VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys 2024: perspektyvus išsilavinimas tvarios ateities kūrėjams

Pastarąjį dešimtmetį vienas iš sparčiausiai modernėjančių sektorių pasaulyje ir Lietuvoje – agrosektorius bei jį aptarnaujantys verslai: prekyba technika, technologijomis, trąšomis bei augalų apsaugos priemonėmis, logistikos verslo įmonės, konsultacinės įmonės – verslo valdymo, apskaitos tvarkymo, finansų valdymo ir kt.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės teigimu, agrosektorius neatsitiktinai laikomas vienu iš perspektyviausių sektorių. Šiuo metu vienas iš devynių pasaulio gyventojų stokoja maisto, todėl jo poreikis ateityje augs tik dar labiau, vadinasi, ir agrosektoriaus specialistų reikės vis daugiau. Be to, planetos ištekliai yra riboti, todėl nuolat turi būti kuriamos inovacijos, padedančios juos tausoti. Šių inovacijų plėtojimui taip pat reikės aukštos kvalifikacijos specialistų.

„Maža to, agrosektorius yra labiausiai skaitmenizuotas, palyginti su kitais sektoriais. Pavyzdžiui, prognozuojama, jog per ateinančius 10 metų robotai bus kiekvieno modernaus ūkio arba modernios žemės ūkio įmonės dalimi. Dronų naudojimas agrosektoriuje jau dabar yra plačiai paplitęs. Inžinieriai, agronomai, netgi tokie specialistai kaip laukinės gamtos atkūrėjai (angl. rewilder) yra tie, kurie, turėdami skaitmenizacijos, informatikos, žemės ūkio technologijų žinių, kurs ateities žemės ūkį“, – prognozuoja VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, pastebėdama, kad šiuolaikinio žmogaus studijos neturi apsiriboti viena sritimi arba specializacija.

VDU Žemės ūkio akademijoje studentai ugdomi vadovaujantis plačia veiklos sritimi, apimančia žemės, miškų ir vandens ūkį bei kaimo plėtrą. Visos šios sritys susijusios su bioekonomikos vystymusi. Būtent jam šiuo metu Europoje yra skiriama labai daug dėmesio. „Bioekonomika – viskas, kas yra gaminama iš atsinaujinančių išteklių. Studentai Akademijoje rengiami taip, kad suprastų, kodėl svarbu būti darnoje su gamta, kad padėtų ateities kartoms palikti žalią ir sveiką pasaulį. Kadangi orientuojamės į ateities specialistus, mokslai apima ne tik specialiųjų ir socialinių gebėjimų vystymą, tačiau ir asmenybinį tobulėjimą, padedantį dirbti efektyviau. Studijuojant vystomos asmeninės savybės – komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje, kritinis mąstymas, pokyčių ir konfliktų valdymas, kūrybiškumas“, – vardija prof. dr. A. Miceikienė, papildydama, jog VDU Žemės ūkio akademijoje taip pat suteikiama galimybė rinktis gretutines studijas, mokytis per 30 užsienio kalbų, dalyvauti tarptautinių mainų programose, lankyti sporto ir meno užsiėmimus ir dar daug kitų studentiškų galimybių.

Agrosektorius – vienas iš sparčiausiai technologinę pažangą kuriančių sektorių šalyje susiduria su dideliu aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų trūkumu. Dėl to VDU Žemės ūkio akademija ir Žemės ūkio, Aplinkos ministerijos bei verslas itin perspektyvias ir paklausias studijų kryptis pasirinkusius studentus skatina stipendijomis.

VDU Žemės ūkio akademijoje būsimiems studentams siūloma 11 bakalauro studijų programų, su kuriomis kviečiame susipažinti leidinyje.

VDU ŽŪA bakalauro studijų programų leidinys 2024 m.

Per 1600 šalies moksleivių sutelkęs edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija 2023-2024“ pasiekė finišą

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) eduakcinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ (SMA) artėja link finišo. Gegužės 29 d. VDU Žemės ūkio akademijoje įvyks baigiamasis, finalinis projekto susitikimas, kuriame moksleivių lauks įdomūs kviestinių pranešėjų pranešimai, veiklos pagal projekte lankytos klasės kryptį, geras laikas ir svarbiausia dalis – iškilminga projekto baigimo pažymėjimų įteikimo ceremonija. Renginyje taip pat susiburs visą projekto laikotarpį moksleivius lydėję mokytojai, kuriems skiriamas specialus teminis seminaras bei pažymėjimų įteikimo ceremonijoje bus įteikti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Ggeužės 29 d. edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija 2023-2024“ baigiamojo renginio programa

„Sumanaus moksleivio akademija“ – tai projektas, skirtas 9-12 klasių moksleivių pasirinktos mokslo krypties kūrybiško mąstymo bei praktinių įgūdžių lavinimui, kurio metu su moksleiviais žiniomis dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai. Šiais metais siūloma rinktis verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų bei ekologijos klases. O norintiems gilinti pasirinktos mokslo krypties žinias parengta speciali II lygio programa.

Šiais mokslo metais šiame, aštuntus metus gyvuojančiame ir nuolat augančiame projekte dalyvauja daugiau kaip 1600 moksleivių iš 50 bendrojo lavinimo mokyklų. Pedagogų teigimu, tai šalyje masiškiausias ir tvariausias aukštesniųjų klasių moksleiviams skirtas projektas, kurio metu besirenkantiesiems karjeros kelią suteikiamos galimybės akademinėje aplinkoje įgyti naujų žinių bei įgūdžių ir „pasimatuoti“ platų spektrą perspektyvių, į ateitį orientuotų profesijų.

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU Agroinovacijų centras – naujos galimybės aukštos kokybės mokslo tyrimams

Lietuvos agrosektorius susiduria su iššūkiais, kurie tiesiogiai atsiliepia jo efektyvumui, tvarumui ir konkurencingumui. Keliami vis aukštesni reikalavimai, nuo didesnio produktyvumo, iki minimalaus išteklių naudojimo ir maksimalaus tvarumo, kas dažnai sunkiai suderinama. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė džiaugiasi, kad šį ir kitus agrosektoriui kylančius iššūkius VDU Agroinovacijų centre spręs VDU mokslininkai. „Tikime, kad sujungus šiuolaikinės įrangos galimybes ir mūsų mokslininkų žinias, šiame centre gimstančios inovacijos prisidės prie tvarios ir modernios miškininkystės, žemės ūkio, maisto pramonės plėtros“, – mintimis dalijasi mokslininkė.

