VDU ŽŪA absolventams įteikti diplomai: tvari ateitis – patikimose kūrėjų rankose

Veiklos 100-metį mininčioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) birželio 19 d. įvyko dar vienas iškilmingas renginys – Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetų absolventams įteikti bakalauro ir magistro laipsnių diplomai.

Absolventų rankose – bilietas į naują gyvenimo etapą

Šventinėse iškilmėse VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis džiaugėsi ir didžiavosi VDU Žemės ūkio akademijos absolventais. „Šiandien jūsų rankose – bilietas. Svajonių, užsibrėžtų tikslų ir naujo gyvenimo etapo link. Šiandien jumis be galo didžiuojamės – turite pilną teisę išeiti aukštai iškėlę galvas, nes įrodėte galintys suderinti akademinius iššūkius ir savo asmeninius tikslus. Išeinate vedami tvirtų vertybių, esate stipresni, atkaklesni ir kantresni. Esame be galo laimingi, kad šiam keliui, kuris buvo paženklintas ne tik laimėjimais, bet ašaromis, ne tik džiaugsmo, bet ir nerimo akimirkomis, pasirinkote mus“, – kalbėjo VDU rektorius.

Sveikindamas absolventus, prof. habil. dr. J. Augutis priminė, kad mokslas yra reikšminga žmogaus gyvenimo dalis. „Šios dienos bilietas nežymi galutinės stotelės. Tai galimybė keliauti toliau ir išbandyti savo troškimus. Nežinote, kur šis kelias jus nuves, tačiau peržengę baimės ir netikrumo ribas tikrai surasite veiklą, kuri miela jūsų širdžiai, kuri suteikia džiaugsmo ir vertės jūsų bei aplinkinių gyvenimams“, – teigė VDU rektorius.

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis

Diplomas – atkaklumo, žinių ir įgūdžių simbolis

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė teigė, kad universiteto baigimą žymintis simbolis – diplomas, yra tik menka dalis to, ką studentai patyrė per visus studijų metus: tai pirmųjų paskaitų jaudulys, pažintis su bendramoksliais, nerimo ir džiaugsmo akimirkos įveikus sudėtingus atsiskaitymus, bet visų svarbiausia – neįkainojama patirtis būti VDU dalimi. „Šiandien universitetas nebėra vien tik konkreti vieta. Tai erdvė bendradarbystei, klausimams, nuomonei, kūrybiškumui, atradimams. Esame tikri, kad visa tai su savimi išsinešate naujų atradimų link“, – kalbėjo VDU Studijų prorektorė ir pridūrė, kad studijos yra įsimintina žmogaus gyvenimo stotelė, kartu – tai naujų galimybių ir naujo gyvenimo tarpsnio pradžia.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė absolventams linkėjo nestokoti drąsos, siekti savo svajonių ir niekada nenustoti tikėti savimi. „Šis diplomas yra jūsų pasiekimų simbolis. Tai liudija jūsų atkaklumą, žinias ir įgūdžius. Bet tai nėra pabaiga – tai tik nauja pradžia. Nuo šiol jūsų laukia nauji iššūkiai, naujos galimybės ir nauji pasiekimai. Svarbu prisiminti, kad mokymasis niekada nesibaigia. Gyvenimas pateiks jums daug pamokų, ir kiekviena diena bus proga augti ir tobulėti. Nepamirškite savo vertybių ir tų pamokų, kurias išmokote per šiuos metus“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Sėkmę garantuoja nuoseklus darbas ir pastangos

Iškilmingo renginio metu auklėtinius, sėkmingai įveikusius dar vieną gyvenimo etapą, sveikino ir dekanai.

„Universitete augote ir brendote ne tik kaip specialistai, bet ir atsiskleidėte kaip asmenybės. Šiandien nueitas ilgas kelias, pasiektas reikšmingas rezultatas, tačiau studijų Agronomijos fakultete pabaiga – tai tik naujo ir ne mažiau svarbaus gyvenimo etapo pradžia. Tai – ne tik naujų galimybių pradžia, bet ir jūsų atsakomybės sau ir pasauliui iššūkis. Tvirtai tikiu, kad akademinėje aplinkoje prabėgę studijų metai jus išmokė pažvelgti į faktus nešališkai ir gebėti juos analizuoti, o argumentus ir sprendimus – grįsti racionaliomis įžvalgomis. Tačiau niekada nepamirškite, kad norint būti nepakeičiamam, reikia pačiam visą laiką keistis ir būtinai tikėkite, kad ir kaip sunku būtų buvę vakar, visada būtina šiandieną pradėti iš naujo“, – linkėjo Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė.

Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis absolventams linkėjo niekada nenustoti mokytis, nes gyvenimas niekada nenustoja mokyti. „Studijų metu parašyta daug darbų, išlaikyta nemažai egzaminų, apginti baigiamieji darbai. Tikiu, kad studijų metu patyrėte iššūkių ir sunkumų, tačiau juos sugebėjote įveikti savo atkaklumu, nuoširdžiu darbu ir tikėjimu savo gebėjimais. Tikiuosi, kad universitete praleisti metai dar ilgai liks jūsų atmintyje, o išmoktos pamokos leis siekti karjeros ir gyvenimo tikslų. Jūsų diplomai patvirtina, kad nuo šios dienos jūs esate savo srities profesionalai“, – kalbėjo Bioekonomikos plėtros fakultetos dekanas ir absolventams linkėjo sėkmės, pridurdamas, kad tikroji sėkmė atkeliauja tada, kai žmogus daro tai, kas artima jo širdžiai ir įdeda labai daug pastangų.

Geriausia investicija – žinios

„JAV politikas, publicistas, mokslininkas Benjaminas Franklinas yra pasakęs: „Investicija į žinias moka geriausias palūkanas.“ Mieli absolventai, labai linkiu, kad šios dienos investicija į jūsų gaunamus diplomus būtų tinkamai išnaudota, visuomet jauskite savo vertę. Linkiu kad jus nuolat lydėtų žinių troškimas. Mieli absolventai, sveikinu jus ir džiaugiuosi kartu su jumis jūsų sėkme. Ir toliau siekite savo tikslų. Linkiu, kad visi jie būtų prasmingi. Sėkmės jums visur ir visada“, – absolventams linkėjo Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika.

