentų žinias, bet ir padeda užmegzti ryšius su profesine aplinka. Dėstytojai skatina įsitraukti į mokslines iniciatyvas, dalyvauti seminaruose ar konferencijose, o tai suteikia praktinės naudos ir studentams leidžia pasiruošti sėkmingai karjerai“, – privalumus vardija pašnekovė.

Turėdama trijų pakopų – bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros – patirties, A. Švereikaitė gali užtikrintai įvardyti, kodėl moksleiviai turėtų rinktis studijas būtent VDU Žemės ūkio akademijoje. „Agronomijos fakultetas siūlo aukštos kokybės studijų programas, orientuotas į žemės ūkio mokslų plėtrą. Universitete turime daug laboratorinių bei praktinių darbų, kuriuos atliekame, o ne tik klausome teorinių žinių. O Bandymų stotyje galime sėkmingai darbuotis atliekant baigiamuosius darbus. Studentai mokomi apie naujausias technologijas, kurios žemės ūkyje padeda siekti efektyvesnių ir ekologiškesnių sprendimų. Bendradarbiavimas su ūkininkais, įmonėmis, agroverslo atstovais studentams leidžia susipažinti su savo srities specifika, taip pat užmegzti ryšius su potencialiais darbdaviais. Be to, kiekvienas studentas turi galimybę išvykti į ERASMUS studijų mainus, pasimokyti kitame universitete, kitoje šalyje“, – vardija VDU ŽŪA doktorantė.