Šiuolaikiniai tyrimai ir inovacijos – Lietuvos lyderystei

2024 m. gegužės 24 d. atidarant VDU Agroinovacijų centrą pasveikinti į renginį gausiai susirinkę Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės nariai, garbūs svečiai, mokslinių projektų, tyrimų partneriai, ateities agroinovacijoms neabejingi bičiuliai ir pasidžiaugta, kad ilgai brandintas ir kurtas projektas įgavo modernų, Universiteto, šalies, regiono mastu reikšmingas agroinovacijas talpinantį pavidalą. „Dėkojame visiems buvusiems ir esantiems kartu. Tik kartu galima žengti pirmyn tvirtu žingsniu. Tikime, kad Agroinovacijų centras suteiks dar daugiau galimybių bendradarbiauti, kurti, atrasti“, – kalbėjo renginį vedusi VDU Žemės ūkio akademijos marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė.

VDU Agroinovacijų centro atidarymo ceremoniją sveikinimo žodžiu pradėjęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis džiaugėsi universitetui svarbiu įvykiu. „Noriu pasidalinti VDU Žemės ūkio akademijos svajone turėti čia, nuostabiame akademiniame miestelyje puikų, aukšto Europinio lygio kompetencijų centrą, paskirtą gamtos, gyvūnijos, augalų, žemės ūkio tyrimams ir inovacijų kūrimui. Mes jį bandome apjungti kaip žaliųjų biotechnologijų kompetencijų centrą. Agroinovacijų centras yra viena pirmųjų šio centro dalių. Labai daug projektų jau vyksta, artėja prie savo finalo. Turėsime šiais metais nemažai tokių atidarymų, o šiandien pasidžiaukime šio pastato prikėlimu kitam gyvenimui, moksliniams tyrimams, informacijos skleidimui apie tai, kad agromokslas ir verslas pasikeitęs ir toliau keičiasi“, – apie agrosektoriaus transformacijas mintimis dalijasi prof. habil. dr. J. Augutis.

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė sveikino Agroinovacijų centro atidaryme, vietoje, kur sujungtos inovacijos, technologijos ir modernus žemės ūkis, susirinkusį gausų būrį svečių. „Tikiuosi, kad šiame centre kartu su Lietuvos ir užsienio šalių suinteresuotais verslininkais ir ūkininkais dirbantys mūsų mokslininkai kurs inovacijas, kurios prisidės prie tvaraus ir modernaus miškininkystės, žemės ūkio, maisto pramonės vystymosi. Tikiu, kad šio centro dėka Lietuvos žemės ūkis ir maisto pramonė užims lyderiaujančias pozicijas ir nepraras savo svarbos. Noriu padėkoti visiems prisidėjusiems prie šios idėjos realizavimo, naujus projektus ir mokslo tyrimus, edukacinę veiklą pradėjusiems įgyvendinti ir vykdyti darbuotojams“, – kalba kanclerė ir kviečia stiprinti jau esamus bei kurti naujus mokslo ir verslo ryšius, vedančius tvaraus ir žalio žemės ūkio link.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Sveikinimo žodį tardamas VDU Gamtos ir technologijų mokslinių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Algimantas Paulauskas džiaugiasi, kad susijungus keliems universitetams atsiranda daugiau galimybių apjungti visų sričių, susijusių su augalais, gyvūnais, laukine gamta mokslinius tyrimus. Instituto direktorius džiaugėsi, kad VDU Agroinovacijų centras atveria naujų galimybių studijoms ir moksliniams tyrimams.

VDU Gamtos ir technologijų mokslinių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Algimantas Paulauskas

Šiuolaikinė įranga sveikesnio funkcinio maisto gamybai

Pristatydama Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijose vykdomus mokslo tyrimus bei kuriamus išskirtinius produktus, laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė, akcentavo, kad vyksta beatliekė gamyba, nes panaudojami visi gamybos metu gaunami šalutiniai produktai. Be to, siekiant kokybiško galutinio rezultato, orientuojamasi į vietinę, Lietuvoje užaugintą biodinaminę ir ekologinę žaliavą. Tarp kuriamų produktų – fermentuotas nealkoholinis alus. Norint sukurti sveikesnį ir skanesnį gėrimą, jis praturtinamas įvairiais priedais – uogomis, augaliniais ekstraktais.

Didelio renginio dalyvio susidomėjimo sulaukė 3D spausdintuvas, naudojantis iš maisto produktų paruoštas tyres. Vienas iš įdomių gaminių pavyzdžių – iš morkų tyrės atspausdinta morka, kurią valgyti ir morkos skoniu mėgautis gali žmonės, kurių racionas dėl sveikatos problemų apribotas tik labai lengvai kramtomu maistu. Spausdinimui galima naudoti įvairių maisto produktų tyres, tarp kurių ir iš priešvėžinių junginių turinčių bulvių spalvotu minkštimu miltelių ruošiama užpilama košė, kuria 3D spausdintuvu galima formuoti įvairių formų objektus.

Dar vienas įrenginys, atvėręs daugiau galimybių moksliniams tyrimams – bioreaktorius, turintis galimybę palaikyti pH, deguonies, apšvietimo lygius, dujų padavimą. Šioje laboratorijoje esanti šiuolaikinė įranga atsiveria daug galimybių gaminti funkcinį maistą.

Sekvenavimo įranga aukšto mokslinio lygio tyrimams

Molekulinės ekologijos ir genomikos laboratoriją pristatantis mokslo darbuotojas Povilas Sakalauskas pasakoja, kad genetiniai tyrimai prasideda nuo tiriamos medžiagos homogenizavimo, kad būtų galima išskirti DNR. „Tiriamoji medžiaga gali būti labai įvairi, pavyzdžiui, kiaušinio lukštas ar kaulo ėminys, kraujo dėmelės ant popieriaus. Šiuolaikinės įrangos dėka ir iš tokių medžiagų, kur yra labai mažas DNR kiekis, galime jį išskirti ir atlikti tyrimus. Dirbame su laukiniais gyvūnais, įvairiais patogenais, susirgimais. Tiriame kaip keičiasi patogenai, taip pat atliekame populiacijų genetinių struktūrų analizes, žiūrime kaip keičiantis aplinkai keičiasi populiacijų genetinės struktūros. Dirbame ir su gyvuliais, galime atlikti patogenų nustatymo tyrimus, taip pat standartinius genetinius tyrimus“, – kalba P. Sakalauskas.