„Šiandien mūsų planeta susiduria su daug problemų – klimato kaita, tarša, biologinės įvairovės nykimas. Miškai yra ne tik medžių rinkinys, bet gyvybiškai svarbi mūsų planetos dalis. Jie reguliuoja klimatą, saugo dirvožemį bei vandenis, suteikia prieglobstį gyvūnams ir augalams bei yra nepakeičiamas atgaivos šaltinis žmonėms. Jūs kaip miškininkai, ekologai esate atsakingi už šių unikalių ekosistemų puoselėjimą. Svarbiausia, jūs įgyjote supratimą, kad ekologija, miškininkystė yra ne tik darbas, bet ir atsakomybė. Jūs suprantate, kad aplinkos išteklius, miškus turime naudoti tvariai, atsižvelgdami į dabartinės ir ateities kartų poreikius“, – kalbėjo Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas.

Absolventams ypatingą dieną juos sveikino ir VDU Studentų atstovybės prezidentė Emilija Drabužinskaitė. „VDU Studentų atstovybės vardu noriu nuoširdžiai pasidžiaugti ir pasveikinti jus su šiuo ypatingu gyvenimo įvykiu – studijų baigimu! Noriu jums palinkėti, kad šis pasiekimas taptų tvirtu pamatu jūsų ateities svajonėms. Nevenkite didelių svajonių ir siekite jų visomis jėgomis, būkite atviri naujoms idėjoms ir galimybėms bei prisiminkite, kad mūsų Alma Mater visada jums atvira – sugrįžkite bendradarbiauti, tobulėti ir siekti dar didesnių tikslų“, – VDU Žemės ūkio akademijos absolventus kvietė VDU Studentų atstovybės prezidentė.

Tvari ateitis – patikimose rankose

VDU Žemės ūkio akademijos absolventus sveikinę mecenatai neabejoja – žalios ir tvarios ateities kūrimas atiduodamas į patikimas alumnų rankas. Nestokoti drąsos būti pavyzdžiu sau ir kitiems absolventams linkėjo AB „Scandagra“ Žmogiškųjų išteklių vadovė Augustė Rugevičiūtė, UAB „Brasta Pack“ vadovas Mantas Rudaitis, VĮ Valstybinių miškų urėdija generalinis direktorius Valdas Kaubrė, UAB „Dojus agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė, VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto absolventas Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Varkalys, Lietuvos miškininkų sąjungos valdybos (prezidiumo) narė Vaida Venckuvienė.

VDU ŽŪA absolventams – vardinės stipendijos

Iškilmingo renginio metu VDU Žemės ūkio akademijos absolventams įteiktos stipendijos. Akademijos absolventų Ievos ir Arno Radzevičių įsteigta 2,5 tūkst. eurų vienkartinė vardinė stipendija už geriausią studijų programos Agronomija bakalauro baigiamąjį darbą skirta Gabijai Gudaitytei. VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė už geriausią bakalauro studijų programos Taikomoji ekologija baigiamąjį darbą įteikė Marijai Jankauskaitei. Mocevičiaus firmos „Ginalas“ vadovo pavaduotojas Eduardas Derenka už geriausius bakalauro ir magistro studijų programos Miškininkystė baigiamuosius darbus stipendijas įteikė bakalaurui Rokui Rutkauskui ir magistrui Pauliui Stonkui. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša už geriausią studijų programos „Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas“ magistro baigiamąjį darbą įteikė Giedriui Kurpeikiui.

VĮ Valstybinių miškų urėdija generalinis direktorius Valdas Kaubrė studijų programos Miškininkystė absolventams Giedriui Kurpeikiui, Rokui Rutkauskui ir Pauliui Stonkui įteikė apdovanojimus už aktualias miškų ūkio problemas sprendžiančius baigiamuosius darbus.

VDU Žemės ūkio akademijos diplomų įteikimo iškilmių renginius vedė Ignas Andriukevičius, absolventams ir visai bendruomenei džiugios dienos metu šventinę nuotaiką kūrė ir grupė „Iki mėnulio“.

Agronomijos fakulteto diplomų įteikimo šventė

Mokslinis – praktinis seminaras- ekspedicija „PIKTŽOLIŲ DAIGŲ SKIRIAMIEJI POŽYMIAI IR VERTINIMAS“

Kviečiame į mokslinį – praktinį seminarą – ekspediciją „PIKTŽOLIŲ DAIGŲ SKIRIAMIEJI POŽYMIAI IR VERTINIMAS“ , kuris vyks birželio 14 d. VDU ŽŪA Bandymų stotyje 302 aud. (Rapsų g. 7, Noreikiškės, Kauno r.).

Renginio laikas: nuo 9.30 iki 13.30 val.

PROGRAMA.

IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA.

Priėmimas į doktorantūros studijas VDU Žemės ūkio akademijoje

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) siūlo doktorantūros studijas 8-iose mokslo kryptyse gamtos, technologijos, žemės ūkio bei socialinių mokslų srityse.

Prašymas dalyvauti priėmimo į doktorantūros studijas konkurse ir būtinų dokumentų skenuotos kopijos pateikiami internetu epasirasymas.vdu.lt.

Mokslo sritis	Mokslo kryptis	Dokumentų priėmimo datos
Gamtos mokslai	Ekologija ir aplinkotyra	Informacija bus pateikiama vėliau
Technologijos mokslai	Aplinkos inžinerija	2024 05 01 – 2024 05 15 ( iki 17 val.)* 2024 06 05 – 2024 06 20 ( iki 17 val.)
	Mechanikos inžinerija	2024 05 01 – 2024 05 15 ( iki 17 val.)* 2024 06 05 – 2024 06 20 ( iki 17 val.)
	Transporto inžinerija	Informacija bus pateikiama vėliau
Žemės ūkio mokslai	Agronomija	2024 04 24 – 2024 08 26
Žemės ūkio mokslai	Miškotyra	2024 06 03 – 2024 08 23
Socialiniai mokslai	Ekonomika	2024 06 03 – 2024 08 29
Socialiniai mokslai	Vadyba	2024 06 03 – 2024 08 29

* stojantiesiems, išsilavinimą įgijusiems užsienio aukštojo mokslo institucijoje ir neturintiems diplomo pripažinimą Lietuvoje patvirtinančio dokumento.