Atlikus DNR medžiagos išskyrimą, taikomi kiti metodai, vienas pagrindinių PGR molekulinės biologijos metodas, taip pat svarbus DNR sekoskaitos metodas. „Nors laboratorija atrodo maža ir kukli, bet su čia esančiu naujos kartos sekvenavimo prietaisu galima sekvenuoti gyvūnų, bakterijų, virusų genomus ir generuoti labai didelius duomenų kiekius. Dirbant su šikšnosparnių platinamais patogenais, su šiuo prietaisu atliekame metagenominius bakterijų tyrimus, kuriais galime nuskaityti labai daug informacijos. Standartiniu PGR metodu atlikdami tyrimus galime nustatyti, ar ėminyje yra virusas, gauti trumpą DNR ar RNR fragmentą, jį sekvenuoti ir gauti nedidelį kiekį papildomos informacijos. Tuo tarpu metagenominių tyrimu atveju, nuskaitome viską. Jei paimame saują dirvožemio, išskiriame DNR medžiagą ir, pritaikius bakterijoms specifinį metagenominį sekvenavimą, vienu metu identifikuojame visas esančias bakterijas, sugeneruojamas labai didelis kiekis duomenų ir tai leidžia atsakyti į sudėtingus klausimus“, – kalba mokslo darbuotojas.

Mokslininkas pasakoja, kad tiriant šiksnosparnių mėginius, aptinka įvairias babezių rūšis, taip pat dar neidentifikuotas borelijų, sukeliančių Laimo ligą, rūšis, taip pat daug kitų bakterijų. „Šikšnosparniai, kaip tyrimų objektas, yra labai svarbūs ir įdomūs, nes jie turi bakterinių ir virusinių patogenų, taip pat zoonozių. Tokie virusai, kaip Ebola, Covid taip pat siejami su šikšnosparniais. Agroinovacijų centre naudojamo sekvenavimo prietaiso pagalba tyrimus galima atlikti aukštame moksliniame lygmenyje“, – galimybėmis džiaugiasi P. Sakalauskas.

„Pagrinde dirbame su įvairiomis zoonozėmis, bendradarbiaujame su įvairiais ūkio subjektais, atliekame užsakomuosius mokslinius tyrimus, ekspertizes. Taip pat bendradarbiaujame su veterinarijos klinikomis, atliekame genetinius ir įvairių patogenų nustatymo tyrimais“, – apie verslui aktualius tyrimus pasakoja mokslo darbuotojas.

Ragai ir iškamšos – gyvūnų pažinimui ir atrankai

Pristatydamas Medžioklėtyros laboratoriją, lekt. dr. Artūras Kibiša džiaugiasi doc. dr. Kęstučio Pėtelio surinktų ragų kolekcija. „Medžiotojai turi mokėti juos atskirti ne tik pagal amžių, bet ir atrankinę grupę. Kiekvieną pavasarį medžiotojai ekspertų komisijai pristato medžiagą, ir jeigu neteisingai sumedžiotas gyvūnas, medžiotojas baudžiamas. K. Pėtelis taip pat išsaugojo rekordinių elnio ragų dešimtuko gipsinius muliažus, kurie iki dabar atrodo kaip tikri. Įvairios technologijos bus naudojamos mokymo procese, nes mokantis svarbu ir gyvai pamatyti, paliesti, pačiupinėti, taip lengviau įsidėmėti kriterijus, pagal kuriuos gali atskirti amžių ir atrankos grupę“, – pastebi mokslininkas.

„Dar vieną dovaną gavome iš medžioklės trofėjų eksperto Algimanto Kamičaičio. Tai danieliaus ragai, kurie kolekcijoje kiekvienais metais vis platesni ir didesni. Danieliai medžiojami nuo aštuntų metų, studentai turi galimybę matyti ragus nuo pirmų, iki paskutinių, kai danielius buvo sumedžiotas. Rago perimetras kiekvienais metais didėja, bet ovalumas išlieka tas pats. Jaunas ragas išgaubtas į išorę, jei vyresnis – įgaubtas į vidų. Europoje tik dviejose parodose esu matęs, kad būtų danielių ragų kolekcija nuo pirmųjų metų ragų, paprastai pradedama nuo vėlesnių“, – apie išskirtinę ir vertingą dovaną pasakoja mokslininkas.

Lekt. dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė pasakoja, kad būsimiems miškininkams ir medžiotojams svarbu susipažinti su Lietuvos žinduoliais. „Nors iškamšų negalima liesti, bet taip pat turime kaukoles, kailius, kuriuos studentai gali liesti ir lyginti tarpusavyje. Pats naujausias ir įspūdingiausias eksponatas – tauriųjų elnių stendas, kur pagal amžių galima nustatyti atrankines grupes. Galima apžiūrėti perspektyvių ir labai perspektyvių elnių iškamšas nuo pirmaragio iki dešimtųjų metų, kad studentai pagal kaklo storį, pagal kelmelio aukštį atpažintų nemedžiotinus elnius. Palyginimui yra visa kolekcija medžiotinų elnių ragų“, – kalba mokslininkė.

Dar vienas įspūdingas eksponatas – rudojo lokio iškamša. Mešką sumedžiojo ir padovanojo medžiotojas Juozas Dainelis, iškamšą padarė žymus taksidermistas Kęstutis Bybartas. „Tai unikali proga pažiūrėti meškai į akis, nes gamtoje tai tikrai nepavyks. Juokaujama, jei meška nusprendė, kad esate jos pietūs, tai jūs ir esate jos pietūs. Įdomu, kad ir Lietuvoje jau turime ateinančių meškų. Pavasarį vienu metu nufotografuota meška ir Biržų girioje, ir Švenčionėliuose, atstumas gana didelis, todėl manome, kad tai skirtingi gyvūnai“, – apie vis didėjančią tikimybę Lietuvoje sutikti rudąjį lokį kalba lekt. dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė.

Laboratorijoje tiriami visi Lietuvoje sumedžioti vilkai

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad greta studentų ugdymo atliekami ir moksliniai tyrimai. „Penktus metus iš eilės tiriami visi sumedžioti vilkai, kiekvienas sumedžiotas vilkas ištiriamas genetiškai, nustatomas kiekvieno iš jų amžius, patelių atveju – ar turėjo jauniklių ir kiek jų turėjo paskutiniais metais. Taip esame ištyrę daugiau nei tūkstantį vilkų iš visos Lietuvos. Pagal tyrimų rezultatus kasmet nustatomas sumedžiojamų vilkų limitas ateinančiam sezonui“, – kalba mokslininkė lekt. dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad iš visų tirtų vilkų, tik vienas sumedžiotas vilkas iš Vilniaus rajono turėjo dvidešimt procentų šuns genų, visi kiti sumedžioti vilkai buvo gryni, be šuns genų.