Daugiau informacijos apie konkursų sąlygas ir tvarką, disertacijų tematikas ir kandidatus į mokslinius vadovus bei dokumentų formos.

Daugiau informacijos teikia:

Mokslo ir inovacijų departamento Doktorantūros mokykla
Universiteto g. 8A-203 kab., 53341 Akademija, Kauno r.
Telefonas (8 37) 752 254, vidinis: 2254, mob: 8 672 63856
El. paštas monika.brimaite@vdu.lt

Telefonas (8 37) 209 815
El. paštas: doktorantura@vdu.lt

Jubiliejinė 25-oji „Žemdirbio vasara“ – su kvapą gniaužiančiomis inovacijomis ir šventiniu dėmesiu agronomo profesijai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bandymų stotyje birželio 5 d. įvyko jubiliejinė, 25 kartą rengiama mokslinė praktinė konferencija „Žemdirbio vasara“. Šiemet kartu tai buvo ir Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) narių šventinis suvažiavimas. Todėl gausiai žemdirbių auditorijai itin aktuali šiųmetė mokslinės praktinės konferencijos tema „Technologinės inovacijos dabartinėmis ūkininkavimo sąlygomis“ organiškai jungėsi su LAS istorijos priminimu, agronomijos specialistų laukiančių uždavinių įvardijimu bei grupės LAS narių apdovanojimu.

Mokslo rekomendacijos – būdas išvengti praktinių klaidų

Šiaulių r. 1000 ha ploto augalininkystė ūkį vystantys tėvas ir sūnus Mindaugas ir Benas Liutvinskai į mokslinę praktinę konferenciją „Žemdirbio vasara 2004“ teigė atvykę ir kaip ūkininkai, norintys išgirsti mokslo naujienų, ir kaip VDU ŽŪA bendruomenės nariai, nes abu yra to paties Agronomijos fakulteto absolventai. „Džiaugiuosi ir didžiuojuosi sūnaus Beno pasirinkimu, nes iš jo, ką tik baigusio magistrantūros studijas, pats sužinau daug naujo“, – kalbėjo M. Liutvinskas.

Kalbintas dr. Vidas Damanauskas teigė esantis ir ūkininkų, ir mokslininkų atstovas – pašnekovas Pasvalio rajone valdo 70 ha šeimos ūkį bei vadovauja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Joniškėlio bandymų stočiai. „Šiemet padarytas klaidas žemdirbys gali ištaisyti jau tik kitais metais. Todėl norisi klaidų nedaryti. Naujoms technologijoms diegti reikalinga moderni technika, kuri yra brangi ir neretai įsigyjama su bankų paskolomis. Todėl prieš priimant sprendimus dėl tokių pirkinių pirkimo ūkininkams yra labai naudinga išgirsti mokslininkų rekomendacijas“, –dalyvavimo renginyje motyvus argumentavo dr. V. Damanauskas.

Ir mokslininkų, ir praktikų veiklos svarba augs

„VDU ŽŪA Bandymų stotyje šiuo metu vykdoma per pusšimtis lauko eksperimentų, čia gimsta inovacijos, naujausios mokslo rekomendacijos, rengiamos daktaro disertacijos ir baigiamieji studentų darbai“, – renginio dalyvių auditoriją sveikino VDU ŽŪA Bandymų stoties direktorius, Agronomijos fakulteto prof. dr. Rimantas Velička, pastebėjęs, kad per veiklos šimtmetį iššūkių kupiną kelią nuėjusi Bandymų stotis šiandien yra moderni agronomijos mokslo ir tarpdisciplininių tyrimų bazė, aprūpinta šiuolaikiška įranga, reikalinga realizuojant mokslo idėjas.

VDU ŽŪA rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis kalbėjo, kad į „Žemdirbio vasarą“ kasmet susirenkantis gausus būrys žemdirbių yra akivaizdus patvirtinimas, kad žemės ūkio mokslas bei galimybė susipažinti su naujausiomis inovacijomis praktikams yra labai svarbūs. „Šiandienos iššūkių kontekste žemės ūkio verslui keliami uždaviniai perkopia vieno sektoriaus ribas, todėl bendradarbiavimas su mokslu tampa pagrindiniu įrankiu, siekiant šių uždavinių įgyvendinimo“, – kalbėjo prof. habil. dr. J. Augutis, pasidžiaugęs, kad Lietuvos žemės ūkio mokslas per VDU ŽŪA gyvavimo šimtmetį yra pakilęs į pasaulinio lygio aukštumas.

VDU ŽŪA rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis

Šią VDU ŽŪA rektoriaus tezę pratęsdamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad bendraujant su užsienio kolegomis visada malonu pasididžiuoti aukštu nacionalinio žemės ūkio mokslo lygiu, tačiau pačius konferencijoje dalyvavusius mokslininkus ministras ragino būti mažiau kukliems ir aktyviai žengti į kitus sektorius, kuriuose stinga žinių apie klimato krizės stabdymo priemones, Žaliojo kurso įgyvendinimo įrankius ir daugelį kitų dalykų, kurie yra gerai žinomi agroakademinei bendruomenei.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė atkreipė dėmesį, kad Bandymų stotyje kasmet vykdoma apie 150 tarptautinių ir nacionalinių mokslo projektų, kuriuose dalyvauja ir agroverslas, o „Žemdirbio vasara“ yra aktualumo neprarandantis renginys, atskleidžiantis šių tyrimų, kurie netrukus bus arba jau yra diegiami žemės ūkio versle, rezultatus.

„Žemės ūkis yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos variklių, todėl agronomų reikia ir reikės ateityje“, – kalbėjo VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė pasidžiaugdama, kad jau šį mėnesį šalies agronomų būrį papildys šiųmetė VDU ŽŪA absolventų laida. Ir jai bus labai reikalinga vyresniųjų kolegų mentorystė bei paskata. Agronomijos fakulteto dekanė renginio dalyvius ragino savo veiklos lauke būti ir šio fakulteto ambasadoriais, skatinančiais jaunimą rinktis valstybei aktualią agronomo profesiją.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė

Drauge su VDU Žemės ūkio akademija jos šimtmetį šiemet švenčia 1921-aisiais įkurta Lietuvos agronomų sąjunga. LAS pirmininkas dr. Edvardas Makelis priminė reikšmingiausius šios organizacijos veiklos momentus, agronomo profesijos atstovų, kūrusių ir stiprinusių Lietuvos valstybę, vardus. Tarp jų – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Prezidentas Aleksandras Stulginskis.

„Lietuvos žemės ūkis ir Agronomų sąjunga visada žengė koja kojon su valstybe, agronomai dirbo ir dirba atsakingiausiuose valstybės postuose – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo narių, savivaldybių merų. Jie taip pat sėkmingai vysto verslus, plėtoja mokslą bei kasdieniu savo darbo prisideda prie valstybės stiprinimo“, – kalbėjo dr. E. Makelis, atkreipęs dėmesį į žemės ūkiui, o kartu ir agronomo profesijai kylančius naujus globalius iššūkius.

„Perspektyvoje laukiami klimato pokyčiai reikšmingai pakeis Lietuvos žemės ūkio gamybos sąlygas. Sektorius bus labiau pažeidžiamas dėl numatomo vasaros kritulių sumažėjimo, žiemos audrų bei potvynių, padidėjusios kenkėjų ir ligų protrūkių rizikos. Todėl reikia padėti žemės ūkiui prisitaikyti prie klimato kaitos skatinant prisitaikančią ūkininkavimo praktiką, atitinkamas investicijas ir rizikos valdymo priemonių naudojimą. Ir visam tam reikia naujų žinių ir inovacijų“, – reziumavo dr. E. Makelis.

Lietuvos Agronomijos sąjungos pirmininkas dr. Edvardas Makelis

LAS pirmininko pavaduotoja, VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė, pratęsiant šventinę renginio dalį ir LAS tradiciją, į sceną kvietė organizacijos atstovus – agronomus mokslininkus ir praktikus – šiemet pelniusius LAS apdovanojimus.

LAS Garbės nario vardai suteikti VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto mokslininkei dr. Darijai Jodaugienei, agronomams praktikams Juozui Večkiui, Mindaugui Liutvinskui, Vidmantui Muraškai. Lietuvai nusipelniusio agronomo vardai suteikti LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkei dr. Romai Semaškienei ir VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto profesoriui dr. Vaclovui Bogužui.

Technologinės inovacijos šiandienos ir ateities ūkininkavimui

Šiųmetės „Žemdirbio vasaros“ ašimi buvo mokslo tyrimai, skirti švelninti klimato krizei, gerinti dirvožemio būklei, taip pat skaitmeninės technologijos, skirtos preciziniam ūkininkavimui.

Apie organinės anglies kaupimą ir sveiko dirvožemio formavimą kalbėjęs prof. dr. V. Bogužas atskleidė kelis dešimtmečius atliekamų bandymų su skirtingomis sėjomainomis duomenis. Šie duomenys rodo, kokie procesai vyksta dirvožemyje, bei leidžia įvertinti pokyčius. Ilgiausiai vykdomam sėjomainų bandymui jau 57 metai ir jis tebetęsiamas. Jame yra 9 skirtingos sėjomainos, tarp kurių ir monokultūros, javų ir kt. Eksperimentuojant dirvožemio organika atkuriama įvairiomis priemonėmis – šiaudais, mėšlu, daugiamete žole. Anglies sukaupimas sėjomainose labai skiriasi, didesnis koeficientas ten, kur daugiau organikos sugrąžinama į dirvą. Kitas ilgametis bandymas vyksta nuo 1988 m. Nuo 2000 m. į jį įtraukta ir sėja į neįdirbtą dirvą. Duomenys rodo, kad mažiausios organinės anglies sankaupos – arimuose, o didžiausios – tiesioginės sėjos laukeliuose. Trečiasis ilgametis tyrimas vyksta nuo 2000 m. ir yra skirtas agroekosistemų tvarumo analizei.

Prof. dr. V. Bogužo teigimu, tiesioginė sėja, tarpiniai pasėliai ir šiaudų panaudojimas – geriausias būdas organinei angliai kaupti. O universalus raktas geram derliui ir dirvožemių tausojimui – tinkamai parinkta sėjomaina, atsižvelgiant į individualias aplinkybes.

Apie integruotąją kenksmingųjų organizmų kontrolę (IKOK) kalbėjusi LAMMC Žemdirbystės instituto atstovė dr. Roma Semaškienė pasakojo, kad 8 pagrindinius IKOK principus Europos mokslininkai yra paskelbę 2011 m. „IKOK yra visuma, į kurią taip pat įeina ir sėjomainos, prevencija, stebėjimas, prognozavimas“, – kalbėjo dr. R. Semaškienė.

Mokslininkė pristatė 12 šalių, tarp kurių ir Lietuva, kuriamą naują kenksmingų organizmų prognozavimo platformą. Ji turėtų pasitarnauti žemdirbiams, planuojantiems pasėlių apsaugos darbus. „Tam, kad sprendimų priėmimo modeliai būtų patikimi, reikia ilgalaikių tyrimų. Be to, skirtingose šalyse ligų ir kenkėjų plitimas taip pat skiriasi. Svarbu modelius pritaikyti vietos sąlygoms“, – teigė LAMMC Žemdirbystės instituto atstovė.

Stulbinančių inovacijų, dirbtinio intelekto (DI) sukurtų įrankių, skirtų preciziniam ūkininkavimui, savo vaizdo pranešime pateikė įmonės „Agrokoncernas“ Tiksliųjų technologijų skyriaus „AgroTTC“ vadovas Arnas Radzevičius ir VDU ŽŪA doktorantas, UAB „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis. Tai – į pagalbą žemdirbiams jau atėję dronai, DI valdomas robotas, DI pagalba sukurtos veislės, DI įrankiais atpažintos piktžolės, DI atliekami momentiniai pieno kokybės ir dirvožemio tyrimai.