Ieško balanso tarp saugojimo ir naudojimo

Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos vykdomus tyrimus pristatantis jos vadovas prof. dr. Gediminas Brazaitis pasakoja, kad laboratorijoje ieškoma kompromisų tarp biologinės įvairovės išsaugojimo ir naudojimo, ypatingai miško ekosistemose. „Moderniai žiūrint, tai galima įvardinti kaip gamta grįstus sprendimus. Dirbame su medžių prieaugliu, kolega atlieka tyrimus su Čepkelių raisto pušimis. Jas tiriant galima nustatyti, kokiais metais ir kuriose vietose buvo gaisras. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai, septynis kartus, degusi pušis buvo iš Marcinkonių. Matome, kad buvo daugybė gaisrų, tai yra miško gyvenimo dalis. Taip pat tarptautiniame projekte tiriame, kokią įtaką kanopiniai žvėrys turi mažose miško aikštelėse miškų atkūrimui. Yra įrengtos vaizdo kameros, vertiname nuskabymo riziką“, – kelis vykdomus tyrimus pristato prof. dr. G. Brazaitis.

Renginio dalyvius profesorius supažindino su rizotronais ir bandymais įvertinti kaip būtų galima miškus geriau adaptuoti klimato kaitai. „Lyginame grynus pušynus, grynus beržynus ir mišrius medynus. Atlikdami tyrimą fiksuojame, kaip šaknys paauga per metus. Fotografuojame, atliekami ir bakterijų, mikolizės, miško paklotės ir kiti kompleksiniai tyrimai, tą patį daro ir kolegos užsienyje“, – apie aktualų tarptautinį tyrimą pasakoja mokslininkas.

VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventė

Birželio 19 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia absolventus ir visus Akademijos bendruomenės narius bei svečius dalyvauti diplomų įteikimo iškilmėse. Šventinis renginys vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.).

10:00 val. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto absolventų šventė

12:00 val. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto absolventų šventė

14:00 val. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto absolventų šventė

16:00 val. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventų šventė

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Rengiant pažangiausių technologijų keliu žengiančiam agrosektoriui reikalingus agronomus jėgas vienija VDU ŽŪA ir verslas

Šiuo metu per 30 agrosektoriui aktualių bakalauro ir magistro studijų programų įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) mini 100-mečio veiklos jubiliejų. Ir per visą šį laikotarpį vienos programos pavadinimas tebeišlieka nepakitęs. Tai – visais laikais gyvybiškai svarbi studijų programa Agronomija, be kurios absolventų veiklos rezultatų, t. y. be maisto, žmogus vargiai beišgyvena vos keletą dienų. Kartu tai sritis, kurios pažanga per 100 metų nukeliavo šviesmečius į priekį – šiuolaikinės studijų programos Agronomija turinys griauna jaunuolių stereotipus apie žemės ūkį, ypač – studijų procesui taip pat vykstant lyderiaujančiose šalies agroverslo įmonėse. O pastarosios, suinteresuotos jaunųjų specialistų ugdymu, studijų programos Agronomija studentams yra įsteigusios solidų portfelį skatinamųjų stipendijų.

Savo pasirinkimu trečiakursis iki šiol nesuabejojo nė akimirkos

„Esu tikras žemaitis, tad studijas rinkausi apgalvotai ir gerokai iš anksto. Iš pradžių svarsčiau, kurią aukštąją mokyklą pasirinkti, po to – kokią studijų programą. Kadangi tėvai valdo nedidelį šeimos ūkį, kasmet drauge atvykdavome į VDU Žemės ūkio akademijoje vykstančias parodas „Ką pasėsi…“. Jų metu demonstruojamos inovacijos man, moksleiviui, kėlė didžiulę nuostabą, ir tai buvo galutinis postūmis pasirinkti studijų programą Agronomija“, – kalba šilališkis, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto trečiakursis Arnas Šadbaras.

Vaikinas teigia savo sprendimu iki šiol nesuabejojęs nė akimirkos dėl keletos priežasčių. Laisvu nuo studijų metu drauge su tėvais ir broliu ūkininkaujantis A. Šadbaras studijų turinį vertina žemės ūkio gamyba užsiimančio žmogaus akimis. Ir šis turinys, pasak jo, yra pranokstantis lūkesčius.

Pašnekovas su šypsena mini ir kitą Agronomijos fakultete džiuginantį dalyką – nuoširdaus, betarpiško bendravimo tradiciją tarp visų bendruomenės narių, kas bebūtum – pirmakursis studentas ar profesorius.

VDU ŽŪA studijų programos Agronomija studentas Arnas Šadbaras

Dar vienas A. Šadbaro atradimas – būrys jaunų dėstytojų, derinančių pedagoginę, mokslinę veiklą ir jau sėkmingai apsigynusių mokslų daktaro disertacijas. Ir tai, Arno pastebėjimu, puikiai iliustruoja, kad žemės ūkio svarba auga. Kita vertus, pasak jo, tai neturi stebinti, nes auga ir pasaulio gyventojų populiacija, kurią reikia aprūpinti saugiu maistu. Be to, žaliąją masę vis plačiau ima naudoti įvairūs kiti pramonės sektoriai ir jos ateityje reikės vis daugiau.

Šiuo metu trečiakursis agroverslo įmonėje „Scandagra“ atlieka profesinės veiklos praktiką ir tai vadina dar vienu savo sėkmės raktu. Būtent praktikos metu A. Šadbaras teigia apsisprendęs, ką norėtų gyvenime veikti ateityje.

Agroverslo įmonė „Scandagra“ VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto studentams yra įsteigusi net 7 skatinamąsias solidaus dydžio stipendijas bei stipendijos gavėjams yra sudariusi sąlygas praktikos metu gyvai susipažinti su agronomo darbo specifika. A. Šadbaras – vienas šių jaunuolių.

„Iš tiesų motyvuoja ne tik stipendija, bet ir atsakingas įmonės požiūris į praktikantą. Mums pagal parengtą planą vyksta ir teoriniai užsiėmimai, kurių metu įgyjame vadybos ir netgi psichologijos žinių. Taip pat drauge su įmonės atstovais vykstame į ūkininkų ūkius, stebime, kaip vyksta konsultavimo procesas, trąšų, augalų apsaugos priemonių pardavimai.