Bandymų dėmesio centre – ir nauji, ir tradiciniai augalai

Renginio dalyviams buvo suteikta proga pamatyti naujausius Bandymų stoties laukuose vykdomus tyrimus. Čia šiuo metu pirmą kartą Lietuvoje auginami melsvieji varpiai kernza, vadinamieji daugiamečiai javai. VDU ŽŪA mokslininkė prof. dr. Zita Kriaučiūnienė atskleidė, kad varpių tyrimams JAV šiuo metu skiriama daug lėšų bei siekiama išvesti derlingesnes veisles. Šie daugiamečiai augalai duoda derlių kelerius metus, tačiau kol kas jis nedidelis – iki 1 t/ha grūdų. Jie tinka maistui, alui, pašarams.

Dar vienas naujas augalas – margainis. Jį pristačiusi VDU ŽŪA doc. dr. Rita Pupalienė pasakojo, kad iš margainio sėklų galima spausti vertingą vaistinį aliejų, o pačias sėklas vartoti maistui. Todėl bandymu siekiama nustatyti ir vėliau pateikti rekomendacijas žemdirbiams, kokią brangiai kainuojančios sėklos normą ir kokiais intervalais tikslingiausia sėti Lietuvos sąlygomis.

VDU ŽŪA mokslininkai Bandymų stotyje taip pat tiria žieminių žirnių skirtingo sėjos laiko ir sėklos normų įtaką augalų peržiemojimui ir derliui, augina įvairių energetinių augalų kolekciją ir aiškinasi, kurie jų geriausiai tiktų įvairioms energijos išgavimo reikmėms, taip pat stebimi žieminių rapsų hibridų skirtingų veislių vystymosi dėsningumai.

Mokslinėje praktinėje konferencijoje „Žemdirbio vasara 2024“ dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis jos turinį, dalydamasis įspūdžiais, įvertino dalykiškai trumpai: „Inovacijas, kurias šiandien išvydo šio renginio dalyviai, privalo pamatyti kiekvienas Seimo narys, nes dalis jų nė neįsivaizduoja, kokiais tempais vystosi Lietuvos žemės ūkis.“

Kraštovaizdžio dizainas – ryšį su gamta jaučiantiems kūrėjams

Greitėjantis gyvenimo tempas ir didėjantis gyventojų tankumas miestuose lemia augančią profesionalų sukurto kraštovaizdžio reikšmę. Tinkamai parinkti augalai ir kraštovaizdžio sprendimai didmiesčių gyventojams padeda lengviau išgyventi karščio bangas, patogiai įrengtos žaliosios zonos mažina stresą ir gerina nuotaiką, tuo pačiu gerina ekologinę pusiausvyrą, skatina biologinę įvairovę ir prisideda prie aplinkos taršos mažinimo. Be to, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė atkreipia dėmesį, kad gražus kraštovaizdis didina nekilnojamojo turto vertę, prisideda prie bendros žmonių gerovės ir gyvenimo kokybės gerinimo.

Studijos norintiems kurti žmogui ir aplinkai draugišką kraštovaizdį

Doc. dr. A. Adamavičienė pasakoja, kad studijų programa Kraštovaizdžio dizainas skirta norintiems puoselėti ir kurti šiuolaikišką bei draugišką aplinką. „Kraštovaizdžio dizaino specialistas racionaliai planuoja, formuoja kraštovaizdį ir erdves, užtikrinant jų kokybę bei grožį. Džiaugiamės, kad mūsų studentai sėkmingai projektuoja želdynus, sodus, įgyvendina aplinkotvarkos ir kraštovaizdžio architektūros projektus taikant pažangias augalų auginimo technologijas. Siekiame, kad studijų programos absolventai gebėtų valdyti želdininkystės verslą atliepiant globalius atsakingo elgesio ir darnos su gamta siekius“, – teigia doc. dr. A. Adamavičienė. Dekanė atkreipia dėmesį, kad studijų programa apima natūralios ir sukurtos aplinkos analizę, planavimą, projektavimą ir įgyvendinimą.

Doc. dr. A. Adamavičienė džiaugiasi, kad stebėdama studentus mato gamtą mylinčius ir labai kūrybingus žmones, kurie mėgaujasi kurdami šiuolaikišką kraštovaizdžio dizainą. Pasak dekanės, tai labai perspektyvi studijų kryptis. „Klimato kaita kelia daug iššūkių ne tik žemės ūkiui, bet ir miestuose gyvenantiems žmonėms. Be to, savo aplinką puoselėjantys lietuviai vis dažniau ieško profesionalių estetiškų ir tvarių kraštovaizdžio dizaino sprendimų, o tam reikia ne tik plačių teorinių žinių pagrindo, bet ir praktinės patirties dirbant su įvairiomis medžiagomis ir augalais“, – pastebi Agronomijos fakulteto dekanė.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė

Studijų kryptį rinkosi pagal vertybes ir interesus

Studijų programos Kraštovaizdžio dizainas ketvirto kurso studentė Evelina Lipinskaitė pasakoja, kad studijų programos pasirinkimą lėmė meilė gamtai ir menui. „Nuo pat mažens visada jaučiau gilų ryšį su gamta, jos grožiu. Tikiu, kad gamta turi neprilygstamą gebėjimą pagerinti mūsų gerovę ir gyvenimo kokybę, todėl noriu prisidėti kuriant erdves, puoselėjančias šį ryšį. Be to, mane visada traukė meninė raiška, nesvarbu, ar tai būtų piešimas, tapyba ar kitos kūrybos priemonės. Kraštovaizdžio dizaino kūrimas suteikia unikalią galimybę šiuos meninius įgūdžius derinti su ekologiniais ir aplinkosaugos principais. Tai leidžia man sukurti estetiškai patrauklią ir tvarią lauko aplinką, derančią su natūraliu kraštovaizdžiu“, – kalba E. Lipinskaitė.

Studentė pastebi, kad studijų programa Kraštovaizdžio dizainas tampa vis aktualesnė ir reikšmingesnė šiandienos iššūkių, tokių kaip klimato kaita, urbanizacija, darnaus vystymosi poreikio, kontekste. „Studijų programa Kraštovaizdžio dizainas yra labai svarbi, nes ji įgalina spręsti svarbius pasaulinius iššūkius pasitelkdama tvarius dizaino sprendimus. Derindami ekologinį sąmoningumą, meninį kūrybiškumą ir technines žinias kraštovaizdžio dizaineriai atlieka lemiamą vaidmenį kuriant sveikesnę, tvaresnę ir estetiškai patrauklią aplinką dabartinėms ir ateities kartoms. Studijos VDU ŽŪA suteikia tvirtą augalų mokslo ir tvarumo principų pagrindą, tai yra būtina kraštovaizdžio dizaino kūrėjui“, – įžvalgomis dalijasi E. Lipinskaitė. Studentė pasakoja, kad studijų programa yra žemės ūkio mokslų studijų kryptyje, todėl nemažai paskaitų yra orientuotos į įvairias žemės ūkio temas, greta to, programa suteikia daug žinių apie augalus, medžius ir kitus svarbius dalykus, susijusius su klimato kaita ir tvarumu.

Studijų programos Kraštovaizdžio dizainas ketvirto kurso studentė Evelina Lipinskaitė

Mėgiamas darbas tapo savirealizacijos forma

Įmonės „Healing Garden“ vadovė Liucija Juodviršytė pastebi, kad nors šiuo metu yra nemažai kraštovaizdžio dizaino / architektūros specialistų, bet gerų savo srities profesionalų vis dar trūksta. „Buriantiems didesnes komandas nėra lengva rasti aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Žvelgiant iš besidarbinančio perspektyvos, darbo pasiūlymų nėra tiek daug, nes pradėję dirbti vienoje įmonėje dizaineriai retai pereina į naujas komandas. Dėl to šioje profesijoje labai dažnas specialistas pasirenka dirbti su individualia veikla arba kurti savo verslą – mano atveju būtent taip ir nutiko“, – kalba L. Juodviršytė.

Studijų programos Kraštovaizdžio dizainas absolventė pasakoja, kad ši profesija yra mokslas ir menas viename, tad tai puikiai tiks tiems, kurie myli gamtą ir negali apsispręsti tarp tiksliųjų mokslų ir menų. „Dirbant šioje srityje ne vienerius metus įsitikinau, kad tai dinamiškas darbas. Nors nemažai laiko tenka praleisti prie kompiuterio kuriant projektus, paraleliai daug tenka ir važinėti pas klientus, nuolat bendrauti, medelynuose ieškoti augalų ir kartais net prisidėti prie sodinimo darbų. Man asmeniškai šis darbas yra nuostabus tuo, kad kasdien galiu kurti gražias ir darnias erdves, kurios kelia malonias emocijas, padeda atsipalaiduoti ir iš esmės formuoja naujus žmonių įpročius, skatinančius vis daugiau laiko praleisti lauke. Man šis darbas tapo puikia savirealizacijos forma“, – mintimis dalijasi kraštovaizdžio dizaino ekspertė.

Ateityje reikės vis daugiau savo darbą mylinčių kraštovaizdžio kūrėjų

L. Juodviršytė prognozuoja, kad ateityje augs kraštovaizdžio specialistų poreikis. „Žiūrint lokaliai, didžiųjų miestų rajonuose vis daugėja naujai statomų gyvenamųjų namų ar kotedžų kvartalų, o kiekvienas naujakurys yra potencialus klientas su privačiais objektais dirbantiems specialistams. Kalbant apie viešąsias erdves – žmonių „alkis“ estetiškoms ir funkcionalioms, jų poreikius atitinkančioms erdvėms, vis auga. Gerai suprojektuoti želdynai kuria žmonių gerovę ir tampa traukos objektais. Įdomios žaliosios erdvės gali pritraukti verslus, skatinti jų augimą. Taip pat želdynai didina nekilnojamojo turto vertę, o renkantis būstą vis svarbesnis kriterijus – atstumas iki žaliosios zonos. Taip pat jau seniai nėra paslaptis, kad gamta ir žaluma, matoma kasdieniame gyvenime, gerina žmogaus psichologinę būklę, o šiuolaikiniam, vis sąmoningėjančiam žmogui, tai itin svarbu. Nauda yra tiek pačiam miestui, tiek jo gyventojams ar svečiams“, – įžvalgomis dalijasi studijų programos Kraštovaizdžio dizainas absolventė.

„Kitas aspektas, ateityje lemsiantis specialistų trūkumą, yra klimato kaita. Kasmet oro temperatūra pasaulyje kyla ir pasiekia rekordiškas aukštumas. Vis dažniau turime arba ilgus sausrų periodus, arba smarkias liūtis, sukeliančias potvynius. Klimato kaitos procesai yra negrįžtami, tad reikia nusiteikti vis ekstremalesnėms orų permainoms. Želdynai šiame kontekste vaidina didelį vaidmenį. Miestuose labai daug kietųjų paviršių, kurie vasarą įkaista ir didina oro temperatūrą, o žaliosios zonos veikia priešingai ir vėsina orą – temperatūra būna žemesnė net kelis kartus. Tinkami želdynų inžineriniai sprendiniai gali net reguliuoti potvynių riziką liūčių metu – mažame mastelyje įrengiant „sausbales“, o didesniuose masteliuose įrengiant akumuliacinius tvenkinius – toks projektas jau yra įgyvendintas Vilniuje. Želdynų svarba vis labiau didėja, tad paraleliai specialistų poreikis irgi augs“, – pastebi L. Juodviršytė.

Įmonės „Healing Garden“ vadovė Liucija Juodviršytė

Studijos universitete suteikė tvirtą pagrindą savo verslo kūrimui

Rimtai svarstantiems apie šią profesiją ir neturintiems jokios patirties ar žinių apie augalus, L. Juodviršytė pataria prieš studijas bent vieną sezoną, jeigu tik yra tokia galimybė, padirbėti apželdinimo srityje prie įgyvendinimo darbų. „Dabar, žvelgdama atgal, jeigu būčiau gavusi tokį patarimą ir jo paklausiusi, į studijas būčiau žiūrėjusi kiek kitaip ir fiksuočiau visai kitus dalykus. Neretai jaunam dar besiformuojančiam žmogui tam tikri studijų dalykai gali pasirodyti neįdomūs ar nereikšmingi, bet tik įgavus praktinės patirties šioje srityje galima suprasti, kaip visos universitete suteiktos žinios pravers tolimesnėje karjeroje“, – pasakoja studijų programos absolventė.