Ir jeigu iki šiol dar svarsčiau, kas labiau patiktų – ūkininkauti pačiam, ar konsultuoti kitus, dabar esu apsispendęs ateityje tapti agronomu konsultantu. Be abejo, puikiai suprantu, kad kai ūkininkas lauke parodys nugeltusį augalo lapą, turėsiu tvirtai žinoti, kaip šią problemą spręsti. Ir tai bus ne vienintelis iššūkis“, – neabejoja pašnekovas. Todėl baigęs bakalauro studijų programą Agronomija A. Šadbaras planuoja ja neapsiriboti, o tame pačiame fakultete imtis magistrantūros.

Socialinę atsakomybę prisiėmęs agroverslas siekia būti pavyzdžiu

„Savo įmonę vertiname keliais pjūviais. Apyvartų mastu, klientūros dėmesiu esame viena didžiausių ir sėkmingiausių įmonių Lietuvoje. Tačiau vertinant 150-ies dirbančių darbuotojų skaičiumi, esame vidutinio dydžio įmonė. Vadinasi, mūsų darbuotojai, kurių trečdalis – VDU ŽŪA absolventai, sugeba pasiekti maksimalių rezultatų“, – teigia UAB „Scandagra“ žmogiškųjų išteklių vadovė Augustė Rugevičiūtė, pastebinti, kad UAB „Scandagra“ išskirtine ir daro kolegų įsitraukimas, meilė savo darbui, o iš to ir gimsta aukštas darbo efektyvumas.

Pašnekovės teigimu, specialisto agronomo kompetencijų bagažą sudaro keli svarbūs segmentai. Tai – profesinės žinios, susijusios su žemės ūkio sistemos suvokimu, technologiniais procesais, augalų fiziologijos dalykais. Šių žinių pagrindų įgyjama universitete ir praktikoje. Kita svarbi kompetencijų dalis yra vadybos įgūdžiai bei žmogiškosios asmens savybės.

UAB „Scandagra“ žmogiškųjų išteklių vadovė Augustė Rugevičiūtė

„Ir dirbantis viename ūkyje, ir kelis ūkius konsultuojantis agronomas privalo būti geras vadybininkas, gebėti gerai komunikuoti, nes tai vienodai svarbu ir laukuose vadovaujant darbuotojų kolektyvui, ir dirbant su klientais. Agronomas šiandien turi būti komunikabilus, analitiškas, nes jam reikia gebėti analizuoti, vertinti duomenis bei rasti geriausiai subalansuotus sprendimus. Taip pat šiam specialistui būtinas geras finansinis raštingumas. Agrosektorius labai sparčiai žengia pažangiausių technologijų keliu ir darbas su duomenimis tampa vienu esminių sėkmės rodiklių. Todėl mūsų įmonė prisiima šią socialinę atsakomybę – ugdyti jauną žmogų, taip prisidedant ir siekiant, kad Lietuva turėtų tokių ateities specialistų“, – teigia UAB „Scandagra“ atstovė.

Įmonė jau ne vienerius metus vykdo šalies moksleiviams skirtą edukacinę-motyvacinę programą „Ateities Lietuvai“, skatinamosiomis stipendijomis motyvuoja VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto studentus bei aktyviai dalyvauja tobulinant jų studijų procesą.

„UAB „Scandagra“ idėja – finansiškai prisidėti prie jaunų žmonių motyvacijos be jokių rašytinių sutarčių, t. y. nereikalaujant iš jų įsipareigoti po studijų pas mus dirbti nustatytą laikotarpį. Turime būti tokia įmonė, toks verslo pavyzdys, kuris be papildomų įsipareigojimų būtų vertingas ir patrauklus jaunam specialistui, ir jis laisvu pasirinkimu norėtų ateiti pas mus dirbti. Ir tai yra rimtas iššūkis esamai įmonės komandai, skatinantis dar aukščiau išsikelti kokybės kartelę. Tai ir darome kiekvieną dieną“, – išskirtinės idėjos esmę komentuoja UAB „Scandagra“ žmogiškųjų išteklių vadovė A. Rugevičiūtė.

Inovacijų, apie kurias šiandien kalbama paskaitų metu, anksčiau buvo neįmanoma net įsivaizduoti

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doc. dr. Darijos Jodaugienės skaičiavimu, studijų dalykų, kurių mokosi būsimieji agronomai, šiuo metu yra apytikriai tiek pat – beveik 50, kaip ir būdavo anksčiau. Tačiau inovacijų, apie kurias kalbama paskaitų metu, anuomet buvo neįmanoma net įsivaizduoti. „Be abejo, yra fundamentalūs dalykai, kurie nekinta – būsimieji agronomai visais laikais privalėjo išmokti pažinti augalus bei mokėti lotyniškus jų pavadinimus, nes tai yra raktas į užsienio literatūros šaltinius, taip pat išmanyti augalų fiziologiją, dirvožemio sudėties niuansus. Tačiau ir dabartinė naujomis mokslo žiniomis praplėsta programa yra išdėstyta logine seka, vienodai orientuota tiek į regiono, tiek į miesto jaunuolius, todėl link sudėtingų dalykų keliaujama pradedant nuo paprastesnių“, – pastebi pašnekovė.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doc. dr. Darija Jodaugienė

Europai pasirinkus Žaliąjį kursą, pasak doc. dr. D. Jodaugienės, šiuolaikinei agronomijai iškelti itin aukšti uždaviniai. Todėl VDU ŽŪA tikslas – parengti specialistus, gebančius dirbti pasitelkiant inovatyvias agrotechnines priemones, racionaliai naudojant žemės ūkio išteklius, formuoti įvairaus intensyvumo agrosistemas, didinti jų tvarumą bei produktyvumą.

„Mūsų absolventai sėkmingai vysto nuosavus agroverslus, taip pat teikia konsultacijas augalų auginimo, kokybės gerinimo, produktyvumo, agroekologijos klausimais, dirba duomenų analitikais privačiame ir viešajame sektoriuose“, – teigia VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doc. dr. D. Jodaugienė, reziumuodama, kad šiuolaikiniai agronomai – tai plačios erudicijos specialistai konsultantai, gamintojai bei tyrėjai, kuriuos rengiant labai svarbus vaidmuo tenka VDU ŽŪA partnerystei su šalies lyderiaujančiomis agroverslo įmonėmis.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio Gegužinė: emocijos – ištirpdžiusios laiką ir sušildžiusios širdis

Šiemet 100-mečio veiklos jubiliejų mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) iš anksto žadėjo, kad tai darys skambiai. Gegužės 18 d. VDU ŽŪA surengta įspūdinga šventinė 100-mečio Gegužinė sujungė kelias kartas, priminė istoriją, tradicijas, atskleidė svajones, dovanojo daug smagių emocijų, pramogų bei patvirtino, kad Akademijos bendruomenės nariu tampama visam gyvenimui.