L. Juodviršytė pasakoja, kad studijos universitete sudėjo visus reikiamus pagrindus, kuriais iki šios dienos vadovaujasi kurdama želdynų dizainus. „Išmokau naudotis svarbiausiomis kompiuterinėmis programomis, daug sužinojau apie augalus, kaip juos pritaikyti kuriant dizainus, kaip valdyti erdves, kaip maksimaliai prisitaikyti prie esamos situacijos, tausoti bei gerbti gamtą ir daug daugiau, nei dabar galėčiau išvardyti“, – kalba kraštovaizdžio dizaino kūrėja. Ji pastebi, kad studijos ne tik suteikia profesinių žinių, bet ir dėstytojų dėka praplečia akiratį ir bendrą suvokimą apie pasaulį.

Kalbėdama apie studijų programos Kraštovaizdžio dizainas suteikiamas galimybes, doc. dr. A. Adamavičienė pasakoja, kad programos absolventai gali dirbti kraštovaizdžio vertinimo ir tvarkymo specialistais privačiame ir viešajame sektoriuose. Dalis absolventų renkasi vadovauti želdynų tvarkymui miestų ir rajonų savivaldybėse, architektų ir planuotojų įmonėse, botanikos soduose, Aplinkos ministerijos padaliniuose. Norintys dirbti savarankiškai, kūrybiškai organizuoja savo verslą aplinkotvarkos ir susijusiose srityse. Studijas galima tęsti žemės ūkio mokslų ar giminingos krypties magistrantūros studijų programose.

LR Prezidentūroje vykusiame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2024“ VDU ŽŪA mokslininkų žaliosios inovacijos

Birželio 5 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko „Žaliųjų idėjų festivalis 2024“, kuriame lankytojams žalias idėjas ir inovacijas, pritaikomas kasdienybėje, pristatė 25 šalies ateičiai neabejingų institucijų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA), festivalyje dalyvaujančios jau trečius metus, atstovai pristatė mokslininkų atliekamus tyrimus ir žaliąsias inovacijas. Festivalyje analizuotos aplinkosauginės temos, pristatytos iniciatyvos, kurios prisideda prie žalios Lietuvos kūrimo.

VDU Žemės ūkio akademiją atstovavo Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius docentas dr. Rytis Skominas, Inžinerijos fakulteto laborantė Rūta Puzienė, Agronomijos fakulteto laborantė Erika Jakienė, Agronomijos fakulteto lektorė, marketingo vadybininkė, „Sumanaus moksleivio akademijos“ vadybininkė dr. Brigita Medveckienė.

VDU ŽŪA moskleininkai „Žaliųjų idėjų festivalyje 2024“ pristatė unikalų VDU ŽŪA mokslininkių sukurtą maisto produktą – liofilizuotus jogurto kąsnelius – praturtintus įvairiomis netradicinėmis, ir organizmui vertingomis, ir skonį sustiprinančiomis, žaliavomis. Taip pat buvo demonstruojamos inovatyvios technologijos – žalieji sprendimai žemėtvarkoje. Buvo pristatomos VDU ŽŪA mokslininkų naudojamos žemėtvarkos srityje taikomos inovatyvios technologijos – tokios kaip bepilotis orlaivis, antžeminis skeneris – ir jų efektyvumas žemėtvarkos veikloje (įranga įsigyta pagal projektą „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas“ (BioTEC), sutarties Nr. S-A-UEI-23-14 (2023 12 27), finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Finansavimo programa – „Universitetų ekscelencijos iniciatyva” (Nr. V-940)).

Prezidento inicijuotame Žaliųjų idėjų festivalyje taip pat vyko Česlavo Kudabos premijos teikimas, Lietuvos savivaldybių aplinkos reitingo pristatymas ir apdovanojimai, moksleiviams skirtas aplinkosaugos protmūšis, įvairios pamokos ir edukacijos, o festivalio svečiai turėjo galimybę susipažinti su tarptautinio tvarumo idėjų konkurso „Think Smart, Create Green“ dalyvių darbais.

Virtualus informacinis susitikimas apie priėmimą į VDU ŽŪA magistrantūros studijas 2024

Kviečiame į virtualų informacinį susitikimą apie priėmimą į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) magistrantūros studijas.

Susitikime bus suteikta informacija apie priėmimo į magistrantūros studijas eigą, dokumentų pildymą, vyks individualių klausimų-atsakymų sesija, kurioje galėsite užduoti rūpimus klausimus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus tiesiogiai.

Susitikimo data: Birželio 20 d.
Susitikimo laikas: 9:00-10:00 val.

Susitikimas vyks nuotoliniu būdu naudojant MS Teams platformą.

Kviečiame registruotis ir iš anksto pateikti aktualius klausimus ČIA.
PRISIJUNGIMO NUORODA

Priėmimo į VDU magistrantūros studijas 2024 m. taisykles rasite čia.

Informaciją apie 2024 m. priėmimo etapus ir datas rasite čia.

VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos:

Naujai atvertame VDU Agroinovacijų centre apsilankė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė

Gegužės 28 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) studijų miestelyje naujai įrengtame Agroinovacijų centre lankėsi Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ministrė kartu su VDU rektoriumi prof. habil. dr. Juozu Augučiu, VDU ŽŪA kanclere prof. dr. Astrida Miceikiene, VDU ŽŪA Tarybos pirmininke, vicekanclere prof. dr. Aušra Blinstrubiene aplankė Augalinių žaliavų biofermentacijos, Augalinių žaliavų pasterizacijos, Molekulinės ekologijos ir genomikos laboratorijas, Medžioklėtyros laboratorijas.

Augalinių žaliavų biofermentacijos, Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė, kartu su šiose laboratorijose dirbančiais tyrėjais, pristatė vykdomus mokslo tyrimus bei kuriamus išskirtinius produktus. Prof. dr. E. Jarienė, akcentavo, kad vyksta beatliekė gamyba, siekiant kokybiško galutinio rezultato, orientuojamasi į vietinę, Lietuvoje užaugintą biodinaminę ir ekologinę žaliavą. Tarp kuriamų produktų – fermentuotas nealkoholinis alus praturtintas uogomis bei augaliniais ekstraktais. Mokslininkė trumpai papasakojo apie laboratorijose naudojamą inovatyvią techniką, tokią kaip 3D spausdintuvas, bioreaktorius, turintis galimybę palaikyti pH, deguonies, apšvietimo lygius, dujų padavimą. Šioje laboratorijoje esanti šiuolaikinė įranga atveria daug galimybių gaminti funkcinį maistą.