Šimtmetis šalies žemės ūkio priešakyje

„Žemės ūkio studijų ir mokslo svarbą, įsteigdama Akademiją, prieš šimtmetį puikiai suprato mūsų tautos šviesuomenė, kūrusi nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatus. Šiandien esate bendruomenė, savyje nešanti išskirtinį bendrystės geną – šalyje nerasime vietos ar institucijos, kur nebūtų susibūrę vienminčiai VDU ŽŪA absolventai. Netgi Seime turime neformalią frakciją, kurią sudaro politikai – Akademijos alumnai, Seime įkūrę klubo „ŽŪA Alumni“ skyrių. Jie visada stengiasi prisidėti prie savosios Alma Mater klestėjimo“, – 100-mečio Gegužinės dalyvius sveikino VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis, pastebėjęs, kad žemės ūkis buvo ir bus Lietuvos siela ir kūnas.

Sveikinimo žodį tarusi VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė priminė, kad Akademijos bendruomenė visada buvo ištikima žemės ūkiui bei kaimui ir sunkiausiais laikotarpiais dirbo tam, kad Lietuvos žmonėms užtikrintų skalsų duonos kąsnį. O šiuo metu ji svariai prisideda kuriant modernų žemės ūkį ir maisto sektorių. „Šiandien didžiuojamės stipriu ryšiu su savo absolventais, džiaugiamės jais sugrįžusiais, džiaugiamės svečiais ir dabartine Akademijos bendruomene“, – įsimintinų akimirkų Gegužinės dalyviams linkėjo VDU ŽŪA kanclerė.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis

Jubiliejaus proga pasveikinti Žemės ūkio akademijos atvyko KTU ir VDU alumnų atstovai. KTU alumnų asociacijos prezidentas Darius Vaičiulis ir VDU absolventų klubo prezidentas Džiugas Juknys priminė bendras dabartinių Kauno universitetų ištakas, Gegužinių tradiciją bei dovanojo nuostabią dovaną – KTU pučiamųjų grupės „The Brass Bees“ koncertą.

VDU ŽŪA šimtmečio Gegužinė startavo VDU Sporto centro organizuojamu bėgimu-ėjimu. Dalyvių tikslas buvo akademiniame miestelyje įveikti simbolinę 1924 m ilgio trasą. Drąsinančius žodžius bėgikams tarė VDU prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė, tinklinio ir lengvosios atletikos treneris Alfonsas Kazlauskas.

Sveikinimo žodį tarusi VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstubienė kalbėjo, kad koja kojon su pasauliniais iššūkiais ir inovacijomis žengianti VDU Žemės ūkio akademija yra bene vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje rengiami bioekonomikos, žemės ir miškų ūkio specialistai. „Čia studijuoja ir dirba gamtą ir technologijas mylintys žmonės, čia skleidžiamos tvaraus vystymosi vertybės, ugdomas pilietiškas požiūris į visuomenę ir šalies ateitį“, – Akademijos vizitinę kortelę pristatė VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė.

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė

Susitikimų džiaugsmo nesutrukdė nei liūtis

„Dėstytojui nėra didesnio džiaugsmo kaip matyti profesinėje veikloje daug pasiekusius savo buvusius studentus ir būti jų pakviestam drauge paminėti Akademijos 100-metį“, – šventine nuotaika dalijosi ypač gausaus būrio 1982-ųjų laidos VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto absolventų – agronomų praktikų, mokslininkų, ūkininkų, politikų – apsupta ilgametė šio fakulteto dėstytoja doc. dr. Nijolė Špokienė. Jos minčiai antrino ir kalbinta buvusios Hidrotechnikos katedros doc. dr. Renė Kustienė, teigusi, kad Akademija yra visas jųdviejų su vyru – buvusiu rektoriumi emeritu prof. habil. dr. Albinu Kusta – gyvenimas.

„Šiandien tiesiog labai daug juoko ir gerų emocijų, kurias sunku perteikti žodžiais“, – plačiai šypsojosi Inžinerijos fakulteto 2005 m. laidos absolventas, šiuo metu verslininkas Donatas Bagdonas, atvykęs dalyvauti studijų grupės draugų susitikime.

Iš Pasvalio kilusios, Akademijoje susibičiuliavusios, sostinėje karjeras kūrusios miškininkė Violeta Veličkienė ir agronomė Palmira Ačienė šventės dieną skaičiavo, kad šį pavasarį sukanka 50 metų, kai joms buvo įteikti studijų baigimo diplomai, o vėl sugrįžus į Akademiją apima jausmas, jog tai buvo ką tik. Garbių senjorių žodžiams antrino ir buvusi Akademijos studentų atstovybės 2007-ųjų prezidentė Živilė Mediekšienė, bendram dalyvavimui 100-mečio Gegužinėje bei pasidalijimui smagiais prisiminimais sutelkusi ir kitus šios atstovybės vadovus.

Todėl, regis, vieninteliai žmonės – organizatoriai – šventės dieną buvo kiek nusiminę dėl jų planus sutrukdžiusios liūties. Tačiau dalyviai, kurių būryje neabejotinai buvo labai gausus būrys žemės ūkio ekspertų, šypsodamiesi tvirtino, kad pasėliams lietaus jau reikėjo. Ir tai svarbiausia.

Organizatoriai buvo sumanę, kad pavasarine žaluma žaliuojančioje erdvėje priešais VDU ŽŪA centrinius rūmus visa bendruomenė drauge susės „žaliajai vakarienei“. Tačiau ir užklupus lietui gegužinės dalyviai nesutriko – jie persikėlė į studentiškus laikus menančias auditorijas, linksmai leido laiką po skėčiais ar būriavosi prie VDU ŽŪA fakultetus reprezentuojančių palapinių.

Fakultetų prisistatymų amplitudė – nuo istorinio traktoriaus iki povandeninio drono

Išradingai įrengtose fakultetų palapinėse netrūko ir šventinio šurmulio, ir žinių apie studijų programas sklaidos elementų. Pastarieji ypač domino jaunuosius lankytojus. Jie galėjo „pasisveikinti“ su Miškų ir ekologijos fakulteto atstovais dekano prof. dr. Vito Marozo, dr. Jolantos Stankevičiūtės ir dr. Daivos Tiškutės Memgaudienės demonstuojamais Medžioklėtyros laboratorijos eksponatais, pavartyti įspūdingą leidinį apie Lietuvos didžiagirias, kurio vienas autorių – VDU ŽŪA prof. dr. Gintautas Mozgeris.

Agronomijos fakulteto palapinėje įvairių augalų, mikrožalumynų pavyzdžius demonstavo bei lankytojų prašė atspėti jų pavadinimus ir už tai prizus dalijusios doktorantės Aušrinė Simonavičiūtė ir Austėja Šverikaitė. Bioekonomikos plėtros fakulteto palapinėje buvo kviečiama „sulošti šachmatų partiją su ekonomistu“, o šį žaidimą moderavęs fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis šmaikštavo, kad ekonomistą įmanoma įveikti tik baigus studijas Bioekonomikos plėtros fakultete.

Inžinerijos fakulteto komanda lankytojus stebino įvairių laikotarpių absolventų laidų dovanotais suvenyrais ir įspūdinga kontrasto principu parengta ekspozicija. Joje – moderniausi doktoranto Lino Jurevičiaus, lektorės dr. Simonos Paulikienės demonstuoti povandeninis ir antžeminis dronai bei ne mažiau stebinanti istorinės technikos ekspozicija, kurios centre – Inžinerijos fakulteto lektoriaus Arvydo Pauliko 1927-ųjų laidos automobilis REN ir tarpukario Lietuvoje ūkiuose jau dirbusių vokiškų traktorių LANDZ BULDOG išsaugotas egzempliorius.

Gegužinės pramogų pynėje – šokiai, dainos ir pačių pasigaminti saldainiai

100-mečio Gegužinės dalyvius visą popietę scenoje linksmino Vaikų tautinių šokių kolektyvų festivalio „Graži mūsų šeimynėlė“ dalyviai, į Akademiją suvažiavę iš Mažeikių, Skuodo, Kauno miesto ir Kauno rajono.

Jaunuosius šokėjus scenoje keitė vyresniųjų tautinių šokių kolektyvai, aukštųjų mokyklų studentų pasirodymai.

Viso spalvingo tautinio koncerto kulminacija ir baigiamuoju akordu tapo VDU Žemės ūkio liaudiškų šokių kolektyvą „Sėja“ (vadovė Idalija Braškytė, koncentmeisterė Virginija Milaknienė), liaudiškos muzikos kapelos „Ūkininkas“ (vadovas Romualdas Sadzevičius) pasirodymai bei prieš dvejus metus 100 metų sukaktį atšventusio VDU ŽŪA choro „Daina“ (vadovė Ramunė Navickienė) repertuaras.

Gegužinės scenoje taip pat pasirodė populiari muzikos grupė „Subtilus“, vakarėjant įvyko atlikėjo Manto Jankavičiaus gyvo garso koncertas.

Visą renginio dieną dalyvių ir svečių laukė įvairios edukacijos bei pramogos. VDU ŽŪA bibliotekoje buvo galima apžiūrėti parodą „Atgal į gegužinę“, apsilankyti VDU ŽŪA muziejuje, dalyvauti Dianos Žaldarienės įmonės lietuviškų karamelinių saldainių, turinčių tautinio paveldo statusą, edukacinėje programoje. Mažieji buvo kviečiami stebėti VDU ŽŪA teatro „Jovaras“ spektaklį „Trys katinai“. Renginio dalyvių taip pat laukė pramoginė vaikų zona, aktyviausiųjų – sporto zona, išalkusiųjų – maisto zona, o ieškančiųjų lauktuvių – skanėstų ir suvenyrų mugė.

VDU ŽŪA 100-mečio Gegužinės pagrindinis rėmėjas – UAB „VH Lietuva“, renginio rėmėjai: UAB „DeLaval“, UAB „Dojus Agro“, AB „Linas Agro“, AB „Lytagra“, UAB „BalticAgro“, AB „Kauno grūdai“, UAB „Rovaltra“, UAB „Žemtiekimas“, Padovinio ŽŪB, UAB „Ivabaltė“, AB „East West Agro“, UAB „Agrokoncerno grupė“, UAB „Naujasis Nevėžis“. Pagrindinis informacinis rėmėjas UAB „Ūkininko patarėjas“, Informaciniai rėmėjai: VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redakcija „Mano ūkis“, UAB „Diena Media News“.

Virtualus informacinis susitikimas apie priėmimą į VDU ŽŪA magistrantūros studijas 2024

Kviečiame į virtualų informacinį susitikimą apie priėmimą į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) magistrantūros studijas.

Susitikime bus suteikta informacija apie priėmimo į magistrantūros studijas eigą, dokumentų pildymą, vyks individualių klausimų-atsakymų sesija, kurioje galėsite užduoti rūpimus klausimus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus tiesiogiai.

Susitikimo data: Birželio 4 d.
Susitikimo laikas: 10:00-11:00 val.

Susitikimas vyks nuotoliniu būdu naudojant MS Teams platformą.

Kviečiame registruotis ir iš anksto pateikti aktualius klausimus ČIA.
PRISIJUNGIMO NUORODA

Priėmimo į VDU magistrantūros studijas 2024 m. taisykles rasite čia.

Informaciją apie 2024 m. priėmimo etapus ir datas rasite čia.

VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos:

Mokslinė-praktinė konferencija „Žemdirbio vasara 2024“

Mokslinėje-praktinėje konferencijoje ir LAS šventiniame suvažiavime „Žemdirbio vasara 2024“ VDU ŽŪA mokslininkai ir kitų institucijų specialistai supažindins su dabarties ūkininkavimo problemomis, naujausia žemės ūkio technika, naujomis mokslo rekomendacijomis ir priemonėmis klimato kaitos poveikiui švelninti, dirvožemio sveikatai gerinti ir žemės ūkio konkurencingumui didinti. Bus pristatyti VDU ŽŪA Bandymų stotyje vykdomi aktualūs augalininkystės technologijų tyrimai, mokslininkai ir įmonių specialistai dalysis patirtimi ir teiks praktinius patarimus.

Renginio data: 2024 m. birželio 5 d.

Renginio vieta: VDU ŽŪA Bandymų stotis, Rapsų g. 7, Noreikiškės, Kauno r.

Renginys yra nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija. Registracija vykdoma čia.