Molekulinės ekologijos ir genomikos laboratoriją pristatęs VDU Gamtos ir technologijų mokslinių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Algimantas Paulauskas kartu su komandos nariais pasakojo, kad genetiniai tyrimai prasideda nuo tiriamos medžiagos homogenizavimo, kad būtų galima išskirti DNR. Atlikus DNR medžiagos išskyrimą, taikomi kiti metodai, vienas pagrindinių – PGR molekulinės biologijos metodas.

Pristatydamas Medžioklėtyros laboratoriją, lekt. dr. Artūras Kibiša kartu su laboratorijose dirbančiomis mokslininkėmis parodė itin didelę surinktų ragų ir iškamšų kolekciją. Laboratorijoje ne tik ugdomi studentai, bet ir atliekami ir moksliniai tyrimai – tiriami visi sumedžioti vilkai, pagal tyrimų rezultatus kasmet nustatomas sumedžiojamų vilkų limitas ateinančiam sezonui.

Vizito metu vyko diskusijos, aptartos vystomų ir ateities projektų perspektyvos. Tikima, kad naujai atvėręs duris VDU Agroinovacijų centras atvers dar daugiau galimybių mokslo ir inovacijų srityse.

Pratęstas podoktorantūros stažuočių kvietimo paraiškų terminas. VDU ŽŪA kviečia teikti paraiškas

Lietuvos mokslo taryba (LMT) informuoja, kad pratęsiamas podoktorantūros stažuočių 2024 metų kvietimo paraiškų teikimo terminas. Paraiškas https://junkis.lmt.lt sistemoje galima teikti iki 2024 m. birželio 14 dienos 16.00 valandos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia teikti paraiškas LMT podoktorantūros (postdoc) stažuočių finansavimui gauti ir atlikti stažuotę VDU ŽŪA žemės ūkio, gyvybės, verslo ir viešosios vadybos ar inžinerijos mokslų kryptyse.

LMT, skatindama novatoriškus mokslinius tyrimus ir jaunųjų mokslininkų kvalifikacijos kėlimą, skelbia podoktorantūros stažuočių konkursą ir kviečia jame dalyvauti mokslo (meno) daktaro laipsnį turinčius tyrėjus. Stažuotėms, kurios vyks 2024-2026 m., LMT planuoja skirti apie 8,5 mln. Eur, vienam projektui per 2 metus bus skiriama iki 120 tūkst. Eur.

Podoktorantūros stažuotėmis LMT skatina jaunuosius mokslininkus įsitraukti ir dalyvauti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektuose, plėtoti akademines kompetencijas bei pradėti karjerą Lietuvos mokslo centruose. Stažuotėse kviečiami dalyvauti visų mokslo sričių tyrėjai, kurie daktaro disertaciją apgynė ne anksčiau kaip prieš 5 metus.

Šiais metais LMT padidino maksimalaus finansavimo dydį vienam projektui – nuo 100 tūkst. Eur iki 120 tūkst. Eur dvejiems metams. LMT finansuos stažuotojo darbo užmokestį, išlaidas prekėms, paslaugoms, ilgalaikiam turtui įsigyti ir netiesiogines išlaidas. Numatoma privaloma sąlyga pareiškėjams – bent mėnesio trukmės stažuotė užsienio mokslo ir studijų institucijoje siekiant plėsti tyrėjų akiratį, keistis gerąja praktika ir dalintis ja su užsienio kolegomis. Praėjusiais metais galimybe gauti finansavimą podoktorantūros stažuotėms pasinaudojo 111 jaunųjų mokslininkų.

Konkursui pateiktos paraiškos bus grupuojamos pagal humanitarinių ir socialinių mokslų, scenos ir ekrano bei vaizduojamųjų menų ir gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sritis. Paraiškas vertins LMT sudarytos užsienio ekspertų komisijos.

Ką reikia žinoti teikiant paraiškas

Paraiškas anglų kalba drauge teikia tyrėjas ir vykdančioji institucija užpildant formą elektroninėje sistemoje https://junkis.lmt.lt iki 2024 m. gbirželio 14 d. 16.00 val.

Stažuotojas ir stažuotės vadovas gali būti nurodyti tik vienoje to paties kvietimo paraiškoje.

Finansavimą podoktorantūros stažuotėms gali gauti Lietuvos arba užsienio mokslo ir studijų institucijos suteiktą mokslo (meno) daktaro laipsnį turintis asmuo, vykdantis projekte numatytą mokslo (meno) tiriamąjį darbą. Nuo jo/jos mokslo (meno) daktaro disertacijos apgynimo dienos iki kvietime nurodyto paraiškų pateikimo termino dienos turi būti praėję ne daugiau kaip 5 metai.

Stažuočių projektai negali būti atliekami toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje, kurioje stažuotojas parengė daktaro disertaciją, o podoktorantūros stažuotei negali vadovauti stažuotojo daktaro disertacijos vadovas.

Kvietimą teikti paraiškas rasite čia.

Kontaktai pasiteiravimui LMT:
Jogaila Mackevičius
Programų koordinatorius
Tel.: +370 676 41 216
El.p.: jogaila.mackevicius@lmt.lt

Informaciją VDU ŽŪA teikia:
Ingrida Ignotaitė
Vyresnioji specialistė
Telefonas (8 37) 752 377
El. paštas ingrida.ignotaite@vdu.lt

Universiteto g. 8A
Akademija, LT-53341, Kauno r.

Parengta pagal LMT informaciją: Lietuvos mokslo taryba kviečia jaunuosius mokslininkus dalyvauti podoktorantūros stažuotėse – Lietuvos mokslo taryba (lrv.lt), LMT pratęsia podoktorantūros stažuočių kvietimo paraiškų terminą – Lietuvos mokslo taryba (lrv.lt).