Renginio programa:

9.00–9.30 DALYVIŲ REGISTRACIJA, KAVA

9.30–9.50 Konferencijos atidarymas (VDU rektorius prof. habil. dr. J. Augutis, ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, LR ŽŪM ministras K. Navickas, LAS pirmininkas dr. E. Makelis, LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas akad. V. Stanys, ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. A. Adamavičienė, Bandymų stoties direktorius prof. habil. dr. R. Velička).

9.50–10.20 Lietuvos agronomų sąjunga Žemės ūkio akademijos šimtmečiu: metai, įvykiai, žmonės, žvilgsnis į žemės ūkio ateitį (LAS pirmininkas dr. E. Makelis).

10.20–10.40 Organinės anglies kaupimo galimybės (C kreditai) ir sveiko dirvožemio formavimas (prof. dr. V. Bogužas, VDU ŽŪA).

10.40–11.00 Integruotoji kenksmingųjų organizmų kontrolė: pamokos ir kryptys ateičiai (dr. R. Semaškienė, LAMMC).

11.00–11.30 Dirbtinio intelekto įrankiai preciziniam ūkininkavimui (A. Radzevičius, UAB „Agrokoncernas“, dokt. M. Dorelis, UAB „Agrodronas“, VDU ŽŪA).

11.30–12.00 LAS nominacijų įteikimas, muzikinis sveikinimas (dr. E. Makelis, prof. dr.A. Blinstrubienė, dr. A. Sasnauskas, R. Petraitis).

12.00–12.45 PIETŪS

12.45–15.00 TECHNOLOGINIŲ INOVACIJŲ DABARTINĖMIS ŪKININKAVIMO SĄLYGOMIS, NAUJŲ LAUKO EKSPERIMENTŲ PRISTATYMAS, DISKUSIJOS:

Robotų ir dronų panaudojimo žemės ūkyje galimybių demonstravimas (UAB „Agrokoncernas“ ir UAB „Agrodronas“ specialistai).
Margainių agrotechnikos ypatumai (doc. dr. R. Pupalienė, VDU ŽŪA).
Žieminių miežių sėjos laiko ir sėklos normų tyrimai (doc. dr. R. Kosteckas, doc. dr. L. M. Butkevičienė, VDU ŽŪA).
Daugiau dėmesio skirkime mikrobiologiniams procesams dirvožemyje (doc. dr. V. Liakas, VDU ŽŪA, doc. dr. A. Gegeckas, VU).
Ar auginsime Lietuvoje duonai Kernza melsvuosius varpius? (prof. dr. Z. Kriaučiūnienė, doc. dr. E. Zaleckas, lekt. dr. R. Čepulienė, doc. dr. J. Kulaitienė, doc. dr. N. Vaitkevičienė, magistr. M. Krivickas, VDU ŽŪA).
Žieminių rapsų hibridų skirtingų veislių vystymosi dėsningumai (prof. habil. dr. R. Velička, doc. dr. R. Kosteckas, VDU ŽŪA, S. Gudelevičius, UAB „Scandagra“).
Išretėjusio žolyno sutankinimo galimybės (doc. dr. E. Klimas, VDU ŽŪA).
Žieminių žirnių peržiemojimo vertinimas Lietuvoje (dr. V. Steponavičienė, dr. A. Rudinskienė, VDU ŽŪA).
Naujas žvilgsnis į energetinius augalus (prof. dr. K. Romaneckas, doc. dr. A. Sinkevičienė, VDU ŽŪA).

Renginio rėmėjai ir informaciniai partneriai:

VDU Agroinovacijų centro atidarymas

Gegužės 24 d. 10 val. bus atidaromas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Agroinovaciijų centras. Kviečiame dalyvauti.

Būtina registracija (iki gegužės 21 d. 16 val.)

Data: 2024 m. gegužės 24 d.
Laikas: 10 val.
Vieta: Studentų g. 9, Akademija, Kauno r.

Renginio programa:
10.00 val. Sveikinimo žodis
10.25 val. Atidarymo juostelės perkirpimas, trumpas šventinis muzikinis pasirodymas
10.30 val. Laboratorijų lankymas, laboratorijų veiklų pristatymas (numatoma aplankyti Augalinių žaliavų biofermentacijos, Augalinių žaliavu pasterizacijos, Medžioklėtyros, Biologinės įvairovės išteklių, Molekulinės ekologijos ir genomikos laboratorijas)
11.15 val. Diskusijos, pokalbiai prie kavos / arbatos puodelio
12.00 val. numatoma renginio pabaiga

VDU ŽŪA mokslininkų inovacijos bus pristatomos „Žaliųjų idėjų festivalyje 2024“

Kviečiame birželio 5 d. paminėti Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną kasmetiniame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2024“, vyksiančiame Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Ketvirtus metus vykstančiame renginyje lankytojų lauks net 24 įmonės, institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir iniciatyvos, tarp kurių ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA). Pristatysime VDU ŽŪA mokslininkų atliekamus tyrimus ir žaliąsias inovacijas. Bus pristatomas unikalus VDU ŽŪA mokslininkių sukurtas maisto produktas – liofilizuoti jogurto kąsneliai – praturtintas įvairiomis netradicinėmis, ir organizmui vertingomis, ir skonį sustiprinančiomis, žaliavomis. Taip pat bus demonstruojamos inovatyvios technologijos – žalieji sprendimai žemėtvarkoje. Bus pristatomos VDU ŽŪA mokslininkų naudojamos žemėtvarkos srityje taikomos inovatyvios technologijos – tokios kaip bepilotis orlaivis, antžeminis skeneris – ir jų efektyvumas žemėtvarkos veikloje.

Programa:
10.00 – 11.00 Česlovo Kudabos premijos teikimas ir Lietuvos savivaldybių aplinkos reitingo pristatymas ir apdovanojimai Prezidento rūmų Kolonų salėje
10.30 – 16.00 Žaliųjų idėjų mugė, dirbtuvės ir edukacijos vidiniame Prezidentūros rūmų kieme ir parke
11.30 – 12.15 VšĮ „GYVI GALI“ pamoka „Kaip nesuvalgyti planetos?“ Prezidentūros parke
12.30 – 13.00 Aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ organizuoto konkurso „Gamtos herojai ‘24“ apdovanojimai Prezidentūros parke
13.00 – 14.00 Aplinkosaugos protmūšis moksleiviams Prezidento rūmų Kolonų salėje
14.15 – 15.00 Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) pamoka „Ką reiškia būti mokslininku?“ Prezidentūros parke

Registracija į renginį čia.

Žaliųjų idėjų festivalio iniciatorius – LR Prezidentas Gitanas Nausėda.